Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1653) 2022-05-10

Beglobiais tapo pusšimtis vienos šeimos katinų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nors katėms kieme įrengti keli nameliai, tačiau, veterinarijos tarnybos specialistai užfiksavo, kad dauguma gyvūnų gyvena namų viduje, nesveikuoja ir tarpusavyje konkuruoja dėl ėdesio.

Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo kaimynų skundą, kad vienoje privačių sodybų Gluosnių gatvėje Kretingoje užveista kačių „ferma“: praėjusią savaitę nuvykę į vietą, šios tarnybos darbuotojai šeimininkų namuose aptiko 48 neprižiūrėtus katinus. Gyvūnams šiuo metu ieškoma prieglaudų, į kurias jie netrukus bus išgabenti.

Situacija tapo nevaldoma

Gluosnių gatvėje esanti sodyba, kurioje nevaldomai užsiveisė katinai, iš pažiūros tvarkinga: jos šeimininkas – tėvas ir duktė – „Pajūrio naujienas“ įsileido tik į kiemą, iš kur matėsi terasoje įrengti nameliai katėms, dubenėliuose pridėta maisto. Tačiau kalbėtis apie tai, kodėl jų namuose užsiveisė tokia gausybė katinų, kurie, kaip tvirtino kaimynai, kelia jiems problemų – ne tik dergia jų kiemuose ir daržuose, bet ir galimai platina ligas, nebuvo linkę.

„Baisūs dalykai: vieni katinai gyvena kieme, susiranda visokių landų, kiti tūno namie. Mes galvojome, kad jų ten net ne 48 – kas gi juos suskaičiuos. O gal koks 80? Iškapsto ir išgulinėja daržus, pridergia žolę. Eina į vaikų smėlynus, čiaudi, vemia. Matyti, kad kai kurie katinai nėra sveiki. Baugu, kad jie neužneštų kokių nors ligų mums ar anūkams“, – guodėsi tos pačios gatvės gyventoja, paprašiusi neviešinti jos pavardės.

Moteris tikino, kad iš pradžių kaimynų šeima turėjo 2 ar 3 katinus, bet ilgainiui situacija tapo nevaldoma: gyvūnų nesterilizavus, jie ėmė daugintis tarpusavyje. Anksčiau šeima gyveno kaip ir visos, kol rimtos sveikatos bėdos neištiko šeimininkės.

„Nuaras“ nepajėgus visų priimti

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigas laikinai einantis Vilius Stančikas pasakojo, kad, reaguodami į kaimynų skundą, nuvykę nurodytu adresu buvo šokiruoti. Nors sodyba iš išorės tvarkinga, tačiau namo viduje pamatė visiškai kitą vaizdą: katinų – jaunų ir senų – gausybė, šių suskaičiavę net 48. Gyvūnai, tarpusavyje konkuruodami dėl maisto, neatrodė tvarkingi, neskiepyti, negydomi nuo parazitų.

„Dėl gyvūnų nepriežiūros ir jų paėmimo iš šeimininkų informavome Kretingos rajono savivaldybę. Gyvūnams reikia globos įstaigos, kuri juos priglaustų. Gyvūnų tiek daug, kad globos įstaiga „Nuaras“, su kuria mūsų Savivaldybė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, nėra pajėgi išsyk visų priimti. Tad būtina ieškoti kitų įstaigų, į kurias gyvūnai būtų išvežti ir deramai prižiūrimi“, – apie iškilusią tarnybai netikėtą problemą kalbėjo V. Stančikas.

Jis akcentavo, kad Savivaldybei dėl to būsią nemenkos išlaidos.


Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto sprendimu, nuo šio pirmadienio Kretingos rajone šiluma oficialiai nebetiekiama ir paskutiniesiems objektams, tai yra medicinos įstaigoms, Kretingos muziejui. Nors šis kūrenimo sezonas buvo šiltesnis negu praėjusiais metais – vidutinė lauko oro temperatūra siekė 3, o praėjusiais metais – 2,05 laipsnio, – šilumininkai jį vadina išskirtiniu dėl padidėjusių paslaugos kainų.

Miško atliekos – ne geriausias variantas

„Biokuras šį sezoną brango iki 25–30 procentų, o gamtinių dujų, kurių kuro struktūroje turim apie 9 procentus, kaina augo kartais: vietoj 30-ies, kaip būdavo anksčiau, už megavatvalandę biržoje mokėjome 120, bet pasitaikydavo momentų, kad ir 180 eurų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys.

Tai susiję ir su geopolitine situacija. Dideli kiekiai dujų Europai anksčiau būdavo tiekiami iš Rusijos, šiemet rusiškų dujų tiekimas nutrūko susiklosčius aplinkybėms dėl karo Ukrainoje. Klaipėdos uoste esančiam laivui-saugyklai „Independence“ sąlygas taip pat diktuoja rinka, kaip sakė direktorius, nori nenori tenka pirkti brangiau.

Tiek biokuro, tiek dujų biržose įmonės tam tikrus kuro kiekius įsigyja kasdien. Užtikrindamos garantą, jog gali susimokėti, ir iš anksto pervedusios pinigų, porai mėnesių, tai yra kol susirenka iš vartotojų, jos netenka apyvartos lėšų. „O dar reikia įvertinti, kad, esant didesnėms kuro kainoms, šilumos kaina didesnė, tad sąskaitos vartotojams vidutiniškai didesnės 10 procentų, ir ne visi pajėgūs laiku susimokėti“, – teigė J. Barzdys.

Apie 30–40 proc. biokuro Lietuvą pasiekdavo iš Baltarusijos. Dabar dėl įvestų sankcijų nebegaunama. Lietuvoje medienos deficitą sudaro sparčiai savo pajėgumus didinanti medienos apdirbamoji pramonė bei nekontroliuojamas pardavimas užsienio valstybėms. Reaguodama į pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugusias žaliavų kainas, Lietuvos Vyriausybė šilumai gaminti urėdijas ragina naudoti kuo daugiau vietinių miško kirtimo atliekų – pigiausio biokuro iš medienos skiedrų. Bet tiek direktorius, tiek jo pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys teigė, kad šis vadinamosios SM3 biokuro frakcijos kuras yra prastas dėl jame esančių priemaišų – lapų, žolių, o svarbiausia – žemių, kuriomis šakos apkimba jas tempiant per miško purvynus. Toks kuras, kaip sakė pašnekovai, nors ir dega, tačiau susidaro gerokai didesni kiekiai pelenų.


Konkurso „Pravėriau vario vartelius“ pirmos vietos laimėtojų darbai

Penkioliktasis respublikinis mokinių kūrybinių darbų konkursas „Pravėriau vario vartelius“, kurį tradiciškai organizuoja Salantų meno mokykla, šiemet įvyko virtualioje erdvėje. Konkurso organizatoriai sulaukė 218 darbų iš 41 ugdymo įstaigos, mokinius ruošė 48 pedagogai.

Darbai pateikti iš Biržų, Druskininkų, Joniškio, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Palangos, Panevėžio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Tauragės, Trakų miestų bei rajonų bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų.

Šio tradicinio renginio sumanytoja ir koordinatorė dailės mokytoja metodininkė Ingrida Taujanskienė. Konkurso partneriai – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Kretingos rajono švietimo centras. „Mūsų įstaigos sumanyto ir vykdomo konkurso tikslas – skatinti visos šalies mokinius kuo labiau pažinti mūsų tautos kultūros paveldą, ugdyti pagarbą etninės kultūros tradicijoms, poreikį jas tęsti, puoselėti mokinių kūrybinius ir meninius gebėjimus. Konkurso tema kasmet orientuojama į LR Seimo paskelbtus metus ar progines datas. Šįkart daug darbų buvo skirta Klaipėdos kraštui, ypač atliepiant Ievos Simonaitytės kūrybą“, – sakė I. Taujanskienė.

Kūrybinius darbus nuotoliniu būdu, iš anksto nežinodami jų autorių, vertino konkurso organizatorių sudaryta vertinimo komisija: Rima Baukaitė, Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos dailės mokytoja ekspertė, ji – ir komisijos pirmininkė; Lina Nikartienė, Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė; Ona Viskontienė, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos dailės mokytoja.

„Šiemet komisijos darbe nedalyvavau, tik pateikiau darbus virtualiai parodai. Tačiau mano nuomonė, vertinat darbus, dėl autorių kūrybiškumo, meninio lygio sutapo su komisijos nuomone“, – tvirtino I. Taujanskienė.


Tomas Perkumas – Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados prizininkas

Įvyko Lietuvos etninės kultūros globos tarybos inicijuota IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada. Tarp laimėtojų, prizininkų pateko ir Kretingos atstovai.

Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados IV etape varžėsi 60 moksleivių – regioninio olimpiados etapo nugalėtojų, kurie pademonstravo žinias apie Lietuvos etnografinių regionų tradicinę muziką, tautinį drabužį, tarmes ir patarmes, kulinarinį paveldą, kitas tradicijas, pristatė savo etnokultūrines veiklas.

Penktų–šeštų klasių amžiaus grupėje iš mūsų rajono II v. užėmė Linas Mockus – jį olimpiadai parengė mokytoja Adelė Žeimytė. Tarp VII–VIII kl. mokinių nugalėtojų iš mūsų rajono nebuvo, o IX–XII kl. amžiaus grupėje II v. užėmė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys dvyliktokas Tomas Perkumas, kurį olimpiadai parengė mokytojai Irutė Lapinskienė ir Stasys Stončius.

Tokia olimpiada nuo 2018 metų rengiama bendru Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pastangomis. Olimpiados tikslas – ugdyti brandžią, visapusiškai išprususią, tautiškai ir pilietiškai tvirtą asmenybę, gebančią priimti ir pasaulio kultūrų vertybes. 

„P. n.“ informacija


Konferencijos dalyvius pasveikino Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė.

Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ įvyko respublikinė teorinė-praktinė konferencija „STEAM ugdymas darželyje ir pradinėje mokykloje: mokau ir mokausi“.

Rudenį žengs žingsnį į priekį

„Karantinas mums atnešė ir gerų dalykų – išmokom renginius organizuoti ir virtualioje erdvėje“, – sveikindama tiek aktų salėje susirinkusius, tiek anapus ekrano esančius dalyvius, kurių kone iš visos Lietuvos užsiregistravo per 70, kalbėjo ugdymo įstaigos direktorė Snieguolė Bružė.

STEAM keliu jos vadovaujama mokykla-darželis „Žibutė“ pradėjo eiti 2018-aisiais, kaip sakė direktorė, „už rankos“ vedančias pedagoges Laurą Bajoriūnę ir Miretą Visockienę sutiko Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Po dvejų veiklos metų kretingiškės su kolegomis iandien jau taip pat dalijasi sklaida, kaip kūrybines idėjas pritaikyti praktikoje. „Mes esam atvira bendruomenė – mokomės pačios ir mokome kitus“, – sakė direktorė, akcentuodama, kad toks yra ir šios konferencijos šūkis.

S. Bružė pasidžiaugė šių metų naujiena – užmegztais bendradarbiavimo ryšiais su Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos fakulteto dėstytojais. Dalijimasis patirtimi su jais, sakė, tik dar labiau augins STEAM keliu einančių pedagogių kompetencijas. Žinia, kad „Žibutė“ apdovanota STEAM mokyklų ženklu ir kad yra priimta į Lietuvos mokyklų STEAM tinklą, kolektyvą pasiekė praėjusiais metais, o jau šį rudenį ugdymo įstaiga pretenduos į pažengusių STEAM mokyklų ženklą.


Pranciškonų gimnazijos mokiniai, savo verslo idėjas išsakantys mokomosiose mokinių bendrovėse: (iš kairės) Arvydė Paulauskaitė, Rokas Pauliukevičius, Tomas Valiūnas, mokytoja Inga Būgienė, Saulė Baltaragytė, Lukas Juodys ir Viltė Gruzdytė.

Pranciškonų gimnazijos jaunosios bendrovės dalyvavo „Junior Achievement“ suorganizuotoje Klaipėdos rajono mokinių bendrovių regioninėje „Expo“ mugėje, kurioje mokinių bendrovės ne tik buvo apdovanotos vardinėmis nominacijomis ir pelnė prizinių vietų – tai jaunuosius galbūt būsimus verslininkus paskatino ieškoti naujovių arba savo sumanytąsias idėjas ištobulinti taip, kad tai taptų jų ateities siekiamybe.

Klaipėdos rajono mokinių bendrovių regioninėje „Expo“ mugėje Pranciškonų gimnazijai atstovavo 4-ios mokomosios mokinių verslo bendrovės, iš kurių 3 buvo nominuotos ir taip paskatintos tolimesnei veiklai.

Dešimtokai Rokas Pauliukevičius kartu su Tomu Valiūnu sukūrė ir parduoda Lietuvos istorijos pagalbines mokymo ir mokymosi priemones. „Pastebėjome, kad istorijos vadovėliai yra nenuoseklūs, tad norėjosi sukurti susistemintas mokymo ir mokymosi priemones, kurios padėtų pasirengti egzaminams ir ne tik jiems“, – kalbėjo vaikinai, „Expo“ mugėje pelnę nominaciją kaip geriausias smulkiojo verslo pavyzdys, ir jų verslo idėja „Laiko juosta“ sulaukė paskatinimo verslo konsultacijų forma. Ar tęs savo verslo idėjas, vaikinai neskubėjo atskleisti – tam reikia laiko.

Paskatinimo konsultacijų forma ir II vietos įvertinimo kaip startuoliškiausias pasiūlymas sulaukė ir vienuoliktokės Arvydės Paulauskaitės idėja: ji parašė psichologinės saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“ ir, savo darbą įvardinusi kaip bendrovės „Elysium“ produktą, nusprendė, kad ji ir ateityje gali prisidėti prie mūsų visuomenės psichologinės būklės stabilumo. „Man buvo svarbu išgirsti svarią nuomonę iš įtakingų verslo žmonių“, – teigė Arvydė, kurios knyga jau yra parduodama, o savo ateitį mergina norėtų sieti su verslu.


Linksmoji Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ veržiasi į sceną:

siautulingą ir sarkastišką pasaką apie suaugusiųjų gyvenimo aktualijas Žvejų rūmų scenoje pasakos gegužės 14 d. (šeštadienį) 18.30 val.

Mitologiniai ir kartu realūs personažai trokšta išlieti savo širdgėlą – ateikite ir išklausykite!

Muzikinio teatro orkestrui diriguosiantis vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis žada daug gražios muzikos ir ypatingąjį finalinį kankaną.

Plačiau:

Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (klaipedosmuzikinis.lt)


Atžalyniečiai augins bendrystės sakurą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Kretingos mero Antano Kalniaus sveikinimai ir padėka – ilgametei festivalio organizatorei Auksei Antulienei.

Kretingoje praėjusį savaitgalį įvykusį tarptautinį jaunimo teatrų festivalį „Atžalyno scena“ 200 jo dalyvių vadino bendru trijų dienų sielos džiaugsmu: išlaisvėjus po pandemijos, suvažiavę ne tik iš mūsų šalies, bet ir geografiškai plataus Europos regiono – nuo Ispanijos iki Suomijos, – jie galėjo dalintis, bendrauti ir būti kartu – vieni su kitais ir su teatru.

Penktadienio vidurdienį teatro fiesta, į kurią atvyko 11 pakviestų kolektyvų, o juos pasveikino Kretingos rajono valdžios atstovai – meras Antanas Kalnius ir vicemeras Dangiras Samalius, prasidėjo teatrine atžalyniečių intriga-etiudu: iškilmingai atsivėrė durys į didžiąją žiūrovų salę, o personažai veržėsi į ją ir pro langus, šliaužė palei sienas. Dalyviai džiūgavo, kad nuo pat atidarymo čia pasijuto laukiami: užsieniečiai tvirtino, kad, nepaisant šalių kultūrinių skirtumų, jie juto, kad nebus distancijų, kad šitoje erdvėje šilta ir jauku, kaip įprastai ir būna dideliuose visa apimančiuose teatro namuose.

Pasak Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo tetaro „Atžalynas“ vyriausiosios režisierės ir šio tradicinio festivalio organizatorės Auksės Antulienės, šie metai Lietuvoje paskelbti Jaunimo metais, todėl ir spalvinga, dinamiška festivalio programa buvo orientuota ne pagal vaikų, o – jaunimo spektaklius. Dalyviai stebėjo vieni kitų darbus, mokėsi, dalijosi, aptarė kūrybinėse laboratorijose, įvyko bendras koncertas ir tautų vakaras.


RKL padėką Arimantui Mikaločiui (viduryje) įteikė RKL prezidentas Vidas Butkus (dešinėje) ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Per Prienuose įvykusius Regionų krepšinio lygos finalinio ketverto susitikimus Kretingos sporto mokyklos treneriui „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Arimantui Mikaločiui RKL prezidentas Vidas Butkus ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas įteikė padėką už reikšmingą indėlį į RKL vystymą.

„Matau, kad mano 11-os metų darbas Regionų krepšinio lygoje nenuėjo veltui, ir mano pastangas įvertino gerai sportą išmanantys žmonės, – teigė A. Mikaločius, kurio vadovaujama „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė iškovojo RKL čempionės vardą ir pateko į Nacionalinę krepšinio lygą. – Turime ir daugiau apdovanojimų – praėjusiais metais „Kretinga“ tapo geriausia lygos organizacija, mums pavyko įgyvendinti įvairių projektų, vienas kurių – RKL krepšinio „3x3“ turnyras Kretingoje.“

Trenerio pastebėjimu, prie RKL vystymosi jam pavyko prisidėti ir todėl, kad jis buvo šios lygos vykdomojo komiteto narys ir kartu su kolegomis sprendė įvairiausius klausimas.

„Nė neabejoju, kad Kretingos vardą galime rašyti didžiosiomis raidėmis, nes čia yra tikrai daug žmonių, kurie, dirbdami iš širdies, prisideda prie Lietuvos krepšinio vystymosi“, – kalbėjo RKL padėką pelnęs treneris.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos pirmoji komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, krepšinio turnyre Kretingoje iškovojo nugalėtojos vardą.

Kretingos sporto mokykloje įvyko krepšininkų, gimusių 2011 m., krepšinio turnyras, kurį laimėjo aikštės šeimininkė – „Kretingos sporto mokyklos-I“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus.

Galutinė turnyro lentelė atrodė taip: II v. – „Šiaulių KA-„Saulė“; III v. – „Panevėžio SC“; IV v. – „Ukmergės SC“; V v. – „Kretingos SM-II“ (treneris Aurimas Ivanovas). Pastarąją komandą sudarė gimusieji 2012 m., ir ši ekipa pakeitė į turnyrą nebegalėjusius atvykti krepšininkus.

Mūsų komandos sėkmę lėmė tokie susitikimų rezultatai: Kretingos rungtynių rezultatai: „Kretingos SM-I“ – „Ukmergės SC“ – 69:44 (rezultatyviausi buvo Dovydas Latvis – 21 tšk., Rėjus Benediktas Goriunovas – 15, Žymantas Paulauskas – 10); „Kretingos SM-I“ – „Panevėžio SC“ – 50:39 (Emilis Einikis – 25 tšk., R. B. Goriunovas – 15); „Kretingos SM-I“ – „Kretingos SM-II“ – 43:23 (D. Latvis – 10, Domantas Adomaitis – 8, Emilis Einikis – 7); „Kretingos SM-I“ – „Šiaulių KA-„Saulė“ – 45:35 (Ž. Paulauskas – 17, E. Einikis – 15, D. Latvis – 12, R. B. Goriunovas – 7).

Naudingiausiu komandos žaidėju išrinktas Ž. Paulauskas.

„Šį turnyrą paskyrėme treniruotėms įvertinti, kad matytume, kokia linkme reikėtų padirbėti, kadangi tie vaikinai pagal amžių dar nedalyvauja Moksleivių krepšinio lygos varžybose“, – turnyro tikslą apibūdino jo organizatorius A. Mikaločius, teigdamas kad jauniesiems krepšininkams yra būtina žaisti kuo daugiau rungtynių su savo bendraamžiais.

Jo treniruojama komanda pademonstravo gerą komandinę gynybą, kas varžovams ir neleido pelnyti lengvų taškų, o aikštės šeimininkams garantavo aukso medalius.

„Ateityje, manau, dalyvausime ir kituose miestuose rengiamuose turnyruose, rudenį planuojam išvykti į užsienyje organizuojamą turnyrą“, – komandos planus atskleidė A. Mikaločius, akcentuodamas, kad gimusieji 2011 m. vaikinai dar gali pradėti lankyti krepšinio treniruotes Kretingos sporto mokykloje: tikrai – ne vėlu, priimami visi norintys.

„P. n.“ informacija


Muziejaus gidė Olia Choli prie susprogdinto paminklo Stepanui Banderai liekanų

Įsakęs pradėti karą Ukrainoje Rusijos caras Vladimiras Putinas tautiečiams pareiškė, kad tokiu būdu bus kovojama su fašistais ir nacionalistais.

Šie žodžiai daug kam buvo ir yra nesuprantami – kaip galima užpulti kitą valstybę, o jos žmones vadinti fašistais. Apsilankius genocido aukoms skirtame Lvovo muziejuje „Kalėjimas Lonckio gatvėje“ ir muziejuje, esančiame Stary Ugryniv kaimelyje, V. Putino žodžių reikšmė tampa aiški.

Ukrainos istorijoje buvo įvairių etapų – buvo nepriklausomi ir turėjo pripažinti kitų valstybių valdymą, o Viduramžiais nemažai jos žemių įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Pats prasčiausias istorijos etapas vis dėlto buvo tas, kai po trečio Lietuvos ir Lenkijos Dviejų tautų Respublikos padalijimo 1795 m. dauguma jos žemių atiteko carinei Rusijai.

Maskvai priklausančioje Ukrainos dalyje buvo vykdomas spartus rusinimas, o nuo 1876 m. buvo ne tik draudžiama kalbėti ir rašyti ukrainietiškai, bet ir oficialiuose dokumentuose buvo išbrauktas žodis Ukraina.

V. Putino siekis yra toks pat, kaip ir tuometinio Rusijos caro – prisijungti Ukrainos žemes. Todėl V. Putinas neretai ir tvirtina: „Tokios valstybės, kaip Ukraina, nėra, tos žemės yra rusiškos.“

Žinant šį V. Putino prasimanytą melą nesunku darosi suprasti, kodėl labiausiai Kremliaus nemėgstamu ukrainiečiu jau 90 metų yra Stepanas Bandera. Mat šis 1909 metų sausio pirmą dieną šventiko šeimoje gimęs vyras yra tapęs ukrainiečių kovų už nepriklausomybę simboliu.

S. Bandera sukūrė programą įtakingiausiai patriotinei partijai, išgalvojo ir pirmas viešai teisme suriko garsųjį šūkį „Slava Ukrainie! Herojam slava!“ S. Bandera atsisakė ne tik Maskvos, bet ir Lenkijos bei nacistinės Vokietijos siūlytos dalinės Ukrainos autonomijos, ir pareiškė, kad tikslas yra vienintelis – atgauti nepriklausomybę.


Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Kretingos kraštietis Paulius Drungilas įsitikinęs, kad matematikos studijos lavina abstraktų mąstymą, kas labai vertinama darbo rinkoje.

Kretingoje gimęs ir augęs Paulius Drungilas užima svarbias pareigas Vilniaus universitete – jis yra Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas, tačiau gimtojo krašto nepamiršta ir savo darbais stengiasi motyvuoti jaunąją kraštiečių kartą.

Prof. Pauliaus Drungilo komandos iniciatyva Palangoje buvo suorganizuotas seminaras „Studijos ir mokslas VU Matematikos ir informatikos fakultete“, skirtas Vakarų Lietuvos mokytojams ir mokiniams: MIF komandai labai svarbu užmegzti ryšį su būsimaisiais studentais, padrąsinti juos siekti mokslo, o prof. Pauliui Drungilui tai ir asmeninis įsipareigojimas įkvėpti kraštiečius drąsos matematikos studijoms.

– Seminare bendravote su moksleiviais, darbe skaitote paskaitas studentams. Ar skiriasi jaunosios kartos ir Jūsų požiūris į matematikos mokslus?

– Mokydamasis dešimtoje klasėje žinojau, kad studijuosiu matematiką. Kitų variantų nesvarsčiau. Daug dirbau rengdamasis matematikos olimpiadoms, tad stodamas į Vilniaus universitetą turėjau gerus matematikos pagrindus. Vis dėlto tuo metu miglotai suvokiau, kas yra matematikos mokslas. Tik po pirmųjų studijų metų universitete man paaiškėjo, kiek daug šakų turi matematikos mokslas ir kaip mūsų visų kasdienybė nepastebimai persmelkta matematikos. Man sunku spręsti apie jaunosios kartos požiūrį į matematikos mokslus. Prisimindamas save mokykloje, spėju, kad mokiniai apie matematiką galvoja remdamiesi mokyklinės matematikos patirtimi.

– Kokie išlikę ryškiausi prisiminimai iš mokyklinių metų?

– Esu baigęs Kretingos Simono Daukanto vidurinę mokyklą, dabar ji – progimnazija. Išlikę šilti prisiminimai apie visus mokytojus. Nuo aštuntos klasės pas matematikos mokytoją Vytautą Narmontą pradėjau lankyti neformalų matematikos būrelį, spręsdavome įvairiausius matematikos uždavinius. Mokytojas uždavinius spręsdavo kartu su mumis – tai buvo labai svarbu, nes galėjome gyvai stebėti matematinio samprotavimo eigą ir mokytis.


Mėgstantys keliauti pėsčiomis Kretingos rajono gyventojai ir svečiai, siekiantys pabūti santarvėje su savimi, gamta ir Kūrėju, pagaliau galės tai padaryti: pabaigtas ženklinti Šv. Jokūbo kelio per Kretingos rajoną maršrutas. Specialiais stulpais ir Šv. Jokūbo kelio simboliu – mėlyname fone geltona kriaukle ir rodykle – sužymėti trys kelio ruožai, įspūdingomis vietovėmis nuo Plungės rajono ribos ligi Palangos laukia piligrimų ir žygeivių.

Trys ruožai – pusšimtis kilometrų

Pernai pradėti Šv. Jokūbo kelio, kurio bendras ilgis Kretingos rajone apie 50 km, ženklinimo darbai baigti praėjusią savaitę. Ketvirtadienį paskutiniai ženklai buvo sustatyti Kartenoje, penktadienį – Žalgirio seniūnijoje.

Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė priminė, kad mūsų rajone piligriminis kelias suskirstytas į tris ruožus. Pirmasis, prasidedantis Plungės rajone, Pakutuvėnuose, yra 21 km ilgio, jį įveikti pėsčiomis užtrunka apie 4,5 val. Į Kretingos rajono teritoriją keliaujantieji įžengs netoli Kartenos aerodromo, Mamių kaime. Paėjėjus apie 7 km vingiuotais miško takeliais žygeiviai pasieks vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūrusį Kartenos miestelį, kurį puošia vienintelė Žemaitijoje bebokštė neobarokinė bazilikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Netoli už Kartenos piliakalnio, kairiajame Minijos krante, Abakų kaimo pakraštyje, nuo seno garsėja Abakų lurdas. Šiame ruože yra ir vienintelis Kretingos rajone Šv. Jokūbo kryžius, kuris dekoruotas piligrimų simboliu – kriauklėmis, ant jo išdrožinėtas Šv. Jokūbas, einantis į 12-os vartų šventyklą ir lydimas būrio piligrimų.

Antrasis ruožas nuo Kartenos iki Kretingos yra 18 km ilgio, jį įveikti užtruktų apie 3,5 val. Didžiąją kelio dalį žygeivius lydės tekantis Minijos vanduo, miško ir pievų ramuma. Įžengę į Kretingos miestą piligrimai vingiuotu Pastauninko parko keliuku prieis penktąjį šimtą metų skaičiuojančią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Kretinga garsi sakraliniu paveldu: čia ir tarpukariu statyta lurdo grota, šventuoju vadinamo garsaus botaniko ir vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas su koplyčia, neogotikinė grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.

Trečiasis 15 km ilgio kelio ruožas, kurį galima įveikti per 3 val., nuo Kretingos per Rūdaičius veda iki Žibininkų. Kelionę siūloma pradėti nuo Kretingos dvaro, nuo kurio piligriminis kelias veda nedidelės Rūdaičių gyvenvietės link, kur žygeivius pasitiks nedidelė, vietinių gyventojų su meile statyta koplyčia ir Rūdaičių šv. Antano Paduviečio koplyčia, įkurta gyvenvietės kultūros centre, pailsėti kvies tvenkinio, kurį supa parkas su keliolika vietinių Kretingos rajono meistrų kurtų medinių skulptūrų, pakrantės. Aplankius Rūdaičių piliakalnį, miškų takeliai nuves iki HBH pramogų komplekso. Maršrutas baigsis prie poilsio ir sveikatininimo centro „Atostogų parkas“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas