Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1755) 2023-05-19

Koks Dvaro parko svetimkūnių likimas

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
Dvaro parko teritorijoje stūksantys garažai kol kas nebus griaunami, o į juos norintys patekti gyventojai ir toliau važiuos liepų alėjos dalimi.

Kretingos dvaro parko teritorijoje akis bado du svetimkūniai – Vilniaus g. pastatas Nr. 18 ir gyventojų privatizuoti garažai. Avarinės būklės požymių turintis buvęs Kretingos tarybinio ūkio-technikumo bendrabutis ateityje turi būti nugriautas, tačiau kada, nežinoma.

Kada nugriaus – nežino

Suformavus ir patvirtinus 2023 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetą nugriauti buvusiam bendrabučiui Savivaldybės taryba lėšų nenumatė, tačiau sprendimą pastatą likviduoti politikai priėmė praėjusių metų pabaigoje įvykusiame tarybos posėdyje.

„Toks to pastato likimas ir bus, tik šių metų biudžete nėra numatyta pinigų jam nugriauti“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis.

Iki tol Savivaldybei teko šiek tiek pavargti, kad susitartų su bendrabutyje gyvenusiais žmonėmis ir iš jų išpirktų butus. „Kiek žinau, buvo svarstymų dar praėjusiais metais pradėti griovimo darbus, bet turbūt lėšų tam nerado, nes niekas kol kas nėra daroma, – kalbėjo Kretingos muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Kostas Razgaitis, apibūdinęs dabartinę pastato būklę. – Pastatas kaip pastatas – pirmi du aukštai atrodo normaliai, nes ten – ir langai plastikiniai. Tik trečias, ketvirtas aukštai, kur buvo socialiniai būstai, kiek prasčiau – yra apdaužyti langai. Jis iš išorės neatrodo visiškai prastai ir kol kas dar negriūva.“

Šiai dienai biudžete nėra numatyta pinigų ir griovimo darbų projektui parengti. „Kadangi ten yra Nekilnojamojo paveldo kultūros zona, turime parengti šio pastato griovimo darbų projektą ir tik tada jį griauti. Pirmiausia turėtumėme įsitraukti į biudžetą projektui skirtus pinigus, vykdyti kitas procedūras“, – sakė P. Černeckis, pasvarstęs, kad reikiamų lėšų Savivaldybė biudžete bandys numatyti dar šiemet, kad galėtų parengti projektą.


Antanas KAZLAUSKAS:

– Taip, sugebėčiau naudotis turniketu – gyvenimas išmokė, o ir per televiziją neseniai rodė. Nieko ten ypatingo: uždedi 5 centimetrais aukščiau žaizdos ir užsuki. Aš nusipirkau automobiliui skirtą vaistinėlę, ten ir šis prietaisas buvo.

Vidmantas PESLIAKAS:

– Dar neįsigijau naujos vaistinėlės automobiliui, bet, žinoma, reikės – toks yra reikalavimas. Turniketas skirtas nelaimės atveju stipriam kraujavimui galūnėse sustabdyti. Nė karto dar šiuo prietaisu neteko naudotis, bet, jeigu reikėtų, mokėčiau.

Birutė JUŠKĖNIENĖ:

– Anksčiau kraujavimui stabdyti buvo naudojamas žgutas, o dabar šią funkciją atlieka turniketas. Juo naudotis reikia mokėti. Aš pati domėjausi, skaičiau ir išmanau. Kadangi vairuoju mašiną, privalau vaistinėlėje turniketą turėti, antraip policija nubaustų.

Jolanta JOKŠIENĖ:

– Nežinau, neįsivaizduoju, kas tas turniketas... Tikriausiai skubios pirmosios medicinos pagalbos priemonė? Girdėjau, kad visiems vairuotojams turniketus automobiliuose turėti privaloma, bet aš nevairuoju, tai ir nesidomiu, man neaktualu.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Akis graužia ne vien žvyrkelių dulkės

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės apie 700 km kelių ir gatvių yra žvyruoti ir tik apie 150 km turi asfalto dangą. Nusistovėjus sausiems orams šalia žvyrkelių gyvenančius žmones kamuoja pravažiuojančių automobilių paliekami dulkių debesys. Gelbstint gyventojus nuo dulkių, jų žalingo poveikio aplinkai ir sveikatai, žvyrkeliai ties sodybomis, žvyruotos miestų ir gyvenviečių gatvės yra laistomi naftos gręžinių druskingu vandeniu. Iš 700 km laisto 185 km. Gyventojai skundžiasi, kad laistoma atmestinai, laistyti vėluojama.

Nepatenkinti žvyrkelių, žvyro dangos gatvių laistymu skundžiasi ir Kretingos rajono savivaldybės valdžiai, nors už laistymo kontrolę atsako seniūnijos. „Reikia tikrinti, ar laistomas druskingas mišinys yra geras, kokia jo koncentracija. Įpareigojome seniūnus, kad griežčiau kontroliuotų laistymo paslaugą teikiantį rangovą“, – sakė meras A. Kalnius.

Kretingos rajono savivaldybės žvyruotus kelius ir gatves naftos gręžinių druskingu vandeniu lig šiol laisto uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“. Savivaldybės su „Esoservice“ šiai paslaugai teikti pasirašyta sutartis baigiasi š. m. birželio 10 d. Šiomis dienomis Savivaldybė vykdo naują laistymo paslaugos pirkimą. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė taip pat pripažino, kad žvyrkelių laistymui kontrolės trūksta. „Jei laistyti paleidžia vieną vairuotoją ir jo niekas neprižiūri, o po to seniūnija aklai pasirašo atliktos paslaugos priėmimo aktus, tai ir kyla bėdų dėl kokybės“, – sakė S. Jazbutienė.

Kretingos rajono savivaldybė žvyruotiems keliams, gatvėms laistyti pernai išleido 34 tūkst. eurų. Šių metų biudžete iš Aplinkosaugos programos tam skirta 35 tūkst. eurų. Laistymui atrinkti 185 km per sezoną palaistomi 3–4 kartus. S. Jazbutienės pastebėjimu, kai sausra užsitęsia, laistymo naftos gręžinių druskingu vandeniu (jį gauna iš bendrovės „Lotos Geonafta“) efektyvumas sumažėja, nes laistant išgaruoja dalis tirpale esančio vandens ir dulkės prasčiau surišamos. „Netgi rekomenduojama tokiais atvejais žvyro dangą pirmiau sudrėkinti paprastu vandeniu, o po to išgaunamu iš naftos gręžinių, tačiau tai dar padidintų šių kelių priežiūros kaštus“, – teigė S. Jazbutienė.

Sausros metu laistymo efektyvumą mažina ir žvyrkelių, žvyruotų gatvių greideriavimas. „Laistomo mišinio koncentracija gali būti ta pati, kuri kitomis sąlygomis buvo veiksminga, tačiau nugreideriuoto paviršiaus vanduo garuoja ir tas pats mišinys atsiradusių dulkių taip tvirtai nebesuriša“, – paaiškino S. Jazbutienė.


Uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai 2022 metais patyrė 220 tūkst. eurų nuostolį. Įmonės direktorius Dainius Budrys tvirtino, kad praėję metai įmonei galėjo būti pelningi.

D. Budrys Kretingos šilumos tinklams vadovauja nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. „Atlikdami įmonėje inventorizaciją nustatėme technologinio kuro netekčių, iškelta baudžiamoji byla ir vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl komentuoti plačiau negaliu. Patikinu, kad, įmonės 2022 metų veiklos rezultatas galėjo būti teigiamas“, – sakė D. Budrys.

Įmonės praėjusių metų veiklos rezultatą paveikė ir smarkiai pabrangusi elektra, biokuras. Šildymo sezono pradžioje biokuro kaina vienai šilumos megavatvalandei pagaminti buvo šoktelėjusi iki 50–60 eurų, o sezono pabaigoje nukrito žemiau 30 eurų. „Pradėjęs dirbti radau iš anksto visam sezonui brangiai nupirktas medžio granules – po 120 eurų už megavatvalandę, kai sezono pabaigoje kaina buvo apie 60 eurų. Toks išankstinis brangaus kuro pirkimas visam sezonui iškart sumokant už jį visą sumą, o ne atsiskaitant kiekvieną mėnesį, „suvalgė“ įmonės apyvartines lėšas, įstūmė įmonę į keblią finansinę padėtį“, – teigė įmonės vadovas, akcentavęs, kad kuro rezervas yra privalomas, jis nustatytas ir jo paisoma.

Šiluma vartotojams pabrango: 2022 metais 1 kilovatvalandė kainavo 10,57 euro centų, kai 2021 m. – 6,74, 2020 m. – 6,06. Kainos augimą lėmė brangesnis technologinis kuras ir nuo 2022 m. kovo 1 d. taikomos vienašališkai pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatytos kainos dedamosios. Naujos kainodaros taisyklės nuo praėjusio rudens leido operatyviai koreguoti kintamąją dalį. Dėl išaugusių technologinio kuro kainų kintamoji šilumos kainos dalis 2022-aisiais didėjo 3,27 cento už kilovatvalandę, dėl naujai nustatytų dedamųjų – 0,56 centais už kilovatvalandę. Technologinis kuras, lyginant su 2021-ais, pernai pabrango 2,07 karto, 2,5 karto didesnė buvo ir dujų kaina, medienos skiedros pabrango irgi dvigubai, medienos granulės – 2,4 karto.


Projekto dalyvių dėmesio ypač sulaukė kineziterapinės mankštos, funkcinės treniruotės su TRX diržais, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale nuo kovo vyksta nemokamos fizinio aktyvumo veiklos, įtraukiančios ne tik mokymo centro mokinius, darbuotojus, bet ir Kretingos apylinkių gyventojus. Daug dėmesio sulaukė gatvės šokiai, kineziterapinės mankštos, funkcinės treniruotės su TRX diržais ir ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis.

Visos veiklos rengiamos įgyvendinant Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, bendrai finansuojamą projektą „Mes aktyvūs“, projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0128. Projektas orientuotas į kelias skirtingas tikslines grupes – jaunimą, suaugusiuosius ir asmenis, turinčius negalią ar specialiųjų ugdymo poreikių. Į veiklas kviečiami Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokiniai, darbuotojai, netoliese gyvenantys Kretingsodžio, Vydmantų, Kretingos gyventojai, dalyvauja ir kitų mokymo įstaigų bendruomenių nariai, Kretingos dienos veiklos centro, Kretingos atviro jaunimo centro lankytojai.

Kretingos filialo patalpose ir prieigose vykstantys užsiėmimai, įsibėgėjus projektui, pritraukė per 70 nuolatinių lankytojų, o sudomino dar daugiau. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė džiaugėsi, kad projekto „Mes aktyvūs“ tikslai pasiekti, ir nemokamomis fizinio aktyvumo veiklomis pernai galėjo pasinaudoti klaipėdiečiai, o šiemet galimybę gavo ir kretingiškiai.

Projektu Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ragina bendruomenės narius susirūpinti savo fizine sveikata, integruoja fizinį aktyvumą į kasdienį bendruomenės narių gyvenimą, organizuoja nemokamas bendruomenės poreikius atitinkančias fizinio aktyvumo veiklas, taip gerinant asmenų sveikatą, bendrą fizinę būklę ir prisidedant prie didesnės – neaktyvumo – problemos sprendimo. Veiklos suderintos taip, kad kiekvienas galėtų išbandyti jas visas ir pasirinkti sau tinkamą. Dažnai užsiėmimai užtrunka ir ilgiau, nes profesionalūs treneriai negaili sveikos gyvensenos patarimų, dalinasi asmenine patirtimi, kiekvieną dalyvį konsultuoja individualiai.


Darbėnų parko pianino istorija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra
Kraštiečio Kazio Maksvyčio pianinas netikėtai tapo pramoga visiems darbėniškiams.

Muzikinis instrumentas – viešoje vietoje... Kodėl gi ne? Tokią viziją įgyvendino ir Darbėnų seniūnija, miestelio Vytauto Didžiojo parke, pavėsinėje, kurioje birželio pradžioje sušvytruos visos 12-a pagal Gyventojų iniciatyvų projektą įrengtų šviečiančių sūpynių, pastačiusi pianiną „Riga“.

Skambinti gali, kas nori

Muzikos viešose erdvėse idėja nėra nauja, pianinų po atviru dangumi galima pamatyti ne vienoje užsienio šalyje. O ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose populiarėja nemokami klasikinės muzikos koncertai gatvės praeiviams arba keleiviams, stotyse laukiantiems autobusų ir traukinių.

„Dabar kartais vakare aš pats dviračiu pravažiuoju pro šalį, matau, kaip parke žmonės prie to instrumento prieina, apžiūri, vieną kitą klavišą paspaudo, atsargiai patikrina, kaip veikia. Tie, kurie muzikalesni, žiūrėk, ir melodiją puikiausiai išgauna“, – pasakojo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Instrumentas – senas, nėra suderintas pagal visus muzikinius standartus, todėl, anot seniūno, nereikia norėti, kad skambėtų idealiai. Bet juk ne koncertams tas pianinas ir skirtas. Kol vasara, sausa, po stogu jis gali stovėti, faktas, kad vėliau, rudenį, kai bus daugiau drėgmės, teks ieškoti, kur paslėpus šilčiau ir saugiau.

Šį pianiną darbėniškiai neatsitiktinai vadina istoriniu, mat jo savininkas – įžymusis kraštietis Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Kazys Maksvytis, kurį geriausių 2022–2023 metų Eurolygos strategų rinkimuose patys treneriai balsavimu pripažino trečiu.

„O juk tą brangiai, tiksliai nepamenu, gal 800 tuometinių rublių kainavusį instrumentą mes pirkom norėdami tuomet dar moksleivį Kazį nuo sporto bent kiek atitraukti: kaip išeis, būdavo, su krepšinio kamuoliu į sporto salę arba į stadioną, taip nepareis, be vėlaus vakaro vaiko nematysi. Pabūgom, kad ir su blogais draugais nesusidėtų“, – atviravo trenerio mama Ona Maksvytienė.


Paroda ant jūros tilto

Šiemet Palangai sukanka 770, o Palangos Gintaro muziejui – 60 metų. „Dvi gražios sukaktys, dvi progos švęsti. Džiaugiuosi, kad esam vienos bendruomenės dalis, kad savo renginiais įsiliejam į visumą“, – sakė antrus metus Gintaro muziejui, kuris yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, vadovaujanti Sigita Bagužaitė-Talačkienė. 

Tikslas – būti įdomiems ir sulaukti kuo daugiau lankytojų

Atidaryta ir, jei orai leis, iki vėlyvo rudens veiks muziejaus jubiliejui skirta lauko paroda ant jūros tilto. Prie turėklų pritvirtintuose stenduose – vaizdai ir lietuvių bei anglų kalbomis grafų Tiškevičių paveldą perteikiantys tekstai, skleidžiama žinia, kaip Gintaro muziejus keitėsi per visą savo gyvavimo laikotarpį.

Pasak direktorės, per 60 metų muziejus išaugo į svarbią daugiafunkcinę kultūros instituciją, rinkiniuose sukaupė daugiau, kaip 30 tūkst. eksponatų ir sulaukė per 9 mln. lankytojų.

„Kai išgirdau informaciją, kad vien pernai Palangos kurorte buvo užregistruota daugiau, kaip milijonas nakvynių, pamaniau, jog ir mes, muziejus darbuotojai, turim daryti viską, kad kuo daugiau turistų sudomintume ir prisiviliotume “, – juokėsi S. Bagužaitė-Talačkienė.

Pastaruosius metus ir taip ji vadina atsigavimo po COVID-19 pandemijos metais – pernai Palangos gintaro muziejuje pabuvojo daugiau kaip 100 tūkstančių lankytojų. Anot direktorės, malonu, kad žmonės priprato prie tradicijos paskutiniais mėnesių sekmadieniais muziejuje apsilankyti nemokamai. Pastarąjį kartą vien per tris su puse valandos sulaukta 1,5 tūkstančio lankytojų. „Tai mums buvo didelis iššūkis, bet kartu ir didelis džiaugsmas“, – sakė direktorė.


  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

Gegužės 15 d. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 1978 m. gimusio vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad gegužės 12 d. pirkėju apsimetusiam nepažįstamam asmeniui pareiškėjas atidavė parduodamą elektrinį paspirtuką „Dualtron spider“. Žala – 1 tūkst. 750 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

LIEPOJOS pl. gegužės 17 d. apie 22.27 val. stotelėje pastebėtas apgadintas automobilis „Ford Mondeo“, registruotas užsienio valstybėje, kurio vairuotojui, gimusiam 1995 m., nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Įtariama, kad vairuotojas tą pačią dieną sukėlė du eismo įvykius. Vyras uždarytas į areštinę.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rajono futbolo „7x7“ pirmenybių II turą įvyko tik ketverios rungtynės, dvejos buvo atidėtos vėlesniam laikui. Turas pasižymėjo tuo, kad net penkiems žaidėjams buvo parodytos geltonos kortelės, vienas žaidėjas pašalintas iš aikštės už antrą įspėjimą.

A pogrupyje abi pergales pasiekė „Vydmantų“ ir Darbėnų „Darbos“ komandos – su 6 taškais jos pirmauja. Tris taškus ir atidėtas rungtynes turi „Topoliai“. Be taškų lieka „Kartenos“, „Slėnio“ ir „Kurmaičių“ ekipos. „Kurmaičiai“ turės žaisti atidėtas rungtynes su „Topolių“ komanda. B pogrupyje komandų išsidėstymas kur kas lygesnis. Net penkios komandos – „Veltūnas“, „Jokūbavas“, PVM-21, Kūlupėnų „Rimarko“, FK „Mosėdis“ – yra iškovoję po pergalę ir turi po 3 taškus. Visos komandos, išskyrus „Veltūną“, kuris žais atidėtos rungtynes su „Sūkuriu“, yra patyrusios pralaimėjimo kartėlį.

Rezultatyvumu išsiskiria gana didelis būrys futbolininkų. Geriausiai sekasi Edgarui Makarovui („Vydmantai“), įmušusiam 5 įvarčius. Žilvinas Lukošius pasižymėjo 4 kartus. Po tris įvarčius pelnė Tautvydas Jankavičius („Topoliai“), Artūras Kumpis, Edvinas Girdenis (abu „Veltūnas“), Mindaugas Vitkauskis („Vydmantai“) ir Andrius Piekus (PVM-21).

Rungtynių statistika: „Kartena“ – „Darba“ – 2:3 (1:0; Martynas Kniukšta, Aldas Masaitis – po 1; Svajūnas Jurgutis, Laimonas Serapinas, Valentas Butkus – po 1); „Slėnis“ – „Vydmantai“ – 2:6 (1:3; Tomas Tamošauskas, Mindaugas Mazgeika – po 1; Edgaras Makarovas – 3, Mindaugas Vitkauskis – 2, Deividas Kumpis – 1); „Jokūbavas“ – „Rimarko“ – 5:3 (1:1; Artūras Valatkevičius – 2, Konstantinas Maštaras, Ramūnas Ruibys, Aretas Mikaločius – po 1; Donatas Bumblys, Šarūnas Drakšas, Tomas Narvilas – po 1); FK „Mosėdis“ – PVM-21 – 7:4 (2:1; Robertas Kasparas, Vilmantas Pocius – po 2, Mantvydas Bertulis, Dovydas Dvarionas, Jokūbas Pajarskas – po 1; Andrius Piekus – 2, Andrius Lukauskas, Mindaugas Tilvikas – po 1).

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos berniukai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, dalyvavo Vidurio Lietuvos vaikų krepšinio lygoje, kur pateko į geriausiųjų ketvertą.

Šį, 2022–2023 metų, sezoną Kretingos sporto mokyklos gimusių 2013 m. berniukų komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, dalyvavo Vidurio Lietuvos vaikų krepšinio lygoje, kurioje varžėsi 8 komandos.

Mūsų komanda, iškovojo 5 pergales ir patyrusi du pralaimėjimus, pateko į Didžiosios taurės finalą Raseiniuose. Prieš tai sezono turai įvyko: I – Kretingoje, II – Joniškyje ir III etapas Tauragėje.

Paskutiniame, finaliniame, ture Raseiniuose Kretingos sporto mokyklos vaikinams nepavyko laimėti prizinės vietos: pusfinalyje jie pralaimėjo Joniškio krepšininkams, o kovą dėl III v. – Tauragės bendraamžiams. Tad mūsiškių komandai paguodos medaliai ir galutinėje rikiuotėje tarp 8-ių komandų užimta IV v.

Kamuolio metimo konkurso nugalėtojas Kristupas Jagminas (kairėje) ir finalo geriausias komandos žaidėjas Kajus Einikis

Geriausiu finalinės dienos žaidėju Kretingos sporto mokyklos komandoje pripažintas Kajus Einikis, o kamuolio metimo konkurso nugalėtoju tapo Kristupas Jagminas.

Komentuodamas savo auklėtinių pasirodymą, treneris Arimantas Mikaločius sakė: „Sezonas tikrai neblogas – iškovojome 5 pergales ir patekome tarp 4-ių stipriausių komandų. Finaliniame etape neturėjome Benedikto Pivoro ir Arno Viskonto, kurie šį sezoną buvo komandos lyderiai puolime. Tad finale kitiems vaikinams teko imtis iniciatyvos ir po geros kovos iškovoti paguodos medalius. Oficialius čempionatas vaikinų laukia tik po dvejų metų, bet jau kiekvienose rungtynėse bandome įgyti kuo didesnės žaidybinės patirties, gerinti žaidimą. Džiaugiuosi vaikų tėvais, kurie prisidėjo, kad galėtume dalyvauti šitame čempionate. Dirbsime toliau, kad rezultatai būtų dar geresni.“

Treneris patikslino: kad nebūtų slopinama vaikų motyvacija stengtis dėl kiekvieno taško aikštėje, rezultatai buvo fiksuojami tik kaip iškovota pergalė arba pralaimėjimas.

„P. n.“ informacija


Futbolo akademijos „Minija“ mergaičių futbolo komanda, treniruojama Martyno Vilucko, po Lietuvos mergaičių U-13 futbolo čempionato turo Kaune.

Kelios kretingiškės futbolininkės atstovauja komandai „Jakai-FA „Minija“, tarp jų – ir 7 Nr. pažymėtais marškinėliais rungtyniaujanti Radvilė Paulikaitė.

Futbolo akademijos „Minija“ mergaičių futbolo komanda, treniruojama Martyno Vilucko, tęsia savo pasirodymą Lietuvos mergaičių U-13 futbolo čempionate, kuris vyksta turais. Jau sužaidusios turus Kaune ir Plungėje, minijietės rengiasi turui Klaipėdoje, kur susitiks su Pasvalio ir Joniškio bendraamžėmis.

„Tikslo pasiekti maksimalaus rezultato mergaitėms nekeliu – komanda visiškai jauna, treniruojamės dar tik metus, tad mūsų tikslas – tobulėti, kaupti žaidybinę patirtį ir, žinoma, stengtis kuo geriau žaisti per kiekvienas rungtynes“, – paaiškino mergaičių treneris.

Jo pastebėjimu, tai daryti sekasi: „Geras pavyzdys – paskutinysis turas Kaune, kur žaidėme prieš Jonavos ir Kauno „Žalgirio“ mergaites. Jeigu I ratą jos laimėjo triuškinančiai, tai dabar, norėdamos mus nugalėti, turėjo pasistengti – varžovėms jau įvarėme baimės, o mūsų pergalės – ateityje. Jų bandysime siekti ir per turo Klaipėdoje rungtynes prieš Pasvalio ir Joniškio futbolininkes.“

Vyresnės futbolo akademijos „Minija“ auklėtinės, kartu su klaipėdietėmis suvienytos į komandą „Jakai-FA „Minija“, rungtyniauja Klaipėdos regioninėje moterų futbolo lygoje, žengia pirmuosius žingsnius į moterų futbolą ir savo žaidimu jau parodė, kad gali tai daryti.

Gegužės 28 dieną pirmą kartą mūsų krašto futbolo istorijoje Kretingoje, dirbtinės dangos stadione, įvyks Klaipėdos regioninės moterų futbolo lygos kovos, kuriose, be komandos „Jakai-FA „Minija“, dalyvaus Rietavo, Plungės ir Klaipėdos „Kario“ futbolininkės.

„P. n.“ informacija


Šį sezoną Kretingos „Minija“ nestokoja kovingumo ir noro laimėti.

Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti Thiago Bomfim Oliveira da Silva treniruojama Kretingos „Minija“ X turą išvykoje varžysis su „Panevėžio B“ komanda, kurią vyriausiojo trenerio asistentas Martynas Viluckas įvardino kaip jauną, ambicingą, veržlią ir turinčią patyrusių žaidėjų.

„Dublerių komandos, per rungtynes pasistiprinusios žaidėjais iš pagrindinės Aukščiausioje lygoje žaidžiančios ekipos visada gali pateikti staigmenų, ir iš jų niekada nežinai, ko gali tikėtis. Tačiau, kaip ir kiekvienose rungtynėse, taip ir šiose, mūsų tikslai nesikeičia – visada galvojame tik apie pergalę“, – M. Viluckas teigė, kad „Minijos“ nuotaikos yra geros, darbingos, nežiūrint, kad po rungtynių su Vilniaus „Riteriais B“ mūsiškiai ir buvo įkritę į „duobę“ – stipriai 0:5 pralaimėjo Kaune prieš „Žalgirio B“ vyrus. Nesėkmė „Miniją“ lydėjo ir LFF taurės rungtynėse, kurias mūsiškiai prieš Kauno „Be1“ pralaimėjo 0:2 – anot trenerio asistento, mūsų futbolininkai per taurės varžybas pirmą kėlinį tarsi dar žaidė Kauno „Žalgirio B“ rungtynes ir, kai susiėmė, buvo per vėlu.

Tačiau po vyriausiojo trenerio pastabų minijiečiai sureagavo pergale Šiauliuose. „Rungtynės buvo apylygės, gal mūsų žaidimas ir neprognozavo pergalės, tačiau vis dėlto ji per dideles žaidėjų pastangas buvo iškovota“, – rungtynes su Šiaulių komanda komentavo M. Viluckas, kurio pastebėjimu, LFF taurės varžybos nebuvo svarbiausias sezono akcentas, o atsiradusią 2 savaičių pertrauką „Minija“ išnaudojo su kaupu: pakeitė aplinką – išėjo treniruotis į Paupio stadioną, visiškai perėjo žaisti į natūralios žolės aikštę, kas „sužaidė“ ir per susitikimą su FK „Garliava“, pasibaigusį lygiosiomis 1:1.


Neseniai įsisteigusi iniciatyvinė grupė, tarp jų ir kraštotyrininkas visuomenininkas Artūras Patamsis, sieks Kretingoje įamžinti Augustino Dirvelės atminimą. Vienas pirmų žingsnių – jo vardu pavadinti renovuotą sporto aikštyną, buvusį pranciškonų vienuolyno sodą.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri siekia, kad deramai būtų įamžintas mūsų miestui nusipelniusios asmenybės kunigo pranciškonų brolijos provincijolo Kretingos rajono Garbės piliečio Augustino Dirvelės atminimas: pirmiausiai siūloma renovuotam miesto aikštynui prie Pranciškonų gimnazijos ir vienuolyno, kuriame kažkada vešėjo pranciškonų įveistas sodas, suteikti Augustino Dirvelės vardą. Vėliau bus siekiama sukurti memorialinę lentą su A. Dirvelės bareljefu ir pritvirtinti ją prie Šv. Antano rūmų.

Dėl to iniciatyvinė grupė – parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, gvardijonas Andrius Dobrovolskas, rajono Savivaldybės tarybos narys Rokas Venckus, kraštotyrininkas visuomenininkas Artūras Patamsis, parapijiečiai Žibutė Vaivadienė, Janina Vanda Zacharkienė, pritariant Seimo nariui Antanui Vinkui, ketina kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės tarybą ir merą Antaną Kalnių, taip pat – Mažesniųjų brolių ordino provincijolą Evaldą Darulį.

Tarp rėmėjų – ir giminaičiai

Parapijos klebonas S. P. Bytautas patikino, kad iš pradžių į jį kreipėsi keli parapijiečiai, siūlydami pastatyti paminklą arba biustą A. Dirvelei, kurio nuopelnai Kretingai – akivaizdūs: „Vaikščiojame po miestą ir matome Šv. Antano rūmus, Pranciškonų gimnaziją, lurdą, menišką antkapinį paminklą Jurgiui Pabrėžai senosiose kapinėse. Visa tai sukurta Augustino Dirvelės rūpesčiu. Su broliais pasitarėme, kad paminklui reikėtų nemažai lėšų, vėliau – priežiūros, pagalvojome – o kodėl nepavadinus jo vardu buvusio pranciškonų sodo, dabartinio sporto aikštyno? Pasitarėme su iniciatyviais parapijiečiais, subūrėme grupę ir teiksime prašymą tiems, nuo kurių geros valios priklausys sprendimas. Taip pat norėtume apie savo siūlymą informuoti ir visuomenę“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo S. P. Bytautas.

Kretingos muziejuje dirbantis dvarų tyrinėtojas menininkas A. Patamsis sakė pradėjęs domėtis A. Dirvelės asmenybe ir buvęs stipriai nustebintas jo gebėjimais ir nuopelnais. „Tarp savo senelio Antano Patamsio dokumentų aptikau 1932 m. gegužės 3 d. iškarpą iš JAV išeivijos leidžiamo laikraščio „Darbininkas“, kad Šv. Antano rūmų Kretingoje statybai A. Dirvelė surinko 15 tūkst. dolerių. Susižavėjau tuo didžiu žmogumi: kokia charizma, kokia įtaiga ir gebėjimai įtikinti žemiečius. Beje, buvo labai smagu tarp aukotojų pamatyti ir savo prosenelio Juozapo Patamsio ir jo dukters Anos Baksis pavardes“, – teigė A. Patamsis.

Nors Kretingoje buvusi Kanklių gatvė, einanti palei rajono kultūros centrą, prieš kelerius metus buvo pervadinta Augustino Dirvelės vardu, tačiau, pašnekovų manymu, Kretingoje jo įspaustas pėdsakas yra toks ryškus, kad reikėtų dar giliau įprasminti šio iškilaus žmogaus atminimą.


Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyrius naują skyriaus valdžią dvejų metų kadencijai buvo išsirinkęs balandžio 17 d. įvykusiame visuotiniame skyriaus narių susirinkime, tačiau partijos centrinė valdžia gavo skundą, kad rinkimai buvo neteisėti, nes nebuvo kvorumo. Skyrius rinkimus pakartojo gegužės 16 d., šį antradienį, ir paliko tą pačią skyriaus valdžią. Antrąkart pirmininke išrinko Violetą Turauskaitę, pavaduotojais – Jolantą Gedvilaitę, Steponą Baltuonį ir Evaldą Rumbutį. Sumažėjo tik skyriaus taryba nuo 22 narių iki 21-o.

Socialdemokratų Kretingos skyrius šiandieną turi 119 narių, kai prieš porą metų jų buvo 140. Praėjusios kadencijos Kretingos rajono savivaldybės taryboje socialdemokratai po rinkimų turėjo 5 vietas, kadencijai įsibėgėjus ir sugrįžus Konstantinui Skierui jų frakcija išaugo iki šešių narių, tačiau kadencijos pabaigoje frakciją taryboje ir socialdemokratų partiją paliko Tomas Abelkis. Paskutiniai Savivaldybės tarybos rinkimai socialdemokratams sėkmingi nebuvo – rinkėjai jiems davė tik 3 tarybos nario mandatus.

„Dirbsime, gilinsimės į visas rajono ir kiekvieno gyventojo problemas, kad galėtume teikti tinkamus jų sprendimo projektus tiek Savivaldybei, tiek Seimui, Vyriausybei. Stiprinsime skyriaus narių vienybę“, – žadėjo V. Turauskaitė, kartu su bendrapartiečiais Steponu Baltuoniu ir Egidijumi Viskontu dirbanti Kretingos rajono savivaldybės taryboje, priklausanti jos opozicijai.

„P. n.“ informacija


„Esu užkietėjęs klasikinis konservatorius, tarsi ne šios epochos žmogus: mąstau XVIII amžiaus kategorijomis, tarsi susitapatinu su tuo laikmečiu ir asmenybėmis. Tai leidžia man objektyviau suprasti LDK didikus“, – teigė Valdovų rūmų muziejininkas istorikas Eimantas Gudas.

Kretingoje per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę viešėjęs Valdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas pristatė šiuo metu itin populiarią savo knygą „Mėlynas kraujas“, kurioje jis gyvai, su smulkmenomis ir gausiomis iliustracijomis pasakoja apie 5 įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gimines – neatsiejamą Europos elito dalį: prie karalių priartėjusias Radvilas, pirštinę šiems metusius Chodkevičius, nuo raštininkų iki kanclerių iškilusius Sapiegas, nekarūnuotus Lietuvos valdovus Pacus ir Lietuvos turtingiausius ir galingiausius Tiškevičius.

Ištakos – į Vytauto Didžiojo laikus

E. Gudo žodžiais, dar neseniai gyvavo nuostata, kad didikai mūsų tautai nieko gero nedavė, anksčiau buvę politiniai režimai tyčia trynė tą istorinį atminimą. „Šios knygos populiarumas parodo, kad lietuviai domisi – visuomenė jau nebemato savų didikų kaip nudžiūvusios visuomenės šakos“, – akcentavo muziejininkas istorikas.

„Kai buvau 10-ties, o skaityti išmokau pusantrų, perskaičiau Adolfo Šapokos sudarytą „Lietuvos istoriją“ ir buvau nustebintas, kokia turtinga mūsų istorija, spalvingos giminės, nors jos labiau pristatomos kaip lenkų diduomenė. Ypač sužavėjo aristokratai Radvilos, jie – mano meilė, bet kadangi jais domisi ir daugiau istorikų, vien ties jais knygoje nesikoncentravau. Taip ta meilė trunka jau 20 metų, kol ir atvedė ligi šios knygos“, – apie paskatas rašyti apie LDK didikus kalbėjo E. Gudas, patikinęs, kad jo planuose – dar 2 knygos apie aukštuomenę, tarp jų – ir Žemaitijoje garsius Oginskius bei Giedraičius.

LDK didikų ištakos siekia Vytauto Didžiojo laikus: „LDK pradžioje buvo kunigaikščių, kurie kėlė sąmokslus prieš valdovus, su jais buvo susidorota įvairiomis bausmėms, nes valdovai siekė turėti sau lojalių sluoksnių. Vytautas iš įvairių bajorų iškėlė diduomenę, apdalijo valdomis ir valstiečiais, suteikė valstybinius apdovanojimus. Vienos giminės ilgainiui iškilo ir matomos ligi šių dienų, kitos nuskurdo ir nunyko.“

Paklaustas, kaip įtakingiausią lietuvių aukštuomenę ir jų svarbą Europos kontekste mato kitų šalių istorikai, E, Gudas atsakė: „Kaip visuomet, didžiausias galvos skausmas yra Baltarusija: ji negali kitaip matyti ir dėl režimo, ir dėl patriotinių nuostatų. Baltarusiai dabar patiria tai, ką Lietuva išgyveno XX a. pradžioje, kai buvo norima romantizuoti istoriją. Mūsų bendrą istoriją, Lietuvos valdovus ir didikus jie nori pasisavinti, kadangi dauguma valdų apie 500 metų buvo jų teritorijoje.“

Istoriko žodžiais, ukrainiečiai nelabai težino apie tą periodą, kai priklausė LDK, kiti mano, kad Lietuvos valdovai buvo patys geriausi okupantai. Lenkijoje visos mūsų aristokratų giminės yra puikiai žinomos, ir jie jas labiau laiko savomis giminėmis. „Lenkų istorikai labai daug padarė tyrinėdami tas gimines, ir jas pavertė savomis nė nesusimąstydami. Jie žino, kad garsiausia lenkų giminė yra Radvilos. O mums dabar reikia įrodinėti, kad tai – lietuviškos giminės“, – tvirtino svečias, pastebėjęs, kad būtent Radvilų kilmė yra visu 100 proc. lietuviška, skirtingai nuo Chodkevičių, Sapiegų ir Tiškevičių, ir dar 90 proc. tikimybė, kad Pacų šaknys – lietuviškos.

LDK laikais lietuvybės samprata nebuvo siejama su kalba, svarbiausia buvo politiškai jaustis lietuviu, tauta ir kovoti už LDK, nepriklausomai nuo kalbos. LDK laikais bajorai pasisakydavo už ryšius su Rusija, bet valdovai siekė vienybės su Europa, o ne – Rusija.


Prelatas Pranciškus Juras 1975 m., jam suteikus pranciškonų ordino garbės nario titulą.

Nuotr. iš J. Ereto knygos „Valančiaus šviesa už marių“

Kaip pranciškonų veikla Lietuvoje neatsiejama nuo Kretingos krašto istorijos ir jos gyvenimo, taip ji neatsiejama ir nuo jos geros valios rėmėjų ir aukotojų, tarp kurių išsiskyrė prelatas Pranciškus Juras (1891–1980).

Gimęs Bridų kaime prie Šiaulių, gausioje religingoje ūkininkų Mortos ir Mykolo Jurų šeimoje, kurioje jis buvo septintas vaikas iš 10-ies, nuo pat mažens siekė mokslų, per dvejus metus baigęs keturmetę pradinę mokyklą. Kadangi Jurų šeimoje vaikų buvo daug, tėvai jiems jau nuo mažens stengėsi parūpinti darbą. Taip 14-us metus einantis Pranelis tapo kooperatinės krautuvės Šiauliuose pardavėju, o po kelerių metų jau ir parduotuvės vedėju. Bet svajonė tapti kunigu jo neapleido. Tam reikėjo baigti miesto mokyklą Šiauliuose. Į ją vaikinas, palaimintas ir remiamas tėvų, įstojo 1907 m. Čia besimokydamas P. Juras įstojo į Blaivybės broliją, pasižadėdamas iki 21 m. nevartoti jokių svaigalų, taip pat įsitraukė į visuomeninę tautinę veiklą. Siekdamas savo tikslo jis patyrė, „kad, nors kelias prie Dievo trumpas, kelias prie altoriaus ilgas.“ Po mokyklos baigimo 1912 m. dėl įvairių priežasčių nepavykus įstoti į Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijas, P. Jurui, nelegaliai perėjus Rusijos-Prūsijos sieną, laivu iš Hamburgo uosto teko skubiai išvykti į Ameriką, kad išvengtų jam grėsusios tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje. Atvykęs į JAV, jis čia pasijuto „pritrenktas ir vienišas“, nes nemokėjo anglų kalbos, dėl ko jam teko dirbti sunkius darbus. Dirbdamas po 12 val. per dieną 1913 m. susirgo džiova, bet nepalaužiama P. Juro energija nugalėjo mirties šmėklą ir po pusės metų gydymo sanatorijoje jis vėl galėjo grįžti į žmones.

Atkakliai siekdamas savo tikslo tapti kunigu, remiamas lietuvių išeivių geradarių, 1917 m. rudenį eidamas 26-uosius metus, P. Juras buvo priimtas į Kenricko kunigų seminariją St. Louise, kur po šv. Kalėdų vyskupas Gallagher sutiko jį priimti į savo dieceziją ir sumokėti jo mokslo išlaidas, kas leido visiškai atsidėti studijoms. Atsižvelgdama į jo uolumą, seminarijos valdžia leido P. Jurui dalyvauti tautinėje veikloje, kurios jam labai reikėjo ir visas laisvas vasaras jis leisdavo savo tautiečių kolonijose, jiems skleisdamas tautiškumo ir meilės Lietuvai dvasią. Artinantis šventimams į kunigus P. Juras troško būti paskirtas į lietuvių parapiją, nes jis ir prie altoriaus norėjo tarnauti savo tautai. Kunigo Prano Virmauskio (1884–1967) Lawrence miesto lietuvių parapijos klebono pastangomis ir jo sesers Julijonos pinigais tai pavyko padaryti, ir P. Juras kunigystės mokslus baigė Šv. Jono seminarijoje Brightone prie Bostono.


Elena Apolonija Masalskaitė-Potocka.

Dail. Elisabeth Louise Vigée Le Brun, Prancūzija, apie 1790 m. Lenkijos menų ir mokslo akademija

Grafai Potockiai – trumpiausiai, nuo 1795 m. iki 1806 m., Kretingą valdžiusi didikų giminė. Šiai giminei valda atiteko po to, kai per Tado Kosciuškos sukilimą už kolaboravimą su Rusija ir tėvynės išdavystę Varšuvos turgavietėje 1794 m. birželio 28 d. buvo viešai pakartas Kretingos savininkas, Vilniaus vyskupas, kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis. Didžiulių jo valdų paveldėtoja tapusi dukterėčia Elena Apolonija Masalskaitė-de Ligne jai atitekusius turtus kaip nuotakos kraitį netrukus užrašė savo antrajam vyrui Vincentui Potockiui.

Elena Apolonija gimė 1763 m. Vilniuje, Lietuvos dvaro paiždininkio, generolo leitenanto, Baltojo Erelio ordino kavalieriaus, kunigaikščio Juozapo Adrijono Masalskio ir iš Nesvyžiaus (Baltoji Rusia) kilusios kunigaikštytės Antaninos Radvilaitės šeimoje. 1764–1765 m. abiejų tėvų netekusią našlaitę ir jos brolį Ksaverą Pranciškų ėmėsi globoti dėdė, Kretingos dvarininkas ir Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Iš pradžių jos ugdymu rūpinosi prancūzės guvernantės, o 1771 m. dėdė mergaitę išvežė į Paryžių ir patikėjo Bua abatijos vienuolyno bernardinėms, kurios rūpinosi iš aukščiausio socialinio sluoksnio kilusių mergaičių lavinimu ir rengimu savarankiškam gyvenimui.

Sulaukusi šešiolikos metų, mergina 1779 m. liepos 29 d. Paryžiuje ištekėjo už devyniolikmečio Austrų Nyderlandų (Belgijos) kunigaikščio, Austrijos kariuomenės artilerijos karininko Šarlio Antuano Emanuelio de Ligne, kurio tėvas Šarlis Žozefas de Ligne buvo Austrijos imperijos feldmaršalas ir diplomatas, o motina Pranciška Marija Ksaverija – Lichtenšteino kunigaikštytė. Nuotakos kraičiui dėdė perdavė 300 tūkst. livrų pinigais, dvejus rūmus Krokuvoje, vienerius rūmus Varšuvoje ir Mogilianų dvarą pietinėje Lenkijoje.

Jaunieji gyveno savo jaunystės mieste Paryžiuje, vyro gimtajame Briuselyje, o vėliau persikėlė į Vieną. Tačiau jųdviejų gyvenimas nesusiklostė. Šarlis Antuanas jau po trejų metų ėmė siekti skyrybų, nes užmezgė romaną su prancūzų aktore Fleury, su kuria 1786 m. susilaukė nesantuokinės dukters Kristinos. Tais pačiais metais dukterį Sidoniją Fransuazą Šarlotę pagimdė ir žmona.


Ankščiau automobilius prie tvenkinio maudyklos atvykę vydmantiškiai palikdavo kas kur rasdavo vietos, tačiau, įrengus automobilių stovėjimo aikštelę, šios problemos vasarą turėtų nelikti. „Prie maudyklos nebuvo automobilių stovėjimo aikštelės, čia atvažiavę gyventojai mašinas statydavo kelkraščiuose arba ant vejos“, – sakė Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.

Numatyta, kad aikštelėje turėtų tilpti apie 5 automobilius. Kol kas seniūnija išpylė dangą ir suformavo aikštelę. „Įrengėme kieto pagrindo aikštelę: iškasėme juodžemį, supylėme smėlį, skaldą ir sutrombavome“, – paaiškino R. Šakinis, įvardinęs, kad ateityje planuojama įrengti ir ženklą, nurodantį, kad toje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelė. Prie maudyklos dar šiemet bus sumontuotos ir vaizdo stebėjimo kameros.

„P. n.“ informacija


Kretingiškio Dariaus Bružo sukonstruotas statinys – neįprastas, bet estetiškas iš išorės ir jaukus viduje.

Kretingos miesto pakraštyje jaukų skandinaviško stiliaus namą pasistatęs 47-erių Darius Bružas kieme sumanė įrengti peršviečiamą kupolo formos statinį iš medienos ir plastiko, iš tolo primenantį fantastiniuose filmuose vaizduojamą kosminį laivą, o priėjus arčiau – jaukų žiemos sodą.

Statinyje, kurio skersmuo – 5 m, pakraščiais išdėliotos medinės šviesiai pilkai dažytos dėžės ant ratukų. Jose jau veši pomidorai, agurkai, žiedus krauna braškių kerai, kvapus skleidžia prieskoninės žolės ir daržovės. Daugumą daigų užaugino sodininkystę mėgstanti, tačiau Vilniuje ja užsiimti neturinti galimybių naujakurių Ingridos ir Dariaus Bružų duktė Kamilė. Dėžės ant ratų, aiškino šeimininkai, tam, kad galima būtų jas lengvai stumdyti ir išvalyti trinkelėmis išklotas statinio grindis.

Viduryje kupolo – jaukus poilsio kampelis, pačiame centre juntama itin gera akustika. Kupolo išorė naktį apšviečiama iš apačios, tuomet, juokavo Darius, jo šiltnamis labiausiai ir primena kosminį laivą. O ir kaimynas bendravardis Darius Gražulis dažnai užsuka pasidžiaugti jo meistryste, kurios rezultatas – žiemos sodas, tapęs puikia bendrystės vieta.

„Dar trūksta vijoklinių augalų, gėlių, o ir kupolas dar neužbaigtas – noriu jį patobulinti“, – atviravo Norvegijoje statybose dirbantis Darius, prieš porą metų su Ingrida įžengęs į paties pastatytą naująjį namą. Jis neslėpė, kad žmona iš pradžių skeptiškai žvelgė į jo sumanymą, tačiau dabar ši vieta jiems abiems daug mielesnė, negu poilsiui skirta terasa prie namo.

„Jau beveik čia ir apsigyvenome, – juokavo sutuoktiniai. – Čia ypač jauku šaltais šio pavasario vakarais“. I. Bružienė sakė kažkada prie ankstesnių namų užsėdavusi daug ir visokių daržų: „Paskui nebenorėjau – perdegiau. Dabar vėl užsimaniau, norėjau nedidelio šiltnamio, bet vyras užsispyrė statyti kupolą. Keistai atrodė, nelabai tikėjausi, kad pavyks“, – šypsojosi moteris.

Ingrida neslėpė, kad vyras, peržiem garaže pjaustęs ir konstravęs, vienądien ją, grįžusią iš darbo, stipriai nustebino jau pastatytu kūriniu. Taip žmonai įrodė, kad jo svajonė gali tapti realybe.

„Mačiau, kad yra tokių statinių, ir dar didesnių. Galima ir nusipirkti, bet jie gana brangūs. Todėl sugalvojau sumeistrauti pats. Vietoj stiklo naudojau storą plastiką. Planavau pastatyti kaip šiltnamį, o išėjo poilsiavietė“, – nuotaikingai kalbėjo D. Bružas.

Interneto erdvėje sakė nusižiūrėjęs ne vieną kupolo variantą, ten pateikti ir preliminarūs skaičiavimai, tačiau, meistraujant pačiam, teko daug koreguoti, pačiam pritaikyti. Konstrukcijai iš viso panaudota 160 įvairaus dydžio plastiko trikampių ir per 400 medinių strypų jiems sujungti. „Medinės statinio konstrukcijos išlinkimo laipsnis – specifinis, todėl ir trikampės detalės nevienodos. Plastiką klijavau prie medžio rėmų. Pirmas blynas, nors ir nusižiūrėtas internete, pavyko, bet antras būtų skanesnis“, – juokavo meistras Darius.


Danielius Motiejauskas, savo sumanytą trispalvę padovanojęs bibliotekai, sakė branginąs ir vėliavą su didžiuoju Žemaitijos herbu.

Kretingoje prieš metus įsikūręs 86-erių Danielius Motiejauskas viename renginių Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje susirinkusiuosius nustebino pristatęs paties sugalvotą žemaičių vėliavos variantą, jo manymu, labiau tinkantį pajūrio kraštui. Savąją vėliavą jis įteikė bibliotekos darbuotojams.

Primena Estijos vėliavą

D. Motiejausko sumanyta žemaitiška vėliava – taip pat trispalvė, o jos mėlyna, balta ir juoda spalvos, vienodo pločio, pasak vyro, geriausiai atspindi tvirtą, romų, ryžtingą žemaičių būdą: mėlyna spalva simbolizuoja dangų, balta – orą, juoda – žemę. Iš pirmo žvilgsnio šioji trispalvė primena Estijos valstybinę vėliavą.

„Pajūrio naujienoms“ iš Skuodo kilęs, Klaipėdoje gyvenęs vyras pasakojo 40 metų dirbęs laivo mechaniku, aplankęs daug pasaulio kraštų, tačiau Žemaitija jam – itin brangi, nes gimtoji žemė. Kadangi ji šliejasi prie jūros, kurios Lietuva teturi nedidelį ruožą, D. Motiejauskas mano, kad būtent ji turėtų būti atvaizduota bent jau pajūrio regiono vėliavoje.

„Žinau, kad Palangoje veikia Žemaičių kultūros draugijos filialas, galbūt juos sudomintų mano siūlomas vėliavos variantas. Kretingos krašte Motiejus Valančius buvo didysis tautos šviesulys, todėl pamaniau, kad pirmiausiai į jo vardu pavadintą biblioteką ir turėčiau atnešti šitą vėliavą. O dar ir mano pavardė susijusi su Motiejaus vardu. Gal tai paskatintų susiburti į draugiją žemaičius ir mūsų mieste, galėtų vykti įvairūs renginiai, etnografinės šventės“, – kalbėjo D. Motiejauskas.

Ilgus metus šią vėliavą greta lietuviškosios trispalvės, jis pasakojo, iškeldavęs prie savo namų Klaipėdoje, kitąkart, priklausomai nuo progos, ją pakeisdavęs Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintos Žemaitijos vėliavos vienu iš kelių variantų – baltame fone pavaizduotą mešką su užrašu „Pro Patria“.

Vėliavos pasiūdintos specializuotoje jas gaminančioje įmonėje Klaipėdoje. Danielius sakė parūpinęs kelis jų komplektus ir įvairiomis progomis vėliavas dovanodavęs artimiems giminaičiams.

Paklaustas, kodėl jam buvo svarbu turėtų pajūrio Žemaitijos vėliavą, nė nedvejodamas atsakė: „Lietuva turi valstybinę ir istorinę vėliavą, kurioje vaizduojamas Vytis raudoname fone. Tad kodėl Žemaitija negali turėti savos trispalvės? O žemaitiškos vėliavos su meška yra artimesnės Telšių regionui negu pajūrio žemaičiams.“

Vėliavą per susitikimą priėmusi bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė nelinko komentuoti šios dovanos svarbos, tačiau patikino, kad, pagarbiai reaguodami į kiekvieną iniciatyvą ir nuomonę, vėliavą padėjo tarp kitų bibliotekai įteiktų dovanų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas