Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1642) 2022-04-01

Kretingos technologijos ir verslo mokykla vėl neišvengė permainų: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatė šią mokyklą reorganizuoti, prijungianti prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro.

Mokykla dirba, mokinius priims

„Mokyklos bendruomenė įsitempusi, suirzusi ir susirūpinusi, – kaip reagavo į naują žinią, neslėpė laikinai KTVM direktorės pareigas einanti Rita Andrijauskienė. – Tuos pačius jausmus išgyvenome ir prieš dvejus, ir prieš ketverius metus. Esame priversti nuolat baimintis dėl savo ateities.“

Ko tikėtis, kokius sprendimus priims rajono Savivaldybė, laikinoji vadovė tikisi sužinoti šiandien tiesiogiai iš rajono mero Antano Kalniaus, jo pavaduotojo Dangiro Samaliaus, kurie lankysis mokykloje ir su jos bendruomene ne tik aptars su ŠMSM profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos planą, bet ir pasidalins tais pamąstymais, kuriuos vakar išsakė per nuotolį įvykusiame susitikime su viceministre A. Kudarauskiene, kitais ministerijos atsakingais asmenimis, kuriems rajono vadovai perdavė ne vieną pageidavimą, išsakė savo pastebėjimus dėl KTVM ateities. Rajono vadovų, susitikime dalyvavusių kai kurių rajono tarybos narių nuomone, KTVM visų pirma turi išlikti 2020-aisiais į ją perkeltas Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrius, mokyklai būtinos investicijos, Savivaldybę taip pat domino, ar ji, šiandien turėdama 1/3 sprendimų teisės, ir toliau išliks dalininkė. Viceministrė nuramino, kad Savivaldybė savo sprendimų teisės nepraranda – ji išlieka automatiškai, pasirašant derinimo dėl reorganizacijos dokumentus ir naujus mokymo įstaigos įstatus. „Nebent Savivaldybė pati atisakytų būti dalininkė“, – pastebėjo viceministrė A. Kudarauskienė.

Savivaldybė dėl savo sprendimo ŠMSM turi informuoti raštu, priešingu atveju, tyla reikštų pritarimą ŠMSM nuostatoms dėl KTVM reorganizavimo.

Tačiau vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai sprendimo nepriėmė – lauks kitą savaitę atvykstant ŠMSM atstovų.

Nors KTVM bendruomenei ir neramu dėl savo ateities, R. Andrijauskienė patikino, kad mokykla dirba kaip dirbusi. „Mokinių priėmimas vyks, šis procesas nenutrūksta“, – užtikrino R. Andrijauskienė, laikinai pakeitusi nuo kovo 10 dienos nebedirbančią buvusią KTVM direktorę Zitą Mockienę.


Rūta NARVILIENĖ:

– Man patinka krėsti pokštus. Juk smagu matyti, pavyzdžiui, kaip vyras bėga į kiemą, patikėjęs, kad jo mašinos padanga nuleista... Be to, balandžio 1-ąją melais bandome apsikeisti ir su drauge – kartais pavyksta. Apgauti dar galima iki 12 valandos.

Edita VILLIAMS:

– Pamiršau, kad tokia diena egzistuoja. Man ir neįdomu, nesinori specialiai prigalvoti kokių nors istorijų. Balandžio 1-ąją nebent vaikystėje apgaudinėdavau mamą, kartais ji patikėdavo. Ką sakydavau – nepamenu, daug laiko praėjo. Manęs turbūt niekas nėra apgavęs.

Rokas VENCKUS:

– Pavykęs pokštas balandžio 1-ąją – gerai, pakelia nuotaiką, leidžia žmogui prasiblaškyti. Tačiau aš pats nieko įtikinamo nesugalvoju. Kiek besistengčiau, išsiduodu, manimi vis tiek nepatiki. Tai kam ir vargti?

Inga URENCIENĖ:

– Pokštauju, ir dar kaip! Kartą paskambinau draugei, sakau, stintų atnešiau... Vėliau ji pasakojo nusileidusi iš trečio aukšto, nešina „bliūdu“ išskubėjusi į kiemą, dairiusis į visas puses, o ten – nei manęs, nei tų žuvų. Kur tau būsiu: gyvename Vydmantuose, o aš tuo metu po Kretingą vaikščioju.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Iki gegužės 1 dienos mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi Lietuvos šunys, katės ir šeškai. Laiku savo augintinių nesuženklinusiųjų laukia 30–120 eurų baudos, o kai kurie terminą „pramiegoję“ gyventojai gali prarasti teisę į šios paslaugos išlaidų kompensaciją.

Nepasiturintiems išlaidas kompensuoja

Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vadovo pareigas einantis valstybinis veterinarijos inspektorius Vilius Stančikas, Kretingos rajone šiuo metu užregistruoti 2 tūkst. 32 asmenys, laikantys 3 tūkst.132 augintinius, tarp kurių 2 tūkst. 411 šunų (Kretingos mieste – 881), 713 kačių (Kretingos mieste 309) ir 8 šeškai. Nors gegužė – ne už kalnų, pasak specialisto, didelio suaktyvėjimo ženklinant gyvūnus rajone kol kas nesijaučia, matyt laukiama paskutiniųjų termino dienų.

Susiruošę ženklinti savo augintinius, bet nežinantys, į ką kreiptis, savininkai internetinėje svetainėje pazenklinkmane.lt į paieškos laukelį suvedę savo gyvenamosios vietos adresą gali pamatyti visus aplink gyvenamąją vietovę esančius ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiančius specialistus ir pasirinkti. V. Stančiko teigimu, privatūs veterinarai Kretingos rajone už gyvūnų ženklinimą ir įregistravimą prašo apie 20 Eur.


Kretingos rajono savivaldybėje sudarytoje socialinio būsto eilėje šiuo metu iš viso laukia 96 asmenys, – seniausiai eilėje stovintis asmuo prašymą suteikti būstą Savivaldybei pateikė 2007 metais.

Per pastaruosius 6-erius metus Savivaldybė kasmet nupirkdavo po 2–3 būstus, o jų išlaidas didžiąja dalimi pagal programą padengdavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai, – Savivaldybei tekdavo prisidėti 15 proc. bendros būsto sumos.

Nuo 2016-ųjų įgyvendinat ES programą, buvo nupirkta 15 butų: iš jų – 10 Kretingos mieste, 4 Kartenoje ir 1 Vydmantuose. Dabar Savivaldybė paskelbė perkanti paskutinį būstą – 2 kambarių butą, kurio išlaidas didžiąja dalimi dar taip pat padengs ES struktūriniai fondai. Butas taip pat perkamas bet kurioje vietoje Kretingos mieste, Salantuose, Darbėnų ir Kartenos miesteliuose, Vydmantuose. Bendras naudingas plotas turi būti ne mažesnis kaip 40 kv. m ir ne didesnis kaip 60 kv. m.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Baublienės, siūlomi parduoti butai turi būti geros techninės būklės, tvarkingi, atitikti statybos bei specialiųjų normų – higienos, priešgaisrinės saugos – reikalavimus, būti be išorinių matomų defektų, nereikalaujantys remonto. Santechnikos įranga – vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai – turi būti be defektų, nesusidėvėję. Viryklė, patalpų šildymo prietaisai ir kita įranga turi būti techniškai tvarkinga, veikianti, kokybiška.

Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Norvilienė sakė, kad pirmumo teisę į socialinį būstą turi asmenys, kurių netekto darbingumo lygis – 0-25 proc.; senatvės pensijos sulaukę ir didelių specialiųjų poreikių turintys asmenys; taip pat – asmenys, netekę gyvenamojo būsto dėl gaisrų ar kitų stichinių nelaimių.

Kreiptis dėl socialinio būsto taip pat turi teisę ir Ukrainos karo pabėgėliai, kuriems suteiktas laikinas prieglobstis. „Tačiau realiausia yra tai, kad jie gali tikėtis kompensacijos už būsto nuomą“, – teigė R. Norvilienė. Kol kas į Socialinės paramos skyrių dėl to niekas iš Ukrainos piliečių nesikreipė.

Rajono Savivaldybės informacija


Pirmąkart Kretingos rajono savivaldybės tarybos istorijoje, sprendžiant tvirtinti ar ne mero ir tarybos praėjusių metų ataskaitą, nebuvo kvorumo, kadangi balsuojant nedalyvavo tarybos valdančiosios koalicijos nariai, ir ataskaita liko nepatvirtinta.

Balsuoti dėl mero Antano Kalniaus ir tarybos ataskaitos kartu su meru užsiregistravo 9 tarybos nariai – opozicijoje esantys visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai Simas Končius, Darius Petreikis, Vilius Adomaitis, Darbo partijos frakcijai priklausantys – Antanas Puodys, Jolita Vaickienė, Vytautas Ročys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Dalia Martišauskienė, nepriklausomas tarybos narys Rimantas Macius. Taryboje yra 25 nariai, ketvirtadienio posėdyje nedalyvavo Dovydas Bajoras ir Vitalija Valančiutė.

Valdantieji mero A. Kalniaus 2021 metų veiklos ataskaitą sukritikavo prieš tarybos posėdį ją svarstydami komitetuose.

Jungtiniame Finansų ir inovacijų ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetų posėdyje, kuriam vadovavo pastarojo komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, tarybos senbuvė Augenija Juknevičienė pareiškė, kad tokią mero ataskaitą pirmąkart matanti. „Manau, kad mero ataskaita per daug rimtas dokumentas, kad jam tiktų toks dabartinis jos turinys – kaip nuskriausto vaiko, kurio neįleido į smėlio dėžę, santykių aiškinimasis“, – sakė politikė. J. Mažeika priminė A. Kalniui pernai tarybos priimtą protokolinį sprendimą, kad, rengiant mero ir tarybos ataskaitą, meras turi bendradarbiauti su tarybos komitetų pirmininkais. „Kaip Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas buvau pasirengęs parašyti mano vadovaujamo komiteto veiklos ataskaitą, tačiau jums, mere, to nereikėjo“, – A. Kalniui priekaištavo jis. J. Mažeika mero ataskaitą pavadino literatūriniu kūriniu, kurio žanras – apybraiža. Kaip ir J. Mažeika, buvęs meras Valerijonas Kubilius patvirtino, kad pagal nusistovėjusią tvarką ankstesni merai, rengiant mero ir tarybos ataskaitą, dirbo kolegialiai, kviesdavosi tarybos komitetų pirmininkus, su jais aptardavo kokie veiklos klausimai ataskaitoje bus atspindėti. „Jūsų, mere, ataskaita nekonkreti. Norėjosi, kad joje būtų pasakyta, kokie buvo iššūkiai Savivaldybei, kas padaryta, ko nepavyko padaryti, ką pats, kaip meras, nuveikėte, kas nepasisekė. Ne ataskaita, o daugiau asmeninių santykių aiškinimasis“, – A. Kalniaus teikiamą mero ataskaitą apibūdino V. Kubilius.


Psichologė Vika Gridiajeva: „Jei jaučiate, kad šioje, karo grėsmės baimių ir nuojautų, situacijoje jums visko per daug – susikurkite savo „pabėgimą“.

Išgyvename tikrai sunkų laiką: dvejus koronaviruso pandemijos metus nerimavome dėl savo ir artimųjų sveikatos, patyrėme įvairiausių netekčių, ir, regis, kai jau lipome iš nevilties duobės, ištiko dar baisesnis scenarijus: Rusijai užpuolus Ukrainą, mumyse apsigyveno karo grėsmės baimė, nuolatinis stresas ir nežinia dėl ateities. Ką daryti, kaip išgyvendinti šiuos dabartinio laikmečio „įnamius“, mintimis su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

– Kokie fiziologiniai pokyčiai įvyksta žmogaus organizme, įvykus stresinei situacijai? Ar tikrai truputėlis streso yra naudinga žmogui, žinoma, kai kalbame apie kasdienes, o – ne karo situacijas? Ir kuo skiriasi stresas – taip vadinamo urvinio žmogaus ir šiuolaikinio žmogaus? Ar išeitys, elgsena yra vienodos?

– Nors gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, ir yra sukurtos pažengusios technologijos, deja, iš protėvių paveldėtas nerimo jausmas liko toks pats gyvybingas, kaip tada, kai reikėjo kautis su liūtais ar mamutais. Šiek tiek streso žmogui tikrai reikia. Nes, jei jaustume tik visišką atsipalaidavimą situacijose, kuriose mums reikia ypač susikaupti ir kažką svarbaus padaryti, vargu ar organizmas būtų mūsų pagalbininkas. Muzikantams lipant į sceną, paskutinę naktį ruošiantis kontroliniams ar egzaminams, mūsų organizme išsiskiria kortizolis, kuris pažadina mūsų smegenis, o adrenalinas parengia mus veikti.


Urologas Ruslanas Baltrimavičius procedūrą atlieka naudodamasis specifiniu echoskopu su nukreipėju.

Kretingiškiams vyrams, kuriems įtariamas prostatos vėžys, dėl biopsijos nebereikia važiuoti į Klaipėdą – ši procedūra profesionaliai atliekama ir Kretingos ligoninėje.

Laiku nustatyta liga – ne mirtina

Vienuolika metų rajono gyventojus konsultuojančio urologo Ruslano Baltrimavičiaus teigimu, pacientui gali būti padaryta kitų tyrimų, medikus užvedančių ant kelio, leidžiančių piktybinę ligą nuspėti, tačiau biopsija yra pats svarbiausias, nes įvertinti padeda ląsteliniu lygiu. „Kitaip tariant, biopsijos metodas vėžį arba neginčijamai patvirtina, arba paneigia“, – akcentavo gydytojas specialistas.

Naudodamasis specifiniu echoskopu su nukreipėju, procedūrą Kretingos ligoninėje atlieka pats R. Baltrimavičius. Procesas, trunkantis 6–7 minutes, pacientui šiek tiek nemalonus psichologiškai, bet neskausmingas, mat prieš tai atliekama vietinė nejautra.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Ši pagal sergamumą antra po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga, laiku pastebėjus, nebėra mirtina, po gydymo ligoniai gali pasveikti. Profilaktiškai tikrintis rekomenduojama sulaukus 50-ies, o, jeigu yra rizikos faktorių šeimoje, – ir nuo 40 ar 45 metų. Anot R. Baltrimavičiaus, prostatos vėžys klastingas tuo, kad žmogus simptomų ilgai nejaučia, o sirgti gali.

Operuoti neskubama

„Skaudantys kaulai, sunkumas šlapinantis, šlapime pasirodantis kraujas – tai jau išplitusio vėžio požymiai“, – sakė gydytojas. Prostatos vėžio prevencijos programos esmė – ligą kuo anksčiau nustatyti ir užbėgti jai už akių. Ar pacientui bus imami audiniai tolesniam tyrimui mikroskopu, paaiškėja bent po trijų pirminių diagnostikos procedūrų: digitalinio rektalinio (priešinės liaukos apčiuopos) ir specifinio antigeno tyrimų, taip pat – ultragarso.

„Atsirado ir naujų tyrimo metodų, kaip multiparametrinis magnetinis rezonansas. Jį atlikus tarsi ant žemėlapio pažymima, kuriose prostatos vietose yra ligos židinukai“, – paaiškino gydytojas specialistas.

Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė prostatos vėžio gydymo taktika – nebepuolama iškart operuoti, švitinti. Anot gydytojo, vėžio diagnozę gavęs žmogus gali būti stebimas ir 8, ir 10 metų. Tai priklauso nuo vėžio ląstelių agresyvumo, nuo to, kiek yra židinių ir kokio jie dydžio.

„Be abejo, laikui bėgant, radikalaus gydymo gali prireikti, tačiau mūsų tikslas tai atitolinti, kad žmogus džiaugtųsi visaverčiu gyvenimu, kad kuo ilgiau išlaikytų lytinį aktyvumą“, – teigė urologas R. Baltrimavičius, kurio kabineto duris kretingiškiai – tiek vyrai, tiek moterys – praveria norėdami pasikonsultuoti ir dėl kitų problemų: inkstų akmenligės, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ligų.

  • Rašyti komentarą (1)

  • Kur Kretingoje daugiausiai triukšmo

    • Audronė PUIŠIENĖ
    • Sveikata

    Kovą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atliko triukšmo matavimus Kretingos rajono triukšmo prevencijos zonose ir tose vietose, dėl kurių rajono Savivaldybė sulaukė skundų.

    Anot rajono Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, triukšmo matavimai yra atliekami kartą per metus, o prevencijos zonas dar 2012 m. savo sprendimu yra patvirtinusi Kretingos rajono savivaldybės taryba. „Dirbame ir su skundais, kuriuose gyventojai nurodo galimai per didelį triukšmo lygį, tačiau ne visi skundai pasiteisina“, – teigė Z. Abelkienė.

    Būtent taip atsitiko su Parko gatvės Kretingoje gyventojų skundu, kad juos trikdo per didelis nuo Žemaitės alėjos sklindantis triukšmas: per tris – dienos, vakaro ir nakties – matavimus nei ekvivalentinis, tai yra pastovus, nei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų decibelų (dBA) ribos.

    Pasitvirtino skundas dėl Melioratorių gatvėje veikiančios plovyklos keliamo triukšmo, kuris buvo išmatuotas plovyklai dirbant: dieną maksimalus garso slėgio lygis buvo 82,3 dBA vietoje leistinų 70 dBA, vakare – 76,8 vietoje leistinų 65 dBA. Naktį triukšmas šioje vietoje matuotas nebuvo. Ekvivalentinis lygis leistinos ribos neviršijo.

    Išmatavus triukšmą prevencijos zonose, tik vienoje jų – Simono Daukanto progimnazijos teritorijoje – leistino lygio neviršijo nei ekvivalentinis, nei maksimalus lygis. Kitose prevencijos zonose leistiną lygį viršijo tik maksimalus garso slėgio lygis: Žemaitės al. 1 (sveikatos įstaigų teritorija) dieną – 67,1 dBA, kai leistinas lygis yra 65, naktį – 64,1 (leistinas 60); Marijono Daujoto progimnazijos teritorija dieną – 79,8 dBA, kai leistinas – 70; Pranciškonų gimnazijos teritorija dieną – 76,7 (leistinas 70); Melioratorių g. Nr. 79 dieną 78,4 (leistinas 70), vakare – 78,3 (leistinas 65), naktį – 87,5 (leistinas 60); Klaipėdos g. Nr. 121 dieną – 71,8 (leistinas 70), vakare – 71,7 (leistinas 65), naktį – 70,4 (leistinas 60).

    Savivaldybės gydytojos Z. Abelkienės teigimu, triukšmui sumažinti gali būti taikomos bent kelios prevencinės priemonės: triukšmo mažinimo sienelės, gyvatvorės, eismo ribojimas, patobulinta kelio danga, langai su didesne izoliacija. „Tačiau toms priemonėms įgyvendinti reikia ir lėšų“, – pastebėjo ji.


    Kretingos rajono ligoninė, vadovaudamasi Vyriausybės nurodymais, besibaigiant pandemijos įkarščiui, jau leidžia ribotai lankyti ligonius.

    Pasak ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, lankytojai privalo dėvėti respiratorius, į palatą ateiti po vieną, o lankymo laikas apribotas iki 15 minučių.

    Tačiau į skyrių, kur gydomi koronavirusu sergantieji, lankytojai įleidžiami tik vienu išskirtiniu atveju – atsisveikinti ligoniui mirštant.

    Kretingos ligoninėje koronavirusu sergantiesiems asmenims gydyti yra parengta 40 lovų. Ligonių skaičius, lyginat su praėjusiu laikotarpiu, mažėja – praėjusią savaitė nuo kovido buvo gydomi 23 ligoniai. Šiuo metu gydoma 18 ligonių, keli iš jų – sunkios būklės, gydomi Reanimacijos skyriuje. Pasitaiko mirčių – praėjusią savaitę mirė 2 žmonės.

    „P. n.“ informacija


    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir tėvų švietimui. Būsimi tėvai konsultuojami aktualiais klausimais. Visos paskaitos ir užsiėmimai – nemokami. Programa finansuojama iš Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos biudžeto lėšų.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugai skirti ypatingą dėmesį, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir jos sveikatos priežiūra šiuo laikotarpiu daro didžiulę įtaką nėštumo ir gimdymo baigčiai, būsimos kartos sveikatai.

    Daugelis mokslininkų nurodo, kad motinystės suvokimo formavimasis prasideda jau nėštumo pradžioje ir tęsiasi iki pirmojo mėnesio po gimdymo. Nėščiųjų sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose dokumentuose teigiama, kad iki trečiojo nėštumo trimestro pabaigos besilaukiančioms moterims turi būti suteikta visa reikiama informacija apie kūdikio priežiūrą, žindymą ir jo naudą, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Nustatyta, kad tinkamas moters švietimas nėštumo metu padeda jai prisitaikyti prie vykstančių gyvenimo būdo, organizmo anatominių ir fiziologinių pokyčių bei yra labai svarbus nėščiosios sveikatos priežiūros veiksnys.

    Mokslininkai nustatė, kad tinkamas pasirengimas motinystei palengvina adaptacinius procesus pirmosiomis dienomis gimus naujagimiui, padeda išvengti pogimdyvinės depresijos. Moterys, lankiusios nėščiųjų paskaitas, paprastai būna labiau patenkintos nėštumo eiga ir gimdymu nei nelankiusios tokių užsiėmimų. Mamos, kurios lankė pasirengimo motinystei kursus, 24 proc. dažniau žindė savo vaiką negu nelankiusios tokių kursų.

    Dėl informacijos gausos ir jos įvairovės būsimiesiems tėvams patiems kartais sunku įvertinti jos patikimumą, tad jie gali pakenkti ne tik sau, bet ir būsimajai atžalai. Dėl šios priežasties svarbu vadovautis mokslo įrodymais grįsta informacija.

    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure būsimi tėvai gali dalyvauti programoje, kurios metu vyksta šios paskaitos: „Natūralus kūdikio maitinimas“, „Kūdikio priežiūra pirmaisiais mėnesiais“, „Gimdymas“, „Nėščiosios ir žindyvės mityba“.

    Pirmasis būsimų tėvų mokymo ciklas startuos gegužės mėnesį. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės tel. 8 672 30763 arba el. p. stiprinimas@kretingosvsb.lt


    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ir, palyginus su 2021 m. 12-os savaitės rodikliu – 18,4 atvejo/10 tūkst. gyv., yra triskart didesnis.

    Gripu praėjusią, 12-ą, savaitę, arba kovo 21–27 dienomis, susirgo 371 Lietuvos gyventojas, prieš savaitę gripas buvo nustatytas 234 asmenims. Labiausiai – nuo 175 iki 280 – atvejų sergančiųjų gripu skaičius išaugo Vilniaus apskrityje.

    Alytaus apskrityje gripo ir ŪVKTI atvejų 10 tūkst. gyventojų buvo 66,7, Kauno – 66,1, Marijampolės – 47,2, Panevėžio – 55,9, Šiaulių – 65,3, Tauragės – 26,5, Telšių – 75,7, Utenos – 42,7.

    Klaipėdos apskrityje šis rodiklis 12-ą savaitę yra 57,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 11-ą savaitę – 62,8. Didžiausias – 74,4 atvejo (11-ą sav. – 71,1) – yra Klaipėdos mieste, mažiausias – 13,9 (11-ą sav. – 16,5) atvejo – Skuodo rajone. Iš viso gripu Klaipėdos apskrityje praėjusią savaitę susirgo 21 asmuo, iš jų – 16 nuo gimimo iki 17 metų, ŪVKTI – 1 tūkst. 832 asmenys, iš kurių 976 – nuo gimimo iki 17 metų.

    Kretingos rajone praėjusią savaitę gripu susirgo 2 asmenys, abu – iki 17 metų, ŪVKTI – 170 asmenų, iš kurių nuo gimimo iki 17 metų – 93. Bendras rodiklis – 46 atvejai (11-ą savaitę – 48,6 atvejo).

    NVSC primena, kad gripo virusas plinta oru kartu su seilių lašeliais kosint, čiaudint ar kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore ir nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val., vidutiniškai – per 48 val.).

    Siaučiant gripui svarbu nepamiršti rankų higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą. Kosėjant ir čiaudėjant, užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Prisidengus burną ir nosį delnu, tuoj pat reikia nusiplauti rankas. Asmenims, kuriems pasireiškia gripo simptomai, rekomenduojama gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C. Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į medikus.


    Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV) pareigūnai nustatė ir sulaikė keturis asmenis, įtariamus tyčia sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

    Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. liepą policijai gavus pranešimą dėl vienai bendrovių priklausančių dviejų prabangių automobilių sugadinimo Kretingos rajone. Viena mašina buvo padegta, o kitai išdaužtas stiklas. Bendrovei buvo padaryta daugiau kaip 30 tūkst. eurų turtinė žala. Tyrimą pradėjus Kretingos policijos komisariato pareigūnams, toliau jis buvo atliekamas kartu su KPONTV pareigūnais. Šį kovą Šiaulių mieste sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariami keturi 32 m., 36 m., 39 m. ir 53 m. vyriškiai.

    Įtariama, kad minėti bendrininkai nusikaltimui ruošėsi iš anksto, pasiskirstė vaidmenimis bei 2021m. liepos mėn. nakties metu atvyko prie nukentėjusiojo namo, su degiu skysčiu apipylė automobilio priekinę dalį ir ją padegė. Taip pat įsibrovėliai kirviu išdaužė šalia stovėjusio kito automobilio galinį langą ir pasišalino.

    Atlikus kratas 32-ejų asmens, dirbančio vienoje uždarųjų akcinių bendrovių, gyvenamojoje vietoje Kaune, rastas galimai neteisėtai laikytas pistoletas bei 30 šovinių, 36-erių niekur nedirbančio šiauliečio gyvenamojoje vietoje – trys šoviniai, o 53-ejų bedarbio šiauliečio gyvenamojoje vietoje – apie 22 g narkotinės medžiagos – kanapių.

    Visi sulaikytieji teisėsaugai gerai žinomi: vienas teistas už pasikėsinimą padaryti vagystę, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, kitas – už vagystes Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, įtarimai jam buvo pareikšti už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, trečiam įtarimai – dėl neteisėto kanapių ar aguonų auginimo, taip pat – pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Ketvirtas vyriškis 2021 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo.

    Įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę. 32 m. vyriškiui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau pakeista į intensyvią priežiūrą, užstatą bei dokumentų paėmimą. Kitiems įtariamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

    „P. n.“ informacija


    Lietuvą sukrėtusioje „šuniukų“ byloje, kurioje nelegalios gyvūnų veisyklos Padvariuose savininkė Inga Aurylienė teisiama dėl to, kad be leidimo vertėsi ūkine komercine veikla, klastojo dokumentus, naudojosi suklastotu spaudu ir žiauriai elgėsi su gyvūnais, – naujos detalės. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nusprendė išsiaiškinti buvusio moters sutuoktinio ir dabartinio vyriškio atitinkamais laikotarpiais gautas pajamas, apklausti jos motiną, išklausyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovą.

    Prakalbo paskutinės liudytojos

    Pirmadienį teisme prabilo dvi paskutinės liudytojos iš 36-ių. Marijampolietė E. M. parodymus davė nuotoliniu būdu, o raseiniškė G. U. – teismo salėje „gyvai“. Abi moterys patvirtino pagal skelbimus internete 2019 metais iš I. Aurylienės pirkusios šuniukus, kitų dokumentų, išskyrus gyvūnų skiepų knygeles, negavusios.

    E. M. apie tai, kad parduodami šuniukai, sužinojusi iš draugės. „Draugė su seserimi po šuniuką iš ten jau buvo nusipirkusios savaite anksčiau, parodė skelbimą. Savininkė, su kuria susitarėme telefonu, gyvūną man pati atvežė į Marijampolę. Sumokėjau 260 eurų“, – pasakojo E. M. Maždaug po pusantrų metų, anot jos, „išlindo“ šuns ligos, teko operuoti abi kojas. Apie tai padvariškei moteris nepranešusi – per tiek laiko pasimiršo kontaktai.

    Praėjus apie 1,5 mėn. po to, kai į nurodytą vyriškio sąskaitą banke pervedė 320 eurų, raseiniškė G. U. „čiau-čiau“ veislės mažylį iš I. Aurylienės atsiėmė atvežtą iki Kryžkalnio. „Sveikas, labai gražus atrodė... Tačiau jo jau nebeturiu – anūkai davė paukštienos kaulą, šuniukas užspringo. Nors ir stengėmės gelbėti, nugaišo“, – apgailestavo liudytoja. Ar į 320 eurų sumą įskaičiuotos ir šuns šeimininkės kelionės iki Kryžkalnio išlaidos, raseiniškė neatsiminė, dėl to kaltino solidų savo amžių.


    Girtai vairuotojai – nemalonumai

    • Iš policijos suvestinių

    Trečiadienį apie 15.40 val. gautas pranešimas, kad Klaipėdos pl. Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis „Volvo C30“ apgadino automobilį „Hyundai Sonata“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilį „Volvo C30“ vairavo 1968 m. gimusi moteris, kuriai nustatytas 2,45 prom. neblaivumas.

    Vairuotoja sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

    „P. n.“ informacija


    Pavogė piniginę

    • Iš policijos suvestinių

    Pirmadienį apie 12.45 val. Vytauto g. Palangoje, prie prekybos centro, 1984 m. gimusi moteris pastebėjo, kad pavogta ant suoliuko palikta jos sportinė piniginė su asmens dokumentais, pinigų, banko kortelėmis ir dviem auksiniais žiedais. Žala – 2 tūkst. 357 eurai.

    Pradėtas vagystės tyrimas.

    „P. n.“ informacija


    Rajono tinklinio pirmenybių nugalėtojas „Smešas“ (centre), kairėje – ilgamečiai rajono čempionai „Reimoros“ tinklininkai, šį sezoną užėmę II v., ir trečios vietos nugalėtojai „Kuopos“ sportininkai.

    Baigėsi Kretingos rajono tinklinio pirmenybės, kuriose šiemet dviejų ratų sistema varžėsi šešios komandos. Komandos sužaidė pusfinalio susitikimus, kurie baigėsi vienodu rezultatu 3:0.Įvyko ir finalinės rungtynės – didžiajame finale kiek netikėtai pergalę iškovojo „Smešo“ komanda, 3:0 nugalėjusi daugkartinę čempionę „Reimorą“. „Smešas“ reguliariajame sezone užėmė III vietą, bet pusfinalyje sugebėjo nugalėti II vietoje buvusią „Kuopą“. Pirmą setą ,,Smešas“ laimėjo 25:17, antrame vyko įtempčiausia kova finale, bet ir jį pavyko laimėti šių metų čempionams – 29:26. Trečiasis setas baigėsi tokiu pačiu rezultatu, kaip ir pirmas – nervingai rungtyniavusiai „Reimorai“ teko pripažinti, kad varžovai šiai dienai buvo geresni.

    Rungtynėse dėl bronzos prireikė maksimalios, visų penkių setų pareikalavusios kovos, bet pergalę 3:2 pasiekė „Kuopa“, nugalėjusi „Kūlupėnų“ tinklininkus. Pirmame sete „Kuopa“ laimėjo 25:18, antrame jie irgi buvo arčiau pergalės ir pirmavo 18:13, bet tada gal šiek tiek atsipalaidavo ir, tuo pasinaudoję, kūlupėniškiai laimėjo 26:24 ir išlygino rezultatą. Trečią setą vėl virė nuožmi kova, bet jį 25:23 laimėję „Kūlupėnai“ išsiveržė į priekį. Ketvirtas setas vyko nervingai, bet „Kuopa“ sugebėjo laimėti 25:22 ir prireikė lemiamo – penkto seto. Paskutinį setą jau „Kuopa“ lengvai 15:5 nugalėjo „Kūlupėnus“ ir iškovojo bronzą.

    Tomas KUBILIUS


    Šių metų Kretingos rajono krepšinio taurės varžybose norą dalyvauti išreiškė 10 komandų, jos žaidžia dviejuose pogrupiuose.

    A pogrupio rungtynėse „Kretingalė“ 101:71 lengvai nugalėjo „Flex blow“ komandą, kuri prieš varžovus sugebėjo laimėti tik trečią kėlinį. „Kretingalei“ įspūdingą pasirodymą surengė Rokas Žilinskis (10/12 dvitaškiai, 7/7 baudos, 13 atk. kamuolių, 3 blokai, 8 išprov. pražangos, 51 naud. balas), pelnęs 36 taškus, Giedrius Ivanauskas (7/10 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 4 per. kamuoliai) – 20.

    Pralaimėjusiesiems Mindaugas Vaičekauskas (11/17 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) pelnė 25, o Marijus Grigaliūnas (5 rez. perdavimai) – 16 taškų. Antrosiose rungtynėse „Kurmaičiai“ 71:65 palaužė aktyvų „Baublių“ komandos pasipriešinimą. Rezultatyviausias nugalėtojų komandoje buvo Remigijus Milašius (9/9 baudos, 7 atk. kamuoliai, 8 išprov. pražangos), surinkęs 26 taškus, jam sėkmingiausiai talkino Rokas Rimkus (8 atk. kamuoliai, 9 rez. perdavimai, 18 naud. balų) ir Julius Jasas (6/9 dvitaškiai, 15 atk. kamuolių, 19 naud. balų), pridėję po 13. „Baublių“ komandoje 28 taškais pasižymėjo Šarūnas Stalmokas (8/12 dvitaškiai), o Tomas Dabravolskis (7/13 dvitaškiai, 12 atk. kamuolių) prisidėjo pelnydamas 14. „Jokūbavas“ savo pirmosiose rungtynėse 87:45 „išrašė“ „Flex Blow“ komandai antrą skaudų pralaimėjimą iš eilės. Eimantas Kupšys (11/19 dvitaškiai, 17 atk. kamuolių, 30 naud. balų) „Jokūbavui“ surinko galingą dvigubą dublį – 22 taškus, Tomas Melnikavičius pelnė 17. „Flex Blow“ komandoje rezultatyviausias buvo Marijus Grigaliūnas (3/6 tritaškiai) su 17 taškų, o antras žaidėjas, surinkęs dviženklį taškų skaičių – 11 – buvo Erikas Strazdas.


    Nuo vakar dienos, ketvirtadieniais, 16–17 val., Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje pradėjo veikti informacinis centras, skirtas Ukrainos karo pabėgėliams.

    Pasak Kretingos rajono mero patarėjo Alberto Barausko, centras įkurtas pačių ukrainiečių pageidavimu: čia jiems bus suteikiama informacija sveikatos, švietimo, įdarbinimo, vaikų teisių bei kitais aktualiais klausimais. Budės šių sričių specialistai: jie bendraus su ukrainiečiais, nukreips į atitinkamas instancijas.

    „Daugėjant pabėgėlių, atvykstančių ir į mūsų rajoną, jiems sudėtinga susigaudyti naujoje aplinkoje, mūsų šalies įstatymuose, žinoti galimybes. Rajono seniūnijose jie, ypač – atvykę pavieniui, rūpimus dalykus išsiaiškina vietoje, tačiau mieste susirinkti visą reikalingą informaciją yra sudėtingiau. Tam ir buvo įkurtas infocentras. Jeigu bus poreikis, jo darbo laiką praplėsime“, – kalbėjo A. Barauskas.

    Vakarykščiais duomenimis, į Kretingos rajoną jau yra atvykę 208 karo pabėgėliai iš Ukrainos, iš jų 90 vaikų: iki 3 m. – 15, nuo 4 iki 6 m. – 12, nuo 7 iki 17 m. – 63. Mūsų rajono švietimo įstaigas jau lanko: 11 – ikimokyklinio ugdymo, 11 – bendrojo lavinimo, 1 – priešmokyklinio ugdymo. Dauguma vyresnio amžiaus vaikų tęsia mokslą Ukrainos mokyklose nuotoliniu būdu.

    „Tam, kad kuo labiau pagelbėtume ukrainiečiams, telkiasi Kretingos rajono savanoriai, nemokai į renginius priima kultūros įstaigos, vaikams pagelbsti dienos centrai. Kretingos rajono savivaldybė specialiai feisbuke įkūrė Pagalbos ukrainiečiams grupę, kad jiems padėtume kuo greičiau integruotis į normalų gyvenimą“, – tvirtino A. Barauskas.

    „P. n.“ informacija


    Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriuje – permainos: kovo 25 d. įvykusiame visuotiniame narių susirinkime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo grūdų augintojas iš Šukės kaimo Rimantas Paulikas.

    Organizacijos vairą perdavęs 17 metų šias pareigas ėjęs Antanas Stonkus įpėdinį apibūdino kaip kompetentingą ir progresyvų, nuolat siekiantį naujovių.

    LŪS Kretingos skyrius – vienas tų, kuriame pirmininką renka ne visuotinis narių susirinkimas, o jame išrinkta taryba. Šių rinkimų metu į ją pateko kai kurie senbuviai, tačiau yra daug ir naujų veidų. Iš viso tarybą sudaro 11 žmonių: Nijolė Pielikienė, Tomas Butkevičius, Vytautas Petrauskas, Andrius Liebus, Indrė Bučienė, Skirmantas Milius, Rimantas Paulikas, Airidas Viskontas, Artūras Turauskis, Valdas Navickas ir Mantas Milius.

    Išrinkti trys pirmininko pavaduotojai: Indrė Bučienė, Valdas Navickas ir Skirmantas Milius.

    Susirinkime buvo išklausyta A. Stonkaus ir skyriaus finansinės veiklos ataskaitos.

    „P. n.“ informacija


    Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys (kairėje) padėkojo pulkininkui Nerijui Stankevičiui už tarnybą.

    Kovo 29-ąją, minint Lietuvos įstojimo į NATO dieną, Klaipėdos universiteto kieme įvyko Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadų pasikeitimo ceremonija. Ta proga buvo surengta ir karinės technikos, ginkluotės paroda.

    Pėstininkų brigadai „Žemaitija“ nuo 2019 m. rugsėjo vadovavęs pulkininkas Nerijus Stankevičius iškilmingoje ceremonijoje atsisveikino su brigados kariais ir rikiuotės metu perdavė brigados kovinę vėliavą naujai paskirtam vadui – pulkininkui Aurelijui Alasauskui.

    Renginyje dalyvavo brigados „Žemaitija“ batalionai, svečiai – Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, užsienio šalių gynybos atašė ir NATO rotacinių pajėgų vienetų vadovybė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kitų institucijų atstovai.

    Rikiuotės metu brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai atliko tris dedikacines salves: Lietuvai Tėvynei, Lietuvos kariuomenei ir pėstininkų brigadai „Žemaitija“.


    Permainingi orai, stresas, sumažėjęs judrumas silpnina organizmą ir jo gynybinę reakciją į virusus. Sportas vandenyje, pirtys, haloterapija, kvėpavimo mankštos – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų sezonui.

    Sportas stiprina organizmą

    Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui - imunitetui“, - vardijo jis.

    Aqua treniruotė dviračiais po vandeniu su kineziterapeutu


    Gera, kai geri dalykai grįžta! Pasiilgote „Parko rančos“? Štai, ką galima nuveikti šiame žiupsnelyje Amerikos visai šalia Jūsų.

    Šokiai ir gyva muzika

    „Parko rančoje“ penktadieniais ir šeštadieniais Jūsų laukia gyvos muzikos vakarai.

    Rančos garsėja savo dydžiu, stiliumi ir, žinoma, linksmybėmis. Rančų šeimininkai rengdavo dideles, amerikietiškai kultūrai būdingas keletą dienų trunkančias šventes, kurios įsimindavo ilgam, o kalbos apie nutikimus per tokius susibūrimus sklisdavo iš lūpų į lūpas. „Parko ranča“ puikiai atitinka šį vardą, mat aistroms virti ir šokiams vykti vietos sočiai - net per du aukštus. Šokių aikštelę galima stebėti iš antro aukšto, o lauko terasose atpalaiduojančios sūpynės leis vakarus leisti patogiai ir žaismingai.


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas