Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1735) 2023-03-07

Rinkimų rezultatų politinio komiteto Kretingos kraštas komanda laukė Vydmantuose, kavinėje „Delfai“.

Kretingos rajone II turo išrinkti merą neprireiks: per kovo 5-ąją įvykusius savivaldos ir tiesioginius merų rinkimus kretingiškiai apsisprendė iš pirmo karto ir Kretingos rajono meru antrai kadencijai išrinko Antaną Kalnių. Už politiniam komitetui Kretingos kraštas atstovaujantį kandidatą pasisakė 58,9 proc., arba 9 tūkst. 94, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Rinkėjai buvo aktyvesni

Palyginti su 2019-aisiais įvykusiais savivaldos rinkimais, šiuose, 2023-ųjų, rinkimuose Kretingos rajono rinkėjai buvo aktyvesni: 2019 m. rinkimuose dalyvavo 44,345 proc. rinkimų teisę turinčių rajono gyventojų, šiemet iš rinkėjų sąraše įrašytų 31 tūkst. 908 rinkėjų teise balsuoti pasinaudojo 48,39 proc., arba 15 tūkst. 441 rinkėjas merų rinkimuose ir vienu rinkėju mažiau tarybos narių rinkimuose. Šalies rinkėjų aktyvumo vidurkis – 48,91 proc., kai 2019 m. jis buvo 41,55 proc.

Negaliojančių biuletenių merų rinkimuose buvo 265, arba 1,72 proc., tarybos narių rinkimuose – 533, arba 3,45 proc.

Konkurentus pralenkė kelis kartus

Šių metų tiesioginiuose merų rinkimuose Kretingos rajono mero pozicijos siekė 8 kandidatai: Romualdas Jablonskis (Liberalų sąjūdis), Antanas Kalnius (politinis komitetas Kretingos kraštas), Dalia Martišauskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Dangiras Samalius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Justė Stonkutė (politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“), Rimvydas Šakinis (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Jolita Vaickienė (Darbo partija), Egidijus Viskontas (Lietuvos socialdemokratų partija).

Nuo meru antrai kadencijai išrinkto A. Kalniaus kiti kandidatai pagal atiduotų balsų skaičių atsiliko po kelis kartus. Už R. Šakinį, kuris užėmė antrą poziciją, balsavo 1 tūkst. 277, arba 8,27 proc., rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Toliau kandidatai į merus išsidėstė tokia tvarka: už J. Vaickienę balsavo 1 tūkst. 93, arba 7,2 proc. rinkėjų; už E. Viskontą – 1 tūkst. 39, arba 6,73 proc.; už D. Martišauskienę – 1 tūkst. 13 (6,56 proc.); už D. Samalių – 648 (4,2 proc.); už R. Jablonskį – 643 (4,16 proc.), už J. Stonkutę – 369 (2,39 proc.).


„Ko gero, senas kulinarines knygas aš pritraukiu, jos tarsi pačios pasipainioja mano kelyje“, – sakė parodą surengusi profesijos mokytoja Gita Ingrida Stupelienė.

Kolegių paskatinta, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo vyr. profesijos mokytoja Gita Ingrida Stupelienė šios ugdymo įstaigos bibliotekoje surengė senovinių kulinarinių knygų parodą.

50 knygų – tik pradžia

Ekspozicijoje – 50 tokio pobūdžio leidinių, bet mokytoja neslėpė: aistra kolekcionuoti neblės, o tik augs. Plėsdama savo senovinių knygų kolekciją, pedagogė daugiau orientuosis į Lietuvos etnografiniams regionams skirtus tradicinius valgius, jų gaminimo specifiką.

Kai kuriuose ir šioje parodoje eksponuojamuose leidiniuose aprašomi Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Pavyzdžiui, Dzūkijoje daug gaminama iš bulvių. Ypač populiarios dzūkiškos bandos, švilpikai, taip pat patiekalai iš gausiai randamų grybų bei uogų. Garbingą vietą šio regiono kulinarinio paveldo sąraše užima grikiai: iš jų miltų kepami išskirtiniai blynai, babkos. O aukštaičiai – tikri miltinių blynų, kuriuos patiekia su įvairiais pagardais, virtuozai. Niekur kitur – tik Žemaitijoje galima paragauti tikro žemaitiško kastinio ir šaltos sriubos cibulynės, ant suvalkiečių stalo visais laikais puikavosi ir puikuojasi fantastiško skonio skilandžiai, kiti rūkytos mėsos gaminiai, didžkukuliai, vėliau paplitę visoje Lietuvoje. Mažojoje Lietuvoje vyravo paprasti patiekalai, įmantrių valgių šio krašto žmonės nežinojo, maistas būdavo labai panašus: lapienė arba rūgščios kruopos, kartais gručkos (sriuba) arba barščiai. Tačiau garbingą vietą ant lietuvininkų stalo užėmė žuvies patiekalai.


Pažeidimų būta, bet ne masiškai

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Praėjus savivaldos rinkimams skaičiuojami ne tik rezultatai, bet ir tiek tądien, tiek agitaciniu laikotarpiu padaryti pažeidimai. Jų mūsų rajone užfiksavo ir policija, ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Nagrinėjo 8 skundus

Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisija per visą rinkimų agitacijos laikotarpį gavo ir tyrė 8 skundus. „Kovo 5-ąją, rinkimų dieną, buvo gautas vienas pranešimas dėl galimo rinkimų agitacijos pažeidimo, dėl jo pranešėjui buvo atsakyta. Daugiau jokių skundų iš Kretingos rajono VRK nefiksavo“, – kalbėjo VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Daugiau pažeidimų fiksuota iki rinkimų – politinės agitacijos laikotarpiu. Iš viso iki tol VRK buvo registruoti 7 pranešimai dėl galimų rinkimų teisės aktų pažeidimų Kretingos rajone, 5 iš jų – išnagrinėti. Du pažeidimai nustatyti dėl politinės reklamos žymėjimo reikalavimų neatitikimo. „Dėl vieno pranešimo buvo priimtas VRK sprendimas, nes buvo apskųstas komisijos priimtas sprendimas“, – sakė I. Ramanavičienė.

Rinkimų dieną apylinkėse pažeidimų nebuvo nustatyta. „Sulaukėme kelių pastebėjimų iš stebėtojų, tačiau nė vienas nebuvo pateiktas raštu, kaip pažeidimas“, – situaciją nusakė Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Alma Voveraitienė. Ji tęsė mintį: „Daugiausia skundų sulaukėme politinės agitacijos laikotarpiu dėl išorinės politinės reklamos – kad nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, netinkamose vietose pastatyti stendai, leidimų neturėjimas, lankstinukų nešiojimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir pan.“


Kovo 2 d. Henriko Lubino treniruojami Palangos „Kuršiai“ išvykoje po pratęsimo 106:109 (26:23; 29:24; 20:20; 22:30; 9:12) nusileido prieš Vilniaus „Rytą-II“ (17 pergalių, 20 pralaimėjimų). Rezultatyviai vykusiose rungtynėse „Kuršiai“ dar II kėlinį peržengė 50 taškų ribą ir į didžiąją pertrauką išėjo pirmaudami 55:47. Ketvirtą kėlinį likus žaisti tik 15 sekundžių priekyje buvo aikštės šeimininkai (94:97), bet paskutinė „Kuršių“ ataka baigėsi D. Franklin’o taikliu tritaškiu, ir komandoms teko žaisti pratęsimą. Pratęsime likus žaisti vos 5 sek. palangiškiams atsiliekant vienu tašku (106:107) tritaškiu bandė gelbėti tas pats D. Franklin’as, bet jo metimas tikslo nepasiekė, o kitoje aikštės pusėje abi baudas sumetus Adui Šimoniui pergalę šventė aikštės šeimininkai.

Šiose rungtynėse rezultatyviausiai Palangos „Kuršių“ komandoje žaidė: Dareial’as Franklin’as (8/15 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 11 atk. kamuolių, 4 per. kamuoliai, 32 naud. balai) – 31, Zacaree Owens’as (5/7 dvitaškiai, 9/9 baudos, 6 rez. perdavimai, 29 naud. balai) – 25, Tadas Budrys (10/14 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 28 naud. balai) – 22, Mantas Litvinas (2/5 tritaškiai) ir Ernestas Jaškus (2/3 tritaškiai) – po 8.


Nors elektronines cigaretes pagal įstatymą įsigyti galima tik nuo 18-os metų, neretai jos matyti nepilnamečių rankose, kartais net – besimokančiųjų pradinėse klasėse. Paaugliai yra linkę gudrauti, moka apeiti įstatymus, kad įsigytų bei vartotų elektronines cigaretes. Kad yra tokių problemų, pripažįsta ir specialistai.

Problema – didelė

Elektroninių cigarečių rūkymas tarp nepilnamečių – didelė problema visoje šalyje: į specialistus dėl rūkančių ar net jau priklausomybę patiriančių nepilnamečių kreipiasi ir jų tėvai, ir patys vaikai.

Problema aštrėja, nes elektroninių cigarečių griebiasi ir pradinių klasių mokiniai. „Būna, kad, jeigu I–II klasėje rūko bent vienas mokinys, tai visa klasė bent jau pabando, o kiti ir pasirenka šią negerovę“, – situaciją nusakė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Kretingoje Lina Bruzdeilynienė. Tokio tipo rūkalai yra labai lengvai prieinami ne tik suaugusiesiems, bet ir nepilnamečiams. „Šių rūkalų nepilnamečiai įsigyja įvairiai – internetu, mažesnieji – iš vyresnių ir pan. Kiek teko bendrauti su nepilnamečiais, visi jie vienbalsiai tikino, kad elektroninės cigaretės yra lengvai prieinamos“, – kalbėjo koordinatorė.

Jaunuoliai perka ne tik elektronines cigaretes, bet ir jiems skirtus papildymus, kuriuose – ne tik tabakas, bet neretai – ir narkotinės medžiagos. „Nepilnamečiai papildymus įsigyja nelegaliai, todėl nė patys nežino, ką rūko ir nuo ko tampa priklausomi. Atlikę tokių papildymų tyrimus, esame juose radę ir narkotinių medžiagų“, – sakė L. Bruzdeilynienė.

Todėl nepilnamečiai tampa priklausomi ne tik nuo tabako, bet ir narkotinių medžiagų. „Turime situacijų, kai į mus kreipiasi III–IV pradinių klasių mokinių tėvai, kurių vaikai jau yra priklausomi. Yra mokinių, kurie sako, kad rūko jau nuo 6-erių“, – įvardijo specialistė.

Vaikai elektronines cigaretes įsigyja iš santaupų, dienpinigių, per gimtadienį gautų pinigų, nemažai nepilnamečių turi ir prieigą prie elektroninės bankininkystės, dėl ko šių rūkalų gali įsigyti internetu. „Kai vaikai nebeturi pinigų, jie pradeda slapta jų pasiimti iš senelių, tėvų. Iš pradžių – mažomis sumomis, po to vis daugiau ir daugiau“, – iš kokių pinigų vaikai įsigyja rūkalų, atskleidė L. Bruzdeilynienė.

Rūkymas, kaip problema, dažniausiu atveju prasideda šeimose. „Suaugusieji elektroninių cigarečių rūkymo nevertina kaip išties rimtos ir ilgainiui blogas pasekmes sukeliančios problemos. Yra atvejų, kai tenka matyti tėvus, kartu berūkančius su savo vaikais, būna, kad ir tėvai elektronines cigaretes perka vaikams kaip dovanas, – kur neretai glūdi tokio nepilnamečių elgesio šaknys, pasakojo L. Bruzdeilynienė, atkreipusi dėmesį, kad elektronines cigaretes vartoja ne tik socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai. – Jas išbando dauguma vaikų, nepriklausomai, kokioje šeimoje jie gyvena.“


Šimtametė Emilija ligi šiol – viskuo besidominti skaitytoja, ilgametė Kurmaičių bibliotekos bičiulė.

Emilija Timokaitė iš Kurmaičių savo 100-ąjį gimtadienį pasitiko Kartenos katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje: vakar su jubiliejumi ją pasveikinti atvykusį Kretingos rajono merą Antaną Kalnių ji pirmoji, padėjusi skaitomą laikraštį į šoną, pasveikino, laimėjus mero rinkimus ir linkėjo gerų darbų Kretingos žmonėms.

Priėmusi sveikinimus, gėlės ir dovanas taip pat iš Kretingos seniūnijos seniūnės Sigitos Riepšaitės ir specialistės Audros Viskontienės bei ligoninės vadovo Normanto Žeimio, jubiliatė išsakė ir savo pagrindinį pageidavimą: „Kai sukako 100 metų, jau reikia namo.“ Moteris tai pasakė pačia tikriausia prasme – labai besiilginti namų, dienos ilgėja, tuoj užklups pavasaris, kurį pasitikti ji dar norinti savo namuose.

N. Žeimys pažadėjo šią galimybę aptarti su jos globėjais – Jolanta ir Egidijumi Girdeniais. Mat, senolė artimųjų visiškai nebeturi: jos vienturtis sūnus Mikalojus mirė 2008-aisiais, sustojus širdžiai.

Paprašyta papasakoti apie savo gyvenimą, E. Timokaitė sakė kilusi iš Biržų krašto, jos tėvai Elžbieta Lukošiūtė ir Jokūbas Timukas nebuvo turtingi, valdė ūkį su 10 ha žemės. Šeimoje augo 5 vaikai: 3 broliai – Jonas, Juozapas, Petras ir 2 seserys, be jos dar – Marytė. Tėvo netekę anksti – vos 27-erių šis mirė nuo vėžio. Visiems trims broliams karo pabaigoje pasitraukus į Ameriką, jai liko tik sesuo ir motina. Marytė taip pat jau iškeliavusi anapilin, o savo brolių likimų ji nė nebežinanti – po karo tarpusavio susirašinėjimas nutrūko.


Šeštadienio vakarą, apie 20.43 val., gausios rajono ugniagesių pajėgos išskubėjo į Kašučių gatvę Darbėnų miestelyje. Jiems atvykus ūkinio pastato stogas degė atvira liepsna.

Vieta aplink gaisrą – tankiai apstatyta ūkiniais ir gyvenamaisiais pastatais. Darbą apsunkino stiprus vėjas, todėl, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, aplinkiniai pastatai buvo liejami vandeniu.

Pastatas – mūrinis, stogas dengtas šiferiu, šalia priblokuota medinė malkinė. Per gaisrą nudegė pastato stogas, didžioji medinės perdangos dalis perdegė ir įlūžo. Išsaugoti du pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir malkinėje buvusios malkos.

Gaisrą gesino Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų, Salantų, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos.

„P. n.“ informacija


„Gerokai didesnį šilumos energijos vartojimą, tuo pačiu ir mokestį lemia pastato ir šildymo sistemų būklė“, – teigė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Dainius Budrys.

Nors žiema traukiasi nenoriai, už lango dar vis balta, gyventojai skaičiuoja savaites, kada gi baigsis pinigines tuštinantis šildymo sezonas.

– Kaip pagal oro sąlygas ir pagal sunaudojamos šilumos kiekį, palyginus su ankstesniu, jį vertina šilumininkai? Kiek megavatų šilumos „Kretingos šilumos tinklai“ pagamino ir vartotojams pateikė per valandą šaltuoju laiku?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Dainius Budrys:

– Iki šios dienos šilumos energijos esame pagaminę ir pardavę 7 proc. mažiau negu 2021–2022 m. šildymo sezoną. Lauko oro temperatūra taip pat buvo šiltesnė. Neigiama lauko oro temperatūra buvo tik gruodį –1,9 laipsnio, tad ir šilumos energijos pagaminta daugiausiai. Pagrindinėje katilinėje Nr. 2 Melioratorių g. 10 Kretingoje maksimali šilumos galia siekė per 9 MW, šiuo metu – apie 6,0 MW.

– Gera žinia: Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad degalai Lietuvoje pinga, kaina pastaruoju metu mažiausia Baltijos šalyse. Biokuro kaina tarptautinėje biržoje „Baltpool“ irgi mažėja kelintą savaitę iš eilės. Kaip tai atsilieps šilumos vartotojams?

– Dar 2022 metų vasarą „Baltpool“ biržoje sudarytų ilgalaikių ir šiais metais sudaromų trumpalaikių sandorių vidutinė kaina vasario ir kovo mėnesiais – 40 Eur/MWh, tad kovo ir balandžio mėnesiais šilumos kaina dėl biržoje pingančio biokuro nemažės. Esant biokuro kainai biržoje 27,74 Eur/MWh, gegužės mėnesio šilumos kaina mažėtų 13 proc. lyginant su kovo mėnesio šilumos kaina.


Trečią kartą merus rinkome tiesiogiai. Savaitgalį įvykusius tiesioginius Kretingos rajono savivaldybės mero rinkimus antrą kartą laimėjo politinio komiteto Kretingos kraštas deleguotas Antanas Kalnius. Šįkart fortūna jam ypač plačiai nusišypsojo – septynis konkurentus įveikė pirmame rinkimų ture ir pelnęs beveik 60 proc. (59,92 proc. nuo galiojančių biuletenių) rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų balsų lieka vadovauti rajonui antrą ketverių metų kadenciją.

Su naujai išrinktu Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi kalbėjomės, kaip pats prisipažino, po antros paeiliui mažamiegės nakties: buvę nerimo prieš rinkimus, rinkimų naktį užsitęsė rezultatų su komanda laukimas.

– Kas užtikrino tokią sėkmę politiniam komitetui Kretingos kraštas šiuose rinkimuose? Gavote net 11 vietų Savivaldybės taryboje, iškart pirmame ture laimėta mero pozicija.

– Paprastas nuoširdumas bendraujant su visais žmonėmis, atsakingas pažadų dalijimas. Nežadėjome to, ko žinojome negalintys ištesėti. Kretingos kraštas yra politinė organizacija, ne partija. Rinkėjai ne vien Kretingoje, ir Kaune, Druskininkuose, kitose šalies savivaldybėse patvirtino politinių komitetų stiprumą, atsvarą politinėms partijoms. Komitetas Kretingos kraštas šiandieną turi 56-is narius, lyginant su ankstesniais rinkimais, narių skaičius padvigubėjo, organizacija ir toliau auga. Norą dalyvauti jos veikloje pareiškė rinkimuose stebėtojais dirbę žmonės. Politinis komitetas Kretingos kraštas, kaip nauja politinė organizacija, negalėjo turėti savo atstovų Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijoje, rinkimų stebėsenos klausimą išsprendėme delegavę 32 rinkimų stebėtojus. Ir neapsirikome, esame tikri, kad be jų pagalbos minimum dvi vietas taryboje būtume praradę. Apmaudu, bet bandymų neteisėtai pelnyti rinkėjų balsus buvo, ypač rinkėjams balsuojant namuose. Dalį tokių pažeidimų mūsų stebėtojai užkardino, informavome apie pažeidimus Vyriausiąją rinkimų komisiją. Buvo atvejų, kai, atvykus pas rinkėją, paaiškėdavo, kad jis jau balsavo nedalyvaujant stebėtojams.


Jolita Vaickienė, Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatė į merus, tarybą:

– Manau, kad politikoje nėra amžinų laimėtojų ar pralaimėtojų. Šįkart rinkėjai nusprendė, kad turiu pailsėti nuo aktyvios politikos. Tikėjausi mūsų partijai geresnio rezultato tiek mero, tiek tarybos rinkimuose. Dėl tolesnio dalyvavimo politikoje dar pagalvosiu.

Rimvydas Šakinis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Savivaldybės merus:

– Giliai širdy esu labai laimingas – pirmąkart kandidatavau į merus, kartu su komanda pelniau siektą rinkėjų pripažinimą. Siekiau antro rinkimų turo, likti antru. Antras esu, pasigalynėjau su politikos senbuviais ir juos įveikiau. Ateityje labai norėčiau pradėti ruoštis Seimo rinkimams, juose sudalyvauti. Jei viskas gerai susiklostys.

Dalia Martišauskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatavo į Kretingos rajono savivaldybės merus, tarybą:

– Gerbiame rinkėjų valią, jų išrinktąjį merą A. Kalnių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esame svarbi parlamentinė partija, tikėjomės daugiau mandatų taryboje, vėlgi sprendė rinkėjas, jo sprendimą gerbiame. Turėdami du mandatus dirbsime nuosekliai rajono gerovei kaip politinė partija. Kaip skyriaus pirmininkė ir toliau dalyvausiu politikoje, rajono gyvenime.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas