Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1718) 2023-01-06

Išklausiusi moksleivių mamas, Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė (kairėje) pasidžiaugė jų drąsa ir iniciatyvumu. „Jeigu rajono Savivaldybė skirtų lėšų įrangai ir etatams, galėtume bandyti mokinių maitinimą organizuoti patys“, – sakė ji.

Darbėnų gimnazijoje besimokančių mokinių tėvai surinko 150 parašų ir kreipėsi į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių bei į „Pajūrio naujienas“. Tėvų netenkina ugdymo įstaigai maitinimo paslaugą teikianti įmonė „Bruneros“: maistas esą neskanus, bet nepigus, porcijos mažos, užuot pavalgę mokyklos valgykloje, sumuštinių, bandelių, bulvių traškučių per pertraukas vaikai laksto į miestelio parduotuves.

Susiskaičiuoti kainą turi patys

„Kai mes mokėmės šioje mokykloje, ir ji pati organizavo maitinimą, dar nepriėjus valgyklos, koridoriai patiekalais kvepėjo, žadino apetitą. Spurgų skonį ir dabar prisimenam. Nė į galvą mums neateidavo užkandžių ieškoti kitur, nors tuo metu parduotuvių Darbėnuose taip pat buvo“, – sakė po du moksleivius į gimnaziją leidžiančios Bronė Jurgutienė ir Donata Šilgalienė. Mamų žodžiais, kažkada papietauti į mokyklos valgyklą ateidavo žmonių ir iš miestelio, nes maistas būdavo „kaip namie“.

Iniciatyvos situaciją keisti ėmusis Auksė Drazdienė teigė turinti su kuo palyginti. „Trys mūsų šeimos vaikai į Darbėnų gimnaziją perėjo iš Palangos Baltijos pagrindinės mokyklos, kuri maitinimą ir dabar organizuoja pati. Skirtumas akivaizdus, ten valgykloje pagaminama ir daugiau, ir įvairiau, ir skaniau“, – kalbėjo mama. Tiesa, ji pripažino, kad dėl skonio ginčytis sunkoka – kas vienam patinka, nebūtinai patiks kitam. Be to, suveikia dar ir „bandos“ jausmas: jeigu vienam neskanu, tai ir kitas sakys, kad neskanu, jeigu vienas „submarino“ eina į parduotuvę, tai iš paskos ir kitas eis. Tačiau, anot pašnekovės, Darbėnų mokyklos valgykloje maistas ir patiekiamas neestetiškai, nepriimtina ir pati jo pardavimo tvarka. Pirmiausia, trūksta išsamesnės informacijos, valgiaraščio šriftas per smulkus, vaikas nežino, ką, atėjęs į valgyklą, už savo atsineštus pinigus šiandien galės nusipirkti, turi virėjų klausinėti, mat, tarkim, kepsnio, grikių, šnicelio, padažo, bulvių, salotų, šaukšto grietinės ir pan. kainos yra surašytos atskirai. A. Drazdienė iš tėvų girdėjusi, kad kai kuriems, ypač mažesniems, jautresniems, galbūt ne tokios greitos orientacijos vaikams sunkiau susigaudyti, per pertrauką patiems greitai kainas susidėlioti, suprasti, ką pirks, kiek mokės.

„Juk, kai mes ateiname į kavinę, atsivertę meniu, iškart pamatome, kiek kainuos pasirinktas kepsnys. Kodėl čia taip negali būti?“ – pritarė D. Šilgalienė.

Gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė teigė „Bruneros“ veiklai įtakos neturinti, negalinti nurodinėti, kaip dirbti, bet yra prašiusi, kad ant valgyklos durų pakabinamo meniu šriftas būtų padidintas, išspausdintas A3 formatu. Tokio pažado negavusi. „O dėl kainų sudėliojimo... mūsų vaikai mokykloje mokomi finansinio raštingumo, sunkiau susiskaičiuoti galbūt tik mažesniems“, – svarstė ji.


Agidija KVASIENĖ

– Nesidomiu, nebepasitikiu, į rinkimus nebeinu. Partijų sąrašuose pilna nežinomų, negirdėtų, nieko gero nenuveikusių žmonių. Dar nepatinka, kad žmogus balsuoji už tą, ką norėtum matyti valdžioje, bet, kai išrenka, paaiškėja, jog koalicijas jie sudaro su tais, kurie tau nė iš tolo nepriimtini. Tai nesąžininga.

Adolfas ČERNECKIS:

– Aišku, ne tas pats, kas valdys rajoną, domėsiuosi – laiko iki kovo 5-osios, kai vyks savivaldos rinkimai, yra. Balsuoti aš einu visada. Du pretendentus į merus šiandien galiu įvardinti: dabartinė Savivaldybės administracijos direktorė ir antros kadencijos sieksiantis dabartinis meras Yra jų ir daugiau, bet pavardžių neprisimenu.

Nijolė GARBENČIENĖ:

– Nesidomėjau, tik girdėjau, kad tas pats meras į savo postą kandidatuos. O partijos? Visada balsuoju už vieną ir tą pačią, savo pažiūroms nuo seno esu ištikima. Tokios nuostatos laikysiuos toliau. Žinoma, kartais pasitaiko, kad koks nors sprendimas nepatinka, nuvilia, papiktina. Tada truputį tenka ir papukstėti.

Genovaitė ČERNECKIENĖ:

– Nelabai domėjausi, bet, aišku, prieš rinkimus reikės daugiau pasiskaityti. Dėl mero, kokio norėčiau, nuomonės gal jau ir nekeisiu. Žinau, kad galių merams nuo šiol bus suteikta labai daug, todėl pretendentas turi būti tvirtas, turėti didelį atsakomybės jausmą. O partijų kandidatų sąrašus reikia matyti, pagalvoti, už ką verta balsą atiduoti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingiškiai patys sukūrė naują šventinę tradiciją – nykštukų alėją: patys atvežė savo darbus į aikštę, patys ir pasirūpins ją sutvarkyti.

Kretingiškiai skaitytojai domisi, kur, pasibaigus šventėms, iš Rotušės aikštės skvero iškeliaus nykštukai, nuo Kalėdų iki Trijų karalių, sausio 6-osios, kūrę miestiečiams ir svečiams smagią nuotaiką.

Šios akcijos iniciatorė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė sakė, kad nykštukus ir jų kompozicijas šį savaitgalį išsigabens patys jų kūrėjai – įstaigų, organizacijų atstovai bei pavieniai kretingiškiai.

„Nykštukai sugrįš į dirbtuves, palėpes, kiemus, kur galbūt lauks kitų metų, kad atkurti, sutvarkyti vėl sulauktų ateinančių Naujųjų. O gal kažkuriems ir telemta būti trumpaamžiams: šeimininkai išardys detales ir galbūt panaudos kitiems kūrybiniams darbams“, – smagiai kalbėjo A. Pocienė. Jos žodžiais, nykštukų alėja Kretingos miesto centrą šventiniu periodu puošė antrus metus. Užpernai paraginus kretingiškiai atsiliepė su entuziazmu, pernai – taip pat. Užpernai buvo sukurta apie 30 nykštukų dekoracijų ir jų kompozicijų. Šioms šventėms – keliomis mažiau.

„Kretingiškiai jau dabar teiraujasi, ar kitąmet vėl įrengsime nykštukų alėją, nes svečiai, o ir patys miesto žmonės, ypač – jaunos šeimos su vaikais, seneliai su anūkais, labai džiaugėsi, fotografavosi, sakė, kad tai – Kretingos miesto kalėdinis išskirtinumas. Manyčiau, kad nykštukų alėja jau tampa nauja šventine Kretingos tradicija“, – kalbėjo A. Pocienė, negalėdama išskirti nė vienos kompozicijos ar dekoracijos, nes visos jos – viena už kitą originalesnės. „Visi – organizacijos, bendruomenės, šeimos – kurdami grožį, sudeda į savo kūrinius meilę, originalumą, entuziazmą“, – akcentavo akcijos iniciatorė.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė papildė: „Jeigu po savaitgalio užsiliks koks nykštukas – jo neatsiims patys kūrėjai, dekoracijas surinks ir išveš komunalininkai, nes po švenčių miesto aikštė turi būti sutvarkyta.“

„P. n.“ informacija


Savo profesine patirtimi pasidalino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Nerijus Vaičius (iš kairės), ugniagesiai gelbėtojai Evaldas Pazdrazdis, Mindaugas Narvilas, Andrius Daukantas, Mindaugas Kiselis.

Tragiškos nelaimės keliuose ir ne tik atskleidžia ir skubios pagalbos tarnybų profesionalumą – sugebėjimą išlaikyti ramybę ekstremaliose situacijose. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai pasidalijo savo darbo patirtimi ir atskleidė, kokias emocijas jiems tenka išgyventi.

Skaudžiausia, kai žūsta vaikai

Atėję į darbą ugniagesiai gelbėtojai niekada nežino, kokia nelaimė tądien gali įvykti – eismo įvykiai, kuomet tenka traukti prispaustus žmonės, gaisrai, stichinės nelaimės ir t. t.

„Visus įvykius kurį laiką nešiojiesi su savimi“, – apie darbo specifiką kalbėjo vienas ugniagesių Andrius Daukantas. Pamainos vadas Nerijus Vaičius pasidalijo vienu labiausiai jo atmintyje išlikusiu įvykiu – kuomet traukinys rėžėsi į automobilį, kuriame buvo moteris su mažamečiu vaiku: „Tas įvykis yra išlikęs mano akyse.“

Kad įvykiai, kuomet žūsta vaikai, – patys žiauriausi, vienbalsiai antrino ir jo kolegos. „Kai pats turi vaikų, negali tokiose situacijose nieko nejausti. Šie įvykiai patys žiauriausi“, – tikino 5-erius metus Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis A. Daukantas. Neretas ugniagesys po tokių situacijų svajoja kuo greičiau sugrįžti pas savo artimuosius ir juos apkabinti.

28-erių Evaldas Pazdrazdis atkreipė dėmesį, kad visi įvykiai skaudūs, tačiau, kai nukenčia ar žūsta jauni žmonės, būna dar jautriau: „Jausmas nemalonus, kuomet matai, kad žūsta ir jaunesni už tave. Prisimenu, kai Kretinga–Raguviškiai kelyje žuvo 18 metų keleivė, tuomet automobilis susidūrė su vilkiku. Tada ji buvo tik kiek jaunesnė už mane. Tai išties kraupu.“


„Pajūrio naujienų“ redakcija tradiciškai pirmuosiuose naujųjų metų laikraščio numeriuose pristatydavo pirmąjį Kretingos ligoninėje gimusį rajono naujagimį.

Kretingos rajono ligoninėje pernai uždarius Gimdymo skyrių, mūsų ir aplinkinių Skuodo, Plungės rajonų bei Palangos miesto gimdyvės dažniausiai vyksta gimdyti į artimiausią Klaipėdos universitetinę ligoninę. Būtent šioje kaimyninėje ligoninėje sausio 2-ąją 14. 19 val. pasaulį savo riksmu pasveikino pirmoji kretingiškė naujagimė, kurią pagimdė 36-erių Jolanta Mikaločiūtė iš Padvarių. Mergytės svoris 4070 g, ūgis – 57 cm.

Tai – antrasis kūdikis kazino krupje dirbančios J. Mikaločiūtės šeimoje, kurioje sugrįžtant mažylės sesers nekantriai laukia 14-metė Viktorija. Mažylės tėtis 37-erių verslininkas Tadas Savickis, atviravo jaunoji motina, dalyvavo gimdyme ir pasitiko kūdikį pasibeldžiant į pasaulį.

„Pagimdžiau labai lengvai ir greitai. Pati vairavau į Klaipėdą, – vykau kitais reikalais, kai prie šviesoforo pajutau sąrėmius. Nuvairavau pas vyrą, o jis atgabeno mane į ligoninę“, – Jolanta nuotaikingai pasakojo mažylės gimimo istoriją, mat ji, pagal gydytojų skaičiavimus, pasaulį išvysti turėjo tik sausio 7-ąją.

Tėvai dukrai vardo dar kol kas neišrinko. „Mažylė labai panaši į tėtį, ir jis pats tai įžvelgė“, – džiaugėsi gimdyvė.

Tiek Jolantos, tiek Tado tėvams mažylė yra 5-oji anūkė. Savo mamai Virginijai iš 5 anūkų Jolanta padovanojo vyriausiąją Viktoriją ir mažiausiąją anūkėlę. O Tado tėvai Liucija ir Antanas susilaukė jau penktos anūkės. Abu – Jolanta ir Tadas – savose šeimose augo kartu su broliais: Jolanta turi 2, o Tadas 3 brolius.

„P. n.“ informacija


Artimiesiems skauda ne ką mažiau

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė (dešinėje) tikino, kad jų įstaigos kolektyvo tikslas – dirbti taip, kad ir gyventojai, ir jų artimieji nejaustų didelės atskirties nuo namų aplinkos.

Kai artimą žmogų dėl jo ligos ir negebėjimo gyventi savarankiškai šeimos nariai, ypač – dirbantys ir negalintys pasirūpinti, apgyvendina globos įstaigoje, įvyksta sudėtinga psichologinė adaptacija tiek neįgaliajam, tiek visai jo šeimai. „Artimiesiems skauda ne ką mažiau, negu į globos įstaigą atvežtam žmogui“, – tikino Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, pradėjus pokalbį šia gana jautria tema.

– Jūsų įstaigoje apgyvendinami žmonės su fizine ir psichine negalia, neretai – sunkia. Ne dažnas jų tesuvokia, kad savarankiškai vieni savo namuose nebepajėgia gyventi ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl apgyvendinti globos namuose pyksta ant artimųjų, kad juos neva išmetė, jie tapo nebereikalingi. Jiems atrodo, kad visas pasaulis prieš juos susimokė. Yra tekę girdėti tokių globojamųjų skundų.

– Taip, tai tiesa. Reikia suprasti, kad žmogus atvežtas iš savo namų, iš jo įprastos aplinkos, patenka į naujus namus, kur – kita tvarka, nauji žmonės. Jam ir ilgu, ir reikia apsiprasti naujoje vietoje. Adaptacija yra labai skirtinga: vienas prisitaiko per mėnesį, o kitas – per pusmetį ir ilgiau, kol suvokia, kad jis priklauso šitai bendruomenei, kad čia gyvens nuolatos.

Todėl labai svarbu mūsų socialiniams darbuotojams ir psichologams padėti, kad naujasis gyventojas kuo greičiau pritaptų. Įstaigos specialistų komandai vertinant žmogaus poreikius, yra pasiūloma ir psichologo pagalba: vieni ją priima – lanko užsiėmimus pavieniui ir dalyvauja bendrose terapijose, kiti atsisako. Įstaigoje turime dvi puikias psichologes Liudmilą Rumovskają ir Vitaliją Girgždę, – pastaroji įsisavino gyventojų mėgstamą labirintų terapiją. Deja, mūsų visuomenėje ir sveikoje jos aplinkoje dar tebėra gajus supratimas: jeigu kreipiesi į psichologą, vadinasi, kažkas su tavimi labai negerai. Ir šis suvokimas iš visuomenės atsinešamas į mūsų įstaigą. Patys žmonės su psichikos sutrikimais nesupranta, kad psichologas jam gali padėti, ir būna nusiteikęs priešiškai.

– Kaip į atvirai rodomą priešiškumą, pyktį, blogiečio vaidmenį reaguoti artimiesiems?

– Ir artimieji išgyvena adaptaciją, kai į viena susimaišo jų kaltės, nerimo, baimės jausmas. Jiems taip pat emociškai labai sunku į valdišką įstaigą išvežti savo namiškį, kurį slaugė, kuriuo rūpinosi. Artimieji taip pat jaučia vidinį skausmą, nes atsiskyrimas šeimoje yra skausmingas. Bet per laiką adaptuojasi ir artimieji, ypač pamatę, kad savo žmogų gali lankyti, parsivežti atostogų.

Dabar mūsų įstaigoje iš 230 gyventojų tėra vos vienas kitas, kurių nelanko artimieji, ir tai parodo, kad ryšys išlieka ilgam. Viskas nusistovi, ateina abipusis suvokimas, kad ne paliko ar atstūmė, o rūpinasi, tik – kitaip. Kai pamatai artimo žmogaus akyse ramybę ir susitaikymą, supranti, kad visa mūsų komanda dirbo gerai, jei nerimą, vadinasi, kažko neįžvelgėme, nemokėjome. Nes mūsų globos įstaigos tikslas ir yra – teikti kuo kokybiškesnes paslaugas, kad ir gyventojams, ir jų artimiesiems čia būtų kuo geriau.


Garbaus amžiaus kretingiškė Danutė M. redakcijai pasiguodė, kad po švenčių, sausio 2-ąją, jai sunkiai pavyko prisiskambinti į Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) registratūrą, kad prisiregistruotų pas savo šeimos gydytoją.

„Susirgau per Kalėdas, skaudėjo gerklę, sunkiai vaikštau. Skambinau į registratūrą tel. 79004 nuo pat ryto, bet 2 valandas linija buvo vis užimta. Apie 13 val. skambinau į mobilųjį telefoną, neatsakė, bet aš turėjau kantrybės skambinti į registratūros laidinį telefoną iš naujo. Kai susijungė, registratorė kalbėjo nemandagiai ir atžagariai. Pasisakiau, kad blogai jaučiuosi, sujungė su gydytojos kabinetu, gydytojos darbo valandos ėjo į pabaigą. Liepė nusipirkti kovido testą. Aš gyvenu viena, nieko artimo šalia nėra, kaip išeisiu jį nusipirkti. Jaučiu nuoskaudą, kad su manimi, sergančiu pacientu, buvo pasielgta taip atsainiai“, – kalbėjo kretingiškė.

Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė paaiškino, kad pirmas dienas po švenčių, ypač sausio 2-ąją, registratūrą tiesiog užplūdo pacientų skambučiai. „Šventinis periodas, siaučia virusinės ligos, gripas, pacientų – antplūdis toks, kokio įprastai nebūna. Teko papildomai nukreipti darbuotojų į registratūrą. Labai pasijuto iš sostinės ataidėjusios netikėtos garsios Lietuvos moters mirtis nuo palučių uždegimo: į šią netektį reagavę mūsų žmonės prašė ne tik gydytojų konsultacijų, bet ir peršviesti plaučius. Krūvis visą šią savaitę visiems PSPC darbuotojams – ir šeimos gydytojams, ir slaugytojoms, registratorėms – didžiulis, netilo telefonai, gal neįtiko kažkurios registratorės balso tonas, už tai atsiprašome skaitytojos“, – R. Eitavičienė paragino ir darbuotojus, ir pacientus turėti kantrybės bei abipusės empatijos. Ji taip pat neslėpė, kad šis skambutis – pirmasis šiemet iš pacientų sulauktas nusiskundimas jų įstaigos darbuotojų elgesiu.

„P. n.“ informacija


Nuo šiol Klaipėdos universitetinę ligoninę sudarys 3 anksčiau veikusios atskiros ligoninės (iš kairės) universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Nuo šiol Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų.  

„Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną įstaigą, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras, kuris turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikimės, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus, taip suteikiant postūmį visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“, – teigė ministras A. Dulkys.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.


Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Pokyčiai laukia ir pacientų – ne visais atvejais jie galėtų prisirašyti pas tą šeimos gydytoją, pas kurį pageidauja.

Projekte numatyta, kad reikėtų atsižvelgti į dvi aplinkybes: kiek šeimos gydytojas jau turi prisirašiusiųjų ir į paciento gyvenamąją vietą.

Projekto rengėjų teigimu, dėl didelių aptarnaujamų apylinkių šeimos gydytojams susidaro per dideli darbo krūviai, kol patenka apžiūrai, pacientai ilgai laukia eilėse. Taip pat problemų kyla ir dėl geografinių atstumų nuo pirminę sveikatos priežiūrą organizuojančios medicinos įstaigos ir paciento namų. Pavyzdžiui, žmogus gyvena Kretingoje, o pas gydytoją prisirašęs gerokai toliau, kitame mieste. Tokiu atveju gydytojas paslaugų suteikti negali fiziškai. Tačiau naujovė ypač aktuali būtų studentams, kuriems ligos atveju pas savo šeimos gydytoją parvažiuoti tektų iš Vilniaus ar iš Kauno.

Šeimos medicinos paslaugų efektyvumo gerinimas inicijuotas atsižvelgiant į prastus gyventojų sveikatos rodiklius. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų planą kas dvejus metus peržiūri ir atnaujina šeimos medicinos politikos formavimo grupė, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai.

„P. n.“ informacija


Kai aplinkui kainos kyla, „Atostogų parke“ jos šiais metais leidžiasi žemyn.

„Norime, kad žmonės mėgaudamiesi šiltais baseinais ir pirtimis paliktų čia stresą, įtampą, kuriuos kelia šiandienis gyvenimo tempas, kylančios energetikos, būsto paskolų kainos. Stresas organizmui atsiliepia sveikatos problemomis, bloga savijauta, alina imuninę sistemą. Tad nuo sausio 9 d. siekdami, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti mūsų sveikatai teigiamą įtaką darančiomis, savijautą gerinančiomis paslaugomis, mažiname kainas ir jos tampa draugiškesnės daugeliui lankytojų“, – sakė poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Pavyzdžiui, vaikui nuo 5 iki 15 metų dviejų valandų apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje kainuos nuo 6 Eur vietoje 20 Eur, suaugusiajam – nuo 14 Eur vietoje 34 Eur, senjorams kainos mažėja per pusę – dviejų valandų apsilankymo kaina nuo 12 Eur vietoje 24 Eur.

Mažiausiems - nemokamai

Kainos suskirstytos pagal apsilankymo laiką ir savaitės dienas. Draugiškiausios kainos apsilankymui baseinuose ir pirtyse bus darbo dienomis iki 15 val.

Vaikams iki 5 metų apsilankymas „Atostogų parko“ baseinuose kaip ir anksčiau – nieko nekainuoja. Mažyliams komplekso baseinų erdvėje įrengtos dvi žaidimų erdvės, vienoje kurių yra vandens nusileidimo kalnelis, šviečiantys fontanai, srovės, kamuoliukų baseinas. Ilsėtis mažyliams smagu daugumoje „Atostogų parko“ baseinų, nes jų temperatūra yra tinkama mažiems vaikams.


Kalendoriuje – Pastauninko parkas žiemą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Vaidoto Kisielio nuotraukomis iliustruotas ir jo paties išleistas kalendorius „Pastauninko parkas žiemą – 2023“.

Kretingiškis profesionalus fotografas Vaidotas Kisielis, ilgus metus dirbęs Šiaulių fotografijos muziejuje, per atgimimą fiksavęs Lietuvos istorijai įsimintinus vaizdus, o dabar – „Pajūrio naujienų“ kūrybinio priedo „Smiltys“ fotogalerijų bendraautorius, neseniai išleido savo paties meninėmis nuotraukomis iliustruotą sieninį kalendorių „Pastauninko parkas žiemą – 2023“.

Kalendoriuje užfiksuoti Pastauninko parko gamtos vaizdai žiemą, lengvai panirę į rūką ir iš jo išplaukiantys, parką puošiantys mažosios architektūros elementai – skulptūros, kalto metalo saulutė, inkilai. Fotografijų autorius sakė išėjęs į parką ir nebegalėjęs iš jo taip lengvai išeiti, – buvęs pagautas fantastiško jo vaizdų grožio, kurį nesustodamas kelias valandas fiksavęs. O kai pribrendo laikas išleisti kalendorių – tą jis darąs gana dažnai ir įvairiomis progomis, – bereikėjo tik surinkti nuotraukas, prie jų prisėsti apdoroti, ir štai – kalendorius parengtas. Kalendorių sumaketavęs pats, kaip nesyk, internetu persiuntęs tuo užsiimančioms privačioms leidykloms, o šios atsiunčia jau paruoštą produktą. „Tik pinigų turėk, nebereikia pačiam nė važinėti, derinti“, – teigė V. Kisielis.

Pačiam paruošti nuotraukas ir išleisti kalendorius tapę jo pomėgiu: „Išleidžiu kasmet, kartais net po kelis: tai šeimos šventėms su smagiomis fotografijomis, išleidau ir specialų savo mamos 95-mečio jubiliejui, anūkams su nuotaikingais kadrais. Dabar sugalvojau šį metinį kalendorių su atskirais mėnesiais, pažymėtomis valstybinėmis šventėmis, o – ir labai svarbu – gražiais vaizdais, kad visus metus džiugintų širdį, malonintų akį. Kitąmet vėl kažką sugalvosiu“, – kalbėjo kalendorių sudarytojas.

Kisielių pavardė kretingiškiams žinoma: ne tik Vaidotas apdovanotas kūrybiniu pajautimu, noru fiksuoti aplinkinį grožį, bet ir jo žmona Birutė – buvusi ilgametė pedagogė, gerokai prieš dešimtmetį pradėjusi kolekcionuoti ežiukus: jų skulptūrėles, žaislus, suvenyrus, atvirukus.

Dabar B. Kisielienės kolekcijoje – 1 tūkst. 82 įvairūs ežiukai. Šiuos šeima, įsikūrusi „Draugystės“ sodininkų bendrijoje, eksponuoja specialiai kolekcijai pritaikytame sodo namelyje. Jų namai – jau žinomi tokių kolekcijų mėgėjams: atvyksta mokinių grupės, ekskursijos, o ir pavieniai lankytojai iš įvairių Lietuvos vietų.

O ir pats Vaidotas juokavo dabar mėgstąs „blusinėti“ po gamtą – tai sudėtingą skruzdėlių kasdienybę stebėti, tai vabalų meilės šokius ar mūšius kovojant už būvį fiksuoti. Šiais, eiliniam skubančiam pašaliečiui sunkiai matomais, vaizdais jis noriai dalijasi su savo sekėjais socialiniuose tinkluose.


Rastas mirusio vyro kūnas

  • Iš policijos suvestinių

Gyvenamosiose patalpose Maironio gatvėje Palangoje sausio 2 d. apie 12.03 val. rastas mirusio vyro kūnas su kraujosruvomis veide ir nubrozdinimais kojose. Vyras gimęs 1946 m.

„Pirminiais duomenimis, mirtis – ne smurtinė“, – sakė Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

TŪZŲ k. sausio 3 d. apie 6.37 val. neblaivus vyras, gimęs 1981 m., kuriam nustatytos 2,28 prom., per konfliktą sudavė nenustatytą kiekį smūgių 1986 m. gimusiai moteriai. Pastarajai nustatytas 1,23 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Pradėtas tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdė tikslines išvykas į šalies miškus, tikrino eglučių pardavimo punktus, medienos sandėlius, miško valdas ir transporto priemones. Tokie patikrinimai organizuoti ir Kretingos rajone.

„Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai nuolat vykdo planinius ir neplaninius reidus bei prevencinius patikrinimus dėl galimų neteisėtų veikų valstybiniuose miškuose. Gruodžio mėnesį reidai buvo vykdomi pasitelkiant policijos pajėgas“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško apsaugos specialistė Jurgita Mikšytė.

Kretingos ir Skuodo rajonuose nustatyti 2 neteisėtų miško kirtimo atvejai, dėl jų vyksta tyrimai.

„Nuolat stebime miško užšlamštinimo atvejus, – kai buitinės, statybinės, automobilių remonto atliekos yra netinkamai tvarkomos jas tiesiog išmetant nuošaliau esančiuose miškuose. Kad galėtumėme nustatyti pažeidėjus, keliose vietose pradėjome mišką stebėti kameromis“, – sakė J. Mikšytė.

Per šventinį laikotarpį įvairiuose šalies regionuose aplinkosaugininkai iš viso patikrino 47 fizinius asmenis, 59 miško valdas, 5 medienos sandėlius ir pažeidimų nenustatė.

Patikrinimų tikslas buvo apsaugoti miškus nuo neteisėtų kirtimų prieš žiemos šventes. Ypatingą dėmesį specialistai skyrė eglučių apsaugai, kad nebūtų nelegaliai jomis prekiaujama ar neteisėtai kertamos miške.

Miškų kontrolės departamento patarėjos Maženos Osinskos teigimu, visuomenės sąmoningumas didėja – savavališkų kirtimų ar neteisėtų pardavimų nenustatyta.

Savavališkas eglučių kirtimas užtraukia administracinę baudą. Fiziniam asmeniui skiriama nuo 60 iki 300 eurų bauda, taip pat reikia atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui bauda – nuo 300 iki 600 eurų.

„P. n.“ informacija


Pirmadienio naktį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, bendradarbiaudami su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ nariais, nustatė kelis asmenis neteisėtai gaudžiusius žuvis nėginėmis gaudyklėmis. Vienas jų – Kretingoje.

„Nėginės gaudyklės – draudžiamas ne mėgėjų žvejybos įrankis. Su šiuo įrankiu, kaip ir tinklais sugaunama daug žuvų ir taip padaroma didelė žala žuvų ištekliams“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Sausio 2 d. aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai aptiko dar du asmenis, gaudžiusius žuvis dviem nėginėmis gaudyklėmis Klaipėdos rajone, Karaliaus Vilhelmo kanale. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės. Už neleistiną žvejybą asmeniui teks atlyginti žalą gamtai – 660 eurų.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovų informacija padėjo išaiškinti pažeidėją ir Kretingoje, dar gruodžio 26-ąją. Akmenos–Danės upių atkarpoje nėgine gaudykle asmuo buvo sugavęs 107 nėges, todėl jam teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 1580 eurų.

Visiems asmenims pradėtos administracinės teisenos ir gresia baudos iki 300 eurų. Taip pat paimti neteisėti žvejybos įrankiai.

Šiuo metu upinių nėgių žvejyba draudžiama. Šias žuvis bus leidžiama žvejoti nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., vadovaujantis Limituotos žvejybos vidaus vandenyse aprašu.

„P. n.“ informacija


Svetlana Sliusarenko maitino kaimynų paliktus keturkojus ir skaičiavo į kaimą atskrendančias bombas.

metų Svetlana Sliusarneko buvo viena iš vos keliolikos žmonių, kurie nepabėgo iš Rusijos okupantų užimto kaimo. Jame iki karo gyveno 6 tūkst. žmonių. Tuo pačiu ji buvo vienintelė, kuri į bloknotą kasdien užsirašydavo į gyvenvietę atlėkusių bombų kiekį ir vienintelė, kuri nuo bado gelbėjo išsibėgusių kaimynų gyvūnus.

Nors Cirkuny okupacija, prasidėjusi jau pirmą karo dieną, tęsėsi tik pustrečio mėnesio, tačiau net 80 proc. pastatų kaime liko sugriauti arba apgriauti, kadangi per Cirkuny, nutolusius 5 km nuo Charkovo pakraščio ir 30 km nuo Rusijos sienos, ėjo fronto linija, ir bombos į kaimą skriejo iš abiejų pusių.

Labiausiai kaimas nukentėjo, Ukrainos kariams perėjus į kontrpuolimą ir išvadavus kaimą, kai atsitraukdami okupantai iš keršto tyčia griovė svarbiausius pastatus šioje ir gretimose gyvenvietėse. Prieš pabėgdami iš Cirkuny, priešai nutaikė tankų šūvius į seniūniją, polikliniką, mokyklą, paštą, bažnyčią, parduotuves, kavines.

Iki karo dažytoja aviacijos fabrike dirbusi S. Sliusarenko nepaisė okupantų įvestos komendanto valandos, lekiančių bombų – kasdien gamino ir nešė maistą kaimynų paliktiems 26 šunims ir 27 katėms. Moteris savo namo kieme iki karo laikė kelis šunis ir kates, o per okupaciją jos kiemas ir namas buvo tapę tikrų tikriausia keturkojų prieglauda. „Išbadėję gyvūnai ėdė viską – net kruopų košę ir išvirtas bulvių lupenas“, – prisiminė S. Sliusarenko.

Moteris teigė kitko gyvūnams pasiūlyti negalėjusi: parduotuvės neveikė, o savanoriai maisto paketus pradėjo vežti vėliau.

Nešdama maistą kaimynų kiemuose likusiems ir savo namų nenorėjusiems palikti šunims ir katėms, S. Sliusarenko tris kartus pateko į tiesioginį raketų apšaudymą. Moteris skubiai parkrisdavo ant žemės, pagulėdavo ir, sprogimams nutilus, eidavo toliau pas keturkojus.

S. Sliusarenko nepatyrė nė mažiausio sužeidimo, tačiau bomba išvertė dalį jos namo sienos ir stogo kampą, kai buvo nuėjusi gyvūnams semti vandens iš šulinio.


Naujosiose patalpose šventes pasitiko Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Baublių komanda: iš Minijos g. Nr. 37 persikėlė į Mokyklos g. Nr. 18.

Šiais metais dar planuojama naujosios būstinės teritoriją aptverti tvora, pasodinti veją, dalį teritorijos iškloti trinkelėmis, įmontuoti vėliavos stiebą. „Taip pat turėtų atsirasti darbuotojams skirta automobilių stovėjimo aikštelė“, – sakė tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.

Pastato tvarkymo darbai, patalpų įrengimas ir baldai iš viso kainavo apie 50 tūkst. eurų.

Jau yra atnaujintos visos Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandų patalpos: Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių komandų. Šiais, 2023-iaisiais, metais planuojama toliau gerinti ugniagesių darbo sąlygas. Savivaldybė ketina pakeisti seniausią gaisrinės automobilį, kuris priklauso Baublių komandai. Jis – 1982 m. „Dar spręsime, ar keisime būtent šį automobilį. Vertinsime poreikį kitose komandose – kiek, kuriose apylinkėse yra išvažiavimų ir panašiai“, – kalbėjo tarnybos viršininkas.

Taip pat Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba svarsto įsigyti naujos gelbėjimo įrangos – hidraulinės, kuri naudojama autoįvykiuose, ledo ir vandens gelbėjimo priemonę, kurią šiuo metu turi tik Kartenos komanda. „Pastaroji skirta gelbėti skęstantiesiems, taip pat ir įlūžus ledui“, – paaiškino N. Ciparis, pasvarstęs, kad tokia įranga šiuo metu būtų naudinga Darbėnų arba Salantų komandai.

„P. n.“ informacija


Senojo Turgaus gatvėje Palangoje sausio 3 d. apie 14.05 val. daugiabučio gyvenamojo namo 2-ajame aukšte degė butas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams patalpos buvo uždūmintos.

Kilus gaisrui savininkas buvo namuose, priešingame kambaryje negu gaisravietė. Iš patalpų jis išvestas sąmoningas, perduotas medikams. Greitoji medicinos pagalba vyrą išvežė apžiūrai į ligoninę.

Per gaisrą apdegė televizorius, šalia buvę kiti namų apyvokos daiktai, išdužo du kambario langų stiklai, visame plote aprūko sienos ir lubos, aprūko balkono plastikinės dailylentės. Aprūko ir gretimų kambarių sienos bei lubos. Butas – 4 kambarių.

Kodėl viename kambaryje kilo gaisras, aiškinamasi.

„P. n.“ informacija


Kretingos seniūnija, dar vadinama kaimiškąja, sausio pabaigoje jau ketina persikelti į kitą vietą – buvusią biblioteką Vilniaus g. Nr. 8. Kadangi, persikėlus seniūnijai, beveik visos patalpos šiame pastate bus panaudotos, ateityje planuojama atnaujinti ir jo išorę.

Baigia tvarkyti

Patalpas Vilniaus gatvėje jau baigia tvarkyti, dar reikia atlikti kelis kosmetinio remonto darbus. „Šiek tiek pakeistas patalpų išplanavimas, išdažytos sienos, pakeistos durys, įrengtas vienas visuomeninio naudojimo tualetas, kitas – seniūnijos darbuotojams“, – atliktus darbus vardino Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė.

Senojoje bibliotekoje įrengti 6 kabinetai, kuriose dirbs 7 seniūnijos darbuotojai. Seniūnė pasidžiaugė, kad persikrausto į naujas erdves: „Visada malonu pereiti į naujas patalpas. Išlieka tik vienintelis klausimas, kodėl kaimiškoji seniūnija vėl perkeliama į miestą.“

Kretingos seniūnija į naujas patalpas planuoja persikelti iki sausio 20 d. „Tai preliminari data“, – tikino S. Riepšaitė. Ankščiau šiose patalpose veikė Kretingos miesto seniūnija, kuri buvo perkelta į Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių. Kaimiškosios seniūnijos vietoje bus įkurtas Kretingos atviras jaunimo centras.

Panaudotos visos patalpos

Sutvarkyti buvusias Kretingos miesto seniūnijos patalpas iš viso kainuos apie 70 tūkst. eurų. „Šios lėšos skirtos ne tik seniūnijos patalpoms, yra pagerinamos visos to pastato sąlygos. Įrengėme papildomus tualetus visuomeniniam naudojimui, taip pat tvarkoma laiptinė nuo I iki pat III aukšto“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Į sutvarkytas patalpas persikėlus vadinamajai kaimiškajai seniūnijai jau būtų išnaudotos visos buvusios bibliotekos patalpos. „Kai įsikels seniūnija, praktiškai neliks nepanaudotų patalpų, likusios jau yra suplanuotos panaudoti“, – teigė V. Turauskaitė. Buvusios bibliotekos pastate yra įsikūręs Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopa, Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, Kretingos kaimo plėtros asociacija, kelios nevyriausybinės organizacijos.

„Įsikūrusios organizacijos vidaus remonto darbus atlieka pačios. Jų erdvės yra jaukios, sutvarkytos“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Kadangi rajono Savivaldybės taryba nutarė pastato neparduoti, planuojama sutvarkyti ir jo išorę. Tam jau rengiamas techninis pastato modernizavimo darbų projektas. „Ieškosime finansavimo šaltinių. Jau esame kalbėję ir su kariuomene apie jų galimą prisidėjimą, kol kas neigiamo atsakymo iš jų nesulaukėme“, – kalbėjo V. Turauskaitė.


Šių metų kovo 5 d. Lietuvoje vyks 60-ies savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių skaičius lieka tas pats – 25. Savivaldybės valdžia renkama 4 metų kadencijai.

Kandidatai į Kretingos rajono savivaldybės merus

2019 metais Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 32 tūkst. 712 rinkimų teisę turinčių piliečių. Tais metais kovo 3 d. įvykusiuose dabartinės tarybos rinkimuose dalyvavo 13 tūkst. 843 rinkėjai. Mandatų skirstymo kvota buvo 566, t. y. į tarybą politikas pateko gavęs ne mažiau kaip 566 rinkėjų balsus. Meras Antanas Kalnius buvo išrinktas per pakartotinį balsavimą – tąsyk dalyvavo 9 tūkst. 836 rinkėjai, už A. Kalnių balsavo 6 tūkst. 444, už jam pralaimėjusį Virginijų Domarką – 5 tūkst. 293 rinkėjai. Mero rinkimai buvo tiesioginiai. Tiesiogiai meras bus renkamas ir ateinančiuose rinkimuose.

2019 m. įvykę rinkimai buvo sėkmingiausi visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“, laimėjusiam 5 vietas taryboje, įskaitant šios politinės organizacijos deleguotą merą Antaną Kalnių. Tiek pat – po 5 vietas – gavo politinės partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pelnė 4 vietas, po 2 vietas – Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas