Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

(1682) 2022-08-26

Su būriu lydinčiųjų – (iš kairės) Seimo nariu Antanu Vinkumi, Nasrėnų bendruomeninių senjorų namų iniciatore ir vadove Jūrate Mačerniene bei Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi – Nasrėnuose apsilankiusi socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė (centre) džiaugėsi gražia aplinka, tądien ją žavėjo giedras dangus viršum besistiebiančio Motiejaus Valančiaus vardo ąžuolyno.

„Nors Kretingos rajono savivaldybėje lankausi pirmąkart, tačiau apie jūsų kraštą žinau daug, nes palaikau ryšius su Seimo nariu Antanu Vinkumi ir rajono valdžios atstovais“, – nuotaikingai susitikimą pradėjo šią savaitę į Kretingą atvykusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Viešnią į Kretingą ir atlydėjo A. Vinkus, taip pat – ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė. Ministrė susitiko su Savivaldybės bei rajono socialinių įstaigų vadovais, domėjosi jų problemomis, apsilankė Nasrėnų bendruomeniniuose senjorų namuose ir Padvarių socialinės globos namuose, o vakare – Šventojoje vykstančioje Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovykloje.

M. Navickienė tikino, kad, norėdama žinoti tikrąjį gyvenimo pulsą, bent sykį per savaitę apsilankanti vis kitoje šalies savivaldybėje: „Nes nėra nė vieno teisės akto, kuris būtų tarsi įkaltas į žemę. Visuomet įsiklausome į pastabas, kritiką ir kaskart į ministeriją parsivežame namų darbų.“

Susitikime buvo aptartos aktualiausios šio laikmečio problemos: skurdo mažinimas, piniginė parama, pagalba neįgaliesiems, taip pat – ir šį rudenį, žiemą numatoma paaštrėsiant Ukrainos karo pabėgėlių tema.


Angelė GALDIKIENĖ:

– Ką čia labiau sutaupysi, elektros lemputės – tos pačios, silpnesnių neįsuksi. Televizoriaus nežiūriu visą dieną, bet, kai noriu, įsijungiu. Žinoma, be reikalo šviesos nedeginu, bet ir anksčiau nedegindavau. Per mėnesį išeikvoju apie 70 kilovatvalandžių.

Jurgita GALDIKAITĖ:

– Praėjusų mėnesį sumokėjau 60 eurų. Gyvenu nedideliame, 39 kvadratinių metrų nesiekiančiame bute, bet beveik visiems įrenginiams, kad veiktų, reikalinga elektra: ir drabužių džiovyklei (kitos galimybės džiovinti neturiu), ir „gyvatukui“, ir indukcinei viryklei.

Vaidilutė BRAZAUSKAITĖ:

– Aš visą gyvenimą viską taupau – ir vandenį, ir elektrą. Išeini iš vonios – šviesą išjungi, nebūni viename ar kitame kambaryje, – kurių galų be reikalo deginti? „Veržtis diržų“ nežadu. Manau, kas dirba, uždirba, normaliai naudoja resursus, tas ir išgyvens normaliai.

Benas LENGVINAS:

– Dar prieš dvejus metus esu įsirengęs dvifazį skaitiklį, tad dienomis stengiuosi elektros naudoti kuo mažiau. Skalbiuosi, malkas pjaunu, meistrauju, tarkim, kokį varžtą „turbinke“ pravarau tuo laiku, kada pigiau, – po 23-ios valandos, savaitgaliais arba švenčių dienomis.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Korupcijos prevencijos specialisto etato nesteigs

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Kretingos rajono savivaldybės taryba vakar įvykusiame posėdyje nusprendė, kad rajono Savivaldybės administracijoje netikslinga steigti korupcijos prevencijos specialisto etatą, juolab – nulemti, kad šis specialistas būtų tiesiogiai pavaldus Savivaldybės administracijos direktoriui.


Seniausias Služkų užusienio planas, 1771 m. parengtas Lydos apskrities matininko Pranciškaus Jodkos. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Į rytus nuo Kretingos, abipus Palangos–Šiaulių plento, kelis šimtmečius plytėjo Slučkų kaimas. Deja, teritorinio suskirstymo reformos jį pasikėsino sunaikinti, gyvenamąsias žemes prijungdamos prie aplinkinių kaimų, o palikdamos tik neapgyvendintą teritoriją už Ilgųjų Pievų miško.

Prasidėjo nuo dviejų sodybų

Slučkai atsirado XVIII a., o pirmąkart paminėti 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje. Tai buvo besikuriančio Kretingos miesto XVII a. I ketvirtyje sunaikinto Dopšaičių kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, abipus vieškelio, jungiančio Kretingą su Kartena, susiformavusi nausėdija. Tuo metu vietovė vadinta Služkais. Tai leidžia manyti, kad nausėdijos vardas kilo iš slaviško žodžio „služba“, reiškiančio tarnystę, ir, kad pirmieji naujakuriai galėjo būti dvaro tarnautojų šeimos. Služkai buvo tipinis užusienis, t. y. plėšininėje dvaro žemėje naujakurių įkurta vienkieminė gyvenvietė. Iš viso užusieniui priklausė 219 margų (apie 155,5 ha) dydžio taisyklingo stačiakampio pavidalo žemės sklypas, besidriekiantis šiaurės–pietų kryptimi. Pietuose ir pietryčiuose jis ribojosi su Dupulčiais, šiaurės rytuose – su Grykšiais, šiaurės vakaruose – su Klibių ir Kretingos kaimų ganyklomis, o vakaruose – su Kretingos miesto Sūdų sklypu. Kaimas priklausė Kretingos grafystės Kurmaičių vaitijos Bliūdsakių laukininkijai.


Vilniaus gatvėje, netoli turbo žiedo, anapus garsiojo Kretingos kryžiaus įsikūręs restoranas „Skalsos kousnis“ vis dažniau patraukia ir pravažiuojančiųjų, ir mėgstančių naujus skonius lankytojų dėmesį: smalsumą tenkina ne tik neįprastas pavadinimas, bet ir tai, ką restorano lankytojas suranda patiektame dubenyje, kurį maisto įstaigos įkūrėjai vadina tiesiog „dubou“.


Pievas, žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje, taip pat sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, būtina nusišienauti ne vėliau, kaip iki rugsėjo 1-osios.

Ūkininkai, kurie dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų iki nustatyto termino negali įvykdyti įsipareigojimo, per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per programėlę „NMA agro“ turi nusiųsti nuotraukas, kuriose užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai. Jeigu iš pateiktų nuotraukų reikalavimų neįvykdymo negalima akivaizdžiai nustatyti, – NMA pateikti prašymą ir oficialių institucijų, tai yra rajono Žemės ūkio skyriaus, Hidrometeorologijos tarnybos ar kt. – pažymą apie konkrečioje vietovėje susiklosčiusią nepalankią situaciją.

„P. n.“ informacija


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai įspėja, kad, termometro stulpeliui vis dar nesustojant kilti, gresia gaisrai.

„Gyventojams norime priminti, kad, būnant gamtoje, šiuo sausringu laikotarpiu jie elgtųsi ypač atsargiai ir nesudarytų sąlygų nelaimėms“, – sakė inspektorius Justas Šedys.

Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, laužo židinius, ugniakurus būtina įsirengti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų, be priežiūros negalima palikti besikūrenančios laužavietės. Ją nuo medžių kamienų turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai.

Gaisrui kilti palankiu laikotarpiu laužai kūrenami tik specialiu ženklu pažymėtose poilsiaviečių laužavietėse. Kitose vietose kurti laužus ar stovyklauti galima tik gavus miško valdytojų ar savininkų sutikimą.

„Baigus kūrenti arba smilkstančią laužavietę būtina užgesinti – kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, palaukti, kol visiškai nustos rusenti“, – sakė pareigūnas.

Išvykstant iš poilsiaviečių privaloma surinkti šiukšles, stiklinius butelius, nepalikti nei nuorūkų, nei degtukų.

Atsitikus nelaimei pagalba kviečiama bendruoju telefonu 112.

„P. n.“ informacija


Rotušės aikštės renovacija nukeliama į ateitį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Nors buvo manoma, kad jau šiemet bus pradėti pirmieji Rotušės aikštės renovacijos darbai, tačiau sudėtinga ekonominė situacija planus pakoregavo: geriausiu atveju jie bus pradėti kitąmet. Tai iš dalies džiugina kretingiškius: aikštė nebus išrausta, ir neteks, iš jų karčios patirties, klampoti per apkasus, kaip atsitiko užsitęsus Vilniaus gatvės renovacijai.


Darbėniškių gyvenimą paįvairina sodai ir bitės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Bitynas, paskui – sodai. O gal sodai – tada bitynas? – darbėniškiai Virginija ir Adomas Poškiai sakė ir šiandien nežinantys, kam atiduotų pirmenybę, mat ir tai, ir tai – neatsiejama.


Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu.

Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški.

Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmąjį ketvirtį – 6191.


Griežti smuiku Leonardą Vaišį (dešinėje) išmokė Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas.

Nemokantis groti iš natų, nebaigęs jokios muzikos mokyklos, penkiolikmetis Leonardas Vaišys griežia smuiku įvairiose šventėse, pasirodymuose, konkursuose, o prie viso to – dar tampa ir diplomantu.

Jo mokytojas Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas, kuris ir išmokė berniuką groti smuiku, sakė, kad tokių atvejų labai mažai, o Leonardas – tikrai vienas iš nedaugelio, kuris, kaip savamokslis smuikininkas, sugeba puikiai muzikuoti. Sėkmė jį lydėjo ir Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“ – vaikinas tapo jo diplomantu. „Tai – labai aukštas įvertinimas“, – mokinio laimėjimą prisiminė mokytojas.

Leonardas – gero mokinio pavyzdys

Leonardo mokytojas negailėjo gerų žodžių apie savo mokinį, pasakojo, kad tai toks mokinys, kurio turėtų pavydėti kiekvienas pedagogas: pats nori ir yra užsidegęs išmokti kažką naujo, pasiekti daugiau, užsispyręs ir siekia tikslo, o tai, kad neturi jokio muzikinio išsilavinimo ar vis dar negali groti kūrinių iš natų, jam visiškai netrukdo. „Alvydas parodydavo, kaip groti, patardavo. Jeigu dabar kas nors lieptų sugroti „re“ natą, sugročiau, bet popieriuje nemokėčiau jos atpažinti“, – trumpai, kaip jam sekasi, kalbėjo L. Vaišys.


Šiais metais moksleivių iniciatyva jaunimo apdovanojimai įvyks paskutinėmis vasaros dienomis – rugpjūčio 30 dieną. „Dar vasario mėnesį įvykusioje diskusijoje jaunimas išsakė savo norą, kad apdovanojimai vyktų ne rudenį. Jiems norėjosi daugiau veiklų šiltuoju metų laiku, taip pat per mokslo metus daugiau dėmesio nori skirti kitoms, jiems patinkančioms veikloms, užsiėmimams“, – pasikeitimų priežastį įvardijo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.


Kretingos rajono savivaldybėje veikia Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, skatinanti jaunimo užimtumą vasarą ir pagalbą jaunimui įgyjant praktinių įgūdžių. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir kretingiškė Emilija Gotautaitė.


Artėjantis ruduo ir vėl atneš naujų iššūkių, o ypač – moksleiviams ir studentams, kurių laukia nauji mokslo metai. Rubrikoje „Literatūros garsai“ šį mėnesį publikuojamos dvi knygų apžvalgos, kuriose vaizduojami žmonių gyvenimo išbandymai – tai amerikiečių rašytojos Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ ir tos pačios tautybės rašytojo Charles Martin romanas „Kalnas tarp mūsų“.


Šiais metais iniciatyvus Kretingos jaunimas kartu su Kretingos rajono jaunimo reikalų taryba rugpjūčio viduryje nutarė paminėti Tarptautinę jaunimo dieną ir mūsų mieste. Tądien vyko įvairios veiklos, koncertavo grupė „303 kabinetas“, „Stand up“ pasirodymas su Vita Žiba ir Deividu Vizgirda.


Jaunoji šaulė Aistė Šimkutė savo ateitį norėtų susieti su Lietuvos kariuomene.

Penkiolikmetę Pranciškonų gimnazijos mokinę Aistę Šimkutę nuo mažens domino veikla, susijusi su patriotizmu, pasiaukojimu savo šaliai. Šį rudenį bus jau treji metai, kai mergina yra jaunoji šaulė.

Nuo skautų iki šaulių

Aistė dar pradinėse klasėse dalyvavo Baltijos jūrų skautų veikloje. Bėgant laikui ji tapo nebe tiek patraukli: mergina panoro veiklos, kuri padėtų sustiprinti meilę Lietuvai. Sužinojusi, kad Kretingoje yra įsikūręs jaunųjų šaulių būrelis, panoro „pasimatuoti“ šią veiklą.

„Dvejojau, ar pradėti naują veiklą. Keliems draugams pasiūliau išbandyti ją kartu su manimi, bet, deja, visi atsisakė“, – pasakojo mergina. Galų gale, paskatinta tėvų, Aistė pasiryžo įstoti į jaunųjų šaulių gretas.

Jaunųjų šaulių veiklos skirtingos: nuo to, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iki praktinių ir teorinių žinių apie gynybą. Būtent per šias veiklas jaunieji šauliai stengiasi tapti stipriu šalies gynybiniu rezervu.

Merginos nuomone, prasidėjęs karas Ukrainoje daugelį jaunuolių ir suaugusiųjų paskatino pasidomėti Šaulių sąjunga.


Antradienį vakare ūkiniame pasate Vydmantuose kilo gaisras. Apdegė medinės konstrukcijos, stogas ir šienas. Įtariamas padegimas. Kretingos rajono policijos komisariate surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. 2 d.


Ir po 60 metų – lyg viena šeima

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žmonės

Rugpjūčiui jau sveikinant rudenį, mokyklinius rugsėjus draugėn suėję prisiminė dabartinės Pranciškonų gimnazijos, tuomet – Kretingos vidurinės mokyklos XXIV laidos absolventai, šviesaus atminimo pedagogės Ligijos Vaičiulėnienės auklėtiniai, mokyklą baigę 1962-aisiais ir nusprendę dar kartą susitikti po 60 metų.


LIDL tinklo parduotuvė

Vasarą dalis „Lidl“ parduotuvių darbuotojų Lietuvoje galėjo pasinaudoti patrauklia galimybe vasarą derinti darbą ir poilsį viename populiariausių šalies kurortų – Palangoje. Apie tai, kaip galima išnaudoti šią progą ir naujais potyriais praturtinti savo vasarą, dalijasi „Lidl“ parduotuvės darbuotojas Aleksander.

Šiltuoju sezono m¬etu norintieji „Lidl“ parduotuvių darbuotojai gali persikelti dirbti iš tinklo parduotuvių kituose miestuose į „Lidl“ parduotuvę Palangoje. „Lidl“ parduotuvės darbuotojas Aleksander tokia galimybe pasinaudojo jau antrą kartą.

„Esu aktyvus ir daug sportuoju, tačiau buvo momentas, kai man norėjosi naujų patirčių, ieškojau galimybių, kur išbandyti ir atrasti save iš naujo. Tai puikiai suprato ir „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, Pilaitėje, kur įprastai dirbu, vadovė Edita. Atsisveikindama su manimi visai vasarai ji žinojo, kad Palangoje nesėdėsiu rankų sudėjęs, o toks palaikymas tikrai motyvuoja siekti daugiau“, – sako Aleksander.

Į Palangą atvykstantiems komandos nariams „Lidl“ siūlo nemokamą apgyvendinimą viešbutyje, vieną kartą per mėnesį apmokamą kelionę namo, dienpinigius bei sudaro patogų darbo grafiką visai vasarai, kuris garantuoja, kad netrūktų laisvo laiko poilsiui ir lietuviško pajūrio džiaugsmams.

Kaip pasakoja Aleksander, patogus darbo grafikas pajūryje įsikūrusioje „Lidl“ parduotuvėje leido atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir daugiau laiko skirti asmeniniam tobulėjimui. Beveik visą laisvą nuo darbo laiką pašnekovas skyrė aktyviam poilsiui ir naujiems sporto atradimams.

„Šiemet Palangoje išbandžiau jodinėjimą žirgais, pirmąkart užlipau ant vandenlentės, Baltijos jūroje plaukiojau pripučiama ir ant bangų tampoma lova, teko ir „Lidl“ oro balionu paskraidyti virš Klaipėdos apylinkių. Be to, pajūryje įsikūrusių patyrusių sporto trenerių dėka smarkiai patobulinau ir savo bokso bei lauko teniso įgūdžius, išmokau daug naudingų sporto pratimų, dėl ko pagerėjo mano fizinė savijauta ir sveikata“, – įspūdžiais dalijasi Aleksander.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas