Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1714) 2022-12-20

„Ką aš žinau, kokie ten tie dokumentai paruošti buvo? Telšių „Regitroje“ parašus greit sudėjome ir leidomės į kelią“, – pasakojo Petras Pocius, iš Pskovo muitinės gavęs raštą, kuriame reikalaujama susimokėti mokesčius.

Kretingiškis Petras Pocius nė sapne nesapnavo, kad jį, iki Rusijos Sankt-Peterburgo nuvairavusį automobilį „Toyota“, po 7-erių metų pasivys problema: iš Pskovo muitinės paštu jis gavo raštą, kad, remiantis Europos ekonominės sąjungos Muitinės kodeksu, privalo sumokėti 379 tūkst. 729,02 rublio mokesčių su delspinigiais.

Dokumentus pasirašė – kokius, nežino

Pavertus eurais, jau dabar suma, kurią Petras turėtų pakloti, sudaro daugiau, kaip 6 tūkst. eurų. Visų pirma, pinigų Petras mokėti nesiruošia, antra, jeigu ir norėtų sumokėti, nežinotų, kaip tai padaryti – Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva su okupantų šalimi ir jų bankais jokių reikalų nebeturi. „Tik žinau, kad rusams po akim dabar man geriau nesirodyti – sustabdytų nuvažiavus kur nors į Sovietską ar panašiai, jaučiu, tuoj pat „supakuotų“ ir už grotų pasiųstų“, – juokėsi pašnekovas.

Petras neabejojo, kad į tokią situaciją iš Lietuvos yra pakliuvęs ne jis vienas, automobilius „varęs“ į užsienio valstybę. „Įdomu būtų tiksliai sužinoti, kiek mūsų apgautų? Iš tų pinigų, kurių rusų muitinė užsiprašė, turbūt tankas jiems kovoti su Ukraina išeitų. Gal, sakau, tankų jie ten pritrūko?“ – linksmai porino jis.

Kad reikalingi vyrai, galintys į Sankt-Peterburgą „nuvaryti“ mašinas detalėms, P. Pocius 2015-aisiais pasiskaitė laikraštyje išspausdintame skelbime, kurių esą pasirodydavo per savaitę ne vieną kartą.

„Kodėl gi ne? – pagalvojau. – Peterburge seniai bebuvęs, užuot ištisai namie sėdėjęs, ir pakeliaučiau, ir pinigų užsidirbčiau“, – pasakojo P. Pocius.

Jo teigimu, pagal tą patį skelbimą mašinas nuvairuoti iki Sankt-Peterburgo apsiėmė dar du vyrai – vienas taip pat kretingiškis, o kitas – klaipėdietis. Skirtingų markių automobiliais visi trys vairuotojai, o iš paskos – ir telšiškis mašinų savininkas, Rusijos link pajudėjo nuo Telšių „Regitros“, kur buvo sutvarkyti dokumentai.

„Ką aš žinau, kokie ten tie dokumentai buvo? Mums parodė, kurioje lapo vietoje pasirašyti, parašus greit sudėjome ir leidomės į kelią“, – pasakojo pašnekovas.

Sankt-Peterburge lietuvių jau laukė ir atvairuotas mašinas iškart ardyti ėmėsi 5 ten įsitvirtinę ir detalių pardavimu užsiimantys tautiečiai.

„Kiek žadėjo, tiek už darbą mums buvo sumokėta. Konkrečiai aš gavau 120 eurų. Kai Lietuva tik įsivedė šią valiutą,2015-aisiais, tai buvo neblogi pinigai. Dar vizas mums padarė, pietus nupirko, cigarečių, o, jei norėjome, galėjome prašyti ir degtinės“, – šypsojosi Petras.


Amžinų bedarbių gretos mažės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Įgyvendinus užimtumo sistemos pertvarką, į darbo rinką tikimasi įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje turėtų padėti užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantieji įgytų daugiau galimybių tobulinti savo kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Apie permainas kalbėjomės su Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausiąja specialiste Aušra Kaluzevičiene.

– Šią liepą priėmus Užimtumo įstatymo pataisas, užimtumo tarnybos klientus numatyta suskirstyti į  darbui pasirengusius ir tam dar besirengiančius. Apibūdinkite šias grupes. Ką registruoto bedarbio gyvenime keičia šis statusas?    

– Dalis Užimtumo tarnybos klientų nėra pasiruošę grįžti į darbo rinką, nes turi įvairių trukdžių. Tokiems žmonėms būtina padėti kompleksiškai sprendžiant jų įsidarbinimo problemas. Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, šiems žmonėms suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir, bendradarbiaujant su savivalda bei kitais socialiniais partneriais, ieškoma būdų pašalinti įsidarbinimo kliūtis. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas asmeniui, kuris stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti; turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; apribotas jo disponavimas piniginėmis lėšomis; neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą; turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Jeigu kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, kai žmogui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba ar skolų valdymo paslaugos.


Klaipėdos universiteto docentė, LMT projekto vadovė dr. Lolita Rapolienė mūsų krašto žmones kviečia aktyviai dalyvauti gamtos išteklių panaudojimo sveikatai gerinti tyrime.

Šiandien stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas. Jeigu jis – intensyvus ar ilgai trunkantis ir nevaldomas, tuomet sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę.

Lietuviai save įvertino blogiausiai

„Persirgus šia liga, neigiamų sveikatos pasekmių dažnis siekia 54 proc. po 6-ių ar daugiau mėnesių 59 proc. pacientų pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai ir kognityviai sunkumai, 34 proc. suserga depresija ar nerimu, o iki 80 proc. skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, kas turi įtakos kasdieniam gyvenimui“, – teigė Klaipėdos universiteto Slaugos katedros ir UAB Baltic Medics Uosto poliklinikos medikė doc. dr. Lolita Rapolienė, akcentuodama, kad lėtinis stresas yra susijęs su įvairiomis emocinėmis, fizinėmis ir finansinėmis pasekmėmis tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu.

Į pagalbą – gamtiniai ištekliai

Docentės teigimu, įvairių kurortologinių procedūrų kompleksai, panaudojant gamtinius išteklius, tokius, kaip mineralinis ar geoterminis vanduo, gydomasis purvas, saulė, oras, miškas, kraštovaizdis galėtų padėti atstatyti ar pagerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Yra mokslinių duomenų, kad buvimas natūralioje gamtoje, balneoterapinių procedūrų taikymas gali pagerinti psichologinę žmogaus būklę, sumažinti nuovargį ir kitas sveikatos problemas, turėti teigiamos įtakos nervų, kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitoms ligoms gydyti, sveikatai atstatyti po ligos ar traumos, sumažinti stresą. „Mineralinio vandens naudojimas balneoterapijos tikslais yra istoriškai patvirtintas, teoriškai pagrįstas, praktiškai išbandytas, ekonomiškai naudingas didelio potencialo atsinaujinantysis išteklius, kaip ir gydomasis purvas“, – teigė L. Rapolienė.


Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovui Alvydui Vozgirdui už etninės kultūros puoselėjimą paskirta Kultūros ministerijos premija.

Kultūros ministerija įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Tarp jų – ir Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovui Alvydui Vozgirdui.

„Kultūros ministerijos premijos ir garbės ženklai čia subūrė plačią ir margą bendruomenę. Šiandien drauge švenčiame ryškų jūsų veiklos paliktą įspaudą daugybėje skirtingų sričių: nuo džiazo iki edukacijos, nuo teatro iki raštijos istorijos. Skirtingos veiklos, skirtingi kontekstai lemia, kad ir kasdienybę matuojame kiek skirtingais matmenimis. Vis dėlto tuo pat metu esame viena stipri kultūros bendruomenė. Šiandien to bendrumo, džiaugsmo ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų įvertinimo matome tikrai daug“, – per apdovanojimus Nacionalinės dailės galerijoje, kaip pranešė Kultūros ministerija, sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą buvo paskirtos trys premijos. Be panevėžietės etnologės Linos Vilienės ir kultūrologės Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojos Dalios Blažulionytės, ši premija skirta ir Alvydui Vozgirdui – vienam aktyviausių tradicinio folkloro skleidėjų Klaipėdos krašte, vadovaujančiam Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliams „Kuršiukai“, „Kuršių ainiai“, Kretingos rajono kultūros centro Šukės filialo folkloro ansambliui „Šukupis“. A. Vozgirdas taip pat skaito pranešimus seminaruose, konferencijose, veda praktinius mokymus kūrybinėse laboratorijose, stovyklose, nuo 2011 metų koordinuoja Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ Mažosios Lietuvos regioninį konkursą.

„P. n.“ informacija


Šeštadienį sodo sklype Rubulių kaime žmonės aptiko, kaip manoma, sniego pusnyje sukniubusio ir mirusio 64-erių vyro kūną. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo tyrimą. Išorinių smurto žymių nepastebėta, bet tikslią mirties priežastį nustatys medicinos ekspertai. Jei paaiškės, kad tai nenatūrali žmogaus mirtis, bus ieškoma kaltųjų.

„P. n.“ informacija


Vakar apie pietus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai Dangės upėje Klaipėdoje rado be žinios dingusio 2004 m. gimusio Edgaro Juodrio kūną.

Šeštadienį apie 17.30 val. jaunuolis iš namų Palangoje išvažiavo į Žvejų g. Klaipėdoje vykusį renginį. Paskutinįkart asmuo buvo matytas tą pačią dieną apie 23 val. Gluosnių skg.

Klaipėdos apskrities VPK inf.


Smurtautojas atsidūrė areštinėje

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 17.30 val. Kretingoje, Tiekėjų g., namuose, 1983 m. gimęs vyras spyrė į pilvo sritį ir trenkė 1960 m. gimusiai moteriai. Smurtautojui nustatytos 1,20 prom., jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

„P. n.“ informacija


Apvogė parduotuvėje

  • Iš policijos suvestinių

Gruodžio 17 d. apie 17.30 val. Vytauto g. Palangoje, parduotuvėje, moteris pastebėjo, kad iš rankinės dingo piniginė, kurioje buvo asmens dokumentai, banko kortelės, apie 1 tūkst. 770 eurų ir kt. Savininkei padaryta 1 tūkst. 796 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Gruodžio 15 d. Palangoje įvyko antras šiais metais „Kretingos-VR Serviso“ ir Palangos „Kuršių“ komandos susitikimas. Jame pergalę 80:61 (22:15; 17:17; 20:6; 21:23) šventė kretingiškiai. Jie jau I kėlinį įgijo 7 taškų persvarą, kurią išlaikė iki didžiosios pertraukos. Skirtumas augti pradėjo po pertraukos, kuomet „Kuršių“ puolimas visiškai užstrigo ir buvo pelnyti vos 6 taškai, Kretingos komanda po šio kėlinio įgijo 21 taško persvarą (30 min. 59:38). Per likusį laiką skirtumas šiek tiek sušvelnėjo, bet Kretinga vis tiek iškovojo įtikinamą pergalę ir išlygino šio sezono tarpusavio serijos rezultatą.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (4/5 dvitaškiai, 4/6 tritaškiai, 6/6 baudos, 12 atk. kamuolių, 4 rez. perdavimai, 43 naud. balai) – 26, Raidas Nacius (5/7 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 18, Maksymas Lutsenko (5/10 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 10, Rytis Zabita (4/6 dvit.) – 8, Edgaras Danys ir Mantvydas Žukauskas – po 7, Modestas Jurkaitis (7 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai) – 4, Oleksandr Misiats, Valerij Anisimov.

Palangos „Kuršiai“: Zacaree Owens’as (5/13 dvitaškiai, 2/6 tritaškiai, 6 rez. perdavimai) – 18, Ernestas Jaškus (4/7 tritaškiai) – 16, Tadas Kymantas – 7, Tadas Budrys (5 atk. kamuoliai) – 5, Mantas Litvinas.

Gruodžio 17 d. Kretingos komanda Rietave 77:78 (18:13: 19:20; 21:24; 19:21) po dramatiškos kovos nusileido prieš Kauno rajono „Atleto“ (8 pergalės, 12 pralaimėjimų) komandą. Ketvirtą kėlinį varžovai turėjo 7 taškų persvarą (35 min. 74:67), bet likus žaisti 12 sekundžių Edgaras Danys Kretingos komandą išvedė į priekį – 77:76. Likus žaisti vos 2 sek. Gytis Sirutavičius išprovokavo M. Mažeikos pražangą ir šaltakraujiškai sumetė abi baudas, nebepalikdamas laiko šeimininkams išsigelbėti.

„Kretinga-VR Servisas“: Martynas Mažeika (2/4 tritaškiai, 6/7 baudos, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) ir Edgaras Danys (2/4 tritaškiai, 6 rez. perdavimai) – po 14, Oleksandr Misiats (3/3 tritaškiai) – 13, Mantvydas Žukauskas (6 atk. kamuoliai) – 10, Modestas Jurkaitis (5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 9, Raidas Nacius (5 atk. kamuoliai) – 8.

Kretingos komanda su 8 pergalėmis ir 13 pralaimėjimų šiuo metu užima X turnyrinės lentelės vietą.

Gruodžio 17 d. Palangos „Kuršiai“ išvykoje 72:86 (24:14; 12:24; 16:27; 20:21) turėjo pripažinti lygos lyderių „Telšių“ (19 pergalių, 3 pralaimėjimai) pranašumą. Puikiai rungtynes pradėję svečiai po I kėlinio pirmavo 24:14, bet II kėlinį varžovai sėkmingiau sužaidė puolime ir prieš pertrauką įgijo minimalią persvarą – 36:38. Trečią kėlinį varžovai ir toliau „siautėjo“ puolime ir įgijo 13 taškų persvarą (65:52). Per likusias 10 min. Palangos „Kuršiams“ atkurti intrigos nebepavyko ir teko pripažinti varžovų pranašumą.

Palangos „Kuršiai“: Zacaree Owens,as (6/11 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai, 5/7 baudos, 9 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 28 naud. balai) – 26, Danilo Sokolenko (2/2 tritaškiai) – 9, Tadas Budrys – 8.

Palangos „Kuršiai“ su 7 pergalėmis ir 15-a nesėkmių metus užbaigs būdami XII vietoje.

Kretingos komandos šiais metais dar laukia vienos išvykos rungtynės gruodžio 22 d. su Vilniaus „Steku“ (9 pergalės, 12 pralaimėjimų), kovos „7bet-NKL“ tęsis jau kitais metais.

Tomas KUBILIUS


Kretingiškės Danutės Vasiliauskienės pomėgis fotografuoti ir rezultatai peržengė šalies ribas – jos darbus kaip geriausias dienos nuotraukas dažnai išrenka ir publikuoja tarptautiniai portalai.

Buvusi ilgametė Kretingos Pranciškonų gimnazijos pedagogė 75-erių Danutė Vasiliauskienė fotografiją vadina savo gyvenimo dalimi. Jos fotografijos publikuojamos televizijos laidose, tarptautiniuose socialiniuose tinkluose, kuriuose nesyk buvo pripažintos kaip geriausia dienos nuotrauka. Tačiau pedagogė neapsiriboja vien asmenine veikla – prieš 10-metį ji įkūrė ir ligi šiol vadovauja Kretingos trečiojo amžiaus universiteto fotografijos mėgėjų klubui „Fotoakimirka“.

Fiksuoja įdomiame judesyje

D. Vasiliauskienės nuotraukos – labai gyvos, vaizdai jose tarsi sustingę laike ir erdvėje. Vadindama save gamtos ir kaimo vaiku, ji ypač mėgsta fotografuoti laukinę gamtą visais metų laikais. Tarp medžių liuoksinti voverė, palaukėje akylai į tolį žvelgiančios baugščios stirnos, išdidi tvenkinių pakrantėmis žirgliuojanti gervė, lyg specialiai pozuoti prieš kamerą pasirengusios lūšys.

Gyvūnai pagauti išlauktą akimirką, tam tikromis reikšmingomis pozomis. Šių dienų gamtos kadruose – pusnių pilys, šėliojančios jūros purslai, baltume sustingę medžiai ir augalų grafika. Ir tuo kadrai unikalūs, prikaustantys žvilgsnį prie nuotraukos, neatsistebint, kur gi yra šis grožis – kur fotografuota ir kaip pavyko tai užfiksuoti.

„Aš neturiu tiek laiko, kad valandų valandas tykočiau užsikasusi į sniegą ar pasislėpusi tankmėje, kaip tarkim, garsusis Lietuvos gamtininkas fotografas Marius Čepulis. O ir mano amžius – nebe tas. Aš turiu atradusi tam tikras vietas Kretingos mieste, rajone, prie jūros ar netgi – Latvijoje, kur kantriai laukiu, lūkuriuoju, kol pasirodo gyvūnas. Bet neužtenka vien pagauti kadrą, fiksuoti jį reikia tam tikru momentu – įdomiame judesyje. Kartais pralauki – ir nieko, vadinasi, nelemta. O būna – imi ir netyčia pamatai, tarkim, visai neseniai – grobio tykančią laputę“, – emocingai pasakojo fotografė.


Sukirsta rankomis su bendrovės „Stell Bridges“ vadovu Sigitu Ivanausku (kairėje) ne tik dėl sijų, bet ir dėl fasado konstrukcijos gamybos. Kleboną Karolį Petravičių nustebino rūdaitiškio kalvio Vitalijaus Anužio (dešinėje) iškalta aukų dėžutė, vaizduojanti būsimą Vydmantų bažnyčią.

Vydmantiškiai savąją Dievo Gailestingumo bažnyčią stato dalimis, montuojant atskiras konstrukcijas: pavasarį gyvenvietės centre iškilo bokštas, o prieš Kalėdas Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius ėmėsi iniciatyvos pagaminti sijas-kolonas, kurios bus sujungtos į 9 mažesnes arkas, o iš šių – į maldai sudėtas rankas primenančią didžiąją bažnyčios arką.

Geradarių jau nupirktos 6 kolonos

Sijos jau užsakytos, jas gamina dvi skirtingos bendrovės: medinę sijos dalį-koloną – bendrovė „Jūrės medis“ iš Kazlų Rūdos, o metalinę – Kretingos įmonė „Steel Bridges“. Kretingoje pagamintos sijų dalys bus išgabentos į Jūrę, kur, sujungtos su medinėmis dalimis, konstrukcijos bus pargabentos ir sumontuotos į vieną didelę arką.

Praėjusį savaitgalį su „Steel Bridges“ vadovu Sigitu Ivanausku pasirašyta sutartis dėl statinio fasado metalinės konstrukcijos, kuriai pagaminti prireiks 11 t metalo, gamybos.

„Su parapijiečiais išsikėlėme didelį tikslą – iki pavasario pagaminti 9 arkas, kurias sudaro 18 sijų-kolonų, ir dar – bažnyčios fasado konstrukciją. Viską sumontavus, bažnyčia jau turėtų griaučius, kuriuos kitame statybos etape jau galima būtų užpildyti sienų plokštumomis. O po to, jau neskubant – vidaus sienų puošyba. Bet jeigu matysime, kad tai nepavyksta, arką laikinai užtempsime tentais“, – Kalėdų laukime artimiausius vydmantiškių siekius apibūdino K. Petravičius, paragindamas prie sijų statybos lėšomis prisidėti visus geros valios žmones.

Suskaičiuota vienos sijos kaina – 6 tūkst. 488 Eur, arkos kaina – dvigubai tiek, kone 13 tūkst. Eur. Klebonas pasidžiaugė, kad per trumpą laiką jau yra nupirktos 6 sijos, jas padovanojo žmonės iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Tauragės, Londono. Visais laikais, jo žodžiais, bažnyčias statė mecenatai, žmonės, norintys ir galintys palikti savo įspaudą istorijoje.


Nuo šiandien, gruodžio 20 dienos, Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ vadovauja Paulius Ruškus, atrankoje į šios įmonės direktoriaus pareigas pranokęs kitus septynis pretendentus.

P. Ruškus iki šiol dirbo vyresniuoju vadybininku bendrovėje „Fleet union“, valdančioje degalinių tinklą.

Nuo rugpjūčio 1 d., kai „Kretingos komunalininko“ direktoriaus postą paliko Rimantas Žiaušys, iki šiol įmonei laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotoja Vaiva Lukošienė.

„P. n.“ informacija


Sniego svorio neatlaikęs įgriuvo Kretingos PSPC Greitosios medicinos pagalbos plastikinio garažo stogas.

Praėjusio penktadienio naktį prasiautus gausiam snygiui, sniego naštos neatlaikė ir įgriuvo Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) Greitosios medicinos pagalbos automobilių plastikinio garažo stogas. Netrukus stogas buvo laikinai sutvarkytas ir garaže vėl statomi du Greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

„Stogą laikinai sutvarkėme savo pačių pajėgomis, dabar laukiame techninių sprendimų iš tos bendrovės, kuri įrengė garažą. Jų atstovai pažadėjo atvykti dar tarpušvenčiu“, – kalbėjo Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys.

Paklaustas, gal įžvelgė atliktų darbų broką, A. Juškys atsakė: „Broko gal ir nėra, tiesiog stogo šlaito konstrukcija pagal projektą per mažai nuožulni, sniegas užsilaiko, o patiems jį nukasti sudėtinga – per aukštai, reikėtų samdyti specialią techniką.“

Iki A. Juškio PSPC vadovavęs dabartinis Psichikos sveikatos centro vadovas Vidmantas Jurgaitis prisiminė, dėl kokių priežasčių prieš 7–8-erius metus buvo pastatytas šis plastiko konstrukcijos garažas. „Kai vadovavau PSPC, Greitosios medicinos pagalbos vairuotojai skundėsi, kad nėra, kur laikyti automobilių, – vasarą saulėje išsiderina automobilių viduje sumontuota elektroninė sistema, o žiemą užtrunka į iškvietimus, kol nusigramdo ledą ir sniegą.“

Senieji garažai jau anksčiau buvo perduoti ligoninei. Todėl teko kažką galvoti: norint pastatyti naują garažą, būtų užtrukę projekto derinimo darbai. „Be projekto galėjome statyti lengvą statinį, kuriam nereikia pamatų, – pasirinkome lengvos konstrukcijos statinį su elektra reguliuojamais vartais, kuriame tilpo 2 automobiliai. Du ir teturime, trečias – Salantuose. Vairuotojai džiaugėsi. Bet įvyko stichinė nelaimė, konstrukcijos neatlaikė gausaus sniego“, – kalbėjo V. Jurgaitis.

„P. n.“ informacija


Sekmadienį kelios minutės po 16 val. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Raguviškių kaime, šalia namo, dega pavėsinė.

Paaiškėjo, kad gaisras kilo vasarinėje virtuvėje. Ugniagesiai gelbėtojai dirbo naudodamiesi kvėpavimo aparatus, ugnis buvo malšinama vandeniu iš trijų gaisrinių automobilių cisternų. Išdegė patalpos vidus, nudegė stogas, apdegė sienos.

Tą pačią dieną apie 17.40 val. Savanorių gatvėje Kretingoje, negyvenamame name, kuriame yra įsikūrusi siuvykla, kamine buvo užsidegę suodžiai, laimei, gaisras neišplito. O apie 22 val. Žibininkuose kamine užsidegę suodžiai uždūmino gyvenamąjį namą, tačiau daugiau nuostolių taip pat nepadarė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas