Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1660) 2022-06-03

Tūbausių užtvanka šaukiasi pagalbos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Žemės ūkio skyriaus specialisto Leono Rimeikos teigimu, nelaimė neįvyktų per akimirką, tačiau nėra ko delsti, laiko nualintą hidrotechninį statinį būtina jau dabar kapitališkai remontuoti.

Antradienį, paskutinę paraiškų priėmimo dieną, Kretingos rajono savivaldybė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos pateikė dokumentus dalyvauti projekte ir išsikovoti Europos sąjungos lėšų Tūbausių užtvankai rekonstruoti. Kai kurių politikų įsitikinimu, pagal būklę ji yra pavojingiausia rajone, nes, prasiveržus vandeniui, galėtų „nunešti“ Kretingos miestą.

Avarija pakenktų ir privačiai elektrinei

Tačiau už melioraciją rajone atsakingas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Rimeika situacijos per daug dramatizuoti nelinkęs, esą tokia nelaimė neįvyktų per akimirką, bet faktas, jog užtvanką, juolab kad šalia jos veikia privati hidroelektrinė, būtina rekonstruoti ilgai nedelsiant. Politikai teisūs, mąstydami apie pasekmes: avarijos atveju, jeigu hidroelektrinė staiga nustotų gaminti elektrą, įmonė iš statinį apleidusios savininkės – rajono Savivaldybės, – ko gero, prisiteistų materialinę žalą.

Kad teisminiai ginčiai būtų įmanomi, patvirtino ir hidrotechnikos įrenginį prie 84,9 ha ploto Tūbausių tvenkinio, įrengto 1986 m. užtvenkus Akmenos upę, 99-eriems metams išsinuomojusios Vilniaus bendrovės „Enga“ atstovas kretingiškis Antanas Būta. 2011-aisiais „Enga“ yra pasistačiusi vidutinės galios – 238 kilovatų – hidroelektrinę, tiekiančią elektrą skirstomiesiems tinklams. Anot A. Būtos, esant sausam orui ir trūkstant vandens, elektra paprastai gaminama 5–6 mėnesius per metus.

L. Rimeikos teigimu, prieš išsinuomodama užtvanką, bendrovė žinojo, kad už statinio einamąjį remontą ir priežiūrą bus atsakinga ji, o už kapitalinį remontą – savininkė Kretingos rajono savivaldybė. Nusprendus atlikti einamąjį remontą, ir narams patikrinus visą įrenginį, paaiškėjo, kad ne tik dugniniai uždoriai – judriosios konstrukcijos hidrotechnikos statinio angoms uždaryti ir atidaryti – surūdiję, bet „iš rikiuotės išėję“ ir guoliai, ir skydas, kurio nebeįmanoma normaliai iškelti, užsandarinti. Šiandien problema laikinai sprendžiama uždėjus smėlio maišus. Bendrovė „Enga“ raštu kreipėsi į rajono Savivaldybę prašydama užtvanką kapitališkai suremontuoti.


Danutė DUNAUSKAITĖ:

– Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad Kretingos miesto šventė ir atlaidai daugelio kretingiškių laukiami. Tai – penas sielai, o kartu ir pasibuvimas susitikus su draugais. Ši šventė vienija žmones, atveria galimybes kūrybai, išmonei. Mane visąlaik traukia muziejaus renginiai, tradiciškai einu į bardų vakarą „Baltas paukštis“, be abejo, apsilankau mugėje. Aš labai suprantu tuos, kurie ruošia programą ir kiek įdeda pastangų naujoms idėjoms ir jų išpildymui.

Stanislovas TIŠKUS:

– Kiekvienais metais išsiruošiu į miesto šventę. Linksmiau gyventi – vaikai užsienyje, aš čia – vienas. Sunku išskirti, kurie iš renginių labiausiai patinka – jų tiek daug, išsidėstę per kelias dienas. Gal taip ir gerai, žmonės gali pasirinkti, ką nori. Nėra buvę, kad aš nepasižiūrėčiau, kas gero mugėje, vakare nepasiklausyčiau koncerto vasaros estradoje. Girdėjau, kad šiemet nebebus fejerverkų. Nieko tokio – užtat bus šokantis fontanas.

Justė JURGUTYTĖ:

– Kaip tik šįryt peržvelgiau Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės programą – šitiek daug renginių, tarp jų parodų, koncertų, įvairių apdovanojimų, sporto turnyrų, edukacijų... Kadangi ne visas šventines dienas būsiu Kretingoje, ne visuose renginiuose, kuriuose norėčiau, dalyvausiu, bet į tautodailės ir amatų mugę „Nežiopsosi – nestokosi“ būtinai nueisiu.

Felicija STRAMILAITĖ:

– Kažin, ar aš bent vienoje Kretingos miesto šventėje apskritai esu buvusi? Šie metai, ko gero, išskirtiniai, nes birželio 9-ąją esu pakviesta dalyvauti edukaciniame užsiėmime Kretingos muziejuje – galbūt taškuosim akmenukus, pinsim mandalas. Aš nemėgstu žmonių minios, šurmulio... Man labiau patinka kameriniai renginiai. Pavyzdžiui, norėčiau į bardų vakarą „Baltas paukštis“, bet tikriausiai ribotas bilietų skaičius ten?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sumažinti žemės mokesčio tarifų, kurių yra 12, ir dabartines nuo 0,11 proc. 1,65 tarifų žirkles bei įvesti vieną naują mokestį už naudingų išteklių teritorijas, – tokius siūlymus svarsto Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifams ir taikomoms lengvatoms nustatyti.

Darbo grupė tarifus peržiūri kasmet pirmoje metų pusėje. Paskutinį kartą žemės mokesčio tarifus keitė šios Savivaldybės valdžios kadencijos pradžioje 2019 metais dėl Registrų centro atnaujintų žemės verčių. Tąsyk žemės mokestis visiems jos turėtojams padidėjo apie 10 proc. Kretingos rajono savivaldybė skirtingų žemės mokesčio tarifų gausa ir plačiai išskleistomis tarifų žirklėmis (maksimalus tarifas yra 11 kartų didesnis už mažiausią) išsiskiria ir iš aplinkinių savivaldybių, kur tarifų yra mažiau, jie vienodesni. Savivaldybės tarybos Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras įsitikinęs, kad savivaldybėje taikomą nusistovėjusią žemės mokesčių tarifų sistemą būtina tobulinti. Mažiausiai – 0,11 proc. tarifu – už žemę moka sodininkų bendrijose sklypus turintys savininkai, o dalis jų pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokestis nesiekia 2 eurų, jo išvis nemoka. Rajone yra 10 sodininkų bendrijų, jose – 4,5 tūkst. sklypų savininkų. „Štai iš „Rubulių“ sodininkų bendrijos 590 sklypų savininkų Savivaldybė pernai gavo 128,72 euro žemės mokesčio. Ar tai normalu? Šitą 0,11 proc. tarifą reikėtų panaikinti, kadangi administruoti kainuoja daugiau negu jo surenkama, arba didinti“, – svarstė D. Bajoras, pateikęs, kokius tarifus šiai žemės turėtojų kategorijai taiko kaimynai. Plungės rajono savivaldybė – 1,1 proc., Skuodo rajono savivaldybė sodininkų sklypų dargi nėra išskyrusi, ir jiems taiko bendrą 0,65 proc., Telšių rajono savivaldybė – 0,4 proc.


Kretingos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ vykdė mokomąsias pratybas, kurių metu buvo imituotas kilęs gaisras, jo gesinimas ir vertinamas įstaigos gebėjimas operatyviai reaguoti. Kartu su Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais pratybose dalyvavo Kartenos ir Baublių komandų ugniagesiai gelbėtojai.

Pratybose dalyvavo visi ir tą dieną ugdymo įstaigoje buvę vaikai ir darbuotojai. Iš pradžių buvo imituotas gaisras: suveikus priešgaisrinės signalizacijos davikliui, buvo nustatytas „gaisro židinys“ ir informuotas Bendrasis pagalbos centras (BPC). Vėliau atjungtas dujų ir elektros energijos tiekimas ir paskelbta žmonių evakuacija iš įstaigos pastato.

Darbuotojai su vaikais, išgirdę pavojaus signalus, skubėjo rengtis, laikydamiesi evakuacijos plane numatyto išėjimo  iš įstaigos maršruto, skubiai paliko pastatą. Visi susirinko ir sustojo grupėmis kieme sutartoje vietoje toliau nuo pastato, buvo atlikta vaikų ir darbuotojų patikra, o netrukus į kiemą įvažiavo didžiulės gaisrinės mašinos. Ugniagesiai gelbėtojai su visa reikalinga įranga „išgelbėjo“ patalpose likusius darbuotojus, „užgesino“ gaisro židinį, apžiūrėjo pastatą.


Birželio 1-ąją Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas

Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje oficialiai įteisintų paplūdimių nėra, tačiau yra vandens telkinių, kurie vasaros metu pritraukia nemažai poilsiautojų. 2022 m. gegužės 25 d. buvo atlikti Kretingos rajono savivaldybės  maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Juos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius. Tyrimai buvo vykdomi šiose maudynių vietose: Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere, Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinyje, Klibių tvenkinyje, Vydmantų tvenkinyje. Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml) ir žarninės lazdelės (ksv/100 ml). Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Atliekų, nuolaužų ir kitų plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras renka ir reguliariai teikia informaciją rajono gyventojams apie maudymosi vietų vandens kokybę. Kiti vandens mėginiai bus imami 2022 m. birželio 8 d.

Daugiau informacijos internetiniuose

puslapiuose:  www.kretinga.lt,

www.smlpc.lt

---

NEMOKAMOS PSICHOLOGO KONSULTACIJOS

Psichikos sveikatos stiprinimas ir saugojimas reikšmingi visoms gyvenimo sritims. Visi norime būti išklausyti, suprasti ir priimti su savo problemomis be išankstinių nuostatų ar vertinimų. Psichologo parama pravarti, kai: išgyvenate netektį, ryškius gyvenimo pokyčius, santykių problemas ar patiriate užsitęsusias neigiamas emocijas dėl įvairių kitų priežasčių. Dėl individualių psichologinių konsultacijų galima kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologę Agnę Antanaitytę.

Suaugusiesiems ir vaikams suteikiama iki 6 nemokamų konsultacijų. Esant pageidavimui psichologinės konsultacijos gali būti teikiamos anonimiškai. Konsultuojant vaikus iki 16 metų, būtinas rašytinis vieno jo tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas. 

Registracija tel. 8 609 37211 (darbo dienomis 9.00–17.00 val.)

---


Labirinto terapiją taikys neįgaliesiems

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Didelę dalį savo gyvenimo labirinto terapijos meistrė Rūta Janulevičienė skiria savanorystei, padėdama rasti vidinius sprendimus socialinę atskirtį išgyvenantiems žmonėms. Jos gyvenimo nuostata: „Mylėti save, mylėti gyvenimą ir mylėti kitus – priimti juos besąlygiškai, tokius, kokie jie yra, jų nekeičiant.“

Kretingos dienos veiklos centre surengtame seminare labirintų terapijos metodą pristatė ir jo nauda pasidalijo garsi šalies Reiki Mercar gydymo meistrė-mokytoja, Tarptautinės labirinto organizacijos ambasadorė Lietuvai Rūta Janulevičienė. Pasitelkdami jos patirtį, Dienos veiklos centro specialistai labirintą ketina įrengti ir jo terapiją taikyti įstaigą lankantiems neįgaliems žmonėms.

Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė, lankydamasi stažuotėse Europos šalyse, sakė pastebėjusi, kad neįgaliųjų dienos centruose labirintų terapija plačiai naudojama – labirintai iš įvairių gamtinių medžiagų įrengti įstaigų kiemuose, greta poilsio erdvių. Tam, kad įstaigoje dirbantys specialistai susipažintų su jų metodika ir nauda neįgaliam žmogui, ji į Kretingą ir pasikvietė šio metodo žinovę lektorę R. Janulevičienę. „Pajūrio naujienos“ taip pat paprašė lektorę, kad pasidalintų mintimis su mūsų „Sveikatos“ priedo skaitytojais.

– Kaip galėtumėte trumpai pristatyti, kas gi yra labirinto terapija ir koks jos gydomasis poveikis?

– Kaip žinia, labirintas yra takas su posūkiais, visada vedantis į centrą. Labirintas – tai meditacija lėtai vaikštant, sutelkiant dėmesį į savo mintis, savo išsikeltą troškimą, siekį, užduotį, svajonę, ugdant kantrybę ir ištvermę, einama į centrą, surandant kelią iš jo – vidinę išeitį. Taip harmonizuojasi dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai, ši terapija ramina nervų sistemą.

Labirinto terapija yra tarsi joga. Per vingius protas susijungia su kūnu ir dvasia – kūne ir Žemėje sukuria pozityvius energinius sūkurius. Labirinto centre rasime ramybę, atsipalaidavimą ir susiliesime su gyvenimo versme. Grįždami iš centro į pradinį tašką, nešimės tą ramybės, meilės ir palaimos pojūtį su savimi. 

Tai tarsi mūsų vidinė kelionė, kurią pradedame būdami dar motinos įsčiose: būtent čia susipažįstame su pirmu vidiniu motinos labirintu. Po devynių mėnesių pradedame savąją kelionę į pasaulį su aplinkinių pagalba, kurie taip pat turi prisitaikyti prie naujų pasikeitimų.

– Ar neįgaliam žmogui reikia vedlio, pagelbstinčio jam rasti įėjimą-išėjimą iš labirinto, ieškant savojo vidinio kelio?

– Svarbiausia yra mokėti sukurti ir išlaikyti erdvę, tinkančią neįgaliam žmogui. O tie, kurie eis juo, patys savyje pajus pokyčius. Žmogus gali galvoti norą, savo mintis susieti su brangiais žmonėmis, kurie gyvena šiapus ar anapus. Labirintas yra gyvas, juo eidamas žmogus pasikrauna pozityvia energija. Svarbu atrasti būdą, kada ir kaip padėti neįgaliam žmogui įeiti ir išeiti iš to jo vidinio labirinto.


Ugniažolė, pagal graikus – kregždė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
Ugniažolė

Senovės graikų karo gydytojas gamtininkas Dioskoridas ugniažolę kitaip dar vadino kregžde, mat šis patvoriuose, pamiškėse ir net šiukšlynuose, kaip sakė kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė, – visur, išskyrus karščiausias ir šalčiausias planetos vietas, vešantis augalas pradeda geltonai žydėti joms atskrendant, o nuvysta išskrendant. Be to, esą graikai tikėję, kad ugniažolių sultimis kregždės gydžiusios savo akis.

Ir naudinga, ir nuodinga

Didžioji ugniažolė medicinoje taikoma nuo neatmenamų laikų, seniausiai pradėta gydyti akių ligas. Šiuolaikiniai mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų, nustatė, kad žolėje gausu cheminių medžiagų. Pasak K. Labanauskienės, dėl turimų organinių rūgščių, vitamino A, C, ugniažolė veikia prieš uždegimus, vartojama dėl virškinamojo trakto ligų, ramina nervų sistemą, gydo žaizdas, grybelį. Bet pastaruoju metu apie didžiąją ugniažolę itin daug kalbama kaip apie pagalbinę vėžio profilaktikos ir gydymo priemonę: manoma, kad padeda pristabdyti piktybinių navikų formavimąsi, kad vaistiniai ugniažolės preparatai net žudo vėžines ląsteles. Ugniažolės vartojamos ir sergant tulžies pūslės akmenlige, bronchitu, laringitu, astma, yra svarbi skrandžio opaligei gydyti skirtų vaistų sudedamoji dalis. Tačiau, žolininkės teigimu, nereikia pamiršti, kad augalas – ir nuodingas, netinkamai pasirinkus dozę, gali ištikti mirtis. Todėl visais atvejais prieš vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju, juolab kad ir dėl kitų ligų kai kurie žmonės ugniažolės negali vartoti.

Sausa ugniažolės žaliava irgi išlaiko visas augalo savybes. „Ruošiant užpilą infuzijai, į indą dedame tik vieną šaukštelį džiovintų ir susmulkintų žolelių, užpilame verdančio vandens, uždengiame ir paliekame tamsioje vietoje atvėsti“, – paaiškino žolininkė.


Gera atsidėkoti tėčiams už rūpestį ir dovanoti jiems sveikatą stiprinantį poilsį. Pateikiame jums TOP naudingų dovanų, pradžiuginsiančių net išrankiausią tėtį, idėjas.

Dovanokite sveikatą stiprinantį poilsį

Gydomosioms ir sveikatą stiprinančioms procedūroms tėčiai paprastai neskiria laiko, kol netampa per vėlu: lengvi maudimai virsta skausmais ar lėtinėmis ligomis, kurias išgydyti ne tik sunku, bet ir brangu. Tėčiams dovanoti sveikatą stiprinantį poilsį – išties gera idėja. Kai tėčiai atranda, kad gydomosios procedūros atliekamos jaukioje aplinkoje ir yra itin malonios, paprastai netrunka sugrįžti vėl. Nauda sveikatai didžiulė: atsikratoma streso ir įtampos, mažėja nugaros ar sąnarių skausmai, gerėja bendra savijauta ir nuotaika. Maudžianti ar skaudanti nugara – vienas dažniausių šiuolaikinių vyrų patiriamų negalavimų, tad rekomenduojame tėčiams dovanoti gydomųjų procedūrų rinkinį nugarai. Į šį rinkinį įtraukta ir profesionali gydytojo konsultacija, atliekama čia pat, jaukioje „Natura Termo SPA“ aplinkoje.

Dienos programa „Stiprink nugarą“

Vos per vieną šios programos dieną gausite profesionalią gydytojo konsultaciją ir daugybę efektyvių procedūrų, padėsiančių numalšinti ar gerokai sumažinti nugaros skausmus.

Dienos programa „Pasirūpink sąnariais“

Sąnarių maudimas, skausmai ar ligos retai kada praeina savaime. Vos per vieną dieną gaukite profesionalią gydytojo konsultaciją ir efektyvias procedūras sąnarių skausmo malšinimui.

Gydomasis nugaros masažas

Gydomasis nugaros masažas efektyviai atpalaiduoja įsitempusius nugaros ir pečių juostos raumenis, padeda malšinti skausmą. Po masažo skausmai lengvėja, gerėja bendra organizmo savijauta.

Gydomoji vertikalioji vonia

Gydomoji vertikali vonia – tai bendra vonios, mankštos vandenyje ir stuburo tempimo vandenyje procedūra, stiprinanti ir atpalaiduojanti raumenis, atlaisvinanti suspaustus stuburo diskus bei stuburo segmentų funkcinius blokus.


Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė (dešinėje) ir slaugytoja Lijana Sendriūtė teigė, kad gydomojo pedikiūro paslauga Diabetinės pėdos kabinete galės pasinaudoti ne tik sergantieji cukralige, bet ir žmonės, kuriems sunkiau patiems susitvarkyti kojų nagus.

Kretingos ligoninė praplėtė įstaigoje teikiamų paslaugų spektrą ir cukriniu diabetu sergantiems gyventojams Kretingos PSPC patalpose, antrame aukšte, atidarė šiuolaikišką Diabetinės pėdos kabinetą. Įrangai įsigyti 2020 m. Kretingos rajono savivaldybė ligoninei skyrė 10 tūkst. Eur. Iš šių pinigų nupirkta podiatrinė daugiafunkcė kėdė pacientui, mobilioji kėdė slaugytojui diabetologui, didinamasis stiklas su cirkuliarine apšvietimo lempa, mobilusis instrumentų staliukas su UV stalčiumi, podiatrinė šlifavimo įranga (pėdų priežiūros prietaisas), įvairūs šlifavimo galvučių, frezų rinkiniai, skalpeliai ir kitos priemonės nagams tvarkyti.

„Diabetinės pėdos kabinetas įkurtas daugiau kaip metai, tačiau veikti pradėjo nuo šio kovo, kai išsiugdėme licencijuotą specialistę Lijaną Sendriūtę“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė. Jos žodžiais, tokiame kabinete dirbti gali ne bet kuri slaugytoja – čia ypatingi reikalavimai išmanyti žmogaus pėdos problemas, gebėti paaiškinti atsiradusias problemas, bendrauti su pacientu.

„Malonu girdėti, kai po dvi ar pusantros valandos trukusios procedūros, kurios metu atliekamas gydomasis pedikiūras – nukarpomi, specialia įranga nudildomi įaugę, deformuoti kojų nagai, pašalinamos nuospaudos ir suragėjusi oda, – pacientas džiaugiasi, prisipažįsta pasijutęs daug geriau, lengviau“, – sakė J. Luotienė.


Naujosios lauko parodos veikia Rotušės aikštėje ir prie Kretingos kultūros centro.

Nors gamta, ir stojus birželiui, šiluma nelepina, Kretingos rajono kultūros centras ir Kretingos miesto seniūnija nusprendė vasarą, o ir artėjančią miesto šventę pasitikti viešąsias miesto erdves paįvairinant lauko parodomis.

Pievoje prie Kretingos rajono kultūros centro, palei Augustino Dirvelės gatvę, vedančią Pastauninko parko link, nuo birželio 1 d. dienos eksponuojama ukrainiečio menininko Yano Dobronosovio fotoreportažų paroda ,,Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug”.

Tai – 9 ant tentų išdidintos fotografijos, atspindinčios pastarųjų 100 karo dienų Ukrainoje aktualijas. Pasak Kretingos rajono kultūros centro dailininkės Jūratės Jonauskienės, ši kilnojamoji paroda atgabenta iš Gargždų. „Iniciatyvių gargždiškių grupė pažįsta Ukrainoje gyvenantį fotomenininką Y. Dobronosovį, susisiekė su juo, šis atsiuntė nuotraukų iš karo zonos, įspūdingiausios jų buvo perkeltos ant tentų. Paroda vežiojama po Žemaitiją, pamačiau ją eksponuojant Priekulėje ir susitariau, kad atvežtų ir į Kretingą. Iš Priekulės specialiu transportu šią parodą atgabeno Vykintas Gutauskas. Tai – gargždiškių dovana Kretingai jos artėjančios šventės proga“, – kalbėjo J. Jonauskienė.

Ji sakė, kad paroda, kaip ir per televiziją matomi vaizdai ar reportažai iš Ukrainos, yra stipriai paveikūs: žmonės sustoja, įsižiūri, susimąsto apie karo baisumus ir jo beprasmybę.

J. Jonauskienė taip pat įsitikinusi, kad lauko parodos žaliuoju metų laiku yra populiaresnės, žmonių labiau lankomos, negu rengiamos salėse ar kitose uždarose erdvėse. Ši paroda skvere, šalia kurio per miesto šventę bus atidengtas ir vardinis miškininkui Kretingos rajono Garbės piliečiui Rimantui Antanui Kvikliui skirtas atminimo suolelis, veiks iki birželio 20 dienos.


Bilietus galite įsigyti:

www.aplankykkretinga.lt, www.infoskuodas.lt

Šiemet visi keliai veda į Žemaitiją. Įsigykite vieną bilietą ir patirkite net keturių Skuodo bei Kretingos rajonų muziejų žavesį pigiau!

Žemaičiai nuo seno garsėjo meile gamtai, medžiui, akmeniui. Niekur kitur, tik Skuodo ir Kretingos rajonuose, nerasite tiek daug unikalių gamtos ir žmogaus sukurtų muziejų bei sodų po atviru dangumi. Su vienu bilietu aplankysite net keturis muziejus-sodus, kurie paliks neišdildomus įspūdžius bei norą pamatyti dar daugiau.

Mosėdyje jūsų laukia Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus – jame išvysite neįtikėtiną akmenų ir mineralų įvairovę: nuo 50 tonų sveriančio akmens iki kelių gramų brangakmenio. Du šimtmečius skaičiuojančiame malūne įkurtas muziejus nustebins eksponatų gausa, o Bartuvos slėnyje, 14 hektarų plote plytinti lauko ekspozicija priblokš didybe ir augalų grožiu. Iš viso muziejuje yra daugiau negu 150 tūkstančių akmenų ir akmenėlių, kuriuos tikrai norėsis fotografuoti.

Šio muziejaus nebūtų, jei 1957 metais Mosėdžio ligoninei nebūtų pradėjęs vadovauti gydytojas Vaclovas Intas. Jo sodybą taip pat galėsite aplankyti įsigiję bendrą bilietą. Paslaptinga ir akmenuota alėja, vedančia nuo Mosėdžio bažnyčios pasieksite gydytojo sodybą – dar labiau paslaptingą ir panirusią į džiungles primenančią žalumą. Gyvendamas Mosėdyje, V. Intas lankydavo ligonius. Kartą tokio vizito metu jis pamatė pakelėje gulintį apie 50-ies kilogramų akmenį. Užritinęs ant dviračio, akmenį gydytojas pargabeno į ligoninės kiemą. Šis pomėgis įsibėgėjo ir taip į Mosėdį parkeliavo galybė riedulių. Dalis jų papuošė paties V. Into sodybą – ji yra tarsi atskiras pasaulis, kuris įtraukia ir kvieste kviečia tyrinėti. Pamilęs akmenį, gydytojas V. Intas amžiams jam liko ištikimas – jis ir palaidotas savo sodyboje, šalia neįtikėtinų formų, dydžių bei spalvų akmenų.


Klaipėdos miesto policijos pareigūnai prašo padėti nustatyti nuotraukoje esančio asmens tapatybę.

Turinčius informacijos prašo susisiekti tel.: 8 700 61921 arba 8 700 60712.


Kretingos rajono savivaldybės taryba praėjusiame posėdyje pritarė siūlymui Kretingoje esančią bevardę gatvę, einančią palei naujai statomą Sporto ir sveikatingumo kompleksą, pavadinti Lietuvos nusipelniusio krepšinio trenerio Kretingos rajono Garbės piliečio Stasio Ruzgailos vardu.

Siūlyta šią gatvę, iš Savanorių gatvės išeinančią į Žemaitės alėją, pavadinti S. Ruzgailos vardu todėl, kad šiemet Kretinga švenčia 100-ąsias jo gimimo metines. Tuo taip pat siekiama įprasminti šiais metais minimą Lietuvos krepšinio 100-metį.

„P. n.“ informacija


Gyvenimą nuspalvino triguba savanoryste

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Dvidešimt metų Lazdininkų kaimo žmonės statė savo koplyčią, kurios statybai vadovavo Albinas Šimkus, o jo sutuoktinė Vanda Šimkuvienė ilgus metus savanoriškai ją prižiūrėjo – kaip ir abu rūpinosi pagalba savojo krašto žmonėms.

Yra žmonių, kurių geri darbai, metams bėgant, nenublanksta. Viena tokių – 78-erių Vanda Šimkuvienė iš Lazdininkų. Moteris, kuri savo gyvenimą nuspalvino triguba savanoryste: 12 metų ji vadovavo savojo kaimo bendruomenei, būdama felčerė, gerai pažinojo kaimo žmones, suprato varguolių rūpesčius, rinko ir dalijo jiems maistą. O kai lazdininkiečiai savo iniciatyva pasistatė kaime koplyčią, V. Šimkuvienė ilgus metus buvo jos prižiūrėtoja – vadinamoji pročkelė.

Po gaisro kilo koplyčios idėja

V. Šimkuvienės namuose kabo du Popiežiaus Pranciškaus 2015-aisiais pasirašyti įrėminti palaiminimai: jos pačios 70-mečio ir į amžinybę prieš trejus metus iškeliavusio jos vyro, ilgamečio Darbėnų kolūkio pirmininko, koplyčios idėjos sumanytojo ir jos statytojo Albino Šimkaus 80-mečio progomis. Tuos garbingus apdovanojimus už įdėtas pastangas statant koplyčią jiems iš Šventojo Tėvo parvežė klaipėdiečiai kunigai.

Lazdininkų koplyčios statyba buvo pradėta dar sovietmečiu, o užbaigta ir pašventinta 2010-aisiais. Ji iškilo toje vietoje, kur kažkada buvo kaimo kultūros namai. Idėja statyti koplyčią kilusi po gaisro, kai sudegė senieji kultūros namai ir ugnyje žuvo vaikinas. Kaimo žmonės ėmė šnekėti, kaip reikėtų jį atminti, taip ir kilęs sumanymas toje vietoje statyti nedidelę bažnytėlę.

„Drąsus žmogus buvo Albinas: pradėti bažnyčios statybą sovietmečiu nebuvo paprasta – toks žmogus buvo po valdžios didinamuoju stiklu. Širdyje jis buvo tikintis, jo sumanymą ir ryžtą palaikė kaimo žmonės: sudarė statybos komitetą, patys rinko lėšas. Albinas turėjo daug pažįstamų: jam aukodavo įstaigos, pavieniai geradariai – ne vieną kartą pinigų pervedė „Autoratas“, „Kretingos vandenys“, kitos įmonės. Per patį nepriklausomybės „ciongą“, kai keitėsi valdžios, statyba sustojo, ją atnaujino susikūrusi Lazdininkų bendruomenė“, – pasakojo V. Šimkuvienė.


Nepriklausomybės pradžioje atgaivintą Kretingos miesto šventę, kasmet minimą su Kretingos globėjo Šv. Antano atlaidais, šiemet birželio 3 dieną pasitinkame po dvejų metų pertraukos. Šventę buvo atėmusi pasaulinė koronaviruso pandemija.

Pirmi šventės akordai šį pentadienį: Kretingos meno įvykis – fotografijų paroda „Atodangos“ skvere Rotušės aikštėje ir M. Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje organizuojamas visuomenei jau pažįstamas „Baltasis vakaras“.

Šventės programoje, be tradicinių renginių, tokių, kaip vaikų ir jaunimo menų šventė „Vasara atrieda“, kuri prie Kretingos rajono kultūros centro šį šeštadienį sukvies apie 300 rajono moksleivių, antradienį bibliotekoje numatytos rajono gabių ir talentingų vaikų šventės, nuo Antaninių neatsiejamos bijūnų parodos dvaro parteryje ateinantį penktadienį, tos pačios dienos vakare rengiamo bardų koncerto „Baltas paukštis“ prie rajono Kultūros centro, šeštadienio, birželio 11-osios, vakaro koncertų miesto estradoje, kitų, bus ir naujienų. Šįkart tradicinė tautodailės ir amatų mugė Rotušės aikštėje vyks ne vieną, kaip būdavo įprasta, o dvi dienas, – birželio 10 ir 11-ą, t. y. penktadienį ir šeštadienį. „Šeštadienio rytmetį nebebus tos prekybininkų sumaišties statant palapines“, – mugės organizatorius įmonės „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis žadėjo, kad mugė ne tik truks ilgiau, bet dar bus ir sklandesnė. Prekybai aikštėje numatyta apie 230 vietų. Ar šventėje bus leidžiama pardavinėti ir alkoholinius gėrimus? Atsakydamas į tai, rajono Savivaldybės meras Antanas Kalnius tvirtino, kad prekybą alkoholiu draudęs Savivaldybės tarybos sprendimas buvo laikinas ir nebegalioja, nors kiti šventės organizatoriai dėl to užtikrinti nebuvo. Pasakęs, kad mugėje veiks dvi lauko kavinės, kuriose bus ir karšto maisto, alaus, kad įvairių daryklų alaus buteliuose bus galima nusipirkti, N. Tertelis patikino, jog per koncertų vakarą vasaros estradoje jos prieigose prekiaujantys verslininkai alkoholinių gėrimų nepardavinės. Buvome įpratę, po koncerto vasaros estradoje dangų drebindavo ir nušviesdavo fejerverkai. Kai žmonės grožėdavosi šiuo reginiu, iš savo buveinių išbaidyti paukščiai, nuo salvių drebantys šunys, kita miesto gyvoji gamta patirdavo stresą. Šiemet vietoj fejerverkų šventinį Kretingos dangų skros tylios lazerių šviesos.


Paminklinis akmuo sodyboje Sporto gatvėje – neįprastas reiškinys mieste, tačiau jis mena skaudžius konkrečių žmonių likimus ir netektis.

Sporto g. Nr. 4 Kretingoje, sodyboje prie pat gatvės, praeivių dėmesį patraukia paminklinis akmuo su masyviu rūpintojėliu, kuris tartum rymo viršum akmens, skelbiančio, kad jis pastatytas atminti 4 asmenims: politiniams kaliniams – kunigui jubiliatui Antanui Petronaičiui, sutuoktiniams Felicijai Ožeraitienei ir jos vyrui „Kardo“ rinktinės vadui ir įkūrėjui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui majorui Jurgiui Ožeraičiui – bei jųdviejų anūkui Linui Stankevičiui.

Išpildė paveldėtojos valią

Šį paminklą, sukurtą skulptoriaus Vytauto Grundulo, pernai vasarą, F. ir J. Ožeraičių dukters, 80-metį perkopusios ir Vilniuje gyvenančios buvusios ilgametės pedagogės Juditos Felicijos Ožeraitytės-Stankevičienės prašymu, pastatė dabartinė sodybos šeimininkė Lina Butkienė. Ji – buvusi J. F. Ožeraitytės-Stankevičienės marti ir jos vienturčio anksti – 51-erių – dėl ligos amžinybėn iškeliavusio sūnaus Lino žmona.

„Judita Felicija norėjo, kad šitoje sodyboje būtų įamžintas jai brangių žmonių atminimas: paveldėdama sodybą, turėjau arba viename kambaryje įrengti muziejų, arba pastatyti paminklą. Pasirinkimas – akivaizdus. Praeiviai iš pradžių stebėjosi, kaimynai kraipė galvas, kodėl paminklas – ne kapinėse ar kokioje viešoje pagerbimo vietoje. Bet tokia buvo ankstesnės paveldėtojos, mano uošvės valia. Ji svajoja, galbūt, mudviejų su Linu vaikai – Gargžduose įsikūrę duktė Viktorija ir sūnus Laurynas – čia apsigyventų ir namus perstatytų“, – pasakojo L. Butkienė.

Pats sodybos gyvenamasis namas, jos žodžiais, buvo pergabentas iš Ankštakių kaimo ir 1956 m. pastatytas dabartinėje vietoje Sporto gatvėje. Sodyba anksčiau priklausė jos uošvės motinai, taip pat – Felicijai Ožeraitienei.

Šiame name, 1956-aisiais paleistas iš Džeskazgano lagerio, Karagandoje, apsigyveno jos brolis kunigas A. Petronaitis. Tarnavo ligi pat mirties – 1989 m. – Kretingos katalikų bažnyčioje. „Vyresni kretingiškiai dar gerai prisimena kunigą altaristą Antaną Petronaitį, jis čia gyveno daugiau kaip 30 metų. Todėl ir šį namą tebevadina kunigo namu“, – pasakojo L. Butkienė.


Pasaulio pripažinimą pelnę dykumų klajokliai „Tamikrest“ (Malis) birželio 10 d. atvyksta į Palangą pristatyti savo naujausio albumo „Tamotait“ (2020, Glitterbeat), persmelkto teisingai pulsuojančio intensyvaus rokenrolo.

„Tamikrest“ Sacharos klajoklių tuaregų kalba reiškia „sankryžą“. Tai – tinkamas pavadinimas grupei, taip sėkmingai jungiančiai savo nesenstančios kultūros vertybes su modernaus pasaulio garsais ir vizijomis. Kartais muzika yra daugiau nei grojamos natos ar dainuojami žodžiai. Kartais tai dvasia, kuri užsidega ir dega pavojinga, akinančia liepsna.

Atlikėjai:

  • Ousmane Ag Mossa – vokalas, akustinė ir elektrinė gitaros;
  • Cheick Ag Tiglia – elektrinė, bosinė gitaros, vokalas;
  • Cedric Momo Maurel – klavišiniai, perkusija.
Garso įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=19hbkw0Xdps

Koncertas vyks birželio 10 d. 20 val. klube „Ramybė“ Vytauto g. 35 Palangoje.

Bilietai platinami bilietai.lt, taip pat bus galimybė įsigyti ir vietoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas