|
|
|
(1670) 2022-07-12Kartena nusilenkė savo Daktarei
Miestelio bažnyčia pilna žmonių, glėbiai įvairiaspalvių gėlių, daugybė šypsenų, apsikabinimų ir jaudinančių žodžių, parapijos klebono Algirdo Lukšo išskirtinis pamokslas apie dvi neįkainojamas dorybes – gerumą ir tarnystę, – galiausiai po šventovės skliautais suskambusi „Ilgiausių metų“. Tokia penktadienį buvo Lietuvos nusipelniusios gydytojos ženklu apdovanotos Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojos Janės Leščiauskienės pagerbimo šventė. Apdovanojimą atvežė ministras „Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą“, – prieš pat iškilmę juokavo karteniškiai, kai bažnyčios šventoriuje išvydo apdovanojimą gydytojai atvežusį patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Jis papasakojo, kad medikų bendruomenėje gyvuojanti tradicija kiekvieną pavasarį už nuopelnus apdovanoti gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos sistemos darbuotojus. Tarp beveik 80-ies kolegų šią gegužę renginyje Vilniaus Rotušėje turėjusi dalyvauti ir karteniškė J. Leščiauskienė, bet nedalyvavo.
„Kad žinotumėt, kiek mudu su Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriumi Normantu Žeimiu vargom, kiek bandėm įtikinti, kad ten ji privalo būti, bet atsakymas – vienas ir tas pats: „Ne, aš nevažiuosiu“, – prisiminimų linksmai pažėrė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Už tuos nepatogumus J. Leščiauskienė vėliau atsiprašys, o, padėkojusi už gausius sveikinimus ir garbingą ženklą, neprisiskirs jo vien sau. „Manau, šis apdovanojimas – visam kolektyvui: ir slaugytojoms, ir aptarnaujančiam personalui, ir įstaigos direktoriui“, – sakys gydytoja. Vienas žmogus nedaug galintis nuveikti, o štai bendruomenė – jau jėga. Su karteniške šeimos gydytoja A. Kalnius teigė susipažinęs ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu bendravęs virtualiai, o kad ji vertinama ir už profesionalumą, ir kaip nuostabaus charakterio žmogus, sužinojęs iš vietos gyventojų. „Girdėjau, miestelyje čia jos kitaip niekas ir nevadina – „Mūsų daktarytė!“ – sakė ją pasveikinęs meras.
Sveikatos apsaugos ministro vizitas: ko kretingiškiams tikėtis
Į Kretingos rajoną penktadienį atvykęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardino vizito tikslus: „Savo darbo metu noriu ne pro kabineto langą pasižiūrėti į vidutinių ir mažų Lietuvos savivaldybių medicinos įstaigų problemas, o su vadovais pakalbėti gyvai ir, be abejo, sulaukti grįžtamojo ryšio.“ Dėmesys rezidentams ir rezidentūros bazėms Susitikime, kuriame, be ministro, dalyvavo rajono Seimo narys Antanas Vinkus, rajono meras Antanas Kalnius ir vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys pirmiausia akcentavo personalo trūkumą, nors, sakė, palyginti su kitais rajonais, Kretingoje kol kas kentėti galima: iš 13 šeimos gydytojų tik 5 yra pensinio amžiaus. Tačiau iššūkį įveikti teko per koronaviruso pandemiją, kai vyresni medikai pabijojo „eiti į židinius“. „Gerai, kad turėjom galimybę pasiųsti jaunų darbuotojų, susitvarkėm. Bet dabar, kai skaitau PSPC ateities projektą, matau, kad jauniems žmonėms bus sunku pasiūlyti konkurencingą atlyginimą“, – kalbėjo A. Juškys. A. Dulkio žodžiais, kai kurios savivaldybės pačios kaltos, kad nesiima aktyvesnių veiksmų, nerenka duomenų apie kiekvienais metais vietos gimnazijas baigusį ir mediciną studijuojantį jaunimą, nepalaiko su juo ryšių, dažniausiai vadovaujasi principu: „Ai, į mus niekas nesikreipė“. O kaip yra Kretingoje? Meras papasakojo apie Savivaldybės, PSPC ir Kretingos ligoninės rezidentų rėmimo programą, apie būsimų gydytojų įsitvirtinimui numatytas lėšas ir galimybes, tačiau esą norinčiųjų vis tiek neatsiranda. O jei ir atsiranda, jei startuoja kaip specialistai, bėda ta, kad po pusmečio juos perperka didesnės Klaipėdos gydymo įstaigos. A. Juškio teigimu, su rezidentais apie jų tolesnes perspektyvas, karjerą sunku ir kalbėti, nes pagrindinis jaunų specialistų klausimas: „ O kiek mums mokėsit?“ A. Dulkys patikino, kad rezidentų darbo užmokestį planuojama didinti, kad sulig kiekvienais metais jis pasiektų 75 proc. gydytojo darbo užmokesčio. Be to, naujovė, kad daugiau bus įsteigta rezidentūros bazių – šiuo metu tik 2 proc. jų, be Vilniaus ir Kauno, yra kituose miestuose. „Dėl to, kad daug investicijų esame numatę būtent vidutinėms ir mažoms savivaldybėms, jaučiame didžiųjų medicinos įstaigų nerimą ir spaudimą“ , – atviravo ministras.
A. Kalniaus teigė ir pats bandęs prisišnekinti vieną kitą iš rajono kilusį būsimąjį mediką pasilikti dirbti gimtinėje, bet juos atbaidančios nuogirdos, jog ateityje ligoninės Kretingoje gali nelikti. „Ką, ministre, galite atsakyti?“ – klausė meras. Pasak A. Dulkio, Kretingos ligoninė išliks, tik, atsižvelgus į paslaugas, kurios žmonėms reikalingiausios arčiau gyvenamosios vietos, planuojama keisti skyrius.
„Kokybės krepšelis“ Darbėnų gimnazijoje: nuo materialinės bazės stiprinimo iki mokinių mokymosi pažangos
Kretingos rajono Darbėnų gimnazija dalyvavo ir vykdė projektą „Kokybės krepšelis“, kurį finansavo Europos socialinis fondas. Per dvejus pastaruosius mokslo metus mokykla įsisavino 98 tūkst. 58 Eur, ir gautos lėšos leido ne tik pagerinti materialinę gimnazijos bazę. „Iš esmės projekto lėšos buvo nukreiptos mokinių pažangumui gerinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti“, – Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė įsitikinusi, kad „Kokybės krepšelis“ suteikė neįkainojamos vertės: gimnazijoje įsivyrauja mokymosi kultūra, jaučiama didžiulė informacinio raštingumo pažanga, išmokstama žinias taikyti praktiškai, suvienodėjo mokinių ir mokytojų požiūris, vykdoma nuosekli projektinė veikla. Kokybės krepšelis“, kurį finansavo Europos socialinis fondas. Per dvejus pastaruosius mokslo metus mokykla įsisavino 98 tūkst. 58 Eur, ir gautos lėšos leido ne tik pagerinti materialinę gimnazijos bazę. „Iš esmės projekto lėšos buvo nukreiptos mokinių pažangumui gerinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti“, – Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė įsitikinusi, kad „Kokybės krepšelis“ suteikė neįkainojamos vertės: gimnazijoje įsivyrauja mokymosi kultūra, jaučiama didžiulė informacinio raštingumo pažanga, išmokstama žinias taikyti praktiškai, suvienodėjo mokinių ir mokytojų požiūris, vykdoma nuosekli projektinė veikla. Darbėnų gimnazija iš „Kokybės krepšelio“ lėšų gerokai pagerino mokyklos materialinę bazę: įsigijo „Smart“ ekranų, įrengė papildomą kompiuterių klasę su 25 darbo vietomis, įrengė kūrybinę-patyriminę erdvę pradinių klasių mokiniams, gamtamokslinę edukacinę erdvę, įsigijo keletą LEGO robotų rinkinių, mokymo priemonių matematikos, gamtos mokslų kabinetams. „Tačiau ne tik materialinė gerovė yra vertybė – mokyklos pedagogams projektas suteikė galimybę tobulinti savo kvalifikaciją, paįvairinti projektinę veiklą, rengti pamokas netradicinėse erdvėse, sukviesti mokinius į stovyklas, kas, pastebime, mokinius labai motyvuoja“, – Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotojos Dalia Bružienė ir Kristina Balsevičienė įvardino, kad dirbti su šiuo projektu buvo ir įdomu, ir naudinga. Visi Darbėnų gimnazijos pedagogai mokėsi reflektyvaus mokymo(si) principų įgyvendinimo mokykloje, 4 pedagogės dalyvavo finansinio raštingumo „Junior Achievement“ programų mokymuose, visos pradinių klasių mokytojos įsisavino informatikos ir technologinės kūrybos mokymo(si) programą „Teachers Lead Tech“, kiti mokytojai dalyvavo IT priemonių naudojimo mokymuose ir tuo dalinosi su kitais. Kaip vieną projekto pranašumų gimnazijos direktorė S. Litvinienė įvardino visos dienos mokyklos programą. „Ji išskirtinai pasiteisino, todėl ketiname šią programą tęsti pagal Pažangos projektą „Tūkstantmečio mokyklos“, kuriame mūsų gimnazija taip pat rengiasi dalyvauti. Programoje dalyvavo visi pradinių klasių mokiniai, kuriems, išbūnant mokykloje 7 pamokų laiką, buvo suteikta galimybė pailsėti, pažaisti, pabendrauti, paruošti namų darbus, o svarbiausia – užpildyti mokymosi spragas“, – gimnazijos vadovė akcentavo, kad visos dienos mokyklos naudą pedagogai įžvelgė per vaikų pažangos kilimą.
Lankstinukuose – „žalsvi“ milteliai
Sekmadienį apie 23.15 val. Žvejų gatvėje Palangoje, atlikus dalinę 2000 m. gimusio vaikino apžiūrą, rastas ir paimtas popieriaus lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Apie 1 val. nakties Palangoje, A. Mickevičiaus gatvėje, atlikus dalinę 2004 m. gimusio vaikino apžiūrą, jo piniginėje buvo rastas ir paimtas popieriaus lankstinukas su tokia pat medžiaga. Vaikinas sulaikytas. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Su promilėmis – trys vyrai, vienas jų buvo be teisių
Penktadienį apie 12.20 val. pilietiškas asmuo pranešė, kad kelyje Kūlupėnai–Salantai automobilio ,,Peugeot 407“ vairuotojas gali būti neblaivus: pavojingai manevruoja, važiuoja dideliu greičiu. Automobilis buvo rastas Salantų mieste, stovėjimo aikštelėje. Mašiną galimai vairavusiam 1986 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,54 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 16.45 val. gautas pranešimas, kad Melioratorių gatvėje Kretingoje, savitarnos plovyklos teritorijoje, automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas taip pat gali būti neblaivus. Atvykus pareigūnams, 1991 m. gimęs įtariamasis pasitikrinti blaivumą atsisakė. Vyras sulaikytas. Šeštadienį apie 3.30 val. Topolių gatvėje Palangoje 1992 m. gimęs automobilio „Audi A4“ vairuotojas jo nesuvaldė, atsitrenkė ir apgadino medinę dekoratyvinę tvorelę, metalinę tinklinę tvorą ir įvažiavo į krūmus. Vyrui nustatytas 1,93 prom. neblaivumas, jis neturėjo teisės vairuoti. Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
Pavogė teritorijos stebėjimo sistemą
Penktadienį apie 9.40 val. uždarosios akcinės bendrovės atstovai pranešė, kad Valteriškės gatvėje Palangoje pastebėta, kad pavogta teritorijai stebėti skirta apsaugos sistema – signalizacija, kamera, įrašymo įrenginys. Padaryta 759 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
Apgadino 5 žaidimų aparatusKetvirtadienį apie 4.30 val. Palangoje, Kopų gatvėje, 2005 m. gimęs vaikinas, kuriam nustatytas 1,28 prom. neblaivumas, viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais apgadino penkis žaidimų aparatus ir padarė 12 tūkst. 408 eurų žalą. Jaunuolis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pažintį užmezgusi palangiškė prarado pinigus Palangos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 1982 m. gimusios moters pareiškimą, kuriame nurodoma, kad liepos 3 d. apie 18 val. ji susitiko su vyru, su kuriuo susipažino internetiniame pažinčių puslapyje, ir jam perdavė 1 tūkst. 700 eurų. Vyras žadėjo pinigus pervesti į moters banko sąskaitą, tačiau iki šiol nepervedė. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Sezono įpusėjimą pažymėjo pergale
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ paskutiniąsias sezono įpusėjimo rungtynes užbaigė pergale: Kretingos miesto stadione stebint 200 žiūrovų minijiečiai 2:1 nugalėjo „Panevėžio B“ komandą. „Nežiūrint, kad panevėžiečiai atvyko gerokai pasistiprinę žaidėjais iš pagrindinės komandos, rungtynės galėjo baigtis ir 3:0 mūsų naudai“, – Kretingos „Minijos“ vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio asistentas Martynas Viluckas neslėpė, kad minijiečiai neišnaudojo dar turėtų 3–4 progų, galėjusių baigtis įvarčiais. Įvarčius į panevėžiečių vartus pasiuntė naujasis „Minijos“ žaidėjas iš Latvijos Ženuels Skopenko (24-ą minutę) ir Valdas Jašmontas (46-ą min.). Dar vienas „Minijos“ naujokas Gabriel Pereira Brilhante šį sezoną pradėjo Gargždų „Bangos“ ekipoje, tačiau ją teko palikti dėl klubo vadovų sprendimo ieškoti kito plano žaidėjų. Į komandą sugrįžo ir Lietuvos kariuomenėje atitarnavęs Dominykas Jakočiūnas. „Tačiau tai – dar ne viskas: žaidėjams pailsėjus ir liepos 18 dieną sugrįžus į treniruotes, laukia kelių žaidėjų peržiūra – „Minija“ bandys pasistiprinti atakuojančios linijos futbolininkais“, – teigė M. Viluckas. Kretingos „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Gabriel Pereira Brilhante, Žanuels Skopenko, Valdas Jašmontas, Ernestas Mockus, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas, Deividas Šiuša, Rokas Rusys, Mantas Gedutis. Po keitimo: Jurij’us Dimitrijev’as, Kornelijus Šalnis, Dominykas Jakočiūnas, Lukas Gujis.
Jaunieji Kretingos krepšininkai dalyvavo Kretingos sporto mokyklos krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus aštuntą kartą suorganizuotoje stovykloje – šiemet joje krepšinio įgūdžius įtvirtino 75 vaikinai nuo 8 iki 16 metų. Stovyklos dalyviai patirties sėmėsi iš 18-os krepšinio trenerių ir žaidėjų, pakviestų iš Klaipėdos, Gargždų, Mažeikių, Palangos, Naujosios Akmenės ir kitų Lietuvos miestų ar rajonų. Jie su stovyklos dalyviais dalijosi savo patirtimi: parodė pratimų, dalijo patarimus ir vedė treniruotes. „Toks ir buvo stovyklos tikslas – sukviesti kuo daugiau trenerių, žaidėjų į Kretingą, kad jie vestų kuo daugiau skirtingų treniruočių“, – sakė stovyklos organizatorius Arimantas Mikaločius. Nors stovykla, anot A. Mikaločiaus, buvo skirta individualiems krepšininkų įgūdžiams tobulinti, joje netrūko ir pramogų. „Rengėme įvairius konkursus – „1x1“, „3x3“, estafečių, juose vaikinai galėjo laimėti visokių prizų. Mažiausiųjų grupė susitiko su gaisrininkais, policijos atstovais. Mokėmės plaukti Klaipėdos baseine, taip pat pabuvojome „Atostogų parke“. Keliavome prie jūros, kur sportavome, žaidėme įvairius žaidimus, maudėmės“, – stovyklos pramogines ir edukacines veiklas apibendrino A. Mikaločius. Stovyklautojai, dalyvaudami konkursuose, turėjo galimybę laimėti ne tik statulėlę ar medalį, bet ir pačių trenerių, žaidėjų atstovaujamos miesto komandos atributiką. Įžymūs krepšininkai, aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantys Evaldas Šaulys, Martynas Mažeika, Adomas Sidarevičius geriausiai konkursuose pasirodžiusiems vaikinams įteikė savo vardinius marškinėlius.
Trečius metus iš eilės futbolo akademija „Minija“ suorganizavo penkių dienų vasaros stovyklą vaikams. Šiais metais stovykloje dalyvavo penkiasdešimt šeši 6–12 metų berniukai. Anot futbolo akademijos „Minija“ trenerio Martyno Vilucko, stovykla buvo skirta ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, kurie lanko futbolo treniruotes, bet atvira visiems, norintiems joje dalyvauti, todėl stovykloje netrūko ne tik jaunųjų futbolininkų, bet ir berniukų, kurie pirmą kartą su futbolu susipažino būtent stovykloje. Per futbolo treniruotes stovyklautojai lavino kamuolio varymo, perdavimų, smūgiavimo ir kitus įgūdžius, o išmoktas pamokas pademonstravo futbolo turnyre, kuriame vyresnių sportininkų grupėje varžėsi keturios, jaunesniųjų grupėje – šešios komandos. Nugalėtojai buvo apdovanoti futbolo akademijos „Minija“ ir futbolo klubo „Minija“ dovanelėmis, saldžiais prizais. Taip pat stovykloje vaikai susitiko ir su Lietuvos vyrų futbolo rinktinės nariu kretingiškiu Donatu Kazlausku.
„Medis“ baldų gamybos nesumažino
Baldų gamybos verslą Kretingoje 1986-aisiais pradėję sutuoktiniai Dalia ir Petras Kurmiai jį užaugino iki beveik 2,7 mln. eurų pardavimo pajamas 2021 m. pasiekusią įmonę „Medis“, sugebėjusią ir per dvejus pandeminius metus nesumažinti gamybos apimčių, neprarasti eksporto rinkų – per 80 proc. produkcijos „Medis“ parduoda užsienin. Pandemija kirto trumpam „Korona“ kaip ranka užsakymus nukirto, bet neilgam“, – COVID-19 pandemijos pradžią prisiminė P. Kurmis. Sumažėjus užsakymų kolektyvas be darbo nebuvo – ėmėsi tvarkyti, atnaujinti įmonės patalpas, kam iki tol trūko laiko ir darbo rankų. Įrengė posėdžių salę, papildomų sanitarinių mazgų, atnaujino poilsio zonas, įdiegė modernią įmonės apsaugos sistemą. „Mėnesį gal šioks toks „šokelis“ buvo, po to viskas vėl atsigavo“, – tarė verslininkas, pasidžiaugęs darbuotojų sąmoningumu, susiklausymu kovoje su koronaviruso liga. „Rajone organizuotai patys pirmieji pasiskiepijome. Norėjome medikus pasikviesti į įmonę, kad čia pat paskiepytų, paaiškėjus, kad tai neįmanoma, skiepytis vykome pagal sąrašą grupėmis. Sunkiai sergančių koronavirusu neturėjome“, – pasakojo P. Kurmis. Dėl koronaviruso pandemijos, karantinų šiai užkrečiamai ligai suvaldyti darbuotojų skaičius „Medyje“ nesumažėjo – šiandieną įmonėje dirba 62 žmonės, nemažai jų bendrovėje triūsia nuo pat jos įsteigimo – 1991-ųjų.
Septyni menininkai pagražino Jokūbavą
du ramiai gyventi?“ – išgirdęs komplimentą, kad yra vienas aktyviausių bendruomenės narių, juokėsi buvęs Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas jokūbaviškis Antanas Sungaila. Jam norisi, kad iniciatyvos suktųsi kaip galima greičiau, todėl ir pats aktyviai prisidėjo apšviečiant bažnyčią, tvarkant kapinių tvorą ar savo technika šienaujant viešąsias erdves, o dabar dar – ir pirmąkart rengiant skulptorių ir dailininkų plenerą, kuris pasibaigė penktadienį. Kūryba liejosi ir parke, ir mokykloje Anot pašnekovo, kaimo bendruomenė gyventojams neleidžia nuobodžiauti, nuolat kviečia į įvairius renginius. „Na, padainuojam, pašokam, pasiklausom – viskas puiku! Bet o kur išliekamoji vertė?“ – retoriškai klausė jis. Dar dirbdamas Kaltinėnų mokyklos Šilalės rajone direktoriumi buvo suorganizavęs ne vieną plenerą, kurių metu Šiaulių universiteto studentai sukūrė ir ugdymo įstaigai padovanojo daug gražių darbų. Tad pagalvojo – o kodėl koks nors menininkų – dailininkų, medžio drožėjų, „akmenorių“– pleneras negalėtų įvykti Jokūbave, sename gražiame Aleksandro Stulginskio parke? Ir „užvedė“ bendruomenę. Bet, norint suorganizuoti, savaime suprantama, reikėjo pinigų. Todėl aktyviausi žmonės ėmė veikti – parašė 20 tūkst. eurų vertės projektą, vienos jų autorių Felicijos Stramilaitės siūlymu, pavadintą „Metų laikai prezidento Aleksandro Stulginskio dvare“. Projektas iš pradžių buvo pateiktas vertinti Kultūros tarybai Klaipėdoje. Bet nepavyko. Iš 41 projekto finansavo 11, jokūbaviškiai liko 37. Netrukus su tuo pačiu projektu pasiryžo kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyrių.
Skulptoriaus Antano Mončio gyvenimas sūnaus akimis
„Rašydamas prisiminimus apie tėvą norėjau tiesiog užfiksuoti tai, ką apie tėvą prisimenu nuo pat vaikystės. Iš atminties kertelių ištrauktus prisiminimus juodu pieštuku surašiau 5 sąsiuviniuose ir net negalvojau, kad įvyks stebuklas, ir visa tai bus išspausdinta“, – Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje pristatydamas knygą „Mano tėvas Antas: 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ prisipažino skulptoriaus sūnus Jean-Christophe Mončys. Leidyklos ,,Aukso žuvys“ šiemet išleistą dizainerės Sigutės Chlebinskaitės apipavidalintą knygą, kurioje gausu šeimos archyvo nuotraukų, A. Mončio sukurtų skulptūrų fotografijų, žinomų ir dar niekur nepublikuotų piešinių bei kitų kūrinių reprodukcijų Paryžiuje gyvenančiam aktoriui, teatro pedagogui, oratorinio meno mokytojui J. Ch. Mončiui pristatyti padėjo su Mončių šeima Prancūzijoje draugavusi lietuvių kilmės aktorė Karolina Masiulytė-Paliulienė ir skulptoriaus kūrybos žinovė menotyrininkė Mathilde Desvages. Pasakodamas apie tai, kas sudėta knygon, dalindamasis prisiminimais apie tėvą J. Ch. Mončys pacitavo giliai atmintin įstrigusį jo posakį: „Be poezijos gyvenimas nieko nevertas, bet būtų dar geriau, jei gyvenimas taptų poezija“. Ir sakė, kad A. Mončys rasdavo poezijos visur, nesvarbu, kas tai būtų – voras, dilgėlė ar gumbuota bulvė. Jis akcentavo, kad tėvas per visą gyvenimą išlaikė ne tik lietuviškumą – jis taip ir nepaprašė Prancūzijos pilietybės, – bet ir tikrą žemaitišką užsispyrimą. Į vaikus jis visada kreipdavosi žemaitiškai „vaka“. Iš vaikystės prisiminimų ryškiausi – viešnagės tėvo bičiulių sodybose, kur jis vaikus ragindavo rinkti dilgėles, o paskui virdavo žemaitišką dilgėlių sriubą, ir tai, kaip tėvas, bičiuliams nematant, jų sklypuose prismaigstydavo krienų, o paskui juos išsikasdavo ir pats darydavo aštrų aitrų padažą.
|
|
