Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1650) 2022-04-29

Gargždelės kapinių plėtrai numatytas greta esantis 1,5 ha sklypas. Tačiau gyventojus glumina, kad vis dar nepanaikinamas statybinių atliekų sąvartynas, pradėjęs augti prie kapinių prieš dešimtmečius.

Salantų miesto prieigose, už 2 km nuo bažnyčios esančios Gargždelės kapinės žmonėms, ypač – senyvo amžiaus, sunkiai pasiekiamos. Dar pernai Salantų ir Imbarės seniūnijos gyventojai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kad šiltuoju metų laiku ar bent prieš šventes autobusas Kretinga–Salantai prasuktų pro kapines, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Salantiškiams akis bado ir nuo seno greta kapinių atsiradęs didžiulis statybinių atliekų sąvartynas.

Maršrutą suderins ligi birželio

Problemą dėl maršruto į kapines salantiškiai priminė ir Kretingos rajono merui Antanui Kalniui, šią savaitę Salantuose pristačiusiam savo veiklos ataskaitą, o vakarykščiame Kretingos rajono tarybos posėdyje ją iškėlė Salantų kraštui atstovaujanti rajono politikė Vitalija Valančiutė.

Rajono tarybos narė patikino, kad Salantų ir Imbarės gyventojams buvę pažadėta, kad maršrutas iki Gargždelės kapinių atsiras ligi Motinos dienos, tačiau akivaizdu, kad problema vis dar nesprendžiama. „Jaunimas išsivažinėjęs, kapines lanko daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie nevairuoja automobilių. Pėsčiomis neštis gėles ar įrankius jiems yra tolokai. Žmonės prašė autobuso bent jau tuo laiku, kai tvarkomos kapinės. Manau, kad važiuotų į jas žmonės ir iš Kretingos, o gal ir iš Palangos“, – kalbėjo V. Valančiutė.

Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė sakė, kad maršruto dar nespėję aptarti su įmonės „Autobusų parkas“ vadovu Arvydu Dyburiu. „Vadovas dėlioja maršrutą, atsižvelgdamas į realias galimybes. Salantiškiai pageidauja, kad autobusas ligi kapinių kursuotų penktadieniais, nes tą dieną jų mieste vyksta turgus, ir žmonės galėtų išsyk, nusipirkę gėlių, važiuoti sutvarkyti kapus, o po 2 val. kitu autobusu sugrįžti“, – kalbėjo S. Jazbutienė.

Tačiau ji sakė mananti, kad iki Tėvo dienos birželio pradžioje problemą dėl maršruto pratęsimo pavyks išspręsti. Gargždelės kapinių prižiūrėtojas Bronius Katkus priminė, kad iš senų laikų prie kapinių dar likusi ir stotelė, o ir vietos apsisukti autobusui automobilių stovėjimo aikštelėje pakanka.


Virginija JOVAIŠIENĖ:

– Vienuolynais garsėjančios Kretingos reprezentacinis ženklas – „akis“? O kodėl „akis“? Na, sakoma, pažvelk į žmogaus akis – gilumą pamatysi... Bet nežinau, ar tai tinka miestui. Turkija irgi turi akį-amuletą, kuris naudojamas apsisaugoti nuo blogos akies ir bet kokios žalos.

Genovaitė PAKUTINSKIENĖ:

– Ta „akis“ kainavo 12 tūkstančių eurų? Nežinau, kodėl rajono Savivaldybė Kretingai parinko būtent šį reprezentacinį ženklą, bet žino jį užsakę specialistai ir dizaineriai. Aš tokio nerinkčiau. Ir skvere esanti akies forma, kurioje pasodintos gėlės, nepatinka, kažko trūksta.

Rimantas JASNAUSKAS:

– Niekada nesusimąsčiau, koks galėtų būti Kretingos ženklas. Yra daug gražių vietų – gal jos turėtų būti miesto vizitinė kortelė? „Akies“ logotipo, kuris atspausdintas ant rajono Savivaldybės siunčiamų raštų, nemačiau, nes tų raštų aš negaunu.

Laimutė DIRVANSKIENĖ:

– Man reprezentacinis ženklas labiau asocijuotųsi su Kretingos miesto istorija, su 5-iais veikiančiais vienuolynais, seniausia Žemaitijoje išlikusia gotikinio stiliaus bažnyčia – objektais, kuriuos lanko turistai. Negirdėjau, kad reprezentuotų „akis“.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino Savivaldybės įmonių 2021 metų veiklos ataskaitas. Uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ ir „Kretingos turgus“ 2021 metus užbaigė turėdamos nuostolį, kitos įmonės didesnį-mažesnį pelną.

Svarstant įmonių praėjusių metų veiklos ataskaitas tiek komitetų posėdžiuose, tiek taryboje, daugiausia politikų kritikos strėlių, pastabų, klausimų kliuvo uždarųjų akcinių bendrovių „Kretingos vandenys“ ir Kretingos autobusų parkas direktoriams Tomui Jurgučiui ir Arvydui Dyburiui, nors pastarojo vadovaujama įmonė 2021-uosius užbaigė su jai įprastu nedideliu, šįkart beveik 40 tūkst. eurų pelnu (2020 m. rezultatas – 32 tūkst. eurų pelnas).

Ketverius metus pelningai dirbę „Kretingos vandenys“ 2021-uosius užbaigė turėdami 118,92 tūkst. eurų nuostolį. Nors politikai pripažino, kad Savivaldybės įmonės pelnų vaikytis neturėtų, kad svarbiausias šių įmonių tikslas yra gyventojams, įmonėms ir įstaigoms teikti kuo kokybiškesnes už optimaliausią kainą paslaugas. „Kretingos vandenims“ kovo mėnesio tarybos posėdyje nepavyko patikslinti įmonės 2016–2019 metų ir 2020–2022 metų veiklos planų, juos papildant tiems laikotarpiams neplanuotomis, bet padarytomis investicijomis.


Sekmadienio pavakarę Darbėnų gimnazijos specialiosios pedagogės ir administracija dalyvavo pažintiniame susitikime su partneriais iš Amerikos – Elmhurst miesto Čikagos vakariniame priemiestyje Yorko bendruomenės vidurinės mokyklos, kurioje mokosi 2 tūkst. 900 mokinių, pagalbos specialistais ir direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu specialųjį ugdymą, Skip Kumm, kuris yra šios srities mokslų daktaras.

„Su Amerikos kolegomis dalijomės patirtimi apie įtraukųjį ugdymą. Smagu buvo sužinoti, kad dirbame panašiai, kaip kolegos amerikiečiai. Didelių skirtumų šioje srityje neradome, tik tai, kad Amerikoje įtraukusis ugdymas taikomas jau nuo 1970 metų, jie turi pakankamai specialistų ir daugiau šiuolaikiškų priemonių, o mes tik žengiame pirmuosius žingsnius“, – teigė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Darbėniškės pedagogės sužinojo, jog amerikiečiai stengiasi, kad kiek įmanoma daugiau vaikų su įvairiais poreikiais mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklose. „Mes nuo rugsėjo taip pat planuojame specialiųjų poreikių vaikams labiau pritaikyti ugdymo turinį. Manome, kad užsimezgęs šiltas bendravimas išaugs į abipusiai naudingą bendradarbiavimą“, – ateities planus įvardino S. Litvinienė.

Susitikimą inicijavo Yorko mokyklos istorijos mokytojas Justinas Riškus, lietuvių kilmės amerikietis. Partnerius Amerikoje Darbėnų gimnazijai surado Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijos „Saulutė“, kuri nuo 1993 m. rūpinasi sergančiais ir negalią turinčiai vaikais Lietuvoje, vadovė Daina Siliūnas.

„P. n.“ informacija


Konferencijos dalyvius rajono Švietimo skyriaus vardu pasveikino specialistė Lina Jadenkuvienė, konferencijos rengėjų vardu – Marijos Tiškevičiūtės mokyklos jaunieji dainininkai.

Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla kartu su partneriais Kretingos rajono švietimo centru, Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija ir Kretingos muziejumi surengė respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Mes skirtingi ir ypatingi, bet mes kartu“, kurios esminis tikslas – su bendraminčiais aptarti įtraukiojo ugdymo iššūkius, kuriuos švietimo įstaigos patirs nuo 2024 metų.

Konferencijoje pranešimus įvairiomis, su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu ir mokymu susijusiomis, temomis skaitė Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pedagogės Gintarė Urbonienė, Edita Strikienė, Ingrida Jonkienė, Aurelija Lukošienė ir Angelė Kleinauskaitė, taip pat – viešnios iš Vilniaus rajono Eitminiškių gimnazijos, Vilniaus Spindulio gimnazijos, Klaipėdos Litorinos mokyklos, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos. Renginio partneriams atstovavo Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Vaidota Vaišienė, kalbėjusi tema „Išgirskime vieni kitus: vaikai, tėvai ir mokytojai įtraukiojo ugdymo kontekste“, ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pristatęs pranešimą „Įtraukties raiška „Mokyklos visiems“ idėjų kontekste“. Renginio organizatorės Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė aptarė šios mokymo įstaigos patirtį, ugdant ypatingus, tai yra specialiųjų poreikių, vaikus.


Projekto „Spindinti Lietuva“ prodiuserė ir ansamblio „Canto Fiorito“ atlikėja (mecosopranas) Renata Dubinskaitė Pranciškonų gimnazijos mokiniams pristatė garsius Vilniuje gyvenusius ir kūrusius baroko epochos kompozitorius.

Trečiadienio vakarą tyloje skendinčius Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios skliautus sudrebino didingi seniausių Lietuvoje veikiančių vargonų garsai, erdvę pripildė profesionalių senosios muzikos ansamblių „Canto Fiorito“ (Lietuva) ir „Silva Norvegica“ (Norvegija) atliekami G. B. Cocciola, T. Merula, A. Pacelli, L. Marenzio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Skatina domėtis senąja muzika

Tokia buvo ansamblių „Canto Fiorito“ ir „Silva Norvegica“ surengto moksleiviams skirto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) muzikos paveldo edukacijos projekto „Spindinti Lietuva“ baigiamoji dalis, į kurią, šv. Mišioms pasibaigus, pakviesta visuomenė.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė prodiuserė ir atlikėja (mecosopranas) Renata Dubinskaitė, projektu „Sindinti Lietuva“ moksleivius ir mokytojus siekiama paskatinti domėtis senąja muzika bei senoviškais instrumentais: kornetais, barokiniais trombonais, kuriais seniau būdavo grojama kartu su bažnyčios vargonais. Taip pat – atskirti, kuo senoviški instrumentai skiriasi nuo šiuolaikinių modernių, pajausti LDK laikotarpio muzikos dvasią.

Bet iki projektą vainikavusio plačiajai publikai skirto pagrindinio koncerto (pieš tai mokiniams jie vyko su pasakojimais bei užduotimis) Kretingos meno mokyklos ir Pranciškonų gimnazijos moksleiviai žinių sėmėsi keliuose užsiėmimuose. Pirmiausia – savo ugdymo įstaigose muzikos pedagogų perteiktoje projekto sumanytojo ir meno vadovo brazilų kilmės išilginės fleitos ir korneto virtuozo Rodrigo Calveyra parengtoje įžanginėje multimedijų pamokoje, kurioje vaikai buvo supažindinti su senosios muzikos sąvoka ir principais, skirtumais tarp istorinių ir moderniųjų instrumentų, originalų ir kopijų, sužinojo istorinių vargonų reikšmę.


Gegužės 3 d. 18 val. Klaipėdos „Žvejų rūmuose“ žiūrovai turės galimybę išvysti režisieriaus Rimo Tumino spektaklį „Madagaskaras“ pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.

Pjesė „Madagaskaras“ originaliai, saviironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. 2004-aisiais, premjeros metais, M. Ivaškevičius apie šią pjesę rašė: „Lietuvos perkėlimo į Afriką idėja kilo tarpukario geopolitikui Kazimierui Pakštui. Mintis šią idėją perkelti į teatro sceną šovė mūsų laikų režisieriui Rimui Tuminui. Man buvo pasiūlyta perkelti visa tai į popierių. Taip gimė pjesė „Madagaskaras“ Iš tiesų Lietuva taip niekada ir nebuvo perkelta į Afriką, todėl ši pjesė ir yra apie tai, kaip Lietuva niekada nebuvo perkelta į Afriką. Kitaip tariant – tai pjesė apie tą Lietuvą, kuri taip niekur ir neišsikėlė.“

„Madagaskaras“ – vienas lankomiausių Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklių, kurio premjera įvyko dar rekonstruojamo teatro fojė 2004 m. Nuo savo gyvavimo pradžios spektaklis buvo parodytas ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir Latvijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Serbijoje, Rusijoje, Lenkijoje.



25-erių kretingiškė Dovilė Tarasevičiūtė džiaugiasi po aštuonerių metų į Kretingą sugrįžusi iš Jungtinės Karalystės.

25-erių kretingiškė Dovilė Tarasevičiūtė, mokydamasi Pranciškonų gimnazijoje, svarstė apie mokslus, susijusius su finansais, kadangi mėgo tiksliuosius mokslus. Taip pat manė, kad žais krepšinį, nes kurį laiką tuo laisvalaikiu užsiėmė. Vis dėlto mergina, būdama penkiolikos metų, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, bet po aštuonerių metų ji grįžo į gimtąjį kraštą.

Įgijo patirties

Išvykusi į užsienį D. Tarasevičiūtė mokėsi anglų kalbos, dirbo. Koledže (College of West Anglia) ji pasirinko verslo vadybą, nes manė, kad ši profesija gana paklausi, apima klientų aptarnavimą, restoranus, logistiką. Mokydamasi Dovilė tuo pačiu „kopė karjeros laiptais“ dirbdama viešbutyje. Po mokslų koledže, kretingiškė studijavo teisės bakalaurą universitete (Anglia Ruskin University).

„Man labai patiko švietimo sistema. Turėjau laisvę interpretuoti įvairiuose darbuose, rašydama esė. Nors žmonių nuomonės atliktuose darbuose išsiskirdavo, tačiau visi būdavo teisūs. Džiaugiuosi, kad turėjau laisvę išreikšti save“, – apie studijas kalbėjo D. Tarasevičiūtė, sakydama, kad iki šiol nepamiršo įgytos patirties.

Dėl asmeninių priežasčių grįžusi į Lietuvą ir apsigyvenusi gimtajame krašte Dovilė pajautė skirtumą – čia, pajūryje, mažiau šurmulio negu buvo užsienyje, daugelyje sričių – lėtesnis tempas, išskyrus darbą.

„Užsienyje žmonės buvo labiau atsipalaidavę, linkę leisti laiką su draugais ar šeima, gyvenime mažiau rutinos. Čia, Lietuvoje, žmonės labiau pasinėrę į buitį“, – pastebėjimais dalinosi pašnekovė. Ji atviravo, kad norėtųsi susipažinti su kitais žmonėmis, pabendrauti.


Televizijos žaidime „Kas ir kodėl“ varžėsi bibliotekininkė Paulina Sutkutė ir bibliotekininkas darbui su jaunimu Mindaugas Orlovas (Dešinėje).

Nacionalinės bibliotekų savaitės proga šią savaitę televizijos žaidime „Kas ir kodėl?“ žaidė tik bibliotekininkai iš įvairių šalies bibliotekų. Į šį žaidimą pateko ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Paulina Sutkutė ir vyresnysis bibliotekininkas darbui su jaunimu Mindaugas Orlovas.

Kretingiškiai žaidime varžėsi atskirai, kovoti vienam prieš kitą neteko. Paulinai teko žaisti prieš Kauno rajono bibliotekos bibliotekininkes. „Galvojau, kad seksis blogiau. Išėjau į dienos finalą, bet jame vienu tašku pralaimėjau kolegei iš Kauno, – apie dalyvavimą kalbėjo P. Sutkutė. – Smagi patirtis dalyvauti tokiame žaidime. Labai gera atmosfera, nesijautė didelės įtampos, ir vedėjas, ir komanda gerai nuteikė.“

Dalyvauti žaidime patiko ir M. Orlovui. „Buvo labai smagu. Laimėjau puodelį ir arbatos rinkinį. Nejaučiau streso ar įtampos, tačiau jaučiausi labai susijaudinęs. Buvo įdomu pamatyti, kaip ten viskas vyksta“, – apie patirtį žaidime kalbėjo Mindaugas. Labiausiai kretingiškiui įsiminė organizuotas televizijos darbas: „Viskas vyko labai operatyviai ir sklandžiai.“

„Kuprinės“ informacija


Rasa ŽUTAUTAITĖ, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Mūsų kelias iki egzaminų truko 12 metų. Pasirengimas anglų kalbos egzaminui, labai ilgas ir kupinas visokiausių emocijų, atradimų ir nusivylimų. Egzaminas trumpas, o pasirengimui buvo įdėta labai daug pastangų. Egzaminas – lyg sapnas ar iliuzija, todėl labai sunku suvokti, kaip greitai tai praėjo. Todėl keista ir nesuvokiama yra kiti artėjantys egzaminai, nes tai – didelė atsakomybė. Kartais su draugais juokaujame, kodėl į egzamino patalpą nėra įleidžiami pašaliniai asmenys, kodėl nėra daromos nuotraukos iš egzamino, o gal visa tai – tik iliuzija.

Kajus KUTELIS, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Jaučiuosi pasirengęs egzaminams, nes 12 metų nuosekliai mokiausi ir ruošiausi jiems. Taip pat dar yra laiko pasirengti ir gerai išlaikyti brandos egzaminus. Svarbiausia – mokėti susitvarkyti su jauduliu ir parodyti visas savo žinias. Savo bendraamžiams linkiu per likusį laiką pakartoti viską, ką mokėmės mokykloje, ir stengtis nugalėti jaudulį.

Augustė BENDIKAITĖ, Pranciškonų gimnazija:

– Jaučiuosi keistai, nes greitai pasibaigs šis dar ne tiek daug atsakomybių turintis laikotarpis ir prasidės suaugusio žmogaus gyvenimas. Taip pat jaudulį kelia artėjantys egzaminai, nes visada atrodė, kad jie dar toli, tačiau iš tikro jie labai arti.

Agnė IRKINAITĖ, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Artėjant egzaminams tikrai jaučiu daugiau nerimo. Pasidaro šiek tiek baisu, kai supranti, kad tuoj baigsi mokyklą. Svarbiausia, nors ir apsikrovus darbais bei knygomis, rasti laiko pailsėti. Norisi, kad viskas greičiau praeitų, nes prasidės naujas gyvenimo etapas ir įvairūs nauji iššūkiai.

Abiturientus kalbino Vaidas MAŽONIS

Nuotr. iš asmeninio pašnekovų albumo


Praktiškais patarimai, kaip pasirinkti dalykus dešimtoje klasėje dalijosi Vydmantų gimnazijos pavaduotoja Bronė Kietelytė.

Artėjant vasarai ir baigiant dešimtą klasę mokiniams tenka pasirinkti, kokiu keliu toliau eiti: tęsti mokslus, rinktis profesiją ar baigti mokyklą. Negana to, jiems dar reikia nuspręsti, ką studijuos baigę dvylika klasių, nes turi pasirinkti, kokias pamokas vienuoliktoje klasėje lankys.

Tokio pasirinkimo akivaizdoje daugelis jaunuolių jaučiasi pasimetę ir neužtikrinti. Dažnai šalia nėra žmogaus, su kuriuo būtų galima pasikonsultuoti. Įžvalgomis ir nuomone apie pasirinkimus dešimtoje klasėje pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, praktiškų patarimų davė Vydmantų gimnazijos pavaduotoja Bronė Kietelytė.

Įtaigūs ir perspektyvūs laikai

Vienas dalykų, sujaukiančių žvilgsnį ateitin, yra kaip niekada plačios galimybės. „Esame neapibrėžtumo situacijoje, – teigė psichologė V. Gridiajeva. – Tokia pasirinkimo laisvė turi didelį atsakomybės svorį: ar teisingai elgiuosi? Ko man klausyti: savo vidinio balso ar 10 nuomonių aplink? Savo nuomonėmis dalinasi visi, kas netingi: tėvai, draugai, merginos, vaikinai, mokytojai, nuomonių formuotojai. Dažnai tenka susidurti su pasimetusiais jaunais žmonėmis, kuriems mokytojai sako, kad jis gyvenime turi daryti kažką susijusio su matematika, biologija ar kalbomis. O jis galvoja sieti gyvenimą su visai kita kryptimi.“

Priimant pirmą tokį svarbų sprendimą, anot specialistės, kritika skaudina. Ne vien šeima, bet šiuo metu – ir socialiniai tinklai, verčia manyti, kad tik puiki karjera atneša laimę. Pasak V. Gridiajevos, kai pradedama kalbėti apie tai, kas yra laimė – paaiškėja, kad tai – noras įrodyti visiems, jog vis dėlto iš tavęs gali kas nors būti. Tokia aplinkos įtampa sukuria visą jausmų ir situacijų amplitudę.

Viena tokių situacijų yra nenoras studijuoti. Priežasčių tam atsiranda įvairiausių, tačiau svarbu atskirti, iš kurios pasąmonės pusės jos kyla. Tai baimė dėl pokyčių ar paprasčiausiai tingėjimas? Šią tendenciją psichologė yra linkusi vadinti „sustingimu“. Atsakomybė šiais itin komfortiškais laikais tampa atgrasi. Tai veikiau yra šeimos aplinkos ir auklėjimo problema. Psichologė sakė, kad pasaulyje įsivyravusi tendencija vaikus auginti taip, lyg jie būtų visatos centras, vietoje to, kad augintų su meile ir ugdant įgūdžius. Tėvams reikia ne kurstyti problemas, o kartu spręsti jas su savo atžalomis. Radus bendrą kalbą, jaunuoliai vis plačiau pravers duris į savo vidinį gyvenimą ir dalysis juo su tėvais, taip padėdami tėvams geriau juos suprasti, užjausti, duoti taiklesnius patarimus. Kritiką galima keisti į smalsumą.


Jaunieji maltiečiai savo veiklą pradėjo dar 1993 m. Šiandien jaunuoliai savanorystei buriasi 25 Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei vienija apie 500 savanorių. Savo veiklą jaunieji maltiečiai aktyviai vykdo ir Kartenoje.

Patinka savanoriauti

Pasak Kartenos jaunųjų maltiečių vadovės Vidos Tamošauskienės, Kartenoje maltiečiai šaknis įleido 1996 m. lapkritį, ir tai – viena seniausių grupių Lietuvoje.

Šiuo metu Kartenoje yra beveik dešimt jaunųjų maltiečių savanorių. „Džiaugiuosi, kad savanorystė Lietuvoje kasmet vis populiarėja ir kad mūsų mažame miestelyje atsiranda jaunuolių, kurie nori savanoriauti ir padėti kitiems“, – V. Tamošauskienė pasidžiaugė norinčiais dalyvauti maltiečių veikloje.

Viena tokių savanorių Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro aštuntokė Gabrielė Mataitytė, jaunųjų maltiečių veikloje dalyvaujanti maždaug 2–3 metus. „Veikloje pradėjau dalyvauti netikėtai. Jau nuo pradinių klasių mačiau, kaip vyresnių klasių mokiniai vaikšto mėlynais maltiečių džemperiais. Pradėjus mokytis vyresnėse klasėse, vadovė Vida pasiūlė pamėginti šią veiklą. Ir man patiko. Patiko jų užsispyrimas, jų noras kažką veikti“, – patirtimi dalijosi mergina.

Paklausta apie tai, ką jai duoda savanorystė, Gabrielė sakė: „Man savanorystė padeda suprasti, kas man patinka ir nepatinka. Pavyzdžiui, jeigu nežinai, ką daryti šiuo laikotarpiu gyvenime, tai manau, reiktų pamėginti savanoriauti. Jeigu ne maltiečių organizacijoje, tai kažkur kitur.“


Tarptautinės virtualios mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvos-konkurso „Trapi taika“ dalyviai savo darbais palaikė Ukrainos tautos laisvės siekį.

Kretingos Simono Daukanto progimnazija, paskelbusi tarptautinę virtualią mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvą-konkursą „Trapi taika“, sulaukė apie 200 mokinių ir mokytojų darbų. Su konkurso nugalėtojų darbais bus galima susipažinti jau šiandien, balandžio 29 d., Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje atidarytoje parodoje.

„Šiuo metu netyla kalbos apie karą Ukrainoje, o klasėse mokomės iš dabar vykstančių globalinių procesų. Mokiniai, mokytojai, mokyklų bendruomenės nerimauja, bijo, smerkia. Tad, organizuodami konkursą „Trapi taika“, užplūdusias emocijas pasiūlėme perkelti į kūrybinius darbus“, – kalbėjo dailės mokytoja Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė.


Nei malkų skaldyklės, nei pinigų

  • Iš policijos suvestinių

Šešiasdešimtmetį perkopęs vyras balandžio 14 d. pagal skelbimą internete ketino įsigyti malkų skaldyklę, už kurią pardavėju prisistačiusiam asmeniui pervedė avansą – 500 eurų. Tačiau prekės iki šiol negavo, pinigai nebuvo grąžinti. Pasijutęs apgautas žmogus trečiadienį kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą. Vyksta tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Antradienį apie 18.30 val. Kretingoje, Klaipėdos g., pastebėta, kad iš sandėliuko pavogtas motoroleris „Kymco kg10B“. Savininkui padaryta 750 eurų žala. Balandžio 23 d. apie 9 val. atvykęs į negyvenamąją sodybą Jakštaičių kaime, 1947 m. gimęs vyras pastebėjo, kad pavogti žemės ūkio padargai ir dalis metalo laužo. Žala siekia 1 tūkst. eurų.

Pradėti vagystės tyrimai.

„P. n.“ informacija


Baigiasi Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės – praėjusią savaitę paaiškėjo visos keturios komandos, kurios kovos jau sekmadienį, gegužės 1 d., įvyksiančiuose pusfinaliuose. Pirmosiose įspūdingai vykusiose rungtynėse „Sanpola Baltija-SK Granitas“ 74:73 pačioje susitikimo pabaigoje sugebėjo nugalėti „Virusą“, kuriam iki pusfinalio trūko vos vieno taško. Nugalėtojų komandoje rezultatyviausias buvo Vidas Veryga (7/12 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai, 7 išprov. pražangos) su 26 taškais, o Daliaus Daukanto (2/4 tritaškiai) kraityje – 12. „Virusui“ didžiąją dalį taškų surinko Aidas Viskontas (6/10 dvitaškiai, 12/12 baudos, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 11 išprov. pražangų, 42 naud. balai) – 36 ir Povilas Šakinis (3/4 dvitaškiai, 8/8 baudos, 8 atk. kamuoliai, 9 išprov. pražangos, 36 naud. balai) – 23. Antrosiose rungtynėse „Pajūriškių 13“ po I kėlinio turėjo 16 taškų deficitą (7:23), bet laimėjo likusius kėlinius ir kiek netikėtai eliminavo iki tol III vietoje buvusią „Kretingos santechniką“. „Pajūriškių 13“ komandą į pergalę vedė Darius Skuodas (8/12 dvitaškiai, 8/11 baudos, 8 atk. kamuoliai, 8 išprov. pražangos, 30 naud. balų), surinkęs 27 taškus, dar 19 pridėjo Laurynas Vadapalovas (9 atk. kamuoliai). „Kretingos santechnikos“ komandoje daugiausiai taškų pelnė Laimonas Puidokas (4/4 baudos, 8 atk. kamuoliai) – 13, Deivydas Balčiūnas – 11. Pusfinalyje „Urbovita“ susitiks su „Sanpola Baltija-SK Granitas“, o Salantų „Granitas“ bandys dar kartą įrodyti pranašumą prieš „Pajūriškių 13“ komandą.


Augindamas pamainą Kretingos rinktinei Regionų krepšinio lygos varžybose, Kretingos sporto mokyklos treneris Aurimas Ivanovas teigė, kad rezultatas pastebimai pagerėjo ir Moksleivių krepšinio lygoje.

Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2005 m. ir treniruojami Aurimo Ivanovo, sezoną baigė ne tik Regionų krepšinio lygoje (RKL), kurioje Sporto mokyklos komanda startavo pirmą kartą: vaikinai įsivertino ir savo pasiektą rezultatą Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U-17 B divizione.

Jame rungtyniaudami mūsiškiai, iškovoję 8 pergales ir patyrę 4 pralaimėjimus, tarp 7 komandų užėmė II vietą ir pirmą kartą per pastaruosius 3 metus pateko į atkrintamąsias rungtynes. Pirmą ratą Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai susitiko su Marijampolės sporto centro bendraamžiais, kurie, kaip ir kretingiškiai, žaidė RKL. Nors Kretingos krepšininkai ir turėjo namų aikštės pranašumą, vis dėlto rungtynes pralaimėjo 67:72, išvykoje – 69:79. Taigi marijampoliečiai seriją iki dviejų pergalių ir laimėjo 2:0.

„Žaidėme dvejas įtemptas rungtynes. Pralaimėjome komandai, kuri galutinėje rikiuotėje tapo Moksleivių krepšinio lygos III vietos laimėtoja, – Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris A. Ivanovas vis dėlto neabejojo, kad jo auklėtiniai buvo netoli finalinio ketverto ir kad apskritai rezultatas yra pastebimai pagerėjęs. – Tai padaryti leido visų mūsų, krepšinio trenerių, sprendimas su Sporto mokyklos auklėtiniais startuoti RKL.“

Trenerio pastebėjimu, jeigu ne RKL, Marijampolėje kretingiškiai būtų pralaimėję ne mažiau kaip 40 taškų, o gal ir iš viso nebūtų susitikę su šia komanda. „Žaidimo kokybė – pasikeitusi, ir tai įrodo situacijos įvertinimo greitis aikštėje, o kai krepšininkai greičiau mąsto, vadinasi, gerėja perdavimai, gynyba, atsiranda drąsos puolant, keičiasi kamuolio judėjimas, vaikinai pajaučia ir žino, kada sustoti, kad mesti. Visi tie įgūdžiai tikrai pravertė žaidžianti moksleivių lygoje“, – vardino A. Ivanovas, akcentuodamas, kad šių metų startas RKL – dar tik projekto pradžia: galutinis to rezultatas pasijaus po 3–4 metų. Tačiau jau kitą sezoną ne tik RKL, bet ir su „Kretingos“ komanda Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) greičiausiai žais arba bent jau su Kretingos rinktine treniruosis 2006 m. gimę Eisvydas Petkus ir Nojus Rožmanovas bei 2005 m. gimęs Dovydas Jadenkus.

Be RKL, Kretingos sporto mokyklos auklėtinių laukia ir kovos LMKL U-18 B diviziono varžybose.


Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius pasveikino ilgametę Kartenos gydytoją Janę Leščiauskienę.

Trečiadienio vakarą Kretingos rajono kultūros centre Kretingos rajono medikų bendruomenė paminėjo savo profesinę – Medicinos darbuotojų – šventę, per kurią skambėjo ne tik padėkos ir sveikinimų žodžiai, bet ir Egidijaus Sipavičiaus dainos – tai buvo rajono Savivaldybės dovana mūsų medikams. O po koncerto šventės kaltininkai galėjo pabendrauti prie kavos puodelio, kad pasidalintų savo rūpesčiais ir džiaugsmais.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, rajono medikų bendruomenei perdavęs mūsų kraštiečio Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimus, padėkas už susitelkimą, komandinį darbą ir reikšmingą indėlį rajone valdant COVID-19 pandemiją įteikė šioms mūsų rajone veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms: Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrui, Kretingos ligoninei, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centrui, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrui, Kretingos psichikos sveikatos centrui, Kretingos šeimos medicinos centrui, Kretingos šeimos klinikai, klinikai „AveMedica“, Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, Padvarių socialinės globos namams, Kretingos socialinių paslaugų centrui.


„Atostogų parke“ užuovėją nuo karo radusios ukrainietės: (iš kairės) Elena Samsonova, Irina Kičičenko, Jana Kalajanova, Natalija Baklanova, Tatjana Kuznecova, Olga Nudga, Natalija Kalajanova ir jų geradaris Ričardas Jovaiša (centre).

Vienuolika ukrainiečių – 8 įvairaus amžiaus moterys, tarp kurių – ir 76-erių senolė bei 3 vaikai, ištrūkę iš rusų okupantų apsupto už 190 km nuo Mariupolio esančio Melitopolio Zaporožės srityje, prieglobstį, o taip pat – ir darbus, verslininko Ričardo Jovaišos rūpesčiu, rado laisvalaikio ir pramogų komplekse „Atostogų parkas“.

Išlaikė ryšį su buvusiu darbdaviu

Ketvirtadienio popietę, R. Jovaišos pavėžėtos į Kretingos miesto centrą, ukrainietės būriavosi prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, kur veikia Ukrainos karo pabėgėliams skirtas informacijos centras – jas domino, kur galės gauti medicinos paslaugas, jų vaikai – tęsti mokslus, kokios numatytos socialinės garantijos.

Bibliotekoje moterys iš 3 šeimų – giminaitės ir pažįstamos – noriai sutiko pabendrauti su „Pajūrio naujienomis“. Į Kretingą, jos tikino, patekusios ne atsitiktinai, o vienos jų – Elenos Samsonovos dėka, mat ši prieš trejus metus jau dirbo „Atostogų parke“. Užėjus karui ir atsiradus progai pasprukti iš apsiausto Melitopolio, E. Samsonova ieškojo ryšio su buvusiu darbdaviu R. Jovaiša, kuris sutiko jas visas priglausti ir savo įstaigoje aprūpinti darbu.

Dvi jaunos moterys – pusseserės Tatjana Kuznecova ir 19-metė studentė Jana Kalajanova – emocingai pasakojo, kaip joms pavyko pabėgti iš apsiausto miesto, ir negalėjo žodžiais apsakyti dėkingumo geradariui R. Jovaišai ir Lietuvai. „Dieve mano, pas jus taip gera – ramu, naktimis galima miegoti, aplink nesproginėja bombos. Čia netrūksta maisto, ir galime valgyti, kiek tik norime. Čia jaučiamės saugios, gyvenimas tęsiasi, ir dėl to esame labai laimingos“, – įmaišydama jau išmoktų lietuviškų žodžių, gyvai kalbėjo Jana.

Ji – felčerės mokslus bebaigianti medicinos koledžo studentė. Ligi studijų diplomo bebuvo likę vos keli mėnesiai, tad mokslus, ji tikisi, galėsianti užbaigti Klaipėdoje. Tatjana mėnesį, prieš prasidedant karui, buvo išvykusi dirbti į Lenkiją. Kai rusai pradėjo bombarduoti Mariupolį ir okupavo miestą, užgrobė televiziją, nebeliko jokių išorinių žinių, ji ėmė galvoti apie artimųjų evakuaciją.


Paskutinį pavasario mėnesį Klaipėdos koncertų salė klausytojams yra paruošusi aštuonias išskirtines koncertines programas. Į Klaipėdą koncertuoti sugrįžta žymūs solistai iš Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriuos publika jau spėjo pamėgti. Fortepijoninės ir simfoninės muzikos mėgėjai taip pat atras sau tinkamų programų. Turiningiems vakarams su šeima - dvi programos vaikams ir jų tėvams.

Itališkos ir prancūziškos muzikos koncertai

Pirmasis mėnesio koncertas įvyks gegužės 5-ąją, kuriame gros solistai - italų fleitininkas Giuseppe Nova, lietuvių klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus. Programą sujungs dvi dalys - baroko ir šiuolaikinių užsienio bei lietuvių kompozitorių kūryba. Vienas iš koncerto solistų, G. Nova, apibūdinamas kaip vienas iškiliausių savo kartos italų fleitininkų. Klavesinininkė N. D. Beniušytė profesinio tobulėjimo ir kūrybinės raiškos kelią tęsia Italijoje bei puoselėja muzikinę bendradarbystę tarp Lietuvos ir Italijos. Koncerte violončelės solo partiją atliks Mindaugas Bačkus, drąsiai bandantis neįprastas spalvas ir sprendžiantis sudėtingas muzikines idėjas.

Gegužės 6-osios vakarą sopranas Karolina Glinskaitė, pianistė Birutė Asevičiūtė ir smuikininkė Ieva Daugirdaitė programoje „Aš myliu!“ klausytojus kvies atverti širdis meilės jausmui. „Muzika, kurią įtraukėme į programą, skirta tiek susikaupimui, tiek trumpam pabėgimui nuo tikrovės, tiek vidinei ramybei patirti. Skambės subtilios prancūzų melodijos, sentimentalios V. Bellini dainos, aistringi tango ritmai bei įvairių kompozitorių kūriniai. Juos papildys smuiko garsai bei ištraukos iš didžiosios odės meilei „Giesmių giesmė“, - apie būsimą programą pasakojo K. Glinskaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas