|
|
|
(1944) 2025-04-11Remontuojamas Kūlupėnų geležinkelio tiltas
Lietuvos geležinkelių (LTG) grupės užsakymu, virš Salanto upės slėnio remontuojamas aukščiausiu ir antruoju pagal ilgį Žemaitijoje tituluojamas gelžbetoninis tiltas. Vieni jį vadina Sauserių, kiti – Kūlupėnų. Pasak kretingiškio istoriko Juliaus Kanarsko, vis dėlto teisingesnis pastarasis pavadinimas, toks jis yra užfiksuotas ir šalies Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Prioritetas – saugumas Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos geležinkelių komunikacijos partneris Domas Jurevičius, šiuo metu „LTG Infra“ eksploatuoja 353 įvairaus dydžio ir konstrukcijos tiltus, apie 40 proc., tai yra 141 jų yra pastatytas daugiau kaip prieš 100 metų, 132-jų tiltų amžius svyruoja nuo 60 iki 100 metų, o likusių 80-ies tarnavimo laikas siekia iki 60 metų. Tiltų ir kitų statinių būklę nuolat stebi techniniai prižiūrėtojai, pažaidas fiksuodami programėlėje, kurioje surinkti duomenys vėliau leidžia analizuoti nuotraukas ir pažaidas, sudaryti tiltų remonto reitingą ir laiku vykdyti priežiūros ir remonto darbus. „Statinio saugumas yra vienas LTG grupės prioritetų“, – akcentavo D. Jurevičius. Kūlupėnų tiltą buvo būtina remontuoti pastebėjus jo pažaidas, kurios turi įtaką konstrukcijų ilgaamžiškumui, mažina laikančiųjų konstrukcinių elementų gyvavimo trukmę ir laikomąją galią. Specializuotas paslaugas infrastruktūros, pramonės, energetikos ir kitų statinių statybos bei remonto projektuose paslaugas teikiantis rangovas Kauno UAB „Švykai“ darbus pradėjo vasarį, o baigti ketina per šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Bus atliktas tilto jungiamųjų lakštų ir ryšių remontas, iš dalies pakeistos kniedės, įrengti ir sustiprinti papildomi ryšių elementai, išvalytos, suremontuotos, perdažytos tilto metalinių bei betoninių elementų atramos, atnaujinta viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija. Projektas finansuojamas „LTG Infra“ bendrovės lėšomis – numatyta investuoti iki 2 milijonų eurų.
Kur dėsite smulkiąsias 1 ir 2 centų monetas?
į antradienį įvykusiuose Kretingos miesto vietos veiklos grupės (VVG) valdybos ir visuotiniame narių susirinkimuose buvo pasidžiaugta, kad pasirinktai Kretingos miesto VVG 2023–2027 metų vietos plėtros strategijai įgyvendinti VVG gavo 1,2 mln. eurų ES paramą ir šešis pirmuosius projektus. Kretingos miesto VVG 2023–2027 metų strategija grįsta miesto gyventojų, organizacijų, įstaigų problemomis ir poreikiais. Vykdant strategijoje suplanuotus uždavinius sprendžiamos skurdo mažinimo, sveikatos, sveikos gyvensenos, švietimo problemos, bendruomenė įtraukiama į sprendinių priėmimą. Šiemet numatyti trys kvietimai teikti projektines paraiškas strategijai įgyvendinti, tam skirtoms ES paramos Socialinio ir Regioninės plėtros fondų lėšoms laimėti. Pirmas kvietimas jau įvyko, VVG valdyba gavo ir įvertino Kretingos miesto įstaigų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, pateiktus 6 jau minėtus projektus. Sprendimą dėl ES lėšų (vienam projektui galima maksimali suma – 108 tūkst. eurų) skyrimo priims VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir finansuojamas bus agentūros pripažinto geriausiai projektų ketverto vykdymas, kiti du liks rezerviniame projektų sąraše. Pinigų rezerviniams projektams vykdyti tikėtis galima, jei ne visi paramos laimėtojai sugebės juos panaudoti ir tų pinigų respublikos mastu liks.
Skirtingas amžius – ne kliūtis draugystei ir bendradarbiavimui
Kretingos rajono kultūros centre įvyko Kretingos rajono švietimo centro organizuotas šventinis renginys „Kartų draugystės ratas“, skirtas suburti skirtingų kartų atstovus. Čia šoko, dainavo ir vaidino nuo mažiausių iki vyresnių atlikėjų – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pradinukai, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai ir Kretingos trečiojo amžiaus universiteto studentai. Prie renginio taip pat prisidėjo Kretingos rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo iniciatyvinės grupės atstovai: Kretingos TAU, Kretingos rajono senjorų bendruomenė, viešoji įstaiga Šv. Antano dienos centras, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyriaus atstovai ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos jaunimo savanoriai. Šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodžius išsakė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ramunė Liukienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. Renginį stebėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė ir Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, kuri, pasidžiaugusi idėja ir pasveikinusi su gražia iniciatyva vienoje erdvėje suburti skirtingas kartas, palinkėjo vieniems iš kitų mokytis ir besimokant tęsti šią gražią tradiciją.
Tapo piešinių konkurso prizininkais
Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovės inicijuotame piešinių konkurse „NATO – mano akimis“ dalyvavo 7-i Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai, kuriuos konkursui parengė dailės mokytojos Ramunė Grikštaitė ir Birutė Česnauskienė. Jos pasidžiaugė, kad Kretingos meno mokyklos auklėtiniams pavyko pelnyti prizines – trečiąsias – vietas. Konkurso organizatorių buvo apdovanotos: 8–10 metų grupėje – Vismantė Mėlinytė, 11–13 metų grupėje – Arija Urbonavičiūtė, 14–17 metų grupėje – Augustė Šerpetytė. Apdovanojimuose, kurie įvyko Klaipėdoje, šalia „Švyturio“ arenos, surengtame renginyje Lietuvos įstojimo į NATO dienai paminėti, dalyvavo ir mokinių tėvai. Be Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovės ir Klaipėdos įgulos karinių vienetų prizų, konkurso nugalėtojams buvo įteiktos ir krepšinio klubo „Neptūnas“ dovanos. Konkurso dalyvių mokytojos R. Grikštaitė ir B. Česnauskienė sakė, kad mokiniai konkursui skirtus piešinius atliko spalvotais pieštukais, akvarele, mišria technika, kurią naudodami vaikai akvarelę derino su kavos tirščiais. Piešinių tematika taip pat buvusi įvairi. Svarbiausia, kad ji atspindėjo NATO valstybių stiprybę, draugystę, vienos atsakomybę prieš kitą, bendradarbiavimą ir pan. „Kad mokinys nugalėtų konkurse, buvo būtina aktualizuoti laikmetį, originaliai pateikti idėją ir ją įdomiai realizuoti meninėmis priemonėmis“, – pastebėjo pedagogės.
Be Kretingos meno mokyklos mokinių, konkurse mūsų rajonui atstovavo ir Vydmantų gimnazijos mokiniai, savo piešinius konkursui pateikė ir Klaipėdos, Šilalės, Tauragės, Palangos jaunieji dailininkai.
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) sudaro vis daugiau galimybių palangiškiams gydytojų specialistų pagalbos sulaukti arčiau namų. KUL skyriai, veikiantys Palangoje, plečia paslaugų spektrą ir apimtis, daugiau dėmesio skiriama dienos stacionarui, ambulatorinių konsultacijų įvairovei bei kokybei. Konsultuoti kurorto gyventojus ir svečius į Palangą vyks ilgametę patirtį sukaupę ir tarptautinį pripažinimą pelnę KUL medikai. Čia ir toliau užtikrinama skubi pagalba suaugusiesiems, išlieka galimybė greitai gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Jau nuo šio mėnesio KUL Ambulatorinių paslaugų centras Palangoje išplėtė savo paslaugas. Kartu su kitais specialistais dirbti ir konsultuoti pradėjo gydytojai neurologai, ortopedai traumatologai, reumatologai, abdominaliniai chirurgai, pradėti endoskopiniai tyrimai. „Džiaugiamės augančia komanda ir pokyčiais, kurių esmė – dar labiau prieinamos ir kokybiškos gydymo bei slaugos paslaugos pajūrio gyventojams“, – sakė KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas. Jis tikisi, kad paslaugos bus naudingos, žmonėms nebereikės gydytojų specialistų ieškoti kituose miestuose.
Improvizacija – tai žmogaus gebėjimas išgyventi, prisitaikyti ir kurti
Lankydamasis Kretingoje Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dmitrij Golovanov kartu su saksofonininku Janu Maksimovič dalyvavo seminare „M. K. Čiurlionio kūrybos įtaka mūsų mąstysenai“, kurį inicijavo Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja, džiazo festivalio „Kretinga Jazz“ sumanytoja Rūta Šulskienė. Svečiai Kretingos rajono kultūros centre surengė koncertą „Paskui Čiurlionį“, o džiazo atlikėjas, kompozitorius, pedagogas D. Golovanov su „Smilčių“ skaitytojais pasidalino savo mintimis apie muziką, džiazą ir improvizaciją. – Kodėl improvizacija yra aktuali šiuolaikiniame skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto pasaulyje? – Manau, improvizacija yra ir bus aktuali visuose pasauliuose, kokie jie bebūtų. Improvizacija bus reikalinga, nes tai žmogaus gebėjimas išgyventi, prisitaikyti ir kurti. Kurti aplinkybę aplink save, kurti savo gerovę, fantazuoti ir kurti savo viziją. Žmogus improvizuoja nuo pat vaikystės – bet kuris vaiko melas jau yra improvizacija. Žinoma, nenoriu sureikšminti melo ir jam suteikti teigiamų dalykų, bet vis dėlto toje melo koncepcijoje yra ir labai gražių kūrybinių dalykų. Kai vaikas ima kažką projektuoti, pasakoti tai, ko nebuvo, jis mato tam tikrą istoriją, susieja įvykius į grandinę – tai yra improvizacija. O jei vaikas, tuo tikėdamas, priverčia ir kitus patikėti – tai jau kūryba. Improvizacija – tai žingsnis į priekį, tai yra fantazija, įsivaizdavimas, jei esi vienas, o jei scenoje ar pokalbyje būname dviese ar daugiau, improvizuodami mes jau turime pagarbiai taikytis vienas prie kito, neslopinti vienas kito ir atsižvelgti į bendrą visumą. – Improvizuojant keliese dažnai iškyla dilema – kas yra svarbiau: klausytis kito ar grojant išsakyti savo viziją? – Manau, kad improvizacija, tai būtų džiazo ar bet kuri kita, moko bendravimo meno, moko turėti ir išlaikyti savo mintį, ją vystyti, turėti savo viziją ir mokėti ją pritaikyti prie tam tikrų aplinkybių ar nuomonių, kartais, jei reikia, mokėti pastovėti už save ir atstovėti puolimą, ginčą ar diskusiją, o kartais netgi diskusijos eigoje suprasti, kad pasikeitė ar buvo papildyta nuomonė.
Šiemet prozininkui, poetui, publicistui, dailininkui Algirdui Antanui Kukliui sukako 75-eri. Gimęs Kretingos pranciškonų vienuolyne dieną tarp šv. Valentino ir Nepriklausomybės, savo kūryba jis liudija dvasingumo prasmę. Garbios sukakties proga Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta dokumentų paroda „Kūryba – bandymas suprasti save ir kitus“ pirmo aukšto parodų stenduose bus eksponuojama visą balandžio mėnesį. Ši paroda – reta proga išvysti ne tik bibliotekoje saugomas Algio Kuklio išleistas ir bibliotekai padovanotas knygas, bet ir autoriaus rankraščius, originalų kūrėjo rašiklį, taip pat svarius rašytojo kūrybos įvertinimus ir nuotraukose įamžintas autentiškas Algio Kuklio gyvenimo akimirkas.
Pagal bibliotekos informaciją
„Džiaugiuosi galėdama pirmą kartą pristatyti savo kūrybą pajūrio krašte. Parodoje „Šnaresiai“ lankytojai galės pamatyti darbus, sukurtus 2019–2024 metais iš ciklų „REM miego fazė“, „Nemiga“ ir „Baimės užkalbėjimas“. Juos visus sieja nerimastingas, intuityvus grėsmės jausmas“, – A. Šemberaitės pastebėjimu, per pastarąjį laikotarpį pasaulis pasikeitė – pasaulinė pandemija privertė stabtelėti ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę, o prasidėjęs karas Ukrainoje sugriovė tikėjimą pasaulio racionalumu, išmušė iš po kojų saugios ir kontroliuojamos egzistencijos pagrindą. Nerimas dėl savo vaikų ateities, karo grėsmė, planetos užterštumas, didėjantis onkologinių susirgimų skaičius – visos šios mintys menininkei neduoda ramybės naktimis. „Kartais įvykiai, prisiminimai ir emocijos iš mano pasąmonės pasireiškia keisčiausiomis išraiškos formomis. Materializuoti keramikoje jie padeda geriau pažinti save, demaskuoti mirtingumo baimę. Iš vaikystės pasakų žinome, kaip vaikas, besileidžiantis į tamsų rūsį, sau kartoja – aš nebijau, aš visai nebijau. Kviečiu peržengti tas baimes ir pažiūrėti joms į akis“, – būsimiems parodos lankytojams kalbėjo menininkė, į „Žiemos sodo“ galeriją atvežusi keistų, kai kam gal net baimę keliančių vabzdžių karaliją.
Palangiškė scenografė kuria lėles ir Barselonos teatrui
Palangiškė „Grubiojo“ teatro scenografė, dailininkė Guoda Korsakaitė gyvena laukimu – rugpjūtį Austrijoje įvyks bendro Barselonos lėlių teatro kompanijos „Per Poc“ ir Insbruko operos teatro spektaklio „Ifigenija Aulidėje“ premjera, kuriai ruošiantis kartu su ispanais lėles kūrė ir ji. Lėlės operoje? Originalu Šis spektaklis – mitas pagal vieno žymiausių antikos laikų dramaturgo Euripido kūrinį skaudžia karo tema, tačiau italų kompozitoriaus Antonio Caldara muzika sukurta jau baroko laikotarpiu. „Mūsų, kūrėjų, tikslas buvo išlaikyti balansą tarp žiaurios mito idėjos, barokinio lengvumo ir grožio, kuris galbūt tik labai išoriškas“, – apibūdino G. Korsakaitė. Jos ryšiai su Barselonos teatro kompanija „Per Poc“ užsimezgė Vilniaus dailės akademijoje baigiant scenografijos magistro studijas, kai atsirado galimybė išvažiuoti praktikai pagal mainų programą. „Parašiau laiškus daugybei kompanijų, o atsakė būtent šita. Jie kaip tik ruošėsi naujam projektui, ir reikėjo dailininkų. Pamatę mano darbus, kurių rinkinį buvau nusiuntusi, pakvietė ne kaip praktikantę, o paprašė iškart imtis kurti lėles“, – pasakojo Guoda. Jos žodžiais, kompanijos „Per Poc“ būstinė labiau primena kūrybines dirbtuves su repeticijų salėmis. Kai spektakliui jau viskas būna sukurta sustyguota, jis iškeliauja į kokį nors miestą, kuriame yra operos teatras ir orkestras. Pašnekovės manymu, operą sujungti su lėlėmis – originalu, mažai kas tokį variantą renkasi. Tiesa, gražių pavyzdžių ji mačiusi ir Lietuvoje – „Madam Baterflai“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Guoda atviravo, kad, dirbant su ispanais, jai teko priprasti prie jų kitokio būdo. Šie žmonės labai temperamentingi, emocionalūs, garsiai ir greitai kalba, diskutuoja, ginčijasi tol, kol išsiaiškina iki galo, ir nesvarbu, ar priims atsakymą. Tačiau toje komandoje, kurioje režisieriai ir lėlininkai Anna Fernandez, Santi Arnal, Ivan Terpigorev, Aleksandra Semenova ir kiti, palangiškė jaučiasi kuo puikiausiai. „Ir netiesa, kad ispanai neskuba, nepunktualūs. Darbą pradėdavome lygiai 9 ryto, tvarkingai baigdavome 6 vakare“, – šypsojosi G. Korsakaitė.
Aštuntąjį kartą Palangos kurorto muziejaus iniciatyva surengtame poezijos konkurse „Haiku Palangai“ šiemet dalyvavę kūrėjai savo eiles buvo kviečiami skirti kompozitoriaus, dailininko, chorvedžio, kultūros veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti, o pagrindinė konkurso tema – „Meilės miestas“. Sveikindama į Palangos kurorto muziejaus salę gausiai susirinkusius haiku kūrėjus ir tuos, kuriems patinka šis iš Japonijos kilusio eilėraščių žanras, muziejaus direktorė Virginija Paluckienė pasidžiaugė, kad konkursas kasmet auga ir sukviečia vis daugiau poetų iš visos Lietuvos: pirmajame konkurse 2018 metais dalyvavo 38, šiemet – beveik 200 dalyvių. „Poezijos konkursas „Haiku Palangai“, mano nuomone, yra svarbiausias, reikšmingiausias ir didžiausią išliekamąją vertę turintis renginys visame aštuntus metus savaitę trunkančių renginių cikle „Palangos dienos“. Kasmet sulaukiame didelio būrio dalyvių, bet šie metai ypatingi, galima sakyti, rekordiniai, nes dalyvauja net 198 kūrėjai. Džiugu, kad šiais metais sulaukėme didesnio skaičiaus dalyvių iš jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus grupių. Turbūt už tai turėtume būti dėkingi mokytojams, kurie skatina moksleivius kurti ir dalyvauti šiame konkurse“, – akcentavo muziejaus direktorė, pridūrusi, kad toks gausus dalyvių skaičius lėmė ir tai, kad konkurso organizatorius – muziejus – nutarė papildomais prizais įvertinti ne 6, o 15 kūrėjų: po 5 iš kiekvienos amžiaus grupės. Konkurso komisijai: pirmininkui filologui, poetui, redaktoriui Danieliui Milašauskui, nariams poetei, anglų kalbos mokytojai Godai Bendoraitienei ir žurnalistei Livijai Grajauskienei išrinkti geriausius haiku tikrai nebuvo lengva. Pagal konkurso nuostatus kūrėjai, kurių pavardės komisijai nėra žinomos, buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Gausiausia – suaugusiųjų amžiaus grupė, kurioje sulaukta 78 dalyvių, po 60 dalyvių 21 išbandė jėgas vyresniojo ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus grupėse, o iš viso konkursui buvo atsiųsti 756 trieiliai. Tardamas sveikinimo žodį į Palangos kurorto muziejaus salę gausiai susirinkusiems kūrėjams, konkurso laureatams, pagerbti juos ir pasiklausyti haiku atėjusiems palangiškiams ir kurorto svečiams, D. Milašauskas, kaip ir G. Bendoraitienė, akcentavo dalyvių gausą. O ir tema – išties dėkinga, tad tiek nuolatinių konkurso dalyvių trieiliuose, tiek pirmąkart pabandžiusiųjų kurti haiku eilėse gražiai persipynė Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilės istorija, jo kūrybos motyvai, romantiškoji Palanga, įkvepianti meilei kiekvieną mūsų.
Jungėsi prie VMI – neteko pinigų
Trečiadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1978 m. gimęs vyras ir nurodė, kad kovo 31-ąją, ketindamas prisijungti prie VMI interneto svetainės, suvedė elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, o vėliau pastebėjo, kad iš banko sąskaitos pasisavinta 3 tūkst. 900 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Bute rado revolverį
Antradienį apie 13 val. Kęstučio g. Kretingoje, bute, rastas ir paimtas revolveris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Važiavo be teisių girtas
Pirmadienį apie 20.40 val. Darbėnuose sustabdyto automobilio „Opel Astra“ vairuotojas, gimęs 1980 m., neturėjo teisės vairuoti. Be to, jam nustatytas 1,94 prom., neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Kretingiškė rankininkė kartu su Klaipėdos „Viesulu“ tapo šalies vicečempione
Klaipėdoje įvyko Lietuvos rankinio jaunimo U-19 čempionato finalinio ketvirto rungtynės, Sporto bazių valdymo centro didžiojoje salėje sukūrusios puikią atmosferą ir padovanojusios žiūrovams įdomų reginį. Į finalinį ketvertą pateko ir Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro vaikinų bei merginų komandos. Pastarojoje žaidė ir Lietuvos vicečempione tapo buvusi Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinė Orinta Jašinskaitė. Per pusfinalį „Viesulo“ sporto centro komanda nugalėjo Vilniaus „Sostinės taurą“ ir finale susitiko su „Tauragės SC“ rankininkėmis. Varžovėms klaipėdietės pralaimėjo 26:30 (11:13) ir tapo Lietuvos rankinio jaunimo U-19 čempionato vicečempionėmis. Klaipėdos „Viesulo“ vaikinai gi tapo Lietuvos rankinio jaunimo U-19 čempionais. Geriausiais Klaipėdos komandų žaidėjais buvo išrinkti Ugnė Šemetulskytė ir Gvidas Urbonas. Finalo ketverto komandas bei geriausius žaidėjus apdovanojo Lietuvos rankinio federacijos prezidento pareigas laikinai einantis Antanas Skarbalius, Lietuvos vyrų rinktinės vyr. treneris Gintaras Savukynas ir „Viesulo“ sporto centro direktoriaus pavaduotojas Miglius Astrauskas. Trenerės teigimu, ši komanda jau pradedant vaikų čempionatais visada patenka į finalo ketvertus, pelno prizines vietas: komanda yra U-15 čempionato prizininkė, praėjusiais metais pavyko laimėti U-17 čempionato bronzą. Nemaža dalis „Viesulo“ U-19 komandos merginų rungtyniauja aukštesniu lygiu – žaidžia Lietuvos moterų rankinio lygoje, atstovaudamos „Dragūno“ moterų rankinio ekipai, yra kviečiamos į įvairaus amžiaus rinktines.
Nugalėjo „Smešas“
Baigėsi Rajono moterų tinklinio pirmenybės, inicijuotos rajono Kultūros ir sporto skyriaus. Pusfinalyje susitiko: „Pranciškonų gimnazija“ – „Vakarė“ – 3:1 (25:10, 20:25, 25:16, 25:14); „Smešas“ – SK „Kūlupėnai“ – 3:0 (25:16, 25:19, 25:16). Susitikimą dėl III v. 3:0 (25:15, 26:24, 25:17) prieš SK „Kūlupėnai“ laimėjo „Vakarė“, kovą dėl I v. prieš „Pranciškonų gimnazijos“ komandą „Smešas“ laimėjo 3:0 (25:18, 27:25, 25:22). Taigi galutinė turnyro lentelė atrodo taip: I v. – „Smešas“, II v. – „Pranciškonų gimnazija“, III v. – „Vakarė“, IV v. – SK „Kūlupėnai“. Naudingiausiomis komandų žaidėjomis pripažintos: Agnė Janušienė („Smešas“), Urtė Navasaitytė („Pranciškonų gimnazija“), Birutė Benikienė („Vakarė“), Saulė Prialgauskaitė (SK „Kūlupėnai“).
„P. n.“ informacija
Pirmoji „Minijos“ pergalė
Rezultatu 2:1 pergalę savo aikštėje prieš Kėdainių „Nevėžį“ pasiekusi Kretingos „Minija“ šiuo metu intensyviai rengiasi ne tik kito Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos turo rungtynėms išvykoje su Mažeikių „Atmosfera“ – kitos savaitės viduryje laukia LFF taurės rungtynės su Vilniaus „Ataka“.
Pirmą susitikimo kėlinį aktyvesni buvo aikštės svečiai, žaidę pavėjui: jie siuntė kamuolius dideliu atstumu, kas sudarė sunkumų minijiečiams, o 15-ą min. jau įmušė įvartį. Galėjo būti dar blogiau, bet „Miniją“ išgelbėjo sėkmingas vartininko žaidimas.
Antrą kėlinį buvo proga išlyginti rezultatą, tačiau Jurgio Jankausko pasiųstas kamuolys atsitrenkė į vartų virpstą. „Minija“ toliau dominavo, kūrė pavojingus momentus, tačiau 55-ą min. realizuoti 11 m baudinio nepavyko. Rungtynėms baigiantis po keitimo į aikštę išbėgęs Deividas Pipiras sulaukė sėkmingo Juliaus Kasparavičiaus perdavimo ir įmušė pirmąjį komandos įvartį. O tiksint teisėjo pridėto laiko sekundėms, Deividas „uždirbo“ baudos smūgį, kurį preciziškai tiksliai, trenerio teigimu, atliko J. Kasparavičius.
Kretingos „Minija“: Daniel Ali Tek (vartininkas), Lukas Jakumas, Arnas Martinkus, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius (įvartis 90’), Adrijus Putvinas, Makan Diawara, Ishmael Dumbuya, Vilius Kazlauskas, Jurgis Jankauskas. Po keitimo: Deividas Pipiras (80’, įvartis 84’), Martynas Velyvis (85’), Bekaye Diawara (46’).
Saugaus eismo dieną, kuri minima balandžio 6-ąją, ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai užfiksavo įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Vienas asmuo važiavo neužsisegęs saugaus diržo, du vairuodami naudojosi mobiliaisiais telefonais, du neturėjo galiojančios sveikatos pažymos, vienas lenkė per sankryžą, įkliuvo 2 neblaivūs dviratininkai ir vienas neblaivus vairuotojas.
Saugaus eismo diena šalyje paskelbta 2006-aisiais. Lietuvos policija gyventojus ragina keliuose būti tolerantiškesniems, pakantesniems ir rūpestingesniems, pagalvoti ne vien apie savo, bet ir apie kitų žmonių saugumą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai per savaitę iki balandžio 6-osios užfiksavo 549 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Šeši vairuotojai buvo neblaivūs, 10 važiavo be teisių.
Palangoje, magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, 1982 m. gimusiam automobilio „Renault“ vairuotojui buvo nustatytas 1,36 prom. neblaivumas. Kiti penki neblaivūs sustabdyti Klaipėdos mieste, rajone ir krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Dar 10 apskrityje patikrintų vairuotojų neturėjo teisės vairuoti: vieniems ji atimta, kiti apskritai niekada nebuvo įgiję. Balandžio 6 d. apie 15.40 val. teisės vairuoti neįgijęs vyras, gimęs 1998 m., sustabdytas ir Kretingos rajono Klausgalvų kaime. Be to, BMW automobiliu jis važiavo 119 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje yra 50 km/h.
Ypač daug dėmesio apskrities kelių policijos pareigūnai skyrė važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo ir važiavimo per geležinkelių pervažas kontrolei. Per savaitę užfiksuoti 106 vairuotojai, nepaisę šviesoforo signalų reikalavimų, ir 33, nesilaikę važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių. Už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus gresia bauda nuo 360 iki 560 eurų ir teisės vairuoti praradimas nuo dviejų mėnesių iki pusės metų.
Pareigūnai taip pat užfiksavo, kad 33 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais, 26 nesegėjo saugos diržų, 26 nepraleido pėsčiųjų, o 6 lenkė ten, kur tai daryti draudžiama.
Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuoti 246, rankiniu – dar 46 leistino greičio viršijimo atvejai.
Trečiadienį Klaipėdos apskrities keliuose policijos pareigūnai vykdė specialiąją, visą parą trukusią priemonę „Greičio maratonas“. Tokia priemonė vakar vyko visoje Lietuvoje ir dar daugiau nei 20-yje kitų Europos šalių.
Klaipėdos apskrityje pareigūnai rankiniais greičio matuokliais ir tarnybiniuose automobiliuose įmontuota spec. įranga per parą užfiksavo 49, mobiliaisiais greičio matuokliais – dar 113 leistino greičio viršijimo atvejų. Didžiausi greičio viršijimai buvo užfiksuoti Klaipėdoje, Baltijos prospekte, ir Kretingos rajone, kelyje Palanga–Lazdininkai. Automobiliai „Dodge“ ir BMW skriejo 113 km/h greičiu, kai leistinas Baltijos prospekte yra 60 km/h., o Kretingos rajone – 50 km/h.
„Greičio maratonas“ yra Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotos visą šią savaitę vykstančios prevencinės priemonės „Transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė“ dalis. Policijos pareigūnai didžiausią dėmesį skiria padidintos rizikos kelių ruožams, judrioms sankryžoms, švietimo ir ugdymo įstaigų prieigoms, ten, kur transporto priemonių vairuotojai dažniausiai viršija ar gali viršyti nustatytą važiavimo greitį. Per pirmadienį ir antradienį Klaipėdos apskrityje buvo užfiksuota dar 112 leistino greičio viršijimo atvejų.
„Greičio maratonas“ organizuojamas kasmet vieną kartą per metus. Pernai vykdant tokią priemonę balandžio 19-ąją, penktadienį, Lietuvoje buvo užfiksuoti 1 tūkst. 376 greičio viršijimo atvejai, tai sudaro 15 proc. visų per savaitę užfiksuotų šių pažeidimų. Iš viso pernai per savaitę Lietuvos keliuose buvo užfiksuotas 9 tūkst. 461 nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejis.
Nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas važiavimo greitis – viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Nuo šių metų pradžios iki balandžio 9 d. Klaipėdos apskrities keliuose jau užfiksuoti 69 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos sužeisti 79 eismo dalyviai, du asmenys – pėsčioji ir vairuotoja – žuvo.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė TOP’ų sąrašus, tarp jų – ir TOP 50 šalies savivaldybių įmonių, kurios 2024 m. sumokėjo daugiausia mokesčių į VMI sąskaitą. Kretingos rajono savivaldybės 50-uko viršūnėje – „Augma“, Vydmantuose veikianti didžiausia vaisių ir daržovių importuotoja ir prekybos įmonė Baltijos šalyse, Palangos miesto savivaldybėje daugiausia mokesčių sumokėjo įmonė „Palangos komunalinis ūkis“.
„Augma“ į VMI sąskaitą per 2024 m. atseikėjo 7 mln. 228 tūkst. Eur ir daugiausia mokesčių sumokėjusių įmonių TOP 500 užima 225-ąją vietą.
Iš „Pajūrio naujienų“ skelbiamo pirmojo dešimtuko antroje pozicijoje – darbuotojų paieška ir įdarbinimu užsiimanti įmonė „Epsilon LT“, sumokėjusi 3 mln. 204 tūkst. Eur.
Trečioje pozicijoje – Žibininkų kaime veikianti įmonė „Žibosa“, į VMI sąskaitą pervedusi 1 mln. 456 tūkst. Eur.
Ketvirtoje pozicijoje – viešoji įstaiga Kretingos ligoninė, VMI sąskaitą papildžiusi 1 mln. 266 tūkst. Eur.
Penktoje pozicijoje – Kartenoje veikianti žvakių gamybos įmonė „Geralda“, kurios indėlis – 1 mln. 239 tūkst. Eur.
Sveikatinimo ir poilsio paslaugų kompleksas „Atostogų parkas“ VMI biudžetą papildė 1 mln. 215 tūkst. Eur ir užima šeštą poziciją.
Septintoje vietoje – pramonės įrengimų įmonė „Trust Subcontracting“, sumokėjusi 880 tūkst. Eur mokesčių, aštuntoje – patalpų nuoma užsiimanti bendrovė „Padangės slėnis“, pervedęs 842 tūkst. Eur, devintoje – „Kretingos vandenys“ su 798 tūkst. Eur ir dešimtoje – skalbimo paslaugas teikianti įmonė „Rasa“ su 788 tūkst. Eur.
Monetų sudėtis apyvartoje
1 ct – 34 proc.
2 ct – 24 proc.
5 ct – 10 proc.
10 ct – 9 proc.
20 ct – 6 proc.
50 ct – 2 proc.
1 Eur – 5 proc.
Lietuvos bankas informavo, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 arba 10 euro centų.
Šis pokytis – dėl patogesnių atsiskaitymų, ir tuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.
Lietuvos bankas akcentavo, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos – jos ir toliau bus priimamos atsiskaitant, tačiau apvalinant jų kiekis apyvartoje natūraliai sumažės.
Pagal atliktas Lietuvos gyventojų apklausas, 41,4 proc. gyventojų šios monetos kelia nepatogumų dėl skaičiavimo sudėtingumo ir mažo dydžio. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dauguma gyventojų – 82,5 proc. – jau žino apie artėjantį atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimą, o iš žinančių apie apvalinimą gyventojų 82,8 proc. teigia suprantantys, kaip apvalinimas veiks.
Apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Mokant kortele ar kitomis mokėjimo priemonėmis – elektroniniais mokėjimo būdais, dovanų kuponais, lojalumo kortelėse sukauptais pinigais ar socialinėmis kortelėmis, mokėtina suma nesikeis. Prekių ir paslaugų kainos išlieka tokios pačios – apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma.
Atsiskaitymo metu sumos bus apvalinamos tokiu būdu: jei galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais – aukštyn iki 5 centų. Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais – aukštyn iki 10 centų. Pavyzdžiui: 10,21 euro suma bus suapvalinta iki 10,20 euro, o 10,24 – iki 10,25 euro.
Duobes medeliams sodinti komunalininkai paruošė iš anksto.
Tradicija pavasarį pasodinti tiek medžių, kiek Kretingai metų, tęsiasi. Ketvirtadienį vakare darbingo amžiaus gyventojai, politikai, senjorai, socialines valandas gaudantys moksleiviai ir visi, kurie tik norėjo, rajono Savivaldybės inicijuotoje akcijoje „Gimtadienio proga Kretingai – nauji medžiai ir krūmai“ dalyvavo trečią kartą.
Prieš dvejus metus Kretingos 770-ojo gimtadienio proga tiek klevų, sakurų, šermukšnių, rojaus obelaičių, įvairių žydinčių krūmų, tarp jų alyvų, lanksvų ir kt., buvo pasodinta Pastauninko ir senajame miesto parkuose, lapyno kvartalo parkelyje, o pernai 771 naujas medis ir krūmas suošė Žemaitės alėjoje bei Taikos gatvėje.
Seniūnė Gintarė Liobikienė pasidžiaugė, kad pernai pasodintieji augalai prigijo ir klesti. Tačiau apgailestavo, kad dalį anksčiau pasodintųjų teks atsodinti –18-a kažkas pavogė, dalis pražuvo galbūt neatsargiai šienaujant. O Telšių gatvėje piktavaliai nuniokojo forsitijas.
Šiais metais sedulomis, ąžuolais, klevais, pušimis, sakuromis, juodalksniais, beržais nutarta papuošti Klaipėdos gatvę. Komunalininkai su savo technika duobes buvo iškasę jau iš vakaro, tad talkininkams beliko augalus gražiai įsodinti ir užpilti žemėmis. Medžiai tarp 60–68 namų susodinti eilėmis, o laisvose erdvėse kaip debesėliai įsikomponavo krūmai.
Šiemet projektui įgyvendinti pinigų išleista, kaip ir pernai, – iki 30 tūkst. Eur. Iš įmonės „Dendrėja“ Kretingos miesto seniūnija nupirko 100 didesnių medžių, o iš „Frezijų puokštės“ Klaipėdoje – apie 900 krūmų.
Albertas Gužauskas, „Laisvei“ vadovavęs 20 metų, savo darbo kabinete.
Yra dalykų ir reiškinių, kurių egzistavimą žmogiškoji atmintis gerokai pralenkia – užmaršties dulkės čia bejėgės. Toks fenomenas – dar daugelio kretingiškių atmintyje buvo ir išlieka vilnos audinių fabrikas „Laisvė“, šiemet galėjęs garbingai švęsti savo veiklos šimtmetį.
Tad vargu ar būtų išdrįsę net pasvajoti apie tai nagingas kalvis ir javų kuliamosios mašinistas iš Kalotės Vilhelmas Telkis ir prakutęs Bajorų žydas Henrikas Dorfmanas, kurių pavardes ir po 100 metų šiandieną minime. Nes jų sumanyto nedidelio verslo idėja buvo paprasta: vyraujant natūriniam ūkiui, karšti ir verpti gausiai auginamų nereiklių avių vilną, o pasisekus – išausti ir metrą kitą tais laikais labai branginamo audinio. Tam iš Čekijos bankrutuojančių įmonėlių nusipirkę karšimo mašiną, selfaktorių, arba periodinio veikimo verptuvą, ir dvejas audimo stakles, Bajoruose 1925 m. jie atidarė „tekstilių fabriką“.
Kaip ir kiekvieno besikuriančio verslo pradžia nebuvo lengva, sekė pakilimai ir nuosmukiai, keitėsi fabriko savininkai ir jo pavadinimai: bendrovė „Fridman ir Ko“, „Teba“ (žodžių tekstil Bajorai trumpinys), „Lana“.
1975 m. fabriko 50-mečio proga grupė jau „Laisvės“ fabriko entuziastų, kantriai ieškoję, suradę ir apklausę dar gyvus prieškariu dirbusius veteranus, jų prisiminimus surašė į „Laisvės“ fabriko istorijos I tomą, kuris perduotas Kretingos muziejui ir yra prieinamas norint su šiuo fabriko veiklos tarpsniu detaliau susipažinti.
Taigi Antrojo pasaulinio karo išvakarėse fabrike jau dirbo trys karšimo aparatai, 5 selfaktoriai, 40 audimo staklių. Per metus buvo išaudžiama 205–400 tūkst. metrų audinių, dirbo apie 300 darbininkų. Kad ir brangindami turimą darbą, dėl per mažo atlyginimo 1937 m. darbininkai suorganizavo 4 dienų streiką, kurį laimėjo. Buvo padidinti atlyginimai, radosi kitos lengvatos.
Jau lyg ir susistygavusią fabriko veiklą vėl išdraskė 1939–1944 m. hitlerinės Vokietijos okupacija. Tenkinant fronto poreikius, Bajorų fabrikas kartu su Klaipėdos tekstilės fabrikai buvo perspecializuoti. Negana to, neapsikęsdami vokiško muštro, daug specialistų ir kvalifikuotų darbininkų iš aneksuoto Klaipėdos krašto pasitraukė į Lietuvos gilumą. Kaip išeitį hitlerininkai per jėgą čia atvežė jau paruoštų verpėjų, audėjų iš Lenkijos – jų padėtis buvo ypač sunki. Šis fabriko laikotarpis vėlgi išsamiai nušviestas paminėtoje fabriko istorijoje. O traukiantis frontui buvo įsakyta audimo stakles sudaužyti, bet nespėta, tai bent išluptos ir išgabentos pagrindinės detalės, kad po karo nebūtų galima jomis dirbti.
Nuo šiol ūkininkams deklaruoti pasėlius bus paprasčiau – tai lemia sumažinti reikalavimai.
Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo
Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių deklaravimas ir truks iki birželio 13 d. Pavėlavusieji paraiškas dar galės pateikti iki birželio 23 d., bet jiems už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Susiaurinta apsaugos juosta
Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, pagal naująjį žemės ūkio ministro patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų aprašą, sumažinti GAAB 4 dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių reikalavimai. „Nuo šių metų 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne trumpesni kaip 3 km arba kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km ir kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus. Prie visų kitų melioracijos griovių pakaks palikti 1 m apsaugos juostą, kurioje draudžiama arti ir tręšti, – teigia patarėja. – Ūkininkams nereikės savarankiškai atlikti jokių vertinimų ir skaičiavimų, nes deklaruojant paraiškų priėmimo sistemoje tai jau bus pažymėta. Po šio pakeitimo apie 95 proc. pareiškėjų bereikės palikti tik metro apsaugos juostą.“
Sutrumpinti laikotarpiai
Pakeisti GAAB5 (erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga) ir GAAB6 (dirvos apsauga jautriausiu periodu) reikalavimuose numatyti minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminai. Ankstesniais metais dangą buvo privalu išlaikyti nuo lapkričio 15 iki kovo 15 d. Šiemet šis terminas sutrumpintas – dirva turi būti uždengta iki kovo 1 dienos.
Vadovaujantis šiuo pakeitimu, terminai sutrumpinti ir atitinkamose ekologinėse sistemose.
Perskaičiusi apie Kretingos rajono savivaldybės planus „papuošti“ Akmenos upę pakeltais pėsčiųjų takais, pagalvojau: „Na ką dar sugalvos mūsų meras?“
Ilgus metus lauktas dviračių takas įsmuko į Tenžės durpyną, apie kurį žino visi senieji kretingiškiai, ne vienas palei Tenžę kasė durpes, džiovino ir kūreno, bet kažkodėl to nežinojo valdžia ir projektuotojai, kol neįsmuko kaip į akivarą.
Kelerius metus svajota apie rotušę miesto centre, nes jos pasigedo vokiečiai turistai, jas turi kai kurie miestai, tai reikia ir mums, nors nežinome, kaip ji atrodė ir ar tikrai ji mums reikalinga, ar tai yra paskutinis neatliktas darbas mieste ir rajone.
Didžiuojamės sutvarkytu miesto centru, bet ar pastebėjote, kad ant suoliukų centre niekas nesėdi, neskaito, nesišnekučiuoja: suoleliai – metaliniai, net ir vasarą jie – tokie šalti, bet užtat ilgaamžiai, ir dažyti reikės rečiau negu medinius. Pasėdėkite, mere, pusvalandį, ir pūslės ar prostatos uždegimas garantuotas.
Kažkieno svajonė buvo turėti nors vieną karietą, traukiamą arklių, na, tiesiog kuo ne Austrijos sostinė Viena?
Pagaliau vyšnaitė ant torto, – takas palei Akmenos upę. Ką gražaus galima pamatyti? Privačių namų kiemus, ūkinius pastatus, kurie „žengia“ į upę? Tai bus taip nuostabu, kad žmonės plūs būriais pamatyti. Kuo ne takas palei jūrą Aluštoje ar Barselonoje?
O kada bus pradėti spręsti tokie nuobodūs dalykai, kaip vandentiekio problemos, purvinos žvyruotos be šaligatvių ir lietaus kanalizacijos gatvės, griūvantys tiltai Kretingoje ir rajone? Gal tada, kai kas nors įgrius į upę? Ar bent kas planuojama, kur slėpsis žmonės artėjant karo grėsmei?
Šitoms problemoms pinigų nėra, užtat mes vaikščiosime Akmenos pakrantėmis, ypač tie, kuriems pritrūksta darželių, klimbuos seneliai, kuriems nelieka vietos globos namuose. Na kas tie senoliai!? Juk jie nebeturi proto, kažkaip numirs ir nebekritikuos. Bet jūs, ponai, taip pat artėjate prie to amžiaus cenzo.
Gaila, kad už Jus balsavau, ponas mere.
|
|
