Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1716) 2022-12-30

2022-ųjų Metų žmogumi tapo kretingiškė boksininkė Gabrielė Stonkutė. Į „Pajūrio naujienų“ redakciją apdovanojimo atsiimti atėjęs jos tėvas Saulius Stonkus tikino, kad sportininkė džiaugėsi sulaukusi įvertinimo iš savo kraštiečių.

Šiais metais po intensyvaus skaitytojų balsavimo 2022-ųjų „Pajūrio naujienų“ Metų žmogumi tapo mūsų šalį visame pasaulyje garsinanti kretingiškė boksininkė Gabrielė Stonkutė – ji beveik pusšimčiu balsų aplenkė brolį pranciškoną Paulių Vaineikį, už kurį balsavo taip pat gausus būrys skaitytojų.

Dėl didelio užimtumo G. Stonkutė negalėjo atvykti atsiimti apdovanojimo į „Pajūrio naujienų“ redakciją, todėl laimėjimu pasidžiaugti atvyko jos tėvas Saulius Stonkus.

„Ji labai norėjo sportuoti, tad ieškojome, kokios sporto šakos užsiėmimus ji galėtų lankyti. Kadangi kartu dalyvauti sportinėje veikloje neturėjome galimybės, nuvedėme į boksą, kurio treniruotes lankyti Gabrielė galėjo be tėvų“, – kalbėjo jis.

Sportininkė tikslų siekė ryžtingai. „Nesvarbu, koks oras, kokiu būdu – pėsčiomis ar dviračiu iš Tolių kaimo, kur mes gyvename, bet ji vykdavo į treniruotes. Gabrielė apskritai labai anksti tapo savarankiška, – tikino S. Stonkus, džiaugdamasis dukros rezultatais. – Visi iškovoti apdovanojimai ir yra jos sunkaus darbo rezultatas.“

Bokso treneris Aivaras Balsys džiaugėsi buvusios auklėtinės įvertinimu: „Manau, kad ji teisingai yra pripažinta Metų žmogumi. O tokie įvertinimai tik dar labiau motyvuoja siekti tikslų ir tobulėti. Ji atidavė ne tik savo laiką, bet ir įdėjo daug pastangų, kad pasiektų tokių rezultatų.“

Trenerio teigimu, G. Stonkutė yra labai perspektyvi sportininkė. „Tikiuosi ją pamatyti ir Paryžiuje įvyksiančiose Olimpinėse žaidynėse, – sakė jis prisiminęs pirmuosius boksininkės žingsnius šiame sporte. – Buvo be galo kukli mergaitė. Tikėjausi, kad ji eis toli, tačiau iškovotas Pasaulio čempionės titulas man buvo kaip stebuklas.“

Gabrielė turėjo ir talentą, tačiau, anot A. Balsio, viso kito ji pasiekė per sunkų darbą: „Ji turi geras savybes, reikalingas boksui, – jėgą, greitį, o svarbiausia – ji labai stipri psichologiškai.“

Gabrielė šiais metais demonstravo įspūdingus pasiekimus. Ji – pirmoji moteris lietuvė, tapusi Pasaulio bokso čempione. Po šio triumfo sportininkė į savo laimėjimų kraitį dar įsidėjo ir Europos moterų bokso čempionato medalį.

2014-aisiais G. Stonkutė, tuomet jai buvo trylika, pirmąkart stojo prie bokso kriaušės Kretingos sporto mokykloje. Boksininkės pašaukimą suradusi šioje mokykloje Gabrielė mokytis ir treniruotis išvyko į Panevėžio sporto gimnaziją, kur jai, kaip sportininkei, atsivėrė daugiau galimybių. Baigusi gimnaziją Panevėžyje įstojo į Lietuvos sporto universitetą, studijuoja treniravimo sistemas.

Europos čempionės titulą jai laimėti pavyko iš ketvirto karto – 2019 metais Sofijoje Bulgarijoje įvykusiame Europos bokso čempionate. Italijoje įvykusiame U-22 Europos čempionate ji tapo vicečempione – tąsyk nusileido olimpinei jaunimo čempionei iš Rusijos.

„P. n.“ informacija


Vilma RIVIČIENĖ:

– Nei per daug blogi, nei per daug geri man buvo 2022-ieji. Prieš kiekvienus Naujuosius prisisvajoti galima daug ko, bet klausimas, ar išsipildys. Žinoma, norėčiau kuo geresnių ateinančių metų. Svarbiausia, kad užtektų sveikatos, turėčiau darbą.

Regina MIZULAITĖ:

– Nueinančius metus apibūdinčiau vienu žodžiu: jie buvo tvarkingi. Iš ateinančiųjų per daug nesitikiu, labiausiai norėčiau, kad jie būtų ramūs, kad pagaliau baigtųsi karas Ukrainoje ir įsivyrautų taika.

Aleksandra SKEIVIENĖ:

– Visko pasitaikė – ir gerų dalykų, ir nelabai tuomet, kai buvo sušlubavusi sveikata. Į priekį aš visada linkusi žvelgti optimistiškai, todėl tikiuosi, jog 2023-ieji ateis geresni, kad ir kas ką bekalbėtų apie dar labiau kilsiančias kainas ar nepriteklius.

Sigitas ŠOBLICKAS:

– Nesiskundžiu nueinančiais metais. Džiaugiuosi, kad esu sveikas, kad galėjau sportuoti – mėgstu žaisti lauko tenisą. Manau, kad ir ateinančiais metais jausiuosi kuo puikiausiai, užsiimsiu mėgstamom veiklom.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


*Įgyvendinant Gyventojų iniciatyvų projektą, Darbėnų seniūnijoje, Senojoje Įpiltyje, prie piliakalnio palei tvenkinį, įrengtas ekologiškas basakojų takas.

Baigiasi 2022-ieji metai. Sunkūs, neramūs, pilni įtampos metai. Ar gebėjome atsitraukti nuo geopolitinės situacijos ir bent trumpam pasidžiaugti pasiekimais, laimėjimais, arba tiesiog – ką turime šiandien? Ar sugebėjome gyventi be skandalų, be rietenų ir kokį pagrindą sau padėjome rytdienai? Galbūt mūsų, „Pajūrio naujienų“, įvykių apžvalga padės atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, taip pat – priminti, ko esame turtingi, ką sugebame ir kurlink einame.

Rajonas: valdžia, iniciatyvos, įvertinimai

*Baigiantis sausiui gera žinia su rajono visuomene, švietimo bendruomene pasidalino Kretingos rajono savivaldybės administracija – pagaliau baigta ilgiau negu dvejus metus trukusi ir beveik 0,5 mln. Eur kainavusi lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statyba.

*Atlikus Darbėnų seniūnijos pastato renovaciją, pastato išorę papuošė Darbėnų herbas, patvirtintas Heraldikos komisijos.

*Atsižvelgdama į agresyvius Rusijos Federacijos karo veiksmus Ukrainoje, Kretingos rajono savivaldybė nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos Kaliningrado srities miestais partneriais Polesku ir Gvardejsku.

*Laikinai priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos Kretingos rajono savivaldybė numatė Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje – tam čia parengtos 46-ios vietos.

*Kovo pabaigoje į Ukrainą iš Kretingos autobusu „Setra“, kurį Ukrainai dovanojo bendrovė „Kretingos autobusų parkas“, pirmoji humanitarinės pagalbos siunta iškeliavo į Ukrainą, į Černigovo miestą.

*Gegužę Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ vidaus patalpų, vandentiekio, nuotekų, elektros, šildymo tinklų, kitus renovacijos, patalpų gerinimo darbus už 1 mln. 158 tūkst. eurų laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Grindalita“ iš Alytaus.

*Rajono Savivaldybė su uždarąja akcine bendrove „Arkosta“ pasirašė sutartį Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui Nasrėnuose atnaujinti. „Arkosta“ įsipareigojo už 91 tūkst. eurų renovuoti sodybos tvartą, jį pritaikant muziejaus veiklai, pagal kitą 89 tūkst. eurų vertės sutartį – renovuoti viralinę ir kiemo rūsį. Lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų.

*Sutvarkytas senasis Kretingos miesto parkas. Bendra projekto vertė – per 216 tūkst. Eur.

*Atsižvelgiant į gyventojų prašymą vietinio – miesto ir priemiesčio – reguliaraus susisiekimo autobusų tvarkaraštis papildytas maršrutais Kretinga–Salantai–Gargždelė ir Gargždelė–Salantai–Kretinga.

*Rugsėjį su kretingiškiais Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje susitiko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

*Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui Kretingoje esančią bevardę gatvę, einančią palei naujai statomą Sporto ir sveikatingumo kompleksą, pavadinti Lietuvos nusipelniusio krepšinio trenerio Kretingos rajono Garbės piliečio Stasio Ruzgailos vardu.

*Po dvejų pandemijos metų sugrįžo Kretingos miesto šventė, kasmet minima su Kretingos globėjo Šv. Antano atlaidais. Jai buvo numatyta 50 tūkst. Eur.

*Miestelėnų poreikiams renovuojamas Pranciškonų gimnazijos sporto aikštynas. Lėšų pagal Sporto rėmimo programą skyrė šalies Vyriausybė. Projekto vertė – 783,5 tūkst. Eur.

*Joninių išvakarėse Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį komiteto posėdį surengė Kretingoje ir pirmąkart vadovaujant Mykolui Majauskui posėdžiavo ne Vilniuje. Išvykoje komiteto nariai domėjosi Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos darbais.

*Prieš prasidedant naujiems mokslo metams, Kretingos rajono savivaldybę ir švietimo bendruomenę pasiekė gera žinia: teigiamai įvertinus „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos plano projektą, Kretingos rajono savivaldybė pateko į I šios programos vykdymo etapą. Per dvejus metus pagal šią programą joje dalyvaujančios mokyklos turėtų įsisavinti 2,5 mln. Eur.

*Kretingos rajono savivaldybės tarybai pritarus dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos prijungimo prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir neatsisakius dalininkės teisių, Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė turėjo atsisakyti rajono Savivaldybės tarybos narės mandato – pagal įstatymus, rajonų savivaldybėms pavaldžių įstaigų vadovai tarybų veikloje dalyvauti negali.

*Rugpjūčio 1 d. iš pareigų pasitraukė Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys.

*Rugpjūčio pradžioje uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis, dalyvaujant Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, pasirašė Savitarpio supratimo memorandumą (susitarimą) su Ukrainos bendrovėmis „Vodotorgprilad“ ir „Trostyanetskomunservice“, pagal kurį numatyta techninė parama karo apimtai šaliai.

*Rugsėjį „Kretingos šilumos tinklams“ vadovauti pradėjo Dainius Budrys, laimėjęs konkursą šioms pareigoms užimti ir įveikęs 10 pretendentų.

*Pradėjus Kretingos lurdo tvarkymo darbus nuspręsta pašalinti ilgus metus lurdą juosiusias grotas.

*Spalį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, „Kretingos krašto“ ir Darbo partijos frakcijos Kretingos rajono savivaldybės taryboje pasirašė susitarimą dėl naujos valdančiosios daugumos sudarymo. Suformuoti naują daugumą rajono taryboje prireikė po to, kai rugsėjį Lietuvos socialdemokratų frakcija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir nepriklausomų narių frakcija nutraukė valdančiosios daugumos koalicinę sutartį, taip pat atšaukė savo atstovus iš komitetų pirmininkų pareigų.

*Baigiantis spaliui Kretingos rajono savivaldybės taryboje įvyko dar vienas – trečias – valdžios galių persidalijimas. Buvo pranešta apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ ir Darbo partijos frakcijų sudarytą naują 13-os narių valdančiąją koaliciją. Taryba balsų dauguma pritarė koalicijos pasirinkimui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore paskyrė Jolitą Vaickienę, mero pavaduotoja – Vitaliją Valančiutę, prieš tai iš vicemero pareigų atleido Dangirą Samalių.


Kretingiškė Justina Sendravičiūtė sienografe tapo visiškai netikėtai.

Vilniaus dailės akademiją baigusi kretingiškė Justina Sendravičiūtė sienografe tapo visiškai netikėtai, tačiau dabar visoje Lietuvoje bendradarbiauja kuriant įstabias sienų freskas tiek viešose, tiek privačiose erdvėse.

Grafitis ir sienografija

Daugelis sienografijos terminą girdi pirmą kartą, o sienografus įsivaizduoja kaip grafičio kultūros menininkus. Prieš penkerius metus Vilniaus dailės akademiją baigusi ir sienografės karjerą pasirinkusi menininkė Justina teigė, kad šį mokslą galimą apibūdinti kaip neofreskų tapybą ant sienų.

„Priešingai negu grafičiams, sienografų freskoms tapyti naudojami akriliniai dažai. Skiriasi ir turinys“, – paaiškino sienografė. Grafičiams būdingi įvairūs užrašai skirtingais šriftais. Taip pat jie neretai kuriami nelegaliai, o sienografai tapo ant sienų pagal užsakymus tiek privačiose, tiek viešosiose erdvėse.

Dailininkės teigimu, skiriasi ir meninis siužetas – sienografijos kūriniuose aiškiai atskleidžiama kūrinio tematika ir bendras vizualinis turinys, lengvai suprantamas praeiviui.

Iškart įstoti nepavyko

Dar būdama maža Justina nepaprastai mėgo piešti. „Tiesą sakant, iki tam tikro amžiaus, lankydama pradinę mokyklą, piešdavau vien tik arklius, o vėliau – žmones, jų portretus“, – juokaudama dalinosi prisiminimais sienografė.

Pradėjus lankyti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją jaunąją menininkę kurti skatino dailės mokytoja Valdonija Karaliūnienė. Taip pat gimnazijoje mergina įsitraukė į mokytojos Janinos Šidlauskienės fotografijos būrelį, įkvėpusį iki šių dienų gyvą meilę fotografijai.

„Nors daug laiko neskirdavau, tačiau piešti ir tapyti visuomet sekėsi. Kai reikėjo apsispręsti, kur stoti, supratau, kad dailė yra ta sritis, kurioje galėsiu save realizuoti, nes nei tikslieji mokslai, nei kalbos nebuvo prie širdies“, – tikino pašnekovė. Baigus gimnaziją į dailės akademiją merginai įstoti iš karto nepavyko. Neturėdama kito pasirinkimo Justina įstojo į vaikystės pedagogikos studijas. „Tai buvo atsarginis variantas, nes mano mama dirbo darželio auklėtoja. Nors studijos sekėsi gerai, tačiau žinojau, kad sekti mamos pėdomis – ne man“, – prisipažino menininkė.

Galiausiai po pusmečio iš šios studijų programos J. Sendravičiūtė išstojo ir dar kartą, trečiu stojimo etapu, pabandė patekti į Vilniaus dailės akademiją Kauno fakultetą – tą kartą pavyko. Būtent taip prasidėjo jaunos menininkės studijos akademijoje. „Nors įstoti buvo sudėtingiau, tačiau studijas baigiau su pagyrimu“, – džiaugėsi mergina.


Aistės Mikutaitės sukurtas atvirukas „Šventinis vakaras“ – tarp geriausių darbų, kuriuos įvertino autoritetinga komisija.

„Ji ir pati yra nustebusi, kad gali taip piešti, būti pastebėta ir įvertinta“, – tokius žodžius apie tarptautinio mokinių kūrybinių darbų konkurse „Kalėdinis atvirukas“ 15–18 m. amžiaus grupėje laureate tapusią Vydmantų gimnazijos 11-okę Aistę Mikutaitę ištarė jos dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė.

Pedagogės teigimu, Aistė visada save laikė daugiau sportininke negu menininke.

„Ir į Seime surengtą konkurso laureatų apdovanojimo ceremoniją aš važiavau viena, mergaitė turėjo dalyvauti tinklinio varžybose“, – šypsojosi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėkos raštu už puikų mokinių parengimą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėkos raštu apdovanota R. Gikštaitė.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Dailės mokytojų asociacija tarptautinį kalėdinių atvirukų konkursą organizuoja jau keleri metai. Piešinys „Šventinis vakaras“, kurį pateikė A. Mikutaitė, nupieštas pernai.

„Kadangi pernai neprisiruošėm išsiųsti, Aistę paraginau tai padaryti šiemet. Mačiau, kad tame jos piešinyje yra kažkas kitaip negu daugelyje tradicinių atvirukų, galbūt savotišką nuotaiką kuria neįprastas tamsus fonas“, – moksleivės darbą apibūdino R. Grikštaitė.

Be Aistės, piešinius konkursui buvo pateikusios dar dvi Vydmantų gimnazijos ugdytinės – devintokės Saulė Stonkutė ir Marija Briedė.

Iš viso konkurse „Kalėdinis atvirukas“ šiemet dalyvavo 1 tūkst. 69 moksleivių kūriniai. Atvirukų sulaukta ne tik iš daugelio Lietuvos ugdymo įstaigų, bet ir iš svetur – Kavano lituanistinės mokyklos ,,Gintarėlis“ (Airija), Ceteborgo lituanistinės mokyklėlės „Draugystė“ (Švedijos Karalystė), Lilehamerio lituanistinės mokyklos „Šiaurė“ ir Oslo lituanistinės mokyklos „Gintaras“ (Norvegijos Karalystė), Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

Buvo varžomasi trijose amžiaus kategorijose. Pirmoje amžiaus grupėje konkuravo vaikai nuo 7 iki 10 metų, buvo gautas 371 atvirukas. Antroje amžiaus grupėje – vaikai nuo 11 iki 14 metų, gauti 478 atvirukai. Trečioje amžiaus grupėje – vaikai nuo 15 iki 18 metų, gauta 220 atvirukų.

Į Seime atidarytą parodą atrinkta 112-a gražiausių atvirukų, paskelbta 15 laureatų – po 5 iš kiekvienos amžiaus grupės. Darbus vertino ir parodai atrinko komisija, kurios pirmininkas Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros docentas Lietuvos dailininkų sąjungos narys skulptorius Gediminas Žuklys, nariai: grafikė Miglė Datkūnaitė, tekstilininkė Austė Jurgelionytė-Varnė, keramikė Ona Grigaitė, Vilniaus Žemynos gimnazijos dailės mokytojas metodininkas Rimantas Kisielius.

„Kuprinės“ informacija


Greta Intaite šiais metais tapo Europos jaunių U-18 karatė kiokušin čempione.

Kretingoje gausu skirtingoje sporto srityse savo talentus atskleidžiančių jaunuolių. Jaunieji atletai toli gražu neturi jiems patogiai nutiesto lengvo kelio, tad tenka perlipti daugybę sunkumų ir iššūkių. Viena tokių – Kretingos karatė kiokušin klubo „Shodan“ sportininkė Pranciškonų gimnazijos abiturientė 18 metų Greta Intaitė.

Nenustygstanti vietoje

Karatė Greta pradėjo lankyti būdama II klasėje. Nuo vaikystės buvo vikri ir užsispyrusi. Negalėdavo ramiai sėdėti vietoje ir visada ieškodavo, kur galėtų išsilieti. Nuo I klasės mergina lankė gimnastiką, tačiau po metų pajautė, kad nori išbandyti ką nors naujo.

„Ieškojau netradicinės sporto šakos, kurioje galėčiau save išbandyti. Laikraštyje su mama pastebėjome straipsnį apie karatė varžybas, tada susisiekėme su treneriais dėl pirmųjų treniruočių“, – savo paieškos pradžią prisiminė Greta.

Pradėti karatė sportą taip pat pastūmėjo įvairūs filmai ir vaizdo žaidimai, kurie atskleidė, kokie grakštūs ir galingi yra kovos menai. „Mažai man, įspūdį padarė moterys, kurios mokėjo už save pastovėti, buvo stiprios, nepriklausomos ir griaudavo moteriškus stereotipus. Norėjau tapti tokia, todėl siekiau savo svajonių lankydama kovos menus“, – įkvėpta pasakojo G. Intaitė.

Apie treniruotes iš esmės

Greta lanko Kretingos karatė kiokušin klubą „Shodan“. „Vos pradėjusi treniruotes pajaučiau, kad mano vieta čia. Treneriai ir „Shodan“ šeima ypač draugiški, visada pasiruošę padėti, palaikyti ir išmokyti. Jau nuo pirmų dienų buvau susikaupusi ir užsibrėžusi tapti viena geriausių“, – sakė jaunoji atletė.

Treniruotėse gyvuoja nuolatinė motyvacija iš trenerių ir draugų, tai padeda nesustoti ir dirbti daugiau. Tačiau, G. Intaitė teigė, būna akimirkų, kai galvoji, kad pasiekei savo fizinį limitą ir daugiau nebegali net rankos pakelti. Tokiose situacijose turi kovoti pats su savimi, kartais tai būna sunkiausia treniruotės ar varžybų dalis.

„Seminaruose, stovyklose ir per treniruotes mes treniruojame ne tik fizinį kūną, bet ir dvasią. Mes išmokstame kovoti su savo mintimis, nepasiduodi ir rasti vidinę ramybę. Tokios pamokos padeda šiose akimirkose, kai reikia parodyti savo dvasinę stiprybę. Mane motyvuoja tai, kad noriu tapti tokia, kokia mažoji aš didžiuotųsi“, – akcentavo mergina.

Karatė Gretą išmokė pagarbos ne tik draugui, bet ir priešininkui, aplinkai ir sau. Kovos menai parodė, kokia ji iš tikro yra stipri kaip moteris ir asmenybė, tai jai suteikė pasitikėjimo savimi ir motyvacijos siekiant užsibrėžtų tikslų.

„Taip pat motyvuoja noras Europos čempionate atsistojus ant aukščiausios pakylos išgirsti Lietuvos himną“, – apie savo svajonę kalbėjo G. Intaitė.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tomas Valiūnas išleido savo pirmąją knygą – detektyvinį romaną „Lažybos prie karsto“.

Pranciškonų gimnazijos auklėtinis septyniolikmetis Tomas Valiūnas savo rankose jau laiko paties parašytą detektyvinį romaną „Lažybos prie karsto“.

Ne pirmas bandymas

Savo pirmąjį šios knygos leidimą Tomas pristatė Lietuvos Junior Achievement organizuojamoje kalėdinėje moksleivių verslų mugėje „Mažoms ir didelėms Kalėdoms“, į kurią vyko kartu su savo ekonomikos mokytoja Inga Būgiene. „Nesitikėjau, kad nepažįstami žmonės norės įsigyti mano knygą. Mugė viršijo mano lūkesčius“, – įspūdžiais dalijosi kretingiškis.

Tai nebuvo pirmasis jaunuolio bandymas rašyti knygą. „Kūriau fantastiką, gotikinį romaną, taip pat bandžiau rašyti ir istorinę knygą, tačiau „Lažybos prie karsto“ – pirmoji mano užbaigta knyga, – atskleidė T. Valiūnas. – Visada norėjau parašyti knygą, tačiau per pirmuosius bandymus išsisemdavau. Iki tol daugiausiai buvau parašęs 30 A4 formato puslapių būtent gotikinio romano, fantastikos – 10. Šiai knygai prireikė 183 tokių puslapių.“

Rašyti detektyvinį romaną T. Valiūnas pradėjo vasarą. „Visada rašau vasarą. Manau, viena priežasčių, kodėl ankščiau nebaigdavau rašyti knygos, kad pradėdavau kurti per vėlai. Šiais metais viską susiplanavau iš anksto ir to tikslo link dirbau metodiškai“, – tikino jis.

Užbaigti kūrinį paskatino ir išoriniai veiksniai. Vienuoliktokas kaip projektinį darbą pasirinko parengti knygą, taip pat per ekonomikos pagrindų pamoką mokiniai turi sukurti savo verslą. „Knygų leidyba ir yra mano verslas, – sakė Tomas, pridūręs, kad viena didžiausių motyvacijų – noras išbandyti savo galimybes. – Turėjau sužinoti, ar man pavyks parašyti knygą, kitaip – dėl ko tai darau.“


Akimirka iš filmavimo

Kitais metais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos projektas „Vaikų miško paviljonas“. Jo dalimi tapo ir kretingiškiai mokiniai.

Venecijoje kartu su vaikais ir įvairių sričių menininkais, specialistais projekto įgyvendintojai kurs instaliaciją, skirtą atskleisti praeityje Lietuvos ir Baltijos jūros regiono miškus formavusius procesus, jų raidą ateityje.

Dalyvauti šiame projekte ir prisidėti prie jo įgyvendinimo galimybę turėjo ir Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos mokiniai kartu su Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialiste Gražina Baniene.

Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Jaunieji daujotukai“ nariai kartu su mokytoja Esmiralda Butrimaite užsiėmimus klasėje iškeitė į pamoką miške ir tapo kuriamo filmo Venecijos bienalei aktoriais.

Parodoje Venecijoje apsilankę svečiai galės pamatyti Lietuvos menininkų sukurtas instaliacijas – langus į mišką, kuriuose bus rodomi du filmai-miško pamokos: viena jų filmuota Suomijos miškuose, mažai paveiktuose žmogaus veiklos, antroji – Kuršių nerijos miškuose, kurie apie 80 proc. yra pasodinti žmogaus. Pamoką gamtoje vedė miško edukatorė iš Suomijos Riitta Nykänen.

Venecijos bienalės Lietuvos paviljono kuratorius Jonas Žukauskas (kairėje) su Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialiste Gražina Baniene ir Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Jaunieji daujotukai“ nariai per filmavimą.

„Jaunieji miško bičiuliai tądien mokėsi pažinti ir atrasti biologinę įvairovę jaunuolyne, brandžiame miške, juodalksnyne, taip pat pažinti gamtoje vykstančius procesus“, – atskleidė G. Banienė.

Menininkai, kurie kuria paviljoną, nori parodyti, kad tarp žmogaus pasodintų – sukonstruotų – miškų ir sengirių, biologinės įvairovės prasme nėra prarajos ir yra įmanoma „taika“. „Abiejuose miškuose esama biologinės įvairovės, tik ji gali būti skirtinga, įvairių vystymosi stadijų“, – paaiškino miško auginimo specialistė.

Paviljone taip pat bus galima pamatyti instaliaciją, kuri pagaminta iš medienos, išgautos Kuršių nerijos miškuose.

Venecijos architektūros bienalės projekto „Vaikų miško paviljonas“  kuratorius architektas Jonas Žukauskas padėkojo Marijono Daujoto progimnazijos mokiniams, kad šie nepabūgo šalčio ir atvyko į mišką. „Galbūt ne visi galėsime nuvykti į Veneciją, tačiau žinosime, kad esame jos dalis“, – sakė jis.

Lietuvių kurtos instaliacijos Venecijoje bus pristatytos kitų metų gegužę.

Pasirengti Lietuvos nacionalinio paviljono 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje projektą 2022 m. ir įgyvendinti projektą 2023 m. iš viso skirta 200 tūkst. eurų.

„Kuprinės“ informacija


„Visos problemos yra dėl alkoholio“, – apžvelgdamas šventinius įvykius jų priežastį apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Šventiniu laikotarpiu policijos pareigūnams darbo netrūko: daugiausia iškvietimų – dėl alkoholio pavartojusių asmenų netinkamo elgesio. Rado gulintį neblaivų vyrą, trenkė kumščiu į veidą, vartojo alkoholį ir kilo konfliktas, neblaivus trenkė kumščiu, sumušė kaimynas, spardė kojomis, koridoriuje šlaistėsi neblaivus pažįstamas, kuris elgėsi agresyviai, triukšmauja kaimynai, švenčia per garsiai – tokie pranešimai policijos pareigūnus pasiekė per šventes.

„Taip atrodo pareigūnų šventinė realybė. Stipresnę kontrolę vykdysime ir per Naujuosius metus“, – tikino Veiklos skyriaus viršininkas.

Per šventes buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai. „Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, sustabdyto neblaivaus vairuotojo, kuriam nustatytas 1,55 prom. girtumas, taip pat tikslinamos aplinkybės dėl vienų iš muštynių“, – vardino T. Mikelkevičius.

Ne ką mažesnė alkoholio „fiesta“ vyko ir Kretingos rajono keliuose. Vien 24 d. per vykdomą policijos priemonę kelyje Šiauliai–Palanga buvo nustatyti 4 neblaivūs vairuotojai, kiek vėliau apie 15.38 val. 0.92 prom. neblaivumas nustatytas automobilio „Renault“ 1953 m. gimusiam vairuotojui kelyje Gargždai–Kretinga.


KRETINGOS RAJONAS

ŠIAULIAI–PALANGA kelyje gruodžio 24 d. apie 13.13 val. patikrinus automobilio „Volkswagen“ 1972 m. gimusios vairuotojos blaivumą moteriai nustatytas 1,48 prom. neblaivumas.

Ten pat apie 13.14 val. automobilio „Toyota“ 1959 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 0,71 prom. neblaivumas.

Apie 13.15 val., automobilio BUIK vairuotojui, gimusiam 1978 m., nustatytas 0,56 prom. neblaivumas.

Apie 13.51 val. patikrinus automobilio „Ford“ 1959 m. gimusį vairuotoją, jam nustatytas 0,99 prom. neblaivumas.

GARGŽDAI–KRETINGA kelyje 20 km. gruodžio 24 d. apie 15.38 val. patikrinus automobilio „Renault“ 1953 m. gimusio vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 0,92 prom. neblaivumas.

KRETINGA

VILNIAUS g. gruodžio 25 d. apie 01.35 val. patikrinus automobilio „Audi“ vairuotojo blaivumą, 2001 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,55 prom. neblaivumas.

KLAIPĖDOS pl. gruodžio 26 d. apie 13.58 val. automobilio „Audi“ vairuotojui, gimusiam 1971 m., nustatytas 1,9 prom., neblaivumas.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONAS

DVARALIO k. gruodžio 27 d. apie 00.30 val. kelyje Skuodas–Plungė automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja, gimusi 1989 m., nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant kelkraštyje sustumto apledėjusio sniego. Moteriai nustatytas 1,74 prom. neblaivumas.  

PALANGA

KRETINGOS g. gruodžio 23 d. apie 17.09 val. bute 1988 m. gimusio vyro striukės kišenėje rasta plastikinė pakuotė su folijos ritinėliu, kuriame buvo žalios spalvos galimai narkotinė medžiaga. Pradėtas tyrimas.

KRETINGOS g. gruodžio 23 d. apie 17.10 val. bute rasti 2 plastikiniai maišeliai su baltos spalvos, lipnia galimai narkotine medžiaga. Taip pat rasti 10 maišelių su baltos spalvos biria, įtariama narkotine medžiaga, stiklainis su augalinės kilmės medžiaga, du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagomis.

1989 m. gimęs vyras sulaikytas ir atvežtas į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Gruodžio 22 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, paskutiniąsias šiais metais rungtynes „7bet-NKL“ pirmenybėse žaidė sostinėje ir 90:74 (14:23; 22:19; 32:10; 22:22) parklupdė Vilniaus „Steką“ (9 pergalės, 13 pralaimėjimų). Šeimininkai geriau pradėjo šias rungtynes ir, baigiantis I kėliniui, įgijo dviženklę persvarą (9 min. 10:20), II kėlinį jie turėjo ir 16 taškų persvarą (16 min. 20:36), bet, baigiantis pirmajai rungtynių daliai, kretingiškiai po M. Žukausko tritaškio ir E. Danio dvitaškio sumažino savo atsilikimą iki 6 taškų (36:42). Trečią kėlinį kretingiškiai puikiai žaidė tiek puolime, tiek ir gynyboje, ir šis kėlinys padėjo nulemti rungtynes ir prieš IV kėlinį įgyti 16 taškų persvarą – 68:52. Per likusį laiką „Stekui“ nepavyko pavojingiau priartėti, ir Kretingos komanda pasiekė svarbią turnyro lentelei pergalę. Likus keturiems turams iki reguliariojo sezono pabaigos Kretingos komanda pavijo „Steką“, Kauno rajono „Atletą“ ir Joniškio „Delikatesą“ ir metus užbaigs VII turnyro lentelės vietoje.

Paskutinėse šių metų rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (5/8 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 7/8 baudos, 8 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 35 naud. balai) – 26, Raidas Nacius (3/7 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai) – 16, Edgaras Danys (5/6 dvitaškiai) ir Rytis Zabita (6/8 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai, 23 naud. balai) – po 13, Modestas Jurkaitis (4/6 dvitaškiai) – 8, Mantvydas Žukauskas (2/4 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 6, Oleksandr Misiats – 5, Valerij Anisimov – 3. Sausio 5 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ susitiks su Šilutės „Šilute“ (11 pergalių, 11 pralaimėjimų), o sausio 7 d. su Mažeikių „Mbasket“ (11 pergalių, 10 pralaimėjimų).

Tomas KUBILIUS


(Iš dešinės) Prie sausakimšoje Palangos arenoje skambėjusių linkėjimų R. Seibučiui prisidėjo ir Vydas Gedvilas su Šarūnu Vaitkumi.

Lietuvai švenčiant krepšinio 100-metį Palangos sporto arenoje pagerbtas Šventojoje gimęs ir Palangoje krepšininko kelią pradėjęs ilgametis nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gynėjas Renaldas Seibutis. Per gruodžio 21 d. įvykusių rungtynių tarp „Gargždų“ ir Kauno „Žalgirio“ ilgąją pertrauką į arenos palubes buvo iškelti 10-tuoju numeriu pažymėti R. Seibučio marškinėliai.

Pagerbimo ceremonija vyko sausakimšoje arenoje. Dvikova su „Žalgiriu“ pasirinkta neatsitiktinai: šios komandos garbę nuo 2019 m. krepšinio nebežaidžiantis šiuo metu Palangos komandos „Kuršiai“ direktorius R. Seibutis gynė 2015–2017 m.

Ceremonijoje į Palangos arenos palubes pirmąkart iškeliant krepšininko marškinėlius dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, vienas pirmųjų Seibučio trenerių Regimantas Juška, akcentavę, kad talentai gimsta ir užauga ne tik didžiuosiuose miestuose.

„Neturėjau tikslo, kad tie marškinėliai iškiltų į palubes, bet nemeluosiu – esu labai pamalonintas, – prieš marškinėlių iškėlimo ceremoniją aikštės viduryje kalbėjo R. Seibutis. – Apie tokią staigmeną, kad Palanga ir federacija nori mane taip pagerbti, sužinojau prieš kelias savaites iš savo buvusio trenerio Regimanto Juškos.“

Jis akcentavo, kad, pirmuosius žingsnius pradėjęs Šventojoje, didžiavosi ir didžiuojasi, kad Palanga yra jo miestas, ir išvardino tuos trenerius, kurie jam tiesė kelią į krepšinį: tai pirmasis R. Seibučio treneris amžinatilsį kretingiškis Andrius Trakys, vėliau – palangiškiai Regimantas Juška ir fizinio parengimo treneris Arvydas Dočkus. „Ir sirgaliai, jų palaikymas visada buvo mano motyvacija. O tie, kurie nepalaikė, sukėlė dar didesnę motyvaciją,“ – skambant ovacijoms kalbėjo R. Seibutis.


Krūmus kerta pagal gyventojų prašymą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gamta

Iškirstus krūmus prieš šventes išvežti sutrukdė gausus snygis, o dabar – staigus polaidis.

Prieš pat Kalėdų šventes palei tris daugiabučius Vilniaus gatvėje, priešais Kretingos dvaro parką, buvo pradėti kirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai. Kretingos muziejus šiuos darbus vykdo įpareigotas Kretingos rajono savivaldybės, kuriai šių daugiabučių gyventojai dar vasarą įteikė prašymą su keliomis dešimtimis parašų. Tačiau kai kurie gyventojai pasipiktino, kad sykiu su menkaverčiais iškirto ir jų pasodintus dekoratyvius, aplinką puočusius krūmus.

„Pjovė viską iš eilės: ir sąžalynus, ir mūsų pačių kažkada pasodintus dekoratyvinius krūmus – alyvas, šeivamedžius. Nupjovė ligi pažemės, tik kelmai beliko. Bet įklimpo traktorius ir per visas šventes ten prastovėjo. Ar nereikėjo prieš vykdant darbus atsiklausti bendrijos žmonių? Įdomu, kas vykdo tuos darbus?“ – teiravosi skaitytojai, prašę neviešinti pavardės.

Jie taip pat norėtų žinoti, ar krūmus kirs ir toliau į upės pusę: jei taip, gal atsivertų erdvė į upę ir atsirastų praėjimas į slėnį. „Gal Savivaldybė jau pradėjo Akmenos pakrančių tvarkymo darbus, kaip buvo viešai skelbta, kad ruošiamasi tai daryti?“ – svarstė Vilniaus gatvės gyventoja.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad nesyk buvo sulaukę pasipiktinusių gyventojų skambučių, gavę raštiškų skundų, kad palei Vilniaus gatvės daugiabučių kiemus prižėlę savaiminių krūmynų, kuriuose vasarą veisiasi uodai ir erkės. „Buvo prašoma, kad tuos krūmus pašalintume. Kadangi teritorija priešais dvaro parką nepriklauso seniūnijai, o yra Kretingos muziejaus, jo vadovė ir ėmėsi pildyti žmonių pageidavimą. Pjauna tik krūmus, vertingų medžių neliečia“, – kalbėjo G. Liobikienė, patikinusi, kad Kretingos miesto seniūnijai priklausančią Akmenos pakrantę nuo vadinamojo žuvinės tilto iki Žemaitės alėjos jau sutvarkė – iškirto menkaverčius medžius, išgenėjo savaime suvešėjusius krūmynus.


2022 metų gaminio aukso medalį įteikus: (iš kairės) Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulionis, uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ vykdantysis direktorius Gintautas Maksvytis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ Kretingoje sukurtą ir pagamintą „FlexBlow 2-Industry 4.0“ PET taros gamybos įrangą Lietuvos pramonininkų konfederacija įvertino Lietuvos 2022 metų gaminio aukso medaliu.

„Išmokėme savo technologinę PET tarai gaminti įrangą susikalbėti su kitais taros gamybos proceso dalyviais, kaip antai, baigiantis žaliavai mašina pati pasiunčia signalą į sandėlį, iš kur žaliava pasipildyti gali ir automatiškai. Jeigu sustoja pilstymo ar pakavimo linijos, automatiškai sustoja ir tarą gaminanti įranga. Sukūrėme internetinę savitarnos svetainę, kuria naudojantis klientai taros gamybos procesą stebėti gali ir savo mobiliojo telefono ekrane“, – sakė bendrovės „Terekas“ vykdantysis direktorius Gintautas Maksvytis, „Pajūrio naujienų“ paprašytas populiariai paaiškint, metų auksą pelniusios „FlexBlow 2-Industry 4.0“ įrangos pranašumus.

1994 metais Juozo Maksvyčio (dabartinis įmonės generalinis direktorius) įsteigta Maksvyčių šeimos įmonė „Terekas“ pradžioje gamino plastmasės butelius. PET tarą įmonė tebegamina ir šiandieną, tačiau ji sudaro mažąją produkcijos dalį. Pastarąjį dešimtmetį „Terekas“ garsėja įmonėje kuriama ir gaminama PET taros pūtimo technologine įranga – universaliomis PET tarai gaminti mašinomis „FlexBlow“, kurias eksportuoja į 28 pasaulio šalis. „Tereko“ konstruktorių, inžinierių komanda įrangą nepaliauja tobulinę. „Tereko“ kolektyvas Lietuvos pramonininkų konfederacijos metų gaminio auksą pelno kasmet nuo 2013-ųjų.

Už rinkai pristatytą inovaciją – pirmąją pasaulyje integruotą PET taros gamybos, kokybės kontrolės ir pakavimo į paletes įrangą – robotizuotą mini PET taros gamyklą – „Terekas“ šiemet tapo ir moderniosios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtoju.

„P. n.“ informacija


Antrosios Kalėdų dienos vakarą, apie 19.27 val., Šventojoje, Kopų g., vasaros poilsiavietėje degė medinis poilsio namelis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams iš pastato veržėsi ugnis.

Namelis 1 aukšto, 4 kambarių su atskirais įėjimais, stogas dengtas šiferiu.

Per gaisrą nudegė pastato stogas, išdegė kambarys, išvirto siena, apdegė ir vandeniu sulieti kiti kambariai. Išsaugoti šalia buvę 3 nameliai – aprūko dviejų namelių sienos, išsilydė lietvamzdžiai.

„P. n.“ informacija


Parąžės kaime, Alksnių g., Kūčių vakarą apie 16.28 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko į kiek sudėtingesnę negu įprastai automobilio gesinimo operaciją.

Atvykus pagalbai lengvoji transporto priemonė „VW Caddy“ degė atvira liepsna. Gesinimo darbus apsunkino ir dar didesnę ugnį įplieskė iš prakiurusio kuro bako išsilieję apie 20 l benzino. Išsiliejusio benzino vieta padengta specialiomis putomis. Iš lengvojo automobilio beveik nieko nebeliko – neišdegė tik variklio skyrius.

Prieš atvykstant ugniagesiams gyventojai automobilį gesino trimis 2 l talpos milteliniais gesintuvais.

Kodėl kilo gaisras, tiriama.

„P. n.“ informacija


Rytą pabudę Birutė Zubienė ir Juozas Toliušis per savo namo langus pamatė iš ūkinio pastato besiveržiančias liepsnas.

Vakar, apie 8.52 val., ugnis ėmė glemžtis ūkinį pastatą, esantį Darbėnų pl. Padvarių kaime. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pirmiausia bandė apsaugoti šalia buvusį gyvenamąjį namą. Vis dėlto didesnių nuostolių pavyko išvengti.

„Pabudęs pažiūrėjau per langą ir iš pradžių pagalvojau, kad pro šalį plaukia dideli debesys, tik po to pamačiau, kad iš mūsų ūkinio pastato veržiasi ugnis“, – pasakojo per gaisrą namie buvęs Juozas Toliušis.

Mediniame ūkiniame pastate šeimininkai nelaikė jokių gyvūnų, pastatas buvo pakankamai senas, todėl ir daiktų jame – nedaug. „Ankščiau laikėme vištas, dabar ten nieko nėra“, – tikino Juozas.

Kilus gaisrui iš kiemo namie buvę Juozas su Birute Zubiene spėjo išvaryti vieną automobilį, taip pat patraukė prie pastato stovėjusį dviratį ir žoliapjoves. „Dalis pastato ant jų buvo užgriuvęs, aš juos ištraukiau, nei dviratis, nei žoliapjovė nebuvo apgadinti. Neramu tik dėl šalia ūkinio pastato esančio garažo, kuriame – kitas automobilis, tačiau šiuo metu jis neužsiveda“, – nuogąstavo J. Toliušis.

Ugniagesiams gesinti gaisrą buvo sudėtingiau ir dėl ūkinio pastato pastogėje prikrautų šieno spudulų. „Jie ten seniai sukrauti. Jeigu ne šieno ryšuliai, gaisras būtų jau seniai užgesintas“, – svarstė Birutė.


Šventosios g. Kretingoje gruodžio 27 d. apie 13.54 val. iš vilkiko išsiliejo tepalai. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai su specialiomis priemonėmis sutrinko ant važiuojamosios kelio dangos maždaug 500 m ruože 3 m plotyje išsiliejusius tepalus.

Sutvarkę įvykio vietą ugniagesiai grįžo į savo būstinę, o vilkikas liko laukti techninės pagalbos. Pastarajai patraukus vilkiką pastebėta dar tepalų, kuriuos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai vėl išvyko surinkti.

Tepalai galimai išsiliejo vilkikui pradaužus variklio apačią.

„P. n.“ informacija


Kalėdų laike – susitikimai su dvasininkais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės

Nakvynės namų gyventojus pakylėjo brolių pranciškonų Gedimino Numgaudžio ir Sauliaus Pauliaus Bytauto (centre) įtaigūs žodžiai.

Besibaigiant adventui ir pasitinkant Kalėdų šventes, Kretingos socialinių paslaugų centre ir jo padalinyje Nakvynės namuose buvo surengta įvairių gerumo akcijų, popiečių ir susitikimų su Kretingos rajono parapijų kunigais, kurių įkvepiantis žodis šio centro lankytojams, gyventojams suteikė gerumo ir vilties, sustiprino tikėjimą.

Nakvynės namuose šiuo metu besiglaudžiančius nuolatinius jų gyventojus aplankė broliai pranciškonai Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas ir Pakutuvėnų parapijos klebonas Gediminas Numgaudis. Turėdamas turtingos darbo su priklausomais žmonėmis patirties, brolis Gediminas kalbėjo apie nuodėmių spąstus, apie paklydimus ir suklupimus, iš kurių išsivaduoti visuomet yra vilties, jeigu pagalbos prašoma Dievo, kuris žmogaus niekuomet neapleidžia, kai jo šaukiamasi. Pasak Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės Danutės Skruibienės, Nakvynės namų gyventojai brolio Gedimino klausėsi labai įdėmiai, įtaigi dvasininko kalba juos stipriai paveikė.

Apie advento prasmę, senąsias tradicijas ir papročius popietėje kalbėjo Nakvynės namų socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė, akcentuodama adventą kaip laiką, kai kiekvienas galime tapti šviesa, gerumu ir meile vienas kitam.


Žurnalistas, kino kūrėjas Kęstutis Meškys: „Man pačiam neretai kyla klausimas, kaip elgtis su klasikine rusų literatūra, jos baletu, su genialaus kino režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmais, su Rusijos kultūra, su kuria tiesiogiai teko susidurti dirbant Sankt Peterburge ir kuri šiandien kaip niekad ideologizuota.“

Jau dešimt mėnesių besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste turime išlikti budrūs ir atsakingi, tai yra kritiškai vertinti bet kokį rusų kultūros produktą – būtų tai knyga, filmas, spektaklis ir panašiai, taip pat – tą produktą pateikiančius šaltinius, kadangi visiškai aišku, kad imperijos svaigulio apsėsta Rusija ne tik kad viską pateikia per savąją perspektyvą – ji viską, kas įmanoma, panaudoja kaip ginklą, vis dar surasdama nelegalių plyšių tam pateikti.

Kaip susikurti kritinį mąstymą, kaip išmokti vertinti, atskirti, kas yra tikra, o kas ne, ir apskritai – ar beverta kreipti žvilgsnį į vieną populiariausių meno rūšių – kiną, kuris, nežiūrint to, kad Lietuvoje yra uždrausti Rusijos televizijos kanalai, gali „pralįsti“ ir kitais keliais, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo žurnalisto, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos nario, kino meno žinovo Kęstučio Meškio.

– Pristatykite save – kuo užsiimate, kokios jūsų sąsajos su kinu?

– Labai sunku save identifikuoti, ypač – šiais laikais, kai pasaulis ir kiekvienas mūsų taip sparčiai keičiamės. Susiklostė taip, kad mano gyvenimas plėtojosi tarp informacinių technologijų, kurių mokslus baigiau dar tada, kai pirmieji kompiuteriai vargiai tilpdavo kambaryje, ir tarp kultūros, kūrybinių dalykų, meno. Šita „tarp“ būsena, kurioje, kaip kartą yra pasakiusi mūsų intelektualė Viktorija Daujotytė, vyksta svarbiausi dalykai, gimsta idėjos, integravo daugybę kitų veiklų, mano interesų, kurioje vietą rado ir žurnalistika, ir akademinė, kultūrologinė veikla, medijų teorija bei praktika ir, žinoma, mano didžioji meilė – kinas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas