Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

(1686) 2022-09-09

Trečiadienį Lazdininkų užtvankos tvarkomus darbus apžiūrėję (iš kairės) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, administracijos direktorius Egidijus Viskontas pasidžiaugė, kad bendrovė „Ežerūna“ dirba sklandžiai, nevėluodama. Šalia jų – „Ežerūnos“ darbų vadovas Mindaugas Urnikis.

Lazdininkų užtvankos Darbėnų seniūnijoje įrenginius renovuojanti bendrovė „Ežerūna“ iš Telšių darbus žada užbaigti anksčiau kito rudens pradžioje numatyto termino, o atliekant darbus nuleistas vanduo į 113,4 ha tvenkinį sugrįžti turėtų po Naujųjų ar dargi greičiau, jei orai bus lietingi.

Be suplanuotų, yra ir papildomų darbų

Lazdininkų užtvankos renovacijos darbų, kurių kaina 328 tūkst. Eur, sutartį su Kretingos rajono savivaldybės administracija bendrovė „Ežerūna“ pasirašė šių metų liepą, įsipareigodama darbus padaryti per 14 mėnesių. Jau atnaujinta apie 1 km kelio palei užtvanką danga, atstatomos prastos būklės krantinės plokštės, plokštes jungiančios siūlės sutvirtinamos betonu. Visame 1 km ruože, abiejuose pakraščiuose, bus sumontuoti metaliniai atitvarai, kai lig šiol šį dėl nuslydimo į tvenkinį pavojingą kelią žymėjo tik pavieniai stulpeliai. Įrengti laiptai pėsčiomis pakilti į sankasą, jų lig šiol irgi nebuvo.

„Ežerūnos“ darbų Lazdininkuose vadovas Mindaugas Urnikis tvirtino, kad bendrovė jau atliko papildomų, sutartyje nenumatytų darbų: išardė ir išvalė bebrų buveines prie užtvankos, samdė narus užtvankoje paskandintoms automobilių dalims ištraukti. „Iš pradžių bebrų Darbos upelyje pastatytas užtvankas bandėme išardyti rankiniu būdu, bet ką per dieną išardydavome, tą jie per naktį atstatydavo. Bebrus įveikėme tik paleidę ekskavatorių. Prie užtvankos panaikinome visus jų urvus, manau, čia jie nebegrįš. Tačiau toliau upelyje liko gal 5-ios jų buveinės, čia jų nuolatinė gyvenvietė“, – apie kovą su bebrais pasakojo M. Urnikis, perspėjęs: jei po užtvankos renovacijos vietovė vėl bus apleista krūmokšniais, didelė tikimybė, kad bebrai sugrįš ir gadins užtvankos įrenginius. Šį trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė kartu su Savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu apžiūrėdama užtvankos tvarkymo darbus, tikino, kad prižiūrėti užtvankos prieigas, šienauti, šalinti krūmus Savivaldybė įsipareigojo ES paramos lėšas (iki 80 proc. užtvankos renovacijos kainos) skyrusiai Nacionalinei mokėjimų agentūrai. „Medžiotojams siunčiame raginimus medžioti bebrus, nes dėl jų daromos žalos skundžiasi ir įmonės“, – sakė Ž. Seniūnienė.


Vita KASTANAUSKAITĖ:

– Gyvenu Kretingoje, mūsų miestas nedidelis, kur reikia, nueinu pėsčiomis. Bet sprendimas keleivius vežti nemokamai, manau, geras, ypač, kai visuomeniniu transportu neribotai gali pasinaudoti tie žmonės, kuriems dėl sveikatos judėti sunkiau. Aš autobusu važiuoju į darbą Klaipėdoje, už bilietą moku.

Stanislava JANČIAUSKIENĖ:

– Atvažiavau iš Plungės, nes laikraštyje paskaičiau, kad Kretingoje veikia gera baldų parduotuvė, tad norėčiau susirasti, kur ji yra. Malonu, jeigu ta kryptimi autobusas pavėžės veltui. Plungėje taip pat po miestą žmonės viešuoju transportu gali keliauti nemokamai. Daugiausia važiuoja pensininkai ir moksleiviai.

Kristina STASIULIENĖ:

– Aš esu iš Salantų, o dirbu Klaipėdoje. Kretingoje būnu gana retai, tad ir po miestą autobusu pačiai dar nė karto neteko važiuoti. Neabejoju, kad tiek kretingiškiams, tiek iš svetur atvykusiems ši nemokama paslauga labai reikalinga, ypač dabar, kai sunkmetis, ir kai parduotuvėse viskas pabrango.

Vytas JOKUBAUSKAS:

– Po Kretingą autobusu nė karto nesu važiavęs nei mokamai, nei nemokamai. Apskritai lig šiol, kur reikėjo, važiuodavau savo automobiliu, tik štai šiandien po daug metų gyvenimas pirmąkart privertė pasinaudoti viešuoju transportu. Taip susiklostė, turėjau „mikriuku“ pasiekti Klaipėdą.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Žlugo jau įsibėgėjęs projektas atidaryti vaikų dienos centrą Kretingoje, renovavus J. K. Chodkevičiaus gatvėje esantį apdegusį namą šalia rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos.

Iš projekto netikėtai pasitraukė Kretingos evangelikų liuteronų draugija „Sandora“, kuriai priklauso šis namas. Kretingos rajono savivaldybė 2020 m. rugpjūtį su „Sandora“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl vaikų dienos centro steigimo, centrui pritaikant šį „Sandoros“ turimą apleistą namą. Pagal sutartį, kuriai pritarė Kretingos rajono savivaldybės taryba, projekto vykdytojas – draugija „Sandora“ – buvo įsipareigojusi namą renovuoti ir jame centrą įsteigti iki 2023 m. rugsėjo už šiam projektui skirtą 108 tūkst. Eur Europos Sąjungos paramą ir savas lėšas, užtikrinti centro veiklą ne trumpiau kaip 5 metus. Jau parengtas namo pritaikymo vaikų dienos centrui techninis projektas, atlikta jo ekspertizė, beliko gauti leidimą statybos darbams vykdyti.


Mokyklos laukia pokyčiai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale rugsėjį pasitiko beveik 400 mokinių.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvykdžius profesinio mokymo įstaigų pertvarką, šiuos mokslo metus buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla pasitiko nauja iškaba, kuri skelbia, kad nuo praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pradžios čia, Kretingsodyje, veikianti mokykla tapo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialu.

Jam, iki įvyks konkursas pareigoms užimti, laikinai vadovauja filialo direktorė Jurgita Petraitienė. Naujuosius mokslo metus čia pasitiko 372 mokiniai ir 70 filialo darbuotojų. Profesinio mokymo programose mokosi 213 mokinių, IX–X klasėse – 47, suaugusiųjų ir jaunimo klasėse – 112 mokinių.

„Neabejoju, kad jų daugės – priėmimas pratęstas iki lapkričio mėnesio“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė, kurios pastebėjimu, Kretingos filialą ir jame siūlomas mokymo programas gali rinktis tie, kurie nepritampa bendrojo ugdymo gimnazijose ar aukštoji mokykla nepateisino lūkesčių. Įprastai po rugsėjo 1-osios dar padaugėja ir besimokančių suaugusiųjų, nusprendusių, kad vis dėlto verta siekti vidurinio išsilavinimo.

Prieš įvardindama Kretingos filialo perspektyvas, D. Martišauskienė pasidžiaugė filialo administracijos, pedagogų bendruomenės, kitų darbuotojų pastangomis, kad mokyklos prijungimo prie Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro procesai vyktų sklandžiai, darniai – visi norminiai dokumentai buvo parengti laiku, o laikinoji direktorė Rita Andrijauskienė sugebėjo telkti kolektyvą, palaikyti pozityvią darbinę nuotaiką.


Kretingos sporto mokyklos trenerių bendruomenė naujuosius mokslo metus pasveikino renginiu „Sporto šakų mugė“.

Kretingos sporto mokyklos pedagogų bendruomenė pirmą kartą surengė „Sporto šakų mugę“, kuri įvyko Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadione – būrys vaikų ir jų tėvų turėjo galimybę dalyvauti trenerių parengtuose užsiėmimuose, išbandyti pačias įvairiausias sporto šakas.

Kretingos sporto mokyklos direktoriaus Remigijaus Malakausko teigimu, pirmą kartą surengta sporto šakų mugė greičiausiai taps tradiciniu mokyklos renginiu. „Jį planuojame rengti pirmąjį rugsėjo sekmadienį ir suteikti galimybę išbandyti skirtingas sporto šakas, tėvams – pabendrauti su treneriais“, – R. Malakauskas pasidžiaugė, kad Kretingos sporto mokykla planuoja turėti per 600 mokinių, yra įsteigta naujų sporto šakų.

Viena naujovių – kad renkama gimusių 2013–2015 mergaičių krepšinio grupė. Šiuo metu Kretingos sporto mokykloje vyksta aerobinės gimnastikos, mergaičių rankinio, badmintono, krepšinio, bokso ir sunkiosios atletikos užsiėmimai.

Visi „Sporto šakų mugės“ dalyviai buvo apdovanoti simboliniais suvenyrais, o vaikų, norinčių lankyti Sporto mokyklą, tėvai išsamesnės informacijos gali teirautis tiesiogiai Kretingos sporto mokykloje.

„P. n.“ informacija


Pranciškonų gimnazijos dvyliktokas Jokūbas Baltūsis geomokslų olimpiadoje iškovojo 2 bronzos medalius.

Pranciškonų gimnazijos dvyliktokas Jokūbas Baltūsis Italijoje per nuotolį įvykusioje 15-ojoje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ iškovojo 2 bronzos medalius: individualų ir komandinį.

Olimpiadoje dalyvavo mokiniai iš 38 pasaulio valstybių. Iš pradžių Jokūbas dalyvavo Lietuvoje surengtose atrankose, kuriose galėjo dalyvauti visi norintieji. Iš jų buvo išrinkti 25 stipriausieji. „Tada gimnazistas dalyvavo antrame etape, kuriame buvo atrinkti 6 stipriausi Lietuvos moksleiviai, kurie ir dalyvavo šioje olimpiadoje“, – paaiškino Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis.

Olimpiada įvyko vasaros pabaigoje. „Geomokslai reiškia, kad mokiniai tyrinėja žemės gelmes, paviršių, vandenį ir orą. Toje olimpiadoje jiems buvo pateikiamos užduotys, žinoma, labai gaila, kad praktinės užduotys buvo pateikiamos nuotoliniu būdu. Todėl jas atlikti buvo gerokai sudėtingiau. Mokiniai užduotis turėjo atlikti remdamiesi duomenų bazėmis“, – apibūdino V. Adomaitis.

J. Baltūsis šioje olimpiadoje pelnė du bronzos medalius. Vieną iškovojo atlikdamas individualias užduotis. „Olimpiadoje buvo atliekamos ir komandinės užduotys, per kurias mokiniai buvo suskirstyti į komandas. Čia Jokūbas su komanda taip pat pelnė bronzą“, – pasidžiaugė geografijos mokytojas.

Šiai olimpiadai dvyliktokas rengėsi visą vasarą. „Jau mokslo metų pabaigoje žinojau, kad dalyvausiu olimpiadoje, tad visa vasarą jai rengiausi. Mus taip pat mokė ir Vilniaus universiteto dėstytojai. Rengėme tiek individualius, tiek grupinius darbus“, – įvardijo J. Baltūsis.

Šiuo laimėjimu labai džiaugėsi tiek Jokūbas, tiek jo mokytojas. „Esu laimingas, kad laimėjau tarptautinio lygio olimpiadoje. Labai smagu, kad kiti irgi džiaugiasi šiuo laimėjimu. Išbandžiau save pasauliniu lygiu, galėjau įsivertinti. Nors neketinu sieti savo ateities su geomokslais, tačiau įgytos žinios, manau, pravers ir ateityje“, – tikino jaunuolis.

Geografijos mokytojo Viliaus Adomaičio teigimu, tokie laimėjimai įkvepia ir kitus mokinius įdėti daugiau pastangų: „Jie pamato, kad galima atstovauti mokyklai, rajonui tiek visoje Lietuvoje ir net, kaip šiuo atveju, pasaulyje.“

„P. n.“ informacija


A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.

Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.

Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais.

Kaip veikia vakcina?

Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų.

„Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė.

Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą. A. Tautvydienė pažymi – vakcinų sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“


Režisierė ir aktorė Martina Žąsytienė tikino, kad scena ir teatras yra jos gyvenimo pilnatvė.

Kartenos teatras šiemet mini 115 metų sukaktį. Daugiau kaip 40 metų jam vadovavusi 71-erių karteniškė režisierė Martina Žąsytienė gerai prisimena ir jam atsidavusius žmones, svarbiausius to laikotarpio įvykius, sukaupė gausų pluoštą nuotraukų, – visa tai ji ketina sudėti į išvien su kretingiškiu neįgaliųjų draugijos klubo „Trys mūzos“ vadovu Jonu Tiškumi rengiamą knygą, kuriai jau žino ir pavadinimą „Teatras – mano gyvenimas“.

Draugavo teatre ir gyvenime

Ir iš tiesų, atviravo mėgėjiškos scenos senbuvė, teatras jai buvo tapęs tikruoju gyvenimu – ir darbu, ir laisvalaikiu: „Teatre užaugo 4 mano sūnūs – Arūnas, Mindaugas, Zigmas ir Martynas: vesdavausi juos į repeticijas, vežiodavausi į gastroles. Prakutę jie man talkindavo ir suolus sunešioti, bilietus plėšyti, ir šokiuose budėdavo, patalpas remontuodavo, elektrą pataisydavo. O mažasis Martynas, vos prakutęs, pradėjo ir vaidinti – vienintelis pasekė mano pėdomis“, – kalbėjo M. Žąsytienė.

Teatras anuomet, kai ji 1978-aisiais atėjo dirbti į Karteną ne tik režisiere, bet ir kultūros namų direktore, jau buvo įleidęs gilią šaknį ir kitų jį pamilusių karteniškių gyvenimuose. „Mes ne tik vaidinome, bet tarsi žaidėme gyvenimą: pažinome, susidraugavome, padėdavome ir sergėdavome kits kitą. Karteną pažįstu kaip nuluptą: išsyk žinodavau, ką statyti, koks vaidmuo kam tinka. Kaip ir šviesaus atminimo režisierius Balys Juškevičius: užmesdavo akį – būsi tas ir tas, jo spektakliuose buvau ir Veronika, ir pasiutusi boba“, – juokėsi M. Žąsytienė.

Ji tęsė mintį: „Visos mūsų šeimų šventės buvo tapusios ir teatro kolektyvo šventėmis. Žinojome, kada savo gyvulį skersti, patys dešras kimšome, vyniotinius ir kastinį sukome, kad galėtume į festivalius ir šventes atvykusius svečius pavaišinti“, – vaizdingai pasakojo ilgametė Kartenos teatro režisierė.

Tuomet ir kultūros namai buvo kitokie: dabartiniai, jos žodžiais, yra prabanga, o tuomet nė tualeto viduje nebuvę, patalpos šaltos. Tačiau žmonių noras vaidinti – begalinis. Jau mokykloje vaikai būdavo ugdomi vaidinti, ir taip eidavo iš kartos į kartą.


<


Stabtelėjimai – akimirkoms pagauti

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys

Šiandien, penktadienį, 18.30 val., Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje atidaroma kretingiškio fotomenininko mėgėjo 57-erių Sauliaus Venckaus fotografijų paroda „Stabtelėjimai“, kuriai, neslėpė autorius, pastūmėjo draugai ir bičiuliai.

Tai – pirmoji personalinė

S. Venckaus fotografijų paroda. Iki šiol jis su bendraminčiais dalyvavo dviejose kolektyvinėse parodose Klaipėdoje.

„Stabtelėjimai“ – per dvejus trejus pastaruosius metus sukurti fotografijos siužetai, kuriuose atsispindi uostamiesčio architektūra, kukli miesto gamta, gimtosios Kretingos apylinkės. Darbų nuotaiką kuria šviesos ir natūralių spalvų žaismas, tarsi atkartojantis M. K. Čiurlionio pastelių gamą ir pasakojantis mus supantį gyvenimą be agresijos ar dirbtinių efektų. „Visos fotografijos –100 procentų natūralios, fotografuota be jokių filtrų, neretušuotos, nekoreguotos“, – kad savo darbuose nenaudoja jokių šiuolaikinių technologijų teikiamų įmantrybių, tvirtino S. Venckus. Vienintelė „įmantrybė“ – kad nuotraukos skaitmeninės, nes taip – greičiau ir pigiau, negu dirbant su analogine fotografija.

Didžiausia S. Venckaus aistra – miestų architektūra, kurią, kad ji būtų įdomi ir patraukli, fotografuoti nėra lengva – urbanistinis miesto veidas dažniausiai yra statiškas, pilkas, vienodas. „Kad sukurčiau patrauklų siužetą, gaudau akimirkas ir šviesą. Tai – labai trapus momentas, nes sekundė kita, ir nelieka to, ką spėjai pamatyti, kuo spėjai susižavėti. Ir žmogų fotografuojant, žiūrėk, patraukė ranką ar koją, pasuko galvą, ir nebėra to, kas jo portretą galėjo padaryti nepakartojamu“, – fotografavimo niuansais pasidalino parodos autorius, teigęs, kad fotografijos specialiai niekur nesimokė, o fotografijai, kuri traukė nuo vaikystės, rimčiau atsidėjo pastaruosius kelerius metus.


Meilė Marija Kudarauskaitė tvirtino sugrąžinusi gimtiesiems Klausgalvams jų tikrąjį vardą.

Iš Klausgalvų kaimo kilusi, Vilniuje gyvenanti kraštietė poetė, aktorė, pedagogė, Kretingos rajono garbės pilietė Marija Meilė Kudarauskaitė, gimusi per pačią Žolinę – rugpjūčio 15-ąją, šiemet minėjo savo gyvenimo brandos – 90-mečio – jubiliejų. „Nė pati nepajutau, kaip atstraksėjau į 90-metį, jaučiuosi taip pat, kaip ir ankstesniais metais“, – šmaikštavo vis dar guvi ir energinga, stipriu humoro jausmu apdovanota pašnekovė.

– Kaip savo gimtadienį pasitikote Jūs pati? Kokia Jūsų kasdienybė?

– Gal arogantiškai nuskambės, bet dabar jaučiuosi netgi geriau, kaip visą gyvenimą, kai priklausiau nuo kitų žmonių, jų emocijų. Dabar viskas nutolę, gyvenu sau – niekas nekontroliuoja, niekam nereikia atsiskaityti. Tik per karantiną vieną rytą pajutau, kad esu 90 laipsnių sukumpusi – negaliu ištiesti nugaros. Ji skauda, bet natūralu – vadinasi, gyvenu. Nusipirkau lazdelę ir dabar vaikštau sau kaip grafienė. Išsimiegu, ir vėl gyvenu, nesuprantu, kodėl žmonės tiek pykstasi, vargsta... Bendrauju su šeima: mano dukrai Nomedai Saukienei 65-eri, šiandien ji – žinoma dailininkė. Sūnus Vytautas – jau 10 metų po žeme, su juo išleidome bendrą knygą „Lėto laiko glėbyje“. Šiandieną džiaugiuosi 5 anūkais ir 3 proanūkiais.

– Jūsų kūrybos kraitis – itin turtingas: esate parašiusi ir išleidusi 24 knygas vaikams ir poezijos rinkinius, parengėte ir išleidote adaptuotą lietuvių kalbos vadovėlį „Kalbos balso lavinimas“, pagal Jūsų tekstus yra sukurta dainų. Ar plunksna vis dar vilioja?

– Rašau, kada rašosi, esu tarsi vėjo nešamas pūkelis – veikla susijusi su tam tikra emocine būsena. Kai prisėdu, prisiminimai virsta į sovietinių laikų esė: visi tie aprašomi nuotykiai šių dienų kontekste skamba kaip didžiausias paradoksas – gyvenimas šitaip pasikeitęs. Na, tarkim, buvo toks, kaip sakydavome, vienas geriausias rašytojas tarp daktarų, bet prasčiausias tarp rašytojų. Sykį jis nutvėrė mane ir klausia: iš kur gavai tuos batus, kokiu būdu – lytiniu ar politiniu? Nes gerą daiktą galima gauti tik dviem būdais. Argi šiandien ne juokingai atrodo, kad trūkdavo daiktų, nuo kurių lūžta lentynos...

2018-aisiais išleidau knygą „Istorijos iš pastalės“, rašiau ją ilgai ir sau – apie vaikystę, Žemaitiją. Žadėjo paramą, bet, jos nesulaukusi, išleidau už savo lėšas. O kai atėjo parama, ši nuėjo leidėjams – ir jie išleido antrąjį leidimą. Bet kas iš to? Knygynai jų nepriima, o bibliotekoms nereikia. Sykį pasiūlė – atvežkit, bet kuo – ar karučiu? Jeigu manote, kad visų 24 knygų leidimai pas mane nedūli, netiesa. Ir jei mano gyvenime būta nesusipratimų, tai didžiausias turbūt dėl šito. Tačiau nesigraušiu ir savo grožio dėl to negadinsiu. Mano vaikams būtų didelės išlaidos, jei pageidaučiau, kad jas visas ant mano karsto suverstų (smagiai kvatojosi – aut. past.).


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

J. BASANAVIČIAUS g. rugsėjo 6 d. apie 10 val. pastebėta, kad iš uždaro gyvenamojo namo kiemo pavogti trys akumuliatoriai. Žala – apie 220 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

PALANGA

PAVASARIO g. rugsėjo 6 d. apie 12.12 val. 1959 m. gimusio vyro namuose buvo rasta ir paimta apie 10 litrų skysčio, skleidžiančio specifinį naminės degtinės kvapą. Vyras sulaikytas ir nuvežtas į Palangos miesto policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos lurdo nebejuos grotos

  • Edita KALNIENĖ
  • Naujienos
Prasidėjo Kretingos lurdo tvarkymo darbai.

Šią savaitę buvo pradėti Kretingos lurdo tvarkymo darbai, per kuriuos ketinama pašalinti lurdą juosiančias grotas. „Ketiname lurdą atverti visiems žmonėms. Dar nežinome, paliksime jį visiškai atvirą ar juosime kokia nedidele tvorele. Grotas nuimsime artimiausiu metu“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Prasidėjo darbai

„Senos plytelės bus pakeistos naujomis, tvarkomi tilteliai, keičiami suoliukai, šiukšliadėžės, tvarkoma upės vaga, lurdo laiptai“, – vardino Kretingos seniūnė, patikslinusi, kad kol kas nėra nuspręsta, ar bus tvarkomas ir lurdo vidus.

Ne visi darbai bus atlikti šiemet. „Jau esame nusipirkę suoliukus. Pakeisime senas metalines tiltelių konstrukcijas į kitas, kurios turėtų atliepti Vilniaus gatvės tematiką. Kitais metais, kai bus geresni orai, tvarkysime ir upės vagą“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Kretingos miesto infrastruktūrai gerinti iš Savivaldybės biudžeto šiais metais buvo skirta 100 tūkst. eurų. Iš jų 75 tūkst. – Kretingos lurdui tvarkyti. „Kadangi lėšas norėjome panaudoti prasmingai, didžiąją dalį lėšų ir skiriame lurdui, kuris yra mūsų miesto širdis“, – kalbėjo G. Liobikienė, pridūrusi, kad kitais metais papildomų lėšų reikės skirti upeliui sutvarkyti. Prieš kurį laiką buvo atnaujinti į lurdo grotą vedantys laiptai. „Vieni atnaujinti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos metu, kiti – prieš 11 metų“, – įvardijo seniūnė.

Kad lurdą reikia atnaujinti, pritarė ir Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis: „Plytelių kokybė yra prasta, galima net koją išsisukti jomis vaikščiojant. Vis dėlto tai yra reprezentacinė vieta.“


„Kretingos šilumos tinklų“ direktoriui Dainiui Budriui – 46-eri, su šeima gyvena Jokūbave. Yra baigęs Klaipėdos universitetą, įgijęs ekonomikos mokslų bakalauro ir verslo vadybos magistro laipsnius, 2008–2012 m. buvo Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas, 2014–2017 m. UAB „Rail Baltica statyba“ vadovas.

Be gimtosios lietuvių kalbos, moka anglų, rusų kalbas, turi dukterį Adelę ir sūnų Aleksą.

Jis laimėjo konkursą „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pareigoms užimti, įveikęs kitus 10 pretendentų į šį postą.

D. Budrį įmonės darbuotojams pristatė svarbiausio įmonės akcininko Kretingos rajono savivaldybės atstovai – administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir vicemeras Dangiras Samalius.

„Procesas truko ilgai ir pirmąkart Kretingos istorijoje jis vyko taip skaidriai – kandidatus į direktoriaus pareigas atrinko specialiai tam pasamdyta agentūra“, – įvykusį konkursą apibūdino E. Viskontas, palinkėjęs įmonės darbuotojams ir D. Budriui sėkmingo bendro darbo. D. Samalius akcentavo D. Budrio turimą vadovavimo patirtį, tai, kad naujasis „Kretingos šilumos tinklų“ direktorius yra dirbęs valstybės įmonių, tokių, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, valdybų nariu. Vicemeras priminė, kad prie „Kretingos šilumos tinklų“ vairo D. Budrys stoja energetinės krizės laikotarpiu, kurios iššūkiams įveikti reikės sutelktų įmonės vadovo ir darbuotojų pastangų. Naująjį vadovą kolektyvo vardu pasveikinęs „Kretingos šilumos tinklų‘ direktoriaus pavaduotojas Tomas Liaučys linkėjo D. Budriui ir kolegoms naujų idėjų „visiems štormams“ įveikti.

D. Budrys trumpai papasakojo apie save, kad jo šaknys yra šiame krašte: tėvo giminė kilusi iš Darbėnų, Grūšlaukės, motinos – iš Jokūbavo. Proseneliai palaidoti senosiose Kretingos kapinėse. Pats gimė ir augo Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos vandenyse“, pasididžiavo dirbant šioje įmonėje parengtu jos strateginiu verslo planu, kurį gerai įvertino Pasaulio bankas. Trumpai dirbo ir bendrovėje „Klaipėdos energija“, turinčioje „Kretingos šilumos tinklų“ akcijų. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. „Į Savivaldybės merus, Seimą nekandidatuosiu“, – patikino D. Budrys, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus narys.


Bendrovės Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir įmonės „LTG Infra“ atstovams (iš kairės) Artūrui Brancevičiui ir Viliui Navickui, taip pat Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei ir vicemerui Dangirui Samaliui teko išklausyti ne kartą jau girdėtus Eugenijaus Platkausko priekaištus dėl, jo nuomone, nevykusiai pastatytos tvoros.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė ir vicemeras Dangiras Samalius su statytojo „LTG Infra“ ir rangovo įmonės „Lietuvos geležinkelio tiesimo centras“ atstovais Pervažos gatvėje Kretingoje apžiūrėjo tarp gyventojų daug aistrų sukėlusią geležinkelio tvorą.

Atestuotiems specialistams nepavyko prieš statinį nusiteikusio vietinio gyventojo Eugenijaus Platkausko įtikinti, kad objektas atitinka techninį projektą, o aplinka, išsprendus vandens, kad nebėgtų į kelią, surinkimo klausimą, iki spalio pabaigos bus sutvarkyta, palei tvorą iš kitos pusės jau pasodinta 200 vijoklių.

„Kur saulė? Kas leido ją iš mūsų atimti? Rytais pro langus – tamsa!“ – nebe pirmą kartą apmaudą liejo Pervažos gatvėje gyvenantis vyras. Jo teigimu, šviesa ir šiluma iš gamtos dabar kaip niekad reikalinga, kai elektros energija šuoliais branginama, ir žmonės skatinami taupyti. Be to, E. Platkauskas iš naujo bėrė priekaištus ir dėl pravažiuojančių traukinių keliamo dar didesnio negu buvo anksčiau, triukšmo, nuo kurio, kaip kaimynai skundžiasi, palubėj šviestuvai skamba, ir dėl pačios tvoros išvaizdos – plokštės sudėtos nelygiai, į šonus skečiasi, palikdamos tarpus.

Specialistai aiškino, kad tokios naudojamos technologijos, o triukšmo lygis buvęs matuotas iš viso triskart.

„P. n.“ informacija


Žemės turi į valias, bet namo pasistatyti negali. Su tokia problema šiandien susiduria ne tik Pryšmančių, bet ir kitų rajono vietovių gyventojai.

Koją pakišo ir nežinojimas

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi pavardės nepanorusi viešinti moteris iš Pryšmančių. „Nesuprantu Kretingos valdžios: deklaruoja, kad norėtų pritraukti jaunų, mokslus baigusių darbingų žmonių į rajoną, stengiasi emigrantus susigrąžinti iš užsienio valstybių, tačiau sąlygas gimtinėje įsikurti atima, – kalbėjo ji. – Mano sūnus Pryšmančiuose gimęs ir užaugęs, o priverstas naršyti skelbimus internete ir sklypo namui pasistatyti ieškoti kitame Lietuvos gale, nors čia pat, kaime, žemės turim visą hektarą.“

Apie tai, kad žemės ūkio paskirties žemės į skirtą statybai pakeisti taip paprastai negalės, pašnekovės sūnus sužinojo po to, kai, pateikęs prašymą, iš rajono Savivaldybės gavo atsakymą, kad statybas apribojo 2021 m. gegužę patvirtintas naujas rajono Bendrasis planas (BP).

„2021-ieji buvo karantininiai metai, institucijos užsidariusios, beveik visi valdininkai dirbo nuotoliniu būdu – nei prisibelsi, nei telefonais kai kuriems prisiskambinsi, nei ko pasiklausi. O čia šast – ir jau iškeptas naujas mūsų teises suvaržęs Bendrasis planas!“ – apmaudą liejo pašnekovė.

Anot jos, Savivaldybės tinklapyje jei ir buvo šis dokumentas viešinamas – neatėjo į galvą patiems specialiai domėtis. „Skaudu dabar, kai anapus to paties kelio statybas „varo“ ir atsikraustantiems naujakuriams pardavinėja prisipirkę žemių svetimi žmonės, o mes, vietiniai, tarsi esam metami už borto“, – kalbėjo pryšmantiškė.


Trečiadienio vakarą apie 21 val. Vydmantų kaime, Palangos pl., degė katilinė. „Degė pats pastatas ir jame supiltos pjuvenos“, – įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arnoldas Varačinskas.

Gesindami gaisrą ugniagesiai gelbėtojai patyrė iššūkių, kadangi ugnį reikėjo gesinti metaliniuose ciklonuose. „Sudėtingiausia buvo gesinti metalines talpyklas, nes jos yra uždaros, sunku buvo prieiti“, – situaciją paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Saulius Latakas.

Per gaisrą išdegė 60 kv. m stogo ploto, apdegė pjuvenos. Pastatas buvo mūrinis, todėl didesnio gaisro pavyko išvengti. „Aplinkui buvo daugiau pastatų, tačiau ugnis jų nepasiekė“, – sakė A. Varačinskas.

Kodėl kilo gaisras, kol kas nėra žinoma. „Vyksta tyrimas“, – tikino A. Varačinskas. Kiek ugnis pridarė žalos, kol kas nėra žinoma.

„P. n.“ informacija


Per gaisrą išdegė automobilio sėdynės, išdužo priekinis stiklas.

Antradienio vakarą, šiek tiek po 19 val., prie Žemaitės al. esančios automobilių prekių parduotuvės „Autoaibė“, stovėjimo aikštelėje, degė „Citroen C5“ automobilis.

„Kai atvyko ugniagesiai, automobilis jau degė atvira liepsna. Ugniagesiai išjungė automobilio akumuliatorių ir užgesino gaisrą. Prieš atvykstant, automobilį gesintuvu bandė gesinti jo savinininkas“, – detales apibūdino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arnoldas Varačinskas.

Gaisro metu išdegė salonas, išdužo priekinis stiklas. Dėl kokių priežasčių užsidegė automobilis, kol kas nėra žinoma. „Dažniausios tokių gaisrų priežastys – elektros instaliacijos gedimai“, – įvardijo A. Varačinskas.

„P.n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas