Pajūrio naujienos
Help
2022 Lapkritis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar praneštumėte tarnyboms, jei kaimynystėje kūrenama kenksmingomis atliekomis.

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1700) 2022-10-28

Krizių krečiamoje Kretingos rajono savivaldybės valdžioje, iki rinkimų likus 4 mėnesiams, daugėja moterų: Savivaldybės administracijos direktore paskirta Jolita Vaickienė (dešinėje), mero pavaduotoja – Vitalija Valančiutė.

Kadenciją baigiančioje Kretingos rajono savivaldybės taryboje įvyko dar vienas – trečias – valdžios galių persidalijimas. Ketvirtadienio posėdyje buvo pranešta apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ ir Darbo partijos frakcijų sudarytą naują 13-os narių valdančiąją koaliciją. Taryba balsų dauguma pritarė koalicijos pasirinkimui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore paskyrė Jolitą Vaickienę, mero pavaduotoja – Vitaliją Valančiutę, prieš tai iš vicemero pareigų atleido Dangirą Samalių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, turinti 5 narius, pasiskelbė tarybos opozicija.

Į tas pačias pareigas grįžta po dešimtmečio

Ketvirtadienį įvykusiame tarybos posėdyje dalyvavo 24-i iš 25-ių tarybos nariai, nebuvo į užsienį išvykusio konservatoriaus-krikščionio demokrato Dovydo Bajoro. Už Darbo frakcijai (sudaryta iš 3 narių) priklausančios Jolitos Vaickienės paskyrimą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore balsavo 14 tarybos narių, prieš 8 ir 2 susilaikė.

J. Vaickienė šiose pareigose bus ne naujokė – ji administracijai vadovavo prieš dešimtmetį, tuomet buvo atleista vėlgi pasikeitus tarybos politinių jėgų dėlionei, oficialiai – kaip praradusi šį sprendimą inicijavusios politinės daugumos pasitikėjimą.

Prieš skiriant administracijos direktore pasakytoje kalboje J. Vaickienė pagyrė laikinai Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančią direktoriaus pavaduotoją Violetą Turauskaitę. „Ji daug dirba, jos dideli gebėjimai, bet vienam žmogui tai labai didelis krūvis ir gal nebelieka laiko strategavimui“, – teigė J. Vaickienė, tarusi, kad iki rinkimų likus 4-iems su trupučiu mėnesio strateginiam planavimui laiko mažai. Ji žadėjo pirmiausia susitelkti 2022 metų Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolei, 2023 m. biudžeto formavimui, neapleidžiant ir strateginio planavimo. Žvelgdama į Kretingos rajono savivaldybės perspektyvą J. Vaickienė vardijo jai svarbius siekius: įteisinti rajone kurortines teritorijas (apimtų Žibininkus, gal ir Vydmantus), pastatyti rajone Savivaldybės saulės jėgainių parką, siekiant tam gauti subsidijas iš Vyriausybės, kitų fondų, atnaujinti įmonės „Kretingos autobusų parkas“ transporto ūkį, skiriant lėšų iš Savivaldybės biudžeto nupirkti naujus autobusus bent miesto maršrutams, svarstyti pilotinio projekto dėl trumpųjų maisto grandinių, kai vietos ūkininkai tiekia savo produkciją mokiniams maitinti, vykdymo galimybes. Norėtų Savivaldybėje įdiegti kitose savivaldybėse jau sėkmingai veikiančią „Tvarkau miestą (rajoną)“ platformą, suteikiančią galimybę savivaldybės gyventojams Savivaldybės interneto svetainėje išsakyti problemas, teikti pasiūlymus savivaldybės, seniūnijų veiklai gerinti. „Svarbiausia yra einamieji reikalai, šių metų biudžeto vykdymas, naujo rengimas, Sporto ir sveikatingumo komplekso, Pranciškonų gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos stadiono tvarkymo darbai, Tiekėjų gatvės remontas. Lauksime Klaipėdos regiono strateginių krypčių dėl ES naujos paramos“, – vardijo J. Vaickienė. Juozo Mažeikos paklausta, gal turi įžvalgų, kaip spartinti Kretingos sporto komplekso statybą, sakė: „Griežtinti reikalavimus rangovui – kitų vaistų neturiu, kad ši statyba būtų kitąmet užbaigta.“


Kazimiera ZAKAREVIČIENĖ:

– Reikia sumanaus ir išmintingo mero. Svarbiausia, kad jis tarnautų ne partijoms, o įvairių pažiūrų žmonėms, darytų gerus darbus dėl viso rajono ir kad kadencijos pabaigoje pats pasidžiaugtų rezultatais, įrodytų, kad tiko tokiam postui ir pateisino rinkėjų pasitikėjimą.

Bernardas ANUŽIS:

– Be abejo – darbštaus, ūkiško ir labai atsakingo. Pagal naują Vietos savivaldos įstatymą 2023-iaisiais tiesiogiai išrinkti merai turės gerokai daugiau galių negu dabar, jų rankose bus vykdomoji valdžia, jie parengs, formuos ir bus atsakingai už biudžeto vykdymą.

Danguolė ŠEGŽDAVIČIENĖ:

– Aš neturiu reikalų su valdžia, bet merą įsivaizduoju veržlų, energingą, naujovių į rajoną atnešantį, nearogantišką, arčiau paprasto žmogaus esantį, kad suprastų lūkesčius, norėtų rūpintis. Meras neturėtų būti koks intrigantas arba pats dalyvauti viešose intrigose.

Bronius LAUČYS:

– Labai svarbus yra mero išsilavinimas, iniciatyvumas, per darbinės veiklos laikotarpį įgyta patirtis, mokėjimas generuoti ir įgyvendinti idėjas. Savo vadovavimo rajonui stiliumi man, pavyzdžiui, patiko Juozas Mažeika – buvo korektiškas, ūkiškas, žiūrėjo žmonių interesų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Bendrovė Kretingos šilumos tinklai centralizuotą šildymą jau pradėjo tiekti ne tik įstaigoms, bet ir gyventojams. Šis šildymo sezonas šilumos vartotojams bus brangesnis už praėjusį. Renovuoto namo 50 kv. butas už šildymo paslaugas, suteiktas spalį, gali gauti apie 30 eurų, nerenovuotame name, dėl prastesnės pastato būklės naudojančiame daugiau šilumos energijos, – apie 40–70 eurų siekiančią sąskaitą.

Kaltos kuro kainos

Prognozuojama, kad lapkritį šilumos kilovatvalandė kainuos 12,71, kai pernai tokiu pat metu kainavo 7,48 be PVM. Akivaizdu, kad kainų pokytis yra ne gyventojų naudai.

Pasak bendrovės direktoriaus Dainiaus Budrio, esant energetinei krizei, situaciją lemia sparčiai didėjančios kuro kainos. Rugsėjo pabaigoje spalio pradžioje gerokai brango dujos – iki 260 Eur už megavatvalandę (MWh), palyginus su rugsėju, kaina išaugo 25 proc. Tačiau jau spalio pabaigoje keletą dienų kaina nukrito iki 70 Eur už MWh. Prognozuojant, kad lapkritį vidutinė dujų kaina nekils per 150 Eur už MWh, lapkritį šiluma kainuos 10 proc. mažiau negu spalį.

„Dujų kainas rinkoje žemyn muša dabartiniu metu užpildytos Europos dujų saugyklos, kai yra gausi pasiūla ir menkesnė paklausa. Bet tokia situacija truks neilgai, tad ir džiaugsmas gali būti trumpalaikis“, – prognozavo D. Budrys.

Kol kas už lango vyrauja šilti orai, tad kūrenti reikia mažiau. Bet gyventojai raginami neatsipalaiduoti, ateičiai pasitaupyti užsandarinant, nepaliekant atidarytų langų, renovuotuose namuose, kurių butuose įrengta reguliavimo sistema, perteklinę šilumą prisisukant.

„Turime visi užsiauginti „lašinių“, nes žiema laukia visokia. Šilumos kainų tendencijų nenumatysi ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl kokių nors netikėtų dalykų“, – sakė direktorius.

Didžiausia Kretingos „maitintoja“ šiluma – Melioratorių gatvėje esanti katilinė Nr. 2. Ji 100 proc. kūrenama biokuru, kurio kainų pokytis taip pat drastiškas – nuo 22 Eur už MWh pernai iki 50 Eur šiemet. Natūralu, kad tai atsilieps šilumos gamybos kaštams. Direktorius priminė, kad gyventojai už šilumą moka mažesne negu rinkos kaina, nes didžiąją dalį iš biudžeto lėšų kompensuoja šalies Vyriausybė.


Kretingos geležinkelio stotis, pastatyta 1925 m. (sudegė per nacių–sovietų karą). Fot. Alfonsas Survila, 1925 m.

Šių metų spalio 29-ąją sukanka 90 metų, kai atidarytas geležinkelis Telšiai–Kretinga. Tai buvo viena svarbiausių tarpukario Lietuvos vyriausybės inicijuotų statybų, sujungusi laikinąja sostinę Kauną su vieninteliu mūsų jūrų uostu Klaipėdoje.

Paskolą suteikė ir anglai, ir danai

Lietuvai atkūrus valstybingumą, iš Rusijos ir Vokietijos okupacijų laikų paveldėta geležinkelių struktūra neatitiko jaunos valstybės ekonominių poreikių. Ypač tai pasidarė akivaizdu 1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą. Iš laikinosios sostinės geležinkeliu jūrų uostą buvo galima pasiekti tik važiuojant labai vingiuotu maršrutu Kaunas–Jonava–Radviliškis–Tauragė–Šilutė–Klaipėda. Kiti du geležinkeliai vedė per Latviją ir Vokietiją. Toks susisiekimas buvo nepatogus, kelias gana ilgas, o važiuojant kitų valstybių teritorija teko gaišti laiką pasienyje.

Siekdama Kauną su Klaipėda sujungti trumpiausiu keliu, vyriausybė 1923 m. pasirinko dvi naujojo geležinkelio trasas: Amaliai–Kretinga ir Kazlų Rūda–Tauragė. Atsižvelgiant į būsimą ekonominę naudą, įvertinus geležinkelio statybos ir eksploatacijos išlaidas, pirmenybė buvo suteikta pirmajai trasai, kurią planuota tiesti per tankiai gyvenamą ir labiau ekonomiškai išvystytą šiaurinę Žemaitiją. 1924 m. liepos 29 d. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį visoje numatomo geležinkelio trasoje naujai tiesiamoms atkarpoms, linijoms, stotims, pralankoms, karjerams, tiltams ir kitiems geležinkelio statybos reikalams priverstinai buvo nusavinama žemė, sumokant jos savininkams geras kompensacijas. Geležinkelio projektinis ilgis siekė 132 km, o išlaidos jam tiesti – pusės metinio valstybės biudžeto. Dėl šios priežasties statyba vyko dviem etapais.


Grybauti mėgstantis Zenonas Budrevičius panūdo išsiaiškinti, kokią keistenybę palei pušį miške pirmąsyk rado.

„Samanose pamatęs tą keistenybę buvau beeinąs mašinos link, bet apsisukau ir grįžau atgal. Pagalvojau: nuo mažens aš po miškus maišausi, bet tokio grybo, į kurį gerai įsistebeilijęs ir akis, ir nosį, ir ausis, ir burną gali įžvelgti, per tiek metų nė karto nebuvau aptikęs“, – įspūdžiu dalijosi į „Pajūrio naujienų “ redakciją radinį atnešęs Kretingsodžio gyventojas Zenonas Budrevičius.

Į žiedinio kopūsto galvą panašų masyvų, bet lengvą gamtos sutvėrimą jis rado įsitaisiusį palei seną medį miške netoli Palangos, nors ten kretingsodiškis atviravo esąs retas svečias, kur kas dažniau grybauti suka į patikrintas vietas Kūlupėnuose arba Darbėnuose.

„Į Palangos mišką užsukau vien iš neturėjimo, ką veikti: reikėjo laukti, kol žmona Albina sanatorijoje atliks procedūras, o kad nebūtų nuobodu, galvoju, grybų čia pat pasidairysiu – Kretingos turguje buvau ant prekystalio pastebėjęs ir vieną kitą baravyką“, – pasakojo Zenonas.

Tačiau pats tuokart rastų grybų gausa pasigirti negalintis. Juokavo, kad užtenka ir to vieno, tik nežinia, ar jis valgomas?

O, pasirodo, – valgomas. Gelsvos spalvos kopūstgalviu raukšliumi vadinamą grybą, sudarytą iš daugybės raukšlėtų ar garbanotų skiautelių, „Pajūrio naujienoms“ jau anksčiau yra apibūdinęs Gamtos tyrimo centro Mikologijos laboratorijos mokslininkas Jonas Karpavičius. Prieš kurį laiką tokią pat senuose pušynuose augančią retą gamtos gėrybę Darbėnų apylinkėse buvo radęs ir laikraščio skaitytojas Bronius Milkontas.

„P. n.“ informacija


Darbėnai tapo šviečiančių moliūgų miesteliu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Darbėnų miestelis vakarais nušvinta užžiebtais iš moliūgų išskaptuotais filmų personažais, įvairiomis žmogystomis ir nuotaikingomis būtybėmis.

Kiekvieną lapkritį – jau penktus metus iš eilės – darbėniškiai imasi iniciatyvos iki Vėlinių išpuošti savo miestelį švytinčias moliūgais: šiemet jų, išpjaustytų ir įvairiai išpuoštų, į miestelio aikštę suvežta kone šimtas. Vakarais uždegamos juose įstatytos žvakės, ir Darbėnų miestelis tampa kažkuo panašus į Švėkšną, vėlyvą rudenį garsėjančią šviečiančiais moliūgais.

„Idėja panaudoti moliūgus miesteliui papuošti gimė po Moliūgo šventės, įkvėpė dar ir savo dydžiu Darbėnams prilygstančio Švėkšnos miestelio pavyzdys. Pradėjome galvoti, o kodėl ir mums nepasipuošti? Dėkingi esame „Pajūrio naujienoms“, kad po tradicinės Moliūgo šventės iš savo ekspozicijos padovanojo keletą moliūgų drožybai, kitą dalį susirinkome iš miestelio ir jo apylinkių gyventojų. Nuo pat rugsėjo seniūnijos žmones raginome drožinėti, puošti ir sutartu laiku atvežti savo kūrinius į aikštę, priešais bažnyčią“, – kalbėjo vienas akcijos sumanytojų Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Iš vieno tokių „Pajūrio naujienų“ dovanotų moliūgų, sakė, ir pats išdrožęs Darbėnų miestelio herbą, į šią veiklą įtraukė ir savo brolį Darbėnų ugniagesių skyrininką Donatą Poškį.


Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus taryba išrinko konkurso „Metų ūkis-2022“ nugalėtojus.

Pirmoji vieta skirta „Prieskonių jūrą“ Laukžemėje įsteigusiam Andriui Gedvilui, antroji – Darbėnų seniūnijoje, Grūšlaukėje, augalininkystės ūkį plėtojančiam Airidui Viskontui, trečioji – taip pat augalininkyste užsiimančiam Kęstui Petručiui iš Šlaveitų. „Nugalėtojai bus pagerbti rajone, taip pat jie bus pakviesti į kitų metų pradžioje įvyksiančią respublikinę geriausių šalies ūkininkų apdovanojimo šventę“, – sakė R. Paulikas.

Senas tradicijas turinčio konkurso tikslas – žemdirbius skatinti pažangiai ūkininkauti, puoselėti ilgametes tradicijas.

„P. n.“ informacija


Algirdas Liebus atviravo, kad geras virėjas turi mokėti ne tik gaminti skanius patiekalus, bet estetiškai juos ir patiekti.

Daugeliui kretingiškių iš atminties neišblėso šiųmetė Rudens derliaus ir moliūgo šventė, kurią paįvairino viena už kitą gardesnius patiekalus gaminančios, virėjų prijuostėmis ryšinčios seniūnijų komandos, čia pat po atviru dangumi Rotušės aikštėje garuojantys puodai ir, žinoma, tarp jų vos spėjantis suktis virtuvės šefas Algirdas Liebus.

Audronė GRIEŽIENĖ Palangoje gimęs, Klaipėdoje augęs, Kretingoje ir galiausiai Barzdžių kaime Imbarės seniūnijoje gyvenęs 30-ies vyras šiuo metu karjerą tęsia Olandijoje, dirba žinomame viešbutyje „Van der Valk Utrecht“, mėgaujasi kiekviena diena, nes, sakė, kulinarija užkoduota jo kraujyje. – Algirdai, kiek jums buvo metų, kai pats pasigaminote pirmąjį patiekalą ir koks tai patiekalas?

– Turbūt kaip daugeliui – keptas kiaušinis. Buvau kokių 7–8-erių. Tuo metu man atrodė pats skaniausias, kokį tik kada nors esu valgęs. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad nėra skanesnio maisto už tą, kurį gamina mano mama Rasa. Vaikystėje ji man leido išbandyti, ką tik noriu, aš daug ko išmokau iš jos.

– Kurią mokyklą Kretingoje baigėte ir ar jau mokykliniame suole žinojote, kad jūsų ateitis bus susieta su maisto gaminimu?

– Kretingoje lankiau Simono Daukanto mokyklą (dabar progimnazija), turėjau nuostabią auklėtoją Nijolę Andriuškytę. O kad užaugęs norėčiau tapti virtuvės šefu, pagalvodavau dar besimokant Klaipėdos miesto „Varpo“ mokyklos pirmoje klasėje. Pamenu, vėliau apie tai pasakiau ir auklėtojai Sadutei Drungilienei. Ji mane palaikė, skatino. Mes bendraujame lig šiol – džiaugiuosi, kad turėjau garbę ruošti maistą buvusios auklėtojos gimtadienio šventei.

– Ar turėjote virtuvės šefų -autoritetų, kurių pavyzdžiu norėjote sekti?

– Nuo mažumės dievinau Robertą Ščesnavičių, jis mano vaikystėje buvo visas pasaulis! Nepraleisdavau jo laidų per televiziją, kaskart nusirašydavau patiekalų receptus. Aš net iš pamokų kartais pabėgdavau dėl Ščesnavičiaus laidos arba keldavausi paryčiais pažiūrėti pakartojimą. Tačiau šiai profesijai vis tiek labiausiai įkvėpė mama, jos sesuo, kiti artimieji. Todėl ir sakau, kad kulinarija – mano kraujyje.

– Kur pirmąkart ne savo namuose gavote progą pasireikšti kaip virėjas?

– Galima sakyti, pirmuosius karjeros žingsnius ir žengiau mamos restorane – ji tuomet nuomojosi „Vienaragio malūną“ Kretingoje. Man tebuvo 15 metų. Dėl profesijos pasirinkimo daugiau jaudinosi tėtis, bet, kai pradėjau kilti karjeros laiptais, jis labai džiaugėsi ir dabar didžiuojasi. O tikroji šefo „kelionė“ prasidėjo po to, kai dalyvavau dviejuose TV projektuose – „Susitikime virtuvėje“ ir „Skonis“.


Laukžemėje pradėjęs nuo prieskonių auginimo verslo, Andrius Gedvilas ketina auginti ir žirgus.

Laukžemės kaimo Darbėnų seniūnijoje prieigose įsigiję žemės sklypą 44-erių palangiškis Andrius Gedvilas ir du jo broliai 40-metis Mindaugas ir 38-erių Vytautas prieš kelerius metus ėmėsi auginti prieskonines žoleles. Tačiau, nuo vaikystės jodinėję žirgais, Andrius ir Vytautas puoselėjo svajonę – veisti žirgus. Šią savaitę ji pradėjo pildytis – į jų ūkį iš Priekulės žirgyno buvo atgabentas pirmasis veislinis žirgas.

Garsios Babilono veislės palikuonis 4-metis žirgas, pagal dokumentus pavadintas Varduva, bus skirtas dalyvauti jojimo varžybose Andriaus dukterėčiai 10-metei Andrėjai, kuri savarankiškai jau pramokusi jodinėti.

Į iš anksto paruoštą aptvarą trenerio Lino Mickaus vedamą žirgą pakely nedraugiškai pasitiko du poniai 4-metis Bazilikas ir 7-metė Mėta, jį bandę apkandžioti ir apspardyti. „Reikės šiek tiek laiko, kol apsipras vieni su kitais. Šiaip mūsų poniai – gana ramūs, tik, pasitikdami nematytą kaimyną, matyt, sunerimo“, – kalbėjo brolių Gedvilų motina Pranutė Maksimovė.

„Tiedu poniai ligi šiol buvo džiaugsmas ir mūsų šeimos vaikams, ir mums patiems. Žirgas, arklys, ponis – giminingi gyvūnai, kokia galinga iš jų sklinda gerumo energija, gali atėjęs pabendrauti, žirgas, atrodo, supras tave ir nuramins, paguos, išklausys“, – kol vyrai pratino Varduvą prie naujos aplinkos, pasakojo Pranutė.

Kol dar nešalta, gyvūnai bus laikomi aptvaruose, jiems įrengta ir priebėga nuo lietaus ir vėjo, aptvarą juosia elektrinis piemuo, o žiemoti bus įrengtos arklidės.


Grupė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo būsimųjų dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojų kaip reikiant paplušėjo Rotušės aikštės gėlynuose – sodino pavasarinių gėlių svogūnėlius. „Su šia ugdymo įstaiga esame sudarę bendradarbiavimo sutartį, džiaugiuosi, kad į kvietimą talkinti puošiant aplinką mokykla mielai atsiliepė. Belieka laukti pirmųjų pavasarinių žiedų, kurie gatvės praeiviams suteiks ir daug grožio, ir geros nuotaikos“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Iš viso moksleiviai pasodino 700 gėlių svogūnėlių: 400 tulpių ir 300 česnakų. Juos už 1 tūkst. eurų nupirko seniūnija. „P. n.“ informacija


Istorinė vėliava nuo šiol plevėsuos ne tik Darbėnų gimnazijos, bet ir Marijono Daujoto progimnazijos prieigose. Nuotraukoje – susitikimo su B. Vanagu dalyviai ir renginio svečiai.

Istorinės Lietuvos valstybės vėliavos su Vyčiu jau plevėsuoja prie dviejų Kretingos rajono mokyklų – Marijono Daujoto progimnazijos ir Darbėnų gimnazijos. Vėliavas mokyklų bendruomenėms padovanojo žemės ūkio lyderė „Scandagra“, o jas iškelti padėjo prasmingoje iniciatyvoje dalyvaujantis Dakaro lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Raitelis raudoname fone nuo šiol pasitiks Marijono Daujoto progimnazijos ir Darbėnų gimnazijos mokinius, kitąmet dar dvi vėliavos suplevėsuos Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Vydmantų gimnazijų kiemuose.

Ši akcija – padėka švietimo įstaigoms už nenuilstamas pastangas rūpinantis mokinių ekonominiu raštingumu ir už bendrą darbą bendrovės „Scandagra“ vystomoje edukacinėje-motyvacinėje programoje „Ateities Lietuvai“. Šia programa siekiama auginti verslią, drąsią ir pilietišką jaunąją kartą.

„Esame viena Lietuvos žemės ūkio sektoriaus lyderių Baltijos šalyse ir norime dalintis savo sėkme, patirtimi ir visapusiškai prisidėti prie Lietuvos klestėjimo. Visai netrukus jos ateitį kurs tie, kurie dabar lanko mokyklas, todėl savo visuomeninei veiklai ir pasirinkome jaunosios kartos švietimo kryptį. Norime jaunimui ne tik suteikti ateityje ypač naudingų įgūdžių ir žinių, bet ir juos įkvėpti imtis iniciatyvos, lavinti savyje verslumo geną ir matyti prasmę savo svajones realizuoti būtent čia, Lietuvoje. Viliamės, kad išdidžiai plazdantis Vytis padės puoselėti veržlumo, drąsos ir sveikų ambicijų ugnelę, kuria pasižymi šiuolaikinis jaunimas“, – sakė „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.

Pasak jo, lietuviškas Vytis – tai įkvepiantis stiprybės, lyderystės, profesionalumo, atsidavimo tautai ir valstybei simbolis. Tai nusako ir ambicingo Lietuvos moksleivio – ateities Lietuvos lyderio – charakterį, įkvepia, suteikia jėgų, įprasmina esminius ateities pasirinkimų motyvus.

Vytį aukštyn mokyklose iškelti padėjo į projektą aktyviai įsitraukęs ir jau ilgus metus „Scandagros“ remiamas lenktynininkas B. Vanagas, kuris yra žinomiausias Vyčio ambasadorius šalyje.


Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“

2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.

Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Pamažu gerėjanti situacija

„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė.

Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.

„Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė.

Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.


Alexandre KRAUSS

Europos Parlamento Renew frakcijos politikos patarėjas

Rusijos kriminalinė invazija ir karas prieš Ukrainą, Ukrainos žmones yra daugiau kaip 20 metų besitęsiančios ir vis didėjančios Putino režimo retorikos išvada. Šią retoriką Putino režimas plėtojo ir bandė kasmet, siekdamas atkurti tai, ką jis vadina „rusų pasauliu“ – aliuzija į kažkokią mitinę dvasinės imperijos sampratą.

Daugelis įvykių skatino Vladimiro Putino retoriką, tačiau pradžia laikytina Šaltojo karo pabaiga 1991 m. gruodžio 26 d. – Sovietų Sąjungos griūties data. Ir, nors pasaulis iš tiesų pasikeitė, tas pokytis buvo stipriai susijęs su aklu troškimu, kad praeitis niekada nepasikartotų. Deja, taip neįvyko.

Ir kaip gi mes atsidūrėme ten, kur esame šiandien? Kaip mes leidome Putino režimui įstumti Europą į didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir sukelti naujo karo mūsų žemyne ??grėsmę?

Daugelis šį klausimą nuo

2022 m. vasario 24 d. užduoda nuolat, o atsakymas nėra paprastas. Tam reikia sudėtingos analizės, kurios pastarieji dabartiniai Europos lyderiai vengia arba atsisako atlikti. Skaudi tiesa ta, kad šiandien esame ten, kur esame iš esmės dėl savo pačių kaltės. Taip atsitiko ne dėl nuolatinių įspėjimų, kuriuos skelbė tokios šalys, kaip Lietuva, Estija ar Rumunija, trūkumo. Šiandien esame tokioje padėtyje dėl neveiklumo, silpnos politinės lyderystės ir vertybių korupcijos.

Šaltojo karo pabaiga paskatino Europos Sąjungą, kaip ir kai kurias tradicines jos sąjungininkes, pavyzdžiui, JAV, nusistatyti naujus prioritetus. Transatlantiniai santykiai, kurie kadaise buvo pagrindinis abiejų Atlanto pusių prioritetas, pamažu transformavosi į itin konkurencingus santykius. Čia kalbame apie taip vadinamosios minkštosios galios naudojimą. Iliustratyvus pavyzdys yra prekyba. Kita vertus, buvusios Sovietų Sąjungos žlugimas tapo priežastimi, dėl ko JAV drastiškai sumažino investicijas į tradiciškai JAV ir ES giliai jungusią sritį – gynybą ir saugumą. Europoje nebeliko aiškios grėsmės, todėl JAV su George'o W. Busho administracija nusprendė peržiūrėti savo gynybos politiką. JAV pamažu perkėlė savo išorės politinius ir saugumo prioritetus į Aziją ir Pietryčių Aziją, ypač dėl vis didėjančios Kinijos įtakos regione. Šis strateginis sprendimas atsispindėjo ir žvelgiant į NATO vaidmenį dešimtmečiais po Šaltojo karo pabaigos. Ilgametė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos misija tapo visiškai tuščiavidurė, ją reikėjo identifikuoti iš naujo, o organizacija privalėjo išgyventi ilgas filosofines savo naujos paskirties paieškas.



Dvyliktokė Kamilė Venckutė tapo naująja Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidente.

Pranciškonų gimnazijoje šią savaitę buvo išrinkta naujoji mokinių prezidentė. Ja tapo abiturientė Kamilė Venckutė.

Dalyvavo antrą kartą

Kamilė tikėjo, kad taps mokinių prezidente, tačiau iki galo užtikrinta nebuvo. „Pasakiau, kad kandidatuoju, išrinks ar neišrinks, net nemąsčiau. Galbūt giliai širdy jaučiau, kad būtų didžiulė garbė tapti gimnazijos prezidente, bet nesistengiau per daug mąstyti apie kitų žmonių sprendimą balsuoti už ar prieš“, – kalbėjo ji, pridūrusi, kad nustebo sužinojusi, kad ją išrinko. Prezidento rinkimuose abiturientė dalyvavo antrą kartą. Pirmą kartą savo sėkmę bandė praėjusiais metais, tačiau tuomet merginą mokiniai mažai pažinojo. „Nebuvau dar taip subrendusi tokiam postui, kaip šiemet. Vis dėlto per metus pasikeitė ir mano pačios požiūris į gyvenimą. Suvokiau, kad prezidentas gali būti tik toks asmuo, kuris savimi pasitiki, pasirengęs įveikti kliūtis, gerbia save ir aplinkinius, yra atsakingas. Taip pat turėjau didžiulį gimnazistų palaikymą ir netgi skatinimą, kad tik kandidatuočiau, nes šie metai paskutinieji, kai galėjau tai padaryti“, – patirtimi dalijosi K. Venckutė.

Nenuleidusi rankų ji į rinkimus žengė ir šiais mokslo metais. „Prezidento rinkimuose nusprendžiau dalyvauti, kai atsakiau sau į klausimą: kas aš esu? O į jį atsakiau labai paprastai – kad esu Kamilė Venckutė ir puikiai žinau, ko noriu iš gyvenimo“, – tikino Kamilė.

Kadangi mergina yra abiturientė ir kartu su prezidento pareigomis ji dar turi rengtis ir egzaminams, iškyla sunkumų norint tai suderinti. Vis dėlto Kamilė be aktyvios veiklos negali: „Sudėtingiausia buvo girdėti mokytojus, sakančius, kad nepersistengčiau dvyliktoje klasėje. Na, bet aš kitaip negaliu. Veikla, kuri mane „veža“, užima aukštą vietą gyvenime.“

Laimėti, anot gimnazistės, jai padėjo pastangos, kurias įdeda organizuodama įvairius renginius, dalijimasis idėjomis, pasitikėjimas savimi – nebijojimas pasirodyti kvailai ar keistai – laisvas viešasis kalbėjimas ir drąsa: „Mokyklos bendruomenė manimi pasitikėjo, nes, mano nuomone, ji mato, kad esu sąžininga ir, ką pradedu daryti, tą ir pabaigiu.“

Toks laimėjimas abiturientei labai svarbus, tačiau jis atneša ir daug atsakomybių. „Pirma, – atsakomybę atstovauti mokyklai respublikoje. Antra, – būtina įsiklausyti į kiekvieno mokinio norus, kad jie jaustųsi saugūs ir laimingi gimnazijoje. Trečia, – būti paprastu žmogumi ir savęs neišaukštinti“, – vardino K. Venckutė.

Per savo kadenciją Kamilė norėtų sustiprinti gimnazijos bendruomenę – kad ji aktyviai dalyvautų renginiuose, projektuose ar įvairiose akcijose. Taip pat daugiau dėmesio skirti mandagumo, pagarbos puoselėjimui. „Toliau su mokinių savivalda tęsime temines dienas, turėsime savaičių, kurias norėsime skirti tam tikroms vertybėms puoselėti. Parlamente jau aptarėme, kokius tolimesnius renginius norėtume surengti, nes šiemet Pranciškonų gimnazijos 90-metis – išties ypatingi metai“, – planus atskleidė naujoji prezidentė.


Gabrielius Žiubrys moka groti keliais instrumentais ir svajoja įkurti savo grupę.

Kretinga yra tikras įvairiausių talentų miestas. Susipažinkite su Gabrieliumi Žiubriu, kuris profesionaliai groja fortepijonu ir kitais instrumentais nuo pat mažų dienų. Jo, kaip jauno muzikanto, istorija yra įkvepianti.

Gyvenimas meno mokykloje

Gabrieliaus tėvai visada pasakojo, kad, būdamas vos kelių mėnesių, berniukas įdėmiai klausydavosi klasikinės muzikos. Vaikinas taip pat prisimena, kad ketverių metų dar labai sunkiai kalbėjo. Jo šeimai pasisiūlė pagelbėti sesės fortepijono mokytoja, kadangi žinojo, jog pirštų galiukų treniravimas paskatina kalbos vystymąsi.

„Vos po dviejų mėnesių ištariau savo pirmą žodį su „r“ raide, kuri buvo natos „re“ pavadinime“, – stebėjosi jaunuolis. Manoma, kad tai buvo tas įvykis, kuris paskatino jaunuolį atrasti muziką – tuomet pradėjo daug groti, ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Būdamas vos ketverių kūrinius jau atliko viešai.

Tėvai užrašė sūnų į fortepijono pamokas, kurias jis lanko jau kone visą gyvenimą. Tuomet jaunuolis susidomėjo kitais instrumentais. Smuiko, gitaros ir daug kitų styginių instrumentų muzika padėjo G. Žiubriui praplėsti savo muzikos žinias ir gerinti klausą.

Kalbėdamas apie Kretingos meno mokyklą Gabrielius ją įvardijo kaip „nepakartojamą kelionę“, per kurią jį visada lydėjo muzikos mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Jaunasis muzikantas gavo galimybę dalyvauti daugybėje konkursų, koncertų, susirasti naujų draugų, išmokti įvairių kūrinių.

Žinoma, buvo ir sunkumų. Scenos baimė ir nuolatinis muzikinių įgūdžių tobulinimas jaunuolį lydėjo nuolat. „Konkursų komisijose visuomet vaikus vertina įžymūs pianistai – jie viską girdi ir jaučia tavo jaudulį. Šiek tiek juokingai skamba, tačiau kiekvienais metais abejodavau, ar dar yra įmanoma būti geresniam negu vakar, ar dar galiu tobulėti. Visuomet galvodavau, kad na, jau šito kūrinio tai niekad neįveiksiu“, – patirtimi dalijosi G. Žiubrys.

Meno mokykla stipriai išlavino Gabrieliaus atmintį, išmokė disciplinos ir skatino siekti tikslų. Vaikinas teigė, kad jo išlavintas muzikinis suvokimas yra tikrai geras. Jis geba atpažinti natas įvairiuose garsuose, atkartoti melodijas, atskirti instrumentus ir kartais net jais pagroti, jei žino jų pagrindus.


Kretingiškė Gabrielė Kalniškytė „X faktoriaus“ scenoje atsidūrė netikėtai – atvykus stebėti projekto filmavimą.

Kretingiškę 25-erių Gabrielę Kalniškytę galėjome išvysti sekmadienio televizijos projekte „X Faktorius“ . Mergina sulaukė didelių ovacijų, o komisija jai negailėjo komplimentų.

Vykdama į projekto filmavimą kretingiškė nė neketino lipti ant scenos, tačiau netikėtai sutiktas draugas pakeitė jos planus. „Ant scenos patekau visai netikėtai. Tiesiog laukdama eilėje įeiti su žiūrovais į salę sutikau savo artimą draugą, kuris dirba šiame projekte. Jis paklausė, ar norėčiau pabandyt padainuoti. Draugai paskatino ir taip atsidūriau scenoje“, – netikėtą patirtį įvardijo G. Kalniškytė.

Per pasirodymą Gabrielė atliko kūrinį „Strong enough“. „Šį kūrinį man išrinko su manim buvę draugai“, – tikino ji.

Apie merginos dalyvavimą šiame projekte artimieji sužinojo tik pamatę ją per televiziją. „Dauguma sužinojo pamatę mane per laidos anonsą, o po filmavimo pasakiau tik mamai. Ji buvo nustebusi, bet ne per labiausiai, manau, jau yra pripratusi prie mano avantiūrų“, – kalbėjo G. Kalniškytė.

Jausmas būti ant scenos, anot kretingiškės, yra nuostabus. „Manau, kiekvienas yra šį jausmą jutęs, kas yra daręs tai, ką mėgsta, kuo gyvena ir kvėpuoja. Kameros manęs nebaugina, nes buvau be akinių, tai nelabai ką ir mačiau“, – šmaikštavo Gabrielė, įvardijusi, kad be muzikos nepraeina nė viena diena.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Kretingos gimnazisčių komanda: (iš kairės) Živilė Bružaitė, Leila Kriukaitė, Eglė Sirutytė, Aneta Meištinytė, Deimantė Jadenkutė ir Austėja Rauktytė.

Džiaugėsi pasiekimu

Savo pasiekimu labai džiaugiasi ir komandos narės: Austėja Rauktytė, Leila Kriukaitė, Živilė Bružaitė, Deimantė Jadenkutė, Aneta Meištinytė ir Eglė Sirutytė.

Hakatone merginos pristatė idėją pagal iš anksto pasirinktą iššūkį ir temą: ar įrašysiu „problem-solving“ (problemos sprendimą) į savo ateities CV arba kokios būtų priemonės, skatinančios lavinti paauglių problemų sprendimo įgūdžius.

„Mokytoja mums pristatė šį renginį ir galimas temas. Man pasidarė smalsu dalyvauti, tad pasiūliau ir kitoms klasės draugėms“, – pradžią prisiminė Leila, įvardijusi, kad hakatonui pasiūlė galvoti idėją klimato kaitos tematika.

Prieš vykdamos į renginį, merginos jau turėjo sugalvojusios idėją, tačiau eigoje ji šiek tiek pasikeitė. Pagrindinė pirminė mintis buvo sukurti gyvą žaidimą, per kurį į komandas suskirstyti mokiniai diskutuotų globaliomis temomis, taip mokydamiesi ir viešojo kalbėjimo, ir įgydami žinių apie tuo metu vykstančius globalius reiškinius.

„Prie mūsų prieidavo mentoriai, duodavo patarimų. Dažnai tekdavo viską keisti, labai pavargome. Kilo ir nemažai ginčų, bet sugebėjome viską išspręsti, – sunkumus apibendrino komanda, tikinusi, jog prieš išvykstant tikėjosi, kad viskas bus kur kas lengviau. – Iš pradžių atlikome kelias užduotis, darėme pratimus, linksmai leidome laiką. Sunkumai prasidėjo, kuomet reikėjo dirbti su savo idėjomis. Gavome sunkias užduotis, turėjome atsakyti į rimtus klausimus ir panašiai.“

Gavusios gausybę patarimų merginos nebežinojo, kokią galutinę idėją pateikti. „Kai prie mūsų priėjo viena mentorė ir pasakė, kad svarbiausia žaidimo neperkelti į skaitmeninę erdvę, nes mūsų vienintelė komanda kalba apie gyvą žaidimą, supratome, kad liksime prie tokio formato“, – atskleidė Austėja.

Galutiniame rezultate kretingiškių komanda susirinkusiems pristatė savo idėją. „Mūsų idėja – klubas „Diskutuok“. Keliose mokyklose surengti debatus globalia tematika, vėliau geriausios komandos galėtų varžytis tarpusavyje“, – kaip viskas turėtų atrodyti, pasakojo L. Kriukaitė, kartu su draugėmis išsakiusi norą, kad tai galėtų vykti ir šalies mastu.

„Mums reikia susisiekti su savo rėmėjais, kurie ir padėtų realizuoti šią idėją, surasti įgyvendinimui reikalingus specialistus, kitas priemones“, – papildė A. Rauktytė.

Komandos teigimu, toks projektas paskatintų domėtis jaunimą pasauliniais įvykiais, mokytų tai daryti. „Radome informacijos, kad net 90 proc. jaunų žmonių nesidomi jokiais globaliais klausimais. Taip pat šalies jaunuoliai turi sunkumų dėl viešojo kalbėjimo. Tokios diskusijos pakeistų šią susidariusią situaciją“, – atkreipė dėmesį Leila.

Iš viso renginyje dalyvavo 19 komandų, iš kurių buvo atrinktos trys geriausios.


Šįvakar Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas Helovyno tematikos „Strangers things“ serialu paremtas renginys, kurio metu jaunimui teks įveikti nelengvus iššūkius.

Pasak renginio organizatorės Kornelijos Stancikaitės, siaubo naktys bibliotekoje buvo rengiamos ir anksčiau. Šiemet nuspręsta suorganizuoti su siaubo mokslinės fantastikos serialu „Stranger Things“ susijusį renginį. Pasirinkti Helovyno laikotarpį paskatino serialo tematika. „Kretingos bibliotekoje, kiek domėjausi – ir Lietuvoje, toks renginys bus rengiamas pirmą kartą“, – tikino Kornelija.

„Idėja renginiui gimė mano organizuojamo jaunimo kino klubo „Kino maršrutai“ metu. Dalindamiesi serialų rekomendacijomis, supratome, kad esame tikri „Stranger Things“ gerbėjai. Taip kilo mintis sukurti su tuo susijusį potyrį 15–19 m. jaunimui. Bibliotekoje jau ketverius metus itin sėkmingai vyksta Hario Poterio iššūkiai, tai taip pat padrąsino įtraukti dar vieną panašaus „kalibro“ renginį į repertuarą“, – teigė K. Stancikaitė.

Kai paskelbė registraciją, dalyvių sąrašas užsipildė per parą. „Matydami didelį susidomėjimą padidinome galinčiųjų dalyvauti renginyje skaičių, taip pat ėmėme vesti norinčiųjų sąrašą, su kuriais bus susisiekta, jei atsilaisvintų vieta. Be to, atsirado, kas pasisiūlė renginyje vaidinti. Todėl labai džiaugiamės, kad įkūnyti tam tikrų serialo personažų į biblioteką atvyks svečių iš Klaipėdos, Kauno“, – tikino pašnekovė.

Pasirinkti būtent Helovyno laikotarpį šiam renginiui paskatino serialo tematika, o ne pati šventė. Norėta atgaivinti Hawkins miestelį, mylimus serialo veikėjus, kuriems teks kovoti su mistiniais reiškiniais, tad, pasak Konelijos, logiškiausias ir artimiausias variantas pasirodė spalio pabaiga: „Sunku pasakyti, ar jaunimas renginiu susidomėjo tik dėl serialo, ar ir Helovyno, nors tai, kad visi dalyvausiantys jame turės persirengti 80-ųjų dvasios įkvėptu stiliumi, sulaukė teigiamo atsako.“

Merginai Helovyno šventė patinka, nes yra didelė siaubo filmų gerbėja, mėgsta tematinius susibūrimus. „Vieniems ši atklydusi šventė galbūt atrodo kičas, aš į tai žiūriu kaip į monotonijos nuspalvintą kasdienybę paįvairinantį reiškinį“, – nuomonę išsakė K. Stancikaitė.

Linas DAUGĖLA


Kretingos rajono taryboje vakar svarstyti klausimai, susiję su Atviro jaunimo centro Kretingoje atsiradimu: taryba pritarė dėl papildomų etatų Dienos veiklos centre.

Reikia 7 etatų

Dar birželį buvo pakeisti Dienos veiklos centro nuostatai, jame atsirado naujas padalinys – Kretingos atviras jaunimo centras (KAJC).

Kadangi bus teikiamos naujos paslaugos, centrui reikia papildomų darbuotojų. Tarybos nariai patvirtino Dienos veiklos centro maksimalaus pareigybių skaičių – darbui su jaunimu reikia papildomų 7 etatų.

Pagal jaunimo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, KAJC turi būti užtikrinamas jaunimo užimtumas, darbuotojų pasiskirstymas darbui grupėse. Su jaunimu dirbs specialistai, taip pat ir psichologas. Jis teiktų rekomendacijas specialistams dėl veiklų pobūdžio ir asmeninių jaunuolių problemų sprendimo, nukreipimo konsultacijoms.

Tokiuose centruose vienu metu su jaunimu tiesiogiai dirbti turi du darbuotojai – tiek išvykstant į seniūnijas, tiek dirbant jaunimo centro patalpose.

Reikalingų darbuotojų skaičius nustatytas ir pagal kitų miestų patirtį. Lietuvoje efektyviai veikiantys jaunimo centrai turi 6–8 darbuotojų komandas, kurias sudaro tiesiogiai dirbantys su jaunimu, psichologai, ūkio dalies darbuotojai, mobilūs jaunimo darbuotojai, praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo specialistai. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų Gargždų atvirame jaunimo centre dirba 10 darbuotojų.

Planuojama, kad Atviras jaunimo centras dirbtų nuo vidurdienio iki 20 val. vakaro. Taip būtų atliepiami jaunimo poreikiai. Šį centrą planuojama įrengti dabartinėse Kretingos seniūnijos patalpose, esančiose Rotušės a. 1 trečiame aukšte. 2023 m. KAJC iš Savivaldybės biudžeto, manoma, reikėtų skirti apie 125 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.


Trečiadienį apie 14 val. į policiją kreipėsi vyras dėl parą namo negrįžusios 1977 m. gimusios žmonos. Vyrui nepavyko susisiekti su moterimi – nutrūko ryšys, nežinojo, kur ji yra.

„Atlikę intensyvius paieškos veiksmus, moterį suradome Klaipėdos mieste“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

„P. n.“ informacija


Lietuvos jaunųjų adovakų asociacijos narė, asocijuotoji partnerė „JurisConsultus“, advokatė Julija Kalpokienė

Dabartiniame Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir susiformavusio karinio konflikto kontekste propaganda, informaciniai, hibridiniai karai tapo mūsų kasdienio gyvenimo, taip pat – ir informacinio, dalimi. Kokius pavojingus stereotipus, susijusius su mūsų mąstymu, įsitikinimais ar patiklumu, turėtume eliminuoti iš visuomenės gyvenimo, ką reikia žinoti apie propagandą, kokie yra teisiniai iššūkiai propagandos kontekste, mintimis pasidalino Lietuvos jaunųjų advokakų asociacijos narė, „JurisConsultus“ asocijuotoji partnerė, advokatė Julija Kalpokienė.

– Gerbiama advokate, kaip šiuolaikinis žmogus turėtų suprasti, kas tai yra propaganda? Kokios yra propagandos rūšys?

– Propagandą galima suvokti įvairiai, ir pats žodis nebūtinai turi turėti neigiamą reikšmę. Istoriškai taip susidėliojo, ypač po Antrojo Pasaulinio karo, kad žodis propaganda įgavo neigiamą konotaciją. O ir viešojoje erdvėje, kuomet kalbama apie propagandą, dažnu atveju turima galvoje būtent karo propaganda.

Žiūrint plačiau – bet kokia informacija, kuri yra skleidžiama ir ja siekiama suformuoti nuomonę, gali būti vadinama propaganda. Pavyzdžiui, reklama ar įvaizdžio formavimas apie tam tikrą asmenį ar įmonę – taip pat propaganda, tačiau tokia ji yra visiškai kas kita negu karo ar neapykantos propaganda.

Žodis propaguoti yra kilęs iš lotyniško „propagare“, kuris reiškia skleisti, platinti. Pavyzdžiui, internetiniame žodyne nurodoma, kad žodis propaganda yra kilęs iš lotyniško „propago“, reiškiančio „skleidžiu“, „platinu“, o apibrėžiamas – kaip teorijų, idėjų skleidimas ir aiškinimas, siekiant jomis ugdyti žmonių pažiūras ir susilaukti jų prielankumo. Taigi propaganda gali būti labai įvairi – nuo sveikos gyvensenos propagavimo, kuri nukreipta į teigiamą rezultatą, iki karo ir neapykantos propagandos, kuri gali turėti rimtų pasekmių ir gali būti draudžiama įstatymu.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS MIESTAS

Spalio 24 d. apie 21.30 val. pradėtas tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Neblaivus vyras smurtavo prieš sutuoktinę. Vyrui nustatytas vidutinis girtumas – daugiau kaip 2 prom. Jis buvo sulaikytas.

KRETINGOS RAJONAS

ŽEIMIŲ K. spalio 25 d. apie 23.35 val. sustabdyto automobilio „VW Toureg“ vairuotojui, gimusiam 1970 m., nustatytas 1,85 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse komandos – arti pusiaukelės, kai kurios komandos sužaidė jau po keturis susitikimus.

I lygoje situacija keičiasi su kiekvienu turu. Iki šiol be pralaimėjimų žengęs SK „Granitas“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) 53:82 neturėjo jokių priešnuodžių prieš „Urbovitos“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas) komandą ir užleido lyderių pozicijas. „Urbovitos“ komandai 6 iš 7 tritaškių per 12 pirmų minučių pataikęs Audrius Mineikis (34 naud. balai) pelnė 27 taškus, Mindaugas Naudžiūnas (7/8 dvitaškiai, 5/5 baudos, 32 naud. balai) pridėjo 19, o pralaimėjusiųjų komandai po 11 taškų surinko Vytautas Želvys ir Žydrūnas Janavičius. Į lyderių poziciją pakilo „Jokūbavas“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas), savosiose rungtynėse nelengvai 75:71 nugalėjęs „Baublius“ (4 pralaimėjimai). „Jokūbavo“ komandoje rezultatyviausias buvo Andrius Bėrontas (9/14 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai, 34 naud. balai), Eimantas Kupšys ir Voldemaras Knystautas (8 atk. kamuoliai) pridėjo po 13. „Baublių“ komandos neišgelbėjo ir 42 Arvydo Toliušio (7/14 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 4 per. kamuoliai, 9 išprov. pražangos, 45 naud, balai) pelnyti taškai, po 8 pridėjo Darius Skuodas (9 atk. kamuoliai) ir Tomas Dabravolskis. Antrą pergalę per trejas rungtynes pasiekė „Vydmantai“, 72:59 nugalėję antrą nesėkmę iš eilės patyrusią „Grūšlaukės“ (2 pergalės, 2 pralaimėjimai) komandą. „Vydmantų“ komandoje ir vėl sunkiai sustabdomas buvo naudingiausias pirmos lygos žaidėjas Erikas Kubilius (12/17 dvitaškiai, 15 atk. kamuolių, 9 išprov. pražangos, 42 naud. balai), pelnęs 29 taškus, Manto Aukselio (7/12 dvitaškiai) sąskaitoje – 18, varžovų komandoje 21 tašką pelnė Aurimas Girdenis (9/12 baudos, 7 išprov. pražangos), 14 pridėjo Henrikas Lubinas (11 atk. kamuolių). Paskutinėse turo rungtynėse „Skuodo KKSC-Senamiestis“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) 78:64 nugalėjo „Kretingalę“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai). Nugalėtojams 24 taškus surinko Tautvydas Vepštas (6/8 dvitaškiai, 4/4 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 40 naud. balų), po 14 – Antanas Levickas ir Eimantas Vyšniauskas, „Kretingalės“ komandoje rezultatyvumu išsiskyrė Rokas Žilinskis (19 atk. kamuolių, 6 išprov. pražangos), surinkęs 19, o Martynas Ruzgas (9 atk. kamuoliai, 7 išprov. pražangos) ir Šarūnas Tiškus (6 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) pridėjo po 15 taškų.


Į „Pajūrio naujienų“ redakciją užsukusi kretingiškė papasakojo Kretingos mieste esančiuose prekybos centruose susidurianti su problema nusipirkti maisto produktų, mat, nepaisant amžiaus, vis dažniau yra „varoma“ prie savitarnos kasų. Kitos, ypač rytais, nedirba.

„Man arčiausiai namų – „Iki“ parduotuvė. Ne aš viena, o, kaip įsišnekėjusi su kaimynais supratau, ir daug kitų vyresnio amžiaus žmonių tokia tvarka esame nepatenkinti. Keista girdėti prekybos tinklų bandomą įpiršti nuomonę, kad viskas čia – kuo puikiausiai, nors, sprendžiant iš apytuščių savitarnos erdvių ir tarsi sovietmečiu vingiuojančių eilių prie įprastų kasų, akivaizdu, kad tai – melas. Jaunimas gal patenkintas savitarna – atėjo, suspaudė mygtukus, apsimokėjo, susirinko prekes ir išėjo. Bet kodėl negalvojama apie senjorus, kuriems ir pirštai jau nebe taip klauso, ir akys nebe taip gerai mato, kai ekrano kataloge reikia patiems ieškoti ir atpažinti pasiimtas norimas prekes? Ar mes, ta vyresnioji karta, kaip visuomenės dalis, išvis esam Lietuvoje nebereikalingai, „nurašyti“?

Jau žinau, ką atsakys prekybos tinklų vadovai: „Kvieskitės pagalbą, ir pardavėjai būtinai ateis, būtinai padės“. Kodėl reikia kviestis? Ar ne geriau į eilę iškart sustoti ne prekybos salėje prie įprastos, o prie savitarnos kasos ir laukti, kol pardavėja ateis – tegul ji dirba savo darbą čia. Pagaliau kodėl mes, pirkėjai, už pardavėjus apskritai turėtume dirbti ir algą uždirbti? Jeigu būtume norėję tapti pardavėjais, tai ir būtume šią profesiją pasirinkę“, – nuomonę išdėstė kretingiškė.

Bendrovės „IKI Lietuva“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė dėl skaitytojos minėtų situacijų atsiprašanti. „Suteikdami galimybę apsipirkti savitarnos kasose, pirkėjus stengiamės aptarnauti kuo greičiau. Atlikti tyrimai rodo, kad apie 60 proc. įvairaus amžiaus žmonių naudojasi savitarnos kasomis ir yra patenkinti, nes taupo laiką, patogiau.  Tiems, kuriems sunkiau, iš tikrųjų padeda „Iki“ darbuotojas – pamoko, parodo, kaip nuskenuoti prekes ir apmokėti už jas. Tikime, kad su kiekvienu apsipirkimu bus lengviau“, – teigė V. Budrienė.

Anot komunikacijos vadovės, bet kokiu atveju parduotuvėse nors viena fizinė kasa turi dirbti ir, esant poreikiui, aptarnauti tuos pirkėjus, kurie kol kas privengia apsipirkti savitarnos kasose.

„P. n.“ informacija


Lidl Lietuva

„Lidl Lietuva“ trečiojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1894,35 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir ankstesniais šių metų ketvirčiais. Rūpindamasis darbuotojais, prekybos tinklas iki metų pabaigos parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams skiria ir papildomą finansinį pastiprinimą.

„Mūsų tikslas ne tik sklandžiai maisto produktais ir įvairiomis prekėmis aprūpinti Lietuvos vartotojus, bet ir užtikrinti, kad įmonėje dirbantys komandos nariai jaustųsi saugiai dėl savo finansinės padėties. Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlydami vieną konkurencingiausių atlyginimų mažmeninės prekybos rinkoje, taip pat nuosekliai rūpinamės jų fizine ir emocine sveikata, kuriame nuolatos tobulėti skatinančią aplinką“, – teigia „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

Trečiojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius „Lidl Lietuva“ siekė 1894,35 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų.

„Lidl Lietuva“ išlaiko lyderės pozicijas ne tik pagal vidutinį darbo užmokestį, bet ir pagal atlyginimų medianą, rodo „Rekvizitai.lt“ duomenys. Šiuo laikotarpiu įmonės atlyginimų medianos vidurkis siekė 1517,66 eurus (neatskaičius mokesčių).

S. Savickienė pažymi, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį „Lidl Lietuva“ remiasi visą kalendorinį mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimo duomenimis, nes tai tiksliausiai darbo užmokesčio situaciją atskleidžiantis rodiklis.


Antaną Kalnių (dešinėje) pasveikino Antanas Vinkus, (antroje eilėje iš kairės) Vitalija Valančiutė, Petras Pušinskas, Laura Endriekutė-Šakinė, Narūnas Lendraitis.

Šią savaitę, spalio 26 d., Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui sukako 50 metų. Pasveikinti jubiliatą atvyko Seimo narys Antanas Vinkus su savo padėjėjomis Vitalija Valančiute, Laura Endriekute-Šakine ir visuomeniniu padėjėju, draugijos „Bočiai“ pirmininko pavaduotoju Antanu Būta, Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas, Neringos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stonkutė.

A. Vinkus, sveikindamas A. Kalnių, padėkojo už jo nuveiktus darbus, už ryžtingai su komanda jam ištiestą ranką per Seimo rinkimus, pagyrė A. Kalnių „už kietą stuburą, kurį jūs turite“ ir išreiškė viltį, kad dar ne vienerius metus jie dirbsią kartu. Seimo narys A. Kalniui perdavė kolegų iš Seimo linkėjimus, akademiko Vlado Algirdo Bumelio pasveikinimą, jo ir dailininko Juozo Pranckevičiaus dovaną – dailininko nutapytą uolėtos jūros pakrantės peizažą. Patyręs politikas diplomatas akcentavo tolerancijos, pakantumo kitaminčiams svarbą, ragino branginti dabarties akimirką. Paprašė, kad namo grįžęs pasveikintų neseniai taip pat 50-mečio sulaukusią žmoną Rūtą Kalnienę, perdavė jai puokštę rožių. „Mudu stiprūs todėl, kad turime nuostabias žmonas“, – sakė jis. A. Kalnių pasveikinęs Skuodo rajono meras P. Pušinskas buvo pasveikintas ir pats, kadangi abu su A. Kalniumi yra gimę tą pačią dieną. N. Lendraitis padovanojo A. Kalniui ir P. Pušinskui kaklaraiščius su Neringos simbolika ir pakvietė atvykti į lapkričio 11 d. vyksiančią Neringos 585-ojo gimtadienio šventę ryšint dovanotas puošmenas. A. Kalnius prisipažino, kad yra nustebintas tokios jam parodytos pagarbos.

„P. n.“ informacija


Susidūrus dviem automobiliams kelyje Kretinga–Gargždai nukentėjo 36-erių moteris ir kartu su ja važiavusi 3 metų mergaitė.

Antradienį skaudi nelaimė įvyko ties posūkiu į Petrikaičių kapines. Apie 13.19 val. kelyje Gargždai–Kretinga, Petreikių kaimo teritorijoje, blaivaus 1975 m. gimusio vyro vairuojamas krovininis mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“ (iki 3,5 t), pirminiais duomenimis, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Peugeot 207“.

Lengvąjį automobilį vairavusią 36-erių moterį ugniagesiams gelbėtojams teko ištraukti iš automobilio. Gale sėdėjusi 3 metų mergaitė patyrė šoką, ją apžiūrėję medikai išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Moteris taip pat perduota medikams.

Liudininkų teigimu, smūgis buvo stiprus, iš lengvojo automobilio praktiškai nieko neliko. „Mergaitę iš automobilio iškėlėme lengvai – ji buvo prisegta automobilinėje kėdutėje, nevilkėjo striukės. Vaikas stipriai verkė. Aprengėme, pasodinome į vienos moters, kuri matė įvykį, automobilį“, – pasakojo pirmieji prie nukentėjusiųjų pribėgę šalia gyvenantys žmonės.

Jie pamatė, kad patys vairuotojos neištrauks, tad kalbindami ją ramino ir buvo šalia. „Ji skundėsi skausmais“, – sakė jie.


Galimai užsnūdo prie vairo

  • Edita KALNIENĖ
  • Keliuose
Dar viena skaudi nelaimė įvyko Kretinga–Klaipėda kelyje, kuomet nukentėjo abiejų kaktomuša susidūrusių automobilių vairuotojai.

Kelyje Kretinga–Klaipėda, ties posūkiu į Vinetu kaimą, spalio 26 d. apie 12.53 val. įvyko dar viena skaudi nelaimė. 1991 m. gimusio vyro vairuojamas automobilis „Opel“ galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį „KIA Sportige“, kurį vairavo 1983 m. gimusi moteris. Pastarasis automobilis vertėsi.

„Nuo Kretingos pusės važiavo automobilių kolona, kurioje buvau ir aš. Pamačiau iš priekio parvažiuojantį automobilį, kuris po truputį suko į mūsų kelio juostą. Pasitraukiau į šalikelę, kad manęs nekliudytų, ir per veidrodėlį stebėjau, ką jis toliau darys. Maždaug už 100–150 metrų jis rėžėsi į tą moters automobilį, ir tik pamačiau, kaip automobiliai pakilo į orą, – įvykio aplinkybes pasakojo vienas liudininkų klaipėdietis Vidmantas Kareiva, įvardijęs, kad iš karto suskato skambinti skubios pagalbos telefonu, taip pat matė, kaip kiti žmonės puolė prie moters jai padėti. – Ji ir pati lipo iš automobilio, ir kiti žmonės padėjo jai.“

Dėl patirtų sužalojimų abiejų automobilių vairuotojai nuvežti į ligoninę. Manoma, kad „Opel“ vairavęs vyras užsnūdo prie vairo. „Vairuotojas pats pribėgo prie moters ir labai atsiprašinėjo, sakydamas, kad šiek tiek prisnūdo prie vairo ir nežino, kaip tai atsitiko. Matėsi, kad jis patyrė šoką, taip pat buvo sužalotas“, – ką matė toliau, pasakojo V. Kareiva.

Kaip viskas vyko iš tikrųjų, aiškinasi policijos pareigūnai.

Į įvykio vietą atvykę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai padėjo greitosios medicinos pagalbos medikams įkelti moterį į automobilį. Pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą, ugniagesiai gelbėtojai sutvarkė kelio dangą, surinko išsiliejusius naftos produktus.


Šias kažkada iš Kumpikų kaimo koplyčios išplėštas skulptūras norėta parduoti, tačiau nepavyko.

Darbėnų seniūniją pasiekė džiugi žinia: Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai netikėtai aptiko parduodamas dvi kone prieš pusę amžiaus iš maro kapinių koplyčios Kumpikų kaime pagrobtas kultūros vertybes – XIX a. sukurtas medines Marijos Sopulingosios ir angelo skulptūras.

Nežino tikslių radimo aplinkybių

Pasak Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkės Medos Skersienės, KPD Vidaus kontrolės skyriaus specialistai aptiko ir kartu su ekspertais nustatė, kad buvo bandyta parduoti 1977 m. iš vienos Kumpikų markapių koplytėlių dabartinėje Pušų gatvėje pavogtas skulptūrėles.

„Nežinau tikslių aplinkybių, kaip buvo aptiktos šios seniai dingusiomis laikytos Kumpikų dievdirbių sukurtos skulptūros, – ši žinia mus pasiekė iš departamento. Vidaus kontrolės skyriaus Vilniuje specialistai nuolat stebi aukcionus, skelbimus, senienų prekyvietes, ar nėra nelegaliai parduodami archeologiniai radiniai, liaudies meno dirbiniai, kitos vertybės“, – kalbėjo M. Skersienė.

Jos žodžiais, KPD atstovai, aptikę parduodamas pagrobtas vertybes, sustabdė jų pardavimą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Specialistams susisiekus su dabartiniu skulptūrų valdytoju, paaiškėjo, kad jis jas paveldėjo iš mirusio giminaičio, o iš kur pastarasis jas buvo gavęs, neaišku. Suprasdamas skulptūrų svarbą Lietuvos istorijai, skulptūrų savininkas geranoriškai jas perdavė KPD.


Zigmars Liepiņš. Asmeninio albumo nuotr.

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepinš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai. 

Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui – labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“, – sako kompozitorius.  


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas