|
|
|
(2008) 2025-12-02Sukčiai įžūlėja: schemos – nuo fiktyvių investicijų iki pavojingų nuorodų
Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Sandra Statkauskienė tikino, kad sukčiavimų mastai rajone nemažėja – priešingai, pastebimas nuolatinis jų augimas, ypač elektroninėje erdvėje. Dažniausiai gyventojai praranda nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų – vienas Kretingos rajone gyvenantis asmuo yra netekęs daugiau negu 0,5 mln. eurų. Susigundo greitomis investicijomis Pastaruoju metu labiausiai gyventojai susigundo neteisėtai siūlomomis investicijomis, ypač susijusios su kriptovaliutomis. „Sukčiai žada greitą pelną, o žmonės, paskubėję ir nepasidomėję, praranda dideles sumas“, – kalbėjo S. Statkauskienė. Dažnai nukentėjusieji net nesuvokia, kad bendrauja ne su finansų konsultantais, o su manipuliuoti išmokytais asmenimis. Sukčiai ilgai įkalbinėja, kalba rusų arba anglų kalba, sukuria pasitikėjimo atmosferą. Kad ir nedidelę sumą pradžioje investavę žmonės toliau gundomi atsiunčiant fiktyvius „grafikus“, kuriuose jų investicijos „žaibiškai auga“, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, po kurio laiko jos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinių nuostolių. „Būna atvejų, kai šiek tiek investavus pinigų, sukčiai su žmonėmis susisiekia praėjus ir keliems metams. Tada prašo parsisiųsti programėlę, per kurią neva lengviau bendrauti ir išsiimti investuotus pinigus, kurie, jų teigimu, išaugo. Tokiu būdu perimamas įrenginys ir nukentėjusieji net negali įvardinti, kokiu būdu sukčiai ištuštino jų banko sąskaitas“, – vieną situacijų apibūdino tyrėja. Sukčiai gali siūlyti investuoti bet kur: nuo naftos ar aukso, kriptovaliutų, įmonių akcijų, obligacijų. Policijos pareigūnai rekomenduoja: prieš pradedant bet kokius veiksmus, pirmiausia pasitikrinti „Lietuvos banko“ svetainėje, ar sudominusi investavimo platforma yra legali – turi Lietuvos banko išduotą licenciją. Pasak sukčiavimo atvejus tiriančių pareigūnų, bene daugiausiai žmonių nukenčia, kai paskambina nepažįstami asmenys, prisistato, pavyzdžiui, įvairių telekomunikacijos įmonių atstovais, banko ar policijos darbuotojais, įtikina žmones atskleisti asmeninius, el. bankininkystės duomenis, pervesti turimus pinigus į neva saugias sąskaitas ar atvykusiam nepažįstamam asmeniui atiduoti banko kortelę. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikina žmones neva galintys padėti susigrąžinti sukčiaujant prarastus pinigus ir vėl išvilioja įvairias sumas pinigų.
Išmokėta beveik 60 tūkst. Eur kompensacijų už individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimą
Kretingos rajono savivaldybės administracijai rugpjūčio 1 d. paskelbus kvietimą teikti prašymus dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo kompensavimo, iki rugsėjo 30 d. gauta 80 prašymų. Pareiškėjams jau išmokėta beveik 60 tūkst. eurų. „Kompensacijas gavo ne tik gyvenamosios paskirties, bet ir sodų paskirties pastatų savininkai, įsirengę, apmokėję ir pradėję eksploatuoti individualius nuotekų valymo įrenginius, kuriais išvalomos ir į gamtinę aplinką išleidžiamos buitinės nuotekos neviršija Nuotekų tvarkymo reglamente nurodytų užterštumo reikšmių, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Iš viso 68 pareiškėjams išmokėta beveik 60 tūkst. eurų, vienam namų ūkiui vidutiniškai skirti 878 eurai. Tokios kompensacijos mokamos jau antrą kartą, jos bus skiriamos ir kitąmet.“ Direktorės teigimu, vertinant gautus prašymus, kaip netinkami šiemet daugiausia buvo atmesti tų pareiškėjų prašymai, kurių gyvenamosios arba sodų paskirties pastato statyba teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užbaigta ir įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (t. y. baigtumo procentas buvo mažesnis kaip 100 proc.), taip pat tų, kurie nepateikė individualių valymo įrenginių statybą leidžiančio dokumento ar žemės nuomos sutarties, kai žemės sklypas yra nuomojamas, ir žemės savininko ar jo įgalioto asmens sutikimo, jei jis numatytas nuomos sutartyje. Kretingos rajono savivaldybė kompensuoja 50 proc. individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimo sąnaudų, kompensuojama suma negali viršyti 1 tūkst. eurų. Kitais metais kvietimas teikti paraiškas taip pat bus skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 dienos. Tikslesnė informacija apie kompensacijų skyrimo sąlygas bus paviešinta dar iki kvietimo paskelbimo.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Daugelis kretingiškių advento nebeįsivaizduoja be tradicinio kasmetinio labdaros-paramos vakaro „Palaiminki gerumą...“, kuris išsyk po miesto eglės įžiebimo šventės pradeda kalėdinių renginių šurmulį. Šiemet akcija „Palaiminki gerumą...“, kurios pavadinimas kilo iš vieno eilėraščio eilučių „palaiminki gerumą, laike“, rengiama jau 15-ą kartą. „Kad atjautai vienijantis renginys gyvuotų ir taptų tvirtai įsišaknijusia tradicija, prisidėjo ir dirbo daug kultūros žmonių. Bet vis dėlto pradžių pradžią reiktų sieti su Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorės Birutės Laučienės idėja surengti jaukų kalėdinį koncertą, skirtą Šv. Liucijos dienai. Nuo tos dvasinės šviesos poreikio ir kilo mintis, kad šie koncertai gali tapti labdaringais, suteikiančiais kad ir nedidelę, tačiau emociškai vertingą paramą sergantiesiems ar stokojantiesiems. Ir ne esantiems kažkur toli, o šalia, greta – mūsų mieste, mūsų kaimynystėje“, – Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė prisiminė, kad pirmuosiuose koncertuose jai pačiai teko dalyvauti kaip saviveiklininkei ir kaip skaitovei, vėliau ji ir pati prisidėjo prie iniciatyvos ir rengė projektus būtent šio renginio finansavimui gauti. Ilgainiui kamerinis renginys, sukviesdavęs keliasdešimt žiūrovų, persikėlė į didžiąją 500 vietų žiūrovų salę, ir tai padaryti pavyko toli gražu ne iš karto. „Entuziastingai plėtoti šią akciją ėmėsi Kretingos rajono kultūros centre direktoriaus pavaduotoja pradėjusi dirbti Vita Urbonienė. Ji su tuometinio direktoriaus Prano Razmaus palaikymu rengė ir kuravo didelius tęstinius muzikinius projektus „Susitikimai su klasika“, kurių baigiamieji koncertai ir sutapdavo su iniciatyva „Palaiminki gerumą...“ ir tai būdavo kulminacinis metų kultūros renginys“, – A. Zulumskytės pastebėjimu, prieš 13–14 metų kartu su kolegomis dar tekdavę vaikščioti po švietimo, kultūros, gydymo įstaigas ir paaiškinti, kokia tai akcija, ko ja siekiama, dalinti kvietimus asmeniškai, palikti skrajučių parduotuvėse, kavinėse ir tikėtis, kad kretingiškiai įsiklausys, supras, ateis, parems.
Du almanachai, vienas jų vainikavo žymaus lituanisto veiklą
Palangos miesto bibliotekoje įvykęs renginys, skirtas 1961–1996 metų tuometinės Palangos pirmosios vidurinės mokyklos jaunųjų literatų kūrybos almanacho „Aitvaras“ 25-mečiui paminėti ir jaunosios kartos moksleivių almanachui „Prie upokšnio“ pristatyti, tuo pačiu tapo ir vakaru šiltų prisiminimų apie moksleivius kurti telkusį pernai anapilin išėjusį lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Palangos miesto garbės pilietį Joną Brindzą. Kiekvienas prisiminimas – brangus Pirmąkart šis garsus pedagogas viešame renginyje Palangoje paminėtas per Mokytojo dieną spalio 6-ąją, kai bibliotekoje vyko konferencija apie lituanistinio ugdymo tradicijas ir mokytojų indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą. „Apie Joną Brindzą esu surinkusi gausią medžiagą, tačiau ją dar labiau praturtintų kiekvienas jūsų pasakojimas, kiekviena nuotrauka“, – į susirinkusius buvusius mokytojo kolegas, mokinius, bičiulius apeliavo bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Dainora Kaniavienė. O tų prisiminimų buvo. Amžiumi vyriausias, 90-metį perkopęs, Algimantas Želvys teigė su J. Brindza susipažinę 1956-aisiais, būdami Vilniaus pedagoginio instituto studentai. Nežinoję, kad po kiek laiko Palangoje susitiks kaip tos pačios mokyklos mokytojai. Dirbti Jonas atvyko su žmona kurso drauge Anele. „Sakydavau, mes, chemikai, tai ne jūs, lituanistai-literatai. Jūs mokat rašyti gražiai, poetiškai, o mes, kaip sakoma, – bjauriom, ne visiems suprantamom formulėm“, – juokavo pedagogas. Sakęs, ką padarysi, visokių reikia... Nepaisant specialybių skirtumo, juodu siejo draugystė. „Mačiau, kad po Anelės mirties Jonas jautėsi labai vienišas. Buvom susitarę kasdien eiti į Turgaus gatvėje esančią kavinukę kartu išgerti kavos. Ir ėjom, kol jis galėjo“, – pasakojo A. Želvys. Apie savo pirmuosius kūrybinius pabandymus mokyklos suole, mokytojo toleranciją ir mažiau gabiam, padrąsinimą prisiminimais dalijosi Arūnas Grigalauskas, žurnalistė kelių knygų autorė Dovilė Štuikienė (Zarankaitė), Irena Valužė. „Dabar galvoju, kodėl – aš? Mudu su Jonu sutardavom puikiai, buvom draugai. Tikriausiai sutikau padėti, nes daugiau nelabai ir buvo kam?“ – svarstė buvusi informacinių technologijų mokytoja Dalia Trinkauskienė, kompiuteriu surinkusi visus jaunųjų literatų tekstus J. Brindzos sumanytam almanachui „Aitvaras“. Tarp autorių – Laimonas Tapinas, Rolandas Rastauskas, kurio, tuomet dar vienuoliktoko, dramą „Lenktynių aitvaras“ 1972-aisiais pastatė profesionalus Jaunimo teatras. Taip pat – Meilė Sposmanytė, Edmundas Atkočiūnas, Vytautas Kusas, Vida Baranauskaitė, Jūratė Šilgalytė, Antanas Vaišnora, Palmira Čibiraitė, Vilija Kasparaitytė, Judita Pesenkaitė, Margarita Valauskytė, Raimundas Daukša, Rimvydas Valatka, Dovilė Zarankaitė, Andžela Sugako, Ramūnas Korsakas, Paulius Korsakas, Asta Krakytė, Evaldas Mogenis, Aivaras Dočkus. Anot D. Trinkauskienės, didieji kompiuteriai neseniai buvo atsiradę, nedaugelis juose tuomet turėjo instaliuotą „Word“ programą. „Manęs niekas neapmokė šia programa dirbti, buvau „saviveiklininkė“, rinkau, kaip išėjo. Patį pirmą – didžiulį Laimono Tapino tekstą apie vaikystę, žvejų kaimelį – keturis, jei ne daugiau, kartų! Vis kažką ne taip nuspausdavau arba kažko nenuspausdavau, ir tas tekstas akimirksniu pranykdavo“, – prisiminė pedagogė.
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono kultūros centre buvo surengtas koncertas „Rudens elegija“, skirtas paminėti buvusio tremtinių choro „Atminties versmė“, kurio veiklą šiandieną tęsia mišrus senjorų choras „Polėkis“, 30-ies veiklos metų sukaktį. Kretingos rajono kultūros centro mažojoje salėje tą niūrų lapkričio vakarą skambėjo džiugesio muzika — ne tik dainos, bet ir trijų dešimtmečių prisiminimai, draugystės ir bendrystės istorijos. Šventinėje programoje dainą keitė šokis: džiugią nuotaiką susirinkusiems, be šeimininkų – Kretingos kultūros centro senjorų choro „Polėkis“, kuriam vadovauja Ramūnas Baršauskas, liaudiškų šokių kolektyvo „Rangė“, vadovaujamo Andriaus Razmaus, dar kūrė svečiai iš Palangos – kultūros centro vokalinis ansamblis „Eldija“, jo vadovė Jūratė Baršauskienė. Šventės vedėja Kretingos rajono kultūros centro renginių vedėja Aušrinė Zulumskytė priminė Kretingos tremtinių choro „Atminties versmė“ ištakas ir jo istoriją. Šio choro ištakos – pačioje nepriklausomybės pradžioje šviesaus atminimo vydmantiškės kultūros veikėjos poetės Nijolės Rimkienės suburtas politinių kalinių ir tremtinių ansamblis. Iš N. Rimkienės nuo 1995-ųjų kolektyvą perėmė profesionali chorvedė pedagogė Rūta Jurgutienė, šiai veiklai skyrusi daugiausiai – aštuoniolika – savo gyvenimo metų. Per tą laiką choras stipriai išaugo, tai buvo patys brandžiausi jo metai: daug keliauta, dalyvauta įvairiose šalies tremtinių šventėse, susibūrimuose, sąskrydžiuose. Nuo 2013-ųjų chorui vadovauti ėmėsi chorvedė, mišraus kamerinio choro „Kristale“ vadovė, dabartinė Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė. Pradėjusi eiti naujas pareigas, suburti ir sustiprinti dėl dalyvių amžiaus gerokai išretėjusį tremtinių chorą ji pakvietė savo bičiulį klaipėdietį Ramūną Baršauską, – su juo sykiu dalyvauja Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos veikloje. R. Baršauskas dar vadovauja Žvejų rūmų mišriam chorui „Cantare“, Stasio Šimkaus konservatorijos ir Eduardo Balsio menų gimnazijos chorams. Kasmet vis labiau retėjant buvusių tremtinių gretoms, choras „Atminties versmė“ buvo sujungtas su senjorų choru, pakito ir jo pavadinimas – „Polėkis“. Prisiminimais popietėje pasidalijo buvusi choro vadovė R. Jurgutienė, o Kretingos rajono meras Antanas Kalnius choro vadovams ir ilgamečiams choristams įteikė padėkos raštus, taip pat buvo įteiktos Kretingos rajono kultūros centro padėkos.
„P. n.“ informacija
KRETINGA ŠVENTOSIOS g. lapkričio 28 d. apie 19.43 val. vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, sustabdyto automobilio „Citroen“ vairuotojai, gimusiai 1983 m., nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. J. JABLONSKIO g. lapkričio 28 d. apie 08.19 val. gyvenamajame name medikai konstatavo 1971 m. gimusio vyro mirtį. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. KRETINGOS RAJONAS Lapkričio 27 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1951 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad lapkričio 22 d. pastebėjo, jog neaiškiomis aplinkybėmis iš pareiškėjos banko sąskaitos buvo pasisavinta 990 eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str. RAGUVIŠKIŲ k. lapkričio 29 d. apie 10.40 val. name pastebėta, kad yra įsilaužta į seifą ir iš jo dingo apie 3 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PALANGA SODŲ g. lapkričio 27 d. apie 7.23 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas automobilis „Volvo S80“, pagamintas 2008 m. Žala – 2 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
Lapkričio 27 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 85:75 (25:14; 22:20; 19:18; 19:23) nugalėjo kaimyną – Palangos „Olimpą“ (5 pergalės, 11 pralaimėjimų). Savų sirgalių palaikomi kretingiškiai sėkmingiau pradėjo susitikimą ir I kėlinį įgijo dviženklę persvarą, o II kėlinį po spurto 13:0 dar labiau komplikavo palangiškių situaciją (14 min. 35:14). Ketvirtą kėlinį varžovams pavyko sušvelninti skirtumą iki 5 taškų (34 min. 75:70), bet kretingiškiai rungtynes užbaigė užtikrintai ir neleido varžovams pagalvoti apie pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (2/2 tritaškiai, 16 atk. kamuolių, 8 rez. perdavimai, 33 naud. balai) – 18, Mantvydas Staniulis (4/9 tritaškiai, 9 rez. perdavimai) – 16, Rytis Zabita (5/6 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 13, Justas Žiubrys (4/4 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) – 12, Gytis Mačionis (4/5 dvitaškiai) ir Edgaras Danys (2/5 tritaškiai., 6 atk. kamuoliai) – po 8, Justin’as Young’as (3/4 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 6, Tautvydas Rudys – 4, Jalen’as Warren’as.
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda naują sveikatos sistemos raidos etapą Vakarų Lietuvoje. Įvertinusi pastarųjų metų pažangą, augantį specialistų skaičių ir stiprėjančias kompetencijas, ligoninė inicijuoja regioninio sveikatos priežiūros tinklo kūrimą – naują gydymo įstaigų bendradarbiavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti kokybiškas, koordinuotas ir pacientui prieinamas paslaugas visame regione. Kviečia bendradarbiauti „Jeigu norime, kad žmonės gautų medicininę pagalbą laiku ir arti namų, turime galvoti ne apie sienas tarp įstaigų, o apie viso regiono sistemą. Todėl KUL veiklą vertiname ne tik kaip atskiros ligoninės progresą. Mums svarbu matyti visą Vakarų Lietuvos sveikatos ekosistemą ir jos tvarų vystymą“, – sakė KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis. Pasak jo, pacientų srautų valdymas, paslaugų prieinamumas ir regiono sveikatos rodikliai priklauso ne nuo vienos įstaigos pastangų, o nuo to, kaip visa sistema veikia kartu. Dėl šių priežasčių KUL imasi lyderystės ir siūlo regiono gydymo įstaigoms jungtis į darbo grupę, kuri vieningai derintų paslaugų tinklą ir jo plėtrą, planuotų investicinius projektus visam regionui, spręstų kylančius iššūkius, rengtų bendrą sveikatos paslaugų planą Vakarų Lietuvai. „Siekiame sukurti vientisą, aiškiai organizuotą sistemą, kurioje kiekviena įstaiga žino savo vaidmenį, o pacientai gauna greitą ir efektyvią pagalbą ten, kur ji labiausiai prieinama“, – sakė A. Šimaitis.
Dainai įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros
Iš Kretingos kilęs atlikėjas ir dainų kūrėjas Jokūbas Jankauskas žiemos sezoną pasitiko su nauju kūrybiniu žingsniu – kalėdine daina „Prisimink Kalėdas“, kurią įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros. Anot jo, idėja išleisti šventinį kūrinį brendo ilgai, tai jam – nauja kūrybinė patirtis. Kalėdinė muzika – apie tikrumą „Dar nebuvau išleidęs sezoniškos, būtent Kalėdoms skirtos dainos, o „pliusiuką“ prie punkto „išleisti kalėdinę dainą“ galvoje nešiojausi jau seniai. Man, kaip atlikėjui, tai buvo gera kūrybinė praktika ir nauja patirtis“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Jokūbas. Atlikėjas tvirtino, kad sezoniškumo nesibaimina: kalėdinės dainos natūraliai sugrįžta kasmet, o tam, kad kūrinys suspėtų tapti klausytojų švenčių dalimi, jis nusprendė dainą pristatyti gerokai anksčiau – likus mėnesiui iki šventinio šurmulio: „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių: išleisti dainą maždaug mėnesiu anksčiau, kad ji spėtų įsilieti į žmonių kasdienybę ir šventes.“ „Prisimink Kalėdas“ – daina, kurios ištakos susijusios su itin konkrečiu, netikėtu įvykiu. Pajūryje Jokūbas rado butelį su laišku – iš dalies bangų sunaikintą, tačiau palikusį vieną įskaitomą sakinį. Būtent šis radinys tapo emociniu kūrinio pagrindu. Kretingiškis dalijosi, kad kalėdinė muzika jam pirmiausia yra apie tikrumą: „Kalėdinės dainos visada balansuoja tarp dviejų kraštutinumų: jos gali nuskambėti plačiai, bet lygiai taip pat gali likti nepastebėtos, jei klausytojas jose nepajunta tikrumo. Aš į šią dainą žiūriu ne kaip į galimybę išgarsėti, o kaip į progą pasidalinti tikra istorija.“ Jam Kalėdos – metas, kai svarbu suartėti, atsiprašyti, priminti artimiesiems, kad jie mums rūpi. Todėl ir daina skirta būtent šiai šilumos būsenai perduoti. „Jei kūrinys perduos tą šilumą – vadinasi, jis jau atliko savo darbą“, – akcentavo J. Jankauskas.
Kretingos rajono savivaldybė pasidalino žinia, kad Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė įtraukta į Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį. Šioje taryboje ji atstovaus Lietuvos savivaldybių bendruomenei. Į Nacionalinę sveikatos tarybą, kurios sudėtį patvirtino Seimas, R. Perminienė įtraukta kaip aukštos kvalifikacijos specialistė, galinti prisidėti prie Lietuvos sveikatos politikos formavimo. Nacionalinę sveikatos tarybą iš viso sudaro 15 narių. Šios tarybos strateginis tikslas – siekti geresnės Lietuvos gyventojų sveikatos.
„P. n.“ informacija
Penktadienį Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune įvykusiame Lietuvos muziejų asociacijos visuotiniame susirinkime ilgametei Kretingos muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei buvo suteiktas Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) Garbės nario vardas ir įteiktas Garbės nario ženklas. Šiandieną 100-ą įvairių Lietuvos muziejų vienijanti LMA buvo įsteigta 1995-ųjų gruodį, veiklos pradžioje turėjo 39 narius. V. Kanapkienė dalyvavo steigiant asociaciją, buvo viena steigimo iniciatorių. LMA tikslas – teikti muziejams metodinę pagalbą, rūpintis muziejininkų kvalifikacijos kėlimu, plėtoti tarptautinius ryšius. V. Kanapkienė daug metų buvo renkama asociacijos valdybos nare. Kai 1998 m. prie asociacijos buvo įsteigta Lietuvos muziejų direktorių bendrija, V. Kanapkienė buvo išrinkta šios bendrijos pirmininke ir vadovavo jai iki 2007 metų. Direktorių bendrija rūpinosi muziejų projektinės veiklos aktyvinimu siekiant pritraukti lėšas eksponatams restauruoti, kadangi savivaldybių biudžetuose lėšų tam stigo. 2012 m. LMA V. Kanapkienei patikėjo koordinuoti respublikinio projekto „Muziejų kelias“ vykdymą Žemaitijos regione. Projekto įgyvendinimu Vakarų Lietuvoje V. Kanapkienė rūpinosi daugiau kaip penkerius metus.
Šeštadienio vakaras Kretingos miesto centre tapo tikra didžiųjų metų švenčių pradžia – Rotušės aikštėje suspindo pagrindinė miesto Kalėdų eglė, kviesdama miestelėnus pasinerti į šviesų, muzikos ir pasakiškų dekoracijų kupiną atmosferą. „Kalėdų šviesos pasaka“ subūrė visus – nuo mažiausiųjų iki vyresniųjų – dalintis šventine nuotaika, stebėti magiškus instaliacijų ir girliandų žiburius bei pajusti artėjančių Kalėdų džiaugsmą. „Po šventės – nuotaikos puikios. Jokių nesklandumų neturėjome, viskas vyko pagal planą, – apibendrino Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė. – Surengtu pasirodymu norėjome kiekvienam įkvėpti artėjančių Kalėdų laukimo dvasios.“ Nors oro sąlygos buvo pakankamai atšiaurios, kretingiškių tai neišgąsdino – į Rotušės aikštę tą vakarą rinkosi gausus būrys žiūrovų. „Kiek tiksliai žmonių susirinko, atsakyti sudėtinga, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad ne mažiau negu pernai“, – susirinkusiųjų gausa džiaugėsi K. Rimienė. Šventinę nuotaiką kūrė Kalėdų Senelio pasirodymas, Žvaigždės kelionės iki Kalėdų eglės interpretacija, o vakarą vainikavo žinomo dueto Iglės ir Tado koncertas.
„Pajūrio naujienos“ tęsia tradiciją ir, baigiantis 2025 metams, kviečia Kretingos rajono gyventojus išrinkti 2025-ųjų Metų žmogų. Šiemet į šį titulą redakcija pasiūlė 13-a aktyvių, kraštui neabejingų ir rajoną puoselėjančių žmonių, kurių veikla daro įtaką bendruomenės gyvenimui, kultūrai, edukacijai ir aplinkos puoselėjimui. Kas taps 2025-ųjų Metų žmogumi, spręs kompetentinga komisija, sudaryta iš Kretingos rajono bendruomenės narių, gerai pažįstančių vietos žmones ir suprantantys jų indėlį. Taip pat balsuoti galėsite interneto svetainėje www.pajurionaujienos.com . Internetu gauti balsai bus konvertuojami į 13 balų skalę, kad būtų suderinti su komisijos vertinimu. Balsavimo sistema veiks taip: komisija kiekvienam dalyviui skirs nuo 1 iki 13 balų, kur 13 – aukščiausias įvertinimas; internetinis balsavimas konvertuojamas mažėjančia tvarka į tą pačią 13 balų skalę: daugiausiai balsų gavęs dalyvis gauna 13 balų, antras pagal skaičių – 12 balų, ir t. t. iki 1 balo. Galutinis rezultatas – komisijos ir internetinio balsavimo balai sumuojami po lygiai (50 proc. komisijos ir 50 proc. internetinio balsavimo). Balsuoti bus galima iki gruodžio 18 d. Teko evakuoti mokyklos bendruomenę
Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenei lapkričio 28 d. buvo neeilinė – apie 10.55 val. dėl rūsyje pasklidusių dūmų ir svilėsių kvapo mokiniai, mokytojai ir mokyklos darbuotojai buvo evakuoti iš pastato. Mokyklos ūkio dalies vedėjas tądien tarnyboms pranešė, kad mokyklos rūsyje jaučiamas svilėsių kvapas, galimai dega laidai arba guma. Iki atvykstant ugniagesiams iš mokyklos išėjo 144 vaikai ir 17 suaugusiųjų. „Pamatėme dūmus ir užuodėme tarsi laidų, gumos svilėsių kvapą. Tikrai išsigandome, iškvietėme tarnybas ir evakavome mokinius bei darbuotojus“, – kalbėjo mokyklos ūkvedys Romas Narvilas. Paaiškėjo, kad netoliese vamzdynų tikrinimo darbus atliko bendrovės „Kretingos vandenys“ darbuotojai. Šios įmonės direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad Jokūbave buvo vykdoma nelegalių lietaus jungimų į nuotekų tinklus paieška: „Vamzdynais leidžiami dūmai visiškai nekenkia sveikatai.“ Aiškinantis, kodėl į mokyklos patalpas pateko vamzdynais leidžiami dūmai, specialistai išsiaiškino, kad mokyklos kanalizacija – sena, jos latakai buvo išdžiūvę, todėl dūmai be jokių trikdžių pateko į mokyklos rūsį. „Nieko nelegalaus ten nebuvo. Atliekant nelegalių lietaus jungimų į nuotekų tinklus paiešką, paleidus dūmus, pasirodė nuotekų vamzdynų trūkumai“, – tikino E. Alonderienė. Kadangi mokyklos virtuvėje į vamzdynus buvo įpilta chemikalų jiems valyti, po visą rūsį ir išplito svylančių laidų smarvė, kurią pajuto mokyklos bendruomenė. Vietoje buvę ugniagesiai išvėdino patalpas.
„P. n.“ informacija
Kretingos senosios kapinės: paminklai iškiliausioms miesto asmenybėms
Pirmą kartą besilankantiems Kretingoje mūsų miestas pasirodo neįprastas bent vienu aspektu – svečiai visada klausia, kodėl viena pagrindinių gatvių yra nutiesta per kapines. Tikri kretingiškiai natūraliai nustemba dėl tokio klausimo, nes vietiniams yra žinoma, kad šalia dabartinės Vilniaus gatvės pirmiau buvo įkurtos Akmenos upės pusėje esančios kapinės, o visu amžiumi vėliau kitoje gatvės pusėje įsteigtos dvaro kapinės. Abejose kapinėse gausu gilią istoriją menančių paminklų, tačiau labiausiai išsiskiria dvi koplyčios, dedikuotos itin ryškų pėdsaką miesto istorijoje palikusiems asmenims – pranciškonui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai ir grafų Tiškevičių šeimai. Nors pranciškonas, mokslininkas ir liaudyje gydytoju pripažintas J. A. Pabrėža Kretingoje gyveno ir dirbo anksčiau negu Tiškevičių šeima, koplyčia ant jo kapo buvo pastatyta gerokai vėliau už grafų mauzoliejų-koplyčią. Pastaroji statyta dar 1893 m., o 1849-aisiais mirusiam J. A. Pabrėžai koplyčia pastatyta tik 1933 m. Vis dėlto, nors vėlyvesnė, pranciškonui skirta koplyčia išgyveno ne ką mažiau istorijos negandų negu senesnė Tiškevičių amžinojo poilsio vieta. Mauzoliejus, tapęs vizitine kortele Nors ir to paties – neogotikos – stiliaus, tačiau grafų Tiškevičių mauzoliejus-koplyčia gerokai skiriasi nuo J. A. Pabrėžos koplyčios. Kretingą puoselėjusios giminės amžinojo poilsio vieta gali būti pavadinta ne tik architektūriniu paveldu, bet ir savotišku pareiškimu. Pastatyti šią koplyčią sumanė iš savo tėvo Juozapo Tiškevičiaus II Kretingos dvarą paveldėjęs grafas Aleksandras kartu su motina, grafiene Sofija. Be laiko šį pasaulį palikęs grafas Juozapas buvo vertas kiekvienos pagarbos išraiškos. Kretingai jis padovanojo iki šiol visus žavintį Žiemos sodą, nutiesė pirmąją telefono liniją, įrengė pirmąją hidroelektrinę, nutiesė pirmąjį miesto šaligatvį, pastatė pirmąjį mūrinį tiltą ir nuveikė dar daugelį kitų darbų. Didžiam žmogui – kuklus kapas XVIII a. gimęs Jurgis Pabrėža didžiąją dalį savo darbų nuveikė įžengęs į XIX a., kuomet Kretingos dvarą valdė Zubovų giminė. Tapęs pranciškonu, Kretingoje darė mokslinius nuorašus ir siuntė juos Simonui Daukantui, intensyviai rašė mokslinius darbus, tyrinėjo augalus, parengė pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį. Lietuvoje, kuri tuo metu buvo patekusi į Rusijos imperijos priespaudą, J. A. Pabrėžos darbai spausdinti ir publikuoti nebuvo. Tačiau šiandien, žvelgiant iš laiko perspektyvos, pranciškono darbai atrodo neįtikėtinai milžiniški ir svarbūs. Ne be reikalo ši asmenybė dažnai pavadinama lietuviškuoju Leonardu da Vinčiu. O tarp paprastų žmonių J. A. Pabrėža buvo pripažintas nuo pat pradžių – nežiūrint kiek ir kokių darbų jis parašė ir ar jie buvo išspausdinti. Pas žolelių galią žinojusį vienuolį žmonės, kaip pasakytų žemaičiai, „ciūgliais ėjo“ ir prašė pagalbos, kankinami įvairiausių negalavimų. Nors dėl politinių peripetijų medicinos Vilniaus universitete ir nebaigęs, J. A. Pabrėža žmonių buvo laikomas puikiu gydytoju ir garsas apie jį sklido gerokai už Kretingos ribų. Deja, šį pasaulį 1849 m. spalio 30 d. palikęs J. A. Pabrėža iškilmingai palaidotas būti negalėjo. Lietuvą gniaužė stipri carinės Rusijos ranka. Žmonėse šventuoju vadinamas vienuolis buvo palaidotas kukliai – visą gyvenimą kuklumo įsikūnijimu buvęs J. A. Pabrėža turbūt tam ir nebūtų prieštaravęs. Vis dėlto, nors ir paprastas, bet kapas buvo įrengtas senosiose kapinėse, prie pagrindinio įėjimo: bent jau taip J. A. Pabrėžai buvo atiduota derama pagarba. Jos negailėjo kretingiškiai, iš kartos į kartą lankantys vienuolio kapavietę.
|
|
