Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(183) 2007-10-26

Šiuo metu Padvariuose, Klaipėdos ir Šventosios gatvėse tiesiamas kanalizacijos ir vandentiekio tinklas. Iki 2020 metų visi Kretingos rajono gyventojai namuose turėtų turėti kanalizaciją ir vandentiekį.

Bendrovėje „Kretingos vandenys“ padėtis stabili – sumokėta 64 tūkstančiai litų skolos įvairiems tiekėjams, tikrinami ir keičiami vandens skaitikliai, nutiesta apie 5 kilometrai kanalizacijos ir vandentiekio tinklų. Bendrovės specialistai kaimuose ketina ieškoti vandens nutekėjimo vietų. Tai padės sutaupyti daugiau lėšų.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Irina Vigelienė tikisi, kad iki 2020 metų visi Kretingos rajono gyventojai savo namuose turės kanalizacijos ir vandentiekio tinklus.

Šiuo metu apytikriai 21 milijonas litų iš Europos Sąjungos skirta Klaipėdos, Šventosios gatvių bei Padvarių kanalizacijos ir vandentiekio tinklams tiesti. Klaipėdos ir Šventosios gatvėse ketinama nutiesti 6,37 kilometro kanalizacijos ir 6 kilometrus vandentiekio vamzdynų, Padvariuose – 7,7 kilometro kanalizacijos ir 2,05 kilometro vandentiekio tinklų.

„Žmonės nekantrauja ir pyksta dėl iškastų gatvių. Tačiau visi darbai vyksta pagal planą ir bus baigti. Jaučiame lėšų stoką, visi projektai - apkarpyti. Tačiau ieškome įvairių galimybių. Neseniai paėmėme 300 tūkstančių litų paskolą. Dalis jos bus skirta vandens skaitikliams pirkti, vandens valymo įrenginiams rekonstruoti“, - sakė I.Vigelienė.

Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su nauju kanalizacijos ir vandentiekio tinklu, - gyventojų pageidavimai tinklus atvesti iki pat namų. Tačiau pagal projektą šulinius vieną nuo kito turi skirti 50 metrų.

„Kiekvienas nori, kad jam šulinys būtų kuo arčiau. Žmonės nesusikalba vienas su kitu, trukdo merą, Savivaldybės darbuotojus. Tačiau šiais klausimais reikia kreiptis tik į „Kretingos vandenis“. Padėsime parengti projektus, pasiūlysime 2 brigadas, kurios padės įsivesti kanalizaciją ir vandentiekį į namus, kai tinklai jau bus priduoti“, - kalbėjo I.Vigelienė.

Tinklų įvedimas į namus kainuos apytikriai 4-5 tūkstančius litų. Tai - minimali suma, kurią gali pasiūlyti bendrovė. Kol kas vandentiekio projektus rengia tik vienas žmogus, todėl „Kretingos vandenys“ ieško naujų darbuotojų, neseniai baigusių mokslus.

Šiuo metu bendrovės Abonentinė tarnyba atlieka vandens skaitiklių patikrą. Juos derėtų keisti kas ketverius metus. Juos gali pasikeisti ir patys gyventojai – „Kretingos vandenys“ tai kompensuoja. Vienas vandens skaitiklis kainuoja apytikriai 42 litus.

Rajono kaimuose jau pastatyta 800 vandens skaitiklių, 2 tūkstančius - dar ketinama.

Taip pat pradėti projektuoti Darbėnų, Kūlupėnų, Kartenos, Baublių, Vydmantų ir Salantų vandentiekiai. Kaimuose ketinama pradėti ieškoti vandens nutekėjimo vietų. „Ieškosime senų vandentiekio tinklų, per kurių plyšius nuteka vanduo. Tai - gan sudėtingas procesas, kadangi nėra tinklų plano. Vandens nutekėjimas lemia ir vandens kainų kilimą“, - sakė I.Vigelienė.

Pasak jos, savo darbą išmanančių specialistų ir darbuotojų rūpesčiu padėtis bendrovėje „Kretingos vandenys“ pamažu gerėja ir šiuo metu jau yra stabili.


Andrius Butkus:

- Ką ir dabar darau – galvočiau, ar eiti pavalgyti, ar sutvarkyti vieną kitą reikalą. Jei turėčiau daugiau laiko, pasitikrinčiau, ar nesu kam nors skolingas, paieškočiau būdų, kaip atsisveikinti su mylimais žmonėmis. Nieko nesigailiu, tad gyvenčiau paskutines akimirkas taip, kaip ir gyvenęs.

Daiva Pociuvienė:

- Negalvoju apie tai – esu per daug optimistiškas žmogus. Jei jau taip nutiktų, parašyčiau testamentą, atsisveikinčiau su artimaisiais, susitaikyčiau su visais. Gal ramiai išeičiau iš gyvenimo. Bet sieloj vis tiek būtų baisu. Todėl nė už ką nenorėčiau žinoti tikslios savo mirties datos – nereikia.

Antanas Jonutis:

- Imčiau taisytis „ant mirties“. Paprašyčiau vaikų pagalbos, jei įstengčiau, atsisveikinčiau su draugais. Gaila būtų juos palikti, išvažiuoti į aną pasaulį. Viena galiu pasakyti, kad gyvenimo keisti nenorėčiau. Tik jaunystę būtų smagu susigrąžinti, bet juk tai niekada nebus įmanoma.

Asta Barzdytė:

- Likusį laiką praleisčiau su šeima, artimaisiais. Ir tą laiką praleisčiau taip, kad nebūtų gaila mirti – daryčiau visa, kas patinka bei malonu. Apie savo mirties datą būtinai įspėčiau artimuosius, kad jie nepatirtų šoko ir, būdami kartu su manimi, susitaikytų su mano mirtimi.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Šluoti Kretingą gali tekti vėjui

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba atšaukė savo ankstesnį sprendimą reorganizuoti Savivaldybės įmonę “Kretingos komunalininkas” į biudžetinę įstaigą, todėl kitąmet Kretingos miestą įmonė tvarkys, jeigu laimės konkursą šiems darbams atlikti. Kas laukia įmonės netekus Kretingos - nežinia, gal bankrotas, gal privatizacija.


Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros tarnybos vedėjos Birutės Banevičienės teigimu, mūsų rajonas švietimo požiūriu yra išskirtinis apskrityje.

Atnaujintoje Kurmaičių pradinėje mokykloje su dvejus metus vykdytų patikrų rezultatais ji supažindino švietimo įstaigų vadovus.


Dar nenudžiūvę paveikslai parodoje, varvantys aliejiniai dažai ant drobės, psichologijos studijos, iškeistos į dailės pažinimą, – menininkų pasaulyje niekada nebūna nuobodu ir nedvelkia rutina. Dailę studijuojanti kretingiškė Živilė Sabaliauskaitė teigia, kad menininkas turi tobulėti kasdien – jis neturi laiko nuobodžiauti.


„Kuprinė“ šį kartą lankėsi Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ir jos moksleivių klausė:

Jovita Nicytė:

- Mėginčiau atkalbėti, nes man rūpi draugų sveikata. Jei man nepavyktų, draugui būtų sunku apsispręsti ir liautis, pasikalbėčiau su jo tėvais, mokytojais. Man dar nė karto neteko susidurti su žmogumi, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad tokių ateina į diskoteką Kultūros centre. Apie narkomaniją turėtų būti daugiau kalbama per pamokas, nes mokiniams informacija pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

Tomas Šlyžius:

- Nutraukčiau draugystę ir visiškai atsiribočiau. Narkotikus vartojančio draugo kompanija nėra pati tinkamiausia – tai gali ir patį įtraukti. Jei narkotikus vartotų tikrai geras draugas, gal praneščiau mokytojams, pats bandyčiau padėti. Nors nemanau, kad tai įmanoma. Nebent žmogus dar neįklimpęs į narkomanijos liūną. Pačiam yra tekę susidurti su narkomanu – ne itin malonus jausmas.

Aušra Navickaitė:

- Nustebčiau ir supykčiau. Tačiau jokiu būdu nenusigręžčiau ir stengčiausi padėti. Manau, į tokią bėdą pakliuvusį žmogų palikti likimo valiai būtų nežmoniška ir neteisinga. Draugą palaikyčiau morališkai, patarčiau. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į jo tėvus, kad gydytų savo vaiką. Mokykloje daug kalbama apie rūkymo žalą, bet aplinkui – pilna rūkalių. Apie narkomaniją mokykloje taip pat kalba, bet gal per mažai.

Dainius Rupeika:

- Iškart nebedraugaučiau ir pasakyčiau tėvams. Mus mokykloje moko, kad narkotikų vartoti negalima, kad tai labai pavojinga sveikatai. Apie tai namuose kalbuosi ir su tėvais, jie papasakoja daug dalykų, apie narkotikų žalą kalba per žinias. Man pačiam visiškai nesmalsu pabandyti narkotikų. Puikiai žinau, kad net pabandžius tik vieną kartą, prie narkotikų galima priprasti. O tai kenkia sveikatai, mąstymui ir bendravimui.

Vytautas Šlyžius:

- Padėčiau kovoti su žalingu įpročiu. Jei tai nepadėtų, kreipčiausi į mokyklos socialinę darbuotoją. Ji žinotų, į kokias institucijas ar gydymo įstaigas nukreipti narkotikus vartojantį moksleivį. Per pamokas mums pakanka informacijos apie narkomaniją. Tačiau svarbu ne tai, ką mums sako mokytojai, o tai, kaip mes tą informaciją priimame.

Aistė Antanaitytė:

- Bandyčiau atkalbėti nuo narkotikų – gal padėtų. Tėvams nesakyčiau, mokytojams taip pat – jie mokinį paskųstų tėvams. Neteko nė karto bendrauti su žmogum, vartojančiu narkotikus. Tačiau esu girdėjusi, kad Kretingoje yra vartojančių narkotikus ir kad jų galima įsigyti mūsų mieste. Vienas iš narkomanijos problemos sprendimo būdų – pateikti kuo daugiau informacijos mokyklose. Žinios yra ne tik naudingos, bet ir veiksmingos.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ


Nepilnamečiai įtariami vogę automobilius

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Per šiuo metu vykstantį tyrimą dėl automobilių vagysčių iš daugiaaukščių gyvenamųjų namų kiemų išaiškinti šeši įtariamieji. Visi jie – nepilnamečiai.

Nustatyti 14-17 metų įtariamieji: penki vaikinai ir viena mergina. Nė vienas jų anksčiau teisėsaugai nebuvo žinomi.

Jaunuoliai į Kretingos miestą atvykdavo iš kitų rajono vietovių ir, išlaužę automobilių durų spynas, juos pavogdavo. Pavogę automobilį jaunuoliai, ieškodami ekstremalių pojūčių, juo važinėdavo bet kokiu greičiu ir bet kokiais keliais. Vėliau automobiliai, dažniausiai gerokai apgadinti, būdavo kur nors paliekami.

Dažniausiai jaunimas vogdavo 1982-1989 metais pagamintus „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“ bei „Opel“ markės automobilius. Iš viso įtariamieji bandė pavogti ir pavogė daugiau negu dešimt automobilių.


Mūsų kraštietis, kunigas misionierius Hermanas Šulcas, jau daugiau kaip 30 metų dirba tolimojoje Ruandoje, Afrikoje. Ten jis įkūrė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai išžudyti per tarpusavio genčių karus ar mirę iš bado.

Nesyk matęs, kaip žudomi jo globojami vaikai, naikinama sodyba, ir pats vos per plauką išsigelbėjęs nuo mirties, 68-erių kunigas pasakė: „Kur daugiausiai iškentėjai, ten labiausiai ir traukia“. Toks buvo jo atsakymas, paklausus, ar per tiek laiko nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikos šalyje.


Balandžiai surado naujus namus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Kretingiškis Jonas Valiulis iki pat šiol stebisi, kaip į jo kiemą atskridę du balti balandžiai čia kaip niekur nieko ir apsigyveno.


Vladislava Katkuvienė į Karteną atsikraustė prieš dvejus metus. Miestelio žmonės ėmė šnekėti, jog ji yra aiškiaregė. „Jeigu pasakyčiau, ką aš galiu, ką įvaldžiau, būčiau tikra išpuikėlė. Ne į puikybę keltis yra mano gyvenimo tikslas, o - padėti žmogui“, - tvirtino 44-erių moteris.


Į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atvykę Frymanas Teiloras ir Andre Smitas dar tik apsipranta su mūsų šalimi, į kurią atskrido prieš gerą mėnesį. Abu vaikinai – krepšininkai legionieriai, šį sezoną žaidžiantys Palangos “Naglio-Adakrio” krepšinio komandoje, startavusioje NKL. Abu krepšininkai – to paties amžiaus – 26-erių. Ir abu jie galvoja apie tolimesnę karjerą aukštesnėse krepšinio lygose.


Lietuvos ir Latvijos pasienyje įsikūrusios Šventosios gyventojai, vadinami kuršininkais, iki šiol išsaugojo savitus papročius, kuriuose persipina liuteronų, pagonių bei savitas, pajūrio gamtos suformuotas požiūris į gyvenimą bei jo vertybes.

Amžinas žmogaus gyvenimo ciklas - gimimas, branda ir mirtis. Šventojoje gimęs, augęs ir iki šiol gyvenantis kraštotyrininkas, archeologas bei kolekcininkas Mikelis Balčius papasakojo, jog savo krašto giminių švenčių bei tradicijų Šventojoje žmonės dar tvirtai laikėsi iki praėjusio amžiaus vidurio.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas