Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1659) 2022-05-31

Legendinei krepšinio komandai „Žalgiris“ vadovauja dvi mūsų krašto legendos: (iš dešinės) – vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, kuriam 2012-aisiais buvo suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas, o treneriu asistentu – Gintaras Krapikas, kuriam šis vardas suteiktas šiemet, ir jis taps 44-uoju Kretingos rajono Garbės piliečiu.

Šiemet Kretingos rajono Garbės piliečio vardą nuspręsta skirti kraštiečiui, olimpiečiui, nusipelniusiam Lietuvos krepšinio treneriui ir ilgamečiui „Žalgirio“ komandos žaidėjui, o dabar ir vėl – jos treneriui asistentui 60-mečiui Gintarui Krapikui. Šis garbingas titulas jam iškilmingai bus įteiktas per Šv. Antano atlaidus ir Kretingos miesto šventę birželio 12 dieną Kretingos katalikų bažnyčioje.

Šį pavasarį po 6-erių metų pertraukos prie „Žalgirio“ komandos vairo išvien su kitu kraštiečiu, iš Darbėnų kilusiu vyriausiuoju komandos treneriu Kaziu Maksvyčiu, taip pat – Kretingos rajono Garbės piliečiu, vėl stojęs G. Krapikas neslėpė nuoširdaus džiugesio, išgirdęs apie Kretingos žmonių jam skirtą pripažinimą ir įvertinimą.

Su „Pajūrio naujienomis“ jis pasidalino prisiminimais bei pastebėjimais apie savo gimtąjį miestą, pusės amžiaus nueitą krepšininko kelią ir norą nusilenkti jį išugdžiusiam pirmajam treneriui Stasiui Ruzgailai, beje, taip pat – Kretingos rajono Garbės piliečiui, kurio 100-ąsias gimimo metines švenčiame šiemet.

– Vyresnės kartos kretingiškiai sekė ir atsimena Jūsų sportinę karjerą, prasidėjusią jaunystėje dar Kretingoje. Jaunesnei kartai priminkite, kaip atėjote į krepšinį ir ilgam jame pasilikote.

– Kaip ir daugelis tuometinių Lietuvos vaikų, mėgau krepšinį, žaisdavome mūsų daugiabučio Birutės gatvėje kieme. Tą meilę krepšiniui mums turbūt įskiepijo Lietuvos pasiekimai Europos čempionatuose 1937 ir 1939 metais, kai JAV lietuvių dėka Lietuvai pavyko iškovoti Europos čempionų vardus. Jie ir įdiegė pasididžiavimą, kuris išliko ilgam ir ėjo iš kartos į kartą. Toks lietuvių charakteris: esam išdidūs, jaučiame tautinę savivertę, kurią galėjome išreikšti per sportinius pasiekimus. Taip buvo ir sovietmečiu, kai susikibdavome su stipriausiomis tuometinės Sovietų Sąjungos komandomis. O be to, dar esu ir užsispyręs žemaitis. Turiu 3,5 metų vyresnę sesę (Dalią Parišauskienę, – aut. pastaba), kuri tuomet, kai buvau vaikas, jau lankė krepšinio treniruotes. Norėjau ir aš, bet, pagal tuometinę tvarką, priimdavo tik nuo 10 metų, tad teko laukti. Todėl juokiuosi, kad vaikystėje buvau neištikimas krepšiniui: išbandžiau ir futbolą, ir lengvąją atletiką, kol sukako 10 metų ir jau galėjau treniruotis oficialiai. Pirmasis mano treneris buvo Stasys Ruzgaila, jis lydėjo mane iki pat 1978-ųjų, kol dar nebaigusį 11-os klasės, mane išsivežė į Kauną. Ten 2-jus metus žaidžiau „Žalgirio“ dublerių komandoje, o nuo 1980-ųjų su tuometinės Sovietų Sąjungos jaunimo rinktine pelnėme Europos jaunimo čempionų titulą. Man atiteko ir geriausio žaidėjo titulas, ir tų pačių metų rudenį buvau pakviestas į pagrindinę „Žalgirio“ komandą – joje žaidžiau 10 metų, iki 1990-ųjų.

Kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę, atsivėrė sienos, išvykau į Vokietiją ir dar 10 metų – nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų – žaidžiau III lygos Izerlohno „Tus“ komandoje. Todėl sakau, kad buvau ištikimas 2 klubams. Bet labiausiai – „Žalgiriui“, skaičiuoju: su pertraukomis susidaro, kad jam atiduota daugiau kaip 20 metų – 10 metų kaip žaidėjas, nuo 2000-ųjų iki 2007 m. – kaip treneris asistentas, 2008 m. trumpam kaip vyriausiasis treneris, ir vėl po pertraukos – nuo 2014-ųjų iki 2016-ųjų grįžau dirbti kaip vyriausias treneris, po to išvykau į Kiniją, dabar vėl grįžau į komandą ir esu jos vyriausiojo trenerio, kito Kretingos rajono Garbės piliečio Kazio Maksvyčio asistentas.


Nuo rytojaus Lietuvoje prasidės maudymosi sezonas. Seniūnijos, kurių teritorijose yra maudytis tinkami vandens telkiniai, iki to laiko turi būti sutvarkiusios aplinką, priėjimus prie maudyklų, pasirūpinusios šiukšlių išvežimu, įrengusios informacinius stendus.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas Saulius Latakas, bendradarbiaujant su rajono Savivaldybe, prie Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu ir Darbėnų tvenkinio dar 2019-aisiais įrengi stacionarūs stendai. Juose nurodoma žmogaus gyvybę galinti išgelbėti informacija: kaip suteikti pirmąją pagalbą, kokiu numeriu skambinti tarnyboms, koks yra tikslus maudymvietės adresas ir t. t. Šiemet tokie stendai atsiras prie Vydmantų ir Klibių kaime esančių maudyklų.

Prie Kretingos Dvaro parko I tvenkinio ir Kašučių ežero įrengti ir stacionarūs stovai su gelbėjimo ratais. Pastebėjus skęstantįjį, šalia esantys žmonės gali jais pasinaudoti, padėti nelaimėliui.

Specialistas priminė pagrindines saugaus elgesio taisykles: neiti maudytis vieniems; neplaukti per toli, pajutus bent menkiausius nuovargio požymius, nedelsiant sukti atgal į krantą; draudžiama šokinėti į vandenį nuo aukštų vietų – medžių, tilto ir pan.; neskubėti bėgti į vandenį – pirmiausia būtina išsiaiškinti telkinio gylį, dugno ypatybes. Po vandeniu, pačiame dugne, saugotis pavojingų daiktų, tokių, kaip smaili šaka, surūdijęs geležinis daiktas, stiklas, akmuo – į juos galima susižaloti.

Prieš išplaukiant valtimi rekomenduojama įsitikinti, ar neartėja audra, ar visiems kartu esantiems pakanka gelbėjimosi liemenių, ar valtyje yra gelbėjimosi ratas, ar valtis neleidžia vandens, ar plaukiančiųjų valtyje ne per daug. Plaukiant patariama sėdėti ramiai, nevaikščioti, nešokinėti. Jei ištiko nelaimė esant toliau nuo kranto, patariama įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis. Jeigu nelaimė arčiau kranto, – šauktis pagalbos. Vaikams iki 14 metų be suaugusio žmogaus priežiūros maudytis draudžiama.

Per 2021 metus Lietuvos vandenyse buvo atlikti 408 gelbėjimo darbai. Jų metu išsaugotos 38 gyvybės, tarp jų 3-jų nepilnamečių. Praėjusiais metais šalyje nuskendo 106 žmonės, tarp jų 3 nepilnamečiai. 2021-aisiais nelaimės nepavyko išvengti ir Kretingos rajone, kai žvejybos metu nuskendo iš valties iškritęs žmogus.

„Pagrindinės skendimo priežastys – asmenys neįvertina arba nepaiso pavojų, nežino, kaip saugiai maudytis, pasirenka nežinomus ir nuošalius vandens telkinius“, – akcentavo S. Latakas.

Maudymosi sezonas, kaip kasmet, tęsis iki rugsėjo 15-osios.

„P. n.“ informacija


Kretingiškės bibliotekininkės (iš kairės) Birutė Naujokaitienė ir Paulina Sutkutė sėmėsi žinių ir dalijosi patirtimi Fuerteventuros saloje, o Brigita Barkauskaitė (nuotr. trečia) ir Zofija Mačiuvienė (šešta) – Suomijoje.

Šią gegužę 4 Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkės sėmėsi žinių ir dalijosi patirtimi geografine ir kultūrine prasme labai skirtingose Europos šalyse: Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė ir vyresnioji bibliotekininkė Paulina Sutkutė vyko į Fuerteventuros salą, o šio skyriaus vyresnioji bibliotekininkė darbui su vaikais Zofija Mačiuvienė bei Informacinių technologijų ir viešinimo skyriaus vyresnioji specialistė Brigita Barkauskaitė – į Suomiją.

Biblioteka – bendruomenės namai

Z. Mačiuvienė ir B. Barkauskaitė pasidžiaugė, kad šiandieną mūsų biblioteka jau nebeatsilieka nuo modernių bibliotekų Suomijoje, tačiau toje Skandinavijos šalyje biblioteka yra tapusi aktyviais bendruomenės namais. Jos apsilankė keliose Helsinkio, Turku, Tampere miestų bibliotekose, tik vienintelė Nacionalinė biblioteka Helsinkyje joms labiau priminė muziejų.

„Bibliotekos ten jau seniai nebėra vien knygų, spaudinių saugyklos, jos statomos ir įrengiamos pagal bendruomenių poreikius. Žmonės siūlo idėjas, kokius baldus pastatyti, netgi patys juos dovanoja ar restauruoja. Stovi kompiuteriai, 3D spausdintuvai, kopijavimo aparatai, netgi – siuvimo mašinos. Suomijoje populiarios tvarumo idėjos, tad žmonės čia gali pasitaisyti nebetinkamą ar įsigytą naudotą rūbą. Aišku, bibliotekininkas nepamokys, kaip jį sukirpti, tačiau patars, kaip naudotis siuvimo mašina ir atlikti paprastas operacijas“, – kalbėjo B. Barkauskaitė.

Bibliotekos ten ūžia šurmuliuoja tarsi bičių aviliai: veikia įvairios edukacinės dirbtuvės, vieni žmonės spausdinasi paveikslus ant marškinėlių, kiti sėdi prie kompiuterių, dar kiti šnekučiuojasi poilsio zonoje. Galima netgi rezervuoti stalą ir ateiti kelioms valandoms pabendrauti su draugais ar kolegomis. Įrengta virtuvė, veikia kino teatras, konferencijų salės.

Išvystyta lankytojų savitarna

„Pas mus dar vyrauja požiūris, kad mes turime duoti, lankytojas jaučiasi svečias, o ten atvirkščiai – patys žmonės jaučiasi kaip šeimininkai. Jie – tarsi bibliotekos dalis, joje elgiasi kaip namuose: ten, kur kiliminė danga, nusiauna batus ar patogiai užsikelia kojas. Mums tai būtų kultūrinis šokas, o jiems – natūralu, nes patys susitvarko ir prisiima atsakomybę už biblioteką – tiesiog saugo ją“, – akivaizdų skirtumą akcentavo Z. Mačiuvienė ir B. Barkauskaitė.

Suomijos bibliotekose išvystyta lankytojų savitarna: „Bibliotekininkai dirba iki 18 val. – tuo metu žmonės ateina pasikonsultuoti, o iki 20 val. veikia savitarnos paslauga. Žmonės tuo laiku, iš anksto užsisakę internetu, ateina atsiimti ar grąžinti knygas, – jas išduoda ir priima savitarnos aparatas“, – pasakojo Z. Mačiuvienė.

Toks knygų išdavimo ir grąžinimo aparatas įrengtas ir Kretingos bibliotekoje, tačiau, pašnekovių žodžiais, jis nėra pakankamai įveiklintas, tad po šios kelionės bus siekiama kuo labiau viešinti šią paslaugą, kad naudotis savitarna įprastų ir kretingiškiai.


Kretingos rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad J. Jablonskio gatve važiuojančio automobilio BMW vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams mašiną sustabdžius ir atlikus dalinę jį vairavusio 1995 m. gimusio vyro apžiūrą, šortų kišenėje buvo rastas ir paimtas folijos lankstinukas su žalsvos spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Pinigai už nuomą nusėdo sukčiams

  • Iš policijos suvestinių

Palangos miesto policijos komisariato pareigūnams 1978 m. gimusi moteris pranešė, kad, pagal skelbimą internete su 1987 m. gimusia moterimi ketindamos išsinuomoti butą, penktadienį pervedė po 400 eurų. Tačiau butas nebuvo išnuomotas, o susisiekti su jį neva nuomojusiu asmeniu nepavyksta.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Direktorius Alvydas Viršilas (nuotr. dešinėje) teigė, kad „Minijos“ futbolo akademiją pradėjusiems lankyti ugdytiniams leidžiama išbandyti puolėjo, gynėjo, saugo ar vartininko pozicijas ir pasirinkti labiausiai patikusią.

Ketvirtadienį įvykusiame rajono tarybos posėdyje politikai žalią šviesą uždegė Kretingoje futbolininkus nuo mažens ugdančiai VšĮ „Minijos“ futbolo akademija“ – ji taps Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos dalyve. Pasak įstaigos direktoriaus Alvydo Viršilo, tai atvers galimybes dalyvauti, teikti siūlymus kuriant futbolo strategiją apskrityje, gauti paramą organizuojant renginius. Įgyvendina strateginius tikslus

Iš Plungės į Kretingą važinėjantis A. Viršilas akademijai vadovauti ėmėsi nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios. „Peržvelgiau, kokius strateginius tikslus prieš konkursą į šią pareigybę buvau pats sau išsikėlęs, ir galiu pasakyti, kad žingsnis po žingsnio einame to link“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.

Pašnekovas išskyrė keletą svarbių uždavinių. Vienas jų – didinti trenerių kompetencijas, nes ir nuo to daug priklauso futbolo rinktinių rezultatai. Kretingos „Minijos“ futbolo akademijoje dabar dirba šeši treneriai, trys iš jų – Martynas Viluckas, Arvydas Balsevičius ir Arūnas Dievinas – šiuo metu kelia kvalifikaciją, baigia Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) B lygio kursus. A. Viršilas neabejojo, kad įgytos žinios pasitarnaus futbolą besijaukinantiems vaikams, o ir patiems treneriams bus į naudą, nes akademija yra pasitvirtinusi darbo apmokėjimo sistemą, skatinančią tobulėti.

Direktorius pasidžiaugė, kad iš Panevėžio futbolo akademijos, kurioje dirbo, į Kretingą pavyko parsivilioti profesinėje srityje ypač stiprų UEFA A lygio licenciją turintį techninį direktorių Darių Žindulį. „Padėjom mes jam greičiau persikraustyti gyventi į Palangą“, – juokėsi pašnekovas. Techninis direktorius nuolat stebi, filmuoja trenerių darbą, vėliau susirinkimuose situacijos parodomos, aptariamos.


Kretingos rajono moterų tinklinio nugalėtojos – SK „Smešas“ tinklininkės (viduryje), II v. užėmusi „Skuodo KKSC“ komanda (kairėje, šviesūs marškinėliai) ir III v. laimėtojos SK „Kūlupėnai“ sportininkės.

Finišavo Kretingos rajono moterų tinklinio pirmenybės, kuriose šiemet dviejų ratų sistema varžėsi 6 komandos – SK „Smešas“, SK „Kūlupėnai“, SK „Darba“, SK „Vydmantai“, „Skuodo KKSC“ ir „Ylakių gimnazija“.

Komandos sužaidė pusfinalio susitikimus: SK „Smešas“ 3:0 įveikė SK „Darba“, o tarp „Skuodo KKSC“ ir SK „Kūlupėnai“ tinklininkių vyko atkakli kova iki pat pabaigos – pergalę 3:2 šventė „Skuodo KKSC“.

Didžiajame finale be pralaimėjimų visas pirmenybes žaidusi SK „Smešas“ komanda 3:0 nugalėjo „Skuodo KKSC“. SK „Smešas“ reguliariajame sezone užėmė I vietą ir nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, o pusfinalyje lengvai nugalėjo IV vietoje buvusią komandą SK „Darba“.

Rungtynėse dėl bronzos prireikė irgi tik 3 setų. SK „Kūlupėnai“ nesunkiai 3:0 įveikė SK „Darba“ – antrą setą traumą patyrė viena SK „Darba“ tinklininkių, ir komanda, likusi mažumoje, nebesugebėjo labiau pasipriešinti „Kūlupėnų“ tinklininkėms. Taigi bronza atiteko SK „Kūlupėnai“.

---

Rungtynių rezultatai

Pusfinalis. SK „Darba“ – SK „Smešas“ 0:3 (7:25; 8:25; 5:25); „Skuodo KKSC“ – SK „Kūlupėnai“ – 3:2 (25:17; 25:27; 26:24; 19:25; 15:13); dėl III v. – SK „Darba“ – SK „Kūlupėnai“ – 0:3 (22:25; 10:25; 17:25); dėl I v. – SK „Smešas“ – „Skuodo KKSC“ – 3:0 (25:17; 25:17; 25:10).

Naudingiausios komandų žaidėjos: Aistė Slušnytė – SK „Smešas“, Justė Giedraitė – „Skuodo KKSC“, Renata Švelnytė – SK „Kūlupėnai“, Julija Eglinė – SK „Darba“.

„P. n.“ informacija


Tarpinstitucinėms rungtynėms „Draugaukime“ Kretingos sporto mokykloje pasibaigus

Kretingos sporto mokykloje įvyko tarpinstitucinės – mokyklos, šeimos ir kitų institucijų – krepšinio „3x3“ rungtynės „Draugaukime...“.

Kaip sakė Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Grinevičienė, šio tradicinio renginio tikslas – skatinti draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklą, kurioje nebūtų patyčių ir smurto.

Varžybose dalyvavo Jurgio Pabrėžos universitetinės, Vydmantų, Darbėnų gimnazijų, Simono Daukanto progimnazijos, Palangos pasienio užkardos ir Kretingos rajono policijos komandos, kurios varžėsi dviejuose pogrupiuose. Iš jų į pusfinalius pateko po dvi komandas.

Pirmame pusfinalyje susitiko Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Darbėnų gimnazijų komandos – rezultatu 14:11 nugalėjo pabrėžiečiai. Antrame pusfinalyje Kretingos rajono policijos komisariato komanda rezultatu 13:8 nugalėjo Palangos pasienio užkardos komandą.

Pusfinalyje pralaimėjusios Darbėnų gimnazijos ir Palangos pasienio užkardos komandos kovojo dėl III. Rezultatu 12:7 laimėjo ir bronzinius apdovanojimus iškovojo Darbėnų gimnazijos komanda, kuriai atstovavo Andrius Litvinas, Valentas Anužis, Eisvydas Petkus ir Edgaras Naugreckis.

Dėl nugalėtojų titulo kovojo praėjusio turnyro nugalėtojai Kretingos rajono policijos komisariatui atstovaujantys Nerijus Stonkus, Kęstutis Monkus, Dalius Daukantas ir Vilius Stonkus bei Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, kurios garbę gynė Milda Laureckienė, Gintaras Beniušis, Matas Rupšlaukis ir Pijus Daukantas, komandos. Po atkaklios kovos rezultatu 17:12 nugalėjo labiau patyrusi Kretingos policijos komisariato komanda.

Visos komandos dalyvės apdovanotos padėkomis ir prizais, nugalėtojai ir prizininkai – taurėmis ir medaliais.

„P. n.“ informacija


Čempionato debiutantas Gedas Riepšas (kairėje), iškovojęs vicečempiono vardą, su teneriu Eriku Cchovrebovu

Lietuvos dziudo čempionu tapęs Žydrūnas Drazdas (centre) ir III v. laimėtojas Algis Anužis (kairėje)

Palangoje įvyko Lietuvos atviras dziudo meistrų ir pradedančiųjų čempionatas, kuriame mūsų krašto dziudo sporto klubui „Ardonas“ atstovavo trys kretingiškiai.

Pradedančiųjų grupėje pirmą kartą savo jėgas išbandė verslininkas Gedas Riepšas, kuriam, anot klubo vadovo ir trenerio Eriko Cchovrebovo, tai buvo didelis iššūkis. Debiutantas tapo šių varžybų vicečempionu.

„Kovos menuose įtampa, sudėtingos situacijos grūdina sportininko asmenybę, ir vis dėlto sunkiau būna ant tatamio negu versle. Tad sportininkas, sugrįžęs į savo darbo aplinką, lengviau sprendžia įvairias situacijas, tarsi nebejaučia sprendimų naštos. Pasirodo, kovos menai ir verslas – dera!“ – įsitikinęs E. Cchovrebovas.

Meistrų grupėje dalyvavo Europos dziudo čempionas Žydrūnas Drazdas ir daugkartinis Lietuvos čempionas Algis Anužis. „Be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiais sportininkais, kaip treneris jaučiu didelę pagarbą jiems – ir dėl sukauptos patirties šiame sporte, ir dėl to, kad jie man – kaip vyresni kolegos, kuriems ne visada galiu būti tas tikrasis vadovas ar treneris. Tačiau visais atvejais, stebėdamas jų kovas, laikau kumščius ir dėl pergalių, ir kad imtynininkai išvengtų traumų“, – E. Cchovrebovas pasidžiaugė, kad šįsyk jų ne tik pavyko išvengti, bet ir pelnyti apdovanojimų: A. Anužis tapo varžybų III v. nugalėtoju o Ž. Drazdas – čempionu. Abu sportininkai dalyvavo toje pačioje svorio kategorijoje.

„P. n.“ informacija


Tiraspolyje pasijuntama tarsi grįžus į niūrius sovietmečio laikus.

Koks lietuvis nenorėtų už važiavimą miesto autobusu ar troleibusu mokėti 10 eurocentų, o už dujas ir elektrą dvidešimt kartų pigiau nei dabar moka? Tuo dabar džiaugiasi Maskvos įkurtos, bet niekieno nepripažintos Padniestrės Moldovos respublikos (PMR) gyventojai.

Tokios pigios paslaugų bei viešo transporto kainos čia įmanomos todėl, kad Maskva specialiai PMR parduoda dujas keliolika kartų pigiau, negu Moldovai ir kitoms šalims.

Pigios komunalinių paslaugų bei viešo transporto kainos yra savotiška reklaminė apgaulė, kuri neatspindi tikros gyvenimo realybės PMR. Kokia ta realybė, nusprendžiau įsitikinti pats, ir nuvykau į PMR sostinę Tiraspolį. Moldovos sostinę Kišiniovą nuo Tiraspolio skiria vos 78 kilometrai, tačiau išvyką gerokai prailgina PMR pasienyje vykstanti patikra bei kelyje stovintys blokpostai.

Moldovos patikrinimo poste stovi vos keli kariai, nėra jokio barikadų įtvirtinimo. Įvažiavimą į PMR saugo didelė ginkluotų kariškių grupė ir vyksta smulkmeniškas keleivių pasų patikrinimas.

Vėliau jau keliaujant po PMR, kas kelis ar keliolika kilometrų tenka kirsti iš cementinių blokų sustatytas barikadas bei jas saugojančius kariškius. Nejučiomis kyla įtarimas, kad PMR vadovybė specialiai kuria įvaizdį, jog potenciali agresorė yra Moldova, o ne PMR esantys Rusijos kariai.

Į mano nustebimą, kodėl čia tiek daug blokpostų, mikroautobuso kaimynė dailės mokytoja pareiškė, jog bijoma moldavų. Moteris pasakė, kad Moldovoje gyvena 2,5 mln gyventojų, o PMR penkis kartus mažiau. Akivaizdu, kad mažesnė šalis privalo saugotis didesnės kaimynės, su kuria prieš trisdešimt metų kariavo. Su pakeleive nesiryžau ginčytis, nes artėjome prie pasienio kontrolės punkto, ir pabijojau, kad pašnekovei įskundus galiu būti neįleistas į PMR. Juolab kad Kišiniovo bičiuliai perspėjo apie tokią galimybę ir prašė jokiu būdu neprasitarti, kad esu žurnalistas. Paso patikra visgi buvo neilga: PMR kariškis paklausė, ar vykstu kaip turistas ir, ar neturiu filmavimo įrangos. 

Po teigiamo patikros atsakymo man grąžino pasą su antspauduotu popieriaus lapeliu ir nurodymu būtinai jį grąžinti vykstant atgal.


Grupinio gyvenimo namuose – įkurtuvės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Naujuosius namus pašventino Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas.

Praėjusią savaitę buvo oficialiai atidaryti grupinio gyvenimo namai Kretingos mieste, viename naujausių privačių namų kvartalų Grafų Tiškevičių gatvėje. Šiuolaikiškoje sodyboje apsigyveno ne viena šeima, kaip įprasta, o 10 asmenų su nežymia psichikos negalia, kuriems tereikia minimalios pagalbos, kad patys jaustųsi pilnaverčiais šeimininkais.

Patys rūpinasi namais ir ūkiu

Grupinio gyvenimo namai yra Padvarių socialinės globos namų padalinys – pirmoji kregždė Kretingos rajone, atidaryti įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą socialinės globos pertvarką. Šio projekto bendra vertė su sklypu ir pastatu – 300 tūkst. Eur.

Gyventojai, pasak Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės, buvo atrinkti labai kruopščiai – ir tik tie, kurie pajėgūs savarankiškai gyventi ir patys to nori. Tai 30–40-mečiai pakankamai aktyvūs ir socializuoti žmonės. Jie itin džiaugiasi įkurtuvėmis: patalpomis, baldais, sutvarkyta aplinka. Pastate įrengti 2 dviviečiai kambariai – juose įsikūrė kartu gyvenančios poros – ir 6 vienviečiai kambariai. Įrengti 4 higienos kambariai, bendra virtuvė ir svetainė.

Grupinių gyvenimo namų plotas – 246 kv. m, kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas aptvertas tvora. Gyventojai jau užsisodino daržą, šiltnamį – sudygę ridikėliai, salotos, stypsta pomidorai. Kieme žiedais apsipylę vaismedžiai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Gyventojai patys rūpinasi daržu, tvarko ir aplinką, moterys triūsia virtuvėje. Jiems talkina 5 darbuotojai – socialinis darbuotojas ir 4 jo padėjėjai.

„Geriausia, kas galėjo atsitikti“

Atidarant šiuos namus, vienas jo gyventojų Ričardas Dvornikovas sakė: „Tai – geriausia, kas mums galėjo atsitikti“. Kartu jis dėkojo visiems, kurie prisidėjo ir palaikė šių namų idėją.

Grupinio gyvenimo namų gyventojai gali laisvai naudotis miesto bendruomeniniu gyvenimu: lankytis bibliotekoje, muziejuje, bažnyčioje, patys eiti apsipirkti, gaminti maistą, lankytis gydymo įstaigose.

„Jie turi ir automobilį, kurį vairuoja socialinis darbuotojas, kartu vyksta apsipirkti, tvarko reikalus. Jiems atidarytos sąskaitos, ir į kortelę mūsų įstaiga perveda fiksuotą sumą maistui, avalynei, rūbams, kirpyklos paslaugoms. Apskaitą vesti jiems padeda socialinis darbuotojas“, – kalbėjo R. Narmontienė. Ji pasidžiaugė, kad jau pavyko įdarbinti 2 asmenis, – norintiems dirbti, talkina Užimtumo tarnyba.


Seniūnijų sporto žaidynėse šeštą kartą iš eilės triumfavo karteniškiai.

Praėjusį savaitgalį po dvejų metų pertraukos europietiškai atnaujintame Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos stadione įvyko XXVI rajono seniūnijų sporto žaidynės mero įsteigtiems prizams laimėti.

Devynių seniūnijų sportininkai varžėsi 11-oje rungčių. Šeštą kartą iš eilės visus laurus susišlavė Kartenos seniūnija. Dėl to džiaugsmo neslėpė šios seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas. „Niekada negalima nurašyti paskutinės rungties. Jeigu nebūtume patekę į virvės traukimo finalą, kažin, ar šįkart nebūtume aukščiausios vietos užleidę ant kulnų mynusiems kūlupėniškiams?“ – svarstė jis.

Pašnekovo žodžiais, dveji pandeminiai metai padarė savo, matėsi, kad komandų entuziazmas šiek tiek priblėsęs, mažiau polėkio, tačiau ši pergalė, regis, visus įkvėps iš naujo. „Kitaip negali būti. Penki mūsų sportininkai vien dėl šių žaidynių susiplanavo atostogas ir grįžo iš užsienio, mes turim, kas kepa pačius skaniausius šašlykus, mes žinom net kieno ranka laiminga ir ką pasiųsti, kada komandoms prireikia traukti burtus“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė M. Meškauskas.

Žaidynės prasidėjo nuskambėjus Lietuvos himnui. Sveikinimo žodžius tarė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. „Pajūrio naujienoms“ ji atviravo, kad šis renginys jai – iššūkis, nes nebuvo planuotas. „Kasmet einame rateliu. Žaidynės turėjo būti organizuojamos Vydmantuose, bet dėl stadiono remonto darbų atšauktos. Džiugu, kad buvo tiek daug pagalbininkų – padėjo ir mokykla, ir kaimo bendruomenė, sportininkus ir žiūrovus pamaitinusi gardžia sriuba“, – pasidžiaugė seniūnė.

Žaidynių ugnį uždegti ji pakvietė tituluočiausią kūlupėniškį – iš šio kaimo kilusį sportininką, buvusį Lietuvos krepšinio rinktinės narį – Barselonos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoją Gintarą Einikį. Azartiškose krepšinio, futbolo, tinklinio, svarsčio kėlimo, smiginio, šaškių turnyruose, šeimų estafetėse, virvės traukimo ir kitose rungtyse pergalių sportininkams linkėjo rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė, sporto entuziastas buvęs rajono meras kūlupėniškis Juozas Mažeika.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas