Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar liepos 6-ąją giedate „Tautišką giesmę“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1647) 2022-04-15

Klebono Pauliaus Sauliaus Bytauto žodžiais, maldos galia – milžiniška: per ją ateina susitaikymas su savimi ir Dievu.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje jau antrą mėnesį tarnauja naujai paskirtas klebonas 64-erių Paulius Saulius Bytautas. Ši parapija jam nėra nauja: Kretingą teko pažinti ne vien per brolijos veiklą, bet ir tarnauti joje, grįžus iš misijų Sibire. Įvairiaspalvę brolio Pauliaus asmenybę atskleidžia biografija: jis – teologijos mokslų daktaras ir statytojas, ėmęsis atkurti vieną seniausių Lietuvoje gotikos bažnyčių – Šv. Jurgio kankinio (pranciškonų) Kaune, ir šaulys, karys savanoris, ir kelių karinių organizacijų kapelionas, taip pat – tarptautinių organizacijų atstovas.

Nuo statybininko – iki mokslininko

Pirmasis įspūdis bendraujant su broliu Sauliumi: tai – mąslus, santūrus ir mažakalbis žmogus. Iš pradžių išsiaiškinome, kuris jo, gimusio ir augusio Telšiuose, vardas yra krikšto, o kuris – vienuoliškas: „Tėvai mane krikštijo Pauliumi, bet dokumentuose esu įrašytas Sauliumi, pranciškonų brolijoje taip pat esu Paulius. Taigi, kuriuo vardu mane vadinsite, tuo nepagadinsite“, – šypsojosi klebonas.

Trumpai perbėgome per jo biografiją, turtinga įvairios patirties: baigęs vidurinę mokyklą Telšiuose, mokėsi Plungės statybos technikume, dirbo statybinėse organizacijoje. 1981-aisiais įstojo į Kauno kunigų seminariją, po metų – į Pranciškonų ordiną, dalyvavo antisovietinėje veikloje, platino religinę ir politinę literatūrą. Baigęs seminariją 1986-aisiais, davė ir amžinuosius vienuolio įžadus.

Pirmiausia dirbo vikaru Skuode, o po pusmečio buvo paskirtas tarnystei į Sibirą – tarnavo misijose Novosibirske, Tomske, Altajaus krašte. 1992-aisiais grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios Kaune rektoriumi, vėliau dirbo Plungės ir Kretingos parapijose.

Gerokai prieš du dešimtmečius pasinėrė į mokslinę veiklą: baigęs teologijos doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete, Bažnytinės teisės studijas tęsė Lenkijoje, Liublino Šv. Jono Pauliaus katalikiškame universitete.

Nuo 2014-ųjų iki atvykstant į Kretingą buvo Šv. Jurgio konvento Kaune gvardijonas.

Imsis atkurti Kryžiaus kelio stotis

P. S. Bytauto, kaip statytojo, patirties reikėjo – tai ir numatė Pranciškonų brolijos vadovai – atkuriant ilgamečių karų ir sovietų galutinai nuniokotą XV a. šventovę pačioje Kauno širdyje, Nemuno ir Neries santakoje. Nesureikšmindamas savo nuopelnų, brolis Paulius pasakojo, kad darbus pirmiausia teko pradėti nuo stogo, langų ir durų, sutvarkyti kriptą.

Jam vadovaujant vienuolynui, buvo atkurti 6 Jurgio Kankinio bažnyčios altoriai, liko nesutvarkyti 2 altoriai – centrinis ir Šv. Pranciškaus, taip pat sakykla. Atkurtos XVIII a. Kryžiaus kelio stotys, sutvarkyta zakristija su sienine tapyba, vienuolyno refektorius su XVII a. pirmos pusės freskomis, restauruotos monogramos, sumontuoti 22 vitražai. Lėšų, atkuriant šią, vieną svarbiausių Kauno šventovių, buvo gauta įgyvendinat Europos Sąjungos projektus, iš Kultūros paveldo departamento ir pavienių mecenatų, – vien meniniams restauracijos darbams išleista per 1 mln. Eur.

O ką, ūkišku žvilgsniu žvelgiant, šiandieną skubiai reikėtų tvarkyti Kretingos bažnyčioje? „Būtina sutvarkyti Kryžiaus kelio stotis šventoriuje. Koplytėlėse yra labai vertingi XVIII a. pabaigos paveikslai. Juos būtina restauruoti, – kalbėjo klebonas. – Taip pat reikėtų tvarkyti bažnyčios stogą, vietomis jis jau praleidžia vandenį.“

P. S. Bytautas pasidžiaugė, kad, pradėjęs dirbti Kretingoje, rado suburtą stiprią Parapijos tarnybą: „Žmonės patys siūlo idėjas. Jau buvome susitikę, bendrai tarsimės, kokie darbų prioritetai: kas mums priimtina, ko atsisakyti.“


Algimantas JURGUTIS:

– Kiekviena diena man šventė. Nelaukiu Velykų. Likom dviese su žmona, pasidedam ant stalo, ką turim, – ir gerai. Į bažnyčią neinam. Kol dar buvom šeima, viskas buvo kitaip, o dabar vaikai užaugę, paskendę savo darbuose ir savo šventėse, vienas – užsienyje. Nesusirinksim.

Jurgita BALTMIŠKĖ:

– Kaip visada, svarbiausia numarginti kiaušinius. Šiemet Velykos bus linksmesnės, nes prie bendro stalo galėsim susirinkti jau ir su sese, ir su tėvais. Pernai dėl pandemijos šventėm uždarame šeimos ratelyje. Turim tradiciją išvakarėse dalyvauti šv. Mišiose, o ar ir šiemet dalyvausime, dar nežinau.

Daiva REINIKĖ:

– Kad nieko ypatingo neorganizuojame... Aš labiau laukiu pavasario negu Velykų. Tiesą sakant, savo šeimos tradicijas mes dar tik kuriame. Sūnui Otui šios Velykos bus trečiosios jo gyvenime, bet pirmosios, kai galės ridenti margučius. Tai džiugina.

Sesuo DANUTĖ:

– Prisikėlimo procesija, Velykų vigilija ir artimų žmonių lankymas – tokios yra mano Velykos. Labai laukiu jų. Pandemija ar ne pandemija – Kristus visada prisikelia. Tik tiek, kad per pandeminius metus labai trūko bendrystės.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Palangos, Neringos miestų savivaldybės prašo kaimynių savivaldybių vasaros sezono laikotarpiu iš jų perimti Ukrainos karo pabėgėlių.

Kretingos rajono savivaldybė padės Palangos miesto savivaldybei laikinai suteikdama būstą Darbėnų seniūnijoje Šventojoje įsikūrusiems 18-ai pabėgėlių. „Turime buvusį Piliakalnio mokyklos pastatą, tuščių namų Laukžemėje, Šukėje, Kumpikuose. Daugelis tų pastatų yra apleisti, vertiname jų būklę, galimybes pritaikyti žmonėms gyventi. Pagelbėti tvarkant pastatus turėtų ir Šventosios verslininkai, pas kuriuos šie žmonės įsidarbino“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Pabėgėliai laikinai įsikurti galėtų ir Salantuose Savivaldybės parduoti suplanuotame buvusios meno mokyklos pastate, tačiau iš Salantų į darbą Šventojoje, iš ten grįžti yra toloka. Kretingos rajono savivaldybė karo pabėgėliams yra parengusi 46 vietas Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje, jos tebėra neužimtos.

Šio antradienio duomenimis, Kretingos rajono savivaldybėje glaudėsi 264 registruoti pabėgėliai, visi privačiuose gyventojų būstuose. Iš 264-ių yra 120 vaikų iki 17 metų amžiaus. Iki šių mokslo metų pabaigos pabėgėlių vaikams leidžiama mokyklos nelankyti, tačiau nuo ateinančios rugsėjo 1-osios mokytis mokyklose privalės. Vengiančiais lankyti mokyklas rūpinsis valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto teigimu, apie 40 proc. rajone gyvenančių pabėgėlių savo registracijos Lietuvoje dokumentuose yra nurodę, kad grįš į Ukrainą.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos krašto kino mėgėjų balandžio 20 d. laukia išskirtinis kino renginys – filmo apie iškilų mūsų kraštietį skulptorių modernistą Antaną Mončį premjera, kurią dovanoja kino juostos „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ kūrėjai ir kino klubas 8.1/2.

Režisieriaus dokumentalisto Lino Mikutos filmas skirtas įamžinti vieno iškiliausių išeivijos menininko Antano Mončio asmenybę.

Menininkas, palikęs Lietuvą po sovietinės okupacijos, 1950 m. atkeliavo į Paryžių, kur gyveno ir kūrė iki pat mirties 1993-aisiais. Filme atskleidžiamos glaudžiai persipynusios dvi – lietuviška ir prancūziška – A. Mončio asmenybės. Stiprybės menininkas sėmėsi iš Mončių sodybos medžių ir ąžuolų Mančiuose, Darbėnų valsčiaus kaime, o menininko kūrybos braižą formavo modernistinės Paryžiaus meno idėjos.

Filme demonstruojami daugybė archyvinių kino kadrų su Antano Mončio pasakojimais, bendražygių prisiminimų.

Filmo „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ pristatyme, kuris balandžio 20 d. 18 val. rengiamas Kultūros fabrike Bangų g. 5A Klaipėdoje, dalyvaus filmo režisierius klaipėdietis Linas Mikuta, filmo operatorė Kristina Sereikaitė.

„P. n.“ informacija


Hakatone „HACK Kultūra“, įvykusiame Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, buvo sukurti keturi kultūros inovacijų prototipai.

„HACK kultūra“ – pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotas hakatonas, kurio metu kultūros ir inovacijų kūrėjai būrėsi į komandas ir telkė dėmesį į Klaipėdos regiono kultūros kelių ir objektų, literatūros ir tradicijų puoselėjimo, išsaugojimo svarbą. Renginyje susibūrė per dvi dešimtis technologijų ir kultūros entuziastų, besidominčių inovacijomis ir jų pritaikomumu kultūroje.

Hakatoną laimėjo komanda, pristačiusi prototipą „Muziejus tavo ekrane“, tai yra pasiūliusi papildytos virtualios realybės prototipą, kuris muziejų lankytojams suteiktų galimybę atkurti įvykius ir išvysti istorijas, vykusias kadaise būtent tose vietose, kuriose šiuo metu yra žmogus. Jai ir atiteko pagrindinis 1 tūkst. Eur prizas, kurį įsteigė „Ateities visuomenės institutas“.

„P. n.“ informacija


Balandžio 22 d. 18.30 d. festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ skambės harmoninga simfoninė programa. Klaipėdos koncertų salės scenoje pasirodys vieną didžiausių muzikinių patirčių sukaupęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Kolektyvui diriguos jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė, solo partiją grieš smuikininkas Sergejus Krylovas.

Lietuvių muzikos ambasadorė užsienyje

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis!“ – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė. Šiuo metu ji eina Linco Brucknerio orkestro pagrindinės kviestinės dirigentės ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistentės pareigas. Taip pat šį sezoną dirigentė debiutuoja Tokijuje ir Berlyne. Tarp ryškiausių simfoninių debiutų – pasirodymai su Miuncheno filharmonijos, Frankfurto, Tirolio festivalio orkestrais.

Solistas – pasaulinio garso smuikininkas

„Klaipėdos muzikos pavasario“ koncerte pasirodys Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas. „Sergejus Krylovas užhipnotizavo klausytojus, grieždamas su pastangų nereikalaujančiu lyriškumu, nepaprastu grakštumu ir gyvu garsu, būdingu geriausių smuikininkų sėkmingiausiam grojimui,“ – rašė britų nacionalinis laikraštis „The Times“. Kaip smuikininkas jis koncertavo su žymiais Europos, Azijos ir Amerikos orkestrais. Kaip dirigentas pasirodė su orkestrais Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Rusijoje ir Izraelyje. Nuo 2008 m. S. Krylovas yra Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir pagrindinis dirigentas.


Balandžio 11 d. Kretingos rajono policijos komisariate gautas moters pareiškimas, kuriame nurodoma, kad dar vasario 24 d. apie 14.30 val. Sausdravų kaime užpuolė du vokiečių aviganio veislės šunys ir apdraskė kartu buvusius du jos šunis, kurių vienas nugaišo. Nukentėjo ir pati moteris: sulaužyti akiniai, apdraskyti drabužiai. Padaryta 1 tūkst. 480 eurų žala.

Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

„P. n.“ informacija


Aptiko senovinį ginklą

  • Iš policijos suvestinių

Antradienį apie 10 val. Palangoje, Gubojų g., 1982 m. gimęs vyras nugriautame ūkiniame pastate rado senovinį šaunamąjį ginklą. Ginklas paimtas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono karatė kiokušin „Shodan“ auklėtiniai dalyvavo Lietuvos vaikų čempionate ir pasiekė gerų rezultatų.

Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos karatė kiokušin vaikų čempionatas, kuriame dalyvavo per 550 jaunųjų sportininkų iš 36 Lietuvos karatė klubų. Kretingos rajono karatė kiokušin klubui „Shodan“ atstovavę sportininkai iškovojo 27 įvairių spalvų medalius: 4 aukso, 7 sidabro ir 16 bronzos.

Čempionais tapo: U-11 amžiaus grupėje svorio kategorijoje iki 55 kg – Julius Bruzdeilinas, pusfinalyje laimėjęs prieš Mykolą Martinaitį, finale – prieš Mindaugą Viščiūną; U-12 svorio kategorijoje iki 35 kg – Juozas Jonkus, pusfinalyje įveikęs Edvardą Celiščev, finale – Deividą Knietą; svorio kategorijoje iki 40 kg – Ugnė Paulauskaitė, pirmoje kovoje laimėjusi prieš Mėtą Bačanskytę („Osu“), pusfinalyje – prieš Viltę Rupšytę („Shori“) ir finale nugalėjusi Izabelę Mackevičiūtę („Shin“); U-14 svorio kategorijoje iki 70 kg – Emilis Girdenis, finalinėje kovoje laimėjęs prieš Arijų Rudį („Energija“).

Vicečempionais tapo: Germantas Žilys, Mindaugas Viščiūnas, Arnas Bartkevičius, Justinas Rima, Kamilė Einikytė, Alexander Dewberry, Emilija Gerasimenko.

Bronzos medalius iškovojo: Vakaris Kažukauskas, Rimgailė Rimkutė, Mykolas Martinaitis, Tautvydas Letukas, Domas Venckus, Viktorija Lubytė, Karolis Šlima, Matas Jaugelis, Kristoforas Valkiūnas, Paulius Kaunas, Lukas Narvydas, Motiejus Rimkus, Austėja Beniušytė, Viltė Drungilaitė, Astijus Leščiaukas, Martynas Kumpis.

Vaikų treneriai Žygimantas Šniaukas, Erika Rukšėnaitė, Lukas Kubilius, Dovydas Martišius, Aivaras Baltmiškis pasidžiaugė auklėtinių pasiekimais, ryžtu kovoti ir tobulėti.

„P. n.“ informacija


Kauno krepšinio klubas „Žalgiris“ pranešė, kad, nutraukus sutartį su komandą treniravusiu Jure Zdovcu, jį pakeis mūsų kraštietis iš Darbėnų kilęs 44-erių Kazys Maksvytis, jau spėjęs savo naujoje darbovietėje susipažinti su „Žalgirio“ žaidėjais ir kolegomis.

Naujam vyriausiajam „Žalgirio“ treneriui iškelta nelengva užduotis – per likusią sezono dalį mobilizuoti komandą ir iškovoti LKL čempionų žiedus, kurie treneriui būtų pirmieji karjeroje.

„Žalgirio“ trenerių komandą papildė ir kitas mūsų kraštietis kretingiškis Gintaras Krapikas, kuris vyriausiojo trenerio darbus perims vasarą ir rudenį, kai K. Maksvytis dirbs su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine.

„P. n.“ informacija


Toliau tęsiasi Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos. Komandos jau sužaidė po trejas-ketverias rungtynes, kol kas A pogrupyje keturios komandos yra surinkusios vienodą pergalių ir pralaimėjimų balansą, tad aiškinantis galutines vietas svarbus gali būti kiekvienas taškas. B pogrupyje kol kas vieninteliai be pralaimėjimų žengia SK ,,Granitas“ krepšininkai.

A pogrupyje „Baubliai“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas) 71:44 nugalėjo „Flex Blow“ (4 pralaimėjimai) komandą ir pagerino savo pozicijas. „Baublių“ komandoje rezultatyviausias buvo Šarūnas Stalmokas (6/7 dvitaškiai), pelnęs 18 taškų, o sėkmingiausiai jam talkino Darius Skuodas (10 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 20 naud. balų) ir Tomas Dabravolskis (6/6 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai), pridėję po 13. „Flex Blow“ komandoje vieninteliai dviženklį taškų skaičių surinko Julius Galdikas (8 atk. kamuoliai) – 14 ir Marijus Grigaliūnas (5/9 dvitaškiai, 3/4 baudos) – 13. „Jokūbavas“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas) 92:73 nugalėjo po pertraukos tokio tempo išlaikyti nepajėgusius „Kurmaičius“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas), kuriems tai buvo pirmasis pralaimėjimas šių metų taurės varžybose. „Jokūbavui“ dar vieną galingą pasirodymą surengė Eimantas Kupšys (14/22 dvitaškiai, 23 atk. kamuoliai, 47 naud. balai), pelnęs 30 taškų, Sigitas Einikis (6/9 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 20 naud. balų) pridėjo 16, o Arimantas Mikaločius pelnė 9 taškus, bet komandos draugams išdalijo net 15 rezultatyvių perdavimų. „Kurmaičių“ komandoje rezultatyviausi buvo Julius Jasas (5/9 tritaškiai), surinkęs 26 taškus, o Mindaugas Rima (5/10 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 19.


Bendrovė iš Vilniaus „Poolservice.LT“, dar praėjusį rugsėjį įsipareigojusi tvenkinyje prie Kretingos rajono kultūros centro įrengti plaukiojantį fontaną, fontano montavimo darbus buvo atidėjusi jiems palankesniam pavasario metui.

Fontaną rengti „Poolservice.LT“ pradėjo šį ketvirtadienį. „Norime, kad per šv. Velykas fontanas jau džiugintų kretingiškius ir miesto svečius“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Fontano kaina – 20 tūkst. eurų. Pinigai fontanui yra iš Savivaldybės biudžeto 1 proc. dalies, skirtos gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti. Pastauninko parko tvenkinyje įrengti fontaną pasiūlė Kretingos gyventojai Darius Grigaitis ir Darius Martinkus.

Fontano srovės aukštis bus ne mažesnis nei 11 m, sklaida ne mažesnė nei 28 m. Fontaną apšvies energiją tausojantys, spalvas keičiantys RGB tipo 16 spalvų paletę turintys šviestuvai. Ne sezono metu fontanas bus išmontuojamas. „Poolservice.LT“ 2 metus užtikrins garantinę fontano priežiūrą.

„P. n.“ informacija


Bevardę gatvę Kretingoje, einančią palei Sporto ir sveikatingumo kompleksą, dirbtinės dangos futbolo aikštę ir susikertančia su Žemaitės alėja ir Savanorių gatve siūloma pavadinti Ukrainos gynėjų gatve.

Idėja gatvei suteikti Ukrainos gynėjų vardą kilo Kretingos rajono savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos nariams. Frakcija Savivaldybės tarybai jau pateikė sprendimo projektą dėl pavadinimo gatvei suteikimo. Gatvei siūlomą pavadinimą dar turės patvirtinti Savivaldybės taryba balandžio mėnesio posėdyje. Anksčiau buvo siūlyta ir svarstyta šią bevardę gatvę pavadinti Lietuvos nusipelniusio krepšinio trenerio, Kretingos rajono garbės piliečio Stasio Ruzgailos vardu. Šių metų gruodžio 22 d. sukanka 100 metų, kai gimė amžinybėn jau išėjęs nusipelnęs sporto pedagogas. Yra siūlymų S. Ruzgailos vardu pavadinti Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą.

Vienas argumentų, kodėl Ukrainos gynėjų vardas teikiamas bevardei gatvei – ši gatvė jungiasi su Savanorių gatve, taip pavadinta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos garbei.

„P. n.“ informacija


Veiklą pradėjo Nasrėnų globos namai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Naujienos
Veiklą pradėjusių Nasrėnų globos namų darbuotojos, pasirengusios globotiniams sukurti palankias gyvenimo sąlygas, menančias namų jaukumą.

„Pagaliau mums pavyko!“ – su palengvėjimu tarė Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Nasrėnų globos namų administratorė Jūratė Mačernienė. Dar vasarį turėję pradėti veikti globos namai pirmiesiems globotiniams duris atvėrė balandžio 7 d.

Šiandien Nasrėnų senelių globos namuose – jau 5 globotiniai: vyriausias jų – 76-erių, jauniausias – 69 metų. „Esame pajėgūs priimti ir globoti 17 žmonių, kuriems reikia nuolatinės globos“, – teigė J. Mačernienė, pasidžiaugusi, kad ne tik pavyko įgyvendinti projektą, nebenaudojamą pastatą paverčiant globos įstaiga, bet ir sukurti 9 darbo vietas vietos žmonėms: be administratoriaus, globos namuose dar dirba veiklos vadovas, socialinės darbuotojos, slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, virėjai. Beje, 3 slaugytojų padėjėjų etatus 3 metus yra įsipareigojusi išlaikyti projekto partnerė Kretingos rajono savivaldybės administracija. Be slaugos, globotiniams taip pat numatytos psichologo, kineziterapeuto, masažuotojo, kitų specialistų paslaugos, globotinius lankys ir vietos klebonas.

Paprašyta įvardinti savo vadovaujamos įstaigos pranašumus, J. Mačernienė neabejojo, kad Nasrėnų globos namų patrauklumą sustiprina galimybė priimti sutuoktinius, nes sanitariniai mazgai yra įrengti šalia kiekvieno kambario.


„Nenorime šiukšlių konteinerių taip arti! Namai – mediniai, kai šliūkštelės kas nors karštų pelenų, tai gaisras ne tik per visą Vilniaus gatvę nusiris“, – samprotavo į redakciją paskambinusi salantiškė Vaclova Mikšienė.

Anot pašnekovės, dauguma gyventojų krosnis kūrena malkomis ir anglimis, o pelenus neša supilti į konteinerius, nėra garantijos, kad pakankamai atvėsusius.

Maždaug prieš 10 metų dėl karštų pelenų konteineris Salantuose jau buvo užsidegęs, tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Salantų mieste gyvenantis tautodailininkas Alioyzas Pocius.

„Turbūt daugeliui vietinių žmonių šis atvejis atmintin įstrigo – liepsna į aukštį tuomet buvo iššokusi per visą metrą“, – sakė jis.

Statybvietėje apsilankęs miesto seniūnas Kazys Galdikas paaiškino, kad P. Kalendos gatvėje, ties Vilniaus gatvės kampu, statoma mišriosioms bei rūšiuojamoms atliekoms skirtų konteinerių aikštelė. Tai – rajono Savivaldybės projektas, jis suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, statybos leidimas išduotas.

„Kiekvienas nori konteinerių kuo toliau, bet juk kažkur jie turi stovėti“, – tarė K. Galdikas. Problema iškilusi, kai su visu sklypu buvo privatizuota senoji „gaisrinė“, ir kai savininkas konteinerius išstūmė iš jam priklausančios teritorijos. Seniūno žiniomis, pagal projektą dabartiniai konteineriai numatyti saugūs, uždaromi metaliniais dangčiais.

Tai patvirtino ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Jos teigimu, gyventojai tikriausiai bijo to, ko nemato.

„Prieš pradedant konteinerius eksploatuoti, vietinių žmonių mes dar sykį pasiklausime, ar ko netrūksta. Jeigu sakys, kad reikia, įrengsime aukštesnes apsaugos sieneles“, – sakė V. Turauskaitė.


Pastarosiomis savaitėmis rajone – gaisras po gaisro. Iki pamatų nušlavusi būstą Erlėnuose, ugnis ką tik sujaukė vienos šeimos gyvenimą, o antradienio pavakarę Kūlupėnuose jau kibo į kitą šeimą.

Kaip sakė seniūnė Rita Lubienė, neseniai iš varžytynių ne itin tvarkingą namą gyvenvietėje nusipirkę žmonės, iš šaknų kūlupėniškiai, kojos įkelti nespėjo, tik ruošėsi susiremontuoti. O kol remontuosis, savo turtą prižiūrėti patikėjo „neramaus būdo“ asmenims.

Pranešimą, kad Pušyno gatvėje kaip reikiant rūksta iš po stogo, ugniagesiai gelbėtojai gavo apie 18.41 val. Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus, buvo sutelktos nemažos priešgaisrinės pajėgos: iš Salantų, Darbėnų, Kartenos, dvi gaisrinės mašinos iš Kretingos. Vanduo buvo semiamas iš už 100 m esančio dirbtinio telkinio.

Dėl atstumo, o dar ir dėl remontuoti uždarytos geležinkelio pervažos pirmieji ekipažai į gaisravietę atkako likus minutei iki 19-os valandos, kai stogas jau liepsnojo atvirai. Iš pradžių buvo pranešta, kad pastato viduje gali būti žmogus. Bet ši informacija nepasiteisino – atlikus žvalgybą, jokios gyvasties nerasta, tik teko į lauką išnešti du dujų balionus.

E. Bertašius nesiėmė vertinti, ar dviejų aukštų dvišlaitį namą bebus galima atstatyti – sudegė degiosios konstrukcijos, nuniokotos išorinės sienos. Gesinimo darbai truko apie 3 valandas, paskutinioji gaisrinė mašina į Kretingą grįžo apie 22 val.

Numanoma nelaimės priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. „Su šiame name besiglaudžiančiais asmenimis mūsų pareigūnams nelabai ir sekėsi susišnekėti – jie buvo galimai prisivartoję ir neadekvatūs“, – sakė E. Bertašius.

Paaiškėjo gaisro Erlėnuose priežastis – kaip ir buvo spėjama, dėl elektros instaliacijos gedimo.


Klaipėdos muzikos mokyklos ekskursantai svečiuose pas Grudzinskus. Pirmoje eilėje sėdi: pirmas iš kairės ekskursijos vadovas Juozas Bertulis, trečia – Ona Grudzinskienė, ketvirtas – Vladas Grudzinskas. Už O. Grudzinskienės stovi Sofija Šišniauskaitė, už V.Grudzinsko – Jadvyga Grudzinskaitė, priekyje ant žemės sėdi Jonas Grudzinskas. 1925 m. gegužės 17 d. Jono Grudzinsko archyvas

Kiekvienas per didįjį Kretingos gaisrą 1941 m. birželio 26 d. sudegęs namas turėjo savo ir čia gyvenusių žmonių istoriją ir tik nedaugelį jų pavyko išsaugoti.

Vienas jų – šiaurinėje centrinės miesto aikštės dalyje stovėjęs dviaukštis raudonų plytų namas, kuriame nuo 1914 m. pradžios gyveno provizoriaus Vlado Grudzinsko (1868–1936) šeima, čia buvo jo vaistinė bei pusrūsyje įsikūrusi maitinimo įstaiga – valgykla ar arbatinė. V. Grudzinskas – vienas iškiliausių tarpukario kretingiškių, į Kretingą atsikėlė iš Peterburgo, šį namą įsigijęs iš latvių tautybės provizoriaus Augusto Splito. 4-asis nuo Vakarų šiaurinės aikštės pusės namas buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje ir iš kitų aplinkinių namų išsiskyrė savo raudonų plytų mūro spalva, segmentinėmis langų ir durų angomis, figūriniais karnizais ir skarda dengtu stogu. Virš kairiajame fasado krašte įrengto pagrindinio įėjimo kilo balkonas, po juo buvo įrengti betoniniai laiptai.


Senoji sinagoga. Fot. Mejeris Olšteinas, 1911 m. Iš Pauliaus Vaniuchino rinkinio

Salantų centre – prie Turgaus aikštės ir į ją subėgančių gatvių – gausu pastatų, menančių iki paskutiniojo karo čia gyvenusią žydų bendruomenę.

Prekyba ir tarpininkavimu besiverčiantys žydai Salantuose pirmąkart paminėti 1668 m. Per Salantus tuo metu ėjo du svarbūs prekybos traktai, kurių vienas jungė Platelius su Šventosios uostu, o kitas siejo Kuršą su Prūsija. Todėl miestelis netruko tapti svarbiu šio regiono prekybiniu centru.

Kita žydų kėlimosi banga prasidėjo XVIII a. Siekdami kompensuoti per Šiaurės karą ir Didįjį marą patirtą žalą ir nuostolius, Salantų dvarininkai 1746 m. išrūpino miesteliui prekymečių privilegiją, kuri turėjo ne tik pagyvinti prekybos verslą, bet ir atnešti dvaro iždui naujų pajamų. Tokiu būdu greta vokiečių prekybininkų miestelyje ėmė kurtis žydų pirkliai, prekybos tarpininkai, palūkininkai, amatininkai. Jie netrukus sudarė Salantų žydų bendruomenę, kuriai 1765 m. priklausė jau 279 mokesčių mokėtojai, o iš viso gyveno apie 400 žydų tautybės asmenų.

Laikui bėgant žydų bendruomenė nuolat augo ir ėmė dominuoti miestelio etnodemografijoje. 1844 m. joje buvo 465 prievolininkai, 1847 m. – 990 žmonių, t. y. apie 75 proc. visų miestelio gyventojų, o 1880 m. bendruomenei priklausė 300 šeimų, valdžiusių per 60 namų.

Žydai aplinkui turgaus aikštę, prie pagrindinių gatvių gyveno atskirai nuo kitų miestelėnų, sudarydami izoliuotą bendruomenę su savo gyvenimo būdu ir kultūra. Buityje tarpusavy jie bendravo jidiš kalba, kilusia tarp Vokietijos žydų. Religijoje, švietime ir moksle naudojo hebrajų kalbą, kurios vaikai mokėsi religinėse mokyklose. Su kitų etninių ir konfesinių bendruomenių nariais juos siejo verslas, kurį plėtodami su interesantais bendravo žemaitiškai, lenkiškai, vokiškai, rusiškai. Pačią gyvenamąją vietovę jidiš kalba vadino štetl Salant – Salanto miesteliu.


Knygos viršelis

Besidomintys Lietuvos pajūrio gyvenimu, norintys kuo daugiau sužinoti apie pačius įvairiausius jūros žvejų verslo, buities ir kultūros reiškinius jau turi galimybę tai padaryti: Lietuvos jūrų muziejus išleido amžininkų ir tyrėjų tekstų antologiją „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m.“

Knygą „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m. Amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“ Šventojoje pristatė jos sudarytojas Dainius Elertas ir kraštotyrininkas Mikelis Balčius (dešinėje).

Skola „jūros žmonėms“

Pristatydamas naująją knygą leidinio rengėjas istorikas Dainius Elertas sakė, kad tokiu būdu atiduoda skolą „jūros žmonėms“. „Lietuvos kultūros istorijoje vyrauja žemdirbiškas pradas. Tai rodo ir jūrinius dalykus apibūdinantis bendrinės kalbos žodynas: jame laivai, kaip valstiečio jaučiai, „vagoja“ vandenynus arba plaukia, lyg plukdomi sieliai. Dainose jūra painiojama su mariomis ir atvirkščiai, o apdainuoti laiveliai neturi jūrinių atributų. O juk dar visai neseniai Lietuvos pajūrio ruože gyventa tikrų „jūros žmonių“ ir būta savitos pajūrio žvejų kultūros. Tad šia knyga ir joje sudėtais tekstais visų senųjų pajūrio žvejų vardu paliekame žinią dabarčiai ir ateičiai“, – beveik 600 puslapių antologiją, gausiai iliustruotą iš muziejų ir privačių kolekcininkų archyvų surinktomis ir iki šiol beveik niekur nepublikuotomis nuotraukomis, pristatė istorikas.

D. Elertas prisipažino, kad imtis šios antologijos rengimo darbų paskatino noras publikuoti Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniuose saugomus buvusio muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio ir Edmundo Mačiulaičio etnografinių ekspedicijų Šventosios apylinkėse užrašus, kuriuose užfiksuoti pasakojimai apie XIX a. pabaigos–XX a. pradžios pirmosios pusės žvejų kasdienybę. Beje, A. Každailis paliko ir pašnekesių su senaisiais žvejais garso įrašus, iš kurių taip pat pasisemta nemažai informacijos, nuspalvintos Šventosios gyventojų kuršininkų ypatinga šnekta. O pradėjus studijuoti užrašus, įrašus, pamažėl ėmė dėliotis ir knygos „rėmai“, kurie, renkant medžiagą, vis platėjo, kol nuspręsta apsiriboti 1900–1940 metais.


Antradienį policijos pareigūnai vykdė priemones eismo saugumui užtikrinti.

Pasitelkus ir nežymėtą tarnybinį automobilį, Kretingoje užfiksuoti trys Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai: vienas vairuotojas neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kitas nesegėjo saugos diržo, o trečiasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę.

Per pirmadienį ir antradienį Palangoje nustatyta 10 KET pažeidimų. Keturi vairuotojai nepraleido pėsčiųjų, trys neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Už šiuos pažeidimus pagal LR ANK 417 str. pažeidėjams gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų ir gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.

„P. n.“ informacija


Ši ekskursija yra puiki proga kretingiškiams per trumpą laiką iš naujo atrasti Kretingą, o svečiui – įsimylėti senąjį Karolio miestą. Per dvi valandas bus galima patirti kelionę laiku: nuo miesto įkūrimo iki dabarties. Kretinga neįsivaizduojama be 400 metų senumo bažnyčios – tad ekskursiją pradėsite nuo įspūdingų bažnyčios durų, užsuksite į vidinį pranciškonų vienuolyno kiemelį ir užkopsite į 42 metrų aukščio bažnyčios bokštą.

Apžvelgę miestą iš paukščio skrydžio, aplankysite Kretingos lurdą, išgirsite itin spalvingą pasakojimą apie Šv. Antano rūmus, užsuksite prie stebuklais garsėjančio Jurgio Pabrėžos kapo, apžiūrėsite ne taip seniai paslaptis atskleidusią grafų Tiškevičių koplyčią. Ekskursijos desertui – išskirtinis Saulės laikrodis su astronominiu kalendoriumi ir Tiškevičių dvaro istorijos.

---

Ekskursija rengiama balandžio 24 d.

Pradžia – 11.30 val.

Kaina – 3 Eur/asm.

---

Registracija tel.: 8 670 93890 arba (8 445) 73102.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas