Pajūrio naujienos
Help
2025 Birželis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar tai, kad Premjeras Gintautas Paluckas gavo lengvatinę paskolą, pakenks jo politiniam įvaizdžiui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1956) 2025-05-27

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė rodė atnaujintus gėlynus palei taką į Žiemos sodą, patikindama, kad naujovių bus ir kitose parko erdvėse.

Kretingos dvaro parką šiandieną puošia 1 tūkst. 300 kv. m plotą užimantys gėlynai su vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, pasodintomis prie dvaro rūmų, greta alėjų. Parko erdves muziejininkai nuolat atnaujina: šią vasarą užsodins naujai atsivėrusią erdvę vietoje nugriauto sovietinio bendrabučio. Prie Amatų centro prieš kelerius metus Jurgiui Pabrėžai atminti buvo užsodintas prieskonių darželis su augalais, kaip manoma, išlikusiais iš jo paties įveisto sodo.

Prancūziški gėlynai – per brangu

Parko gėlynus ir naujai atsivėrusias erdves aprodydama Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakojo, kad parke laukiama naujovių. Šis parkas grafų Tiškevičių laikais garsėjo nuostabiais prancūziško stiliaus gėlynais, tačiau artimiausiu metu jų atkurti neketinama.

„Tai būtų brangi investicija. Ne tiek patys augalai brangūs, kiek jų priežiūra, nes raštai buvo formuojami iš karpomų augalų. Priešais dvaro rūmus buvo suformuoti 4 ornamentuoti stačiakampiai, o ypač efektingai atrodė būtent tas, kurį pokariu sunaikino ir pastatė bendrabutį. Buvo nuostabus parkas, bet sovietų toks mentalitetas – dvarą ir jo valdytojus sumenkinti, užstatant beskoniais griozdais. Gaila, kad vis dar atsiranda žmonių, jaučiančių nostalgiją to laikotarpio statiniams. Grafų laikais šio gėlyno centre srovėjo fontanas su Galijoto skulptūra, o 4 kampuose – po skulptūrą, vaizduojančią antikines deives, jos simbolizavo skirtingus metų laikus“, – kalbėjo J. Tertelienė, patikindama, kad dabar buvusio fontano vietoje statybininkai užsės žolę, o muziejaus darbuotojos užsodins augalais palei buvusio fontano ribas.

Jos žodžiais, dvaro klestėjimo laikais visas rūmų parteris buvo suformuotas taip, kad vieni augalai neužgožtų kitų. „Alėjoje liepos tebuvo vos 1,5–2 m aukščio. Palaipsniui teks visuomenę pratinti prie minties, kad reikės pašalinti liepų alėją, kur 80–90 proc. medžių yra išpuvę, ir, vykdant parko renovaciją, juos teks atnaujinti“, – kalbėjo muziejininkė.


Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijos pasidalijo informacija, kad, abiejų ministrų įsakymu, priimtas sprendimas nuo birželio 1-osios nebepripažinti Rusijos (RF) biometrinių duomenų neturinčių pasų tinkamais kelionės dokumentais atvykti į Lietuvos teritoriją.

Tiesa, ribojimas netaikomas RF piliečių kelionėms tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkeliu iš Karaliaučiaus į RF teritoriją ir atgal. 

Kaip išplatintame pranešime teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, greitai bus dveji metai, kai diskutuojama dėl Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų judėjimo Šengeno erdvėje suvaržymo. Kaip žinia, kai kuriuos garsiai nuskambėjusius teroristinius išpuolius Europoje įvykdė tie patys GRU agentai, atvykę su kitais pasais.

Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, sprendimas nepripažinti tokių pasų yra būtinas pasikeitus geopolitinei situacijai. Šie pasai neturi integruotų unikalių, patikimą tapatybės patvirtinimą užtikrinančių asmens biometrinių duomenų, t. y pirštų atspaudų, veido atvaizdo ir lengviau klastojami, todėl gali būti panaudoti neteisėtai. Išskirtiniais atvejais Rusijos piliečių – demokratinės opozicijos, nepriklausomos žiniasklaidos ar visuomenės atstovų – prašymai leisti atvykti į Lietuvą su nebiometriniu pasu bus priimami, jeigu jų atvykimo tikslas atitiks Lietuvos valstybės interesus.

RF nebiometrinių pasų jau nepripažįsta Danija, Čekija, Estija, Prancūzija ir Islandija. Trečiųjų šalių piliečių atvykimas į Šengeno erdvę reguliuojamas vadovaujantis Šengeno sienų kodekse nustatytomis taisyklėmis, o kelionės dokumentų pripažinimas tinkamais atvykti į ES valstybės narės teritoriją yra nacionalinė kompetencija. 

Priimto įsakymo nuostatos įsigalios nuo birželio 1-osios, o užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje arba turintiems kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi, – nuo 2025 m. gruodžio 1-osios, suteikiant laiko pasikeisti RF nebiometrinius pasus biometriniais.

„P. n.“ informacija


Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė.

Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ penktadienį įvyko ketvirtoji respublikinė-praktinė konferencija „STREAM ugdymas darželyje ir pradinėje mokykloje: mokau ir mokausi“.

Daugiau bendraautorių, daugiau studentų

Kaip kasmet, dalyvių buvo pilna salė – ne tik kretingiškių pedagogų, bet atvykusių ir iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Palangos ugdymo įstaigų. Renginys prasidėjo „Žibutės“ vaikų meniniais pasirodymais, direktorės Snieguolės Bružės ir rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės sveikinimais.

S. Bružės teigimu, ši teorinė-praktinė konferencija tapo dar reikšmingesnė, nes, be bendraautorės Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK), prie jos prisidėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas – pranešimą apie STREAM ikimokykliniame ugdyme paruošė docentė mokslų daktarė VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė ir lektorė Sigita Burvytė. O kartu su docente Irma Spiriajeviene iš KVK atvyko kur kas didesnės nei paprastai būsimųjų pradinio ugdymo pedagogų pajėgos.

„Šiemet STREAM mugėje savo idėjas bandys parduoti 20 kolegijos studentų, na, o mes juos pačius „pirksim“ – susidraugausim, kviesimės, jeigu ne į praktikas, tai į darbo vietas“,– šypsojosi direktorė.

Studentų temos – viena už kitą įdomesnės. Pavyzdžiui, Irma Lomsargytė, Dainora Narbutaitė ir Evelina Šilbajorytė pristatė praktines veiklas „Detektyvų pasaulyje“, Kotryna Olimpija Noreikaitė, Skirmantas Linkis ir Evelina Nagytė – „Medžių žievės paslaptys“, Ugnė Jonikaitė ir Karolina Kriaučiūnaitė – „Mokslinį fejerverką“.

„O mes su Ugne ir Gabija parodysim „Tornadą“. Eksperimento metu, naudodamos vandenį, žvakę ir dar vieną medžiagą, kurią pasiliekame paslaptyje, po gaubtu sukursim sūkurį“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė iš Darbėnų seniūnijos kilusi kolegijos antrakursė Vaiva Radikaitė. Pedagogės kelią pasirinkti ją paskatino geri prisiminimai apie sutiktus mokytojus Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, kurią yra baigusi.


Kretingos meno mokyklos atstovai, dalyvavę Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate: (iš kairės) vaikus lydėjęs mokytojas Alvydas Bružas, Urtė Budrytė, Mindaugas Miliauskas, Simonas Šamonskis ir Justas Miliauskas.

Kretingos meno mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriaus mokiniai – 15-metis Justas Miliauskas, 14-metis Mindaugas Miliauskas ir 13-mečiai Urtė Budrytė bei Simonas Šamonskis – kartu su Panevėžio rajono orkestru „Aukštyn“ buvo išvykę į Stavangeryje Norvegijoje įvykusį Europos varinių pučiamųjų instrumentų čempionatą, kur užėmė II v. Savo auklėtinių pasirodymą stebėjo ir jų mokytojas Alvydas Bružas.

„Kelius į šį čempionatą „pramušė“ Mindaugas, kuris jau yra dalyvavęs pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Palangoje. O į orkestro „Aukštyn“ gretas įsilieję kiti mokiniai taip pat daug repetavo, dalyvavo stovyklose, ir štai rezultatas – Lietuvos jaunimo iki 18 metų rinktinė, diriguojama Piet Wisser iš Olandijos, pelnė II vietą“, – pasidžiaugė Kretingos meno mokyklos mokytojas A. Bružas, kurio pastebėjimu, į repeticijas atvykdavo ne tik kretingiškiai, bet ir muzikantai iš Pabradės, Vilniaus.

Orkestro „Aukštyn“ vadovas Remigijus Vilys lydėjo ne tik savo kolektyvą – jis yra BRASS LT – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų ir alumnų orkestro vadovas. Šis kolektyvas varžėsi profesionalų grupėje.

Iš viso Lietuvai atstovavo 3 orkestrai, be „Aukštyn“ ir BRASS LT, dar – Panevėžio rajono orkestras „Sklepučini“, užėmęs IV v.

„Pučiamųjų orkestrai, jų čempionatai kitose šalyse turi labai gilias tradicijas. Tarkim, Jungtinėje Karalystėje yra apie 90 orkestrų, ir į Europos čempionatą atvyksta jų šalyje VI ar VII vietą užėmęs orkestras. Kartais net sunku suvokti, kokio aukšto profesionalumo gali pasiekti šie kolektyvai“, – A. Bružas neslėpė, kad kai kurie orkestrai savo atlikimu paliko neišdildomą įspūdį. Jis atskleidė, kad orkestrų varžytuvėse labai svarbios detalės: kaip orkestrantai padėjo lėkštes, kaip vertė natas, kokia apskritai jų sceninė kultūra – viskas turi būti apgalvota iki smulkmenų. „Lietuvos jaunimui visa tai puikiai pavyko“, – sakė mokytojas.


Marijos Tiškevičiūtės mokyklos jaunučių kolektyvas „Straksiukas“, vadovaujamas Ingrido Kiškio, „Aguonėlės“ konkurse buvo įvertintas I vieta.

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, šokių studijų konkursinis festivalis „Aguonėlė 2025“. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi stipriausi Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvai. Dviejų dienų šokio šventėje dalyvavo 1 tūkst. 220 šokėjų.

Galėjome pasigrožėti spalvingais, originaliais, geriausiai įvertintais meniniu lygiu, autentiškumu išsiskyrusiais, regioninėse apžiūrose atrinktais Lietuvos vaikų liaudiškų šokių grupių pasirodymais.

Kretingos rajonui konkurse atstovavo Marijos Tiškevičiūtės mokyklos jaunučių kolektyvas „Straksiukas“, vadovaujamas mokytojo Ingrido Kiškio. Visi tėvai norėtų matyti savo atžalą elegantišką, pasitempusią, mokančią sceninio judesio. To mokomės visą gyvenimą. Gana dažnai nepavyksta to pasiekti. Mūsų mokyklos „Straksiuko“ šokių kolektyvas nustebino ne tik tėvus, bet ir visus Prienų kultūros centro salėje esančius žiūrovus. Įvertinimas daug ką pasako – rajonų centrų kategorijoje pelnytas I laipsnio diplomas.

Mačiau, kaip nuoširdžiai vaikai lankė šokių būrelį, repetavo. Kokie nušilę ir pavargę grįždavo į klasę po užsiėmimų. Tėvų palaikymas ir supratimas stiprina kolektyvą. Koks gausus būrys tėvų vyko į Prienus palaikyti mūsų šokėjų! Turėjome didžiausią palaikymo komandą salėje. Rezultatas pasiektas ir mokytojo I. Kiškio pastangomis – atsidavęs ir vaikus mylintis mokytojas dovanojo vaikams neįkainojamą patirtį ir grakštumo pamokas. Buvo verta įdėti tiek pastangų ir darbo. Ar gali būti geresnis įvertinimas už vaikų šypsenas veiduose ir tyliai mažosios šokėjos man pašnibždėtą pažadą „Aš tikrai šoksiu dar dešimt metų“.

Sigita TAMOŠAITYTĖ

Mokytoja


Jeigu prieš kelis šimtus metų Europoje jau būtų gyvavusi „Eurovizija“, ji greičiausiai būtų skambėjusi taip, kaip skamba į Kretingą atkeliaujanti originali koncertinė programa „Karaliaus dukters sapnas: senosios Europos tautų melodijos“. Koncertas-muzikinė kelionė klausytojus į Kretingos muziejaus Žiemos sodą pakvies gegužės 31-osios vakarą.

Muzikinę programą „Karaliaus dukters sapnas“ sukūrė senosios muzikos dainininkė Renata Dubinskaitė. Ji surinko gražiausias senąsias dainas iš viso Europos žemyno – liaudies dainas arba nežinomų autorių kūrinius, artimus liaudies muzikai, taip sujungdama rašytinę ir žodinę muzikos tradicijas. Programoje skamba ispanų, portugalų, sefardų (Ispanijos žydų), prancūzų, italų, rumunų, bulgarų, ukrainiečių, lietuvių, vokiečių, norvegų, anglų, airių ir kitų tautų kūriniai. Tai – muzikinė kelionė po senąjį Europos žemyną, susipažįstant su skirtingoms tautoms būdingomis melodijomis, harmonija, ritmika bei pasakojimais apie meilę ir karą, gyvenimo džiaugsmus ir vargus. Programoje dainos atliekamos net 14-a Europos kalbų ir dialektų, kiekviena daina per koncertus trumpai pristatoma.

Pasak šios muzikinės kelionės sumanytojos Renatos Dubinskaitės, Lietuvoje dar nebuvo įgyvendintas joks panašus sumanymas, apimantis tokią plačią Europos senųjų dainų panoramą, o prie jos meninio originalumo prisideda savita, unikali interpretacija, jungianti skirtingus muzikos stilius – čia darniai susilieja senoji muzika, folkloras ir džiazo improvizacijos.

Senosios muzikos atlikėjai Renatai Dubinskaitei, šios programos kūrėjai ir balsui, atlikti ir interpretuoti kūrinius padeda Lietuvoje gyvenantis belgų kilmės klasikinės gitaros atlikėjas ir kompozitorius, dainininkas Chris Ruebens, sukūręs visiems kūriniams aranžuotes gitarai ir ukulelei, o kai kurioms dainoms – ir pritariantį antrą balsą. Programą taip pat praturtina multi-instrumentalistas, kompozitorius ir džiazo atlikėjas Remigijus Rančys, kuris groja saksofonais, fleita, melodionu ir perkusiniais instrumentais. Kai kur jis subtiliai pritaria vokalui, sukurdamas savitą kontrapunktą balsui, o instrumentiniuose epizoduose senąsias melodijas išplėtoja į svaigias džiazines improvizacijas.

---

„Karaliaus dukters sapnas“ Kretingos muziejaus Žiemos sode skambės gegužės 31-ąją, šeštadienį, 19 val. Bilietus jau galima įsigyti platformoje www.bilietai.lt: https://byt.lt/FG1zH .

Kretingos muziejaus informacija


Gegužės 30–31 dienomis Kretingoje ir vėl skambės džiazas, kretingiškius bei miesto svečius kviesdamas panirti į muzikos garsų, spalvų bei improvizacijų nuotaiką. Tarptautinis, antrus metus vykstantis džiazo festivalis „Kretinga Jazz” – tai ne tik puiki galimybė išgirsti šiuolaikinį džiazą, eksperimentinę muziką atliekančius žinomus  talentus ar jaunuosius atlikėjus, bet ir galimybė kartu dalyvauti moderniojo džiazo šventėje. Festivalio „Kretinga Jazz“ užkulisius sutiko praskleisti džiazo pasaulyje besisukanti kretingiškė pedagogė Rūta Šulskienė: „Praėjusiais metais Kretingoje įvyko pirmasis tarptautinis džiazo festivalis, kurio idėja buvo į miestelio kultūrinį gyvenimą įnešti kitokios, alternatyvios muzikos. Labiau orientavomės į modernųjį džiazą, kurį atlieka jaunimas. Pernai šiam renginiui buvo skirta ir edukacija, ir paroda, o šiemet, laukdami antrojo džiazo festivalio, labai tikimės, kad jis taps tradiciniu ir Kretingoje užgims nauja, graži, kasmetinė muzikinė šventė.“ 

Šiųmetinis festivalis yra vienas iš daugelio „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025” renginių, – R. Šulskienė pasidžiaugė, kad renginys truks jau ne vieną, o dvi dienas.

Pasak renginio iniciatorės, penktadienį festivalį pradės Kretingos meno mokyklos,  Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos  ir Gargždų muzikos mokyklos jaunimas, o vakarinėje pirmosios dienos dalyje koncertuos grupė „Keista Bjauri Žuvis” ir „Klang project” iš Vokietijos, Leipcigo miesto. 

„Keista Bjauri Žuvis“ – Aistės Kalvelytės (būgnai) ir Juliaus Čepukėno (elektronika) eksperimentinės muzikos duetas, o „Klangprojekt Leipzig“ pristato jaudinantį laisvai improvizuojamos muzikos koncertą kartu su virtuozišku saksofonininku André Baueriu. Tai spontaniško bendravimo, netradicinių garso spalvų ir smalsumo nenuspėjamiems dalykams derinys, kiekvieną koncertą paverčiantis  nepakartojama patirtimi.


Automobilis pasirodė neaiškus

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 16.30 val. į AB „Regitra“ padalinį Kretingoje, Vytauto g., atėjusi 1992 m. gimusi moteris norėjo registruoti automobilį „Peugeot“, kuris turėjo identifikavimo numerio klastojimo požymių.

Pradėtas tyrimas pagal LR BK 189 str.

„P. n.“ informacija


Ant sukčių jauko – dar viena

  • Iš policijos suvestinių

Gegužės 23 d. apie 14.10 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1940 metais gimusi moteris: prieš porą dienų apie 14.30 val. Palangoje, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų bendrovės darbuotojais ir policijos pareigūnais, išviliojo 12 tūkst. 500 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


„Shodan“ karatekos po apdovanojimų: (iš kairės) Matas Jonauskas, Živilė Bružaitė, Greta Intaitė ir „Shodan“ klubo vadovas treneris Lukas Kubilius.

Kėdainiuose įvyko Lietuvos kiokušin karatė jaunių J-18 ir suaugusiųjų čempionatas, kuriame startavo 146 pajėgiausi Lietuvos sportininkai iš 29-ių Lietuvos karate klubų. Šios varžybos buvo ypatingos tuo, kad prizines vietas užėmę sportininkai užsitikrino teisę dalyvauti Europos suaugusiųjų ir J-18 čempionatuose, kuris įvyks rugsėjo mėnesio pabaigoje Vengrijoje.

Ypač sėkmingai šiame čempionate pasirodė karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai, iškovoję 4 medalius: po 1 – aukso ir sidabro, 2 – bronzos. Komandinėje įskaitoje „Shodan“ karate mokykla užėmė I vietą – išlaikė turimą poziciją ir dar kartą įrodė esanti stipriausia karate mokykla Lietuvoje.

Suaugusiųjų moterų grupėje kata rungtyje sidabro medalį iškovojo daugkartinė kata rungčių prizininkė Greta Intaitė. Sportininkė šioje rungtyje atliko tris kata (saeinchin; kanku; sushiho) ir pakeliui į finalą įveikė dvi varžoves. Finalinėje dvikovoje susirungė su Raminta Makackaite („Tornadas“). Teisėjų sprendimu pergalė atiteko varžovei. Savo techniškumu nepalikusi abejingų teisėjų šodanietė Greta Lietuvos čempionate iškovojo vicečempionės titulą ir kelialapį į Europos čempionatą.

Suaugusiųjų vyrų grupėje kata rungtyje bronzos medalį iškovojo daugkartinis Lietuvos kata rungčių prizininkas, „Shodan“ mokyklos treneris Matas Jonauskas, kuris ne tik pats dalyvauja varžybose Lietuvoje, Europoje, bet ir dalinasi sukaupta patirtimi su mokyklos auklėtiniais, kurie taip pat užima prizines vietas Lietuvos ir užsienio čempionatuose. Matas šiame čempionate kata rungtyje atliko taip pat tris kata (tsuki no; kanku; sushiho). Kovoje dėl III v. Matas susirungė su varžovu Dominyku Riauba („Shodan“) ir, techniškiau atlikęs kata, jis pelnė pergalę prieš varžovą ir iškovojo šiame čempionate bronzos medalį. Ši kategorija buvo viena konkurencingiausių, nes joje dalyvavo labiausiai patyrę Lietuvos kata meistrai. „Shodan“ mokyklos treneris Matas Jonauskas – vienas jų.

Komandinėje suaugusiųjų grupėje kata rungtyje „Shodan“ mokyklai atstovavo dvi auklėtinių komandos: Mato Jonausko, Rimos Barusaitės, Gretos Intaitės ir Joanos Tydikaitės komanda šiame čempionate kata team rungtyje iškovojo aukso medalius. Dar viena „Shodan“ mokyklos Dominyko Riaubos, Grato Tamošiūno ir Živilės Bružaitės komanda šiame čempionate kata team rungtyje iškovojo bronzos medalius.

Klubo vadovas Lukas Kubilius ir visi „Shodan“ mokyklos treneriai, asistentai džiaugiasi sėkmingais auklėtinių rezultatais ir iškovotais kelialapiais. Tokio aukšto lygio varžybose gausa iškovotų medalių dar kartą įrodė, kad šiuo metu karate kiokušin mokykla „Shodan“ yra stipriausia visoje Lietuvoje. „Vadinasi, einame teisinga kryptimi ir mūsų meistriškumas auga, rezultatai gerėja", – tvirtino L. Kubilius.


Sunkiaatlečių pergalės

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai – šalies čempionatų prizininkai: (iš kairės) Mindaugas Viščiūnas, Deividas Beniušis, Edvinas Barzdys, treneris Arvydas Bušeckas, Ignas Stankevičius ir Gvidas Jucys.

Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko, sėkmingai startavo Lietuvos U-13, U-15 ir jaunimo iki 20 metų sunkiosios atletikos čempionatuose. „Iškovotos prizinės vietos rodo, kad užaugo nauja gera sunkiaatlečių karta, matau, kad vaikinai progresuoja, rodo tvirtą charakterį ir jau išmoko startuoti varžybose – valdo emocijas, išgirsta trenerio pastabas“, – auklėtiniais pasidžiaugė A. Bušeckas.

U-13 čempionate 13-metis Mindaugas Viščiūnas, startavęs svorio kategorijoje per 79 kg, rovė 50 kg, stūmė 61 kg ir, užtvirtinęs Lietuvos jaunučių rekordą, iškovojo II v. Vaikinas buvo labai arti I vietos, kurią užėmė 102 kg svėręs sportininkas. M. Viščiūno svoris – 84 kg. „Nieko tokio – kitose varžybose kitus sutriuškinsiu dvigubai“, – optimizmo nestokojo Mindaugas.

U-15 čempionate III v. užėmė 15-mečiai Deividas Beniušis ir Edvinas Barzdys. Deividas kovojo 42 kg svorio kategorijoje, rovė 29 kg, stūmė 38 kg, ir, patyręs didelę konkurenciją, tapo III v. laimėtoju. Tokią pat poziciją iškovojęs Edvinas varžėsi 81 kg svorio kategorijoje, rovė 54 kg ir stūmė 71 kg.

Trenerį ir varžovus nustebino 16 metų Ignas Stankevičius, kuris jaunimo čempionate iki 20 metų varžėsi 71 kg svorio kategorijoje. Jis rovė 67 kg, stūmė 83 kg ir tapo III v. laimėtoju. Anot trenerio, Ignui tai – pirmosios finalinės rungtynės, vaikinas turi labai gerų psichologinių savybių, valdo emocijas, iškart reaguoja į trenerio pastebėjimus. „Aš labai greitai mokausi“, – ir treneriui, ir „Pajūrio naujienoms“ sakė I. Stankevičius.


Šalia Palangos kurorto, Žibinkuose Kretingos rajone, turime lietuviškąją Veneciją – 22 naujų individualių gyvenamųjų namų kvartalą, išraižytą vandens kanalų, pratekančio Žibos upelio, nuo siautulingų Baltijos vėjų užstojamą pajūrio miško.

Nuo Žibininkų Venecijos akligatvio kvartalo iki Palangos – 5 km. Naująją gyvenvietę su Palanga jungia asfalto kelias, šalia jo – miško pakraščiu vingiuojantis dviračių takas.

Uždarame Venecijos akligatvio individualių namų kvartale daugiau statybų nebus. Čia įsigijus namą, lieka pagal savo skonį, finansines galimybes užbaigti jo vidaus apdailos darbus. Kvartalo namų kiemai išgrįsti trinkelėmis, sodybose pasėtos vejos, pasodinta pušų. Namai turi dideles medines su stogu arba trinkelėmis grįstas terasas. Sutvarkyta kvartalo infrastruktūra, įrengtas apšvietimas, pėsčiųjų takai.

Venecijos akligatvio namai – mūriniai su keraminių čerpių stogais, pagal pastato energijos suvartojimą – A+ ir A++ klasės. Namai yra vieno aukšto 162 kv. m, vieno aukšto su mansarda 213 kv. m, dviejų aukštų 240 kv. m, visi turi garažus automobiliams.

„Venecijos akligatvio Žibininkuose namų pardavimą, rezervaciją pradėjome neseniai, jau yra juos įsigijusių ir gyvenančiųjų. Tai daugiausia didmiesčių žmonės, bėgantys nuo urbanizacijos triukšmo, kitų blogybių“, – teigė Venecijos kvartalo namus parduodančios „NT Burė“ įmonės brokeris Darius Šimkus, pažymėjęs, kad Žibininkų Venecijos akligatvyje namus jie perka gyventi nuolat ir kaip būstą poilsiui. Vieta patraukli ne vien dėl ranka pasiekiamo Baltijos pajūrio, šalia yra didžiausio Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatinimo „Atostogų parkas“, HBH pramogų kompleksai, lauko teniso, podelio kortai, žirgynas, „Cable 313“ vandenlenčių parkas, netoli Palangos oro uostas, Kretingos geležinkelio stotis ir Klaipėdos uostamiestis.

---

„NT Burė“ brokeris Darius Šimkus, tel. 0 630 44420, el. p. dariussimkus123@icloud.com .


Tremtinė, tautodailininkė, Marijos legiono savanorė Leokadija Kaukėnienė tikino, kad gyvenimas juos, ilgaamžius, grūdino nuo mažumės: „Vos išmokome bulvę skirti nuo akmens, jau ėjome bulvių kasti. O dabar vyksta lenktynės, jauni žmonės nebemoka pasirūpinti savimi, dėl to kyla depresijos, savižudybės.“

Šiomis dienomis kretingiškė tautodailininkė, tremtinė, tautinio atminimo ir katalikiškų tradicijų puoselėtoja Leokadija Kaukėnienė atšventė savo 95-mečio jubiliejų. Ilgametė Marijos legiono narė, savanorė Tremtinių sąjungos būstinėje jubiliejų pasitiko pozityviai nusiteikusi ir spinduliuojanti džiaugsmu, ji tikino dėkojanti Dievui už kiekvieną naują rytą ir už sveikatą, kad ligi šiol geba pasirūpinti savimi.

Apie išėjimą – optimistiškai

Ypatingą gimtadienį gegužės 22-ąją Leokadija sutiko ištikimų bičiulių būryje, nešini gėlėmis ją sveikino savi ir amžinatilsį vyro Jono giminės, o savaitgalį suvažiavo vienturtės Nidoje gyvenančios dukters Janinos šeima. „Sulaukiau net brolienės Serafimos skambučio iš Naberežnyje Čelny Tatarstane, nors brolio Algirdo jau nebėra tarp gyvųjų. Šeimoje buvome 6-iese, iš jų dar turiu 92-jų Alytuje gyvenantį brolį Vytautą“, – džiaugėsi L. Kaukėnienė.

Paklausta, ar tikisi, kad sulaukė tokio ilgo amžiaus, L. Kaukėnienė neslėpė: „Jau daug ko pasigendu, nebeturiu tiek veiklų, kaip anksčiau. Bet džiaugiuosi kiekviena išmiegota naktimi ir sutiktu nauju rytu, ir už tai siunčiu padėkos maldas Dievui, o Mergelės Marijos prašau, kad ramiai palydėtų saulėlydžio kelyje į amžinybę. Ir tai nėra liūdna gaida, o gyvenimo tikrovė – juk visi turėsime išeiti. Dabar labai daug, kasdien po tris valandas, meldžiuosi už gyvus ir mirusius, už taiką pasaulyje. Kaip Marijos legiono atstovė savanoriaudavau parapijoje, ir dabar jaučiu pareigą pasirūpinti kitų žmonių dvasiniais reikalais.“

Moteris džiaugėsi, kad jėgos jai leidžia pasirūpinti savimi: ji susitvarko buitį, apsiperka, pasiruošia maistą, o ir – vaišes savam jubiliejui. Kas sekmadienį lanko į bažnyčią ir dar dirba savo sodo sklype: „Kiekvieni metai po 90-ies palieka žymę – pernai, dar būdavo, pargriūvi, atsikeli ir toliau eini, o dabar sunkiau išsiropšti“, – juokavo moteris. Bet pridūrė, kad be jos artimieji sode šašlykų sezono ir šiemet dar neatidarė. Leokadija sakė, kol akys mato, skaitanti knygas, laikraščius ir žurnalus, sprendžianti kryžiažodžius – kad atmintis neapkerpėtų. Moka naudotis planšete: taip per pandemiją palaikė ryšius su Vilniuje gyvenančia anūke Jūratė ir anūku Nerijumi, įsikūrusiu Didžiojoje Britanijoje, dabar virtualiai kas vakarą klausanti šv. Mišių.


Pieno ūkius turintys žmonės, susitelkę į kooperatyvą, greitai pamato, kad tai duoda daug praktinės naudos.

Vytauto Ridiko nuotr.

„Norėdamas išsilaikyti rinkoje ūkininkas visą laiką turi investuoti į savo ūkį, tačiau smulkiųjų ir net vidutinių ūkių gaunamos pajamos labai apriboja investavimo galimybes. Mes įsitikinome, kad susikooperavus atsiranda galimybė brangiau parduoti savo produkciją. Ypač tai svarbu pieno ūkiams“, – patirtimi dalijasi buvusi ilgametė žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „EKO tikslas“ valdybos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė ir pabrėžia, kad susikooperavę ūkininkai gauna ir ekonominės, ir socialinės naudos.

Kooperuotis paskatino supirkimo kainos

„Mūsų kooperatyvui jau 18 metų, – kooperatyvo kūrimąsi apžvelgia Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, ūkininkaujanti D. Lūžienė-Malijonienė. – Burtis į kooperatyvą paskatino mažos pieno supirkimo kainos. Smulkiam ūkiui išsiderėti iš pieno supirkėjo didesnės kainos neįmanoma. Arba parduodi už tokią kainą, kokią moka supirkėjas, arba dėk pieną, kur nori. Kooperatyvo įsteigimas 2006 metų pabaigoje mums buvo išsigelbėjimas.“ Kooperatyvą įsteigė penki Rokiškio rajono ekologiniai pieno ūkiai. Pašnekovės teigimu, dydžiu jie buvo labai panašūs – 20–45 melžiamos karvės. „Susikooperavę mes jau turėjome daugiau kaip šimtą karvių. Su tokio dydžio pieno gamintoju visai kitaip pradėjo kalbėtis pieno supirkėjai, ir mes jau pieną galėjome brangiau parduoti, – pasakoja D. Lūžienė-Malijonienė, melžiamų karvių bandą išauginusi nuo 20 iki 70. – Iš pradžių pieną surinkdavome ir perdirbėjui nuveždavome išsinuomotu pienovežiu. Vėliau įsigijome veiklai reikalingos technikos, patalpas. Tam naudojomės ne tik kooperatyvo uždirbtomis lėšomis, bet ir paskolomis, kooperatyvams skiriama parama.“


Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas ir bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas sakė, kad žmonės ir šiandien meldžiasi šventam Antanui, aukoja votus.

Dariaus Šypalio nuotr.

Kretinga – pranciškonai – šventasis Antanas: istoriškai tarpusavyje jie yra glaudžiai susiję. Šventųjų Antano ir Pranciškaus vardai, kaip ir jų gyvenimai, persipynę: šv. Antanas iš Paduvos buvo šv. Pranciškaus Asyžiečio mokinys ir pasekėjas. Manoma, kad ir šventojo Antano kultas į Kretingą atkeliavo dar XVII a. išvien su pirmaisiais pranciškonais. Ir jau tuomet užgimusi, o tarpukariu suklestėjusi šv. Antano garbinimo tradicija Kretingoje tebepuoselėjama ligi šiol: kasmet birželį Kretingos mieste rengiama visoje Žemaitijoje išgarsėjusi šventė – Šv. Antano atlaidai, sutampantys ir su Kretingos miesto švente.

Keitėsi altorius ir paveikslas

Kaip rašoma leidinyje „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“ , mūsų mieste garbinti šv. Antaną buvo pradėta tada, kai Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje buvo pastatytas šv. Antanui skirtas altorius, kurį 1759 m. įšventino vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Jame buvo įtaisytas XVII a. tapytas paveikslas: šv. Antanas buvo pavaizduotas susijuosęs auksine virve, rankoje laikąs leliją, o šalia jo – Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu.

„Sprendžiant iš išlikusių aprašymų, paveikslas, kaip ir pirmasis medinis altorius, buvo ne toje vietoje, kaip šiandieną, o tarp dviejų puskolonių dešinėje pusėje – tarp įėjimo ir sakyklos. Be to, paveikslas buvo visiškai ne tas, kokį altoriuje matome šiandieną, nes originalas neišliko“, – pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Klebono Pranciškaus Bizausko rūpesčiu,1908–1912 m. vykdant Kretingos bažnyčios rekonstrukciją, Šv. Antano altorius buvo perkeltas iš ankstesnės vietos į dabartinę. Manoma, kad tada ir atsirado ligi šių dienų išlikęs paveikslas, vaizduojantis stebuklą, kaip šv. Antanas parklupdo asilą. Menotyrininkai šį paveikslą datuoja XVIII a. pradžia, jo autorius – nežinomas.

Yra žinoma, kad 1862 m. iš Italijos buvo atgabenta ir paties šv. Antano relikvijų – kaulų gabalėlių, – kurias pašventino kraštietis vyskupas Motiejus Valančius. Nuo to laiko tikintieji, atlikę atgailą, šv. Antano dieną, gaudavo visuotinius atlaidus – taip tebėra ir šiandieną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas