Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1812) 2023-12-12

„Dirbti antrą kadenciją yra lengviau“

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius apžvelgė nuveiktus darbus, aptarė būsimus rajono Savivaldybės planus.

– sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, pradėdamas pokalbį su „Pajūrio naujienomis“.

Su meru kalbėjomės be iš anksto jam pateiktų klausimų, sutikęs duoti interviu jų nepaprašė.

– Kuo pirmi antros kadencijos metai mero pareigose jums buvo ypatingi?

– Šios kadencijos startas buvo lengvesnis, nes atėjau su gerokai stipresne, gausesne savo komanda, todėl ir Savivaldybės tarybos valdančiąją koaliciją buvo daug lengviau sudaryti. Jei praeitoje kadencijoje koalicijos partneriai delegavo savo žmones į vieną ar kitą vadovo postą ir tam turėjai pritarti, šįkart man buvo suteikta laisvė pačiam sudaryti Savivaldybės vadovų komandą. Pagal ankstesnę tvarką mero pasirinkto kandidato į Savivaldybės administracijos direktorius taryba galėjo netvirtinti. O dabar, jei Tarybos politikai ir būtų nepritarę, turėjau galimybę pats priimti galutinį sprendimą, į pareigas paskirti tą, kuris man reikalingas. Pasisekė suburti kompetentingą vadovų komandą, džiaugiuosi, kad Povilas Černeckis tapo Savivaldybės administracijos direktoriumi. Tai žmogus, kuris administracijoje yra dirbęs įvairiose pozicijose ir turi didelę patirtį. Aš pasilikau sau statybų, investicijų reikalus, Povilas turi tuos vykdomuosius darbus.

Vicemerės Vilijos Venckutės-Palaitienės veiklos laukas – Savivaldybės strategijų klausimai, administracijos darbo koordinavimas. Vicemerei Vaidai Jakumienei teko socialinės apsaugos, švietimo, sporto ir kultūros sritys. Gerokai produktyviau dirba ir Savivaldybės taryba, nebėra tų ankstesnių „pasišpilkavimų“.


Iš 10-ies Savivaldybės Eismo saugumo komisijoje svarstytų klausimų pritarta kone visiems. Daugiau diskusijų kilo dėl draudimo Ežero gatve Rūdaičiuose važiuoti sunkiasvorėms, tarp jų žemės ūkio technikai, taip pat dėl automobilių stovėjimo laiko aikštelėje prie „Vieškelio“.

Taikė vienam, pritaikė visiems

Nors akivaizdu, kad rūdaitiškių prašymas uždrausti stambiagabaričių sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą Ežero gatve buvo ataka prieš vieną konkretų žmogų, komisija esą nereaguoti negalėjusi, motyvuojant, kad parašais savo nuomonę išreiškė 20 asmenų.

Gyventojų teigimu, Ežero gatvė yra siaura, keliose vietose sunku prasilenkti ir lengviesiems automobiliams, matomumas blogas, o pro čia dar nuolat važiuojanti savaeigė sunkiasvorė žemės ūkio technika kelianti pavojų, ypač vaikams. Prašymą pasirašiusiųjų teigimu, žmonėms nesaugu važiuoti nei dviračiais, nei eiti šalikele ar net šaligatviu, mat žemės ūkio technika jame tiesiog neišsitenka. Be to, ūkininkas nepaisantis saugumo – neįvertinantis saugaus greičio, važiuojantis nenukabintais pjovimo, sėjamosios ir kt. agregatais. Kaime įsikūrę ūkininkai dirbamus laukus pasiekti galintys ir Nagarbos gatve.

Eismo saugumo komisija leido Kretingos seniūnijai Ežero gatvėje pastatyti kelio ženklus 304 – draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.

Dėl atitvaro dar spręs

Kretingos miesto J. K. Chodkevičiaus g. 10 bendrovė „Alkuras“ yra įsigijusi administracines patalpas. Problema, kad aplinkiniai gyventojai prie pat pastato esančioje aikštelėje statosi savo mašinas, o pastate įsikūrusių įmonių darbuotojams, atvykus į darbą, nebelieka vietos pasistatyti tarnybiniams automobiliams. „Alkuro“ direktorius Eismo saugumo komisijos prašė priskirti jiems dalį aikštelės ir leisti kartu su Savivaldybės Socialinės paramos skyriumi įsirengti įvažiavimo atitvarą.

Prie šio klausimo bus grįžta kitame komisijos posėdyje, atlikus „namų darbus“, tai yra suskaičiavus, kiek kv. m aikštelės proporcingai tektų šiai bendrovei pagal jos valdomą patalpų J. K. Chodkevičiaus g. 10 plotą. O Socialinės paramos skyriui ši problema neaktuali, kadangi jį ruošiamasi iškeldinti į kitas patalpas, esančias Vilniaus g. 8.


Aloyzo Žilio vadovaujami dainą „Do gaide, do gaidoka“ žemaitiškai traukė visi, dalyvavusieji renginyje.

„Kartų draugystės ratas“– taip pavadintas renginys Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje bendroms veikloms subūrė tris kartas: Kretingos lopšelio darželio „Ažuoliukas“ vaikus, gimnazijos mokinius ir Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorus studentus.

Kretingos TAU direktorės Irenos Plaščinskienės ir Kretingos rajono švietimo centro metodininkės Almos Slaboševičienės iniciatyva pirmą kartą suorganizuoto ir, kaip tikimasi, tradiciniu tapsiančio renginio dalyvius pasveikino gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys ir Kretingos lopšelio darželio direktorė Zita Domarkienė.

Uždegus simbolinę advento žvakę ir renginio vedėjai

I. Plaščinskienei visoms kartoms palinkėjus gražaus švenčių laukimo gimnazijos šokėjos pradėjo popietę „Kepurinės“ šokiu. Gausių aplodismentų sulaukė mažieji „Ąžuoliuko“ dainininkai ir šokėjai, dainas atlikę ir eiles skaitę Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Trečiojo amžiaus universitetui atstovavo dramos studija „Studentai“, europinių šokių kolektyvas „Gaja“, moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“.

Bendrai nuotaikingai dainai „Do gaide, do gaidoka“, kurios žemaitiško teksto ir muzikos versiją sukūrė ir renginyje dalyvavęs kompozitorius Aloyzas Žilys, buvo pakviesti visi renginio dalyviai ir svečiai.

Po renginio visi jo dalyviai ir žiūrovai sakė besidžiaugiantys jaukia, kartas suvienijusia popiete, atsivėrusiomis bendradarbiavimo galimybėmis ir išreiškė viltį, kad kartų draugystės ratas suksis ir kitąmet.

„P. n.“ informacija


Po krepšiu – 10 numeriu pažymėtais marškinėliais žaidžiantis Mantas Ruikis, per susitikimą su „Perlu“ pelnęs 13 taškų.

Gruodžio 7 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 87:84 (22:18; 22:21; 26:21; 17:24) po atkaklios kovos „7bet-NKL“ pralaimėjo prieš turnyrinės lentelės kaimynę Šilutės „Šilutę“ (6 pergalės, 14 pralaimėjimų). Rungtynes sėkmingiau pradėjo svečiai iš Šilutės, kurie po I kėlinio pirmavo 22:18, II kėlinį toliau vyko atkakli kova, po jo vis dar pirmavo svečiai 44:39. Po pertraukos „Šilutės“ komanda atitrūko 67:54, bet kretingiškiai surengė sėkmingą ataką 14:0 ir paskutinio kėlinio viduryje atsidūrė priekyje – 71:70. Likus žaisti 0,5 min., kretingiškiai dar atsiliko 9 taškais – 87:78, tačiau po minutės pertraukėlės pradėjo tirpdyti savo atsilikimą. Justas Žiubrys atkovojo kamuolį puolime ir pelnė du taškus, svečiai prarado kamuolį ir dar užsidirbto techninę pražangą, Arvydas Šikšnius realizavo baudos metimą, o Edgaras Danys pridėjo ir tritaškį – 84:87. Likus žaisti 9 sek., kapitonas Rytis Zabita dar kartą perėmė kamuolį, Justas Žiubrys bandė tritaškiu išlyginti rezultatą, bet buvo netikslus, o šeimininkams dar kartą pavyko atkovoti kamuolį. Likus žaisti 3 sek., A. Mikaločius paprašė minutės pertraukėlės, ir A. Šikšnius dar turėjo galimybę išlyginti rezultatą tolimu šūviu, bet tikslo nepasiekė ir svarbią pergalę pasiekė svečiai.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokytojas Vismantas Masiokas (dešinėje) robotų varžybose Tokijuje Japonijoje.

Savaitgalį Japonijos sostinėje Tokijuje suplevėsavo Lietuvos vėliava: čia įvyko ALL JAPAN ROBOT-SUMO TOURNAMENT varžybos, kuriose kovojo patys geriausi Japonijos ir kitų pasaulio šalių robotai. Lietuvai ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai atstovavo šios gimnazijos technologijų mokytojas robotų būrelio vadovas Vismantas Masiokas.

Jis AUTO SUMO kategorijoje tarp 75-ių robotų varžėsi su robotu SLIDER ir pateko į superfinalą, tarp 16-os geriausių pasaulio AUTO SUMO robotų.

„Mums malonu žinoti, kad Lietuvos ir gimnazijos vardas nuskambėjo pasaulio lygio renginyje. Laukiame mokytojo sugrįžtant – bus įdomu išgirsti patirtus įspūdžius“, – teigė Jurgio Pabrėžos gimnazijos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys.

Mokytojas V. Masiokas robotų varžybose Japonijoje dalyvavo ne pirmą kartą.

„P. n.“ informacija


Dėkojo globėjams už jų taurias širdis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Susitikimai
Padėkos vakaro dalyvės: (iš dešinės stovi) budinčios globotojos Airida Jonušienė ir Vilija Kekienė, centro vadovė Danutė Skruibienė, darbuotojos Asta Sakalauskienė ir Lina Rimkuvienė; sėdi – būsimoji globėja Simona Saltonė, centro globos koordinatorė Birutė Daukšaitė ir direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė.

Praėjusį savaitgalį Kretingos socialinių paslaugų centre buvo surengtas padėkos vakaras globėjų ir globotojų šeimoms, kurios, anot šio centro vadovės Danutės Skruibienės, ne vien į savo šeimas, bet ir širdis priima ir namų šiluma apglėbia tuos vaikus, kuriems jų gimtuosiuose namuose pritrūko tėviškos meilės.

„Nors susirinkome negausus būrys, nes ne visiems globėjams dėl įvairių priežasčių pavyko ateiti, tikiuosi, šįvakar pabūsime bendrystėje. Noriu padėkoju jums už sunkią tarnystę: praėję metai buvo kupini išbandymų ir iššūkių, bet jūs sugebėjote juos įveikti. Labai džiaugiuosi, kad vis atsiranda jaunų šeimų, kurios pasirengusios į savo širdis įsileisti vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių prarado tėvų globą. Tuo pačiu raginu jus mylėti save, rasti atokvėpio minutėlę, nes tik augindami meilę sau, turėsime ką atiduoti ir kitiems“, – įteikdama simbolines kalėdines dovanas kalbėjo D. Skruibienė.

Vakaro programą nuspalvino edukatorės Simonos Miežetienės pravesta kalėdinių žaislų pynimo  makramė technika pamoka, kurioje dalyvavo laikinos globotojos Vilija Kekienė, Airida Jonušienė, rengiama nuolatinė globėja Simona Saltonė, būrys globojamų vaikų ir centro darbuotojos.


Iš kitiems nebereikalingų medžiagų Zita Paulauskienė kuria tekstilės gaminius.

Įvairaus dydžio, spalvų, skirtingomis detalėmis dekoruoti pirkinių ir paplūdimio krepšiai iš lino audeklo, gobeleno, plonos tvirtos drobės. Medžiaginės kuprinės, virtuviniai rankšluosčiai, servetėlės, staltiesės. Kiekvienas darbas vienetinis ir savaip įdomus. Visa tai sukurta iš medžiagų, kurias antram gyvenimui prikelia kūrybinga 63-jų kretingiškė Zita Paulauskienė.

„Tai, kas nebetinka kitiems – ilgai spintose ar komodose gulėję audiniai, medžiagų atraižos, jų savininkų taip ir likę nepanaudoti, tinka mano darbams. Žmonės iš mano pažįstamų rato, sužinoję, kad persiuvu, atiduoda. Neslėpsiu, mėgstu pavaikščioti ir po blusturgius – kiek ten įvairaus turto. Kiekvieną medžiagos gabalą apžiūriu ir sumąstau, ką iš jo pavyks padaryti. Neišmetu nė mažiausių gabalėlių – jie tinka detalėms, kuriomis paįvairinu krepšius. Iš didesnės atraižos gali išeiti ir staltiesė, o iš mažų – servetėlės“, – rodydama šūsnį išlygintų ir dailiai krūvomis sudėtų rankdarbių, kalbėjo Z. Paulauskienė. Tai – būsimos kalėdinės dovanos jos draugams, pažįstamiems, kolegoms.

Šiltuoju metų laiku, ji neslėpė, mėgstanti ir pati pastoviniuoti bagažinių turguje – ir parduodanti savo rankdarbius, ir su žmonėmis pabendraujanti. Malonu, kai žmonės pamato darbus iš natūralių medžiagų ir nustemba, kad kaina už rankdarbį – kone simbolinė: vos keli ar keliolika eurų.

Bagažinių turguje, sakė pašnekovė, besilankančios ponios iš Vilniaus negalėjo patikėti, kad rankų darbo sukneles iš lino jos gali nusipirkti šitaip pigiai, kur Vilniaus salonuose jos kainuotų dešimt kartų brangiau. Iš didelių lino audeklo gabalų Zita sumąstė pasiūti „oversize“ dydžio sukneles, tinkančias įvairaus sudėjimo ir figūrų moterims.


Nepalankios gamtos sąlygos – šalnos, sausra, drėgmės perteklius. Taip pat medžiojamųjų gyvūnų daroma žala, melioracijos įrenginiai – tokias pagrindines ūkininkų problemas baigiantis metams, išvardino Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė.

Šalnos paveikė uogynus ir riešutynus, sausra – viską

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, 23 ūkininkai, auginantys uogynus, riešutus, šiemet patyrė nuostolių dėl šalnų. Informacija apie patirtą žalą perduota Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio duomenų centrui. Manoma, kad dalis patirtų nuostolių bus iš dalies kompensuota.

Dėl sausros rajone buvo paskelbta ekstremali situacija, į Žemės ūkio skyrių kreipėsi 55 rajone ūkininkaujantys asmenys, patyrę žalą 1 tūkst. 840 ha plote. Praėjusiais metais 25 ūkininkai buvo apsidraudę 8 tūkst. 783,74 ha. vasarinių ir žieminių pasėlių, priimtos, įvertintos, suskaičiuota ir į ŽŪMIS informacinę sistemą apmokėti pateiktos 66 pažymos, pagal kurias už draudimą sugrąžinta103 tūkst. 789,73 nacionalinės ir 114 tūkst. 577,89 euro Europos Sąjungos paramos. Iš viso ūkininkai gavo 218 tūkst. 367,62 euro paramos.

Ūkininkai, apdraudusieji pasėlius, 63 procentuose apdraustų plotų patyrė žalą, kurią draudimas apmokėjo. Dėl sausros rizikos 2022–2023 metais Kretingos rajone ūkininkai nesidraudė.


Kalėdų Senelio būstinė Laplandijoje.

Pats pasiruošimo šventėms pikas. Kol vieni rašo laiškus Kalėdų Seneliui ir laukia dovanų po egle, kiti siunčia dovanas per „Omniva LT“ ir laukia, kol laimės galimybę susitikti su pačiu Kalėdų Seneliu. Tad kokia ta stebuklinga kelionė ir kodėl verta aplankyti Laplandiją?

Kalėdų Senelis dirba visus metus

Rovaniemi, Santa Klaus village 96930, Arctice Circle – tai adresas, kuriuo ne tik keliauja Kalėdų Seneliui adresuoti laiškai, bet ir jis pats gyvena. Būstinė, įsikūrusi pačioje Laplandijos sostinėje, yra ryškiausias ir daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiantis objektas. Čia gausu jaukių kavinių bei restoranų, suvenyrų parduotuvėlių. Ir kelionių organizatoriai atkreipia dėmesį, kad Laplandijoje šventinis sezonas nesibaigia Kalėdomis.

„Kalėdų Senelis laukia lankytojų ištisus metus. Čia jis mažuosius pasitinka žinodamas kiekvieno vardą, o maži jo elfų triukai nepalieka abejingų. Svečiai gali aplankyti ir senelio elnius, išsiųsti laišką ar atvirutę iš Kalėdų Senelio pašto – šventinė dvasia tiesiog visur aplink“, – pasakoja keliones į Laplandiją organizuojančios agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas