Pajūrio naujienos
Help
2022 Lapkritis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1707) 2022-11-25

Architektas Vytautas Grykšas, vaikščiojant po Kretingos miestui svarbias vietas, dalijosi savo įžvalgomis apie Rotušės aikštę ir jos prieigas, lurdo pokyčius, miesto parkus.

Ar Kretingos miestas turi savo identitetą – tokį esminį klausimą pasivaikščiojus po Kretingą iškėlė architektas Vytautas Grykšas. Kartu apžiūrėjome pagrindines miesto erdves, kuriose galima įžvelgti įsisenėjusių problemų, diskusinių klausimų ir gerųjų pavyzdžių.

Ko norime?

Rotušės aikštė – mūsų miesto šerdis ir istorinė ašis. Kokia ji turėtų būti, diskutuota tikrai daug – atliepti praeities momentus, įkūnyti dabartį, transformuotis į naują traukos objektą, o gal šių elementų sintezė? Vieninga ir konkreti nuomonė šiuo metu neužgimus. Tiesa, aikštės prieigų sutvarkymo konkurso sprendiniai yra nugulę Savivaldybės stalčiuose, tačiau realių veiksmų pradžios kol kas nematyti.

Nuomonių įvairovės ir galimų naujų sprendimų dėl Rotušės aikštės vizijos, architekto manymu, nereikėtų vengti: „Reikia pradėti nuo moderuojamos diskusijos, investavimo į tyrimus, idėjos paieškų. Galimai reikia naujo projekto, kol išsiaiškinsime, ko norime. Bet, kol to nesame identifikavę, gal pradėkime nuo probleminių vietų – skaudulių miesto centre eliminavimo. Taip pat, kad įvyktų ženklus postūmis, esant skirtingoms visuomenės nuomonėms, reikia stiprios politinės valios.“

Norint sugrąžinti istorinę atmintį ir sutvarkyti Rotušės aikštę, V. Grykšas siūlė pradėti nuo šiaurinės aikštės posesijos atkūrimo. „Tai vienas kertinių miesto centro erdvę formuojančių elementų. Jį atkūrus aikštė įgautų naują fasadą, šiuolaikiškos architektūros kokybę, jaukesnę aikštės erdvę, aikštę, kuri turi sveikesnį santykį su erdvėje esančiu žmogumi“, – tikino jis.

Aikštės sutvarkymo konkurse dalyvavęs architektas Algirdas Žebrauskas iš Telšių siūlė atkurti buvusį aikštės užstatymą, tačiau jis iš konkurso dalyvių pašalintas dėl netinkamai išpildytos užduoties. „Žmonės baiminasi, kad šioje vietoje, atsiradus pastatams, bus kertami medžiai, dings dalis esamo parko, kuris kasmetinių vėtrų retinamas ilgainiui nunyks, gal čia taip pat paslėpti žemės restitucijos – grąžinimo buvusiems savininkams – klausimai“, – kalbėjo V. Grykšas.

Miesto centre turime ir Jono Karolio Chodkevičiaus paminklą, kuris, pašnekovo tikinimu, riboja elementaraus sprendinio taikymą, taip pat taksi parko eilę, kuri jau yra tapusi Kretingos centro vizitine kortele: „Pradėkime nuo elementarios kompozicijos – kvadrato, nuo kurio ir užgimė miesto urbanistinis piešinys.“


Danguolė PUODŽIŪNIENĖ:

– Dar tik metai, kai gyvenu Kretingoje, tad dovanų pirmiausia čia ir dairausi: ką tik buvau knygyne, kaip tik dabar einu į „Grifą“... Jeigu nerasiu nieko tinkamo, galbūt paieškosiu internetu. Dovanėles reikia nupirkti gal kokiems šešiems artimiesiems. Bet dar laiko iki Kalėdų yra.

Genė ČOBLAUSKIENĖ:

– Aš dovanų niekada neperku, į vokelį įdedu po nedidelę sumą pinigų – tegul mano artimiausi žmonės prisideda prie svajonių išsipildymo. Manau, taip yra geriausia, nes sunku nuspėti, kokia dovana labiausiai pradžiugintų. Bet ką dovanoti juk nesinori.

Gaiva BURBIENĖ:

– Visada dovanų ieškau čia pat, Kretingoje. Nuperku maždaug, kas kam patinka, kas kuo domisi. Pati irgi malonių dovanėlių gaunu – ir kaip gi negausi šešis vaikus ir vieną anūką turėdamas? Ko šiemet Kalėdų Senelio prašau? Tik kad karo nebūtų.

Jonas JANČIAUSKAS:

– Esam pagyvenę žmonės, niekam dovanų nebeperkam, nebeturim tokios tradicijos. Net pyrago šventiniam stalui parduotuvėse nebeieškome. Kam reikia, jeigu žmona pati iškepa skaniausią tortą. Man atrodo, kad svarbiausia gera nuotaika ir geri linkėjimai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybės įmonė „Kretingos šilumos tinklai“ kol kas nežymiai, tai yra 0,59 ct už kilovatvalandę, nuo kitų metų kovo 1 dienos vartotojams ruošiasi kilstelėti šilumos kainą. Jos padidėjimą lėmė išaugusi elektros kaina ir nepadengtos 2021-ųjų elektros ir kuro sąnaudos.

Dėl gruodžio ramu, toliau – neprognozuojama

Kaip teigė įmonės direktorius Dainius Budrys, kintamoji kainos dalis, kuriai įtakos turi tiek dujų, tiek perkamo biokuro kaina, peržiūrima kas mėnesį. Kadangi spalį dujų kaina buvo nukritusi, tai ir šilumos kaina lapkritį buvo mažesnė negu rugsėjį. Tikimasi, kad panaši, kaip lapkritį, išsilaikys ir gruodį, o kaip toliau, niekas neprognozuoja.

Rajono tarybos posėdžio išvakarėse Kaimo plėtros ir ekologijos komitete D. Budrys, prašydamas pritarti sprendimo dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo projektui, prasitarė, kad tai yra toks „politinis žaidimas“, esą vis tiek centralizuoto šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą kontroliuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) patvirtins.

Šie direktoriaus žodžiai iššaukė Savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės reakciją. Ji prašė nenuvertinti ir vietos politikų, kurie iš įmonės vadovo gali pareikalauti rodiklių, kas valdymo struktūroje daroma, kad šilumos kainos mažėtų.

„Jeigu rodikliai mūsų netenkins, tai ir metinis įmonės vertinimas gali būti jums ne pats palankiausias“, – perspėjo J. Vaickienė.

Komiteto pirmininkas Darius Petreikis pritarė, kad būtina peržiūrėti vidinius įmonės resursus, nes kainų kilimas visada turi būti aiškiai pagrįstas. „Įmonei kainas padidinti yra paprasčiau, o žmonėms papildomos išlaidos džiaugsmo neteikia“, – sakė jis.

Rajono merą Antaną Kalnių domino, kelintą vietą, lyginant su kitų savivaldybių šilumos tiekėjais, pagal mažiausią kainą užima Kretingos šilumos tinklai. Stepono Baltuonio žiniomis, mažų kainų lyderė anksčiau būdavo Utena. Tačiau D. Budrys paaiškino, Kretinga patenka ne į didžiųjų, kaip Utena, Vilnius ar Klaipėda, o į mažesniųjų miestų, kaip Raseiniai, Akmenė, Kaišiadorys ir kt. grupę, ir kad pagal šilumos kainą (lapkritį 12,71 ct už kilovatvalandę) dabar savo grupėje yra ties viduriu, tai yra iš 13-os miestų septinta, kai rudenį buvo 11-ta. D. Budrys pasidžiaugė, kad per du jo darbo mėnesius įmonėje kainą pavyko sumažinti.


Šią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Švietimo komiteto posėdyje per nuotolį, rajono mero Antano Kalniaus kvietimu, viešėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, kuri pristatė ministerijos gaires dėl profesinio mokymo ir išsklaidė rajono tarybos narių, gyventojų nuogąstavimus, ar, Turto bankui perėmus vieną Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo bendrabučių, jame gyvenantys žmonės neatsidurs gatvėje.

„Man ne per seniausiai lankantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir iškilus klausimui dėl viename bendrabučių įsikūrusių gyventojų, viceministrė išsakė norą rajono tarybos nariams pristatyti profesinio mokymo gaires, kurių esminis tikslas – kad kuo daugiau pagrindinį ar bendrąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių rinktųsi profesiją profesinio mokymo centruose ar mokyklose, man, kaip rajono vadovui, buvo svarbu išgristi ministerijos poziciją dėl bendrabutyje ilgus metus gyvenusių gyventojų“, – viceministrės dalyvavimą Švietimo komiteto posėdyje motyvavo A. Kalnius.

Jis viceministrei perdavė gyventojų nuogąstavimus, kad, Turto bankui perėmus Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialui nebereikalingą pastatą, jie būsią iškeldinti. „Dėl to gyventojai kreipėsi į Savivaldybę, o mūsų pareiga – jiems padėti“, – neabejojo meras, kurio pastebėjimu, bendrabutyje gyvenantys žmonės čia pateko dėl vienokių ar kitokių priežasčių: kas dirbo mokykloje, kas yra buvusių darbuotojų sutuoktiniai. „Tai – ne vienadieniai, o ilgus metus bendrabutyje gyvenę žmonės“, – pridūrė A. Kalnius, primindamas, kad ministerija dar 2018-aisiais metais Savivaldybei pasiūlė perimti šį bendrabutį už 1 mln. Eur.

„Tą patį ministerija pasiūlė ir po metų ar dvejų, tačiau Savivaldybė nesutiko perimti turto, nes nematė tikslo tai daryti, o ir kaina jau būtų buvusi kita“, – meras akcentavo, kad bendrabutyje jau 17-a butų yra privatizuoti, o kiti gyventojai galės išpirkti butus pagal rinkos kainą – Turto bankas tam neturėtų prieštarauti. „Gyventojai gatvėje tikrai neatsidurs“, – garantavo rajono vadovas.


Padvarių tvenkinyje rugsėjo 26 d. paimtas mėginys

Padvarių tvenkinyje biologinė tarša susidarė dėl vandens telkinyje vykusio labai intensyvaus vandens žydėjimo, per kurį sparčiai vystėsi kelios melsvabakterių rūšys. Vandens žydėjimui, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) tikinimu, įtakos turėjo palankios sąlygos – aukšta oro ir vandens temperatūra, sausas be lietaus laikotarpis.

Žvejyba galima

Paimtame mėginyje nustatytas labai mažas fitoplanktono rūšių skaičius, kuris apibūdina sumažėjusią bioįvairovę. „Pagrindinės priemonės, galinčios apsaugoti nuo tokių intensyvių vandens žydėjimo reiškinių – maistinių medžiagų patekimo mažinimas“, – tikino Aplinkos apsaugos departamentas, įvardijęs, kad vanduo švytėjo dėl fosforo – nustatyta 1,22 mg/l jo koncentracija.

Pastebėję taršą Padvarių tvenkinyje, gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi ir nugaišusių žuvų nuotraukomis, tiesa, tokių vaizdų buvo nedaug. Kaip teigė departamentas, nugaišusių žuvų tvenkinyje per tyrimą nebuvo užfiksuota. „Departamento žiniomis, žvejyba tvenkinyje nebuvo uždrausta, taip pat nebuvo fiksuotas ir kritusių žuvų faktas“, – sakė jie.

Visuomenei labiausiai rūpi, kada vandens tvenkinys išsivalys nuo šios taršos. Aplinkos apsaugos departamento tikinimu, tai atsitiks, kuomet į vandenį nebebus leidžiamos buitinės nuotekos, ir pasipildžius naujais paviršinio vandens ištekliais. „Įtaką vandens kokybei daro ir per daugybę metų susidaręs dumblas“, – įvardijo AAD.


Nuo 2021 m. gruodžio mėn. Kretingos rajono savivaldybėje buvo pradėtos eksploatuoti 3 elektromobilių įkrovimo stotelės, visos jos Kretingoje: Savanorių gatvėje prie Savivaldybės administracinio pastato Nr. 29A, Vilniaus g. 35A, prie muziejaus, ir Vilniaus g. 2B miesto centre, šalia Turizmo informacijos centro.

Skatindama gyventojus, įmones benzinu, dyzeliu varomus taršesnius automobilius keisti elektromobiliais, elektromobilių parko rajone plėtrą, Kretingos rajono savivaldybės taryba visus 2022 metus buvo leidusi elektromobilius Kretingoje krautis nemokamai, tačiau nuo 2023-ųjų sausio už šią elektromobilių viešojo įkrovimo paslaugą teks mokėti – 0,50 Eur už kilovatvalandę (kWh). Tokią paslaugos kainą šį ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino tarybos politikai.

Per 10 mėnesių trijose elektromobilių įkrovimo aikštelėse sunaudota 42 tūkst. 85 kWh elektros, kuri Savivaldybei kainavo 15 tūkst. 544 eurus. Krovimosi (prisijungimų) būta 3 tūkst. 241, vidutiniškai vieno įkrovimo metu sunaudota 12,5 kWh elektros energijos už 5,34 eurus, kai 1 kWh kainavo apie 0,43 euro.

Nustatytas 0,50 euro už kWh mokestis turėtų būti mokamas stotelių gamintojų pasiūlyta mokesčio rinkimo telefono programėle. Mokesčio rinkimo administravimo paslaugą Savivaldybė numato įsigyti viešųjų pirkimų būdu. Administravimo išlaidos sudarytų 10 proc. gautų pajamų, t. y. per 3 tūkst. eurų. Savivaldybei kainuoja ir stotelių draudimas – 54 eurai per metus. Elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatavimo išlaidos gali kisti dėl elektros kainų svyravimo.

„P. n.“ informacija


Žemaitės alėjoje šalia miesto stadiono esantį neseniai sutvarkytą senąjį Kretingos parką rajono Savivaldybės taryba pasiūlė pavadinti katalikų kunigo, sovietmečiu klebonavusio Kretingos parapijoje Bronislovo Burneikio parku. Dėl parko, kurio žemė yra valstybinė, pavadinimo Savivaldybės administracija turės kreiptis į Vyriausybę ir gauti jos pritarimą.

Minčiai senajam parkui suteikti Bronislovo Burneikio pavadinimą spalio 3 d pritarė Savivaldybės komisija gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti.

Kitąmet sausio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė kunigas B. Burneikis. Klaipėdoje kartu su būsimu arkivyskupu L. Pavilioniu jis pastatė bažnyčią, tačiau dvasininkams buvo sukurpta byla, ir 1961 m. B. Burneikis buvo areštuotas, nuteistas, kalėjo 4 metus. Jo rūpesčiu Klaipėdoje buvo atkurta Marijos Taikos karalienės bažnyčia, kurioje sovietmečiu veikė filharmonija. Klaipėda dėkinga kunigui už surastus mecenatus, kurie bažnyčiai padovanojo vargonus, kainavusius per 65 tūkst. JAV dolerių.

B. Burneikio rūpesčiu, Kretingoje buvo atstatytas modernus bažnyčios bokštas, nuliedinti varpai. Kunigas gyveno šalia senojo parko, prie stadiono esančiame name Savanorių gatvėje.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos dauguma ketvirtadienį nepritarė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ prašymui įmonės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pastoviąją dalį nuo 2023 m. kovo 1 d. padidinti 0,59 euro centų už kilovatvalandę, 4,65 proc.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą šilumos kainų skaičiavimo metodiką. „Kretingos šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kainos metinė pastovioji dalis didinama dėl trigubai pabrangusios elektros energijos, išaugusių ir kitų, mažesnę įtaką kainai darančių gamybos kaštų. Kuro kainų pokyčiai veikia šilumos kainos kintamąją dalį, kaip antai, dėl kainos šuolio šių metų spalį buvo smarkiai išaugusi šilumos kaina „Kretingos šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos vartotojams.

Vienintelis tarybos senbuvis Valerijonas Kubilius nepabijojo būti nepopuliarus ir viešai pripažino, kad „Kretingos šilumos tinklų“ specialistai yra, kaip sakė jis, „stiprūs“, ir tarybos politikams nederėtų abejoti dėl specialistų suskaičiuoto pastoviosios kainos dalies padidėjimo.

Pagal galiojančią tvarką, „Kretingos šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kainos pastoviosios dalies didinimo pagrįstumą, įmonės specialistų skaičiavimus vertins ir nuspręs, didinti ar ne tą kainos dalį, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), šiuo atveju turinti teisę neatsižvelgti į Savivaldybės tarybos nepritarimą. Savivaldybės taryba gali teikti siūlymus, kai sprendžiama dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos, kuri nustatoma 3 metų laikotarpiui (turėtų būti keičiama 2025 m. pradžioje).

Savivaldybės politikų siūlymus ir dėl bazinės kainos dydžio VERT gali atmesti, jei jie yra nepagrįsti skaičiavimais.

„P. n.“ informacija


Aistros dėl panaikinto keliuko Jokūbave per privatų sklypą negęsta. Savivaldybė teisme pralaimėjo keliuką išardžiusiems ir jo vietoje pušeles pasodinusiems sklypo savininkams: teismas konstatavo, kad įrengto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio šiame sklype nėra.

Servitutinis kelias buvęs pažymėtas Savivaldybės dokumentuose ir ankstesni du šio sklypo savininkai buvo įsipareigoję išardžius kelią sklype savomis lėšomis nutiesti aplinkkelį. Dabar gi, nelikus kelio ir nesant aplinkkelio, ūkininkai, kad patektų į savo laukus, turi daryti, tarybos nario Stepono Baltuonio tvirtinimu, apie 6 km lankstą su žemės ūkio technika, padargais važiuoti ir asfaltuotu keliu, taip jį gadindami. Kas ir kaip nudaigojo reikalavimą dėl aplinkkelio įrengimo, neaišku, lyg ir dėl to kaltinama Nacionalinė žemės tarnyba. Teigiama, kad tretieji sklypo savininkai žemę įsigijo jau be šio reikalavimo.

Tai, kad tas keliukas jokūbaviškiams yra reikalingas, savo parašais patvirtino 80 Jokūbavo bendruomenės narių. Ketvirtadienį rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius prašė tarybos politikų nuspręsti, skųsti ar ne Savivaldybei nepalankų teismo sprendimą. Pasiklausius juristės Daivos Vaikėnienės, kolegų samprotavimu, tarybos nariai sutarė, kad labai tikėtina, jog Savivaldybė jokūbaviškių intereso neapgintų ir aukštesnės instancijos teisme, o dar vienas pralaimėjimas tik padidintų Savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Šįkart teismas atsakovams – sklypo savininkams iš Savivaldybės priteisė per 8 tūkst. eurų.

Dauguma tarybos narių pritarė, kad reikia spręsti dėl aplinkelio valstybinėje žemėje nutiesimo. Galimybė bandyti privačią žemę, kurioje buvo keliukas, paimti visuomenės reikmėms buvo atmesta, pripažinus, kad tai ilgas procesas, taip pat negarantuojantis siekiamo rezultato, nes privati žemė nelengvai paimama ir ypač svarbiems valstybės, visuomenės poreikiams. „Paimti keliui žemę iš jos savininko būtų sudėtinga, ypač, kai aplinkkeliui yra valstybinės žemės“, – konstatavo tarybos narys Juozas Mažeika.

Po svarstymų A. Kalnius nurodė Savivaldybės administracijai išanalizuoti, kaip pigiausiai ir greičiausiai įrengti ūkininkams privažiavimą prie jų sklypų.

„P. n.“ informacija


Skaudalių (Skawdzielie) ir Skaudaičių (Skawdajcie) kaimai bei Skaudalių-Skaudaičių dvaras (Gut Skawdajcie) 1915 m. Prūsijos karalystės karo kartografų parengtame Salantų–Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje

ie Salanto ir Blendžiavos upių, išsimėčiusios Skaudalių sodybos. Šiandien kaimas apima 651,67 ha dydžio plotą, kuriame yra Aniceto Puškoriaus ir Dvaro gatvės, stovi 27 vienkieminės sodybos ar pavieniai statiniai, ošia Ožkinio Krūmo, Degimų, Margalės, Vaitkevičienės ir Eglynėlio miškeliai.

Prigijo naujakurio vardas

Kaimas susiformavo XVI a. antroje pusėje, po Valakų reformos, o pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos Reketės vaitijos inventoriuje, kuriame vadinamas Skaudaičiais. Manoma, kad vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Skaudo vardo. Pagal to meto tradiciją Skaudo vaikai buvo vadinami Skaudaičiais, kurių pavardė prigijo ir jų gyvenvietei.

XVI–XVII a. kaimui priklausė 18 valakų (384,84 ha) dirbamos žemės. Ją 1585 m. iš Platelių dvaro nuomojosi 9, o 1593 m. – 32 valstiečių šeimos. Už valakais išskirstytų dirbamų žemių ribų 1593 m. jau buvo įsikūręs Skaudaičių užusienis, kuriame gyveno Reketės vaitas Grigutis Srutaitis.

Dvasiniu žemdirbių gyvenimu iš pradžių rūpinosi Platelių, o nuo XVII a. – Salantų bažnyčios dvasininkai. Nuo XVIII a. dokumentuose atsiranda ir kitas vietovardis – Skaudaliai, kuriame priesagą „-ait-“ pakeitė žemaičių tarmei būdinga „-al-“.


Reinoldo Liaudansko rankose – pergalę jam atnešęs aukštaskraidis balandis ir nugalėtojo taurė.

Balandžių parodoje, įvykusioje Skuodo kultūros centre, buvo eksponuojama šimtas 18-os veislių balandžių, iš jų – 36 Klaipėdos aukštaskraidžiai. Komisijos geriausiai įvertintas ir nugalėtojo taure už standartus atitinkantį savo dvejų metų amžiaus aukštaskraidį apdovanotas palangiškis Reinoldas Liaudanskas.

Parodoje taip pat sužibėjo ir balandininko Artūro Dauginčio iš Šukės sportiniai balandžiai. Šukiškis iš viso eksponavo daugiau kaip 60 savo sparnuočių, tarp kurių buvo galinčių įveikti 150 – 700 km atstumus. Dėl blogų oro sąlygų šios planuotos renginio dalies Skuode žiūrovai neišvydo.

Išrinkti gražiausi dekoratyviniai balandžiai. I vietą už perukinį balandį laimėjo Palangos balandininkų klubo narys iš Mažeikų Jurgis Paulikas, II vietą už povinį balandį – taip pat Palangos balandininkų klubo narys Česlovas Vėbra, III vietą už karakulinį balandį – Rimantas Beneta iš Šiaulių. Į parodą iš viso jis buvo atsivežęs daugiausiai – 25 – dekoratyvinius balandžius.

Balandininkai iš Palangos, Skuodo, Šiaulių, Mažeikių, Šukės, Vydmantų, Gribžinių (Klaipėdos r.), taip pat iš Liepojos buvo apdovanoti Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko padėkos raštais.

Ši paroda buvo skirta Lietuvoje žinomam Skuode gyvenusiam balandininkui Kaziui Girdžiūnui (1926–2011) atminti. Jo iniciatyva 1975 m. sausio 18–19 d. Skuodo kultūros namų patalpose buvo suorganizuota pirmoji balandžių paroda.


Muziejus pirks traktoriuką

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus pirks naują „Stihl“ markės traktoriuką su žolės ir lapų rinktuvu.

Prekė nepigi – apie 3 tūkst. 300 Eur. Todėl rajono tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komitete ir buvo kilę tam tikrų pamąstymų: darbuotojų įstaigoje nedaug, ar bus, kas techniškai prižiūri, ir apskritai, ar traktoriuką pirkti naudinga, juolab kad, Stasio Kaniavos teigimu, prie muziejaus esančiame ąžuolyne žolę pjauna seniūnija, tad ar ji negalėtų tuo pačiu nušienauti ir muziejaus aplinką.

„Bet gi kiekvienas dabar dėl patogumo po ranka nori turėti sau priklausantį daiktą“, – pastebėjo kolegai pritarti linkęs Steponas Baltuonis. Anot jo, praeis koks pora metų, technika amortizuosis, ar nebus biudžeto pinigai išleisti neatsakingai?

O vicemerės Vitalijos Valančiutės nuomone, vis dėlto problema yra, modernesnė technika muziejui būtina. „Šienauti priskirtas plotas – didžiulis, 1,4 hektaro. Kol tas puse etato dirbantis žmogus paprasta buitine žoliapjove, liaudiškai tariant, „nutarkuoja“ vieną teritorijos galą, žiūrėk, jau apželia kitas“, – sakė ji.

Kad taip ir yra, „Pajūrio naujienoms“ patikino pati Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė. Puse etato dirbantis ūkvedys Arvydas Zaleckis jau ir pats kartą juokavęs, kad, per tą laiką, kol nušienauja priskirtus plotus, iki Klaipėdos pėsčias galėtų nupėdinti.

„Reikėjo mums tos technikos. Sutaupytume ir jėgų, ir laiko kitiems būtiniems ūkiškiems darbams atlikti “, – sakė V. Čėsnienė.

Komitetui apsispręsti ir balsuoti „už“ matyt padėjo Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko ir administracijos direktorės pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodis: šienaujamas plotas didelis, turima žoliapjovė atgyvenusi. O tokie traktoriukai, kokį planuoja pirkti muziejus, gali tarnauti 10 metų.

Vakar sprendimo projektui pritarė ir rajono taryba.


Taip drastiškai savavališkai nugenėtas klevas Palangos g. Nr. 10 daugiabučio kieme.

Daugiabučio Palangos g. Nr. 10 kieme augęs senas klevas savavališkai, be Savivaldybės leidimo, nugenėtas gana drastiškai – nupjautos kelios storos šakos. Dėl šio įvykio pasipiktino vienas šio namo gyventojų Ričardas Mačiulskis, neteisėtu poelgiu apkaltinęs to paties daugiabučio kaimynę. Situacija susirūpino Kretingos miesto seniūnija ir aplinkosaugininkai.

Įvertins padarytą žalą

R. Mačiulskis piktinosi, kad jo kaimynė, nesuderinusi ir nepasitarusi su kitais namo gyventojais, savavališkai nupjovė 5 masyvias klevo šakas. Jis sakė išmatavęs ir jų apimtį: dviejų šakų apimtis siekė po 50 cm, o kitų trijų – po 30 cm.

„Atvėso orai, o jie, gyvenantys socialiniame būste, matyt, neturėjo, kuo kūrenti. Ar galima taip susigalvojus imti ir žaloti medį, augantį valstybinėje žemėje, arba gauti tam leidimą be kitų gyventojų sutikimo? Kas už tai atsakingas?“ – klausė skaitytojas. Jis tikino apie šią situaciją informavęs ir Kretingos miesto seniūniją, aplinkosaugininkus, konkrečiai jiems įvardijęs ir pažeidėją.

Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė paaiškino, kad šio daugiabučio gyventojai dėl leidimo medžiui genėti nesikreipė. Leidimo reikia, jeigu genint šalinama daugiau kaip 30 proc. lajos.

Ji tikino, kad pati buvo nuvykusi į Palangos g. Nr. 10 kiemą, kad įvertintų situaciją: „Gana storokos klevo apatinės šakos nugenėtos. Kreipėmės į aplinkosaugininkus: jie ir nustatys, ar tinkamai nugenėtas, kokia medžiui padaryta žala. Jie taip pat turi teisę įspėti pažeidėjus arba juos bausti.“

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros laikinai vadovo pareigas einantis Algimantas Skersis sakė, kad jų specialistai vakar tikrino situaciją, kurią įvertins ir išvadas pateiks Savivaldybei.


Iš kaimynų kaminų virsta juodi dūmai: kaip reaguoti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Redakcijai skaitytojai Juozas ir Rita L. pasakojo atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje: jie matantys, kaip vakarais iš kai kurių kaimynų kaminų virsta juodi tiršti dūmai, tačiau nežino, kaip elgtis – ignoruoti ar pranešti tarnyboms.

„Vakare pamatai, kaip į dangų iš kaimyno kamino kamuoliais veržiasi dūmai, pasklinda po aplinką lyg tirštas juodas rūkas, o kartu – ir smarvė. Neisi gi į kaimyno namus šniukštinėti, kuo jis kūrena. Kaimynas remontuoja automobilius, kartais net kyla įtarimas, ar nedegina kokių padangų. O pas kitą kaimynystėje privežta visokių senų spintų, sofų, padėklų. Ar galima kūrenti juos? Kokiais atvejais ir kam reikėtų pranešti dėl aplinkos teršimo?“ – klausė skaitytojai, suabejoję, ar ir pranešus aplinkosaugininkai važiuotų į iškvietimą po darbo valandų.

Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė sakė, kad žmonės pirmiausia turi gerai įvertinti situaciją ir, žinodami konkretų pažeidimo atvejį, skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112. „Jie perduoda mums, o mes privalome per pusvalandį reaguoti ir išvykti pagal iškvietimą“, – sakė aplinkosaugininkė.


Paaukojo vaško, svečiavosi Telšiuose

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingos rajono bitininkų draugijos nariai prie Telšių katedros.

Mykolo Romerio universitetas, kurio studentai kartu su Ukrainos karo pabėgėlių mokykla „Gravitas Schola“ gamina ir siunčia į Ukrainą šildančias žvakes, kreipėsi į Lietuvos bitininkų sąjungą su prašymu, kad galbūt šalies bitininkai galėtų paaukoti vaško tokioms žvakėms gaminti.

Į šį prašymą atsiliepė ir Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugija, vadovaujama Violetos Šedienės: jos paraginti mūsų rajono bitininkai paaukojo apie 40 kg natūralaus vaško.

„Tai nėra labai didelis kiekis, bet prie paramos Ukrainai būsime prisidėję nors maža dalimi“, – teigė V. Šedienė. Šildančios žvakės yra gaminamos į skardinę įdėjus gofruoto popieriaus ir užpylus karštu vašku ar parafinu. Turėdami tokių žvakių, Ukrainos kariai ir civiliai gali šiek tiek pasišildyti patalpą, maistą ar arbatos, prasidžiovinti drabužius. Tai ypač aktualu šąlant orams ir susprogdinus energijos tiekėjus.

Mykolo Romerio universiteto studentai spalio viduryje kartu su ukrainiečiais mokiniais ir darbuotojais pagamino pirmąją šildančių žvakių partiją, kuri buvo išsiųsta į Ukrainą. Skardinių parūpino viena Lietuvos įmonė, surinkta nemažai ir panaudotų, žvakes gaminantys savanoriai gavo ir gofruoto popieriaus, tačiau jau gamindami pirmąją partiją pritrūko vaško. Taigi bitininkų paaukotas vaškas ar jo likučiai tikrai bus panaudoti prasmingam tikslui.


Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleivei Sandrai Vaičiūtei patinka padėti žmonėms, todėl ji savanoriauja.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleivė Sandra Vaičiūtė yra viena aktyviausių savanorių Kretingoje. Ji – šaulė, taip pat Sandra aktyviai savanoriauja su parapijos bendruomenės jaunimu.

Patinka padėti jaunimui

Nors Sandrai tik šešiolika, savęs ji neįsivaizduoja be savanorystės. Merginos teigimu, šią veiklą pasirinko dėl to, kad pajautė pašaukimą tai daryti. „Dievas gyvenime davė labai daug situacijų, žmonių, kurie ir privedė prie to, kad padėčiau kitiems“, – pasakojo mergina.

Mergina šiuo metu savanoriauja Kretingos parapijoje, nes ten jaučia didelį norą dirbti ir padėti jaunimui. Sandrai tokios veiklos reikšmė yra didelė. Ji atiduoda visą save, savo laiką. Tai reikalauja kantrybės, kartais kelia šiek tiek streso: „Man gera pamatyti žmonių šypsenas.“

Daugiausiai dėmesio kretingiškė šiuo metu skiria darbui su jaunimu. Jos nuomone, po kurio laiko veikla su jaunimu jai bus gyvenimo „variklis“. „Šie žmonės yra ieškojime, bet labai dažnai jie tame būna vieni, todėl ir noriu savanoriauti su jais, kad jie nesijaustų vieniši savo džiaugsme ar nusivylime“, – dalijosi mergina.


„Studijų mugės“ akimirka Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko kasmetinis renginys „Studijų mugė“. Šiemet joje dalyvavo 20 aukštųjų ir profesinių mokyklų iš visos Lietuvos.

Per renginį gimnazijos mokiniai, atvykę svečiai iš Kretingos ir Klaipėdos rajono ugdymo įstaigų išklausė aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovų pristatymus. Vėliau mokiniai individualiai konsultavosi rūpimais klausimais ir iš arčiau susipažino su universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų veikla, siūlomomis specialybėmis, studijų programomis. Renginys skatino gimnazistų iniciatyvumą ir padėjo jiems apsispręsti dėl ateities profesijos. Gimnazijos ugdymo karjerai specialistė Alma Slaboševičienė teigė, kad „Studijų mugė“ yra puiki galimybė vyresniųjų klasių mokiniams susipažinti su Lietuvos aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei atrasti savo širdžiai artimą profesiją. Taip pat ji pasidalino patirtimi, kad per šį renginį tikrai buvo mokinių, kurie pagaliau atrado tai, ko nori ateityje. Tiems mokiniams, kurie vis dar yra ieškojimų kelyje, Alma Slaboševičienė patarė: „Įvairiais būdais siekite pažinti save ir savo galimybes. Jeigu reikia, pasitelkite ir kitų pagalbą, o tada patys imsite pajusti savo širdimi tai, kas jums patinka.“

Inga VAIŠVILAITĖ


Akimirka iš „Lituanistikos akademijos“

Kiekvienas mūsų mokame skaityti, bet, ar skaitydami tą patį tekstą, jį suvokiame vienodai? Šį klausimą iškėlėme per lituanistų stovyklos rudens sesiją. Per dviejų dienų sesiją įgijau kitokį požiūrį į lietuvių kalbą.  

Kam reikalinga stovykla

Viskas prasidėjo gana gūdžioje 2020–2021 metų sandūroje – karantinas, per kurį maždaug trečdaliu smuko priėmimo į pirmosios pakopos studijas rodikliai daugumoje filologijos studijų programų. Lituanistai, matydami, kad smukimas jau vyksta ne pirmus metus, pradėjo galvoti, ką daryti.

Viena lituanistikos sklaidos priemonių tapo „Lituanistikos akademija“. Ji vyksta jau trejus metus. Šios akademijos įdirbis pastebimas ir stojimo rezultatuose – jie stabilizavosi, pradėjo gerėti.

Joje dalyvauja IX–XII klasių mokiniai. „Siekiame jiems atskleisti platesnį, įvairesnį, įdomesnį lituanistikos ir humanitarinių mokslų spektrą, negu suponuoja mokyklinė programa“, – kalbėjo vienas šios akademijos pradininkų Vilniaus universiteto studentas filologas Simonas Granskas.  

Kas laukia akademijoje 

Akademijoje manęs laukė dvi dienos, pripildytos narstymo po literatūros kūrinius, susipažinimas su senosiomis kalbomis. Kitoks požiūris į Lietuvos klasikus ir jų tekstus, gyvenimą.

Norėdami suprasti literatūrą, turime suprasti ir geriau pažinti žmogų, kuris tai parašė. Pamatyti, kaip pasikeitė Lietuva, jos literatūra, raštija. Sužinoti naujų faktų, kurių mokykla nemoko.

Mano, kaip dalyvio nuomone, ši „Lituanistų akademija“ tinka  moksleiviams, kurie nori patikrinti ar teisingai renkasi kelią, pajusti būsimų studijų humanitarinių mokslų srityje skonį.

Per pertraukas, tarp įdomių paskaitų, galėjome pasikalbėti su studentais, dėstytojais. Praleidęs vos porą dienų šioje akademijoje, supratau, kad studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete būtų daugiau negu sėdėti auditorijose ir skaityti knygas, nagrinėti literatūrinius tekstus.

Per užsiėmimus pasivaikščiojome ir po renesanso laikų moderniausią universitetą, susipažinome su jo istorija. Per šią sesiją išklausėme paskaitų apie eksperimentinę fonetiką, senąją baltų raštiją, nagrinėjome Maironio, Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko poeziją, susipažinome su Pranciškaus Skorinos darbais.

Mane sužavėjo pažintis su „Lituanistikos akademijos“ programa. Jeigu jauti, kad nori stoti į humanistinių mokslų sritį, išbandyk šią stovyklą. Toks būtų mano požiūris.

Dominykas MIEŽETIS 

„P. n.“ akademijos narys


Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas kretingiškis Simas Martinkus dirigavo Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui. „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę diriguoti patyrusiems muzikantams“, – tikino jis.

Būdamas aštuntokas su nerimu labai svarbų sprendimą priėmęs kretingiškis Simas Martinkus šiandien tvirtino, kad yra ten, kur turi būti, – muzikos kelionėje. Joje jis ne tik pažįsta dirigavimo meną, bet jau turėjo galimybę diriguoti ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Įgijo patirties

„Tai išskirtinė galimybė. Man buvo didelė garbė diriguoti tokiam orkestrui, mokytis iš jų, jų vadovo Vyganto Rekašiaus“, – kalbėjo S. Martinkus.

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas jau debiutavo antrus metus iš eilės vykstančiame edukaciniame užsiėmime Palangoje „Skambantis miškas“.

Programoje skamba 10 dalių specialiai edukacijai kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas kūrinys. „Kiekviena šio kūrinio dalis pristato vis skirtingą miško gyventoją, o juos imituoja atitinkami pučiamieji instrumentai“, – apie vaikų pažintį su orkestru pasakojo Simas.

Tai – ne šiaip paprastas pasirodymas, tai – muzika, susieta su teatro elementais, kuriais rūpinasi taip pat kretingiškė jaunoji režisierė Aistė Šeštokaitė. „Aš buvau kaip skambančio miško vedlys. Į šį teatralizuotą pasirodymą buvo įtraukiami vaikai – tai per vaidybą darė Aistė“, – sakė S. Martinkus.

Kretingiškis studijuoja choro dirigavimo specialybę, tačiau nepraleido galimybės pabandyti diriguoti orkestrui. „Esu dirigavęs mažajam konservatorijos simfoniniam orkestrui. Tokiam žinomam orkestrui, kaip Palangos, teko diriguoti pirmą kartą. Iš pradžių kiek nerimavau, nes dirigavimas orkestrui skiriasi nuo chorvedžio subtilybių. Taip pat buvo neramu dirbti su tokiais patyrusiais muzikantais, tačiau likau nustebęs, kai jie padėjo man, davė gerų patarimų, dirbome išties kaip komanda“, – patirtimi dalijosi jaunasis dirigentas.


Devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.

Kurį laiką aktyviai dalyvavusi ir organizavusi Kretingos rajono jaunimo iniciatyvas devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. „Groju ne todėl, kad reikia ar verčia tėvai. Muzika man – tarsi oras“, – akcentavo fleitos specialybę pasirinkusi mergina.

Atsidūrė netikėtai

Muzika Urtę lydėjo nuo mažumės – lankydama vaikų darželį jau dainavo ir ne kartą dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. Tačiau būtent I klasėje jos dėmesį patraukė muzikos instrumentai. Visai netrukus Kretingos meno mokykloje Urtė pradėjo lankyti fortepijono pamokas.

Tačiau iškilo netikėta problema – namuose netilpo pianinas. „Tuomet labai nusiminiau. Juk man taip patiko skaityti natas, girdėti garsus, išreikšti emocijas. Laimei, prikalbinau mamą leisti man apsižvalgyti ir išsirinkti kitą instrumentą. Labai gerai pamenu, kaip su fortepijono mokytoja vaikščiojome po visą meno mokyklą, visas klases. Buvau ir smuiko, ir kanklių, ir saksofono klasėse, bet tada mažosios Urtės akis patraukė fleita. Pamenu, kaip fleitos mokytoja mane pastatė prie veidrodžio, pridėjo fleitą ir pasakė, kaip ji man tinka ir kaip gražiai aš su ja atrodau“, – prisiminimais pasidalijo U. Endružytė.

Nuo tos lemtingos dienos Urtė daugiau fleitos nebepaleido. Pradėjusi rimčiau muzikuoti mergina suprato, kad tai nėra taip lengva, kaip atrodo žvelgiant iš šalies. „Yra daug sunkaus darbo, kurio nemato kiti, nes scenoje parodomas tik geriausias variantas. Prisipažinsiu, buvo daug minčių mesti, tačiau nuo to nepabėga nė vienas muzikuojantis žmogus“, – atviravo pašnekovė.

Motyvaciją kretingiškei padėjo išsaugoti koncertai, atidus publikos dėmesys, palaikymas ir, visų svarbiausia, muzika perduodamos emocijos suvokimas. „Koncertas suteikia tą nepaprastą galimybę džiuginti kitus, o tai ir mane pačią padaro laiminga“, – tikino muzikantė.


Antrus metus iš eilės Vydmantų gimnazijos moksleiviai dalyvavo „Erasmus+“ projekte, per kurį šiais metais vyko į Lenkiją, Zakopanę.

Vydmantų gimnazija antrus metus iš eilės gavo pasiūlymą vyresniųjų klasių mokiniams išvykti į Lenkiją, Zakopanę, ir dalyvauti „Erasmus+“ projekte. Šį kartą kelionė buvo ypatinga, kadangi grupė susibūrė iš vienos būtent III gimnazinės klasės mokinių. O ir lydinčios pedagogės – etikos mokytoja Irena Grabienė ir socialinė pedagogė Rasa Embrasienė – sukūrė pozityvią aplinką.

Viskas – apie toleranciją

„Erasmus+“ tema buvo tolerancija ir kultūrų istorija pagal projektą „Time machine of my city“. Tikslas – išnagrinėti skirtingų kultūrų šaknis ir apibūdinti pakantumo svarbą, taip pat atsisakyti žalingų stereotipų, kuriuos esame linkę pritaikyti tam tikroms tautoms ar kultūroms.

Projekte dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš trijų skirtingų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Turkijos. Nuo pat pirmojo susipažinimo vakaro susikūrė jauki atmosfera ir pradėjo megztis nauja draugystė.

Grupės apsistojo šalia Zakopanės esančiame kaime Biały Dunajec. Lenkai visus priėmė jaukiai ir šiltai, suteikė visus apgyvendinimo patogumus.

Kiekvieną dieną jaunuoliai buvo užimti skirtingomis veiklomis, kuriose prireikė stipraus komandinio darbo ir noro komunikuoti, giliai suprasti vienas kitą. Vyko sesijos, skatinusios pažinti ne tik vienas kitą, bet ir save, daug saviugdos užduočių. Taip pat mokiniai sprendė kosmopolitizmo problemas, mokėsi kitų kultūrų moralinių ir tautinių ypatybių. Vyko įvairūs žaidimai, skirti atsikratyti socialinio nerimo ir leidę vienas su kitu jaustis patogiai, mokė atvirauti.


Ugnė Gudaitė jau ne vienerius metus save realizuoja fotografuodama.

Vydmantų gimnazijos III gimnazinėje klasėje mokosi išskirtinio talento mergina – šešiolikmetė Ugnė Gudaitė jau seniai realizuoja savo pajautimą fotografijoms. Fotoaparatą rankose laikyti gali kiekvienas, tačiau atidi akis duota ne kiekvienam. U. Gudaitė pasidalino, kaip jai sekasi eiti šiuo keliu ir davė patarimų fotografais norintiems tapti jaunuoliams.

Pirmieji kadrai

Fotografija mergina pradėjo domėtis V klasėje. Tačiau pirmieji bandymai buvo kiek ankščiau – kai gavo savo pirmąjį mobilų telefoną. Fotografuodavo gamtą, žmones ir gyvūnus. Nuosavą fotoaparatą Ugnė svajojo turėti, regis, po pačių pirmųjų nuotraukų. Pagaliau jį įsigijo VIII klasėje, kai sutaupė pinigų.

Po poros metų savęs ir stiliaus paieškų, vydmantiškė suprato, kad jai artimiausia portretinė žmonių fotografija. „Man labai malonu žiūrėti į žmones, kurti įvairius jų paveikslus. Visi yra gražūs ir fotogeniški. Jeigu kas manote kitaip, nėra nefotogeniškų žmonių“, – tvirtai teigė jaunoji fotografė.

Priežastis, kodėl U. Gudaitė taip mėgsta šią sritį, – kitų žmonių sukeltos emocijos ir gauti rezultatai. „Esu labai laiminga matydama žmonių emocijas ir išraiškas, kai jie gauna sutvarkytas – redaguotas – nuotraukas“, – darbo rezultatais džiaugėsi Ugnė.

Gan daug įkvėpimo U. Gudaitė semiasi iš socialinio tinklo „Instagram“. Domisi, kaip parinkti gerą apšvietimą, sukurti tinkamą nuotaiką ir atmosferą per fotosesiją, kad žmogus prieš kamerą jaustųsi kiek įmanoma labiau atsipalaidavęs.

Fotografei labiausiai įsiminė šią vasarą daryta fotosesija prie jūros su drauge. „Man labai patiko pozuojančios merginos energija, oras buvo nuostabus, taip pat turėjome galimybę įamžinti vasaros saulėlydį. Draugė buvo nustebusi ir apsidžiaugė fotosesijos rezultatais, o tai man suteikė ypatingą motyvaciją tobulėti toliau ir leido didžiuotis savimi.“


Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse. I lygoje kovoje dėl pirmos pozicijos „Vydmantai“ (6 pergalės, 1 pralaimėjimas) 88:84 po atkaklios rungtynių pabaigos sugebėjo palaužti „Urbovitos“ (5 pergalės, 2 pralaimėjimai) pasipriešinimą. „Vydmantų“ komandai Erikas Kubilius surinko 30, Mindaugas Reminas – 15, „Urbovitai“ Audrius Mineikis – 28, Aidas Viršilas – 21 tašką. „Urbovitai“ pralaimėjus, į II v. sugrįžo „Skuodo KKSC-Senamiestis“ (6 pergalės, 2 pralaimėjimai), 77:66 nugalėjęs SK „Granitas“ (4 pergalės, 3 pralaimėjimai). Nugalėtojams 20 taškų surinko Martynas Rimkus, 17 – Paulius Mitkus, „Granitui“ – 22 – Vytautas Šližius, 15 – Martynas Airošius. Lyderių ketverte išlieka ir „Jokūbavas“ (5 pergalės, 2 pralaimėjimai), kuris po atkaklios kovos 86:77 nugalėjo „Kretingalę“ (2 pergalės, 5 pralaimėjimai). „Jokūbavo komandoje rezultatyviausiai žaidė Eimantas Kupšys – 24 tšk., Voldemaras Knystautas – 12, „Kretingalei“ 22 surinko Martynas Ruzgus, 16 – Rokas Žilinskis. Pirmą pergalę įsirašė „Baubliai“, po dramatiškos pabaigos 85:84 nugalėję „Ridiką“ (Arvydas Toliušis – 29, Simas Endriekus – 16; Dalius Adomaitis – 53, Žilvinas Jašinskas – 11).


Daugiau kaip metus trukusioje Kretingos muziejaus ginklų paėmimo istorijoje netrukus bus padėtas taškas: iš 102 pernai iš muziejaus fondų paimtų ginklų, šaudmenų ir amunicijos, išvežtų į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą, 85 ginklus muziejus ketina perduoti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Teisėsaugos žinia šokiravo

Pernai daugumą šalies savivaldybėms priklausančių muziejų ištiko savotiškas šokas – pasikeitus teisės aktams, teisėsaugos institucijos privalėjo patikrinti, ar muziejuose saugomi šaunamieji ginklai, šaudmenys atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas: ar įstaigos turi leidimus juos laikyti, ar pažymėti identifikavimo numeriais, ar jiems laikyti įrengtos specialios saugyklos.

„Istorija su ginklais iš pradžių šokiravo, buvo labai netikėta. Ir jau, prisipažinsiu, nusibodo. Gal Dievas duos – „atsikvitavosime“ su tais ginklais, perduodami juos specializuotam Karo muziejui, ir nukris rūpestis“, – atviravo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, nuosekliai priminusi nesenus įvykius, kai iš Kretingos muziejaus saugyklų teisėtvarkos pareigūnai paėmė ir į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą išvežė 102 vienetus – ginklus, amuniciją, šaudmenis.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes, kaip ir daugelyje kitų šalies muziejų, ginklai buvo laikomi neturint specialių leidimų, nesant įrengtų saugos priemonių – seifų, saugyklų, apsauginės signalizacijos. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai paimtus ginklus, šaudmenis ir amuniciją ištyrė, įvertino ir priskyrė pagal pavojingumą atitinkamoms ginklų kategorijoms A, B, C pagal tai, iš ko ginklas pagamintas, kokios jo dalys, kalibras, užrakto pavojingumas ir pan. Ginklai pateko pas specialistus, kurie juos deaktyvavo.


Pirmasis uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ nepriklausomos valdybos posėdis

Trečiadienį pirmąkart posėdžiavo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“, kurios akcijas valdo Savivaldybė, nepriklausoma valdyba. „Kretingos vandenys“ yra antra Savivaldybės bendrovė, kurios valdymo kontrolė patikėta tokiam kolegialiam valdymo organui, uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ valdyba buvo sudaryta praėjusių metų lapkričio 16 dieną.

„Kretingos vandenų“ nepriklausoma valdyba turi 3 narius. Įmonės akcininkei Savivaldybei valdyboje atstovauja Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Kubilienė, kiti du valdybos nariai turi šios srities įmonių veiklos patirtį: Jonas Matkevičius vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, finansininkė, strategė Ramutė Ribinskienė vadovauja Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybai, yra sukaupusi ilgametę aukščiausio lygio vadovo ir darbo valdybose patirtį tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiame sektoriuje, dirbo AB „Lietuvos energija“ įmonių grupėje, buvo AB „Lesto“ (dabar ESO) Finansų ir administravimo tarnybos direktorė ir valdybos narė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Finansų departamento direktorė, laikinai ėjo šios įmonės generalinio direktoriaus pareigas, šiuo metu yra UAB „Utenos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos narė. „Kretingos vandenys“ valdyba jos pirmininku išrinko J. Matkevičių.

Atranką tiek į „Kretingos vandenų“, tiek į „Kretingos šilumos tinklų“ nepriklausomas valdybas vykdė Savivaldybės pasamdytos agentūros, kurios atrinko galimus kandidatus į valdybas ir juos pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai. Kas dirbs valdybose, sprendė komisija. Komisijai, vykdžiusiai „Kretingos vandenų“ nepriklausomos valdybos narių atranką, vadovavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, tuomet buvęs Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras, komisijoje dirbo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas ėjusi Violeta Turauskaitė ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė.


Gruodžio 10 d. – Palangos koncertų salėje, gruodžio 30 d. – Klaipėdos koncertų salėje Martynas Kavaliauskas surengs įspūdingus šventinius gyvo garso koncertus.

„Šioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams paruošėme naują šventinę koncertinę programą – LATINO CHRISTMAS SHOW, kurioje skambės geriausi visų laikų ispaniški hitai bei netikėtos naujų autorinių Martyno dainų ir legendinių lietuviškų dainų interpretacijos latino ritmu. Nėra abejonės, kad šiame koncerte bus galima išgirsti ir tokius ikoniškus klasikinius latino hitus kaip „Lambada“, „Feliz Navidad“, „Guantanamera“, „Baila me“, „Bamboleo“, „Macarena“, „Let‘s get loud“ ir kitus, tačiau Kalėdinio šou svečiai gali tikėtis ir netikėtų lietuviškų dainų interpretacijų“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas