Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Komentarų topas

(1750) 2023-05-02

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai ieško iš namų išėjusio ir nesugrįžusio vyro – 1966 m. gimusio Mindaugo J., kuris 2023 m. balandžio 25 d. rytą išėjo iš namų Kretingoje ir iki šiol negrįžo. Vyras yra apie 178 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, žilų plaukų. Vilkėjo juoda striuke, juodais laisvalaikio batais, pilkomis kelnėmis, tamsiai mėlynais languotais marškiniais.

Išėjęs iš namų Kretingoje vyras galimai galėjo važiuoti autobusu, mikroautobusu ar taksi balandžio 25 dieną iš Kretingos į rajoną.

Galintys suteikti informacijos apie dingusį asmenį prašome paskambinti tel.: 8 700 60712 arba 112.


Melioratorių g. 79-ame name gyvenantis Rimvydas Martinaitis nebeapsikenčia per šalia jo daugiabučio esantį greičio mažinimo kalnelį važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo. Kelių direkcija patikino, kad po kapitalinio šios gatvės ruožo remonto pėsčiųjų perėja išliks, bet be greičio mažinimo kalnelio.

Melioratorių g. 79-ame name gyvenantis Rimvydas Martinaitis jau ne vienerius metus susiduria su triukšmo problema. „Kai automobiliai ar kokie vilkikai važiuoja Melioratorių gatve, per ties mūsų namu esantį greičio mažinimo kalnelį, bilda visas namas, net sienos dreba“, – esmę nusakė vyras.

Problema paaštrėja vasarą

Dėl vis didėjančio triukšmo į Savivaldybę senjoras kreipėsi dar praėjusiais metais ir pateikė savo siūlymus: ties Melioratorių g. 79-u gyvenamuoju daugiabučiu namu panaikinti greičio mažinimo kalnelį, pėsčiųjų perėją, įrengti kelio ženklus, draudžiančius krovininių automobilių, taip pat mopedų, motociklų, traktorių eismą. Savo siūlymus kretingiškis grindė ekvivalentinio ir maksimalaus garso lygio matavimų suvestine, pagal kurią, R. Martinaičio teigimu, triukšmo lygis kasmet didėja, jis neatitinka ir viršija įstatymu nustatytas higienos normas.

Problema dar labiau išryškėja vasarą, kuomet į gatves išvažiuoja ir dviratės transporto priemonės. „Kai įrengė tą kalnelį, tokio triukšmo nebuvo. Dabar, gerokai pablogėjus pačiai kelio būklei ir šalia pėsčiųjų perėjos atsiradus išvažinėtoms duobėms, garsas tapo kur kas intensyvesnis. Žiemą tokios didelės problemos kaip ir nebūna“, – tikino R. Martinaitis.

Po kreipimosi į Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją, senjoras sulaukė atsakymo iš to kelio savininko – Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Jie tikino, kad, pagal eismo intensyvumą, kelio ruožas nepriskiriamas pagrindiniams keliams.

Pagal jų skaičiavimus, matavimų būdu nustatytas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2019 m. buvo 3 tūkst. 797 automobiliai per parą, tarp jų – 277 sunkiasvoriai automobiliai. 2021 m. – 3 tūkst. 668 automobiliai per parą, iš jų – 229 sunkiasvoriai.


Nuo vakar įsigaliojus Kelių eismo taisyklių patikslinimams, vairuotojams turėtų būti daugiau aiškumo, kaip automobilyje galima naudotis mobiliaisiais telefonais, iki kokio amžiaus vaikus vežti automobilinių kėdutėse, kokia atsakomybė grės lenkiant per ištisinę liniją, eismo tvarka gyvenamojoje zonoje ir automobilių stovėjimo aikštelėse ir panašiai.

Svarbiausius pokyčius keliuose „Pajūrio naujienoms“ apžvelgė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Aurelijus Jankauskas: „Įstatymų leidėjai, manau, eina ta linkme, kad keliuose būtų dar saugiau.“

Išaiškino mobiliųjų naudojimosi tvarką

Nuo gegužės 1 d. iš esmės pasikeitė mobiliojo ryšio priemonių naudojimo tvarka vairuojant automobilį. Kelių eismo taisyklėse dabar įvardinta, kad mobiliaisiais telefonais draudžiama naudotis laikant rankose, išskyrus stovint transporto priemonei. „Išimtys negalioja sustojus spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo, praleidžiant pėsčiuosius ir panašiai“, – akcentavo A. Jankauskas.

Nuo šiol bus galima naudotis mobiliaisiais juos valdant laisvų rankų įranga, telefoną įtvirtinus specialiame laikiklyje, ko ankščiau nebuvo aptarta Kelių eismo taisyklėse, bei naudotis telefonu, kai laisvų rankų įranga yra integruota į automobilį. Anot specialisto, šie pakeitimai prisitaiko prie šiuolaikiško gyvenimo ir technologijų, aprašyti tie būdai, kada galima naudotis mobiliaisiais automobilyje: „Taisyklėse ankščiau buvo parašyta, kad draudžiama rankomis naudotis mobiliosiomis ryšio priemonėmis, nebuvo pasakyta, kokiu būdu tomis rankomis negalima naudotis. Ankščiau, kai telefoną įsidėję į specialų laikiklį, paspausdavome „atsiliepti“ ant vairo esančioje valdymo panelėje ar telefono ekrane, tai buvo traktuojama kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Dabar aptarta, kad laikiklyje esantį telefoną bus galima paliesti ir paspausti mygtuką, pavyzdžiui, atsiliepti.“ Vis dėlto naršyti socialiniuose tinkluose ar kitaip aktyviai naudotis telefonu negalima. „Reikia suprasti, kad visa veikla, nesusijusi su vairavimu, yra draudžiama, jokia veikla negali pakenkti vairavimui. Bet šiuo metu turime įrangos, kuria naudojantis, nebūtinai bus trukdoma vairavimui“, – į ką svarbu atkreipti dėmesį, sakė A. Jankauskas.

Policija tiek kontaktiniu, tiek nekontaktiniu būdu nustato daug pažeidimų, kuomet vairuojant yra naudojamasi mobiliaisiais telefonais. „Tai yra tarsi mada, kuri šiandien neatsietina nuo mūsų gyvenimo. Šitie daiktai nėra paliekami kažkur bagažinėje, jie būna automobilio salone“, – kalbėjo A. Jankauskas.

Kuomet įvyksta eismo įvykiai naudojantis mobiliaisiais telefonais, policijos pareigūnams tai įrodyti yra sudėtinga. „Vairuotojai dažnai nepripažįsta, kad naudojosi telefonais, todėl negalime pasakyti, kad dėl to įvyko eismo įvykis, bet galime daryti prielaidą. Kartais būna sudėtinga pasakyti, kodėl įvyksta kai kurie eismo įvykiai: arba jau nebėra, kieno klausti, arba nepripažįsta. Tačiau galime pasvarstyti, kodėl vairuotojas lygiame kelyje, esant geroms oro sąlygoms išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kai nieko nelenkia ir nedaro jokių kitų veiksmų, tai rodo, kad buvo vykdoma veikla, nesusijusi su vairavimu, pavyzdžiui, kalbėtasi telefonu, valgyta, rūkyta ir panašiai“, – paaiškino specialistas.


Nors Kretingoje yra ir senesnės statybos ikimokyklinių įstaigų, „Eglutė“ – ypač prastos būklės, o ir Padvarių gyvenvietės plėtra, anot vicemerės Vaidos Jakumienės, – neginčytina.

Gera žinia su Kretingos rajono švietimo, tėvų bendruomenė pasidalino Kretingos rajono savivaldybė – jau parengtas ir viešai svarstyti pateiktas lopšelio-darželio „Eglutė“ rekonstrukcijos ir priestato statybos projektas, kurio autorius – uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“.

Šiuo metu lopšelyje-darželyje „Eglutė“, kuris Padvarių kaime pastatytas praėjusios šimtmečio 9-ą dešimtmetį, veikia 4 vaikų ikimokyklinio ugdymo grupės. Rekonstruojant pastatą numatoma pristatyti prie jo priestatą, išplečiant darželio grupių skaičių iki 7-ių. Projekto autoriai konstatavo, kad rekonstruojamame pastate įrengtos darželio grupės neatitinka šiuolaikinių funkcinių ir estetinių kriterijų, patalpų apdaila nusidėvėjusi, sanitarinių mazgų ir pagalbinių patalpų išplanavimas nefunkcionalus, buitinių prietaisų skaičius neatitinka higienos normų reikalavimų. Patalpos nepritaikytos žmonių su negalia reikmėms, koridoriai per siauri, nėra sanitarinių mazgų, pritaikytų žmonėms su negalia. Neužtikrintas judėjimas tarp aukštų. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos projekte „Aikštelė“ suformuotomis ikimokyklinio ugdymo įstaigų edukacinių erdvių modernizavimo rekomendacijomis, numatoma visiškai perprojektuoti darželio grupes.

Jas planuojama performuoti panaudojant vadinamojo atviro plano principus, kai visa grupės veikla – ugdymas / miegas / žaidimai – vyksta bendroje patalpoje, kurios viduryje suformuojamas sanitarinis blokas su sanitariniai mazgais ir uždaroma virtuvėlės zona. Atliekant rekonstravimo darbus bus performuoti koridoriai, perplanuoti ir išplėsti kabinetai, atsiras patalpa archyvui, numatomas liftas, sanitariniai mazgai personalui ir žmonėms su negalia. Rūsyje, buvusio baseino vietoje, suprojektuota treniruočių salė, taip pat – repeticijų salė, buitinės patalpos – sandėliai virtuvei, patalpos švariems ir nešvariems skalbiniams. Dalis rūsio patalpų bus įgilintos iki vienodo lygio su likusiomis rūsio patalpomis. Bus atnaujinta visų patalpų apdaila, pakeistos ir praplatintos durys, o naujas 4 grupių priestatas prie esamo darželio – sujungtas galerija. Priestate numatytos keturios grupės, kurios suprojektuotos vadovaujantis tuo pačiu planavimo principu, kaip ir rekonstruojamoje pastato dalyje. Taip pat priestate numatomas sensorinis kabinetas, kabinetas darželio darbuotojams.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovai Violeta Turauskaitė, Steponas Baltuonis, Egidijus Viskontas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus viešu pareiškimu pareiškė, kad veiklą savo įgaliojimų laikotarpiu Kretingos rajono savivaldybės taryboje vykdys opozicijoje.

Savo viešame pareiškime jie informavo, kad opozicija dirbs konstruktyviai, skaidriai, viešai, sieks užtikrinti, kad rajone priimami sprendimai būtų vieši ir žinomi rajono gyventojams, pritars ir skatins naujų projektų vykdymą rajone, nuolat domėsis šiuo metu jau pradėtų ir vykdomų projektų eiga, kritiškai vertins rajono žmonėms ir rajonui žalingus ar abejotinus naujus projektus ir iniciatyvas.

Toliau savo viešame pareiškime jie teigia: „Sieksime, kad per šį, 2023–2027 metų, Kretingos rajono savivaldybės įgaliojimų laikotarpį būtų sprendžiamos šios problemos:


Salantiškių – jaunųjų muzikantų ir dailininkų bei jų mokytojų – bendras kūrybinis darbas buvo surengtas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Salantų miestas šį pavasarį apsipylė ne vien žiedais, bet ir jaunųjų talentų laimėjimais, o džiugios žinios atskriejo net iš sakurų šalies Japonijos: tarptautiniame vaikų piešinių konkurse „World Children's Picture“ Salantų meno mokyklos dailės skyriaus mokinė Paulina Vaičiulytė laimėjo aukso medalį.

Laimėjo tarp 9 tūkst. darbų

Moksleivė piešinyje pavaizdavo augančias gėles – labai ryškias ir išraiškingas, tarsi sužmogintas – su akelėmis. Konkursui Pauliną parengė Salantų meno mokyklos dailės mokytoja Ingrida Taujanskienė. Jos žodžiais, P. Vaičiulytė piešė spalvotu tušu, darbas atliktas itin kruopščiai. „Sunku nuspėti, kuo komisiją sužavėjo būtent Paulinos darbas: komisijos narių būna visas būrys, jie darbus atrenka per kelis etapus. Džiugu, kad Paulinos darbas ne tik patraukė komisijos dėmesį, bet ir buvo pripažintas geriausiu tarp geriausių“, – kalbėjo pedagogė.

Šių metų konkursas iš viso sulaukė 9 tūkst. 313 dalyvių darbų iš 56 šalių, buvo atrinkta 210 laimėtojų, ypatinga sėkmė nusišypsojo P. Vaičiulytei.

Šis konkursas, anot I. Taujanskienės, rengiamas nuo 1993 metų, kaip dalis IE-NO-HIKARI asociacijos kultūrinės veiklos, siekiant skatinti jaunų žmonių supratimą apie gamtos ir žemės ūkio svarbą, taip pat skatinti draugystę tarp vaikų visame pasaulyje. Anksčiau šio konkurso laimėtojomis yra tapusios salantiškės Neda Varpukauskaitė, Urtė Martišiūtė ir Fausta Kelpšaitė.

„Visai mūsų mokyklai – tai didžiulis ir labai reikšmingas pasiekimas, labai didžiuojuosi Paulinos ir jos mokytojos Ingridos laimėjimu, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Salantų meno mokyklos vadovė Silvija Piluckienė. – Tai tarsi įrodymas, kad mūsų mokykla yra atvira grožiui ir menui. Kūryba ugdo mokinių vaizduotę, emocinę inteligenciją, minties laisvę, gebėjimą kritiškai mąstyti, bendrauti ir būti savarankišku.“


Į „Mainų mugę“ keistis daiktus atnešė apie 120 Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokinių.

Su nekantrumu Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokiniai, nuskambėjus skambučiui į pertrauką, sugužėjo į salę, kurioje – jų pačių atnešti žaislai, knygos. „Mainų mugę“ gimnazijoje organizavo Iniciatyvių tėvų klubas, kuris savo veiklą atnaujino šiemet.

Mokė Ukrainos pavyzdys

Kovo ir balandžio mėnesiais gimnazijoje įgyvendinamos gamtosauginių mokyklų projektų veiklos. Iniciatyvių tėvų klubo organizuota „Mainų mugė“ – viena jų.

„Vaikai sunešė jiems nebereikalingus arba nenaudojamus daiktus, knygas, dėliones, kurios – tvarkingos, tinkamos naudoti“, – įvardinusi, kad „Mainų mugėje“ daiktus sunešė apie 120 mokinių, sakė viena iniciatorių trijų vaikų mama Vilma Poškienė.

Pagrindinė mainų mugės idėja – tvarumas, kad būtų tausojama žemė, sumažinti daiktų vartojimą, mokytis dalintis. „Mokome vaikus dalintis daiktais, o ne pirkti naujus, – kalbėjo V. Poškienė. – Kai kuriems vaikams buvo sunku atsisveikinti su savo daiktais, tačiau padėjo Ukrainos pavyzdys.“

Ją papildė kita dviejų vaikų mama Irma Damulienė: „Tuomet vaikai pamatė, kad kitiems reikia jų daiktų labiau, jiems net nekilo minčių nesidalinti. Ir mano vaiko klasėje buvo viena ukrainietė mergaitė, kuri čia atvyko neturėdama nieko. Manau, kad Ukrainą ištikusi nelaimė moko vaikus dalintis.“

Visos renginį organizavusios mamos tikino, kad šiandieniai vaikai turi daug daiktų. „Mokome vaiką taupyti konkretesniems dalykams ir pirkti tik tai, ko tikrai norisi. Stengiamės nepirkti visko, ko užsigeidžia. Mano 9 metų dukra dažniausiai perka lavinamuosius, kūrybinius žaidimus, renka lėlių kolekciją“, – įvardino I. Damulienė.

Organizatorės tikisi, kad „Mainų mugė“ bus tęstinis renginys. „Norėtųsi įtraukti ir vyresnių klasių mokinius, bet kol kas dar nesugalvojome patrauklios formos“, – įvardinusi, kad į mugę daiktus sunešė Darbėnų gimnazijos priešmokyklinių ir pradinių klasių mokiniai, sakė V. Poškienė.


Protų mūšį laimėjo Darbėnų gimnazijos komanda: (iš kairės) Ugnė Domeikytė, Emilė Vazbytė, Viktorija Vilūnaitė ir Vytautas Poškys.

„Ką žinai apie profesijas ir darbo pasaulį?“ – į taip pavadintą viktoriną-protų mūšį Kretingos rajono savivaldybės viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje buvo suvažiavusios komandos iš devynių rajono mokyklų. Pirmąkart įvykusį renginį, kuriame pasitikrinti savo žinių buvo atrinktos iš keturių moksleivių sudarytos komandos, suorganizavo Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistės.

Komandų, sudarytų iš penktos, šeštos, septintos ir aštuntos klasių moksleivių, pasirodymus vertino ir balus skaičiavo komisija: pirmininkė Kretingos rajono švietimo centro (KRŠC) direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Vilija Kontrimė ir narės KRŠC direktorė Loreta Jurgutienė, rajono Švietimo skyriaus vyr. specialistė Rima Ramoškienė ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo etikos mokytoja Aušra Grikštaitė.

Pirmoji protų mūšio užduotis buvo komandų iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Kartenos mokyklų-daugiafunkcių centrų, Darbėnų, Salantų ir Vydmantų gimnazijų, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų prisistatymas. KRŠC karjeros specialisčių Livijos Grajauskienės, Jurgitos Korsakienės, Indrės Kovalskės, Almos Slaboševičienės ir Ingos Žukauskaitės padedami moksleiviai parengė iki 2 minučių trukusius pasirodymus – nuo rimtų iki žaismingai teatralizuotų. Už šią užduotį visos komandos gavo po vieną balą.


Tautodaininkė Giedrė Stainienė vąšeliu neria nuo vaikystės ir ištobulino techniką taip, kad jos suknelėmis puošiasi išrankiausios moterys.

Kretingiškė tautodailininkė 35-erių Giedrė Stainienė kuria įspūdingo grožio nėrinius, kai siūlas tarp jos pirštų lyg upelis vinguriuoja lengvai, tačiau fantazija iš jo suneria, suraizgo įspūdingiausius raštus, netgi trigubas detales, kai ant vieno sluoksnio užneriamas kitas, ir sakoma, kad šie darbai atlikti 3D technika. Tokiomis detalėmis išdabintomis G. Stainienės suknelėmis puošiasi įnoringiausios ir madingiausios lietuvės ir užsienietės moterys.

Neria eidama aplink stalą

G. Stainienė neslėpė, kad pastaruoju metu ji bendraujanti su Vokietijoje gyvenančia dizainere, su ja derina tos šalies moterų pateiktus užsakymus, kuriuos ji išpildo. Taip pat, įkūrusi savo internetinį portalą, pati priima užsakymus. „Kuriu individualiai, pagal kiekvienos ponios ir panelės užsakymą, suderiname, ko konkrečiai ji nori, atsižvelgiu į kiekvienos figūrą, patariu derinti detales, kurios paslėptų trūkumus“, – kalbėjo kūrėja.

Dažniausiai užsakomi vienspalviai drabužiai iš medvilnės ir lino, kartais – moheros, bet būna, kad pageidaujama kelių spalvų derinio. Kretingiškė neria vąšeliu ant specialiai kiekvienam drabužiui pasigaminto lekalo: „Namie vienas kambarys – tarsi dirbtuvės, taip ir einu nerdama aplink stalą, o visur pakampiuose – pintinės, maišai su siūlais, pradėtais ir nebaigtais darbai“, – kalbėjo G. Stainienė. Dauguma jos nėrinių iškeliavę po pasaulį, šiandieną pamatyti juos begalima tik asmeniniame darbų albume. Moteris sakė iš anksto nekurianti – anksčiau prisinėrusi glėbį rūbų, veždavo į tautodailės muges, vykdavo į turgų. „Sukūrei ir neparduodi, apmaudu. Nemažai investuoji į siūlus, o ir darbas – itin kruopštus, pavargsta akys. Lauki, kol kas nupirks. O jei nenuperka, taip ir dūla nėrinys, nesulaukęs savojo pirkėjo – žmogaus, kuris nešiotų jį su tokia pat meile, kiek į jį įdėta manosios. Todėl šiandieną kūrybinį darbą labai palengvina internetinės platformos, per jas mane susiranda patys užsakovai“, – atviravo tautodailininkė.


Buvęs Arvydo Sabonio varžovas Kijevo „Budivelnik“ krepšininkas Jevgenijus Dolgovas nepakeitė nuo skeveldrų skylėtos restorano iškabos.

„Už ką jus, Arvydo Sabonio konkurentą krepšininką, Maskva norėjo diskvalifikuoti visam gyvenimui ir kodėl prieš metus, Rusijai užpuolus Ukrainą, nebėgote, o vykote gelbėti civilių ir net ėjote derėtis su Bučos žudynių organizatoriumi?“ – paklausiau 59 metų Jevgenijaus Dolgovo.

Su šiuo Kijevo priemiestyje, kurortiniame Vorzelio kaimelyje, gyvenančiu verslininku mane supažindino lietuvių kilmės kazachas Konstantinas Gudauskas. Iš diktatoriško Kazachstano priverstas bėgti dėl grasinimų nužudyti už protesto demonstracijų organizavimą, K. Gudauskas, kilus karui Ukrainoje, pademonstravo išskirtinę drąsą.

Vildamasis, kad jo, turinčio Rusijai draugiško Kazachstano pasą okupantai nelies, lietuvis mašina į Bučą ir Vorzelį gabeno vaistus ir maistą, o iš ten į Kijevą – vaikus, ligonius ir visus, kas nespėjo pabėgti. Lietuvio mašina ne kartą buvo apšaudyta, suvarpyta skeveldrų, per sprogimą jis buvo kontūzytas, tačiau liko gyvas ir išgelbėjo per 200 žmonių. Ukrainiečiai K. Gudauską praminė „Bučos angelu gelbėtoju“, o pagal jo istoriją kuriamas meninis filmas, kuris rudenį turi pasirodyti kino ekranuose. „J. Dolgovas su žmona Sofija buvo vieni vos iš kelių mano pagalbininkų, nepabijojusių rizikuoti gyvybe ir gelbėti Bučos žmones, jie rizikavo, nors galėjo išvykti į užsienį, kaip kad dauguma turtingų žmonių“, – pasakė K. Gudauskas. Tai mane suintrigavo, todėl verslininkų paklausiau, kodėl jie nespruko iš šalies. „Mes netikėjome, kad bus puolamas Kijevas, ir netikėjome, kad okupantai elgsis taip žiauriai ir žudys civilius, todėl pirmas dienas neišvykome iš Vorzelio“, – pasakojo krepšininkas.


Pagal Kretingos rajono savivaldybės inžineriniams statiniams (į šią kategoriją patenka ir saulės, vėjo jėgainės) nustatytą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą vėjo, saulės jėgaines rajono teritorijoje turintys verslininkai į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą sumokėjo NT mokesčio: 2022 m. – 149,2 tūkst. eurų. 2023 m. – 445,9 tūkst. eurų.

Savivaldybės 2023 m. suplanuotas biudžetas – 68,5 mln. eurų.

„P. n.“ informacija


Tvenkinyje paskendo žmogus, pastebėta vandens tarša ar užtvankoje įstrigo gulbės – tai nuolat pasikartojantys įvykiai, kurie sukrečia mūsų krašto gyventojus. Iš viso Kretingos rajone yra daugiau negu 30 užtvankų ir dalis jų kelia nerimą. Nors yra ir gerų pavyzdžių.

Pernai rudenį Salantuose atkurta Salanto upės vaga – pašalinta užtvanka, ribojusi natūralias žuvų ir kitų organizmų keliones. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas (ekologas) Antanas Kubilius sakė, kad, pašalinus seną betoninę užtvanką, upė pamažu atsigauna – čia sugrįžta gyvybė, srovę mėgstančios žuvys.

Jis pripažino, kad tam tikrą laiką užtvanka nebuvo didelė gamtos žaizda, o vietos žmonėms vasarą teikė maudynių džiaugsmą, tačiau viskas pasikeitė prieš 30 metų, kai užtvanka buvo labiau pakelta – žuvų migracija tapo visiškai apribota, o tvenkinys pradėjo pelkėti, darėsi vis mažiau patrauklus.

Užtvankos pasekmės tapo puikiai matomos, kai pernai šis hidrotechnikos statinys buvo pertvarkytas. Tvenkinio dugną dengė storas dumblo sluoksnis – metų metus čia kaupėsi nuosėdos ir maistinės medžiagos, dėl to ir vyko pelkėjimas bei eutrofikacija. O upės ekologinė būklė žemiau užtvankos nuolat prastėjo.

Žuvys gali sugrįžti į upes

Dabar gamtai bent iš dalies grąžinta skola – vėl atsivėrė 46 kilometrai Salanto upės ir jos intakų. Gamtininkai viliasi, kad į aukštupį grįš neršti migruojančių lašišinių žuvų ir nėgių būriai, pagausės žuvų ištekliai, pagerės upėje aptinkamų kitų retų rūšių būklė.

Nebelikus užtvankos A. Kubilių pernai įkvėpė Salante neršiančių nėgių vaizdai. Šių įstabių žuvų nerštaviečių tankumas buvo 16 lizdų kilometre. Biologinės įvairovės apsaugos ekspertas mano, kad vietos žvejams teks mokytis gaudyti ne karosus ar karpius, kurie karaliavo Salantų tvenkinyje, o šapalus, strepečius ar net – upėtakius, šlakius, kiršlius. Ilgalaikių Klaipėdos universiteto mokslininkų stebėjimų duomenimis, Salanto upėje aukščiau išardytos Salantų užtvankos yra didelis potencialas atkurti migruojančių žuvų rūšių, tokių kaip margųjų upėtakių, šlakių, žiobrių, upinių ir mažųjų nėgių, populiacijas.

Beje, praėjusį dešimtmetį būtent Salanto upės intake, Blendžiavos upelyje, buvo atrasta Lietuvoje nauja žuvų rūšis – ukraininė nėgė. Mokslininkams tai buvo didžiulis įvykis. Išlaisvinus upę mūsų krašto gamta gali atskleisti dar daugiau paslapčių!


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas