Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

(1687) 2022-09-13

„Lidl“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje apribojus stovėjimo laiką iki 1,5 val. aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai turi ieškoti kitos vietos, kur palikti automobilius.

Kretingiškiai, gyvenantys šalia prekybos centro „Lidl“, sunerimę – prie šios parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjimo laikas apribotas iki 90 minučių. „Situacija tokia, kad šalia esančių daugiabučių gyventojai statydavo ten savo automobilius nakčiai, nes prie savo daugiabučių turi vos kelias automobilių stovėjimo vietas“, – problemą apibūdino daugiabučių namų bendrijų pirmininkas Albertas Butenis.

Nėra, kur palikti automobilio

Jau kurį laiką, atvykę į prekybos centrą, „Lidl“ klientai, prieš palikdami automobilius, turi nurodyti, kada atvyko – matomoje vietoje palikti vadinamąjį „laikroduką“ arba raštelį.

„Suprantame, kad prie parduotuvių esančiose aikštelėse kartais automobilius stato ir aplinkinių namų gyventojai, tačiau pirmiausiai jos yra skirtos klientams. Norime sudaryti sąlygas kuo patogiau apsipirkti, dėl to aikštelėse esame apriboję automobilių stovėjimo laiką iki 1,5 valandos“, – sprendimą paaiškino „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

Dėl tokio prekybos centro sprendimo gyventojai nebuvo perspėti. „Pasikeitusį ženklinimą pastebėjau neseniai, tada šia naujiena pasidalinau su administruojamų namų gyventojais, kuriuos tokia situacija papiktino“, – kalbėjo A. Butenis.

„Lidl“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė buvo išsprendusi šalia esančių daugiabučių namų kiemų problemą, kuri, pastačius ženklą, vėl paaštrėjo. „Vien tam kvadrate šalia parduotuvės esančiuose daugiabučiuose yra maždaug 315 butų. Prie daugumos jų yra vos kelios automobiliams statyti skirtos vietos“, – problemos mastą įžvelgė namų bendrijų pirmininkas.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (kairėje) prie bibliotekos pasitiko LR Prezidentą Gitaną Nausėdą ir pirmąją šalies ponią Dianą, įteikdamas jai gėlių puokštę.

Vakar pavakare, visą darbo dieną praleidęs Klaipėdos regione, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Kretingą, kur Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje pageidavo susitikti su miesto visuomene.

Bibliotekos prieigose Prezidentą ir jį lydėjusią žmoną Dianą Nausėdienę pasitiko Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, įteikęs jai gėlių puokštę. Būriuojantis į susitikimą besirenkantiems žmonėms, bibliotekos kolektyvas pakvietė apžiūrėti jų įstaigos erdves, retų knygų fondus ir pasirašyti svečių knygoje. Prezidentas ir jo žmona Diana ne tik pasidžiaugė nauja biblioteka – pasirašę svečių knygoje įteikė bibliotekai naujojo leidimo Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Šalies vadovas taip pat pagyrė bibliotekos architektūrinius statinio sprendimus, jį taip pat domino ir vaizdai pro langus: skoningi gėlynai, Kretingos rajono kultūros centro rūmai tolumoje, Pranciškonų gimnazija ir renovuojamas miesto stadionas.

„Pajūrio naujienoms“ pasiteiravus, koks yra šio vizito tikslas, kodėl iš visų Klaipėdos regiono vietovių šalies vadovas pasirinko susitikti būtent su Kretingos miesto gyventojais, jis atsakė: „Susikaupė daug aktualių klausimų, iš kurių dabar pati aktualiausia yra energetikos problema. Norisi kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų nuomones. Beje, Kretingos krašte lankausi gerokai dažniau, negu mato ir žino žmonės, nes čia palaidota mano mama – kartu su tėveliu lankome jos kapą. Džiugina kaskart vis gražėjanti Kretinga: neseniai renovuota Vilniaus gatvė, o dabar dar tvarkomas ir miesto stadionas“, – prieš susitikimą su gyventojais kalbėjo Prezidentas. Ir pajuokavo: „Kretinga galbūt bus ne vien krepšiniu garsus kraštas. Kodėl gi negalėtume tikėtis, kad iš čia atgims ir Lietuvos futbolas, užaugs nauji narbekovai.“

„P. n.“ informacija


Mano atkasę vienuolyno špitolės pamatus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
Paveldosaugininkai mano, kad atkasti senosios špitolės, vienuolyno bendraamžės, skaičiuojančios 400 metų, pamatai. Tikimasi, kad jie netrukdys toliau vykdyti aikštyno renovacijos darbus.

Renovuojant Kretingos miesto aikštyną prie Pranciškonų gimnazijos, archeologai vasarą šiaurrytiniame aikštės kampe, priešais Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką, atkasė ir mūro pamato fragmentą. Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai šį pamatą priskyrė XVII a. statyto Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios kompleksui: manoma čia buvus pastatytą špitolę – viduramžių varguolių ir ligonių prieglaudą.

Istorijos galvosūkiai statybininkams

Tyrinėjimus aikštyne atlikusios klaipėdiečių bendrovės „Statybų archeologija“ archeologų grupės vadovas Nerijus Brazdeikis pasakojo, kad paveldosaugininkai tokias prielaidas padarė, atsižvelgiant į mūrijimo technologiją, mūro formą ir kitus parametrus.

„Paveldosaugininkai rekomenduoja įtraukti šį pamatą į vertingų saugotinų objektų sąrašą, tačiau galutinį sprendimą dar turi priimti KPD komisija Vilniuje. Jeigu komisija priims sprendimą, kad objektas yra saugotinas, rangovui teks keisti techninius aikštyno sprendinius – galbūt iškelti stadioną arba fragmentą palikti po stiklu. Priimant sprendimą, dalyvauja ir Savivaldybė: ji taip pat išsako savo poziciją, kaip koreguoti projektą, kad paveldo objektas būtų išsaugotas“, – kalbėjo N. Brazdeikis.

Renovuojant Vilniaus gatvę, taip pat buvo aptikta vertingų istorinių objektų, tarp jų – ir senosios vienuolyno tvoros fragmentas. Tačiau nuspręsta jį išsamiai ištirti, nuskenuoti vaizdą šiuolaikinėmis technologijomis ir medžiagą pateikti Kretingos muziejui, o tyrinėjimo vietą užkasti, kad statybos darbai gatvėje galėtų vykti toliau. N. Brazdeikis mano, kad galbūt panašiai bus pasielgta ir šiuo atveju.


Iki naujų Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų, kuriuos numatoma surengti 2023-ųjų kovo 5 d., nelikus nė pusmečio, Kretingos rajono savivaldybės valdžioje toliau siaučia permainų vėjai – ateinantį penktadienį antrą kartą Savivaldybės taryba bandys atstatydinti Savivaldybės administracijos direktorių Egidijų Viskontą.

Pirmas bandymas šių metų gegužę E. Viskontui pareikšti nepasitikėjimą to siekusiems Savivaldybės tarybos opozicijos politikams su meru Antanu Kalniumi priešakyje nepavyko. Šį penktadienį tarybos nariai, dar kartą balsuodami slaptai, spręs dėl E. Viskonto atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų. Šįkart E. Viskontas administracijos direktoriaus kėdę kažin ar beišlaikys: jo darbu nepatenkinti jau 13 iš 25 tarybos narių ir viešai tą pareiškė. Šįkart prie visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ („kraštiečių“) prisijungė ir demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija: Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava, Rimantas Macius, Tomas Abelkis.

2019-aisiais išrinkta dabartinės kadencijos Kretingos rajono savivaldybės valdžia, lyginant su ankstesnėmis, yra nestabiliausia: praėjus vieneriems metams po rinkimų subyrėjo pirmoji valdančioji tarybos koalicija. Tada „kraštiečius“ paliko konservatoriai–krikščionys demokratai, buvę tosios daugumos svarbus partneris. Byrant pirmajai daugumai postą paliko ir jų deleguota administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Dabartinės, antros valdančiosios koalicijos nelieka, išsiskyrus jos svarbiausiems politiniams partneriams konservatoriams-krikščionims demokratams ir socialdemokratams. Socialdemokratai viešai prabilo apie tai, kad konservatoriai-krikščionys demokratai prarado jųjų pasitikėjimą.

E. Viskontą antroji koalicija vadovauti Savivaldybės administracijai delegavo šiam esant nepartiniams. Vėliau E. Viskontas įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, yra šios partijos Kretingos skyriaus narys.

Kretingos socialdemokratų stovykloje permainos irgi nesibaigia: iš partijos ir skyriaus pirmininko pareigų pasitraukus Tomui Abelkiui, laikinai skyriaus pirmininku buvęs partijos ir Savivaldybės tarybos senbuvis Steponas Baltuonis šiomis dienomis skyriaus vadovo pareigų atsisakė. Vadovauti skyriui jo taryba laikinai paskyrė Jolantą Gedvilaitę. „Esu įsitikinęs, kad lyderių pozicijas perimti turi jaunosios kartos atstovai. Reikia pasitikėti jaunais žmonėmis ir padėti jiems dalinantis turima politine patirtimi, Savivaldybės veiklos, reikalų žinojimu“,– kalbėjo S. Baltuonis. Ar liks J. Gedvilaitė toliau vadovauti skyriui, rugsėjo 23 d. spręs visuotinis narių susirinkimas.

Administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir mero pavaduotojo pareigybės Savivaldybėje irgi yra politinio pasitikėjimo. Vicemeru nuo pat kadencijos pradžios iki šiolei dirba konservatorius-krikščionis demokratas Dangiras Samalius. Socialdemokratė Violeta Turauskaitė administracijos direktoriaus pareigas perėmė iš Povilo Černeckio, kuris šį postą paliko pirmąkart keičiantis valdžioms taryboje.

„P. n.“ informacija


G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos.

Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

Jaučiamos pandemijos pasekmės

Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį.

Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais.

Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi.

Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.


Dėl nuotekomis neva teršiamos gamtos ir jai padarytos žalos su aplinkosaugininkais ietis sukryžiavęs Kiauleikiuose gyvenantis tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas triumfuoja trečią kartą: paskutinę vasaros dieną Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų priimta nutartis ir vėl palanki jam.

Administracinėn atsakomybėn iš naujo patrauktas V. Vaičiūnas teismo prašė panaikinti šiemet gegužės 20 dieną Aplinkos apsaugos departamento priimtą nutarimą skirti jam 100 eurų baudą, nes nesijaučia kokį nors nusižengimą padaręs.

Sertifikuotą buitinių nuotekų valymo įrenginį už 3 tūkst. eurų iš bendrovės „Serenika“ nusipirkęs žmogus į Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų akiratį pirmą kartą pateko pernai, kai, atlikus laboratorinę kontrolę, buvo nustatyta, jog išleidžiamose nuotekose bendras azoto bei fosforo kiekis viršija leistinas normas. Remdamasi kretingiškių aplinkos specialistų protokolu, kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Peleckienė tuomet dėl aplinkos teršimo nuotekomis įrenginio savininkui buvo paskyrusi 300 eurų baudą. Su tyrimo rezultatais ir su bauda V. Vaičiūnas nesutiko, pateikė skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams ir bylą laimėjo, nutartis buvo paskelbta pernai lapkričio 9 d. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimą šių metų sausio 6-osios nutartimi patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, tačiau Aplinkosaugos departamentas neatlyžo – pagal naują administracinio nusižengimo protokolą, surašytą 2022 kovo 29 d., tiesa, šįkart suformulavo, kad už padarytą gamtai žalą, tautodailininką užsimojo nubausti 100 eurų bauda, motyvuojant, kad šioje administracinėje byloje anksčiau įsiteisėję teismų sprendimai jokios prejudicinės reikšmės neturi.

Tačiau teismas laikėsi priešingos nuomonės, todėl, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, Aplinkos apsaugos departamento nutarimą panaikino ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną V. Vaičiūno atžvilgiu nutraukė.

„Žinoma, kad džiaugiuosi. Juk jeigu iš esmės už tą patį būčiau baudžiamas du kartus, pagal Europos Konvenciją būtų pažeistos mano, kaip žmogaus, teisės“, – neabejojo V. Vaičiūnas.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.


Neva renka aukas neįgaliems vaikams

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka
Išgirdusi klausimų apie renkamas aukas, moteris kuo greičiau spruko iš įvykio vietos.

Kretingoje, prie prekybos centro „Iki“, pastaruoju metu nežinoma moteris iš praeivių rinko pinigus neva neįgaliems vaikams. „Ji yra atsispausdinusi lapą su užrašu, kad renka pinigus neįgaliems vaikams. Ar tokiu būdu renkamos aukos“, – pasvarstė šią moterį pastebėjusi kretingiškė Aldona Būtienė.

Moteris nekalba

Kretingiškė įtarė, kad gyventojai yra apgaudinėjami, ir tokiu būdu moteris tiesiog išvilioja pinigus. „Ta moteris lietuviškai nekalba. Kai paklausiau jos, kodėl gatvėje renka pinigus, ji man nieko neatsakė. Kai pasakiau, kad pranešiu policijai, pabėgo“, – pasakojo Aldona.

Ne lietuve apsimetanti moteris turi ir savo apgaulės schemą. „Ji paduoda lapą, kuriame reikia parašyti vardą, pavardę, tada tušinuku parodo į kitų žmonių nurodytas paaukotas sumas ir tokiu būdų prašo duoti pinigų“, – esmę apibūdino A. Būtienė.

Anot jos, moteris gali būti maždaug 25–27 metų: „Jos plaukai tamsūs. Neturi jokios organizacijos atributų, paprastai apsirengusi.“

Miesto centre aukas „pinigautoja“ galimai renka nuo praėjusios savaitės pirmadienio. „Mačiau, kad žmonės jai davė ir 10, ir 100 eurų“, – įvardijo Aldona.

Pranešė policijai

Kretingiškė apie galimą sukčiautoją informavo ir policiją. „Kai pasakiau, kad kviesiu policiją, ji pasislėpė automobilių stovėjimo aikštelėje už automobilio ir stebėjo, ką darysiu. Nutariau pareiti namo ir tik tuomet apie ją informuoti policiją“, – įvykį apibūdino A. Būtienė.

Pranešimą apie įtartiną asmenį, kuris renka aukas, Kretingos rajono policijos pareigūnai gavo rugsėjo 8 d. 10.48 val. Tačiau atvykus policijos pareigūnams, moters nebebuvo.

„Jeigu žmonės pastebėjo įtartiną asmenį, reikia įsidėmėti jo požymius ir pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Nieko tokio, jeigu pranešimas nepasitvirtins. Svarbiausia, informuoti kaip įmanoma greičiau, nes nusikalstamą veiką vykdantys asmenys, pajutę, kad kažkas pranešė policijai, pabėga“, – kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose, nurodė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Šis atvejis nėra vienintelis, kuomet iš žmonių Kretingos mieste yra bandoma išvilioti pinigus. „Atsiranda gerumu norinčių pasinaudoti asmenų. Rimtos organizacijos tokiais būdais pinigų nerenka. Daug tokių atvejų – neva renkamos aukos – atsirado prasidėjus karui Ukrainoje. Reikėtų atsargiai vertinti tokius asmenis, – atkreipė dėmesį T. Mikelkevičius, pridūręs, kad veikia oficialios aukas renkančios organizacijos. – Nereikėtų savo sunkiai uždirbtų pinigų lengva ranka atiduoti neaiškiems asmenims.“


Ant vyro miške užvirto medis

  • Iš policijos suvestinių

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį apie 10.53 val. vyko į Kūlupėnų seniūniją, Didžiųjų Žalimų kaimą, kur ant vyro miške užvirto medis.

„Ugniagesius pasitiko pranešėjas. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, kurie taip pat padėjo nukelti medį nuo vyro. Tuomet nukentėjusįjį iki greitosios medicinos pagalbos teko nešti apie 1 kilometrą“, – apie įvykį pasakojo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Vyras buvo sąmoningas. Miške nukentėjusysis galimai su kolegomis pjovė medžius.

„P. n.“ informacija


Laimėtojų taurę jauniesiems Kretingos motobolo žaidėjams įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (centre).

Savaitgalį Kretingos motodrome įvyko finalinis Lietuvos motobolo jaunimo mišraus čempionato etapas, kuriame antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo ir aukso medaliais pasidabino Kretingos motobolo klubo jaunuoliai.

Nuo liepos 25 dienos besitęsiančiame čempionate tarpusavyje rungėsi Kretingos motobolo klubo U-18, Skuodo „Bartuvos“ U-18 ir Radviliškio „Žėručio“ komandos.

Radviliškiečiai favoritams neįkando

Pirmosiose rungtynėse galingai etapą pradėjo kretingiškiai. Įvarčių fiestą žiūrovams suteikę šeimininkai rezultatu 8:1 nugalėjo Radviliškio „Žėručio“ sportininkus. Nugalėtojų gretose 4 įvarčius pelnė Edvinas Drąsutis, 3 – Žydrūnas Gricius ir du kartus pasižymėjo Andrius Lukauskas. „Žėručio“ pirmą ir vienintelį įvartį šiame čempionate pelnė Žygimantas Augė.

Antrosiose dienos rungtynėse susikovė Radviliškio „Žėrutis“ ir Skuodo „Bartuvos“ jaunuoliai. Patobulėjusią gynybą demonstravę radviliškiečiai neatsilaikė prieš labiau patyrusius skuodiškius – rungtynės baigėsi rezultatu 3:0. „Bartuvai“ 2 įvarčius pelnė Kipras Medvid, vieną pridėjo Paulius Galdikas.

Atkakli kova finale

Finalinėje čempionato akistatoje susitiko į čempionų titulą pretenduojančios Kretingos motobolo klubo ir Skuodo „Bartuvos“ jaunimo komandos. Įtemptoje kovoje pergalę 3:1 išplėšė kretingiškiai. Šeimininkus čempionų titulo link vedė Edvinas Drąsutis, rezultatyviausias turnyro žaidėjas Andrius Lukauskas ir po traumos į komandą sugrįžęs Gabrielius Pazdradis – visi pelnė po įvartį.

Treneris patenkintas, bet galimybių tobulėti visada yra Kretingos motobolo klubo U-18 treneris Lukas Šimkus liko patenkintas dėl pergalės, tačiau trūkumų savo auklėtinių žaidime įžvelgė: „Džiaugiuosi pergale ir didžiuojuosi savo vyrais, bet reikia pripažinti, kad trūko pasitikėjimo smūgiuojant į priešininkų vartus. Progų turėjome daug, tad galėjome laimėti ir didesniais skirtumais. Svarbiausia, kad darbas padarytas – pergalė pasiekta“, – kalbėjo Kretingos komandos strategas.

Vygantas TUZAS


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ 1:2 pralaimėjo rungtynes išvykoje, Kaune, prieš Be1 komandą. Vienintelio įvarčio, į varžovų vartus pasiųsto 7-ą žaidimo minutę, autorius – legionierius Mamadou Traore.

Kretingos „Minijai“ Kaune atstovavo: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Mamadou Traore, Gabriel Brilhante, Valdas Jašmontas, Aidas Pipiras, Deividas Pipiras, Kornelijus Šalnis, Vilius Kazlauskas, Dominykas Jakočiūnas, Deividas Šiuša, Ivan Demydenko. Po keitimo: Henri’s Gouhan, Lukas Gujis.

Tarp 16-os LFF I lygos komandų Kretingos „Minija“ užima XV vietą, ir, sužaidusi 22 rungtynes, iš kurių pasiekė 4 pergales, tiek pat sužaidė lygiosiomis, patyrė 14-a pralaimėjimų, įmušė 14 įvarčių, 32 praleido į savo vartus, turėdama 16 taškų vienu tašku lenkia XVI turnyrinės lentelės pozicijoje esančią Gargždų „Bangos B“ komandą, kuri žaidė 20 rungtynių.

„P. n.“ informacija


Užaugino apie 20 moliūgų

  • Edita KALNIENĖ
  • Gamta
Derliumi džiaugėsi ir Vaidoto žmona Birutė Kisielienė.

Sodininkų bendrijoje „Draugystė“ gyvenantis Vaidotas Kisielis šiais metais užaugino apie 20 moliūgų. „Auginu valgymui ir dėl įdomumo“, – tikino jis.


Červonogrado meras Andriy Zalivsky savo kabinete specialiai laiko kasetinę bombą, kad lankytojai prisimintų, jog svarbiausiomis lieka kariuomenės ir pabėgėlių problemos.

Man pasisekė: Červonogrado rajono meras Andriy Zalivsky leido stebėti rajono tarybos posėdį. Paprastai šiuo metu, kai šalyje galioja ypatingoji karo padėtis, į tokius pasitarimus užsieniečiai neįleidžiami.

Į Červonogradą atvykau norėdamas parašyti, kokiomis nuotaikomis gyvena šis Lenkijos pasienyje esantis angliakasių miestas, prieš tris mėnesius Lietuvoje pasirašęs partnerystės sutartį su Marijampole. Tarybos posėdis prasidėjo nuo Dobriačyno kaimelio atstovės klausimo: „Rugsėjo pirmoji, o mes vis dar nežinome, kokiu būdu mūsų vaikai bus vežami į mokyklą.“

Paaiškėjo, kad prieš kelis mėnesius du švietimo skyriui priklausiusius autobusus, skirtus moksleiviams pavėžėti, savo žinion perėmė kariuomenė. Jai autobusai buvo skubiai reikalingi gabenti karius į frontą, o galiojant nepaprastajai padėčiai, kariuomenė turi teisę savo reikmėms perimti mašinas ar kitą techniką iš įmonių ar privačių asmenų.

„Iš biudžetinės įstaigos perimti automobilį yra lengviau negu iš privačios firmos, nes nereikia atlyginti žalos, todėl tiek per 2014 metų karą Donbase, tiek dabar mes pirmi praradome dalį transporto“, – paaiškino švietimo skyriaus vedėjas. Mero A. Zalivsky pažadas Dobriačyno atstovei, kad autobusų parko mašina prailgins savo rytinį ir popietinį maršrutą taip, kad pasiektų jų kaimelį, moterį ne visai tenkino.

Pastaroji priminė, kad rytą yra didelė keleivių spūstis, ir visi vaikai gali netilpti į keleivinį autobusą. Merui pažadėjus susitarti, kad į Dobriačynus būtų siunčiamas didesnis autobusas, po to daugiausia buvo diskutuojama apie kitų metų biudžeto problemas.

Sesijos dalyvius neramino informacija, kad šalies valdžia planuoja mokesčių, kurie yra išskaičiuojami iš kariškių algų, nebepalikti savivaldybėms, o perimti pati, kad turėtų daugiau lėšų karo reikmėms. Červonogradui tai reikštų didelį finansų sumažėjimą, mat šiame pasienio rajone telkiasi daug kariškių.

Be to, Rusijai užpuolus Ukrainą, vyriausybė keleriopai pakėlė algas kariškiams, tad nuo jų išskaičiuojami mokesčiai tiek šiemet, tiek kitąmet turėjo sudaryti didžiausią įplaukų dalį miesto kasoje. Iki tol biudžetui daugiausia – trečdalį – įplaukų duodavo angliakasyba.

Lietuvoje daug kas girdėjo apie anglimi garsų Donbaso regioną, esantį Rytų Ukrainoje, tačiau mažai kas žino, kad Vakarų Ukrainoje egzistuoja taip vadinamas Lvovo-Volynės anglies baseinas. Jo anglis mažiau kokybiška negu Donbase, jos klodai gerokai mažesni, o kai kuriose kasyklose anglis jau išsibaigė.

Pirmos šachtos čia buvo pradėtos steigti prieš 70 metų, vienu metu jų buvo net 20. Iš šiuo metu veikiančių 11 kasyklų 7 yra Červonogrado rajone, 6 jų – šio miesto teritorijoje.

Nors šiuo metu dėl Europos Sąjungą (ES) ištikusios energetinės krizės anglies paklausa ir kainos pakilo, tačiau Ukrainos valdžia nekeičia plano pamažu uždaryti Lvovo-Volynės baseino kasyklas. Tai skatina ne tik didėjantys šių kasyklų nuostoliai, bet ir ES raginimai riboti akmens anglies naudojimą dėl gamtai daromos taršos.


Kretingiškius pasitinka „Pramogų sala“

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
„Pramogų saloje“ įrengta medinė pakyla su suoliukais, kuriuose įmontuotos pakrovimo jungtys išmaniesiems įrenginiams, 4 lauko muzikos instrumentai: muzikinis istorijų pasakojimo kamuolys, dvigubi būgnai, harmonija, varpai lyra, taip pat stovas paspirtukams su pakrovimo stotele bei apšvietimas.

Įgyvendinant Gyventojų iniciatyvų, arba dalyvaujamojo biudžeto, projektą šiais metais Kretingoje, šalia viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos, bus įrengta komfortiška, lengvai transformuojama lauko erdvė „Pramogų sala“.

Paskutiniai darbai

Prieš dvejus metus, 2020-aisiais, kai Kretingos rajono gyventojai pirmą kartą teikė iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, Kretingos mieste buvo laimėjęs kitas projektas, tačiau dėl išaugusios projekto sąmatos buvo numatyta įgyvendinti antroje vietoje pagal gyventojų balsų pasiskirstymą esantį projektą. Taip prie bibliotekos iškilo „Pramogų sala“.

Ji sudaryta iš dviejų zonų – vaikų pramogų parko ir kūrybos. „Pramogų saloje“ įrengta medinė pakyla su suoliukais, kuriuose įmontuotos pakrovimo jungtys išmaniesiems įrenginiams, 4 lauko muzikos instrumentai – muzikinis istorijų pasakojimo kamuolys, dvigubi būgnai, harmonija, varpai lyra, taip pat stovas paspirtukams su pakrovimo stotele ir apšvietimas.

„Aikštelė dar nėra baigta, tačiau mačiau, kad joje jau žaidžia vaikai“, – apie „Pramogų salos“ dabartinę situaciją kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Kad kretingiškiai jau aptiko „Pramogų salą, pastebėjo ir projekto iniciatorė Brigita Barkauskaitė: „Įrenginiai išbandyti jau ir mūsų darbuotojų, ir miesto bendruomenės. Jau ne kartą akies kampučiu mačiau, kaip mamos su vaikais išbando muzikos įrenginius, o jaunimas nekantraudamas vis užsuka ir laukia, kada pradės veikti išmaniųjų įrenginių įkrovimo stotelės.“

Dar liko įjungti elektrą, kad būtų galima pasikrauti telefonus, elektrinius paspirtukus, kad veiktų apšvietimas. Nepaisant to, šis projektas jau bus užbaigtas šiemet.

Įgyvendinant projektą „Pramogų sala“, buvo įrengti betoninių trinkelių takas, ažūrinių betono trinkelių aikštelė, kompozito lentų dviejų lygių terasa, atkurta, išlyginta ir užsėta veja, perkelti ir persodinti gėlynai.

Projekto vertė – 55 tūkst. Eur.


„Lidl Lietuva“

Prekybos tinklas „Lidl“ ir toliau išlaiko lyderystę pagal mokamus atlyginimus tarp penkių didžiųjų maisto prekybos tinklų, rodo naujausi „Rekvizitai.lt“ duomenys. Per pirmus šių metų septynis mėnesius „Lidl“ mokamas vidutinis atlyginimas ir užmokesčio medianų vidurkis buvo didžiausi.

Šių metų sausio–liepos mėn. „Lidl Lietuva“ darbuotojų užmokesčio bendras vidurkis prieš mokesčius siekė 1888,46 eurus ir buvo aukščiausias tarp penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų, rodo naujausi „Rekvizitai.lt“ duomenys. „Lidl Lietuva“ minėtame sektoriuje taip pat pirmauja pagal atlyginimų medianą, kuri sausį–liepą vidutiniškai siekė 1472,60 eurus.

„Stengiamės būti pačiu geriausiu darbdaviu savo darbuotojams, todėl vertindami jų indėlį į sklandžią prekybos tinklo veiklą, siūlome vieną konkurencingiausių atlyginimų mažmeninės prekybos rinkoje. Suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų“, – teigia „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

„Lidl Lietuva“ rinkos atlyginimus vertina pagal visą kalendorinį mėnesį prekybos tinkle išdirbusių darbuotojų darbo užmokesčio rodiklius. Šie duomenys, iš visų pateikiamų Rekvizitai.lt puslapyje, tiksliausiai atspindi įmonėse vyraujantį atlygio lygį.

„Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė pažymi, kad išsaugoti lyderių pozicijas įmonei padeda ir periodiškai didinamas bazinis darbo užmokestis. Nuo šių metų sausio 1-osios darbo užmokestis 5–15 proc. buvo padidintas visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jie užima – tam biudžete buvo numatyti papildomi 9 mln. eurų.


Linksmybių bangą pradėjo saviškiai – Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus liaudies kapela.

Tiek nuo Kretingos, tiek nuo Palangos pusės sekmadienį Šiaulių plentu važiuojant pro Vydmantus vienintelė kryptis – į tradicinę „Grilio pievą“. Septintą kartą įvykusio labdaringo renginio tikslai du ir abu prasmingi: vienais metais žmonės aukoja pinigų vietos bendruomenės gerovei kurti, o kitais – būsimai parapijos bažnyčiai statyti.

Nebūtinai „grynaisiais“

„Na, pažiūrėkit, juk pats dangus ženklus siunčia – kai šviečia saulė ir šilta, visada dosniai aukojama bažnyčiai, – patenkintas parapijos klebonas Karolis Petravičius. – Ar turit pinigų? Labai gerai, kad turit. O išalkę ar esat? Šiaip neišalkusių mes čia nepriimam, priimam tik alkanus ir turtingus“, – juokavo jis.

Už visada gerą nuotaiką, atvirą širdį, „skanų“ humoro jausmą, už tai, kad turi gerą balsą, gražiai dainuoja, vydmantiškiai prisipažįsta savo kleboną ir mylintys. Šis, matyt, tai jaučia.

„Ar žinot, kiek paprastai klebonai vienoje parapijoje užsibūna? Ogi 7-erius metus. Aš čia jau šeštus esu, tai ne kažkiek beliko. Štai važiuos kada pro šalį vyskupas, matys, kad bažnyčios sienų dar nėra, – sulig diena kitur iškels... Jeigu norit manim atsikratyti, tai neaukokit“, – ta pačia gaida tęsė K. Petravičius, o surimtėjęs pridūrė, kad klebonas su parapijiečiais istoriją kuria kartu. Esą kai bus pastatyta šventovė, džiaugsis visi, nes amžių amžius nuo jos į dangų kils maldos už vietinius gyventojus, už jų artimuosius ir mylimuosius.


Šiais metais Lietuvoje kilusiuose gaisruose žuvo mažiau žmonių negu praėjusiais metais. Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 tūkst. 383 gaisrai. Per juos žuvo 44 žmonės, o 101 gyventojas patyrė traumų. Šiais metais kilo 4,1 proc. daugiau gaisrų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau juose žuvo 24 proc. mažiau gyventojų. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.

Remiantis 2017–2021 m. gaisrų statistika, per aštuonis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7 tūkst. 662 gaisrai, kuriuose žūsta 58 gyventojai, iš jų vasaros sezono metu kyla 2 tūkst. 302 gaisrai, kuriuose žūsta 8 žmonės. Šią vasarą kilo 1 tūkst. 526 gaisrai, juose žuvo 5 žmonės, t. y. gaisrų kilo 33,7 proc., o žuvusiųjų – 37,5 proc. mažiau negu parodo 5-erių metų vasaros vidurkis.

„Vakarų Lietuvos“ informacija


Savaitgalis nepraėjo ir be neblaivių vairuotojų. Šeštadienį apie 17.09 val. Stančių kaime, netoli Kretingalės, neblaivus 1973 m. gimęs „Opel Vectra“ vairuotojas nuvažiavo nuo kelio.

„Buvo gautas pranešimas, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis ir viduje yra žmogus. Nuvykus į įvykio vietą prispaustų žmonių nebuvo“, – įvykio aplinkybes nurodė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Vyrui buvo nustatytas 1,82 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Išspausdinę straipsnį apie darbėniškių Virginijos ir Adomo Poškių puoselėjamus obelų sodus, sulaukėme skaitytojų klausimų, kada geriausia skinti vaisius. Pernokusių obuolių ilgėliau nepalaikysi, o nepakankamai prinokę nebus skanūs.

Pasak A. Poškio, vasarinių veislių obuoliai, pavyzdžiui, vokiečių išvesta „Piros“, latviškos „Majoru Saldais“, „Korta“ arba kiekvienam lietuviui nuo seno žinomi „Alyviniai“ skinami vos pradėjus ruduoti sėkloms. Kone visi vasariniai obuoliai skanūs išsilaiko tik maždaug dvi savaites, reta kuri veislė – iki mėnesio. Todėl, kaip sakė pašnekovas, geriausias patarimas – skinti ir iškart skanauti, mat pernokę suminkštėja, tampa miltingi.

Prinokusių rudeninių obuolių, kaip, pavyzdžiui lietuviškų veislių „Auksis“, „Skaistis“, lenkiškų „Delikates“, „Vitos“, sėklos turi būti pusiau rudos, pusiau baltos.

„Auksį“ jau greit bus savaitė, kai mes skiname. Šios veislės obuoliai, jeigu nesuvalgysim, išsilaikys iki pat kovo“, – neabejojo A. Poškys.

Apie žieminių obuolių skynimo laiką, sakė, sprendžiama pagal visiškai parudavusias sėklas, nors vaisiai ant medžių dar gali kyboti maždaug porą savaičių. Palankiausias metas žieminių obuolių derliui nuimti – pirmasis spalio dešimtadienis. Bet taip pat svarbu atsižvelgti ir į veislę, ir į tai, kada tais metais gegužę obelys žydėjo. Pavyzdžiui, lenkiškus žieminės veislės tamsiai raudonus, tvirta žievele „Redkroft“ obuolius darbėniškiai visada skina apie rugsėjo 24–26–28 dienas.

„Jeigu pražiūrėsi ir laiku nesuspėsi, tai kitą dieną visus vaisius po medžiu nukritusius rasi. Ne veltui sodininkai šią veislę, kuri šiaip yra patikima, derlinga, neserga rauplėm, o vaisius užaugina skanius, žmonių ypač mėgstamus, paleistuve vadina“, – juokėsi Adomas. Bet, sakė, ir per anksti obuolius nuskynus – nieko gero, neprinokę skonio jie neturės.

Nuskintus obuolius norisi kuo ilgiau išlaikyti. A. Poškys patarė prieš į dėžes dedant nuo žemės surinktus vaisius apžiūrėti, kad nebūtų įdaužti, skinti – kad būtinai tebeturėtų kotelius – į tai neatkreipus dėmesio, greičiau pus. Retos obuolių veislės, kaip lietuviška „Vytenis“ arba lenkiška „Ligol“, kai kurios kitos, savaime turi natūralų apsauginį, puviniui įsimesti neleidžiantį vaško sluoksnį.

Laikomi rūsyje obuoliai nemėgsta daržovių – ypač bulvių, morkų, svogūnų – kaimynystės, bemat prisigeria nemalonaus svetimo kvapo. Užtat labai mėgsta drėgmę – patalpoje jos turi būti apie 90 proc. Reikalinga ir dirbtinė ventiliacija, kad oras per parą pasikeistų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas