|
|
|
(1958) 2025-06-03Kretingos sporto centras: kaip jame verda gyvenimas
Į antrus veiklos metus įžengęs Kretingos sporto centras – ne vien modernus pastatas Savanorių gatvės vidury, bet ir į sportines bei užimtumo veiklas kretingiškius įtraukianti erdvė su ilgai miesto žmonių laukti baseinu. Kaipgi sekasi jame šeimininkauti, kokios veiklos vykdomos, kas yra pelningiausia ir iš ko centras išsilaiko – pokalbis su Kretingos sporto mokyklos, kuriai paskirta administruoti Sporto centrą, direktoriaus pavaduotoju Vytautu Tamašausku. – Gerbiamas Vytautai, apibūdinkite, kaip gyvuoja Kretingos sporto centras, kiek ir kokių veiklų jame vykdoma, kas jas vykdo? – Centras šiandieną pulsuoja gyvybe: jame susilieja sportas, sveikata ir bendruomeniškumas. Nuo pat jo atidarymo 2023-ųjų rudenį sukūrėme erdvę, kurioje kiekvienas gali atrasti sau tinkamą aktyvią veiklą. Nuo pernai vykdomas platus veiklų spektras, tenkinantis pačius įvairiausius skirtingo amžiaus žmonių poreikius. Universali sporto salė nuolatos pilna šurmulio – čia kasdien vyksta Kretingos sporto mokyklos treniruotės. Vakarais salę užpildo intensyvios Kretingos krepšinio komandos, badmintono klubo „Smešas“ ir tinklinio treniruotės, rengiančios komandas svarbioms varžyboms. Arenoje nuolat vyksta Kretingos rajono savivaldybės administracijos organizuojami turnyrai ir pirmenybės, sutraukiančios daugybę sporto entuziastų. Aerobikos ir bokso salė taip pat nestokoja veiksmo: rytais čia vyksta Visuomenės sveikatos biuro organizuojamos senjorų treniruotės, įrodančios, kad aktyvus gyvenimas neturi amžiaus ribų. Dieną salė pripildyta Kretingos sporto mokyklos mokinių užsiėmimų, o vakarais čia vyksta „Kangoo Jumps“ ir sporto studijos „Step Up“ organizuojamos treniruotės. Sporto centro vandens ir pirčių erdvė yra tikra oazė atsipalaiduoti ir patirti plaukimo malonumus. Čia nuolatos organizuojamos grupinės ir individualios plaukimo pamokos vaikams ir suaugusiesiems, padedančios įgyti pasitikėjimo vandenyje ir tobulinti plaukimo techniką. Ypatingas dėmesys skiriamas antrokų mokymo plaukti programai, užtikrinančiai, kad jaunieji kretingiškiai išmoktų saugiai ir smagiai jaustis vandenyje. Tėvai taip pat gali džiaugtis kūdikių plukdymo užsiėmimais, o rytais ir vakarais vandens erdvę užpildo energingos vandens (aqua) aerobikos treniruotės. Pernai Kretingos sporto centro Vandens ir pirčių erdvėje užregistruoti 46 tūkst. 327 apsilankymai. Iš viso pernai buvo parduoti 29 tūkst. 626 vienkartiniai įėjimo bilietai ir 1 tūkst. 343 abonementai, o tai rodo didžiulį susidomėjimą baseino paslaugomis. Nuo šiol Kretingos sporto centre veikia ir „OpGym“ sporto erdvė, į kurią kviečiami sportuoti visi Kretingos rajono gyventojai. Ši nauja erdvė papildo mūsų siūlomų paslaugų spektrą, suteikdama dar daugiau galimybių rinktis ir atrasti sau tinkamiausią sporto kryptį.
Kretingos rajono savivaldybės administracija rengiasi Kretingoje, Jazminų gatvėje, numatyto socialinio būsto daugiabučio statyboms. Pasiruošimas vyksta sklandžiai: vasario mėnesį pasirašyta sutartis su techninio projekto rengėju, jau teikiami projektiniai pasiūlymai. „Trijų aukštų daugiabučio namo, skirto daugiavaikėms šeimoms ir asmenims su negalia, kuriems reikalingas specialus pritaikytas būstas, projektavimo darbus rangovas įsipareigojęs baigti dar rudenį, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Pasiruošimo darbams procesas vyksta taip, kaip ir planuota, tad planuojame dar šiemet skelbti konkursą statybų rangovui parinkti, o kitais metais bus pradėtos ir socialinio būsto daugiabučio statybos.“ Daugiabučio namo (socialinio būsto) statybų techninį projektą rengia ir projekto vykdymo priežiūros paslaugą atlieka Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Aplan“. Naujo socialinio būsto daugiabučio Kretingoje statybos darbai finansuojami iš ES fondų ir Savivaldybės biudžeto lėšų. 2024 m. pabaigos duomenimis, Kretingos rajone buvo 110 asmenų (šeimų), įrašytų į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Gegužės 27 d. buvo atlikti pirmieji Kretingos rajono savivaldybės maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai bei smėlio parazitologiniai tyrimai šiose rekreacinėse zonose: Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio, Lazdininkų tvenkinio, Rūdaičių tvenkinio, Senosios Įpilties tvenkinio. Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml), žarninės lazdelės (ksv/100 ml), kirminių kiaušinėlių ir lervų nustatymas smėlyje. Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Maudytis saugu. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius. Kiti vandens mėginiai bus imami birželio 10 d.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Ragino valdančiuosius nespręsti už uždarų durų
Ketvirtadienį įvyko Kretingos rajono savivaldybės tarybos mažumos valanda. Mažumai priklausantys Tarybos politikai akcentavo, kad meras, Savivaldybės administracija jų neinformuoja apie Savivaldybei iškylančias problemas, ignoruoja politinę mažumą jas sprendžiant. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė socialdemokratė Jolanta Gedvilaitė pareiškė, kad rajono vadovai Savivaldybės tarybai nepranešė ir apie šalyje plačiai nuskambėjusią Žibos upelio, su juo susietų vandenų, taip pat ir gyventojų šulinių, užterštumą buitinėmis nuotekomis, patenkančiomis iš Vydmantų nuotekų valyklos. „Kiek dar tęsis toks aplaidumas tvarkant nuotekas Vydmantuose?“ – klausė J. Gedvilaitė. Meras Antanas Kalnius aiškino, kad 2011 m. paleistų Vydmantų buitinių nuotekų valyklos įrenginių pajėgumai nuo pat pradžių buvo šiai gyvenvietei per maži, o pastaraisiais metais Vydmantai rajone plečiasi sparčiausiai. „Situacija yra kontroliuojama, sprendžiama“, – tvirtino meras, taręs, kad nuo birželio 1-osios „Kretingos vandenys“ vykdys akciją – tikrins, ar vydmantiškiai į buitinių nuotekų tinklus nelegaliai yra nuvedę lietaus vandenį. Jis užsiminė apie planuojamą Vydmantų buitinių nuotekų valyklos rekonstrukciją. Tarybos opozicijai priklausantis socialdemokratų frakcijos narys Steponas Baltuonis svarstė, kad „Kretingos vandenys“ turėtų aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu Užpelkių, kitų vietovių gyventojus, kurių šulinių vanduo dėl Vydmantų nuotekų taršos maistui nebetinka. „Mere, ką šiandieną rinktumėtės statyti Vydmantuose – kapines, kur per metus palaidotų 5–6 žmones, ar naujus nuotekų valymo įrenginius, statybos kaina panaši?“ – pajuokavo politikas. A. Kalnius atsakė, kad spręstų Taryba, leido suprasti, kad pats pirmenybę teiktų valyklai. Merui, Savivaldybės administracijos direktorei Vilmai Preibienei teko aiškintis dėl didelės darbuotojų kaitos Savivaldybėje.
Plaukimo treniruotės antrokams – milžiniška nauda kiekvienam vaikui
Šių mokslo metų pradžioje visoje Lietuvoje startavusi antros klasės vaikų plaukimo programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ šiųmečiams antrokams jau baigėsi. Per užsiėmimus, kuriuos finansavo Sporto rėmimo fondas ir Kretingos rajono savivaldybė, vaikai mokėsi išsilaikyti ant vandens, plaukti skirtingais plaukimo būdais, panerti po vandeniu, įgijo teorinių saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens žinių, praktinių įgūdžių. Milžiniška projekto nauda Per 400 Kretingos rajono mokyklų antrokų, dalyvavusių šioje programoje, Kretingos sporto centro baseine plaukti mokė dvi patyrusios trenerės: profesionali plaukikė Lietuvos plaukimo rinktinės narė Rita Simanauskienė ir profesionali plaukimo instruktorė kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė – kūno kultūros mokytoja, profesionali plaukimo instruktorė. Kretingos sporto baseino vyriausioji administratorė Jurgita Jurevičė, su vaikais susipažinusi pirmomis projekto dienomis, mačiusi jų baimes, nerimą, dabar drąsiai gali teigti – šis projektas davė milžinišką naudą kiekvienam atėjusiam vaikui. „Iš pradžių matėme nedrąsius žvilgsnius, dauguma nemokėjo nei akinių, nei kepuraičių užsidėti, kartu su trenerėmis ir gelbėtojais stengėmės, kad viskas būtų tvarkingai, drąsinome. Šiandien smagu matyti juos išdrąsėjusius, nebijančius vandens, manau, kad kiekvienas vaikas per šiuos metus asmeniškai pasiekė tai, ką galėjo geriausiai. Vieni galbūt net bijojo į vandenį lipti, o dabar jame jaučiasi be jokios baimės, kiti, jau šiek tiek mokėję plaukti, įgijo daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi, pagerino plaukimo stilių, patobulino įgūdžius. Tai, ko šie vaikai išmoko, gyvenime jiems bus labai naudinga. Jie pramoko saugiai elgtis tiek vandenyje, tiek prie vandens telkinių“, – kalbėjo J. Jurevičė, pridūrusi, kad šiems antrokams Sporto rėmimo fondo finansuojama programa baigta, bet, jei bus norinčių ir toliau lankyti plaukimo treniruotes, tęsti užsiėmimus bus galima Kretingos centre rengiamose popamokinėse treniruotėse.
Baigiantis mokslo metams Pranciškonų gimnazijos bendruomenė per iškilmingą Padėkos vakarą apdovanojo 86 mokinius, šiais mokslo metais rajono, regiono ir respublikinėse olimpiadose ir konkursuose laimėjusius prizines vietas. Gimnazijos steigėjo Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministro kun. Evaldo Darulio OFM padėkomis ir kelionėmis į Slovakijos kalnus apdovanoti aukščiausius apdovanojimus pelnę gimnazijos mokiniai. Aštuntokė Ieva Konstantinavičiūtė 16-osios Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiados respublikiniame etape iškovojo aukso medalį, o antrokė gimnazistė Amanda Indrišiūnaitė – sidabro medalį. Be to, A. Indrišiūnaitė 57-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados rajono etape bei 63-osios Lietuvos mokinių chemijos olimpiados rajono etape iškovojo pirmąsias vietas, o 73-osios Lietuvos mokinių matematikos (IG–IVG kl.) olimpiados rajono etape užėmė III vietą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ respublikiniame etape Amandai atiteko II vieta. Trečiokė gimnazistė Magdalena Brundzaitė 57-ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso respublikiniame etape apdovanota III laipsnio diplomu. Taip pat trečiokas gimnazistas Linas Rumbutis 37-osios Lietuvos mokinių geografijos olimpiados rajono etape iškovojo II vietą, o Lietuvos mokinių geomokslų olimpiados respublikiniame etape jam atiteko aukščiausias apdovanojimas – aukso medalis.
Gegužės 31-oji – visame pasaulyje minima diena be tabako, arba skelbiama kaip nerūkymo diena. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleiviai ir darbuotojai kartu su Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru per pietų pertrauką Kretingos miesto centre šią dieną paminėjo, rūkančiuosius skatindami mesti rūkyti arba retinti surūkomų cigarečių skaičių. Per akciją renginio dalyviai kalbėjosi su praeiviais apie žalingus įpročius, jų grėsmę ir žalą sveikatai, rūkančiuosius paragino cigaretes keisti į obuolį, o vartojančius kaitinamąjį tabaką – pūsti muilo burbulus, o ne garus. Taip pat, simboliškai metant kamuolį į krepšį, skatino išties mesti rūkyti ir pasukti sveikesnės gyvensenos keliu. „Paminėti Pasaulinę dieną be tabako – mūsų kasmetinė tradicinė akcija. Kartu su veikliais ir nerūkančiais mokiniais į miestą išėjome nešini 300 obuolių, kuriuos keitėme į cigaretę. Apie 40 procentų pakalbintų žmonių prisipažino rūkantys. Su jais kalbėjomės, dalinome lankstinukus. Labai džiaugėmės, kad šioje mūsų tradicinėje misijoje noriai dalyvavo mūsų profesinio centro mokiniai“, – pristačiusi akciją kalbėjo neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė, pridūrusi, kad renginys, anksčiau vykęs profesinio mokymo centro viduje ir Kretingsodyje, palaipsniui išaugo ir išsiplėtė.
„P. n.“ informacija
Kviečia į filmo premjerą
Birželio 16 d. 17 val. Palangos žydų bendruomenė palangiškius ir miesto svečius kviečia į išskirtinę Boris Maftsir dokumentinio filmo „Jėgerio ataskaitos pėdomis“premjerą Palangos kurhauzo teatro salėje, Grafų Tiškevičių al. 1. Režisieriaus Boris Maftsir komanda yra sukūrusi per 200 dokumentinių istorinių filmų. Filmo „Jėgerio ataskaitos pėdomis“ kūrybinė grupė iš Izraelio – režisierius Boris Maftsir ir vaizdo režisierius Rony Katzenelson – 2023–2024 metais lankėsi ir Palangoje, kur filmavo Holokausto vietas. Tai dešimtoji ir paskutinė dokumentinių filmų serijos, kurioje nagrinėjamas Holokaustas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose, dalis. Šiame filme Boris Maftsir leidžiasi į kelionę po Lietuvos miestelius, bandydamas suprasti gilų istorinį lūžį: kodėl Lietuvoje – šalyje, turinčioje turtingą, giliai susipynusią žydų ir lietuvių istoriją, daugelis lietuvių po 1940 m. sovietų okupacijos ėmė laikyti žydus išdavikais? Kaip šis suvokimas išsivystė į varomąją jėgą, lėmusią Lietuvos žydų persekiojimą ir masines žudynes po vokiečių invazijos 1941 m. birželio 22 d.? Kaip šimtmečius gyvuojanti litvakų istorija vos per kelis mėnesius žiauriai baigėsi masiniuose kapuose? Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija tel. 0 682 55164 arba el. p. palangoszb@gmail.com .
Palangos žydų bendruomenė
Kviečia „Žiemos sodo“ galerija
Kretingoje ateinantį savaitgalį vyks tradiciniai Šv. Antano atlaidai, vienijantys bendruomenę maldai, o vėliau ir miesto šventės renginiams. Prieš prasidedant didžiajam šurmuliui į parodą–atlaidus birželio 6-ąją, penktadienį, 18 val. fotografijos meno gerbėjus kviečia Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerija. Vakarų Lietuvos meno gurmanams ir svečiams šįkart čia pristatoma Lietuvos fotomenininko, tituluojamo klasiku, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, nusipelniusio meno veikėjo Romualdo Požerskio fotografijų paroda iš ciklo „Atlaidai. 1974–1992“. Parodos fotolakštai stebėtojus sugrąžins ne tik į būtąjį laiką, bet leis pakeliauti po Lietuvos kaimus ir miestelius, kuriose autorius daugelį metų fiksavo ir kulminacinius atlaidų momentus, ir žmones, ir jų emocijas. Skaičiuojama, kad per 18 metų fotomenininkas aplankė daugiau negu 150 atlaidų, užfiksavo apie 15 tūkst. kadrų. Nuotraukose daugiausia vaizdų iš Žemaitijos ir Dzūkijos vietovių. Kretingiškiai čia atpažins ir savo miesto aplinką ir istorija jau tapusius įvykius. Kaip parodos anotacijoje rašo fotografijos ir dailės kritikė Agnė Narušytė, R. Požerskio įamžinti momentai „veikia kaip filmas, kurį žiūrint vėl galima nusikelti į anuos laikus, kai medžiai buvo kone šventi, arkliai – žmonių pagalbininkai ir draugai, o bažnyčia visiems žadėjo nuodėmių atlaidus ir progą susitikti. Visi dar kartą suvažiuoja, sveikinasi. Dalyvauja mišiose ir procesijose, tiesia ant žolės paklodę, pjausto lašinius, šnekasi, šventė artėja į pabaigą. Senukai atsibučiuoja – gal dar susitiks kitais metais, gal ir ne. Vaikai jau sėdi vežimuose – jie pavargę, nori namo, jų laukia draugai ir žaidimai, tačiau gražaus bendrabūvio dozę jie gavo. Vežimai išvažiuoja, lydimi medžių lapijoje mirgančio dangaus. Iki kitų metų. O fotografas, išeikvojęs visą energiją, sėda į savo automobilį ir užmiega.“ Kokia iš tiesų buvo šio ciklo kūrybinė virtuvė, kokios jausenos ir vidinės inspiracijos skatino fotomenininką keliauti iš atlaidų į atlaidus, smalsus parodos lankytojas turės galimybę to pasiteirauti pats. Atvėrus parodą, Romualdas Požerskis liks pokalbiui su publika apie savo kūrybinį kelią ir tai, kas lieka už kadro ir žadina stebėtojo vaizduotę. Parodos pristatymą ir iškart po jo „Žiemos sodo“ galerijoje vyksiantį susitikimą su Romualdu Požerskiu moderuos parodos kuratorius, fotomenininkas Darius Vaičekauskas. Paroda „Atlaidai. 1974–1992“ Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerijoje veiks iki rugpjūčio 3 d., dalis ekspozicijos bus pristatoma ir Kretingos dvaro parke.
Kretingos muziejaus informacija
Automobilio pavogti nepasisekė
Sekmadienį apie 12.30 val. gautas pranešimas, kad iš privataus kiemo Vydmantuose nepažįstamas jaunuolis bandė pavogti 2007 m. pagamintą automobilį BMW X REIHE. Jį užsivedęs spynelėje paliktais rakteliais bandė išvažiuoti atbuline eiga, bet atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Nissan Qashqai“ ir pasišalino. Žala tikslinama. Galimam įtariamajam, gimusiam 2004 m., nustatytas 1,68 prom. neblaivumas ir įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Sustabdė du girtus vairuotojus
Ketvirtadienį apie 14.40 val. Salantuose automobilio „Opel“ vairuotojui, gimusiam 1947 m., nustatytas 1,93 prom. neblaivumas, o apie 15 val. Šventosios gatvėje Kretingoje, prekybos centro aikštelėje, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, gimęs 1958 metais, į alkoholio tikrintuvą įpūtė 2,51 prom.
„P. n.“ informacija
Pasigedo auksinių papuošalų
Ketvirtadienį Palangos policijos komisariato pareigūnams moteris nurodė, kad laikotarpiu nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. iki šių metų balandžio 15-osios iš buto Palangoje, Druskininkų g., pavogti įvairūs auksiniai papuošalai. Padaryta 3 tūkst. 250 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas. „P. n.“ informacija Teko gelbėti kaituotoją
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad praėjusį šeštadienį 12.40 val. gautas pranešimas apie Šventosios paplūdimyje su jėgos aitvaru nukritusį ir plūduriuojantį žmogų. Atvykus pagalbai, jis buvo nutolęs 150 m nuo kranto. Panaudojus virvę, sąmoningas kaituotojas iš vandens buvo ištrauktas. Medikų pagalbos jis atsisakė.
„P. n.“ informacija
Įtemptas motobolo komandų savaitgalis
Visą savaitgalį Kretingoje riaumojo motociklų gausmas ir aidėjo motobolo sirgalių šūksniai. Abiejose aikštėse Kretingos motobolo klubas ir motobolo klubas „Kretinga“ susitiko su svečiais iš Vokietijos MSF Tornado Kierspe komanda. Komandinis ryšys atnešė pergalę Šeštadienį vakarop įvyko pirmosios tarptautinės motobolo rungtynės tarp Kretingos motobolo klubo ir svečių iš Vokietijos – MSF Tornado Kierspe A grupės komandos. Rezultatu 12:3 laimėjo kretingiškiai. Komandai net 6 įvarčius pelnė Lukas Šimkus, po 2 įvarčius – Justas Bendikas ir Gabrielius Pazdrazdis, po 1 – Tadas Žiubrys ir Gintas Rudys. „Šioms rungtynėms tikrai rengėmės, treniravomės, stengėmės sustiprinti ir išlaikyti komandinį ryšį, sportininkai vienas kitą jautė, galbūt todėl ir toks įspūdingas rezultatas. Taip pat sekmadienį vyko tarptautinis turnyras Skuode, iš kurio grįžome laimėję Skuodo miesto šventės taurę. Šiame turnyre žaidėme su skuodiškiais ir svečiais iš Vokietijos, MSF Tornado Kierspe, antrąja, B grupės, komanda. Rezultatu 3:1 įveikėme Skuodo komandą ir 4:1 nugalėjome vokiečius“, – įspūdžiais pasidalinęs Kretingos motobolo klubo vadovas Raimondas Alseika akcentavo, kad šį ketvirtadienį komanda rengiasi išvykti į varžybas Vokietijoje, kur dalyvaus 4 komandos. Nors vienas pagrindinių komandos žaidėjų Paulius Žąsytis per rungtynes Kretingoje patyrė traumą, o pora jaunuolių tuo metu turės laikyti egzaminus, klubo vadovas R. Alseika vylėsi, kad ateinančio savaitgalio išvyka į Vokietiją klubo žaidėjams bus sėkminga.
Stiprūs ir reikalingi Sekmadienio vidurdienį Tėvo dienos proga įvykusios rungtynės tarp motobolo klubo „Kretinga“ ir Vokietijos MSF Kierspe komandos rezultatu 2:1 pergalę atnešė svečiams. Nors kretingiškiai ir pralaimėjo vokiečiams, šis susitikimas jiems, kaip motobolo bendruomenei, įrodė, kad jie yra stiprūs ir reikalingi ne tik vienas kitam, bet ir ištikimiems komandos sirgaliams. „Draugiškos varžybos praėjo puikiai, visi liko patenkinti. Susirinko nemažai žmonių, visi plojo, džiaugėsi, todėl, drąsiai galiu teigti, kad antrojo motobolo klubo Kretingai tikrai reikia. Šiuo metu dėliojame planus, žingsnis po žingsnio kryptingai judame į priekį. Turime planų važiuoti žaisti į Ukrainą, į Vokietiją. Klubo žaidėjai labai motyvuoti. Svečiai iš Vokietijos negalėjo patikėti, kad per keturis mėnesius mums pavyko susikurti bazę, įsirengti stadioną, suorganizuoti varžybas“, – džiaugėsi motobolo klubo „Kretinga“ narys ir rėmėjas Erlandas Kubilius.
DUOday iniciatyva: mokėsi vieni iš kitų
Parėjusią savaitę įvairios Kretingos rajono ir miesto įstaigos – Savivaldybė, Kretingos muziejus ir Kretingos rajono viešoji M. Valančiaus biblioteka – vienai dienai „į darbą priėmė“ 7 žmones su negalia. Tai – dalis visoje šalyje ilgametę patirtį turinčios „DUOday“ darbo šešėliavimo iniciatyvos programa, kurią Kretingoje inicijavo asociacija „Kretingos lietaus vaikai“. Asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ iš anksto ragino darbdavius dalyvauti mūsų mieste pirmąkart surengtos savanoriškos švietėjiškos programos DUOday akcijoje, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – vienai dienai kviečia juos „pasimatuoti“ naujas profesijas, išbandyti darbo vaidmenis. Gausiausiai įdarbino Kretingos muziejus Šios programos Kretingoje iniciatorė, autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus vienijančios asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadovė pedagogė Rima Neverauskytė-Brundzienė paaiškino ir savitą programos pavadinimą: „duo“ lotynų kalboje reiškia „du“, „day“ – angliškai „diena“, taigi žodžių junginys reiškia dviese praleistą dieną, o tai ir atspindi programos esmę. Pasak R. Neverauskytės-Brundzienės, DUOday nėra naujiena, tai – jau daugiau negu 15 metų visoje Europoje organizuojama iniciatyva: jos pradininkai – Belgija, o Lietuvoje ji pradėta nuo 2019 metų, tik Kretingoje įvyko pirmą kartą, tačiau tikėtina, ne paskutinį. Gausiausią būrį – 4 kretingiškius – priėmė Kretingos muziejus, ir žmonės su negalia tądien tapo įvairių sričių darbuotojais: Adolfas Piktuižis, beje, prieš savaitę pagal tą pačią DUOday programą „padirbėjęs“ ir LR Prezidentūroje – padavėju Žiemos sodo kavinėje „Pas grafą“, jam talkino muziejininkė Dalia Grikšaitė ir ilgametis šios kavinės barmenas Egidijus Vaitkus. Skirmantas Dargis dirbo Dvaro parko augalų priežiūros specialistu, talkinant Gamtos skyriaus vedėjai Jurgitai Tertelienei; o Alma Garjonytė – Žiemos sodo augalų priežiūros darbuotoja, jai pagelbėjo vyriausioji specialistė augalų priežiūrai Roma Jonušienė. Viešintis nepanoręs Vakaris Brundza tapo Vandens malūno etnografinės ekspozicijos prižiūrėtoju, jis tikrino ir lankytojų bilietus.
Ketvirtadienį įvykusiame geriausios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų komandos konkurse nugalėtoja tapo Kretingos rajono policijos komisariato komanda – Reagavimo skyriaus viršininkas Vilius Stonkus, tyrėjai Justė Urnikytė ir Andrius Sujeta, taip pat komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Iš viso varžėsi septynios komandos, svečių teisėmis, kaip ir praėjusiais metais, dalyvavo ir komandos iš Latvijos bei Estijos policijos. Antrąją vietą iškovojo rietaviškiai, o trečiąją – skuodiškiai pareigūnai. Konkurso dalyviams reikėjo įveikti penkias rungtis, sudarytas iš užduočių, susijusių su tiesioginėmis policijos pareigūnų pareigomis, komandiniu darbu, reagavimu ir veikla įvairiose situacijose. Pareigūnai sprendė žinių patikrinimo testą, rodė savo įgūdžius figūrinio vairavimo, profesinės taktikos, įvykio vietos apžiūros bei šaudymo rungtyse. Vertinamas buvo ne tik komandinis, bet ir asmeninis rezultatas. Geriausiu pareigūnu tapo Marius Vaitkevičius iš Skuodo rajono policijos komisariato, tarp vadovų – Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas A. Budginas. Rudenį laimėtojai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atstovaus šalies geriausios policijos pareigūnų komandos konkurse, kuriame praėjusiais metais nugalėjo Klaipėdos apskr. VPK komanda.
„P. n.“ informacija
Žvainiuose siaučia lapės
Pastaruoju metu į Žvainių gyvenvietę Kretingos rajone įsisuko lapės. Žmonės, laikantys naminius paukščius, nebežino, ką daryti, kur besikreipti – gyvenvietėje lapės ėmė lankytis ir vidury dienos. „Lapės Žvainiuose tapo didžiule problema, siaučia, pjauna vištas, o niekas nedaro jokių išvadų. Lapės savivaliauja jau ne pirmus metus, kasmet pridarydamos nemažai žalos. Jos dabar tiek išdrąsėjusios, kad net dieną braunasi į aptvarus ir daro savo tvarką. Tai tikrai ne koks šeškas ar kiaunė, esu užfiksavusi ne sykį lapę, nuvijusi nuo savo ar kaimynės tvoros. Gyvename gyvenvietėje – namas prie namo. Kiek esu pastebėjusi, ateina po vieną, bet su kaimynais esame atradę, kur tos lapės gyvena – ten lapių urvų gausybė! Juose lapės augina lapiukus, kuriuos sėkmingai maitina mūsų vištomis. Prieš kelias dienas, grįžusi iš darbo, radau 3 negyvas vištas aptvare, dvi jaunikles netoliese sodyboje užkastas, kitoms nukąstos galvos. Manau, nėra išspręsta lapių populiacijos problema, niekas nereguliuoja, todėl jos drąsiai ateina į gyvenvietę. Vištų iš tvarto jau nebeišleidžiu“, – guodėsi Žvainių gyventoja Daiva Stonkuvienė. „Per porą sykių netekau šešių vištų, išsinešė penkias jaunikles, o šeštąją paliko, nes pamatęs vyras nubaidė. Nebežinome, ką daryti, ne vienas kaimynas jau yra netekęs vištų“, – kalbėjo žvainiškė Sonata Budrienė. Pasak Imbarės seniūninijos seniūno Antano Turauskio, ši lapių savivalės problema, gausėjant lapių populiacijai, gyvenvietę kamuoja jau ne vienerius metus.
Reklama dingsta – SEO pasiliekaKai paleidžiate mokamą reklamą – ji matoma tiek, kiek mokate. Pasibaigus biudžetui – pasibaigia ir matomumas. O ką, jei klientas jūsų ieškos rytoj? Kitą savaitę? Po trijų mėnesių? Jei per tą laiką jūsų svetainė vis dar nematoma paieškoje – jūs prarandate ne vieną žmogų, o dešimtis galimybių, kurios būtų pasiekusios jus nemokamai, jei būtumėte investavę į SEO paslaugas. Būtent tai ir yra skirtumas tarp laikino srauto ir nuolatinio srauto. SEO paslaugos padeda sukurti sistemą, kuri veikia visą parą, net tada, kai nieko nedarote. Ir tai nėra pasaka. Tai tiesiog gerai optimizuotas turinys, techninis tvarkingumas ir svetainės autoritetas, kurį Google vertina. Kodėl SEO nėra greitas? Nes jis sukurtas ilgamKai kurie verslininkai nusivilia po mėnesio: „Google pozicijos nekyla, klientų daugiau nėra.“ Taip, SEO nėra greitas. Bet ir verslas neatsiranda per naktį. Jei norite sukurti kanalą, kuris generuotų klientų srautą metų metus – tai nėra vieno paspaudimo darbas. Geros SEO paslaugos neapsiriboja raktažodžių įkišimu į tekstą. Jos apima viską: nuo turinio strategijos iki techninio svetainės audito, nuo konkurentų analizės iki išorinių nuorodų. Ir kai visa tai susijungia į vieną veikiančią sistemą – jūs gaunate ne tik daugiau lankytojų, bet ir geresnius lankytojus – tuos, kurie ieško būtent jūsų.
Kodėl svarbu įvertinti savo galimybes?Pradėti reikėtų nuo savo finansinės padėties įsivertinimo. Ne vien tik pajamų kiekis lemia, ar galite sau leisti didesnį pirkinį, bet ir tai, kiek išlaidų patiriate kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, jei turite kitų paskolų, abonementų, nuomos įsipareigojimų ar didelių kasdienių išlaidų, net ir stabilios pajamos gali būti per mažos naujam finansavimui. Nereikia savęs spausti į kampą – geriau viską tiksliai apskaičiuoti. Taip pat verta atsižvelgti į tai, kaip jūsų finansinė situacija gali pasikeisti ateityje. Ar jūsų pajamos stabilios? Ar artimiausiu metu neplanuojate šeimos pagausėjimo, persikėlimo, karjeros pokyčių? Tokie veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip patogiai galėsite vykdyti įsipareigojimus ateityje. Ar tai būtinybė, ar tik noras?Kiekvienas didesnis pirkinys turėtų būti įvertintas per naudos prizmę. Ar tai tik laikinas komfortas, ar ilgalaikė vertė? Pavyzdžiui, investicija į naują, energiją taupantį šildymo katilą gali sumažinti sąskaitas ilgam laikotarpiui. Naujesnis automobilis gali būti patikimesnis, saugesnis ir ekonomiškesnis. Tačiau impulsinis pirkimas – naujas televizorius ar dizainerio baldai – turėtų būti vertinami atsargiau. Jei sprendimą lemia emocijos, o ne realus poreikis, verta skirti daugiau laiko svarstymui. Svarbu ir tai, kaip greitai pirkinys pradės atsipirkti arba teikti naudą. Jei tai reikalinga šiandien (pavyzdžiui, nutrūkęs šaldytuvas ar automobilis, be kurio negalite vykti į darbą), sprendimo atidėlioti negalite. Tokiu atveju reikia ieškoti ne tik sprendimo, bet ir lankstaus finansavimo būdo. Kaimynų dieną surengė šventę
Vis labiau ir Lietuvoje populiarėjančios Tarptautinės kaimynų dienos proga Klaipėdos gatvės Nr. 121 ir 119 daugiabučių kaimynai pirmą kartą surengė tarpusavio bendrystės šventę, kuri, jie tikisi, taps naujai užgimusia gražia tradicija. Abu šie daugiabučiai turi bendrą sklypą, kurį iniciatyvių gyventojų pastangomis pavertė akį džiuginančia viešąja erdve: nuo šlamšto išvalė teritoriją, apsodino dekoratyviniais augalais, įrengė aikštelę vaikams, pavėsinę. O savaitgalį visi gyventojai buvo sukviesti į bendrą šventę, kad pasidžiaugtų tuo, ką patys sukūrė, kad labiau pažintų vieni kitus ir smagiai praleistų laiką. „Kad būtų smagu vaikams, parūpinome balionų, burbulų, sumanėme įvairių atrakcijų šeimoms. Kaimynų dieną atšventėme tikrai labai smagiai, – kalbėjo viena šios šventės iniciatorių Daiva Navirauskienė, dirbanti Kretingos socialinių paslaugų centre. – Gyvename labai draugiškai: 121 name yra 9 šeimos, o 119 gyvena 6 šeimos. Didžiuma gyventojų noriai prisideda, kas kuo gali, kad bendra teritorija, per kurią visi vaikštome, būtų kuo gražesnė, joje jaustumėmės jaukiai, kad mūsų vaikams būtų gera čia gyventi.“ D. Navirauskienė tęsė mintį: „Mūsų tikslas – suvienyti kaimynus. Atsimenu, kai prieš 10 metų atsikraustėme čia gyventi, kaimynai nesisveikindavo vieni su kitais – atrodė labai keista. Kiemai prie pat gatvės užgriozdinti visokių rakandų. Pamažėle pradėjome tvarkyti aplinką – užsodinau gėlių, abu su vyru Sigitu pradėjome inicijuoti pokyčius, mūsų iniciatyvą palaikė ir kiti kaimynai. Taip pamažu susibūrė tvirta komanda: Rita Bončkuvienė, Asta ir Aurimas Vilkai, senjorai Algimantas Vitkauskas ir Regina Krasilnikovienė. Užsakėme lauko baldus, užsodinome alėją – laukiame, kol suvešės smilgos, pražys gardenijos, nes šis pavasaris buvo gana šaltas. Gyvename ir džiaugiamės, kaip gražėja aplinka, kad susikūrė šilti ir darnūs santykiai su kaimynais.“ Klaipėdos g. Nr. 121 ir 119 kaimynai puoselėja dar vieną gražią tradiciją – šeštadienio rytmečio kavos laiką: „Su savo kavos puodeliais ir skanumynais susirenkame pavėsinėje kiekvieną šeštadienio rytą 10 val., pasimėgaujame bendryste, aptariame būsimus darbus, planuojame, ką dar galėtume gražaus padaryti savo bendruomenės gerovei.“
„P. n.“ informacija
|
|
Internete viskas atrodo laikina. Viskas juda greitai – reklamos kampanijos keičiasi kas savaitę, tendencijos – kas mėnesį, o algoritmai niekada nemiega, todėl nenuostabu, kad daugelis verslų į SEO žiūri kaip į dar vieną „skaitmeninį triuką“, kuris galbūt veiks, o gal ir ne. Tačiau tikrovė visai kitokia. Tinkamai įgyvendintas SEO – tai ne triukas. Tai turtas, kuris dirba tyliai, nuosekliai ir ilgam.
Dideli gyvenimo pirkiniai – tai ne tik automobilis ar būsto remontas. Dažnai jie susiję su reikšmingais gyvenimo įvykiais: šeimos pagausėjimu, persikėlimu į nuosavą namą, investicija į saulės elektrinę ar net aukštąjį išsilavinimą. Tokie sprendimai paprastai teikia džiaugsmą, tačiau ne mažiau gali sukelti ir nerimo – ypač jei priimami skubotai. Stresas dažnai kyla ne iš pačių išlaidų, o iš netikrumo: kaip susitvarkyti su padidėjusiomis finansinėmis atsakomybėmis? Todėl planavimas tampa būtina sąlyga, jei norime įgyvendinti svarbius pirkinius ramiai ir užtikrintai.
