Pajūrio naujienos
Help
2022 Lapkritis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1702) 2022-11-08

Dabartinėse Kretingos seniūnijos patalpose nuo kitų metų planuojama įrengti Atvirą jaunimo centrą.

Kretingos seniūniją planuojant laikinai iškelti į buvusios bibliotekos patalpas Vilniaus g. Nr. 8, jos vietoje, Rotušės a. Nr. 1 pastato III aukšte, ketinama įrengti Kretingos atvirą jaunimo centrą (KAJC). Toks sprendimas sukėlė diskusijų visuomenėje – ar reikia dar vienos papildomos vietos jaunimui susiburti, ar tikslinga perkelti Kretingos seniūniją į patalpas, kuriose ankščiau veikė Kretingos miesto seniūnija. Pastaroji buvo perkelta į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus patalpas.

Laikinai – į senąją biblioteką

Kretingos seniūniją planuojama iškelti į Vilniaus g. 8 I aukštą. Tai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės teigimu, ketinama padaryti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, lėšų patalpoms remontuoti rajono Savivaldybė buvo numačiusi tvirtindama biudžetą, tik nebuvo aiškumo, kad į šias patalpas bus perkelta būtent Kretingos seniūnija. Šiuo metu pradinė remonto darbų vertė – 65,8 tūkst. eurų. Visos I aukšto patalpos rezervuotos seniūnijai.

„Savivaldybės taryba nepriėmė galutinio sprendimo, kur visam laikui turėtų įsikurti Kretingos seniūnija. Logiška, kad seniūnija turėtų būti jos aptarnaujamoje teritorijoje. Manau, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priims kitos kadencijos taryba“, – situaciją apibūdino V. Turauskaitė.

Kretingos seniūnijos seniūnės Sigitos Riepšaitės teigimu, jos ir gyventojų nuomone, dabartinės patalpos buvo patogiausios susisiekimo prasme. „Prasmingiausia, jei jau priimtas sprendimas iškelti, būtų kelti į kaimo teritoriją, tačiau šiuo metu tinkamų Savivaldybei priklausančių patalpų neturime. Vilniaus g. 8 patalpos tinkamos seniūnijos administracijai, nes ten seniūnija ir veikė“, – kalbėjo ji, išreiškusi nerimą dėl galimai kilsiančio klausimo, kad seniūnijos administracija – ir vėl ne vietoje. Kaip viena galimybių buvo svarstyta seniūniją perkelti į Rūdaičius. „Mano nuomone, tai būtų buvęs geras sprendimas, tačiau prieš tokį siūlymą pasisakė tiek Rūdaičių, tiek kiti seniūnijos gyventojai“, – tikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Dėl to Savivaldybės administracija peržiūrėjo, kiek ir kokių laisvų patalpų yra Kretingos mieste, rajone. Turėtos tinkamiausios laisvos patalpos – apie 100 kv. m ploto, arba 5 kabinetai, – buvusios Kretingos miesto seniūnijos patalpos, kurias jau anksčiau buvo nuspręsta remontuoti ir jau šių metų biudžete buvo suplanuotos tam reikalingos lėšos.

Savivaldybės administracija taip pat siūlė patalpas seniūnijai išnuomoti Padvariuose ar kitoje kaimiškosios seniūnijos teritorijoje esančioje vietoje. „Nemanau, kad yra racionalu iš biudžeto lėšų nuomoti patalpas iš privačių turto savininkų, kuomet Savivaldybė dar turi ir savo laisvų patalpų, todėl tokiam administracijos siūlymui ir nebuvo pritarta“, – paaiškino A. Kalnius. Strateginio planavimo taryba dar rugpjūtį priėmė kompromisinį sprendimą – kaimiškąją seniūniją laikinai perkelti į Vilniaus g. 8, o jau tolimesnėje ateityje – į Padvarius – į vieną Kretingos muziejui priklausančių ir šiuo metu apleistų pastatų.

„Pirmiausiai juos dar reikia rekonstruoti. Bet, mano nuomone, tikrai ne pačiu artimiausiu metu ir ne iš Savivaldybės biudžeto lėšų, nes turime tikrai svarbesnių remontuotinų objektų. Tai yra paveldosauginiai pastatai, manau, kad jiems tikrai galime pritraukti lėšų iš Kultūros paveldo departamento ar specialių fondų“, – įsitikinęs rajono meras.


Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė padėkojo daug metų olimpiados užduotis rengiančiam Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regiono plėtros instituto profesoriui Dariui Šiaučiūnui ir įteikė rašiklį.

Dvidešimtą kartą Kretingoje surengtoje komandinėje jaunųjų matematikų olimpiadoje profesoriaus Vytauto Liutiko taurei laimėti pagrindiniai pereinamieji prizai atiteko pirmąsias vietas savo amžiaus grupėse užėmusiems Palangos Senosios gimnazijos I–II ir Salantų gimnazijos III–IV klasių moksleiviams.

Reikia apginti triskart

Anksčiau abiejų amžiaus grupių nugalėtojams organizatoriai įteikdavo po tautodailininkų išdrožinėtą išminties simbolį – mažąją ir didžiąją pelėdas, o dabar antri metai, kai pelėdą pakeitė kretingiškio juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus sukurtos statulėlės su ypatingu graiko filosofo ir matematiko Pitagoro ženklu. Norint iš mokyklos į mokyklą keliaujančius prizus pasilikti visam laikui, pagal renginio nuostatus, komandoms tenka paprakaituoti – „auksines“ vietas olimpiadose iškovoti trejus metus iš eilės. Pasak rajono Švietimo skyriaus specialistės Sonatos Petravičienės, pirmoji pelėda visam laikui anksčiau yra nutūpusi Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, ne viena „išskridusi“ ir į Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, o pernai abiejų amžiaus grupių olimpiados simboliai nusėdo Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje.

Olimpiados užduotis neatlygintinai kaskart parengia Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regiono plėtros instituto profesorius Darius Šiaučiūnas ir jo kolegė Karolina Kanišauskienė.

„Jie mus lydi nuo pat pirmosios olimpiados“, – dėkingumo žodžių akademikams negailėjo Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, už bendradarbiavimą padovanojusi jiems po rašiklį.


Kasmet vaistinės surenka po keliasdešimt tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Ir šis skaičius vis auga. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo surinkta apie 30 tonų nereikalingų vaistų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus.

Iš vienos pusės, tokie skaičiai išties džiugina, mat jie rodo, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, kita vertus, kyla klausimas, ar tikrai visi žmonės racionaliai įsigyja vaistus, jei tokių jų kiekių nebereikia, ir ar tikrai visi žino, kad pasenę ir nereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir atiduodami sunaikinti, o ne išmetami kartu su šiukšlėmis ar nuleidžiami į unitazą?

Išmesti vaistai užteršia aplinką, kurioje gyvename

Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veiklių medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir šiuos užteršia, turi įtakos augalams ir gyvūnams.

#GamtaiVaistųNereikia

Tai socialinės kampanijos, kurioje dalyvauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su partneriais mokslininkais, aplinkos apsaugos ekspertais ir kitais specialistais iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Klaipėdos universiteto, tinklalaidės „Išpakuota“, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos Hidroekologijos Instituto“ šūkis. Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ dalis. Tirdami vaistų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos upėse bei vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.

Socialinės kampanijos #GamtaiVaistųNereikia metu Lietuvos ir Latvijos gyventojams pristatyta informacija, paaiškinta, kaip vaistai patenka į aplinką, koks jų poveikis ir ką reikėtų daryti su nebereikalingais ar pasibaigusio galiojimo vaistais, jeigu tokių susikaupia.


Tveruose viešėjęs Aloyzo Žilio vadovaujamas Kretingos trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Svajonių aidas“ atliko pagal krašto poetės Genovaitės Česnauskienės eiles sukurtas dainas.

Kretingos trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, viešėjo Rietavo savivaldybės Tverų kultūros centre, kur buvo surengta literatūrinė-muzikinė popietė „Prisiminimų takais“.

Be popietės svečių kretingiškių, jais, lydima moderatorės Tverų kultūros namų renginių organizatorės Irenos Liškuvienės, keliavo ir krašto poetė Genovaitė Česnauskienė – susirinkusieji į literatūrinę-muzikinę popietę klausėsi ne tik jos skaitomų eilių, bet išgirdo ir dainų pagal šios poetės sukurtus tekstus.

Pirmasis kurti melodijas pagal G. Česnauskienės tekstus pradėjo kurti tveriškis Jonas Varkalys, kurio sumanymą kuo puikiausiai, pačios poetės pastebėjimu, įgyvendino folkloro ansamblis „Kermušie“ ir jo vadovas Arūnas Gedmantas. Šio kolektyvo atliekamos dainos skambėjo ir per popietę, ir Rietave per G. Česnauskienės knygos „Išgirskime tylą“ pristatymą.

Kūrėja literatė prisipažino buvusi maloniai nustebinta, kai jos žodine kūryba susidomėjo kretingiškis kompozitorius chorvedys Aloyzas Žilys – būtent Tveruose pirmą kartą ir nuaidėjo pagal G. Česnauskienės žodžius jo sukurtos dainos, kurias atliko „Svajonių aidas“. Poetė prisipažino, kad malonu jai buvo girdėti dainą žemaičių tarme „Gimtuojė kalba“, kurią atliko abu kolektyvai.

„Genovaitės Česnauskienės eilėse dominuoja gimtinės, jos gamtos, nuoširdumo ir meilės kitam žmogui, būtinybės branginti žemaičių tarmę, kitos temos, – kas patraukė jo, kaip kompozitoriaus, dėmesį šios literatės kūryboje, kalbėjo A. Žilys, dovanojęs poetei ir savo dainų rinkinį. – Gili eilėraščių prasmė, o kartais – ir pašmaikštavimai yra puiki proga visa tai įvilkti ir į muzikinį rūbą.“

A. Žilio pastebėjimu, toks renginys galėtų suskambėti ir vienoje kurių nors kultūros įstaigų Kretingoje, kas neabejotinai praplėstų poezijos ir muzikos mėgėjų akiratį, praturtintų renginių kalendorių.

„P. n.“ informacija


„Džiazolendas“ – tai ypatingas muzikinis nuotykis, į kurį kartu leistis kvies projekto autorius Jievaras Jasinskis, aktorius Andrius Žiurauskas ir Kauno bigbendas. Linksmame koncerte visai šeimai Klaipėdos koncertų salėje (KKS) klausytojai laukiami lapkričio 9 d. 18.30 val.

„Džiazolendas“ – tai originalus džiazo muzikos kūrinys. Atlikėjai kvies sėsti į smagų džiazo muzikos traukinį, pakeliauti ir patirti daug nuotykių mėnulyje, vandenyje, piratų laive, veidrodžių karalystėje ir kitose neįprastose vietose. „Džiazolendas“ yra kūrinys, kuriame visi atlikėjai yra personažai, o klausytojai – aktyvūs dalyviai.

J. Jasinskis – Kauno bigbendo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, talentingas trombonininkas, aranžuotojas bei kompozitorius. „Džiazolendui“ jis muziką kūrė pagal įtraukiančias vizualizacijas.

J. Jasinskis aranžavo ir orkestravo virš 1500 dainų įvairiems orkestrams ir grupėms. Tarp jų – koncertinės programos su žymiais atlikėjais (Andrius Mamontovas, Ten Walls, Linas Adomaitis, Ieva Narkutė, „Lilas ir Innomine“, „G&G Sindikatas“), kūriniai įvairiems LRT muzikiniams projektams ir kt. Kaip kompozitorius J. Jasinskis yra gavęs ne vieną apdovanojimą bei specialų prizą už geriausią lietuvišką kūrinį.

Projektą atliekančiame Kauno bigbende J. Jasinskis pradėjo muzikuoti 2011 metais, po septynerių metų tapo kolektyvo vyriausiuoju dirigentu. Neseniai trisdešimtmetį atšventęs Kauno bigbendas yra koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ meno kolektyvas. Tai vienas pagrindinių Lietuvos profesionalaus džiazo kolektyvų. Kauno bigbendas bendradarbiauja su Lietuvos džiazo atlikėjais, dalyvauja šalies džiazo festivaliuose, gastrolinėse kelionėse po įvairias Europos šalis.

Šeimos kviečiamos pasiklausyti džiazo programos lapkričio 9 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje (KKS).


Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai savaitgalį vyko į du įvykius, per kuriuos tarpusavyje konfliktavo artimieji. Lapkričio 5 d. apie 16.30 val. Kretingoje neblaivus sūnus smurtavo prieš savo motiną. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jam nustatytas sunkus girtumas – 3,7 prom.

Sekmadienio naktį apie 3 val. pareigūnai skubėjo spręsti tarp sutuoktinių kilusį konfliktą. Abu įvykio dalyviai buvo neblaivūs, todėl negalėjo paaiškinti situacijos. „Aiškinamės įvykio aplinkybes“, – kalbėjo Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

„P. n.“ informacijai


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai šį savaitgalį daugiausiai vyko padėti greitosios medicinos pagalbos medikams iš patalpų išnešti sunkius ligonius. „Savaitgalį teko talkinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams“, – apibendrindamas įvykius sakė tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Penktadienį Kęstučio g. ugniagesiai padėjo iš V aukšto išnešti ligonį. Šeštadienį į greitosios medicinos pagalbos automobilį ligonį įnešė Geštautų g. Sekmadienį Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų komanda medikams padėjo Joskaudų k.

Šeštadienį, lapkričio 5 d., ugniagesiams gelbėtojams Nausėdų k., Skuodo g., teko šalinti ir ant kelio užvirtusį medį – Darbėnų komanda supjaustė medį ir pašalino jį nuo važiuojamosios kelio dalies.

„P. n.“ informacija


Ketvirtadienį ilgapirščiai siautėjo Kretingos rajone – jie „nusitaikė“ į statybinius įrankius ir pridarė žalos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Pirmiausia, apie 7 val., kad įvyko vagystė, pastebėjo Lubių k. gyventojai, iš kurių kieme esančio garažo pavogti įvairūs įrankiai ir paspirtukas. Patirta žala – 1 tūkst. 400 eurų.

Kiek vėliau, apie 9.25 val., statybvietėje Palangos g. Kretingoje pastebėta, kad buvo įsibrauta į pakabinama spyna rakinamą metalinį statybinį vagonėlį ir iš jo pavogti įvairūs statybiniai įrankiai – kompresorius „Bosch“, perforatorius „Makita“, 3 vnt.  akumuliatorinių suktukų, keli kampiniai šlifuokliai ir kt. Žala įmonei – apie 4 tūkst. 185 eurų.

Per pietus, apie 13.06 val., ilgapirščiai „pasidarbavo“ Kalniškių k. Buvo pastebėta, kad iš kieme esančio ūkinio pastato pavogti įrankiai – šakų genėtuvas ir du benzininiai pjūklai. Žala – 428,16 eurų.

Aiškinamasi, ar šie įvykiai yra tarpusavyje susiję. Dėl jų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

S. DAUKANTO G. lapkričio 4 d. apie 15.30 val. pastebėta, kad iš aptvertos buto lauko terasos yra pavogtas dviratis „Scott“ ir ant jo rėmo kabojęs užraktas „Abus“. Žala – 1 tūkst. 200 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

VYTAUTO G. lapkričio 3 d. apie 15 val. pas 1987 m. gimusį vyrą rastas ir paimtas plastikinis paketėlis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Parengė Edita KALNIENĖ


Nors liko sužaisti dar vienerias Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybių sezono rungtynes, Kretingos „Minijos“ vyriausiasis treneris Darius Žindulis ir treneris Martynas Viluckas pasidžiaugė: pagal pasiektus rezultatus ir turnyrinėje lentelėje užimamą poziciją „Minija“ ir kitąmet išlieka LFF I lygoje.

Šį džiaugsmą lėmė kelios pastarosios rungtynės, per kurias pasiekta reikšmingų pergalių: „Minija“ 1:0 nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“, kuris siekia prizinės vietos, 2:0 savoje aikštėje pavyko nugalėti Mažeikių „Atmosferą“, lygiosiomis – 1:1 – sužaista su Plungės „Babrungu“. Jeigu „Minijai“ pavyktų laimėti paskutiniąsias rungtynes su Gargždų „Banga B“, ji savo poziciją turnyrinėje lentelėje greičiausiai pagerintų dviem pakopomis.

„Pelnyti taškai mums buvo svarbūs ne tik dėl padėties turnyrinėje lentelėje, bet ir psichologine prasme: tarkim, prieš „Neptūną“, kurį treniruoja mūsų kraštietis Valdas Trakys, buvome pralaimėję per pirmą ratą, prieš Mažeikių „Atmosferą“ – taip pat. Gal todėl rungtynės buvo kovingos, o svarbiausia – ir pergalingos“, – kalbėjo abu treneriai, pasidžiaugę, kad klubo vadovų sprendimas II ratą surasti atakuojantį žaidėją buvo priimtas laiku, o svarbiausia – sėkmingas.


I lygoje pirmavęs „Jokūbavas“ (3 pergalės, 2 pralaimėjimai) 75:82 turėjo pripažinti „Vydmantų“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) pranašumą ir turnyrinėje lentelėje praleido juos į priekį. Baigiantis III kėl. „Jokūbavas“ dar turėjo 10 taškų persvarą, bet Roko Misevičiaus įkvėpti vydmantiškiai sugebėjo pakreipti rezultatą savo naudai. Nesustabdomai antroje rungtynių pusėje žaidęs ir naudingiausiu turo žaidėju tapęs R. Misevičius (5/9 dvitaškiai, 8/16 tritaškiai, 10/11 baudos, 16 atk. kamuolių, 13 išprov. pražangų, 60 naud. balų) iš viso pelnė 44 taškus, Mantas Aukselis (3 per. kamuoliai) pridėjo 15; „Jokūbavo“ komandoje 33 taškus pelnė Eimantas Kupšys (14/24 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 39 naud. balai), 13 – Julius Paulauskas (5/6 dvitaškiai). Trečią pergalę iš eilės pasiekė „Urbovita“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas), 78:72 nugalėjusi „Kretingalę“ (1 pergalė, 3 pralaimėjimai). „Urbovitos“ komandoje 20 taškų pelnė Audrius Mineikis (3/6 tritaškiai, 8 išprov. pražangos, 24 naud. balai), 18 – Andrejus Semionovas (9/10 dvitaškiai, 12 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 34 naud. balai). „Kretingalės“ komandai 20 taškų surinko Šarūnas Tiškus (4/5 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai), 19 – Rokas Žilinskas (15 atk. kamuolių, 25 naud. balai). Į pergalingą kelią grįžo SK „Granitas“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas), 80:66 nugalėjęs jau trečią iš eilės nesėkmę patyrusią „Grūšlaukę“ (1 pergalė, 3 pralaimėjimai). Nugalėtojų komandoje rezultatyviausias buvo Vytautas Šližius (12/16 dvitaškiai, 8/10 baudos, 13 atk. kamuolių, 7 išprov. pražangos, 39 naud. balai), pelnęs 32 taškus, 22 pridėjo Nerijus Stonkus (8/11 dvitaškiai, 8 išprov. pražangos); „Grūšlaukės“ komandai 25 taškus pelnė Aurimas Girdenis (9/11 baudos, 8 išprov. pražangos), 16 – Antanas Stonkus (3 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos). Paskutinėse V turo rungtynėse „Skuodo KKSC-Senamiestis“ (4 pergalės, 1 pralaimėjimas) 71:49 neturėjo vargo su penkiese rungtyniavusiais „Ridiko“ (4 pralaimėjimai) krepšininkais ir, bent jau pasibaigus šiam turui, sugrįžo į lyderių poziciją. Skuodo komandoje 10 taškų pelnė Nojus Vėlyvis, po 9 pridėjo Tautvydas Vepštas ir Domas Martinkus; pralaimėjusiesiems Karolis Griškus (7/13 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) pelnė 16, Kipras Grinevičius (7 atk. kamuoliai) – 13.


Lapkričio 3 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 87:84 (17:27; 15:26; 27:17; 28:14) palaužė Šilutės „Šilutę“ (5 pergalės, 4 pralaimėjimai). Rungtynių pradžia Kretingos komandai nieko gero nežadėjo: puikiai rungtynes pradėję šeimininkai po dviejų kėlinių sukaupė net 21 taško persvarą (20 min. 32:53). IV kėlinį kretingiškiai jau žaidė sėkmingiau ir varžovų persvarą sumažino perpus – 59:70. Įpusėjus IV kėliniui po R. Nacio dvitaškio rezultatas tapo lygus (34 min. 72:72); lygus jis buvo ir prasidėjus paskutinei rungtynių minutei, bet lemiamą metimą, likus 3 sek. iki rungtynių pabaigos, tritaškiu pelnė M. Mažeika. Varžovai atsakyti nebesugebėjo, ir kretingiškiai šventė dramatišką pergalę, leidusią varžovus aplenkti turnyro lentelėje.

Šiose rungtynėse „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Maksymas Lutsenko (3/7 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 19, Martynas Mažeika (3/7 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 27 naud. balai) – 18, Valerij Anisimovas (7/8 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 20 naud. balų) – 15, Modestas Jurkaitis (4 rez. perdavimai) – 12, Rytis Zabita (4/5 dvitaškiai) ir Edgaras Danys (4/6 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – po 8, Raidas Nacius (5 atk. kamuoliai, 10 naud. balų) – 4, Mantvydas Žukauskas – 3.

Lapkričio 5 d. kretingiškiai vėl išvykoje 82:86 (26:20; 13:18; 24:25; 19:23) turėjo pripažinti Mažeikių „M Basket“ (3 pergalės, 6 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Aikštėje nuo pat pirmos iki paskutinės rungtynių minutės užvirė nuožmi kova, tad ir rungtynių nugalėtojas sprendėsi paskutinėmis IV kėlinio minutėmis. Prasidedant paskutinei rungtynių minutei Artūras Jomantas vienu taikliu baudos metimu padidino šeimininkų persvarą iki 4 taškų (79:83). Likus žaisti 43 sek. Kretingos komandą ir vėl traukė Martynas Mažeika, pataikęs sudėtingą tritaškį ir sumažinęs skirtumą iki minimalaus (82:83). Varžovų komanda atsakė savo sėkminga ataka po Edi Sidanovičiaus dvitaškio (82:85). Kretingos komanda savo atsakymui turėjo 20 sekundžių, M. Lutsenko paskubėjo atakuoti iš toli, metimas tikslo nepasiekė, o kamuolį atkovojęs Ginas Mulevičius taikliu baudos metimu įtvirtino pergalę. „Kretinga-VR Servisas“ su 5 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais šiuo metu užima IV turnyro lentelės vietą.


Aleksejaus Šapovalo sode tebestovi sudegusio rusų tanko liekanos.

„Aš buvau susitaikęs su mintimi, kad gyvas neliksiu. Galvojau, kad mane nušaus sodybą užėmę okupantai arba žūsiu nuo ukrainiečių karių paleistos bombos“, – pasakojo 68 metų Mala Rohan kaimelio gyventojas Aleksejus Šapovalas.

Šis pensininkas buvo vienas iš dviejų žmonių, kuriems okupantų vadas leido pasilikti, nes visiems kitiems žmonėms, gyvenusiems Stadiono gatvės namuose, buvo įsakyta skubiai išsinešdinti. Ši nedidelė gatvė su joje esančiais 14 namų yra Mala Rohan kaimelio pakraštyje ant kalvos, todėl okupantų vadai nusprendė, kad iš čia bus geriausia matyti apylinkes ir ukrainiečių karių judėjimą. „Išgirdęs riaumojančius tankus išėjau pasiremdamas lazdele į gatvę ir prisistačiau atvykėlių vadui, pasisakiau, kad esu sovietinės armijos atsargos leitenantas, baigęs karo akademiją, iš tarnybos kariuomenėje po dvylikos metų privalėjęs pasitraukti dėl ligos“, – pasakojo vyras.

Atvykėlių vadas išklausęs jo įsakė pasilikti, o visiems kitiems šeimos nariams skubiai išsinešdinti, nes čia vyks kovos ir bus pavojinga, o name apsigyvens Rusijos kariai. Okupantų vadas vienam pavaldiniui vis dėlto nurodė peržiūrėti įrašus A. Šapovalo telefone, tačiau karys, pamatęs, kad telefonas – ne išmanusis, paliko pensininką ramybėje.

A. Šapovalą netrukus pašiurpino okupantų atsikraustymas – šie įvažiavo tanku, nugriovė tvorą ir vartus, pervažiavo kieme stovėjusį anūko automobilį, nubrozdino mūrinę namo ir arklidės sienas. Dar labiau pensininką išgąsdino kitoje namo pusėje, pusseserės sode, pastatyta dyzelinio kuro cisterna. „Pagalvojau, jei ukrainiečių bomba pataikys į cisterną, tai supleškės tiek giminaitės, tiek mano namai, ir, pavaišinęs kareivius degtine, prikalbinau cisterną perkelti kiek tolėliau į sodo gilumą“, – pasakojo A. Šapovalas.

Vyras vaišingai pasistengė priimti ir du jo name apgyvendintus rusų kareivius. Šie iš pradžių buvo labai nepatiklūs, bijojo, kad namo viduje gali būti pasala, ir, įrėmę šautuvus į A. Šapovalo dukros nugarą, liepė merginai pirmai eiti į namą ir aprodyti jį. „Esu kilęs iš karingų kazokų giminės, todėl kraujas užvirė ir sakau rusų kariams – negąsdinkit dukros, aš pats eisiu priekyje ir viską jums aprodysiu. Būkit atsargūs su ginklais, nes name maži vaikai“, – pasakojo pensininkas. Apžiūrėję sodyboje esančius du gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, kariai nurodė aštuoniems šeimos nariams pasiimti reikalingiausius daiktus ir išeiti.


Kretingos pranciškonų vienuolyno kiemo saulės laikrodis

Agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis informavo, kad Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą papildė naujas įrašas apie seniausią saulės laikrodį, kuris įrengtas apie 1610 m. LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu, kai buvo pastatytas Kretingos pranciškonų vienuolynas. Ilgą laiką vienuolyno sode buvęs 152 cm aukščio stulpo pavidalo, neapdorotas, tamsiai pilkos spalvos, trikampio pavidalo suapvalintais kampais lauko riedulys su smaile, vadinama saulės laikrodžių gnomonu, rodė vietos laiką. Laiką rodęs šešėlis buvo pakankamai ryškus, nes laikrodžio akmens viršutinės dalies paviršius yra juodas, lygus ir buvo labai gerai nugludintas. Be to, jame švinu buvo prilydyta 21×21 cm dydžio padalų skalė.

1958 m. pavasarį Kretingos vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovas, braižybos mokytojas S. Bladžius saulės laikrodį perkėlė į buvusio pranciškonų vienuolyno sode įrengtą mokyklos meteorologijos kampelį, o akmens viršūnę nudažė baltais aliejiniais dažais. Tuo metu ant akmens kurį laiką dar buvo strypas su padalų skale.

1977–1992 m. vienuolyno patalpose veikė Kretingos muziejus, bibliotekos knygų saugykla, Kultūros skyrius, muzikos mokykla. Bažnyčia broliams pranciškonams buvo sugrąžinta 1989 m. lapkričio 19 d., o 1990–1991 m. – ir visas vienuolynas. Apie 2000 m. laikrodis buvo pastatytas vienuolyno kiemelio viduryje, buvusio fontano duobės vietoje. Todėl dabar iš atkurto laikrodžio virš žemės paviršiaus kyšo tik apie 79 cm aukščio saulės laikrodžio dalis.

„Vakarų Lietuvos“ informacija


Prie vargonų – kone pusšimtį metų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Vargonininku Darbėnų bažnyčioje Vaclovas Mikuta dirbo net prie 7 klebonų.

Kretingoje gyvenančio 75-erių Vaclovo Mikutos rankoms kone pusšimtį metų – pusantrų Salantų ir 47-erius Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčiose – paklūsta galingas ir didingas instrumentas – vargonai. Tiesa, kol autentiškasis instrumentas laukia restauravimo pabaigos, muzikui tenka sėsti prie šiuolaikinių elektrinių vargonų. V. Mikuta taip pat – bažnytinių kūrinių kūrėjas, parašęs per 350 giesmių, 30 mišių lotynų ir lietuvių kalbomis.

Į muziką gilinosi iš klausos

Vargonai V. Mikutą traukė nuo vaikystės: „Mano močiutė Agnieška Mikutienė vesdavosi nuo mažens į bažnyčią, bet mano akys vis krypdavo ne į altorių, o – į viršų, ten, kur gaudė vargonai. Būdamas 10-ties išprašiau, kad leistų giedoti bažnyčios chore. Tuometinis Salantų klebonas Pranciškus Šatkus ir būsimasis Telšių vyskupas Antanas Vaičius nesyk sakydavo: iš jo bus arba kunigas, arba vargonininkas. Ir išpranašavo“, – smagiai prisiminė pašnekovas.

Mokykloje per pertraukas Vaclovas bėgdavo pasiklausyti per radijo tašką transliuojant profesoriaus Leopoldo Digrio vargonais atliekamų kūrinių. Natas pažinti išmokė muzikos mokytojas Alfonsas Girskis. Savamokslis V. Mikuta į muzikos pasaulį labiau gilinosi iš klausos. Jaunystėje dainavo Salantų kultūros centro chore, kuriam vadovavo garsus šio krašto muzikas Petras Pučkorius.

„Salantų bažnyčiai prireikė vargonininko, klebonas pakvietė ir sako – eik groti. Iš senosios Gargždelės kapinių koplyčios parvežė fisharmoniją, šios klavišai išbyrėję, tik metalo plokštelės stirksojo. Sėdau, pabandžiau, kažkas pavyko. Pasilikau, bet netrukus perėjau vargonininkauti į Darbėnų bažnyčią. Dirbau elektros tinkluose, o vakarais ir savaitgaliais važinėdavau vargonauti ir vadovauti bažnyčios chorui. Ir taip jau 48-erius metus“, – kalbėjo V. Mikuta.


Pyragų diena – pirmąkart miesto žmonėms

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
Pyragų dienos mieste iniciatorės – Danutė Skruibienė (kairėje) ir Edita Kucharskienė.

Praėjusį penktadienį Kretingos miesto centras kvepėjo pyragais: jais, pačių keptais, specialiai įrengtoje palapinėje praeivius vaišino Kretingos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos. O praeiviai už skanėstus atsidėkojo palikdami auką šio centro globojamiems vaikams – iš viso tądien buvo suaukota 509,80 Eur.

Ant didžiulio stalo palapinėje kvapais praeivius viliojo per 20 įvairiausių skonių pyragų bei užkandžių. Balta konditerės kepure svečius pasitiko ir užeiti į palapinę, skanauti ir pabendrauti kvietė šio centro Nakvynės namų padalinio socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė, kuri ir buvo Pyragų dienos mieste iniciatorė.

„Žinojome, kad įstaigos pas save rengia savo Pyragų dienas, bet man kilo mintis šią dieną sukurti šventę viso miesto žmonėms: savaitgalį pakviesti juos pasivaišinti mūsų iškeptais skanėstais, o tuo pačiu – vėliau surengti šventę ir mūsų centro vaikams“, – tvirtino E. Kucharskienė.


Šis balandis – pirmasis, 2016-aisiais iškovojęs pergalę.

Rūpintis miežiais, kviečiais ir kitais lesalais, pirkti vakcinas, skiepyti, o susirgus gydyti, žieduoti, mėžti patalpas – reikalų tiek, kad vos spėk suktis. Bet, jei apie 200 sportinių balandžių Kalno gatvėje Kretingoje auginančio Arvydo Špučio kas nors paklaustų, kam jam tas vargas, atsakytų: „Pakelkit akis į dangų, kai tie paukščiai skrenda. Pamatysit, kaip gražu...“

Atgal į Klaipėdą

Su sparnuočiais kretingiškis draugauja nuo seno. Pirmuosius du dekoratyvinius – vieną baltą, kitą baltą su juodais šonais – už 10 rublių rusiškais pinigais nusipirko iš netoli geležinkelio Palangos gatvėje gyvenusio balandininko Petro Ovčinikovo.

„Tas vyresnio amžiaus žmogus mums, tuometinės Kretingos 4-osios vidurinės mokyklos moksleiviams, leisdavo palipti į jo namo antrąjį aukštą ir pasižiūrėti paukščių. Kuris gi paauglys nesvajotume patys tokių turėti?“ – šypsojosi Arvydas. Sako, tuomet Kretingoje kokie 15 ar 20 vaikinų balandžius laikė – po pamokų susitikdavo, mainikaudavo, dalindavosi, vieni iš kitų pirkdavo ir parduodavo.

O du pirmuosius sportinius balandžius rvydui padovanojo sesers vyras Bronius.

„Aš tada dar nežinojau, kad tik visai mažiukus galima pripratinti prie gyvenamosios vietos, o suaugę skrenda atgal. Kelią namo net po kelerių metų atranda. Manieji taip pat netruko parplasnoti pas Bronių. Pamenu, kaip traukiniu į Klaipėdą dundėjau parsivežti “, – prisiminimais dalijosi Kretingos kelių tarnyboje vairuotoju dirbantis vyras.

Paukščiai šeimininką, ko gero, atpažįsta – kai į balandinę, kurią 60-ojo jubiliejinio gimtadienio proga Arvydui pastatė sūnus, įeina jis vienas, reaguoja santūriai, kai su kuo nors svetimu, elgesys pasikeičia, atsiranda nerimo ir bruzdesio. O šeimininkas iš pasiskraidymo grįžusius savo augintinius atsektų pagal identifikacijos žiedus, kuriuose pažymėtas sparnuočio numeris, gimimo metai, šalis, sportinių balandžių augintojų klubas. Žiedai ant kojų užmaunami dar visai mažiukams, iki dviejų savaičių amžiaus, paukščiukams. Balandžiai gyvena iki 16-os metų.


Triptiko „Dona Kichotė“ spaudos konferencija.

Pasakoms dedikuotus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro metus tęsia dar viena premjera: jau lapkričio 11–12 d. 18.30 val. Žvejų rūmų didžiojoje salėje bus pristatytas šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie amžinas vertybes, didžius siekius ir už juos kovojančius šių laikų idealistus.

Spektaklio transformacijos

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasakoja, kad šio teatro repertuaras planuojamas keli metai į priekį, tad gal prieš kelerius metus gimė sumanymas pastatyti šokio spektaklį „Don Kichotas“. „Per šį laiką pasaulis pasikeitė, tad ir spektaklio sumanymas transformavosi į „Doną Kichotę“. Trečioji Muzikinio teatro 2022-ųjų metų premjera pasakos ne apie visiems žinomą herojų Don Kichotą, spektaklyje nerasime ir kitų šio literatūrinio kūrinio veikėjų. Pristatysime šiuolaikiniam pasauliui labai svarbias, jautrias ir sektinas žinomo idealisto Don Kichoto idėjas, kad ir jo ėjimą prieš vėją nepaisant to kas vyksta aplink. Tai taps puikia pasakoms skirtų metų tąsa: pirma metų premjera tapo Antonino Dvoržako opera „Undinė“, antra – Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“, o dabar – „Dona Kichotė““, - pasakojo vadovė L. Vilimienė.

Šiuo metu pasaulio teatruose itin populiarų šokio spektaklių formatą – triptiką – Klaipėdoje paruošė choreografas Gajus Žmavcas (Slovėnija), dirbęs choreografo asistentu Klaipėdos elinge kuriant du vienaveiksmius baleto spektaklius „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, KVMT baleto artistai, ukrainiečiai – Daria Verovka ir Yanas Malaki, įsimintinai debiutavę kaip choreografai teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022”; muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas, režisierius Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Jelena Lebedeva, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas