|
|
|
(2018) 2026-01-13Gaisras Kiaupiškėse moterį žiemą paliko be namų
Sausio 9 dieną Darbėnų seniūnijoje, Kiaupiškių kaime, kilęs gaisras per kelias valandas pelenais pavertė gyvenamąjį namą. Nors žmonės per nelaimę nenukentėjo, ten gyvenusi moteris neteko visko – namų, sukaupto turto ir saugumo jausmo, o šis įvykis tapo skaudžiausia metų pradžios nelaime Kretingos rajone. Sprogo dujų balionas Tądien apie 16.38 val. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vyko į Kiaupiškių kaimą Darbėnų seniūnijoje, kur ugnis pasiglemžė individualų gyvenamąjį namą. Per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau moteris liko be namų – ugnis viską sunaikino. Ji pirmiausia įsisuko į namo stogą, po to persimetė ir į kitas pastato konstrukcijas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams namas jau degė atvira liepsna. Negana to, iki atvykstant tarnyboms, sprogo name buvęs dujų balionas. „Atvykę į nelaimės vietą ugniagesiai pirmiausia pasirūpina dujų balionais: juos aušina, išjungia ir išneša į lauką, nes jie gali pridaryti daugiau žalos, taip pat kyla dar didesnis pavojus žmonėms. Šiuo atveju dujų balionas sprogo dar iki atvykstant ugniagesiams“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. Į įvykio vietą buvo išsiųstos 6 autocisternos: 2 – Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, po vieną Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Salantų, Darbėnų komandų, Palangos miesto priešgaisrinės tarnybos ir Skuodo rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos autocisterną. Įvykio vietoje budėjo ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. „Gesinimo darbus apsunkino sudėtingos oro sąlygos: gausus sniegas ir stiprus vėjas. Todėl iš karto buvo išsiųsta daugiau autocisternų, kuriose telpa didesnis kiekis vandens“, – paaiškino V. Kundrotas, įvardinęs, kad gesinant gaisrą buvo panaudotas ir gamtos šaltinis – ugniagesiai pagal galimybes vandenį naudojo ir iš netoliese buvusio melioracijos kanalo bei šulinio. Namas – pusiau medinis, vieno aukšto su mansarda. Pastato perdengimai mediniai, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Per gaisrą išdegė namo vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai. Namo stogas nudegė ir sukrito. Ugniagesiai apsaugojo netoli, 5 m atstumu, nuo degančio namo buvusį ūkinį pastatą. „Gaisrą ugniagesiai likvidavo per maždaug 2 val. Ugnis užgesinta greitai, bet po to buvo šalinami židiniai, gesinamos rusenančios pastato dalys. Likvidavę gaisrą ugniagesiai budėjo dar iki 2.30 val., kol įsitikino, kad ugnis nebeįsiplieks“, – kalbėjo viršininkas.
Seimui pritarus nuo 2026 m. sausio 1d.pagrindinis (pirmasis) gyvenamasis būstas apmokestinamas nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu nuo 450 tūkst. eurų vertės vienam asmeniui arba nuo 900 tūkst. eurų vertės dviem bendrasavininkiams. NT mokesčio tarifą ribose nuo 0,1 iki 1 proc. kiekviena savivaldybė turėjo nustatyti atskirai iki 2026 m. gruodžio 1 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba galioti paliko ligšiolinį 0,7 proc. tarifą, kuris bus taikomas skaičiuojant mokestį už 2026 m. NT mokestis skaičiuojamas nuo Registrų centro nustatomos turto mokestinės vertės, ją pasitikrinti galima Registrų centro tinklapyje pagal unikalų objekto numerį. NT mokestis už pagrindinį būstą atitenka savivaldybėms, papildo jų biudžetus. Šio mokesčio įplaukos į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą pastaraisiais metais siekė maždaug po 1,5 mln. eurų kasmet. „Panašias pajamas iš NT mokesčio biudžete planuojame ir 2026 metais“, – sakė Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja Alma Rumbutienė. Dauguma šalies savivaldybių, taip pat ir Kretingos rajono kaimynės Klaipėdos, Skuodo rajonų, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybės nuo 2026 m. sausio 1 d. patvirtino minimalų 0,1 proc. NT mokestį nuo turto dalies per 450 tūkst. eurų. Svarbiausi tokio apsisprendimo argumentai – nenorima didinti mokestinės naštos gyventojams, siekiama palaikyti savivaldybės patrauklumą naujakuriams. Antras ir kiti gyventojų NT objektai nuo 2026 m. apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų vertės 0,2–0,1 proc. tarifais. Visos mokestinės įplaukos už šį turtą keliauja tiesiai į valstybės biudžetą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. komerciniam turtui įsigalioja papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji, skirta valstybės gynybos fondui. Papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam turtui taikomas kartu su savivaldybių šiam turtui nustatytais mokesčių tarifais. Dėl šio pokyčio brangti turėtų komercinių patalpų nuoma.
„P. n.“ informacija
Ugdymo įstaigų pertvarkos planas – didelių pokyčių nenumatoma
Šį mėnesį Kretingos rajono savivaldybės taryba turėtų patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 m. bendrąjį planą, su kuriuo dar iki didžiųjų metų švenčių susipažinti galėjo rajono visuomenė ir ugdymo įstaigų bendruomenės. „Patvirtinti naują mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą mus įpareigoja teisės aktai, tokie planai rengiami kas penkerius metus, ir praėjusio laikotarpio planas rajone yra įgyvendintas“, – rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė akcentavo, kad Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 metų bendrasis planas yra skirtas mokymo ir mokymosi kokybei mokyklose gerinti, švietimo prieinamumui užtikrinti skirtingo amžiaus ir socialinių grupių asmenims pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, didinti mokyklų ekonomiškumą, laiduoti sveiką mokymosi aplinką ir saugų kelią į mokyklą. Tęsdama mintį, rajono Švietimo skyriaus vedėja teigė, kad naujasis, 2026–2030 m., planas yra pakankamai švelnus, didesnių pokyčių jame nenumatyta. „Remiantis teisės aktais, išlieka galimybė veikti gimnazijoms, jeigu jose yra 12-a ir daugiau vaikų III–IV gimnazijos klasėse, bet nesant 21-o mokinio, rajono Savivaldybė 50 proc. prisideda prie šių klasių išlaikymo, o rajono Taryba priima sprendimą finansuoti gimnazijos klases. Mūsų rajone tokie Savivaldybės tarybos sprendimai yra svarbūs Salantų ir Vydmantų gimnazijoms, kuriose yra problemų surinkti reikalaujamą mokinių skaičių“, – A. Burbienė paaiškino, kad Savivaldybė ir šiais mokslo metais skyrė lėšų šiose gimnazijose išlaikyti gimnazines klases: klasės krepšelis sudaro 80 tūkst. Eur, pusė šių lėšų – 40 tūkst. Eur – iš rajono Savivaldybės biudžeto. Darbėnų gimnazijoje gimnazinėse klasėse kol kas mokinių netrūksta, tačiau šioje gimnazijoje įvyks vidaus struktūros pertvarkymas – Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyriuje nebevykdoma pradinio ugdymo programa.
Kokius atmintinus metus minėsime 2026-aisiais
Seimo sprendimu, 2026-ieji paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Balio Gajausko metais. Šį sprendimą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atsižvelgdamas į istorinio, politinio, sociokultūrinio atminimo išsaugojimo svarbą ir valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių atmintinus minėjimus 2026 metais. Vienas jų – kad 1801 m. vasario 16 d. gimė Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Kazimieras Valančius, kuris yra viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių, įnešusių reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo raidą, švietimo ir kultūros puoselėjimą, ir kad 2026 metais minimos Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-osios gimimo metinės. Vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metai mūsų rajone prasidės per vyskupo gimtadienį: vasario 14–16 dienomis renginiai numatyti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, vasario 15 d. vyskupas šv. Mišiomis bus paminėtas Kalnalio bažnyčioje, konferencija rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje. Vyskupo gimtinės muziejaus vedėja Rasa Balsevičienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad programa atmintiniems metams yra dar rengiama, pildoma. „Kai tik baigsime šį darbą, būtinai pristatysime rajono visuomenei“, – sakė ji. Seimas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 1976 m. lapkričio 25 d. buvo įsteigta Lietuvos disidentų organizacija Lietuvos Helsinkio grupė (oficialus pavadinimas – Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė), kuri, nepaisydama okupacinio režimo Lietuvoje represijų, sugebėjo veikti viešai, aktyviai gynė žmogaus teises, reikšmingai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos nusikaltimų viešinimo, informuodama laisvąjį pasaulį apie komunistinio režimo vykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ir kad 2026 metais minimos Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-osios metinės, kartu pažymint ir įvertinant Lietuvos disidentinio judėjimo svarbą.
KRETINGA ŠVENTOSIOS g. sausio 8 d. apie 15.56 val. sustabdytas automobilis „Volkswagen SHARAN“, kurį vairavo 1970 m. gimęs vyras. Jam nustatytas 2 promilių neblaivumas. Asmuo nesulaikytas, įteiktas šaukimas. STOTIES g. sausio 9 d. apie 1.10 val. viešoje vietoje pas 1972 m. gim. vyrą rasta augalinės kilmės medžiagos. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Nepasipriešino lygos lyderiams
Sausio 10 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 85:107 (13:24; 20:34; 30:28; 22:21) neturėjo vilčių prieš URBO-NKL lyderę Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ (21 pergalė, 4 pralaimėjimai). Šeimininkai nuo pat pirmųjų akimirkų pradėjo tolti nuo Kretingos komandos, po I kėlinio Suvalkijos ekipa turėjo dviženklę persvarą (24:13), o ilsėtis per ilgąją pertrauką išėjo dar labiau padidinę savo pranašumą – 58:33. Po pertraukos šeimininkai ir toliau didino savo persvarą, kuri pasiekė ir 32 taškų žymą (22 min. 65:35), bet per likusį laiką A. Mikaločiaus auklėtiniams pavyko sušvelninti savo atsilikimą. Varžovai šiuo metu fiksuoja įspūdingą formą – laimėjo jau vienuoliktas rungtynes paeiliui ir septynioliktas per pastaruosius aštuoniolika susitikimų, ir šiose rungtynėse pagerino savo rezultatyvumo rekordą šį sezoną. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Jalen’as Warren’as (5/8 dvitaškiai, 2/3 tritašjkiai) – 18, Tautvydas Rudys (5/9 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai) – 16, Julius Kazakauskas (3/6 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 15, Justas Žiubrys (2/4 tritaškiai) – 12, Justin’as Young’as (4/7 dvitaškiai, 2 blokai) – 11, Gytis Mačionis – 9, Rytis Zabita – 4, Deivydas Kazlauskas. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ su 11 pergalių ir 12 nesėkmių užima X turnyrinės lentelės poziciją. Šią savaitę kretingiškiai sužais dvejas rungtynes namuose: pirmąsias – neįprastu laiku, šiandien, sausio 13 d., susitiks su praėjusių metų čempionais Telšių „Telšiais“ (15 pergalių, 8 pralaimėjimai), sausio 15 d. – su Ukmergės „Steku“ (6 pergalės, 17 pralaimėjimų), sausio 17 d. ir trečiąsias šios savaitės rungtynes žais išvykoje su Vilniaus „Rytu-II“ (12 pergalių, 13 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS„Kartų mūšis“ – bendrystės dovana sau ir kitiems
Kretingos sporto mokyklos trenerio, vyrų rinktinės „Kretinga-Rivilė“ vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva ir vėl buvo surengtas „Kartų mūšio“ krepšinio turnyras, skirtas tiems, kurie mėgo ir tebemėgsta krepšinį, geru žodžiu prisimena tą laiką, kai krepšinį žaidė Kretingos sporto mokykloje. „Turnyras „Kartų mūšis“ įvyko 12-ą kartą. Jį prieš keliolika metų inicijavome kartu su kretingiškiu Haroldu Zenkovu. Jam išvykus gyventi į Vilnių, tradicijos neapleidome – turnyro nesurengėme tik kartą, kilus koronaviruso pandemijai“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Mikaločius. Jis paaiškino, kad šiemet turnyre jau nebestartavo gimusiųjų 1984-aisiais ir vyresnių žaidėjų grupė. „Juos pakeitė kiti žaidėjai. Simboliška, kad šiemet laimėjo gimusiųjų 2007 metais žaidėjų komanda – jiems gi prieš 12-a metų buvo tik 6-eri. Vadinasi, Kretingos sporto mokykla sugeba užauginti puikius jaunuolius krepšinio entuziastus“, – pastebėjo treneris. Į turnyrą maždaug pusė žaidėjų susirenka ir suvažiuoja jau nebe iš Kretingos: žinodami, kad tęsiama „Kartų mūšio“ turnyro tradicija, visi stengiasi sugrįžti iš mokslų ar darbų užsienio šalyse, kitų miestų ar rajonų, kur įsikūrę su šeimomis ar siekia darbinės karjeros. „Visi būname pasiilgę vienas kito, smagu pabūti sykiu ir vakare, jau turnyrui pasibaigus. Ir išties, pajautėme, svarbu ne rezultatas, o būtent ta bendrystė, kurią mes patiriame krepšinio aikštėje ir kuri mums tampa kaip didžiausia šventinė dovana“, – neslėpė A. Mikaločius, per savo darbo metus pasistengęs sukaupti ir žaidėjų aprangos komplektus, turnyrui visada padeda gausus būrys savanorių – tad turnyras yra gražus išoriškai pažiūrėti ir sklandžiai organizuotas.
Sportininkai susitelkė geriems darbams
Kartenos seniūnijos sporto organizatoriaus Kartenos mokyklos-daugiafunckio centro fizinio ugdymo mokytojo Mariaus Meškausko iniciatyva prieš didžiąsias metų šventes buvo surengtas paramos krepšinio turnyras, per kurį surinktos lėšos buvo skirtos Kretingos pranciškonų vienuolyne dešimtmečius veikiančiai labdaros valgyklai „Rūpestėliai“. „Mums pavyko surinkti 200 eurų, už kuriuos nupirkome būtiniausių produktų. Juos suruošė Kartenoje veikianti Aldonos Kupšienės prekybos įmonė, kuri tuo pačiu įdėjo ir dovanų „Rūpestėlių“ valgyklos lankytojams, svarių nuolaidų mums suteikė ir ūkininkas Andrius Briedis“, – kad iniciatyva paremti „Rūpestėlių“ labdaros valgyklą sutelkė ir daugiau bendruomenės narių, ne tik sportininkus, sakė jos sumanytojas M. Meškauskas. Kartenoje jau nuo 1998 m. gyvuoja tradicija, kai mokyklos sporto salėje šaltuoju metų laiku vyrai renkasi žaisti krepšinį. Ilgainiui atsirado ir daugiau laisvalaikį krepšinio aikštėje įprasminančių vyrų, kuriems galimybė tai daryti suteikta pirmadieniais ir ketvirtadieniais. „Taigi simboliškai pasivadinę „Trečiadienio lyga“, surengėme turnyrą, pažaidėme tarpusavyje, pabendravome ir susitelkėme kilniam tikslui – sportinis rezultatas šį kartą nebuvo svarbus“, – M. Meškauskas priminė, kad paramos akcija Kartenoje buvo surengta ne pirmąkart: krepšinio entuziastai yra aukoję ir mažiau pasiturinčiose šeimose augančių vaikų sportinei avalynei ir sportiniams akiniams nupirkti. M. Meškausko teigimu, „Rūpestėlių“ šeimininkė Vita Petrauskaitė karteniškius pasitiko labai džiugiai, o papasakojusi apie valgyklos kasdienybę, prašė vieno: „Nepamirškite mūsų. Šventės baigiasi, ir tada vėl ateina gerokai sunkesnės dienos.“ „Būtinai pagalvosime ir apie tai“, – neslėpė gražios iniciatyvos sumanytojas.
Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės atstovai, visas praėjusių metų gruodis kurorte buvo kupinas šviesos, daugybės renginių, judesio, geros nuotaikos ir nuoširdžių akimirkų, kurios dar ilgai išliks tiek palangiškių, tiek miesto svečių atmintyje. Ir, nors Palanga praėjusį savaitgalį atsisveikino su žaliaskarės eglės didybe ir jos šventiniais rūbais, viena ryškiausių švenčių pažibų – „Palangos ledas“ – dar nesuskubo užverti durų: žiemos džiaugsmais bus galima mėgautis visą šią savaitę – iki sausio 18 dienos. Palangos kalėdinio laikotarpio šūkis „Daugiau stebuklų po žvaigždėtu dangumi“ tarsi idealiai apibūdino nuotaiką, tvyrojusią mieste, ir didžiulę Palangos trauką. Paskutinį praėjusių metų vakarą vien Palangos koncertų salėje į renginius susirinko beveik 5 tūkst. žiūrovų, fejerverkus nuo Palangos tilto pajūryje stebėjo dešimtys tūkstančių palangiškių ir miesto svečių, o viešbučių ir poilsio namų užimtumas švenčių dienomis siekė beveik 100 proc.
Grenlandija: Europos išbandymas pasaulyje be taisyklių
Europa į pasaulį be taisyklių nepatenka atsitiktinai. Ji ten stumiama nuosekliai ir sąmoningai, kai išimtys kaupiasi, o tai, kas anksčiau atrodė neįsivaizduojama, tampa diskutuotina. Prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms Grenlandija „absoliučiai“ reikalinga gynybos tikslais, neturėtų būti vertinamas kaip keistenybė ar retorinis perdėjimas. Tai strateginis signalas. Danija ir Grenlandija sureagavo neįprastai tiesmukai ne iš emocijų, o iš būtinybės. Jos suprato, kas čia pastatyta ant kortos. Europa privalo suprasti tą patį. Grenlandija nėra derybų objektas. Tai Europos teritorija, įtvirtinta pagal konstitucinę tvarką ir ginama principo, kurį Europos Sąjunga jau dvejus metus nuosekliai gina Ukrainoje: sienos nėra derybų objektas. Kai šis principas lengvabūdiškai ginčijamas, net ir hipotetiškai, žala nelieka lokali. Ji plinta. Naujovė čia ne ta, kad Arktis yra svarbi. Ji svarbi jau daugelį metų. Tačiau nauja yra tai, kad Vakarų aljanso lyderis viešai traktuoja NATO sąjungininko teritoriją kaip galimą įsigijimo objektą tuo pat metu, kai Europa reikalauja, jog teritorinis revizionizmas būtų atmestas visur kitur. Šis prieštaravimas nėra retorinis. Jis yra struktūrinis. Taip formuojasi pasaulis be taisyklių. Ne per teisės žlugimą, o per jos atrankinį taikymą. Sienos laikomos neliečiamomis, kai jas pažeidžia priešininkai, ir lanksčiomis, kai apie jas kalba sąjungininkai. Principai ginami ryžtingai viename regione ir tyliai reliativizuojami kitame. Rezultatas nėra chaosas. Tai erozija. O kartą normalizuota erozija tik greitėja. Europa to sau leisti negali. Pirmoji priežastis yra aljanso patikimumas. NATO atgrasymas remiasi ne tik pajėgumais, bet ir paprasta prielaida, kuri retai įvardijama, nes ilgą laiką buvo savaime suprantama: sąjungininkai negrasina sąjungininkams. Kai ši prielaida silpnėja, silpnėja ir atgrasymas. Garantijos tampa sąlyginės. Įsipareigojimai įgyja transakcinį pobūdį. Pasitikėjimą pakeičia skaičiavimas. Jei NATO sąjungininko teritorinis vientisumas gali būti aptariamas lengvabūdiškai, kiekvienas sąjungininkas neišvengiamai ima tyliai klausti, kas iš tiesų yra garantuota, o kas tik numanoma. Šis neapibrėžtumas nėra antraeilis. Tai kvietimas priešininkams, kurie specializuojasi išnaudoti dviprasmybes, o ne susidurti su jėga.
Dokumentinėje juostoje veiviržėniškiai pristatė garsiuosius atlaidus
Kretingos rajono kultūros centre buvo pristatyta po Lietuvą keliaujanti dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“. Veiviržėnai miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais, parapijai švenčiant 255 metų jubiliejų, buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga ir buvo sukurta dokumentinė kino juosta, pristatyta Kretingos, kuri nuo seno taip pat garsėja Šv. Antano atlaidais, žmonėms. Scenoje imitavo atlaidų atmosferą Žvarbią šeštadienio popietę į filmo pristatymą gausiai susirinko žmonių iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Veiviržėnų, atvyko filmo kūrybinė komanda: režisierė ir scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Ignė ir Edmundas Lukminai. Muziką filmui kūrė Andrius Šiurys, filmo kūrėjams daug talkino pats parapijos klebonas V. Gricius. Juostoje istorikas Egidijus Miltakis atskleidė gilios katalikiško maldingumo tradicijos Veiviržėnuose ištakas ir raidą, o parapijiečiai dalijosi prisiminimais apie atlaidų šventimą anksčiau ir dabar. Didžiulis dėmesys filme skirtas vainikų pynimui ir procesijai, kuri nusitęsia per visą miestelį. Renginį Kretingoje vedė veiviržėniškė parapijietė, darželio vedėja Raimonda Mockuvienė. Be sveikinimo kalbų, renginys buvo praturtintas tradicinių vainikų pynimo demonstravimu, „dūdorių“ muzika – grojo Klaipėdos krašto pučiamųjų grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Renginio svečiai buvo vaišinami pagal senovinius receptus pagamintais saldainiais, be kurių neįsivaizduojami atlaidai. Kretingos rajono kultūros centro vadovė Kristina Rimienė, vadovaujanti ir mišriam chorui „Kristale“, pasidžiaugė, kad filmo pristatymui trečioji veiviržėniškių pasirinkta vieta po Veiviržėnų ir Gargždų buvo Kretinga. Ji sakė, kad ir choristams yra tekę dalyvauti Veiviržėnų atlaidų eisenoje ir kartu giedoti Šv. Magdalenos giesmę. „Neapsakomas jausmas būti dalimi to, kas sakralu, kas perduodama iš kartos į kartą ir ligi šiol branginama vietos bendruomenės“, – akcentavo ji.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė informavo, kad sausio 13, 20, 24, 25 ir 27 dienomis Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos teritorijoje vyks šios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos suplanuoto karinio rengimo ciklo pratybos. Pagrindinis karinių pratybų tikslas – tobulinti karių individualius ir kolektyvinius įgūdžius, veikti rinktinės operacijų rajone, vykdant užduotis, orientuotas į gynybines operacijas. Vykstant karinėms pratyboms, šviesiu ir tamsiu paros metu ginkluoti kariai judės pėsčiomis, važiuos civiliniu ir kariniu transportu. Imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami. Bus laikomasi aplinkosaugos, viešosios tvarkos ir saugaus eismo reikalavimų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Ant namų stogų susikaupė sniego, šiek tiek atšilus, nutįso virtinės smailių varveklių. Kad krintantys jie nesužalotų praeivių, nesugadintų žmonių turto, atsakingi statinių savininkai arba administratoriai. Atsitikus nelaimei, jie turėtų atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą. „Apie gresiantį pavojų penktadienį ir man pranešė rūpestinga gyventoja iš Birutės gatvės namo, kurio pirmininkas esu. Nuvažiavęs pamačiau storai sniegu apklotą automobilį, stovintį po pat varvekliais“, – sakė Albertas Butenis. Su bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovu Pauliumi Ruškumi pirmininkas sutarė, kad nedelsiant bus atsiųstas keltuvas ir pora darbininkų, kurie varveklius pašalins. Tačiau, įvertinus, kad pro namo kampą 4 ar 6 tonas sveriančiu „bokšteliu“ pravažiuoti nebus įmanoma, neliko nieko kito, kaip zoną arčiau stogo aptverti „Stop“ juosta ir taip apie pavojų žmones įspėti bent taip.
„P. n.“ informacija
Dar vienas gaisras kilo šeštadienį. Apie 18.15 val. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gavo pranešimą, kad Melioratorių gatvėje viename daugiabučių, trečiame aukšte, buto įstiklintame balkone kilo gaisras. Gaisrą iki atvykstant ugniagesiams užgesino tuo metu bute buvę žmonės. Kodėl kilo gaisras, kol kas nėra žinoma. Per jį išdegė medinė apdaila po palange.
„P. n.“ informacija
Atidūs „Pajūrio naujienų“ skaitytojai atkreipė dėmesį, kad ypač gausus šiųmetis sniegas užklojo ir naują, Kretingos šaulių renovuotame stadione įrengtą, šuolio į aukštį sektoriaus čiužinį. „Negi jis, už kurį, reikia manyti, sumokėti nemenki pinigai, taip ir liks gulėti po sniegu?“ – klausė skaitytojai. Jų pastebėjimu, permainingos gamtos sąlygos gadina ir disko metimo sektoriaus tinklą, tad žiemą gal vertėtų nukabinti bei sausai padėti ir jį? Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė paaiškino, kad su sporto bendruomene ji diskutavo, ką daryti, kad šuolio į aukštį sektoriaus čiužinys liko po atviru dangumi ir sniegu. „Susisiekėme su gamintojais – jie pavirtino, kad čiužinys permainingų oro sąlygų, tarp jų – ir sniego, nebijo, todėl jo nejudinsime ir niekur neperkelsime, juolab kad tam neturime ir vietos, čiužinį ne taip lengva ir išvežti – jam reikia sunkiasvorės mašinos“, – kalbėjo vicemerė. Ji patikino, kad šiais metais yra numatyta šalia stadiono pastatyti karkasinį sandėliuką ateityje ne tik čiužiniui, bet kitam sporto inventoriui laikyti ir saugoti. Dėl disko metimo sektoriaus tinklo vicemerė neabejojo – jis yra pritaikytas įvairioms gamtos sąlygoms, ir jį nukabinti būtų daugiau išlaidų ir darbo, negu palikti kaboti. „Kamuolių gaudyklių tinklu apjuosta visa dirbtinės dangos futbolo aikštė, ir joks lietus ar sniegas tinklui nekenkia – jis laikosi kuo puikiausiai“, – patikino V. Jakumienė. Į klausimą, ar, turint tokią gerą įrengtą stadiono infrastruktūrą, į Kretingos sporto mokyklą sugrįš lengvoji atletika, ji atsakė: „Viską nulems poreikis. Apie tai su sporto bendruomene jau kalbėjome. Jeigu susidarys norinčiųjų grupės, Kretingos sporto mokykloje atsirastų galimybė lankyti ir lengvosios atletikos treniruotes.“
„P. n.“ informacija
Paslaugos neteikia, bet mokestį „išsilupa“
„Pajūrio naujienų“ skaitytojas Stanislovas teigė nesuprantantis, kodėl Kretingos rajone gyventojai verčiami mokėti mokesčius už paslaugas, kurių jie ir neprašo, ir negauna. Įžvelgia neteisybę
Kartenos seniūnijoje jiedu su broliu yra paveldėję seną mirusių tėvų sodybą, kurioje niekas negyvena jau apie 18 metų. Nepaisant to, „Kretingos komunalininkas“ reikalauja mokėti mokestį už atliekų išvežimą.
„Bet kodėl privalome, jeigu paslauga neteikiama? Tegul atsako konkrečiai meras Antanas Kalnius – už kokius nuopelnus „Kretingos komunalininkui“ suteikta teisė „reketuoti“ gyventojus?“ – klausė skaitytojas.
Nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad jo būstas būtų sandarus ir komfortabilus. Kadangi šilumos laidumo problemas iš akies ne visada lengva pastebėti, specialistai tam naudoja termovizorius, galinčius per atstumą užfiksuoti infraraudonosios spinduliuotės pasiskirstymą pastato paviršiuje. Praėjusį penktadienį tokie tyrimai buvo atlikti maždaug 10-yje Kretingos miesto renovuotų ir nerenovuotų gyvenamųjų namų.
Šilumos nuostolius parodė raudona spalva
Dalies miesto daugiabučių Birutės, Klaipėdos, Lazdynų, Savanorių, Pasieniečių gatvėse pirmininkas Albertas Butenis ir bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vartotojų aptarnavimo grupės vadovas Algirdas Švėgžda dieną tyrimams, leidžiantiems pamatyti ne tik pastato šiluminės izoliacijos trūkumus, atskirų zonų šilumos nuostolius, galbūt ir statybos darbų broką, pasirinko tinkamą – lauke vyravo 10 laipsnių šaltis.
„Tokie tyrimai ir gali būti atliekami tik žiemą, kai vidaus ir lauko temperatūros skiriasi“, – akcentavo A. Švėgžda.
Jo rankose laikomas prietaisas geriau izoliuotas vietas namų išorės nuotraukose žymėjo mėlyna arba violetine spalvomis, o labiausiai šilumą praleidžiančias ties sienų sandūromis, durimis ir langais nudažė geltonai ir raudonai.
Pirmasis tyrimo objektas – nerenovuotas, bet į renovuojamų namų sąrašą jau įrašytas vienas seniausių mieste daugiabutis Birutės g. 6, kuriame įkurta bendrija „Rotušė“.
„Žmonės man pasakoja, kad jų buto langai geri, o balkonas irgi labai geras, įstiklintas... Aš dabar matau, kad nieko čia gero nėra – žiūrėkit, kaip spinduliuoja“, – į termovizoriuje pasirodžiusią raudoną spalvą ties sąramomis virš langų atkreipė dėmesį A. Butenis.
A. Švėgžda pritarė: lauke minus10, akivaizdu, kad ne tik langai, bet ir namo siena išleidžia šilumą, nes temperatūra ties ja jau minus 6. „Renovuotame name tokių skirtumų turėtų nebūti, ekrane turėtų matytis mėlyna spalva“, – pridūrė specialistas.
Mes, Parlamento gynėjai, šauliai, prieš 35-erius metus ryžomės bet kokia, netgi gyvybės, kaina stoti prieš iki dantų ginkluotą jėgą. Nepabūgome, nepasitraukėme, neišdavėme. Likome ištikimi Parlamente duotai kario priesaikai. Todėl šiandien galime drąsiai žvelgti vieni kitiems į akis.
Jau 1990 m. gruodžio pradžioje turėjome žinių, kad rengiamasi aktyviems jėgos veiksmams prieš Lietuvos nepriklausomybę. Tad jau gruodžio mėnesį visoje Lietuvos šaulių sąjunga slaptu mano, Gedimino Jankaus, kaip tuometinio vado, pasirašytu įsakymu buvo paskelbta parengties padėtis.
1991 m. sausio 7-ąją Vilniaus šauliai pradėjo saugoti savivaldybės pastatą. Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius, suderinęs su manimi, nurodė pagrindines šaulių pajėgas skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Gedimino pilies ir joje plevėsuojančios valstybinės vėliavos apsaugai. Nuolat budėjo 100 vilniečių šaulių grupė.
1991 m. sausio 8-osios naktį visos Lietuvos šaulių rinktinėms ir būriams buvo pasiųstas slaptas mano, Lietuvos šaulių sąjungos vado, pasirašytas įsakymas vykti į Vilnių, prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo. Tuomet jau žinojome, kad namo tąnakt negrįšime. Bet nežinojome, kad liksime budėti Parlamente beveik pusmetį, iki liepos. O galbūt negrįšime visai.
Iki tragiškojo sausio Lietuvos šaulių sąjunga jau turėjo savo struktūrą, išrinktą vadovybę, buvo atkūrusi žurnalą „Trimitas“, subūrusi aktyvius, pilietiškus, patriotiškai ir ryžtingai nusiteikusius narius. Daugybė šaulių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje saugojo valstybinius objektus, budėjo prie paminklų ir valstybei reikšmingų pastatų ir vykdė tuometinių Lietuvos valstybės vadovų užduotis.
|
|
