Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1648) 2022-04-22

Prie bendrystės stalo dalijosi duona ir skausmu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Patys ukrainietiškus valgius gamino ir lietuviškų skanavo (iš kairės) Kretingos technologijos ir verslo mokykloje besimokantis Eduardas Šumskij iš Severodonecko ir Grūšlaukėje įsikūrusios dvi Krasnokutskajų šeimos iš Charkovo – Irina, Valerija, Lilia ir Inna.

Šį sekmadienį Ukrainos žmonės – vieni griuvėsiuose ir apkasuose, kiti kaip karo pabėgėliai – švęs savąsias Velykas – Prisikėlimo, vilties ir pergalės prieš mirtį šventę. Lietuvių šeimose, bendruomenėse jie taip pat šventė ir katalikiškąsias Velykas: vienas tokių susitikimų Didįjį penktadienį įvyko Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, kur dalyvavo dvi ukrainiečių šeimos ir čia besimokantis 17-metis vaikinas iš Ukrainos.

Išpuošė pyragą ir dekoravo servetėlę

Ant stalo puikavosi įmantria pyne ir augaliniais motyvais iš tos pačios mielinės tešlios išpuoštas ukrainietiškas šventinis pyragas karavajus, primenantis aukštaitišką vestuvėms kepamą svočios pyragą – karvojų. Jis buvo padėtas ant ukrainietiškais raštais ranka išpieštos servetėlės – taip, nesant specialiai išausto raštuoto rankšluosčio, ukrainietė kulinarė Irina Krasnokutskaja „išsisuko“ iš situacijos.

Garavo ukrainietiški virtinukai, įdaryti bulvėmis ir kopūstais. Greta jų buvo patiekta žemaitiška cibulynė su karštomis bulvėmis ir trintomis kanapėmis, taip pat sumuštiniai su silke, o desertui – citrininis keksas.

Ukrainietiškus valgius patiekusi I. Krasnokutskaja, karo pabėgėlė iš Charkovo, savo gimtinėje dirbo aukštos klasės konditere šokolatjė – gamino įspūdingus rankų darbo kūrinius iš šokolado. Moteris rodė šiuos, likusius užfiksuotus tik telefono atmintyje.

Karavajų, Irina neslėpė, pagal tradicinį receptą, per visą naktį kildinusi keliskart, kol pašovė į orkaitę. Virtinukus gaminti jai talkino kitos sykiu į Lietuvą pasitraukusios giminės moterys – brolienė Inna su savo mama Lilia. Ketino išvirti ir ukrainietiškų barščių, bet buvo įspėtos, kad Didįjį penktadienį pas mus – pasninkas, tradiciškai gaminama be mėsos, tad šių tekę atsisakyti.


Monika LUKAVIČIENĖ:

– Be abejo, po talkų erdvės visada pasikeičia, pašvarėja. Nors, manau, turėtų būti tvarkomasi ne tik konkrečią dieną organizuojamų akcijų metu, o dažniau. Aš – iš Vilniaus, esu dalyvavusi kaimynų talkoje, kai kuopėmės aplink savo namus. Smagu paskui pasidžiaugti rezultatu. Su kaskart gražėjančia Kretinga sieja čia gyvenę mano vyro seneliai.

Karolis VASILIAUSKAS:

– Labai gerai, kai susirenka entuziastai, ima ir sutvarko viešąsias erdves. Pats akcijoje „Darom“ nedalyvavau nė karto, bet puoselėju savo namų aplinką. Manau, kad kiekvienas tai turėtų daryti. Kuo daugiau gražių sodybų, tvarkingų kiemų – tuo jaukiau atrodo mūsų gyvenamosios vietovės.

Jurgis KUBILINSKAS:

– Nuostabu, kad tokios akcijos vyksta, kad bendram tikslui sutelkiamos bendruomenės. Mielai dalyvauju ir savo darbovietės Kretingos muziejaus talkose, ir tvarkant miesto viešąsias erdves. Juk būryje plušėti daug linksmiau, be to, kai į darbus kimba daug rankų – vienu metu daug ir nuveikia.

Greta PILIPAVIČIENĖ:

– Ar efektyvios talkos? Bet kokiu atveju geriau kažką daryti negu nedaryti. Į Kretingą aš atvažiavau pas savo tėvus, o gyvenu Vilniuje ir dirbu mokykloje. Pastebėjau, kad tokiose talkose ir vaikams dalyvauti patinka, be to, nuo mažens jie mokosi nešiukšlinti, suprasti, kad prišiukšlinus paskui reikės iškuopti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pernai labdaros organizacija „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo net 6 tūkst. 44 tonas gero maisto. Šis maistas virto 12 milijonų porcijų, kurios buvo perduotos Lietuvos nepasiturintiesiems. Kiekviename maisto sektoriuje visuomet lieka maisto, kuris dėl įvairių priežasčių nėra parduodamas ar sunaudojamas. Dažnai tai prie galiojimo pabaigos artėjantys maisto produktai, per daug prinokę vaisiai ir daržovės, maistas su ženklinimo klaidomis ant pakuočių, netinkamos formos maisto produktai ir pan.

„Maisto banko“ savanoriai – maisto gelbėtojai. Jie kiekvieną dieną iš prekybos tinklų, gamintojų ar ūkininkų surenka atlikusį, tačiau dar vartojimui tinkamą maistą tam, kad jis nebūtų išmetamas. Sandėliuose savanoriai įvertina esamą situaciją: maistą rūšiuoja, peržiūri produktų galiojimo datas, išskirsto jį tiesiogiai stokojantiems ir 500 kitų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių visoje Lietuvoje. Taip geras maistas, kuris galėjo būti išmestas, pasiekia labiausiai stokojančius. Savanorių rūpesčiu jis iš pertekliaus nukeliauja ten, kur yra nepriteklius.

Išgelbėtu maistu dabar gelbėjami ne tik Lietuvos žmonės, bet ir nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės, kariai ir civiliai, likę Ukrainoje.

Padėti savanoriams – maisto gelbėtojams ir patys tapti gelbėtojais galite ir jūs! Tereikia deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. GPM „Maisto bankui“! Jums tai nieko nekainuos, tačiau padės gelbėti maistą ir pagelbėti maistu stokojantiems. Daugiau informacijos www.maistobankas.lt/gpm/ .


Pesčių kaimas ir palivarkas Prūsijos karalystės karo kartografijos topografų 1915–1918 m. parengtame Salantų apylinkių topografiniame žemėlapyje.

Prie Pestupio upelio įsikūrę Pesčiai XVI–XVII amžiais buvo vienas didžiausių Salantų apylinkės kaimų, kuriam priklausė apie 1 tūkst. 787 ha žemės. Bet istorija lėmė taip, kad šiandien kaimui beliko tik 94,13 ha žemės, o likusioje teritorijoje laikui bėgant susiformavo Klecininkų, Leliūnų, Bajoralių, Buginių, Bargalio ir Žudgalio kaimai.

Pavadinimas – pagal upelį

Pesčiai pirmąkart paminėti ir pažymėti matininko Jokūbo Laškovskio per Valakų reformą 1568 m. rugpjūčio 7 d. parengtame Salantų apylinkių žemėlapyje. Greičiausiai kaimui vardą davė jo laukais vingiuojantis Pestupio upelis, seniau galėjęs būti vadinamas ir trumpesniu vardu – Pesčiu.

Po Peldiškių (Peldžių) tai buvo antras pagal dydį Salantų dvaro valdų kaimas, besiribojantis su Salantų arba Grebšių, Erlėnų, Juodupėnų, Grūšlaukės, Peldiškių ir Barzdžių kaimais. Dirbama žemė apėmė centrinę jo dalį, o kitur plytėjo bendrosios ganyklos, miškai ir pievos. Daugėjant žemdirbių šeimų, bendro naudojimo žemėje žemdirbystei buvo įsisavinami vis nauji sklypai. Taip vakarinėje dalyje XVII a. atsirado Pesčių ir Bajoralių užusieniai, o pastarasis netrukus tapo savarankišku kaimu.

Didžiulį plotą užimantis kaimas turėjo įsirengęs net trejas kapines, kurių pora veikė vakarinėje dalyje abipus Pestupio, o trečios – rytinėje dalyje, netoli kelio Kretinga–Salantai. Jose laidoti dėl senyvo amžiaus, įvairių ligų, per suirutes nuo bado ar karo veiksmų žuvę kaimo gyventojai, taip pat kaimo apylinkėse per švedmetį žuvę ar mirę kariai. Dauguma palaidotųjų buvo baisiausios tų laikų rykštės – negailestingai siautėjusio maro – aukos, todėl kapines imta vadinti Maro kapeliais, o vėliau – tiesiog Kapeliais. Carinės Rusijos administracijai XVIII a. pabaigoje uždraudus sanitarijos sumetimais laidoti kaimų kapinėse, mirusiuosius liepta vežti į Salantų parapijos kapines. Tačiau gyventojai senųjų kapinių nepamiršo, statydavo jose kolektyvinius paminklus – kryžius, stogastulpius, koplytėles, bent kartą metuose rinkdavosi pagerbti čia amžinam poilsiui atgulusių artimųjų ir jau pamirštų kaimo gyventojų.


Naujasis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas

„Jeigu ūkininkas už ūkininką nepastovės, tai kas tada bus už jį?“ – klausimu į klausimą, kodėl sutiko tarnauti viso rajono žemdirbiams, atsakė naujasis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas 41-erių technologijos inžinierius iš Šukės Rimantas Paulikas.

Moto – neišradinėti dviračio, o sekti pavyzdžiais

Prieš įvyksiantį ataskaitinį skyriaus narių susirinkimą Rimantas teigė žinojęs, jog pirmininko pareigos gali būti pasiūlytos jam. „Sklandė tokie gandai, bet aš nesiruošiau. Visų pirma maniau, kad tarp rajono ūkininkų yra vertesnių kandidatūrų, iš buvusio pirmininko galinčių perimti vairą, o ir žmona buvo prašiusi neprisiimti papildomų pareigų, nes jų apstu mūsų pačių grūdininkystės ūkyje, valdome per 300 hektarų“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo pašnekovas.

Tačiau, anot šukiškio, niekas tuo pirmininku nenorėjo būti. Liko dvi galimybės: arba imtis vadovauti pačiam, arba grėsė skyrių Kretingoje uždaryti.

„Kam būtų nuo to geriau? Kadangi, kaip aš sakau, visoje toje ūkininkavimo kepykloje sukuosi daug metų, matau, ko reikia ūkininkams, kokios yra pagrindinės problemos. Nuo šiol bandysime jas spręsti visi kartu “, – sakė R. Paulikas.

Jo moto – žemės ūkyje išradinėti dviračio nereikia, bet reikia sekti gerais išsivysčiusių šalių, tokių, kaip Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, pavyzdžiais, ir, kas vertingiausia, pritaikyti pas save.

„Kai jau pagal galimybes būsim ant lygių svarstyklių lėkščių, tada naujovių imkimės, pirmi vieversiai pasauly nebūkim“, – įžvalgomis dalijosi naujasis pirmininkas.

Jį skaudina visuomenės požiūris į ūkininkus Lietuvoje, nepatinka, kad miesto gyventojai ir žemdirbiai tarsi sąmoningai kiršinami. Esą to nebūtų, jeigu iš TV ekranų nesklistų tiesmukiškos žinios, jog ūkininkų kišenes antai ir vėl papildys europiniai milijonai. „Miesto žmogus išgirsta, ir jam jau atrodo, kad mums kiekvienam kažkas atneša ir į kišenę įdeda po milijoną. Na, nėra taip!“ – akcentavo R. Paulikas.


Naujai pasodintus augalus Kretingos miesto centre laistė Alvydas Stuopelis.

Ir šiemet Kretingos mieste žydi našlaitės.

Šią savaitę bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai miestą baigė apsodinti našlaitėmis, liaudiškai dar vadinamomis akelėmis.

Geltonai oranžiniai, tamsiai mėlyni ir bordinės spalvos su mėlynais viduriukais žiedai su kai kur tarp jų įkomponuotais lapinių augalų akcentais gatvės praeivius džiugina vazose Rotušės aikštės centre, prie „Lauros“ parduotuvės, skvere įrengtoje simbolinėje „akyje“, prie Kretingos miesto seniūnijos, „burbuluose“ prie sankryžų ir kitose viešose vietose.

Trečiadienis buvo ne pirma, bet ir ne paskutinė diena, kai bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojas Alvydas Stuopelis prigyjančius augalus laistė.

„Laistyti reikės kas dvi dienos, bet, žinoma, atsižvelgsime ir į oro sąlygas. „Taškų“ per dieną apvažiuoti turiu labai daug, tad ir vandens reikia daug – trijų tonų sunkiai užtenka“, – sakė pašnekovas.

Įmonės Aplinkos, gatvių ir apšvietimo priežiūros skyriaus vyriausiojo vadybininko Stasio Perkausko teigimu, gėlių nupirkta už panašią sumą, kaip kasmet – už 5 tūkst. 400 eurų.

Į nemažai visuomenės dėmesio sulaukusius, prieštaringai vertintus ir galop daugumos gyventojų pamiltus modernius daugiamečių augalų gėlynus Rotušės aikštėje ir prie Bereko Joselevičiaus paminklo ties rajono Švietimo centru šiemet nebus investuojama, juos pakaks tik prižiūrėti.

„Gėlynai jau tvarkomi nuo kovo – genimi, apkarpomi, ravimi. Specialiai tokiems darbams yra paskirta darbuotoja“, – sakė S. Perkauskas.

„P. n.“ informacija


Lietuvoje šiandien vyksta kasmetinė akcija „Darom“, kurios tikslas – gyventojus paskatinti nuo atliekų išsivalyti aplinką, gyventi švariau ir jaukiau.

Skirtingai negu kai kuriuose kituose šalies rajonuose, kretingiškiai ir šiemet aprūpinti viena būtiniausių priemonių – 160 litrų talpos maišais. Už 500 eurų Savivaldybė jų nupirko 500 ir išdalijo seniūnijoms, tad talkininkams patiems nereikės atsinešti.

Pasak rajono Savivaldybės atstovo Alberto Barausko, išspręsta ir surinktų atliekų išgabenimo į sąvartyną problema – susitarta, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) iš mūsų rajono Savivaldybės jas priims už simbolinį mokestį. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio teigimu, pastarąjį sykį pavasarinė akcija „Darom“ vyko prieš pandemiją. Atliekų į KRATC tuokart buvo išvežta apie 10–15 tonų.

Tačiau tiek A. Barauskas, tiek R. Žiaušys akcentavo, kad į Klaipėdos sąvartyną bus išvežamos tik tos atliekos, kurios surinktos teritorijose, akcijos metu įtrauktose į tvarkytinų teritorijų Kretingos rajone sąrašą. Norintieji šį sąrašą praplėsti, įrašyti papildomas viešąsias erdves turėjo apie tai iš anksto informuoti savo seniūnijos seniūną.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, akcijoje „Darom“ paprastai dalyvauja ir pavieniai asmenys, ir šeimos, ir bendruomenės, ir organizacijos, ir verslo įmonės – visi, kuriems rūpi gamta, kurie nori prisidėti kuriant gražesnę aplinką.

„Žmonės patys galėjo siūlyti, kurias erdves, jų manymu, reikėtų tvarkyti Kretingos mieste, bet, kaip visada, pasiūlėme ir mes, seniūnija“, – sakė G. Liobikienė.

Keletas institucijų ir organizacijų tvarko Akmenos pakrantes, ruožą iki Žemaitės alėjos, Nidos stadiono prieigas. Pastauninko parke šiukšles renka Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos vaikai, Jauryklos bendruomenė pluša Jauryklos parke, visada geranoriška Geštautų bendruomenė – senojo Palangos kelio prieigose ties įvažiavimu į Kretingą.

Miesto seniūnijos darbuotojai senajame parke užsimojo pasodinti skirtingai žydinčių krūmų. Jų iš viso nupirkta 100. „Ankstesniais metais sakurų, alyvų ir radastų buvom pasodinę Pastauninko parke, o per šią talką turim tikslą papuošti senąjį mūsų miesto parką“, – sakė G. Liobikienė.

„P. n.“ informacija


Partnerių susitikimo Lenkijoje akimirkos

Kretingos Simono Daukanto progimnazija tęsia Erasmus+ projektą „Create explore and know“ ir, siekdama pasidalinti gerosiomis patirtimis, dalyvavo III partnerių susitikime Lenkijoje, Nowa Slupia mieste.

Susitikime dalyvavo projekto partneriai iš Portugalijos, Graikijos, Turkijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Lietuvos – kiekvienai šaliai atstovavo 4 mokiniai ir 2 mokytojai.

Pirmąją susitikimo dieną visi dalyviai susitiko projekto mobilumą organizuojančioje mokykloje „Publiczna szkola podstawowa w Starej Slupi“. Mokyklą pristatė direktorius, mokytojai. Mokiniai pasitiko svečius su autentiška šiai vietai būdinga teatralizuota programa. Mokė svečius lenkiško tautinio šokio, vaišino tradiciniais pyragais. Pristatė savo sukurtą vaizdo filmuką apie susitikimą, lapkričio mėnesį įvykusį Lietuvoje, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje.

Savaitę trukusiame partnerių iš Lenkijos suorganizuotame susitikime visi mokiniai, bendradarbiaudami mišriose grupėse, dalyvavo tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokose mokykloje ir mokslo centre Kielce. Kūrė ir pristatė interaktyvius plakatus „Viskas apie mano šalį“. Mokiniai lavino įgūdžius, dirbdami su kompiuterinės grafikos programa CANVA ir kurdami tarptautinį 2023 metų kalendorių, kuriame įtrauktos visos partnerių šalims svarbios nacionalinės švenčių datos.

M. Radwano Senovės metalurgijos muziejuje Świętokrzyski mieste Nowa Słupia vyko modernios kūrybinės dirbtuvės, supažindinančios su įvairiais objektais, su multimedijos ekspozicija. Užsiėmimo tikslas – populiarinti žinias apie senovinę geležies gamybos vietą, aptiktą per plačios apimties archeologinius tyrimus. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su archeologija, stebėdami 5D ir 3D filmus. Dalyviai leido laiką šalia pagrindinio pastato įsikūrusiame geležies amžiaus senoviniame kaime, oficialiai pavadintame Kultūros-archeologijos centru, kur kiekvienas metais vyksta festivaliai.


Renginio „Mokausi ir dalinuosi“ organizatorės ir lektorės: priekyje (iš kairės) Marija Šaltmerienė, Ona Viskontienė, Nijolė Meškauskienė, Milda Trušauskaitė; stovi – Renata Galdikienė, Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, Rasa Švilpienė, Raimonda Marijošienė, Aldona Petrulienė, Reda Petrulienė, Laimutė Žilinskienė, Jurgita Kripienė.

Marijono Daujoto progimnazija rajono ir kitų šalies mokyklų pedagogams surengė praktinius mokymus „Mokausi ir dalinuosi“. „Gerąja daro patirtimi dalinamės jau antrus metus, ir planuoti, rengti šiuos renginius galimybę mums suteikė „Kokybės krepšelio“ programa“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad viena mokyklos vertybių yra tobulėjimas, o jai, kaip vadovei, tenkanti užduotis – kurti ir stiprinti nuolat besimokančios bendruomenės struktūrą.

Dalintis gerąja darbo patirtimi su kolegomis buvo pasirengę 12-a Marijono Daujoto progimnazijos pedagogių, kurios savo kolegoms – konferencijoje dalyvavo per 70 mokytojų iš mūsų rajono, Telšių, Klaipėdos, Jurbarko mokyklų – pristatė švietimo sistemoje diegiamas ir naudojamas programas, jų galimybes ir, kas svarbiausia, suteikė ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kas renginiui suteikė didelės vertės ir patrauklumo.

Konferencijai pranešimus parengusios pedagogės akcentavo, kad jų tikslas – kolegialus mokymasis, dalinantis tarpusavyje tuo, ką patyrė ir išmoko mokydamos vaikus. Jų moto – „negaliu tobulėti vienas!“ – atspindėjo ir renginio nuotaiką, turinį, kuriuo ypač džiaugėsi konferencijos viešnios: renginių, kuriuose dalijamasi gerąja darbo patirtimi, pasiūla šalyje yra didelė, tačiau vis dar trūksta tokių, kurie būtų grindžiami praktiniais mokymais.

Antra, – praktiniai mokymai „Mokausi ir dalinuosi“ kolegas įkvėpė ir naujiems iššūkiams. „Laikmetis toks, kad mokytojams tenka svarbi užduotis – surasti būdų, kad mokymas ir mokymasis būtų įdomus. Ir mokytojai ieško, ir suranda“, – teigė Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė.

Jai pritarusi muzikos mokytoja Milda Trušauskaitė, kalbėjusi tema „Muzikos pamoka šiandieniniame kontekste“, tvirtino, kad šiuolaikinėje pamokoje nebeužtenka sąsiuvinio, knygos ir pieštuko: „Mokiniams reikia sukurti pojūtį, kad jis norėtų čia sugrįžti, o naujosios technologijos mums leidžia pamokos turinį kurti per žaidimą, vaizdą, judesį, kas tiesiogiai paveikia mokinių emocijas.“


Kuria gyvąjį Jurgio Pabrėžos kelią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Pastogę Kretingos pranciškonų vienuolyne, kur tris dešimtmečius dirbo mokslininkas ir pamokslininkas J. A. Pabrėža, seminaro dalyviams suteikęs (iš dešinės) gvardijonas Andrius Dobrovolskas bei renginio organizatorės Dalia Činkienė ir Asta Pocienė.

Į Kretingos pranciškonų vienuolyną susirinkę 7-ių Žemaitijos savivaldybių – Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Raseinių, Rietavo, Šiaulių – merai, kultūros, turizmo darbuotojai nusprendė kurti kultūros kelią, skirtą mūsų tautos šviesuoliui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti.

Ilgiausiai tarnavo Kretingoje

Minint Pasaulinę kultūros dieną, į Kretingą sukviestiems svečiams buvo surengtas-seminaras diskusija „Kultūros kelio „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) kūrimo ir sklaidos galimybės“, kurį vedė ilgametę patirtį etnokultūros, paveldo ir turizmo srityse įgijusi mokslininkė, Šiaulių turizmo informacijos centro vadovė Rūta Stankuvienė.

„Jurgis Pabrėža keliavo per daugel vietų, o paskutinė stotelė buvo čia, Kretingos vienuolyne. Tam, kad taptum vienuoliu – jis buvo pasaulietis pranciškonas – reikia charizmos, gilaus broliškumo jausmo, atvedusio jį čia, kur dirbo, gydė, pamokslavo ilgiausiai – 32-jus metus. Visos J. Pabrėžos veiklos ir kilo iš noro būti broliu visiems žmonėms“, – renginį pradėjo Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas.

„Ši diena – išskirtinė, nes pradedame J. A. Pabrėžos kelią ir sieksime, kad šis kelias įgautų prasmę, kad būtų gyvas – prigytų tarp žmonių ir neužželtų. Nedaug savo krašte teturime ypatingos svarbos asmenybių, kuriomis didžiuojasi visa Lietuva. Todėl ir siekiame iškelti J. A. Pabrėžos darbus, juolab kad praėjusius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs šio šviesuolio metais“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Sutartys ir originalios dovanos

D. Činkienei antrino Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė, kuri yra viena pagrindinių J. A. Pabrėžos kultūros kelio sumanytojų: „Dar pernai išvien su bendramintėmis Jolanta Klietkute ir Gaivile Tamošauskiene apvažiavome vietas, kurios susijusios su J. A. Pabrėžos gyvenimu ir darbais: Lenkimus, kur gimė, Varnių seminariją, kur studijavo, 6 bažnyčias, kuriose dirbo, – Šiluvos, Raudėnų, Tverų, Plungės, Kartenos ir Kretingos. Tuomet ir kilo mintis kurti šio kelio koncepciją.“

Savivaldybių merai tądien pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. Jiems buvo įteiktos kretingiškių dovanos – dailininkės Liudos Liaudanskaitės grafiškai pavaizduotas ir ant drobės perkeltas Jurgio Pabrėžos kelias ir specialiai ta proga Kretingos dvaro saldaininėje pagamintas šokoladas su baltuoju šalavijumi, kurį, pasak D. Činkienės, taip mėgo Jurgis Pabrėža.

A.Pocienės žodžiais, šis bendradarbiavimo užtvirtinimas ir yra startas konkretiems darbams. Netrukus šio kelio kūrėjais leisis į turą po J. A. Pabrėžos įamžinimo vietas.


Šio projekto tikslas – bendradarbiaujant su regionų mokyklomis ir parapijomis supažindinti mokinius su jų miestuose saugomais istoriniais vargonais ir senąja muzika, kuri buvo atliekama Lietuvoje, kai šie vargonai buvo sukurti. Projektui atrinkti vertingiausi istoriniai vargonai buvo suderinti ir iš dalies restauruoti. Edukacinių renginių ciklas vaikams suteiks žinių apie istorinius instrumentus ir senąją muziką, o baigiamajame koncerte bus pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso ir baroko muzika, svarbiausi Abiejų Tautų Respublikoje dirbę kompozitoriai, tokie, kaip Luca Marenzio, Giovanni Battista Cocciola, Asprilio Pacelli, Tarquinio Merula, Marco Scacchi ir kiti.

Baigiamasis koncertas bus atviras vietos bendruomenėms, kurias norima paskatinti naudoti istorinius vargonus ne tik liturgijoje, bet ir kultūrinėje veikloje.

Pagrindinė projekto tikslinė grupė – tai Kretingos, Varnių, Adakavo, Kartenos ir Telšių V–XII klasių moksleiviai, kurie dalyvaus 4 edukacinėse veiklose: projekto meno vadovo Rodrigo Calveyros parengtoje multimedijų pamokoje, kurią kaip įžangą į projektą mokyklose ves mokytojai; projekto meno vadovo vedamoje pamokoje apie vargonus pačioje bažnyčioje; edukaciniame koncerte su pasakojimais ir užduotimis; baigiamajame koncerte.

Multimedijų pamokoje vaikai bus supažindinti su senosios muzikos sąvoka ir principais, skirtumais tarp istorinių ir modernių instrumentų, istorinių vargonų svarba. Bažnyčiose prie vargonų vaikams bus papasakota apie konkrečiai jų miestelio istorinius vargonus, kuo jie vertingi ir ypatingi, bus pademonstruotas vargonų veikimo principas, registrai, derinimas, muzikos pavyzdžiai. Edukaciniame koncerte vaikai susipažins su pagrindiniais instrumentais, kuriais buvo grojama kartu su bažnyčių vargonais: kornetais, barokiniais trombonais ir balsais, taip pat su svarbiausiomis to laikotarpio muzikos stilistinėmis savybėmis, vaikams bus pasakojama, į ką atkreipti dėmesį, skatinami analizuoti girdimą muziką. Baigiamajame koncerte mokiniams dalyvaus visa dviejų ansamblių sudėtis: 5 dainininkai, kornetų ir barokinių trombonų atlikėjai, viola da gamba atlikėjas ir vargonininkas.

Projekto rengėjų informacija


Rytoj Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje prasideda populiarus visos šalies renginys – Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Tvari biblioteka“, kuriame numatyti susitikimai su populiariais rašytojais ir bibliotekininkais, edukacinės popietės vaikams.

Pasak pagrindinės šio renginio Kretingoje organizatorės Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės, šiųmetinio visos šalies mastu vykstančio renginio tikslas – populiarinti tvarumą ir ekologiją, todėl bibliotekininkai ragina skaitytojus ir kolegas į susitikimus bibliotekoje atvykti pėsčiomis ar dviračiais, atsisakant automobilių.

Didelis dėmesys bus skiriamas vaikams – kaip sudominti juos skaityti, draugauti su knyga, tuo tikslu rengiami susitikimai su jų pamėgtų knygų autoriais, edukaciniai užsiėmimai. Vienoje popiečių vaikai bus mokomi, kaip iš antrinių žaliavų patiems pasigaminti įdomių rankdarbių, taip įrodant, kad daiktas dar gali gyventi ir antrąjį gyvenimą.

Pirmadienį, balandžio 25-ąją, nuo 9 val. rengiamas susitikimas su vaikų rašytojais Lina Itagaki ir Mariumi Marcinkevičiumi. Taip pat šalies bibliotekininkams, direktorės pavaduotojos Erikos Kazlauskienės rūpesčiu, bus surengta konferencija, kurioje dalinsis, kaip kuo įtaigiau pateikti vaikų rašytojų kūrybą mažiesiems skaitytojams.


Atvelykio sekmadienį Klaipėdos koncertų salė uostamiesčio publikai dovanos nemokamą koncertą. Jame skambės dirigento Giedrius Vaznio, Klaipėdos choro „Aukuras“ ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ atliekama sakralinė programa. Koncertas vyks balandžio 24 d. 19 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.

„Dvasinga ir emocionali muzika interpretuojama dėmesingai ir profesionaliai“, – tokių nuostatų laikosi Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ vyr. dirigentas Giedrius Vaznys.

Kauno ir Klaipėdos kolektyvai pirmą kartą susijungė festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris” programai, kurioje sakralinės muzikos kūriniais sieks perteikti atsinaujinimo ir prisikėlimo dvasią. Koncertą vainikuos Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo de Haano „Missa Brevis“ („Trumposios mišios“).

Kitais metais kūrybinės veiklos 30-metį minėsiantis Klaipėdos choras „Aukuras“ aktyviai prisideda prie Klaipėdos muzikinio gyvenimo. Jo repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulietinė muzika, džiazo kompozicijos ir spiričiuelių aranžuotės, edukacinės programos. „Aukuras“ yra keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs Tailande, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, daugelyje Europos šalių.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ – vienas Kauno miesto simbolių, rengiantis sudėtingas ir spalvingas pučiamųjų muzikos programas. Kolektyvas savo pasirodymus yra surengęs Šiaurės Airiją, Italiją, Suomiją, Prancūziją, Šveicariją, Lenkiją. Gausiame „Ąžuolyno“ repertuare – operų, operečių, miuziklų programos, lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, taip pat džiazo bei estradinė muzika.


Antrąją Velykų dieną apie 14.40 val. Darbėnuose buvo sustabdytas automobilis „Volvo X60“, kurį ne tarnybos metu ir neuniformuotas vairavo neblaivus (1,00 prom.) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, gimęs 1976 m. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 422 str. 5 d.

„P. n.“ informacija


Dingo dviratis

  • Iš policijos suvestinių

Balandžio 18 d. apie 22.40 val. Savanorių g. Kretingoje pastebėta, kad iš daugiabučio kiemo pavogtas neprirakintas dviratis. Žala siekia 400 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Tikrino transporto priemones

  • Iš policijos suvestinių

Balandžio 16 d. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai priemonės metu rajone patikrino 697 transporto priemonės ir nustatė du Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus – 1986 m. gimusi moters neturėjo teisės vairuoti, o 1986 m. gimęs vyras vairuoti automobilį perdavė asmeniui neturinčiam teisės vairuoti. Penki patikrinti vairuotojai buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos ribos neviršijo.

„P. n.“ informacija


Buteliu – į galvą

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 23.30 val. kilus konfliktui Kęstučio g. Kretingoje esančiame bute, 1973 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,68 prom. neblaivumas, grasino susidoroti ir buteliu į galvą trenkė 1964 m. gimusiai už save dar girtesnei moteriai ( 2,04 prom.). Pirminiais duomenimis, ši peiliu susižalojo ir ranką. Nukentėjusioji nuvežta į ligoninę, o smurtautojas uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

„P. n.“ informacija


Velykų išvakarėse Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama vyriausiojo trenerio Dariaus Žindulio, namų aikštėje priėmė Alytaus „Dainavą“, kuriai pralaimėjo 0:2. Taigi per 5-erias rungtynes minijiečiai dar neįmušė nė vieno įvarčio, ir po 2 lygiųjų, 3 pralaimėjimų su 2 taškais tarp 16 komandų užima XV poziciją.

Komandos treneris D. Žindulis pripažino: „Kaip ir prieš tai įvykusiose rungtynėse, taip ir šiose niekaip nepavyko pasižymėti, nors progų įvarčiui įmušti ir susikuriame. Labiausiai nuvilia atakuojančių žaidėjų negalėjimas įmušti įvarčio.“

Treneris pripažino, kad komanda kovoja, ir tuo jis skųstis negali, tačiau įvarčiui įmušti vis pritrūksta meistriškumo. „Analizuojame padarytas klaidas ir dedame visas pastangas, kad rezultatai keistųsi į gerąją pusę“, – kalbėjo D. Žindulis. „Minija“: Amir’as Ahalarov’as, Vilius Kazlauskas, Ernestas Mockus, Deividas Šiuša, Valdas Jašmontas, Karzan’as Jawanmiri, Aidas Pipiras, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meke Meyenga, Rokas Rusys, Germanas Vaniuchinas.

Rytoj, balandžio 23 d., 14 val. Kretingos miesto dirbtinės dangos stadione vėl viešės Alytaus „Dainava“, tik šįsyk komandos žais LFF taurės I etapo rungtynės, kuriose minijiečiai sieks revanšo už patirtą pralaimėjimą.

„P. n.“ informacija


Modestas Paulauskas (dešinėje) ir Kazys Maksvytis (centre) – mūsų krašto krepšininkai, patekę tarp 100 Lietuvos krepšinio legendų.

Šiais, 2022-aisiais, metais Lietuva pamini pirmąjį krepšinio šimtmetį. Šia proga buvo išrinkti legendiniai šalies krepšininkai – 100 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenybių, kurios bus įamžintos specialiose žalvarinėse plytelėse simbolinėje krepšinio aikštelėje prie Lietuvos krepšinio namų Kaune.

Tarp krepšinio legendų pateko ir žalvarinėse plytelėse bus įamžinti ir mūsų kraštiečiai krepšininkai, gimę ir išugdyti Kretingoje, po to savo gimtojo krašto, šalies garbę gynę ir tarptautinėse arenose kaip žaidėjai ir krepšinio strategai. Tai iš Darbėnų krašto kilęs Kazys Maksvytis, kretingiškiai Algirdas Paulauskas ir Gintaras Krapikas, kūlupėniškis Gintaras Einikis ir labiausiai tituluotas sportininkas – Modestas Paulauskas.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) informavo, kad Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti prie Krepšinio namų esančioje krepšinio legendų ir sirgalių aikštelės atidarymo ceremonija įvyks Lietuvos krepšinio 100-mečio išvakarėse – šiandien 17.30 val. Kaune.

Užduotį sudaryti pretendentų sąrašą, kad būtų išrinkti 100 Lietuvos krepšiniui labiausiai nusipelniusių asmenybių – žaidėjų, trenerių ir teisėjų, LKF patikėjo specialiai komisijai, kurioje dirbo įvairių sričių specialistai. Po to į krepšinio legendų atrankos procesą buvo įtraukta visuomenė: specialioje internetinėje svetainėje visi norintys galėjo balsuoti už šimtą Lietuvos krepšinio legendų arba pasiūlyti asmenybes savo nuožiūra. Galutinį 100 Lietuvos krepšinio legendų sąrašą vienbalsiai patvirtino LKF vykdomasis komitetas.

100 Lietuvos krepšinio legendų vardai ir pavardės bus iškaltos apvaliose 20 cm skersmens žalvarinėse plytelėse. Plytelės mozaikos stiliumi bus išdėliotos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje prie Krepšinio namų Kaune.

„P. n.“ informacija


Sunkiaatlečiai nusiteikę ryžtingai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Treneris Arvydas Bušeckas neskubėjo prognozuoti šiandienos varžybų rezultato.

Šiandien ir rytoj Kretingos sunkiaatlečiai dalyvauja Lietuvos jaunių iki 17 m. vaikinų ir merginų sunkiosios atletikos čempionate, kuris rengiamas Panevėžyje. Sunkiaatlečių treneris Arvydas Bučeckas neabejojo, kad jo auklėtiniai nusiteikę ryžtingai siekti pergalių, tačiau galutinį galimą rezultatą įvardino gana atsargiai.

„Žinoma, kad norėtųsi patekti tarp geriausių šešių komandų, o gal ir aukštesnę vietą užimti pavyks?“ – pasvarstė treneris, neslėpdamas, kad į Panevėžį išvyko gera Kretingos sunkiaatlečių komanda, iš kurios, stabiliai dirbant per treniruotes, galbūt kuris nors startuos ir dvidešimtmečių čempionate.

Į jaunių čempionatą kretingiškiai pateko po pergalių Klaipėdos zonos varžybose. Gerai pasirodė ir Kretingos garbę Panevėžyje gina: Ruslanas Eigirdas, Pijus Banys, Elija Litvinaitė, Laurynas Lazarevičius ir Laurynas Zaranka.

Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, trenerio Arvydo Bušecko (stovi dešinėje) teigimu, dirba nuosekliai, kad galėtų pasiekti gerų rezultatų.

Prieš šį čempionatą mūsų sportininkai neblogai apšilo Lietuvos jaunių iki 15 m. sunkiosios atletikos čempionate Marijampolėje. „Rungtynės buvo svarbios, ypač tiems, kurie norėjo pasitikrinti savo jėgas“, – kalbėjo treneris. Finale kovojo 3 mūsų sunkiaatlečiai: 14-mečiai Ruslanas Eigirdas, Pijus Banys, Junaras Bružas.

R. Eigirdas svorio kategorijoje iki 55 kg rovė 42 kg, stūmė 52 kg ir užėmė III v. P. Banys svorio kategorijoje iki 61 kg rovė 47 kg, stūmė 61 kg ir buvo penktas. Abiejose svorio kategorijose vaikinai patyrė didelę konkurenciją – vienoje jų varžėsi 20 vaikinų, kitoje – 25 dalyviai.

„Vaikinų rezultatą vertinu gerai – jie stengėsi patekti į finalą, kuriame kovojo dėl prizinių vietų, tačiau šiuo atveju, tarkim, Pijui, pritrūko sportinės sėkmės. Vaikinai startuoja puikiai, aš jais pasitikiu ir ateityje tikiuosi aukštų pasiekimų“, – A. Bušeckas pasidžiaugė, kad komandinėje įskaitoje kretingiškiai, su Jurbarko komanda surinkę vienodai taškų, pasidalino VI–VII vietomis. Kad komanda pateks į geriausiųjų šešetą, treneris numatė dar rengiantis varžyboms.


Badmintono trenerė Vaida Slušnienė su savo auklėtiniu Matu Mackevičiumi, šalies U-19 badmintono čempionate iškovojusius sidabro medalį vaikinų dvejetų kategorijoje.

Dar iki šv. Velykų Vilniaus Delfi sporto centre įvyko Lietuvos jaunučių U-13 ir jaunimo U-19 asmeniniai badmintono čempionatai, kuriuose Kretingos rajonui atstovavo ir Kretingos sporto mokyklos garbę gynė vydmantiškiai Kasparas Draukšas ir Emilijus Noreika (U-13) bei Matas Mackevičius (U-19). Vaikinus treniruoja badmintono trenerė Vaida Slušnienė.

Jos teigimu, K. Draukšas ir E. Noreika dalyvavo svarbiausiose metų varžybose, kuriose kovojo stipriausi šalies žaidėjai iki 13 metų. Berniukus nuo rugsėjo Kretingoos sporto mokykloje treniruoja trenerė Vaida Slušnienė.

Čempionate berniukų vienetų kategorijoje varžėsi 31 dalyvis, dvejetų kategorijoje dalyvavo 15 porų, o mišrių dvejetų kategorijoje – 11 porų. Kretingiškiams Kasparui ir Emilijui pavyko pasiekti ne vieną džiuginančią pergalę ir turnyrinėje lentelėje pakilti aukštyn.

Galutinėje berniukų vienetų įskaitoje K. Draukšas užėmė XIII–XVI v., E. Noreika XXI–XXIV v.

Mišraus dvejeto kategorijoje V. Slušnienės treniruojami kretingiškis K. Draukšas poroje su Palangos sporto centro auklėtine Guste Butkute buvo labai arti finalinio ketverto. Pirmame susitikime įveikę vilniečių porą ir įžengę į Top-8, jie skaudžiai vos kelių taškų skirtumu (19:21; 20:22) pralaimėjo Panevėžio badmintono klubo mišriai porai ir galutinėje įskaitoje buvo VII–VIII v.

„Berniukų dvejetų kategorijoje Kretingos sporto mokyklos auklėtinius lydėjo nesėkmės, – pripažino trenerė. – Jiems nepavyko pasiekti nė vienos pergalės. Tačiau Kretingos berniukams tai yra pirmasis startas U-13 čempionate, kurio dalyvių dauguma metais vyresni už mūsiškius, o tai tokiame amžiuje daug ką reiškia“.

Trenerė V. Slušnienė vis dėlto pasidžiaugė gerėjančia jaunųjų auklėtinių technika, smūgių įvairove: „Čempionate pavyko pasiekti visas įmanomas pergales. Treniruosimės toliau ir garsinsime Kretingos miesto vardą badmintono sporte.“

O štai iš Lietuvos jaunimo U-19 asmeninio badmintono čempionato Matui Mackevičiui pavyko parvežti sidabro medalį. Šiame čempionate vaikinų vienetų kategorijoje varžėsi 37 dalyviai, mišrių dvejetų kategorijoje – 18 porų, vaikinų dvejetų kategorijoje – 12 porų.


Dziudo treneris Erikas Cchovrebovas ir jo auklėtinė kretingiškė Gintė Kazlauskaitė

yre BUDOKA 2022, kuris buvo surengtas Jonavoje, sėkmingai startavo kretingiškė imtynininkė Gintė Kazlauskaitė, treniruojama Eriko Cchovrebovo. Ji tapo turnyro vicečempione.

Anot trenerio, šis renginys – tai vienas stipriausių dziudo turnyrų Lietuvoje. Jame dalyvavo per 900 sportininkų iš 8 šalių. „Mūsų klubui atstovaujantys sportininkai labai stengėsi kovoti dėl medalių, tačiau labiausiai iš visų išsiskyrė mūsų stipruolė Gintė Kazlauskaitė, kuri svorio kategorijoje iki 40 kg pirmąją savo gyvenime kovą laimėjo ippon įvertinimu – numetė savo priešininkę ant menčių – ir pateko į finalą“, – E. Cchovrebovas neabejojo, kad ir finalinėje kovoje tikrai buvo galima įrodyti savo jėgą, tačiau Gintei pritrūko varžybų patirties ir mergaitei teko pripažinti priešininkės pranašumą. Treneris neslėpė, kad auklėtinės laimėjimas tampa dar įspūdingesnis, žinant, kad dziudo treniruotes ji lanko tik pusę metų.

Šv. Velykų išvakarėse Kretingos dziudo sporto klubo „Ardonas“ imtynininkai startavo varžybose Pasvalyje – šis pasirodymas, arba debiutas, buvo dar sėkmingesnis.

Anot trenerio, G. Kazlauskaitė ir vėl nepabūgo lipti ant tatamio, bet šįkart jai teko pripažinti kelis pralaimėjimus. Tačiau Gintės atkaklumas ir ryžtas suteikė jai šansą kovoti dėl trečios vietos – laimėjusi kovą mergaitė tapo III v. laimėtoja.


Nėra sąvartyno, kur būtų galima patiems atsikratyti sveikatai pavojingo asbesto turinčiomis atliekomis, bet jos gali būti išvežtos padedant rajono Savivaldybei, ir žmonėms tai nekainuos.

„Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai turėtų kreiptis į Savivaldybės administraciją ir užsiregistruoti“, – patikino Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė.

Pagal Aplinkos ministerijai pateiktą paraišką, asbesto turinčioms atliekoms utilizuoti Kretingos rajono savivaldybei skirta 50 tūkst. eurų. Šiuos pinigus reikės įsisavinti iki kitų metų lapkričio.

Asbestas – gamtinis pluoštinis mineralas, netirpsta vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskyla šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui. Tai medžiaga, pavojinga žmonėms, ypač, kai, griaunant statinius, renovuojant namus ar keičiant šiferinę stogų dangą, smulkias adatėles primenantys plaušeliai patenka į aplinkos orą. Plaušelius lengva įkvėpti, o tai ilgainiui gali tapti lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų, kurie gali išsivystyti ir po 20, ir po 30 metų, priežastimi.

S. Jazbutienė akcentavo, kad, nusiardžius stogą, šiferio lakštus privalu sudėti ant palečių ir saugiai apvynioti plėvele, kad transportuojant nebūtų pažeisti, arba sudėti į sandarius didmaišius. Be to, sukrauti būtina vietoje, kur patogiai galėtų privažiuoti paslaugos teikėjo mašina.

Europos šalys uždraudė gaminti ir naudoti visų rūšių asbestą ir gaminius bei medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 m. Valstybė skiria lėšų gyventojams, kad jie galėtų pašalinti asbestinio cemento šiferinę stogų dangą, pakeičiant ją nekenksminga sveikatai.

Pagal pateiktą paraišką, Aplinkos ministerija Kretingos rajono Savivaldybei skyrė 16,3 tūkst. eurų ir bešeimininkėms naudotoms padangoms utilizuoti. Jas surinkti galės tik tie atliekų tvarkytojai, kurie šiai veiklai turi leidimus.

„P. n.“ informacija


Lietuvos zoologijos sodo specialistus šiemet džiugina kaip niekada didelė pelėdžiukų vada.

Dažnai radę dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštį, žmonės visaip bando jam padėti. Ar tikrai gerai darome, taip elgdamiesi, savo patarimais pasidalino Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus specialistai.

Jų pastebėjimu, žmonės dėl nežinojimo mano, kad daro gerą darbą, tačiau gamtos pasaulis surėdytas kitaip, ir žmogaus įsikišimas dažnu atveju tampa beprasmės paukščio mirties priežastimi.

Šiemet, kaip ir kasmet pavasarį, iš žiemojimo vietų sugrįžo galybė sparnuočių, kuriems atbundantis pavasaris — poravimosi ir veisimosi metas. Daugelis jų renkasi miškingas vietoves, o kai kurie glaudžiasi arčiau žmogaus, miestų parkuose. Buvusi šilta žiema pastebimai paankstino paukščių perėjimo sezono pradžią, todėl stipriau pavasarėjant atsiras ir lizdus palikusių jauniklių, kurie dar tik mokysis skraidyti, ieškos saugių vietų pasislėpti.

Tad kaip reikėtų elgtis radus mažąjį sparnuotį gamtoje?

„Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, tiesiog palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik tuo atveju, jei jam gresia pavojus – arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai ar jis yra atviroje vietoje – ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Nepamirškite, kad tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins“, – teigė specialistai.


Tėvynei prisiekė 500 karių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
Į Rotušės aikštę, kurioje vyko iškilminga ceremonija, šauktiniai atžygiavo Vilniaus gatve, nuo Žiemos sodo.

Nuskambėjus Lietuvos valstybės himnui, Kretingos miesto centre tarnauti Tėvynei prisiekė apie 500 Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (LDK) Butigeidžio dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Artimųjų širdyse – ir nerimas, ir viltys

Iki Rotušės aikštės šauktiniai atžygiavo Vilniaus gatve, nuo Žiemos sodo. Iškilmių vietoje jaunųjų karių laukė kariuomenės padalinių vadai, vyriausieji puskarininkiai, statutinių organizacijų vadovai, pučiamųjų orkestras, taip pat ir artimieji, suvažiavę iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

„Sveikinsiu savo draugą Liutaurą Kūrą. Jam greit bus 21-eri, kilęs iš Skuodo rajono, bet dabar dvejus metus mes gyvename Klaipėdoje. Jausmas toks, kad širdis dreba...Tai vis – dėl to karo Ukrainoje... Daug yra nežinios, kaip Lietuvoje bus... “ – atviravo Greta Kasparavičiūtė.

„Mudu su sūnumi Justu atėjome palinkėti sėkmės sūnėnui Tadui Narkui“, – šypsojosi kretingiškė Roma Jonušienė. Ši priesaikos ceremonija ypač įdomi šeštokui Justui – tai pirmas kartas, kai tarnauti tėvynei išlydi giminaitį. Ceremonijai besirikiuojančių jaunųjų karių gretose akimis sūnaus Tado ieškojo ir jo tėvai Alina ir Saulius Narkai.

„Didžiuojamės juo“, – sakė Alina. „Linkim, kad geras karys būtų, kad po 9 mėnesių sugrįžtų namo dar labiau sutvirtėjęs, užsigrūdinęs ir suvyriškėjęs. Žinau, kad taip bus, pats esu tarnavęs Kaune, esu ramus“, – neabejojo S. Narkus.

Kaip teigė LDK Butigeidžio dragūnų bataliono štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistė Margarita Melinytė, jaunuoliai prisiekia po 2–3 savaites trukusių rikiuotės mokymų. Toliau seka bazinis kursas, kurio metu mokomasi karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, supažindinama su ginklais ir ryšio priemonėmis. Praėję bazinį rengimą, kariai įgyja šaulio, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, topografininko ir kitas karines specialybes. Likusį tarnybos laiką mokomasi veikti padalinio – skyriaus, būrio, kuopos – sudėtyje, pagal priskirtas karines specialybes bei pareigas tobulinami įgūdžiai mūšio lauke.


Su studentų projektais galima susipažinti nuskanavus QR kodus, pateiktus plakate

Ar, pasibaigus pandemijai, turizmas išliks toks pat, koks buvo? Tikrai ne, ir tai jau akivaizdu. Ir anksčiau turizmo verslas išsiskyrė dinamika, keisdavosi populiariausios kelionių kryptys, išpopuliarėjus navigacinėms sistemoms, atsiradus įvairioms apgyvendinimo užsakymo platformoms, padaugėjo savarankiškai keliaujančių žmonių.

Pastaraisiais metais tobulėjant technologijoms išpopuliarėjo dirbtiniu intelektu paremtos programos, kurios palengvina kelionių planavimą, padeda lengviau rasti konkretų objektą ar pramogą.

Šiais laikais keliauti paprasta net ir nemokant užsienio kalbų, nes susikalbėti gali padėti Google vertėjas, dirbtiniu intelektu taip pat paremti pokalbių robotai viešbučių, turizmo informacijos centrų, lėktuvo bilietų užsakymo svetainėse. Keliautojai taip pat pamėgo rekomendacijų sistemas, t.y. kelionės ir jos maršruto bei galimų veiklų planuotojus, kurie, valdydami gausius duomenis ir paties kliento apie save suteiktą informaciją, pasiūlo tinkamiausią kelionės, paslaugų paketą. Pandemija daugybę veiklų, tarp jų – ir turizmą, nustūmė į virtualią erdvę, tačiau, užsidarius sienoms ir lėktuvams nuleidus sparnus oro uostuose, gyvenimas nesustojo, ir žmonių noras pažinti, atrasti naujas vietas, kultūras, žmones, patirti įsimintinų akimirkų nesumažėjo. Šiuo sudėtingu laikotarpiu turizmas iš dalies persikėlė į virtualią erdvę. Atsirado galimybės virtualiai pakeliauti ne tik po didžiuosius Europos miestus ir garsiausius pasaulio muziejus, bet ir po gražiausias, įdomiausias Lietuvos vietas. Per paskutinius kelerius metus Lietuvoje sukurta nemažai virtualaus turizmo produktų. Nacionalinė Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia leistis į virtualią kelionę „Baltijos keliu šiandien“, taip pat išbandyti virtualų maršrutą „Šventojo Jono Pauliaus II piligrimų kelias Lietuvoje“, atrasti dar nežinomas Lietuvos bažnyčias, vienuolynus ir kitas sakralias vietas. Kultūrinius klodus saugantys Lietuvos muziejai siūlo net kelias dešimtis įvairiausių virtualių turų, o, ko gero, didžiausią virtualių parodų ir virtualių edukacijų pasirinkimą per pastaruosius dvejus metus pasiūlė LDK valdovų rūmų muziejus. Virtualiai pakeliauti galima ir po Klaipėdos Laikrodžių muziejų, Prano Domšaičio galeriją, Palangos gintaro muziejų, išplito virtualios ekskursijos, kurios atvėrė galimybę pamatyti dar neatrastas vietas, pvz., Klaipėdos Kalvystės muziejų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas