|
|
|
(1947) 2025-04-25Kretingos „Miniją“ įsigijo bendrovė iš Jungtinės Karalystės
Dar prieš Velykas Europos ir Lietuvos sporto pasaulį apskriejus žiniai, kad Kretingos „Minijos“ futbolo klubą įsigijo futbolininkas Moussa Dembele, svarbi naujiena galutinai buvo patvirtinta šią savaitę Kretingos miesto stadiono dirbtinės dangos aikštėje – čia surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo M. Dembele atstovas Mamadi Fofana, taip pat Londone Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės „Triple M Sports Investments Limited“ katu su M. Dembele akcininkai David Seligman ir Makan Fofana. Būtent šios bendrovės, nuo šiol valdančios 75 proc. „Minijos“ klubo, ženklu pažymėtais marškinėliais minijiečiai toliau kovos Lietuvos futbolo federacijos I lygos varžybose. „Futbolas Kretingoje keisis“, – patvirtino Mamadi Fofana, pažadėjęs, kad pats Moussa Dembele Kretingoje turėtų pasirodyti birželį – mat šiuo metu Saudo Arabijos klube „Al Etiffaq“ žaidžiantis 28-erių futbolininkas yra patyręs traumą. Tačiau nei garsaus futbolininko atstovas spaudai, nei spaudos konferencijoje dalyvavę akcininkai, nei viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba, suradęs ir atvedęs šiuos investuotojus į Kretingą, gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams neatskleidė, kiek vis dėlto naujieji klubo savininkai investavo į Kretingos „Miniją“.
Kokį prisiminsite popiežių Pranciškų?
Prisidėdami prie projektų, ketina skatinti aktyvesnį turizmą
Vakar įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai vieningai pritarė ir rajono Savivaldybės dalyvavimui asociacijų veikloje, ir dalyvavimui projektuose, dalis kurių orientuoti į turizmo skatinimą mūsų krašte ir regione. Pritardami dalyvavimui asociacijose, projektuose, Tarybos nariai tuo pačiu pritarė ir lėšų iš rajono biudžeto skyrimui šiems projektams vykdyti. Rajono Taryba pritarė projekto „Klaipėdos regiono turistinio patrauklumo didinimas“ įgyvendinimui, Kretingos rajono savivaldybės administracijai jame dalyvaujant partnerio teisėmis ir numatant iš Savivaldybės biudžeto finansuoti ne mažiau kaip 2,925 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektas įtrauktas į 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją, kuri, be Kretingos, patvirtinta Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Skuodo, Šilutės rajonų ir Neringos bei Palangos miestų savivaldybių. Planuojama bendra projekto vertė – 200 tūkst. Eur. Įgyvendinant projektą, planuojama parengti ir įgyvendinti Klaipėdos regiono turizmo rinkodaros ir komunikacijos strategiją, įdiegti išmaniąsias technologijas, skirtas turizmo viešųjų paslaugų valdymo efektyvumui didinti Klaipėdos regione. Europos Sąjungos paramos lėšų dalis – 170 tūkst. Eur, savivaldybių biudžetų lėšų dalis – 15 proc., arba 30 tūkst. Eur. Iš jų Kretingos rajono savivaldybės dalis sudaro – 5 tūkst. 850 Eur. Nekeldama papildomų klausimų, rajono Taryba, gavusi Kretingos muziejaus raštą „Dėl pritarimo projekto „Pietų Baltijos žirgų turizmas“ įgyvendinimui“, pritarė projektui „Žirgų turizmas visiems – įtraukaus ir į piliečius orientuoto žirgų turizmo plėtros skatinimas Pietų Baltijos regione“, kuriame Kretingos rajono savivaldybė ir Kretingos muziejus dalyvaus partnerių teisėmis. Rajono Taryba taip pat numatė projektui kofinansuoti iš rajono biudžeto skirti ne mažiau kaip 20 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir netinkamų finansuoti, bet projektui įgyvendinti būtinų išlaidų finansavimą.
Iki gegužės 30 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (2025 m. I). Vaikams maitinti – švieži produktai „Kai atsirado galimybė gauti paramą ikimokyklinio amžiaus vaikams maitinti ekologišku maistu, pagrindinius produktus ir perkame tiesiai iš gamintojų. Taigi daugiau kaip penkerius metus mūsų vaikai gauna įvairų, šviežią, o svarbiausia kokybišką maistą. Iniciatyvą pirkti produktus iš savo rajono ūkininkų labai palaikė ir mūsų rajono Savivaldybės merė Ausma Miškinienė, akcentuodama galimybę užsitikrinti šviežių maisto produktų tiekimą be tarpininkų, be jų keliavimo po sandėlius ir parduotuves. Tačiau tada rajone nebuvo daug ūkių, galinčių tiesiai mūsų įstaigai tiekti maisto produktus, – patirtimi dalijasi Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė. – Mes pradėjome bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvu „Nemuno slėnio paveldas“. Iš jų perkame pagrindinę produkciją: nacionaliniu kokybės produkto (NKP) ženklu paženklintą vištieną ir kiaušinius bei ekologišką kalakutieną.“ Mokyklos vadovė pabrėžia, kad būtų gerai, jei tiesiai iš ūkininkų būtų galima nusipirkti šviežių daržovių, bulvių, bet įstaigai perkant nedidelius kiekius, ūkininkams prireikia papildomų resursų šiai veiklai reikalingiems dokumentams tvarkyti.
Kalniškiai – pietrytiniame Kretingos rajono pakraštyje esanti gyvenvietė, bendruomeninei ir kultūrinei veiklai telkianti aplinkinių Lubių, Eitučių, Anužių ir Balsiškių kaimų gyventojus. Kaimas plyti kairiajame Alanto krante, tačiau seniau jam priklausė ir kitapus upės esantys Lubiai. Taip atsitiko, kad po baudžiavos panaikinimo vietovė turėjo kitą vardą – Vaidogališkiai. Kas iškalbingose metrikų knygose Kaime rastas gludintas akmens kirvis smailėjančia pentimi liudija, kad pirmieji žmonės tarp Alanto upės ir Tyro durpyno pasirodė dar 1500–2000 m pr. Kr., bet vėliau šią vietą jie apleido. Žemdirbių kaimas susiformavo XVII–XVIII a., naujakuriams įdirbus abipus Alanto plytėjusias plėšinines Kartenos dvaro žemes. Žvalginio upelio dešiniojo kranto aukštumoje dabartinių Lubių teritorijoje įsikūrusios 2–3 naujakurių šeimos savo nausėdiją pavadino Kalniškiais – ant kalno stovinčiu kaimu. Kalniškiams priklausė ir kitapus Alanto prie kelio į Vėlaičius kalvelėje kiek vėliau atsiradusi Kalveliškių užusienio sodyba. Nuo XIX a. Kalveliškiai nebeminimi, o apie Kalniškių socialinį gyvenimą nemažai pasakoja Kartenos bažnyčios metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai. 1845 m. kaime stovėjo penkios sodybos, o jose gyveno 44 žmonės, iš jų – 26 moterys. Gausiausios buvusios Tado ir Hiacentos Rudelių bei Juozapo ir Onos Anužių šeimynos, turėjusios po 12 žmonių. Tado ir Konstancijos Kubilių šeimynoje buvo 9 šeimyniškiai. Šeimynose drauge su žemdirbio šeima gyveno samdiniai ir įnamiai, talkinę žemės ūkio darbuose. Mažiausia buvusi 5 asmenų Pranciškaus ir Barboros Pocių šeima, kuri įnamių ir samdinių neturėjo. Kartenos valdos savininkais XIX a. tapus grafams Pliateriams, Kalniškiai buvo priskirti Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui, kuriame žemdirbiai atlikdavo baudžiavos prievoles. Krikšto metrikų knygos liudija, kad carinės Rusijos laikotarpiu didžiausias gimstamumas buvo 1897 m., kai šį pasaulį išvydo 9 naujagimiai.
Nauji traktoriai – dviem rajono seniūnijoms
Pagal Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 m. Strateginio plano priemonėje „Seniūnijų technikos ir įrangos atnaujinimas“ sudarytą eilę, Kartenos seniūnija prieš Velykas įsigijo naują „ARBOS 3075“ markės traktorių, o netrukus tokį pat turės ir Kūlupėnų seniūnija. Pasak Savivaldybės viešųjų ryšių atstovės Rūtos Laurinaitienės, kokios technikos reikia, sprendžia pačios seniūnijos. „Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijos nurodė, kad joms reikia traktorių. Atėjus eilei, jie ir buvo nupirkti. Kartenos seniūnija iki šiol traktoriaus neturėjo, o Kūlupėnų seniūnija turėjo seną“, – paaiškino R. Laurinaitienė. Kartenos seniūnijos traktorius su padargais kainavo – 41 tūkst. 854 Eur, Kūlupėnų seniūnijos – 46 tūkst. 585 Eur. Abu jie įsigyti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Technika reikalinga seniūnijų ūkio ir aplinkos tvarkymo darbams – pakelėms šienauti, šakoms smulkinti, sniegui stumdyti, druskai barstyti ir kt. Traktorių neturi tik Kretingos miesto seniūnija, kurią aptarnauja SĮ „Kretingos komunalininkas“, ir Vydmantų seniūnija.
„P. n.“ informacija
Buvimas gamtoje – neįkainojama pasaulio pažinimo dovana
Iš Mažeikių kilęs Viktoras Andrejevas ir Naujojoje Akmenėje augusi jo sutuoktinė Indrė, ne vienerius metus gyvenę Vilniuje ir susilaukę vaikų, pagaliau įgyvendino savo nepaprastą svajonę – su trimis atžalomis įsikūrė Kūlupėnų seniūnijoje, Sauserių kaime. Užsitęsusi vietos paieška „Vilniuje buvome įsisukę į monotonišką rutiną – rytą išeini į darbą, vakarop grįžti iš jo, porai valandų pamatai vaiką, eini miegoti ir kitą rytą vėl tas pats. Su žmona vis pasvarstydavome, kad trūksta kokybiško laiko šeimai. Mieste nebematėme galimybių, kaip galėtume fiziškai save atitraukti nuo tokios rutinos. Tad maždaug prieš dešimtį metų pradėjome dairytis gražios vietos, kur galėtume bent retsykiai pabėgti iš miesto“, – V. Andrejevas prisiminė ilgai užtrukusias tokios vietos paieškas. Iš pradžių šeima ieškojo vietos 50-mties kilometrų spinduliu aplink Vilnių. Nieko neradus, paieškų laukas išaugo iki 100 kilometrų, bet vėl nieko tinkamo neradus buvo nuspręsta žemės ploto žvalgytis visoje Lietuvoje. Taip netikėtai Kretingos rajone buvo aptikta vieta Sauserių kaime Kūlupėnų seniūnijoje. Ir, nors atstumas buvo gerokai nutolęs nuo Vilniaus, bet porai, turėjusiai viziją, ši vieta idealiai tiko. „Suradę vietą, palaipsniui pradėjome kurti savo pabėgimo iš Vilniaus planą. Ieškodami vietos turėjome tam tikrus kriterijus: sklypas turėjo būti ne mažesnis negu 10 ha, šalia – ošti miškas ir tekėti upė. Tvora prie tvoros ar kelių arų sklypas prie kito sklypo mums netiko“, – atviravo pašnekovas, iš pradžių į šią vietą kartu su šeima ir draugais atvykdavęs pailsėti palapinėse.
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pradėjo įgyvendinti projektą „Kultūros mainai“ – bibliotekoje jau įvyko pirmieji mokymai „Viešieji ryšiai ir turinio kūrimas“, skirti kultūros vadybos ir komunikacijos specialistams. Juos vedė lektorė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybos komunikacijos katedros asistentė dr. Rūta Latinytė. Projekto ašis – žinios ir bendradarbiavimas. Tikslas – sustiprinti kultūros įstaigų vadybos ir komunikacijos specialistų kompetencijas, jas įtvirtinant praktinėje veikloje. Numatyta, kad projekte dalyvaus Kretingos, Klaipėdos ir Skuodo rajonų kultūros įstaigų specialistai: muziejininkai, kultūros centrų darbuotojai ir bibliotekininkai. Projekto veikloms sutelkti rajonai pasirinkti pagal panašų kultūrinį kontekstą, vienijančias problemas, būtinybę bendradarbiauti ir dalintis patirtimi, ištekliais. „Vykdyti projektą pradėjome nuo kultūros vadybininkų ir komunikacijos specialistų mokymų, kuriuos ves profesionalūs lektoriai. Iš viso planuojame suorganizuoti 6 mokymus, kurių trukmė – viena–dvi dienos. Suplanuoti mokymai orientuoti į praktinį žinių pritaikymą specialistų veikloje“, – paaiškino bibliotekos viešinimo specialistė Austėja Gotautaitė. Antrasis projekto etapas – bendradarbiavimo ryšių užmezgimas tarp projekto dalyvių. Planuojama surengti tris susitikimus su projekto dalyviais skirtingose savivaldybėse ir įstaigose, pristatant įstaigų veiklas, įgyvendinamus projektus, aptariant, kokiose srityse būtų galima vykdyti bendradarbiavimą, kultūros produktų mainus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė.
„P. n.“ informacija
Vydmantiškės seserys Ugnė ir Viltė Šiaulytės šoka nuo vaikystės, tačiau kartu šokti pradėjo tik prieš dvejus metus, kai Viltė lankė išplėstinį šokių kursą Kretingos meno mokykloje. Noras lankyti šokius merginom atsirado savaime, niekas jų to nevertė daryti. „Mūsų niekas nestumia šokti. Užsiimame tuo dėl savo malonumo ir nieko kito“, – tikino U. Šiaulytė. Šokių reikšmė Reikšmes rasti šokyje gerokai sudėtingiau negu meno kūriniuose ar muzikoje, kur reikšmė pažodžiui išdainuojama. Prasmę žiūrovas turi pajusti iš šokėjo judesių ir jo sinchronizavimo su muzikiniu takeliu. „Aš tiesiog šoku. Reikšmė pati atsiskleidžia šokio eigoje, bet ji visada atsiranda“, – sakė keturiolikmetė Viltė. Pasak pašnekovės Ugnės, šokių mokytoja Kristina Gudelytė visada išaiškina šokio esmę prieš jį kuriant: „Jai labai svarbu, kad mes žinotume, ką šokame.“ Šokis Ugnei ne tik pomėgis, bet ir aistra. „Kai šoku, jaučiu dar didesnį užsidegimą šokti. Norisi daugiau ir daugiau“, – patirtimi dalijosi ji. Viltei šokis – tai ir būdas atsikratyti įtampos kūne: „Man šokis – tai būdas pralinksmėti. Po šokių treniruotės visas stresas palieka kūną, ir jauti palengvėjimą, iškrovęs energiją.“ Dalyvavo Talentų vakare Seserys Ugnė ir Viltė taip pat dalyvavo Kretingos jaunimo talentų vakare „Tik aukštyn“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Jame jos pasidalino savo šokiu „Veidrodis“. Merginas parengė jų mokytoja K. Gudelytė. Šokis buvo sukurtas seserims. „Mokytoja sakė, kad šokyje turi atsiskleisti dvi pusės: šviesioji ir tamsioji. Turėjome atskleisti dvi asmenybės puses. Viena – užslėpta, o kita – kurią rodai žmonėms“, – atskleidė aštuoniolikmetė Ugnė. Renginyje dalyvavo beveik 150 dalyvių „Žinojau, kad smagus renginys skirtas jaunimui, bet dėl to buvo tik baisiau. Prieš bendraamžius šokti mažiau drąsu negu prieš vyresnius,“ – vieną iššūkių įvardino V. Šiaulytė. Urtė šoka nuo ketverių metų, Viltė – nuo šešerių, bet iki šio vakaro dar nebuvo pasirodžiusios dviese kaip duetas, todėl, pasak Urtės, tai buvo ypač įsimintina. „Labai smagi patirtis šokti duete su savo seserimi. Abi tiek daug laiko praleidžiame šokdamos, buvo ypatingas jausmas pasirodyti duetu“, – kalbėjo šokėja. Drąsina jaunus kūrėjus
Kretingiškis atlikėjas Jokūbas Jankauskas pristatė nuotaikingą pavasarinę dainą „Pabandyk“ ir pasidalino keturiais žingsniais, kuriais padrąsina kitus jaunus kūrėjus nebijoti pabandyti. Daugelis pradedančiųjų vokalistų savo repertuarą linkę dėliotis iš kitų dainininkų kūrinių: jų tikisi publika, o kartu tai yra puiki treniruotė susipažįstant su skirtingais stiliais, tembrais, charakteriais ir ieškant artimiausio savajam. Vis dėlto, pats aktyviai dainas – tiek jų žodžius, tiek muziką, rašantis Jokūbas siūlo pabandyti ir kuo daugiau kurti patiems: nebūtinai iš karto siekiant pripažinimo, tačiau tiesiog nuoširdžiai atsiveriant bent jau sau. „Sėskite prie pianino ir išliekite širdį, niūniuokite, improvizuokite, užrašykite sukurtus fragmentus ir tada juos plėtokite“, – kalbėjo J. Jankauskas. Pats ne vieno muzikinio stiliaus paslaptis krimtęs ir galiausiai į klasikinio roko vandenis nuklydęs kretingiškis mano, kad neretai net gerus duomenis turintys talentai per ilgai neatranda savo didžiausių galimybių, nes bijo išbandyti kažką naujo, pakeisti muzikos mokytoją ar mokyklą. „Mano atveju irgi taip buvo: kad galiu gerai dainuoti, supratau tikrai ne iš karto, o tik po daugybės ieškojimų, kas tinka mano balsui“, – prisiminė jaunas atlikėjas.
Savanorystei pasirinko Dienos veiklos centrą
Pranciškonų gimnazijos devintokė Fausta Gedrimaitė pusę metų nusprendė paskirti savanorystei Kretingos dienos veiklos centre. Sausio pabaigoje savanoriauti pradėjusi mergina tikino, kad tai jai buvo iššūkis, suteikęs daug žinių, išmokęs valdyti įvairias situacijas ir emocijas. Skiria daug laiko Įstaigą, kurioje šešiolikmetė norėtų išbandyti save savanoriaudama, pasirinkti nebuvo sudėtinga. „Ankščiau joje dirbo mano mama, kuri ir paskatino ateiti čia, – kalbėjo Fausta. – Taip pat rinktis savanorystę norėjosi ir dėl papildomo 0,25 balo stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas.“ Jauni žmonės, savanoriaujantys 6 mėnesius, vidutiniškai 40 valandų per mėnesį, pasirinktoje akredituotoje organizacijoje, kaip pavyzdžiui, Dienos veiklos centras, turi galimybę gauti 0,25 stojamojo balo. „Fausta apie tai pagalvojo tikrai anksti. Nėra žinoma, ar tuomet, kai ji stos, ši tvarka dar galios, tačiau šiuo metu tokia tvarka yra“, – atkreipė dėmesį centro socialinė darbuotoja savanorių kuratorė Ieva Bendikienė. Fausta išbandyti save Dienos veiklos centre panoro ne vien dėl papildomo balo, bet ir noro praplėsti savo akiratį: „Norėjau išmokti bendrauti su įvairiais žmonėmis, įgyti patirties, iš esmės tobulinti savo asmenybę, stiprinti save, sugebėti valdyti įvairias gyvenimiškas situacijas.“ Pirmieji žingsniai savanorystėje F. Gedrimaitei buvo nedrąsūs. „Man labai padėjo tarptautinis savanoris Yago, kuris mane palaikė, viską paaiškino, buvo šalia“, – patirtimi dalijosi ji, įvardinusi, kad priprasti prie naujos veiklos prireikė savaitės.
Pranciškonų gimnazijoje lankėsi profesorius ir politologas Liudas Mažylis. Susitikimas su profesoriumi tapo išskirtiniu įvykiu mokyklos bendruomenei. Gimnazijos aktų salėje susirinkę mokiniai ir mokytojai turėjo progą išgirsti ne tik apie Vasario 16-osios Akto istorinę reikšmę, bet ir apie intriguojantį paties dokumento radimą. Pasakojimą profesorius pradėjo Didžiojo karo įvykiais ir kaip tai paveikė Kretingos kraštą, Lietuvą. Lietuvos valstybės atkūrimas neatsiejamas nuo Pirmojo pasaulinio karo – konflikto, kuris keitė valstybių sienas ir likimus. Būtent per karą, 1917-aisiais, Vilniuje susirinkusi lietuvių konferencija išrinko Lietuvos Tarybą, kurios pagrindinis tikslas buvo atkurti nepriklausomą valstybę. Po ilgų svarstymų ir politinių diskusijų 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Tarybos narių pasirašė istorinį dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis aktas skelbė, kad Lietuva atsistatydina nuo visų valstybinių ryšių, buvusių su kitomis tautomis. Tačiau pats dokumentas po karo pasimetė – ilgus dešimtmečius niekas nežinojo, kur yra originalas. Viltis jį rasti blėso. Ir štai – 2017-aisiais politologas, VDU profesorius Liudas Mažylis atliko istorinį žygdarbį. Naršydamas Vokietijos diplomatiniuose archyvuose Berlyne, jis rado Vasario 16-osios Akto originalą. Šis susitikimas parodė, kad istorija nėra vien vadovėliuose – ji gali „ateiti“ į klasę, įgyti veidą, balsą ir asmeninį liudijimą. Vasario 16-osios Aktas, rastas po šimtmečio, įkvepia šiandienos jaunimą tikėti savo jėgomis. O Liudo Mažylio pavyzdys priminė – kiekvienas žmogus gali atrasti ką nors, kas pakeis mūsų visų istoriją. „Gimnazijai linkiu nepamiršti tarpdiscipliniškumo. Kiekvienam linkėčiau pasirinkti aiškų savo gyvenimo kelią – vieną profesiją, kuri teiktų džiaugsmą. Jeigu kartais iš pirmo karto nepavyktų ir profesiją reikėtų keisti, linkiu rasti drąsos naują veiklą pradėti nuo nulio, svarbiausia, kad toji veikla teiktų džiaugsmą. Štai toks mano palinkėjimas jauniems žmonėms, kuriais, visada labai pasitikiu – mano artimiausioje komandoje dirbančių žmonių vidutinis amžius yra 30 metų ir mažiau“, – gimnazistams linkėjo prof. Liudas Mažylis.
Aistė PAŠKAUSKAITĖ
IG klasės mokinė
Viena jaunimo talentų vakaro „Tik aukštyn 2025“ dalyvių buvo šešiolikmetė Mėta Maciūtė, kuri renginyje skaitė savo kūrybos poemas, kurių ji yra parašiusi ne vieną. Kaip viskas prasidėjo Mėta poemas pradėjo rašyti dar vaikystėje, tačiau tai darė norėdama dalyvauti konkursuose arba leisdama laisvalaikį su savo mama. Iš pradžių, kaip įvardino pašnekovė, jie buvo vaikiški ir nerimti. Vėliau ją įkvėpė ir poemas rašyti paskatino Mėtos draugė Amanda, kuri tikino, kad nereikia bijoti atskleisti savęs. Mergina pasakojo, kad iš pradžių kurti jai nesisekė, sukurtos poemos nepatikdavo ir nesirimuodavo. „Vėliau supratau, kad nereikia mokėti gerai rašyti, svarbu, kad pajustum tekstą ir pačiam patiktų tai, ką darai“, – pradžią prisiminė pašnekovė. M. Maciūtė savo eiles vadina poemomis, nes jos dažnai nesirimuoja. Vis dėlto pasidalino, kad mėgsta paeksperimentuoti su įvairiomis eilių rašymo rūšimis. Emocijos perteikiamos tekste Mėta sakė, kad būdama laiminga poemų ji nerašo, nors būna, kad kartais vis dėlto parašo ir apie meilę. Anot jos, visos stiprios emocijos dažniausiai kyla tada, kai jai būna liūdna. Kadangi M. Maciūtė naudojasi viešuoju transportu, nemaža dalis kūrinių gimsta būtent važiuojant autobusu. Savo poemose ji „paliečia“ pasaulio problemų, per greit bėgančio laiko temas ir savo ateitį. Kuriant viena tema neretai jaunuolei įsipina ir kitos, netikėtos temos. „Dažnai būna, kad parašau apie savęs ieškojimą, bandymą suprasti, kas esu, koks mano kelias. Manau, kad kuriu apie tai, su kuo susiduria dauguma mano bendraamžių“, – apibendrino šešiolikmetė. M. Maciūtės manymu, paauglystė daro didelę įtaką rašant eiles, nes tai yra pokyčių metas. „Jaunas žmogus šiuo laikotarpiu išreiškia ir patiria daugiausiai emocijų, nes per paauglystę žmogus keičiasi, o tai pat ir jo mintys“, – kalbėjo pašnekovė. Rašymas ir kūryba moksleivei ir yra vienas būdų išreikšti save ir „susidoroti“ su kylančiais sunkumais. „Man asmeniškai kūryba padeda atsiskleisti ir išgyventi šį paauglystės laikotarpį“, – paaiškino kūrėja, mananti, kad šiuo metu poezija tarp paauglių yra gan populiari.
Svečiai iš Prancūzijos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje apsilankė Erasmus+ projekto dalyviai – Prancūzijos Lycée Saint-Brieuc mokiniai ir mokytojai. Projekto tikslas – ne tik skatinti tarpkultūrinį bendravimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokinių, bet ir suteikti gilių, prasmingų žinių aktualiais mūsų šalies geopolitiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Svečiai susipažino su gimnazija, lankėsi Kretingos mieste, dalyvavo anglų kalbos pamokoje apie vardus ir išmoko pagrindinių lietuviškų frazių. Lankydamiesi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, klausėsi paskaitos apie Baltijos jūros taršą, rinko šiukšles Melnragėje, dalyvavo edukacijose STEAM centre ir aplankė Klaipėdos senamiestį. Vyko integruotos geografijos, istorijos, anglų kalbos, ekonomikos ir verslumo pamokos gimnazijoje. Svečiai dalyvavo mokomosios bendrovės „Bee Cozy“ užsiėmime, lietuviškų dainų ir šokių popietėje, taip pat apsilankė Kretingos rajono savivaldybėje, dalyvavo Talentų vakare, pabuvojo Kretingos muziejuje, Žiemos sode, Plungės Šaltojo karo muziejuje, Gintaro muziejuje Palangoje. Vizitas vainikuotas švente ir diskoteka. Džiaugiamės užsimezgusia draugyste tarp Kretingos ir Saint-Brieuc miestų. Projektas suvienijo aktyvius mokytojus, mokinius ir visą gimnazijos bendruomenę. Ši draugystė ne tik praturtino visus dalyvius, bet ir atvėrė duris tolimesniam bendravimui ir bendriems tarptautiniams projektams ateityje.
Saldainius teks sunaikinti
Į Klaipėdos jūrų uostą iš Kinijos atplukdyta intelektinę nuosavybę pažeidžiančių šokoladinių saldainių su užrašu DEFFERO siunta. Saldainių pakuotės, jų dizainas atrodo identiški žinomo prekės ženklo „FERRERO S.P.A.“ gaminiams. Muitinės pareigūnams iškart kilo įtarimas, kad tai gali būti klastotės. Siekiant tai išsiaiškinti, šokoladiniai saldainiai buvo sulaikyti, pradėtas tyrimas. Deklaruotas krovinys tranzito procedūrai buvo pateiktas Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto postui. Deklaracijoje nurodyta, kad gabenama 49 tūkst. 560 saldainių dėžučių, kurių bendras svoris – per 7 t. Pateiktoje tranzito deklaracijoje nurodyta, kad prekės pagamintos Kinijoje, jų pardavėjas – Bulgarijos įmonė, o gavėjas – Baltarusijos įmonė. Klaipėdos teritorinė muitinė susisiekė su prekės ženklo savininko „FERRERO S.P.A.“ atstovu ir gavo patvirtinimą, kad sulaikyti šokoladiniai saldainiai su užrašu „DEFFERO“ pagaminti pažeidžiant prekės ženklo savininko „FERRERO S.P.A.“ intelektinės nuosavybės teises, ir prašoma juos sunaikinti. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė sprendimą sulaikytus šokoladinius saldainius konfiskuoti ir sunaikinti. Sulaikytas prekes realizavus rinkoje kaip originalią produkciją, jų vertė siektų 282 tūkst. eurų.
Paruošta pagal muitinės informaciją
Į saugomas patalpas įsmuko paryčiais
Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, apie 5 val. Vilniaus gatvėje Kretingoje 2001 metais gimęs asmuo neteisėtai pateko į saugomas muziejaus patalpas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Sukčių pinklėse – du kretingiškiai
Velykų rytą apie 9.40 val. į Kretingos r. policiją kreipėsi moteris, nurodydama, kad, bandant prisijungti prie Registrų centro elektroninio puslapio, paspaudė nuorodą, suvedė prašomus duomenis ir iš jos sąskaitos buvo nuskaityti 990 eurų. Pradėtas neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo tyrimas. O prieš keletą dienų gerokai didesnę pinigų sumą prarado kitas kretingiškis – 1959 m. gimusiam vyrui paspaudus fiktyvią Registrų centro nuorodą, iš jo asmeninės banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 2 tūkst. 700 eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija
Susidūrė su greitąja
Penktadienį apie 18. 40 val. gautas pranešimas, kad Padvarių kaime, prie kapinių Darbėnų pl., susidūrė lengvasis ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) automobiliai, pastarasis nuvažiavo į griovį. Atvykus, automobiliui „Mazda CX3“ išjungtas akumuliatorius, ligonis iš apgadinto GMPT automobilio perkeltas į kitą GMPT automobilį. Ugniagesiai nuvalė 20 kv. m važiuojamosios kelio dangos.
„P. n.“ informacija
Didįjį penktadienį – su promilėmis
Penktadienį apie 23. 40 val. Kretingoje, Birutės g., BMW vairuotojui, gimusiam 2004 m., nustatytas 1,65 prom. neblaivumas. Asmuo nesulaikytas.
„P. n.“ informacija
Vairuotojas atsidūrė areštinėje
Balandžio 22 d. apie 19 val. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Palangoje, kieme, sulaikytas automobilį „Volkswagen“ galimai neblaivus vairavęs vyras, gimęs 1968 m. Pasitikrinti blaivumą jis atsisakė. Vairuotojas uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
Maišelis sudomino pareigūnus
Balandžio 17 d. apie 12.40 val. Klaipėdos pl. Palangoje, viešoje vietoje, 2006 m. gimęs vaikinas, bandydamas pasišalinti, ant šaligatvio galimai numetė plastikinį maišelį su baltos spalvos, sintetinės kilmės milteliais, įtariama, narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Šalia negyvėlio – revolveris
Balandžio 18 d. apie 13.30 val. Kankorėžių gatvėje Palangoje, namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1949 m.) kūnas. Šalia rastas ir paimtas neteisėtai laikomas revolveris be identifikavimo žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Pateikė suklastotą pažymėjimą
Balandžio 23 d. apie 15.15 val. Mokyklos g. Palangoje automobilį BMW vairavęs vyras, gimęs 1998 m., policijos pareigūnams pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 300 str.
„P. n.“ informacija
Sulaikytasis kameroje padegė antklodę
Balandžio apie 20.15 val. Klaipėdos apskr. VPK areštinėje, kameroje, dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikytas1987 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,77 prom. neblaivumas, žiebtuvėliu padegė antklodę. Asmenys nenukentėjo. Surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Populiarėjanti aerobinė gimnastika augina talentus
Kretingos sporto mokyklos sportinės aerobikos šokėjai, treniruojami Irinos Šlimienės, sėkmingai pasirodė Lietuvos aerobinės gimnastikos nacionalinės A ir B lygos čempionatuose, kurie įvyko Prienuose ir Lazdijuose ir kurie yra svarbiausi sportinio sezono įvykiai. „Aerobinė gimnastika sparčiai populiarėja, daugėja šios sporto šakos trenerių, rengiama vis daugiau varžybų, atsiranda konkurencija, kas skatina dirbti ir siekti rezultato“, – sakė I. Šlimienė, pasidžiaugusi savo auklėtinių pasiekimais. Prienuose įvykusiame Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionato A lygoje jau šoko Kamilė Ilgaudaitė. „Ši sportininkė – B lygos čempionė, tik neseniai perėjusi į aukštesnį lygį. Vienetų kategorijoje labai didelė konkurencija, ir, nors Kamilė neužėmė prizinės vietos, jos rezultatai auga – štai Lazdijuose įvykusiame čempionate ji jau buvo prizininkė, užėmusi IV v. Svarbu, kad mergaitė turi tvirtos motyvacijos“, – trenerė akcentavo ir tai, kad trejetų kategorijoje Kamilė kartu su Dange Gruzdyte ir Emilija Akmenskaite yra užėmusios visų čempionatų prizines vietas B lygoje, ir šis trejetas intensyviai rengiasi startams A lygoje. Kad rezultatai augtų, I. Šlimienės pastebėjimu, Kamilei reikia tik daugiau pasitikėjimo savimi – tada pavyks ir sudėtingesni pratimai, seksis nugalėti konkurencingus varžovus: „Konkurenciją sukuria didmiesčių sporto mokyklos, klubai, kadangi jie gimnastus pradeda ugdyti gerokai anksčiau ir turi didesnį pasirinkimą, kadangi vaikų yra gausiau.“ B lygos čempionate Prienuose Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai pristatė 9 varžybinius pratimus, per kuriuos 7 elementai yra privalomi. Anot trenerės, kuri, atnaujinusi teisėjos licenciją, dar ir teisėjavo šiose varžybose, kuo sudėtingesnius pratimus gimnastai parodo, tuo daugiau balų jie surenka. Įprastai pratimus ir jų choreografinę kompoziciją sukuria trenerė, o štai muziką gali pasirinkti ir patys vaikai. „Mano auklėtiniai geba pasirinkti labai gerus kūrinius, šiame procese dalyvauja ir jų tėvai, žinoma, kartu tariamės dėl visko, ir taip bendromis jėgomis siekiame rezultato“, – kalbėjo I. Šlimienė.
Aviganė Fire tarnaus Klaipėdos muitinėje
Lietuvos muitinės tarnybinių šunų gretas papildė nauja keturkojė narė – metų amžiaus vokiečių aviganė Fire. Ji tapo 14-uoju šiuo metu muitinėje tarnaujančiu šunimi. Nors iš pirmo žvilgsnio šie keturkojai atrodo mieli ir žaismingi, jų darbas – rimtas, reikalauja išskirtinių savybių, uoslės talento ir ištvermės. Tarnybinio šuns paieškos procesas yra itin atsakingas ir užtrunka ilgai – kartais pusmetį ar ilgiau. Fire įveikė du stiprius konkurentus: vokiečių aviganį, testuotą Latvijoje, ir belgų aviganį. Lietuvos policijos ir muitinės atstovų komisija daugiausiai balų skyrė būtent Fire – dėl jos ryškaus grobio persekiojimo instinkto, idealaus charakterio ir puikaus reagavimo į įvairius dirgiklius. Per konkursą pareigūnai tikrina šuns žaismingumą, grobio paiešką, lipimą laiptais, ėjimą tarp didelės grupės žmonių, reakciją į aukštį, šuns elgesį paėmus jį ant rankų ir perduodant kitam kolegai, reakciją į transporto priemones ir jų keliamą triukšmą. Paprastai iš 100 šunų testą puikiai išlaiko tik 2–3. Fire buvo už kitus kandidatus pranašesnė viskuo. Lietuvos muitinėje šunys mokomi aptikti tabako gaminius, narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat grynuosius pinigus. Fire laukia apie metų trukmės mokymai, po kurių ji prisijungs prie aktyvios tarnybos. Šis tarnybinis šuo dirbs Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Praktika rodo, kad uostuose sulaikoma daug nelegaliai gabenamų narkotinių medžiagų, todėl Fire bus mokoma ieškoti narkotinių medžiagų. Įsigijus šunį, jis tampa valstybės – Lietuvos muitinės – nuosavybe, o jam paskiriamas nuolatinis kinologas, kuris ne tik treniruoja šunį, bet ir rūpinasi juo kasdien. Fire naujieji namai – pas Lietuvos muitinėje neseniai tarnybą pradėjusią kinologę, kuri buvo aprūpinta viskuo, ko reikia kinologui muitinėje: tarnybiniu automobiliu, dresavimo ir tarnybinio šuns priežiūros reikmenimis ir, žinoma, nauju perspektyviu tarnybiniu šunimi. Tiesa, Lietuvos muitinėje jau dirba olandų aviganė Fire, todėl gali būti, kad naujosios tarnautojos vardas bus pakeistas. Paprastai tarnybiniai šunys aktyviai dirba apie 10 metų, o didžiausias jų darbingumas pasiekiamas tarp penkerių ir aštuonerių metų amžiaus.
Paruošta pagal muitinės informaciją
Balandžio 14–21 dienomis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai užfiksavo 512 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nustatė 9 neblaivius vairuotojus. Dar du pareigūnų patikrinti vairuotojai neturėjo teisės vairuoti. Atsakomybės neišvengs ir trys alkoholio padauginę dviratininkai, tarp jų du – Kretingoje: 1975 m. gimęs vyras pirmąją Velykų dieną buvo sustabdytas Birutės gatvėje Kretingoje – įpūtė 0,99 prom., o kitas, gimęs 1967 m., balandžio 21-ąją, – Kęstučio ir Laisvės g. sankryžoje. Šis pasitikrinti blaivumą atsisakė. Per savaitę nustatyti 16 vairuotojų, kurie neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 5 vairuotojai ir vienas keleivis nesegėjo saugos diržų, 7 lenkė ten, kur tai daryti draudžiama, 41 vairuotojas nepraleido pėsčiųjų. Taip pat užfiksuota, kad KET reikalavimus pažeidė ir 25 pėstieji. Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuoti 384, rankiniu – dar 10 leistino greičio viršijimo atvejų.
„P. n.“ informacija
Japonų kultūros estetika Žemaitijoje: Japoniškas sodas įvairiais metų laikais
Kretingos rajonas didžiuojasi ypatinga vieta, kuri primena tolimąją Japoniją. Tai – verslininkų Šarūno Kasmausko ir Gražinos Maštaraitės pastangomis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime 16 ha plote jau 18 metų kuriamas Japoniškas sodas. Suformuoto landšafto grožiu, natūraliomis augalų, vandens ir akmenų kompozicijomis džiuginantis ir Tekančios saulės šalį primenantis Japoniškas sodas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Sodas buvo pradėtas formuoti atviroje erdvėje palaipsniui, kasant tvenkinius, pilant kalvas, panaudojant riedulius ir apsodinant Japonijos kraštovaizdžiui būdingais augalais. Atliekant ypatingesnius darbus sode, rengiantis tarptautinėms parodoms ar Japonų kultūros dienoms, Š. Kasmauskas pasikviečia meistrų komandą iš Japonijos, nes jie geriausiai žino ir labiausiai jaučia savosios gamtos ir kultūros subtilybes. Meistrams vadovauja sodininkystės žinovas Hajime Watanabe – būtent jam prieš 18 metų Š. Kasmauskas Mažučių kaimo laukuose ir patikėjo imtis pirmųjų sodo kūrimo darbų. „Užsimezgė ilgametė bendrystė, meistras Watanabe šį sodą žino kaip savo penkis pirštus, atvyksta kasmet – dirbam, plečiam, tobulinam, idėjų – begalės“, – susiformavusio tandemo stiprybę, kurią įrodo konkretūs lankytojus džiuginantys rezultatai, akcentavo Š. Kasmauskas.Kasmet sodas turtinamas retais augalais ir japonų mažosios architektūros elementais. Todėl jis kuria magišką vaizdą visais metų laikais: pavasarį – sakurų žydėjimu; vasarą – vandens čiurlenimu ir augalų teikiamu pavėsiu kaitroje; rudenį – viršum tvenkinių ir lygumų nusidriekus ūkams, o medžių lapus nuspalvinus pirmajai šalnai; žiemą – sustingusios gamtos grafika.
|
|
