Pajūrio naujienos
Help
2022 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar valdžios kėdės klibinamos tam, kad Savivaldybė geriau dirbtų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1617) 2021-12-31

Rinkimuose dalyvavusių „Pajūrio naujienų“ skaitytojų dauguma pasisakė, kad 2021-ųjų Metų žmogumi būtų išrinkta Kretingos ligoninės gydytoja Alma Jankauskienė.

„Savo darbą mėgstu daryti tyliai. Viešumas – ne man“, – prisipažino 2021-ųjų Metų žmogumi išrinkta Kretingos ligoninės vidaus ligų gydytoja Vidaus ligų skyriaus vedėja 61-erių Alma Jankauskienė.

Šį „Pajūrio naujienų“ skaitytojų jai skirtą įvertinimą gydytoja adresavo ne sau: „Gydytojas nedirba vienas. Labai svarbu – kolektyvas, kolegos gydytojai, visas medicinos personalas. Be jų vienas žmogus nieko nepasiektų, ypač, kai kalbame apie žmogaus sveikatą, išgelbėtą gyvybę.“

Skambučiai – ir iš Vokietijos

Nežiūrint skaitytojų aktyvumo internetu, paskelbusi 2021-ųjų Metų žmogaus rinkimus, „Pajūrio naujienų“ redakcija kaip niekada sulaukė skambučių telefonu gausos.

Pastarieji dveji pandemijos metai sugrąžino mus prie gyvo žodžio, prie poreikio bendrauti, išsikalbėti, išsisakyti. Būtent dėl skambučių telefonu gydytoja A. Jankauskienė ir tapo rinkimų lydere – už ją balsavo 56 proc. skaitytojų, nesuabejojusių, kad ši darbui pasišventusi moteris ir turi tapti Metų žmogumi. Gerą žodį gydytojai skyrė kretingiškiai, Darbėnų, Salantų, Vydmantų krašto žmonės, redakcija sulaukė skambučių ir iš Vokietijos – skambinusieji sakė negalėję to nepadaryti, nes gydytojos pagalba buvusi labai svarbi jų šeimai. Buvo malonu girdėti, kad gydytoja A. Jankauskienė – rūpestinga, atidi, gebanti įsiklausyti į paciento lūkesčius, o svarbiausia, – profesionali, kompetentinga, pasiaukojusi nelengvam gydytojo darbui.

Manė, kad pasirinks inžineriją

A. Jankauskienė, Kretingoje dirbti pradėjusi 1987-aisiais, baigusi Kauno medicinos institutą, yra kilusi iš Rietavo krašto: gimė Endriejave, po to, būdama dvejų metų mergaitė, su tėvais apsigyveno Rietave. Pasirinkti profesiją įtakos niekas kaip ir nedarė – nei mokytojai, nei tėvai. „Gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad visi galvojo, kad greičiausiai pasirinksiu inžineriją. Tačiau slapta svajonė buvo tapti gydytoja, nes, mano požiūriu, šis darbas suteikia galimybę bendrauti su žmonėmis“, – teigė gydytoja.

Moteris gerai atsimena vaikystę, kai jos tėvas veterinarijos gydytojas Jonas Pakštys ją imdavo kartu pas savuosius „pacientus“. „Važiuodavome motociklu, matydavau instrumentus, kuriais tėvas dirbdavo, visada įspūdį darė jo kontora ir joje esanti vaistų spinta. Iki šiol atminty dar išlikęs tas vaistų kvapas, – A. Jankauskienė sakė mananti, kad vaikystės potyriai irgi turėję įtakos jos pasirinkimui. – Matyt, kažkur pasąmonėje glūdėjo jausmas, kad visada galima kažkam padėti.“


Vilma BENETYTĖ:

– Artėjančių Naujųjų metų proga ir sau, ir kitiems linkiu geros sveikatos, patirti kuo šiltesnių nuotykių. Didžiausia svajonė – kad vėl galėtume laisvai keliauti, kad dėl pandemijos įvesti ribojimai dingtų, ir mėgautumėmės gyvenimu, lankytumėmės koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose.

Mindaugas ČERNECKIS:

– Šiuo sudėtingu metu geriausias linkėjimas visiems – stiprios sveikatos. Koronavirusas lig šiol mane aplenkė, tikiuosi, kad ir toliau aplenks. Kretingos žmonėms linkiu išlikti pozityviais, tikėtis permainų ir džiaugtis jomis. O Lietuvai – valdžios pasikeitimo anksčiau negu jis turėtų įvykti natūraliai.

Stanislava RAMINIENĖ:

– Pirmiausia visiems linkiu sveikatos ir dar kartą sveikatos, taip pat – mažiau pykčio, daugiau vieni kitų supratimo. Tikėkimės, kad 2022-ieji bus geresni. Norėčiau, kad dar ir turtingesni ateinantys metai būtų, kad valdžia nekeltų mokesčių, kad parduotuvėse taip baisiai nekiltų maisto produktų kainos, kad ir paprastam žmogui nebūtų sunku gyventi.

Ramunė RUDĖ:

– Labiausiai trokštu, kad atstotų visokios ligos, ir dėl to į namus sugrįžtų ramybė – viso kito užteksim, rankas kojas turim – užsidirbsim. Kretingos gatvėse norėčiau sutikti kuo mažiau susiraukusių, piktų veidų – dabar nesuprasi, kodėl tiek daug nepatenkintų? Lietuvai – geresnių laikų ir kad valdžia baigtų tuos drastiškus ribojimus, nes jie vis tiek nepasiteisina.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Baigiantis metams „Pajūrio naujienos“ tradiciškai apžvelgė įvykius, kurie neaplenkė Kretingos, rajono ir jo žmonių. Kokių iššūkių patyrėme, ar pavyko juos įveikti? Ką gražaus regėjome ir kuo galime pasidžiaugti? Ir apskritai, ko labiau turtingi buvome – gerųjų naujienų ar vis dėlto – rietenų ir nesusipratimų? Darsyk prieš akis išvydę svarbiausių įvykių mozaiką, galbūt išmoksime naujas pamokas, pasidarysime išvadas ir kitais metais panorėsime gyventi kitaip – geriau, taikiau, laimingiau...

---

Rajonas: valdžia, iniciatyvos, įvertinimai

*Sausio pradžioje Kretingos rajono savivaldybės tarybos naujoji valdančioji koalicija administracijos direktoriumi pasirinko Egidijų Viskontą, kurį į šias pareigas patvirtino sausio mėnesio rajono Savivaldybės tarybos posėdyje slaptu balsavimu: iš 25 tarybos narių už balsavo 14, prieš nebuvo, 11 susilaikė.

*Kretingos rajono savivaldybės taryba, 13-ai jos narių balsuojant už ir 10-iai pasisakius prieš, nutarė sumažinti Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – nuo 3 iki 1. Sprendimas įsigaliojo nuo kovo 1 d. Iš darbo meras atleido Savivaldybės tarybos sekretorę Modestą Vaškylienę ir mero padėjėją Simoną Dimčiūtę. Dirbti su meru liko mero patarėjas Albertas Barauskas. Meras A. Kalnius kreipėsi į teismą, prašydamas, kad teismas panaikintų Savivaldybės tarybos sprendimą sumažinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių.

*Vasario pradžioje Kretingos rajono merui Antanui Kalniui pateiktas pareiškimas, kuriuo pranešama, kad rajono Savivaldybės taryboje susiformavo ir pasiskelbė nauja opozicija. Ją sudarė tarybos nariai Vilius Adomaitis, Vaida Jakumienė, Simas Končius, Darius Petreikis, išrinkti pagal visuomeninio rinkiminio komiteto „Kretingos kraštas“ sąrašą, Dalia Martišauskienė, Vitalija Valančiutė, išrinktos pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, Antanas Puodys, Vytautas Ročys, išrinkti pagal Darbo partijos sąrašą, Jolita Vaickienė, išrinkta pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą.

*Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų atsisakė Povilas Černeckis. Į šią, politinio pasitikėjimo, pareigybę tarybos valdantieji delegavo socialdemokratę, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoją Violetą Turauskaitę.

*Vilniaus apygardos teismas patenkino Kretingos rajono savivaldybės ieškinį ir iš uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ priteisė Savivaldybės administracijos naudai 227 tūkst. 980 Eur nuostolių, kuriuos Savivaldybė patyrė dėl „LitCon“ padaryto broko statant Kretingos sporto ir sveikatingumo centrą.

*Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Etikos komisijos pirmininkas Antanas Puodys atsisakė Etikos komisijos pirmininko pareigų. Naująja Etikos komisijos pirmininke tapo Vaida Jakumienė.

*Metams baigiantis Kretingos rajono savivaldybės taryboje susikūrė nauja frakcija, kurią sudaro naujai steigiamos Sauliaus Skvernelio demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ nariai – Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava ir Rimantas Macius.


Kretingos rajono savivaldybė jai pavaldžios Kretingos ligoninės įrangai atnaujinti 2021 m. skyrė ir išleido 125 tūkst. eurų. Nupirkta 49,4 tūkst. eurų kainavusi vaizdo endoskopinė sistema, chirurginės priemonės endoskopinių operacijų rinkiniui už 67,2 tūkst. eurų ir vaizdo gastroskopas už 9,7 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija


Spalio viduryje Kretingoje atidarytuose nakvynės namuose, kuriuos Savivaldybė statė 3 metus, gyventojų netrūksta. Galimybe gyventi ilgesnį laiką (iki 12 mėnesių) jau pasinaudojo 7 asmenys, iš jų 6 namuose gyvena lig šiolei.

Iki 7 parų nakvynės paslauga 4 asmenys pasinaudojo per 10 kartų. „Pirma žiema, kai pagaliau yra kur nuvežti šiuos žmones, palikti juos saugiai“, – nakvynės namais pasidžiaugė ir Kretingos policijos komisaras Arūnas Pužauskas.

„P. n.“ informacija


Vydmantų bendruomenė Kretingos rajono savivaldybei pateikė pakartotinį prašymą įrengti kapines gyvenvietės pakraštyje prie senojo kelio į Pryšmančius.

Ši vieta Vydmantų kapinėms numatyta Rajono bendrajame plane. Kapinėms planuojamoje teritorijoje yra 2-u 3 ir 1,4 ha dydžio privatūs žemės sklypai, kuriuos Savivaldybė turėtų išpirkti.

Kilus abejonių dėl šios teritorijos kapinėms tinkamumo, Savivaldybės administracija su Nacionaline žemėtvarkos tarnyba (NŽT) ieškojo kitų kapinėms galimų vietų Vydmantams aplinkinėse teritorijose. „Administracija gavo NŽT atsakymą, kad laisvos valstybinės žemės Vydmantų kadastrinėje vietovėje kapinėms nėra“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, akcentavusi, kad vieta kapinėms turėtų būti parengta patogi gyventojams, o kapinių įrengimo kaina – optimali Savivaldybei.

Savivaldybės administracija plečia Salantų miesto kapines, esančias Imbarės seniūnijos Gargždelės kaime. Tam bus panaudota apie 0,5 ha valstybinės žemės.

„P. n“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti 30 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) vienkartinę išmoką šeimos gydytojui, kuris ryšis atvykti į rajoną ir dirbti kažkuriame iš rajono savivaldybėje esančių pirminių sveikatos priežiūros centrų (PSPC) ne trumpiau kaip 4 metus.

Pirmenybė skiriant išmoką teikiama jaunai specialistų šeimai, kurios bent vienas iš sutuoktinių iki 36 metų amžiaus.

Pagal 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenis, 5 rajono PSPC trūksta 9 šeimos gydytojų. Iš įstaigose dirbančių 27 gydytojų 12 yra pensinio amžiaus. Prasčiausia situacija Kartenos PSPC, iš dviejų čia dirbančių gydytojų vienas yra atvykstantis iš Skuodo, kita – brandaus amžiaus.

Savivaldybės administracija svarstyti buvo pateikusi kelis šeimos gydytojų viliojimo dirbti Kretingoje ir rajone variantus. Vienkartinė 30 tūkst. eurų išmoka buvo pasirinkta kaip geriausiai tenkinanti tiek Savivaldybės, tiek kviečiamų gydytojų interesus. „Ieškojome varianto, kad išmoką gavusiems gydytojams kuo mažesni būtų mokesčiai nuo tos sumos, kad gydytojas galėtų keisti darbo vietą rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Dirbti į Kretingos rajono savivaldybę atvykęs gydytojas tam, kad gautų 30 tūkst. eurų vienkartinę išmoką, turės pasirašyti trišalę sutartį, kurios dvi šalys – Savivaldybė ir pasirinkta gydymo įstaiga. „Skleisime šią žinią universitetuose, per dirbančius gydytojus, kitais informacijos kanalais. Tikimės, kad 30 tūkst. eurų paskata suveiks, ir atsiras šeimos gydytojų, norinčių dirbti ir gyventi mūsų savivaldybėje“, – teigė V. Turauskaitė.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės administracija su uždarąja akcine bendrove „Alkuras“ pasirašė sutartį, pagal kurią už 11,3 tūkst. eurų bendrovė „Alkuras“ išlaisvins nuo griuvėsių 26,1 arų žemės sklypą Klaipėdos gatvėje ir 5,8 arų sklypą Nemuno gatvėje Kretingoje. Sutvarkius apleistas teritorijas, jos bus perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri spręs, sklypus išnuomoti ar parduoti.

Per 2021 metus nugriauti 2 neprižiūrimi ir šeimininkų neturintys statiniai – buvęs gamybinis pastatas Dariaus ir Girėno gatvėje Salantuose bei buvusių stalių dirbtuvių likučiai Laukžemėje. Salantuose taip sutvarkytas apie 40 arų sklypas. Už 16,2 tūkst. eurų abi teritorijas išvalė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“.

„Ateinančiais metais bešeimininkius apleistus statinius, jei jų nepavyks parduoti aukcionuose, griausime toliau, kad išvalytume jais užterštas teritorijas ir NŽT galėtų sutvarkytus sklypus parduoti arba išnuomoti“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė.

„P. n.“ informacija


Vakar, gruodžio 30 d., Kretingos rajono meras Antanas Kalnius išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigė, jog panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pati nuspręsti, kurioms šalies ligoninėms lemta išlikti, rado būdą, kaip „apeiti“ ligoninių uždarymui besipriešinančias savivaldybes.

„Daugiau negu pusmetį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir viceministrė Danguolė Jankauskienė viešai dalijo pažadus, kad, įgyvendinant jau penktą per pastaruosius kelis dešimtmečius sveikatos sistemos pertvarką, šalies savivaldybėms nebus nurodoma, kurias ligonines uždaryti, ir savivaldybės galės pačios nuspręsti, ar išvis šioje pertvarkoje dalyvauti. Tačiau pažadai lieka pažadais, ir aiškėja, kad ministerija patyliukais bando įgyvendinti visai kitą planą“, – sakė A. Kalnius.

Pasak Kretingos rajono mero, Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė ir Vyriausybės svarstymui pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurias priėmus, kiek ir kokių ligoninių Lietuvoje liks, spręstų tik Vyriausybė – dalį ligoninių valdančioms šalies savivaldybėms teliktų nuolankiai paklusti, užkalti po Damoklo kardu pakliuvusių ligoninių duris bei išmokėti išeitines kompensacijas medikams.


Kartenos valsčiaus valdyba. Antroje eilėje antras iš dešinės sėdi Tadas Simutis. Nežinomas fotografas, apie 1920 m. Kretingos muziejus, KM IF-4127.

Šmilkščiai – vienas iš nedaugelio Kretingos rajono kaimų, kuriuos sovietinė žemėnaudos sistema, padedama melioracijos, nušlavė nuo žemės paviršiaus, palikdama tik dykromis virtusias žemdirbystei skirtas žemes. Prieš šimtmetį Šmilkščiai buvo vienas stambiausių Kartenos valsčiaus kaimų, kuriam priklausė apie 405 ha žemės.

Žemdirbiai tapo baudžiauninkais

Kaimas plytėjo dabartinių Budrių žemės rytinėje dalyje, į rytus nuo Kartenos–Mikoliškių kelio, abipus Kūlupio upelio. Ribojosi su Abakais, Vėlaičiais, Balsiškiais, Bumbuliais ir Budriais. Kaimą juosė Vėlaitynės, Bumbulių ir Margelių miškai. Ties riba su Budriais prie kaimo šliejosi Jašinskės miškelis, į rytus nuo kurio, jau Šmilkščiuose, auga nedidelis Poplėsio miškelis. Pietrytinis žemių kampas kirto Bumbulių mišką ir siekė Tyro durpyną.

Šioje vietovėje seniau plytėjo Kartenos dvarui priklausę miškai, krūmais ir medžiais apaugę drėgni laukai, naudoti ganykloms. Augant žemės ūkio produkcijos paklausai ir daugėjant žemdirbyste besiverčiančių šeimų, dvaro savininkai naujakuriams leido įdirbti ganyklų ir iškirsto miško žemę. Amžininkai teigia, kad čia žemė buvusi bloga, drėgna, duodanti menką derlių, dėl to esą vietovė pavadinta Šmilkščiais.

Iki pobaudžiavinės reformos Šmilkščiai buvo kupetinis kaimas, o jo ištakos siekia XVII a. pirmąją pusę. Tuo metu Šmilkščiai su Budriais ir Abakais priklausė Gudeliškės palivarkui, kurį dvarininkas Mykolas Sapiega 1634 m. atidavė naujai įkurtos Kartenos katalikų bažnyčios klebonijai. Tokiu būdu žemdirbiai tapo ne tik šios bažnyčios parapijiečiais, bet ir baudžiauninkais. Jie 1753–1763 m. dalyvavo Budriuose statant koplyčią, kuriai tapus parapinės bažnyčios filija, į ją žmonės rinkdavosi religinių švenčių metu, krikštijo naujagimius. Rusų valdžiai palivarką 1842 m. nusavinus, žemdirbiai tapo valstybės prievolininkais, baudžiavines prievoles atliekančiais Kartenos valdiniame dvare.

1845 m. Šmilkščiuose buvo surašyti 47 gyventojai – 18 vyrų ir 29 moterys, iš kurių 23 asmenys buvo suaugę, o 24 – vaikai. Iš viso tuo metu gyveno 6 katalikų šeimos: Juozapo Jedinkaus, Prano Simučio, Juozapo Puplesio, Ignoto Sermončio, Juozapo Dirvonskio ir Pranciškaus Šporo. Jose, įskaitant įnamius, buvo nuo 4 iki 11 asmenų.

1849 m. valstybiniame Kartenos dvare lažą atlikinėjo 48 baudžiauninkai. Paleisti iš baudžiavos, jie buvo priskirti valstiečių luomui, o savo interesams Kartenos valsčiaus valdyboje atstovauti kartu su Budrių ir Abakų valstiečiais išsirinkdavo seniūną. Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, visos kaimo valstiečių šeimos gavo išsipirkti iki tol dirbtą ariamą žemę. Be to, laisvoje žemėje kūrėsi taip pat iš baudžiavos paleisti Budrių ir kitų vietovių valstiečiai, kuriems savame kaime žemės nebeliko. Už gautą Šmilkščiuose žemę prievoles valstybei 1870 m. atlikinėjo 46 valstiečiai.


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena: būtina periodiškai valyti dūmtraukius; arti šildymo įrenginių ir jų vamzdynų negalima laikyti degiųjų medžiagų; šildymo įrenginiams įkurti negalima naudoti degiųjų skysčių; kūrenamų krosnių ir židinių negalima palikti be priežiūros.

„Neprižiūrimas ir netvarkingas šildymo įrenginys su dūmtraukiu gali sukelti gaisrą, dėl kurio gyventojai lieka be pastogės, turto, o kartais nukenčia ir patys“, – įspėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

Intensyvaus degimo metu liepsnos temperatūra būna maždaug 1000–1500 C0. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos bei jų įdėklai, kaminas įtrūksta, o liepsna išplinta. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš jo besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. „Jeigu taip nutiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį šildymo įrenginyje, sandariai uždarykite visas krosnies dureles, kad nebūtų traukos, ir ugnis negautų šviežio oro, bei kvieskite ugniagesius“, – patarė inspektorius Saulius Latakas.

Per šiuos metus Kretingos rajono savivaldybėje dūmtraukiai degė 33 kartus, pagrindinė to priežastis – neišvalyti suodžiai.

S. Latako teigimu, dūmtraukius reikia valyti prieš pradedant eksploatavimą, o eksploatavimo metu – ne rečiau, kaip kartą per tris mėnesius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai turi būti išbaltinti, kad, atsiradus kamino įtrūkimams, galima būtų laiku tai pastebėti.

Šiais metais Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su rajono Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, vykdydami akciją „Gyvenkime saugiai“, aplankė daugiau kaip 2 tūkst. 100 būstų, gyventojams priminė saugaus elgesio buityje taisykles bei dūmų detektorių svarbą, atsakė į rūpimus klausimus.

„Nors ir stengiamasi visuomenę šviesti priešgaisrinės saugos srityje, pasitaiko atvejų, kai dėl elementariausių gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų kyla didelės nelaimės“, – sakė S. Latakas. Inspektoriaus žodžiais, neseniai buvo gautas pranešimas apie Juodupėnų kaime degantį gyvenamąjį namą. Atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms, siautėjo atvira liepsna. Sudegė pastato stogas, išdegė katilinės ir tambūro patalpos, buvo sulietos kitos gyvenamojo namo patalpos kartu su rūbais, buitine technika, vaiko mokymosi priemonėmis, bandydamas gesinti įsiplieskusį gaisrą, apdegė ir vienas gyventojas. Šios nelaimės priežastis – ant šildymo įrenginio paliktos džiovinti malkos.

„P. n.“ informacija


Nida Urbonaitė aplinkinius nustebina pasiūliusi jiems neįprastos kavos.

Drėgnuose tropikų miškuose augančio Palo santo medžio smilkalai, džiovinti vaisiai, medus, stalo vidury pamažu besiskleidžianti stebuklingoji Jericho rožė ir daug mažų spalvotų puodelių – tokią atmosferą sukūrė padvariškė Nida Urbonaitė, Kretingos muziejaus darbuotojus pirmuosius pakvietusi į daugelio skoniui neįprastos kavos degustaciją.

„Žaisliniai“ puodeliai – pagal nuotaiką

Smilkalai – dėl močiutės palėpę primenančio aromato, Jericho rožė – dėl amžinumo, mat ši Mergelės Marijos palytėta gėlė, sako, sugeba šimtus, tūkstančius kartų mirti ir vėl atgyti.

„Simboliška, kad šį pilką, iš pažiūros neišvaizdų, vos užpylus vandens besiskleidžiantį gniužulą, laikomą nemirtingumo simboliu, galima perduoti iš kartos į kartą. O juk muziejininkai daiktų istorijas ir įvykius taip pat perteikia kartų kartoms“, – kodėl į renginį atsinešė rožę, paaiškino Nida.

„Visiems, kam nereikalingi maži puodeliai, sakiau, duokit man. Nustebau, kad jų, ir prabangių, dabar turiu tiek daug. Klausiu: o ką geradariams aš galėčiau – mainais? Juokiasi – esą su „žaisliniais“ puodeliais nėra jiems, kas veikti, iš tokių vis tiek negeria“, – pasakojo N. Urbonaitė.

Anot jos, kai kuriems žmonėms rytą pasitikti patinka su gurkšniu garuojančios kavos geltoname, kai kuriems – raudoname ar žaliame puodelyje. „O štai šis, mėlynas, spėju, patiktų direktorei Vidai Kanapkienei, nes, pastebėjau, kad jos ir drabužiai, ir papuošalai daugiausia – mėlyni“, – juokavo Nida. Būtent jųdviejų – Nidos ir direktorės – pažintis, užsimezgė SPA „Levanda“ Padvariuose, kur pašnekovė dirba. Moteriškas paatviravimas apie kavą lėmė, kad šiandien ji, kaip edukatorė, varsto Kretingos muziejaus duris, kad, kaip sakė muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė, Tradicinis amatų centras pasipildė dviem Nidos kuruojamomis naujomis programomis – vaikams skirta ir sykį jau išbandyta, nemažai puikių atsiliepimų sulaukusia „Gilės nuotykiai virtuvėje“ bei „Kelionė laiku su kavos puodeliu“ suaugusiems.

Į pirmąją kavos degustaciją suaugusiems Nida atsinešė ir, kaip suskaičiavo, kokius 14 metų už save vyresnį „Šeimininkės vadovą“. Būtent ši knyga moterį ir įkvėpė domėtis iš augalų išgaunama kava, pradėti skonių bandymus.


Pasirodo, kad žmonės, norėdami priklydusiam laukiniam gyvūnui gero, daro pažeidimą – įstatymas jo neleidžia sulaikyti nuosavoje valdoje.

Maždaug savaitę prieš Kalėdas kretingiškiai matė po miestą vaikščiojant stirnaitę: ji buvo atklydusi į žmonių kiemus Kretingsodyje, blaškėsi po Rotušės aikštę ir nykštukais išpuoštą skverą, tarsi Rudolfas iš kalėdinės pasakos keldama džiaugsmą praeiviams, ypač – vaikams. Stirnos klajonės po miestą baigėsi pirmadienį – ji buvo išgabenta ir paleista į laisvę Kartenos miškuose.

Įviliojo į voljerą ir iškvietė tarnybas

Pirmadienio rytą stirna atklydo į J. Šimkaus gatvę, vedančią itin judrių Šventosios ir Klaipėdos gatvių link. Ją, besiblaškančią tarp pravažiuojančių automobilių ir sustumtų sniego pusnių, ties nuosavo kiemo vartais pamatė skaitytojas. Vyras įviliojo stirną į tuščią voljerą.

„Pagalvojau: negerai, kad atklydęs laukinis gyvūnas laisvai vaikšto gatvėje. Matėsi, kad stirna baukšti. O jei besiblaškydama užšoktų ant automobilio kapoto ar išgąsdinta – ant kokio praeivio? Žmonės jau Kūčių vakarą dalijosi feisbuke vaizdais, kaip stirna kerta gatvę prie „Maximos“, leidžiasi šeriama iš rankų“, – kalbėjo vyras.

Jis sakė skambinęs aplinkosaugininkams, šie nukreipę į gyvūnų globos draugiją. Pastarieji taip pat atsisakė išsivežti gyvūną, pasiūlė patiems išgabenti į mišką. Tuomet skambino į Klaipėdos regiono gyvūnų globos namus „Nuaras“, jų atstovus, pasak skaitytojo, taip pat teko įtikinėti, kad palikti stirną gatvėje nesaugu ir pačiam gyvūnui, ir žmonėms.

Netrukus furgonu atvykęs „Nuaro“ atstovas gyvūną įkėlė į narvą ir išgabeno į mišką už Kartenos.


Kretingos rajono savivaldybės taryba savo posėdyje priėmė sprendimą mūsų savivaldybėje 2022-uosius paskelbti Žemaičių kalbos metais. Priimti tokį sprendimą pasiūlė ir raštu į rajono tarybą kreipėsi Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys, profesorius Juozas Pabrėža.

Rajono taryba ne tik 2022-uosius paskelbė Žemaičių kalbos metais Kretingos rajono savivaldybėje – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius jau sudarė darbo grupę Žemaičių kalbos metų minėjimo programai sudaryti, numatyti lėšų poreikį.

Įgyvendinti programą bus pasiūlyta Kretingos rajono socialinėms, švietimo, kultūros ir sporto įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms.

Sprendimą paskelbti 2022 metus Žemaičių kalbos metais yra priėmusios Telšių rajono ir Skuodo rajono savivaldybių tarybos.

Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, nurodoma, kad visuomeninės ar savivaldybių iniciatyvos pagerbti įvairios reikšmės įvykius, reiškinius, asmenis, atsižvelgiant į jų vaidmenį ir žinomumą, yra neribojamos.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis, konkurse „Sidabriniai balsai“ apdovanotas I laipsnio diplomu.

Kretingos rajono kultūros centro kolektyvai, jų vadovai šiuos metus užbaigė geromis naujienomis, kurios susijusios su laimėjimais ir įvertinimais. „Kiekviena gera žinia mums – paskatinimas tobulėti ir dirbti dar geriau“, – neabejojo Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

Puikų laimėjimą parvežė Kultūros centro Šukės skyriaus smuikininkas Leonardas Vaišys, kuris tapo Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatas. Berniuką konkursui parengė Alvydas Vozgirdas.

Du įvertinimus mūsų rajono teatralai pelnė XVI Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“: Senosios Įpilties skyriaus dramos kolektyvo spektaklio – liaudiškos komedijos „Taip tai darosi ant svieto“ pagal Kazio Binkio poemą „Tamošius Bekepuris“ aktoriui Povilui Bružui už dėdės Miko vaidmenį suteikta nominacija „Ryškiausias antro plano vaidmuo“, o Vydmantų skyriaus teatro spektaklio Boriso Dauguviečio „Žaldokynė“ režisieriui Sauliui Vaičiuliui skirta nominacija „Ryškiausias debiutas“.

„Senosios Įpilties skyriaus režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė – perspektyvi jauna režisierė, kaip ir Saulius Vaičiulis, gebanti sutelkti bendruomenės žmones. Jų darbas įgyja dar didesnę prasmę, žinant, kad kaime labai sunku surasti žmonių, kurie aukotų savo laisvą laiką saviveiklai“, – kad režisierių pastangomis ir atokesnėse rajono vietose užgimsta arba tęsiamos teatro tradicijos, pasidžiaugė P. Razmus.


Šiuos metus „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai užbaigė nauju startu – pokalbių laida „Kupriniečiai kalba“. Laida kviečiama dar labiau įsitraukti į jaunimo gyvenimą mūsų rajone.

Pirmojoje laidoje komandos nariai Vita Mickutė ir Dominykas Miežetis kalbėjosi apie šv. Kalėdas, jų prasmę, dovanas, dalijosi savo prisiminimais, svarstė apie dovanų pakavimo ypatumus, naujausias tendencijas. Šįkart laidos formatas – kiek neįprastas, tačiau kitose laidose galite sulaukti visko – pokalbių su įdomiais rajono jaunuoliais, specialistais, diskusijų jaunimui aktualiomis temomis ir panašiai.

Šią laidą sukūrėme norėdami paskatinti jaunus žmones daugiau diskutuoti, kelti jiems rūpimus klausimus, kurti jaunimui įdomų turinį. Norint tai padaryti mums reikia ir skaitytojų pagalbos. Tad kviečiame mums rašyti, kokios temos domina, kokius žmones norėtumėte matyti laidoje, galbūt pasidalinti savo įdomiomis istorijomis.

Taip pat galite dalyvauti ir kuriant šią laidą: filmuojant, rengiant scenarijus, vedant laidas ir pan. Norinčiųjų dalyvauti „Kuprinės“ veikloje laukiame visada! Tereikia parašyti elektroninį laišką el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba paskambinti telefonu 8 608 64104.


Dominykas MIEŽETIS

Šiais laikais mes visi vaikštome su kameromis savo kišenėse. Bet yra žmonių, kurie atiduoda save fotografijai. Jie naudoja kažką daugiau negu tai, kas daugumos kišenėse. Ir ką aš turiu galvoje, sakydamas „fotografijos dovana“?

Mumyse yra galimybė tai atlikti. Mes visi galime kažką duoti, suteikti ir, kad atsimintume tai, nufotografuojame ir tas momentas išlieka. Gal ne visa valanda, gal ne visos minutės, bet ta sekundė, kuri reiškia galbūt viską. Ta akimirka, ta bėganti džiaugsmo ašara ar net pergalės džiaugsmas. Kiekviena nuotrauka yra istorija. O mūsų istorija – viskas, ko mums reikia. Mes negalime judėti į priekį be vakar dienos, nes tada nebūtų šiandienos. Dabar sustokite skaityti šitą straipsnį, nueikite prie lentynos, kurioje sudėtos yra jūsų šeimos nuotraukos ir pažiūrėkite į jas. Kas jose? Prisimenate, kada ta nuotrauka buvo padaryta, kas tą dieną vyko? Tikriausiai taip. Tai ir yra fotografijos dovana, tai tas momentas, kuris grąžina tos akimirkos jausmus, atsiminimus.

Štai kodėl aš pamilau fotografiją, jos kiekvieną bruožą, kuris sukuria momento sustabdymą. Man kiekviena nuotrauka turi perteikti jausmą žmogui, kuris į ją pažiūri. Todėl per šį mėnesį susiraskite vieną žmogų ir sukurkite jiems nuotrauką, padovanokite ją. Tai nebūtinai turi būti tik nuotrauka, tai gali būti atvirukas su ja. Ir užrašykite jiems palinkėjimą. Perduokim tą fotografijos dovaną kitiems.


Kretingiškė Aistė Šeštokaitė džiaugėsi, kad intuityviai priėmė sprendimą studijuoti vaidybą.

Nebuvo vaikystės svajonė

Veikla „Kuprinėje“ A. Šeštokaitei buvo naudinga ir prasminga: buvo galima susipažinti su žmonėmis, suteikiančiais įdomių patirčių, o su kai kuriais kupriniečiais bendravimas neišblėso iki dabar. Dalyvaudama jaunųjų žurnalistų veikloje ji suprato, kad savarankiškus darbus, pavyzdžiui, rašyti straipsnius ji pasilieka paskutinei minutei ir šį įprotį reikia išmokti pakeisti.

Iš karto po paskutiniųjų egzaminų mokykloje A. Šeštokaitė išvažiavo į Vilnių ir dalyvavo LMTA aktorinio meistriškumo bei Vilniaus universiteto žurnalistikos stojamuosiuose egzaminuose. Abu egzaminus mergina išlaikė, bet jos studijų pasirinkimu tapo LMTA.

„Kai buvau maža, žiūrėdavau labai daug serialų, man patiko filmas „Titanikas“. Namuose sau vaidindavau įvairias dramatiškas situacijas, kurios panašios į filmų ar serialų epizodus“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė, akcentuodama, kad jos vaikystės svajonė nebuvo aktorės profesija.

Visą vaikystę kretingiškė svajojo būti šokių mokytoja, nes lankė Kretingos meno mokyklos choreografijos skyrių. Vėliau mergina pradėjo lankyti Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“, kuriame ir galėjo gimti meilė teatrui. „Man būti teatre ir repetuoti buvo daug svarbiau negu pamokos mokykloje“, – apie vaikystės pomėgius kalbėjo A. Šeštokaitė.

Paauglystėje ji vis pasvajodavo apie aktorės profesiją, domėjosi kitais žmonėmis, siejančiais su tuo savo gyvenimą, tačiau tuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademija atrodė lyg nepasiekiama viršūnė, kur renkasi tik išrinktieji. Šiuo metu pašnekovė teigė nesuprantanti, kaip išdrįso nueiti į stojamuosius egzaminus, tačiau ji jautė, kad nenuėjusi gailėsis visą gyvenimą.

Mergina teigė, kad studijų metai buvo labai intensyvūs ir dirbti reikėjo kiekvieną dieną iki 22 valandos. Nors ir buvo sunku, tačiau kretingiškė pasiilgsta mokslo metų, nes būdavo labai įdomu.

Anot pašnekovės, žmonėms atrodo, jog aktoriai neturi asmeninio gyvenimo, kad, norint būti aktoriumi, reikia visą laiką dirbti. Kretingiškė pritarė dėl darbo krūvio, tačiau mano, kad bet kokioje profesijoje, jei tu dirbi sąžiningai, reikia įdėti daug pastangų.


Grupė pulsuojanti roko ritmu

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
Grupės nariai brolis ir sesuo gitaristas Povilas Valička (iš kairės), dainininkė Ieva Valičkaitė, grupės vadovas Aivaras Bružas su sūnumi būgnininku Benu. Nuotraukoje nėra bosine gitara grupėje grojančio Džiugo Cukuro.

Darbėnų gimnazijoje jau kelerius metus skamba populiariosios roko muzikos grupės „All forever“ atliekama muzika. Grupė pasirodo ne tik gimnazijoje – ji jau yra koncertavusi Klaipėdoje, Vilniuje, Rusnėje įvykusiame festivalyje ir neketina sustoti.

Nori groti ir pabaigę mokyklą

Darbėnų gimnazijoje roko muzikos grupė suburta senokai, tačiau dabartinės grupės nariai susibūrė prieš kelerius metus. Jai vadovauja gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas Aivaras Bružas.

„Prieš kelerius metus išėjo ankščiau grupei vadovavęs mokytojas, tada keli nariai kreipėsi į mane. Nenorėjau, kad grupė iširtų, ir ėmiausi jai vadovauti. Taip pradėjau dirbti Darbėnų gimnazijoje“, – pradžią prisiminė A. Bružas.

Ankščiau grupė neturėjo savo pavadinimo. „Prieš pradedant dirbti gimnazijoje, vasarą, kai nariai paprašė, kad vadovaučiau grupei, pradėjome repetuoti kaip grupė. Tada ir sugalvojome jos pavadinimą“, – teigė Aivaras.

Grupė pasivadino „All forever“ vardu. „Tai reiškia „visi kartu amžinai“, – paaiškino vokalistė Ieva Valičkaitė. – Norime grupe išlikti ir po mokyklos baigimo, todėl ir pasirinkome tokį pavadinimą.“

Iš viso groja 4 nariai: septintokas Benas Bružas – mušamaisiais, aštuntokas Povilas Valička – soline gitara, vienuoliktokė I. Valičkaitė – solistė, aštuntokas Džiugas Cukuras – bosine gitara.

Darbėnų gimnazijoje šiuo metu yra suburtos dvi grupės. „Antroji susibūrė tik šiemet, todėl dar tik pradeda savo muzikinį kelią“, – sakė A. Bružas.


Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė kretingiškė Agnė Bubilaitė patarė, kaip atpažinti ir spręsti mobingo problemą.

Vis daugiau medikų prabyla apie sunkų darbo krūvį, patyčias ar mobingą. Šios problemos ypač paaštrėjo pandemijos metu. Kretingiškė Agnė Bubilaitė, šiuo metu užimanti rezidentės pareigas Kauno klinikose, jau pusmetį priklauso Jaunųjų gydytojų asociacijai, užima valdybos narės pareigas. Asociacija siekia spręsti gydytojams kylančias problemas, užkirsti kelią mobingui.

Įtampa jaučiama jau universitete

Pasak A. Bubilaitės, nuo pat pirmųjų dienų universitete jaučiama įtampa, konkurencija net ir tarp pačių studentų. „Tikrai yra puikių dėstytojų, tačiau atsiranda ir tokių, kurie nevengia pasityčioti, parodyti, kad studentai nėra nieko verti“, – tikino pašnekovė, akcentuodama, kad daugelis studentų problemų nesprendžia, bijodami pakenkti savo ateities karjerai, todėl problemas nutyli.

Nors Agnei nuolatinių patyčių ar mobingo patirti neteko, pasitaikydavo „subtilus psichologinis smurtas, kai vis ieškoma „kabliukų“. Galbūt ne taip pažiūrėjai, ne ten atsisėdai, ne tokiais žodžiais atsakei į klausimą. Atrodo, nieko blogo nedarai, bet jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis, nes žinai, kad gali bet kada užkliūti“, – atviravo pašnekovė, pridurdama, kad tokie atvejai buvo tik tam tikro gydytojo ar dėstytojo problema.

Rezidentūros metu įtampa paaštrėja. Dideli darbo krūviai, perdegimas, emocinės problemos, susidūrimas su netektimis lemia didesnę įtampą. „Yra puikių gydytojų, tačiau nemaža dalis į rezidentą žiūri kaip į pigią darbo jėgą, kuriai galima nurašyti visus nekvalifikuotus darbus, palikti po darbo valandų dokumentacijai tvarkyti ar kitiems darbams“, – teigė A. Bubilaitė.

Pasak rezidentės, pandemijos metu akivaizdžiai padidėjo darbo krūviai, sumažėjo socialinio bendravimo, todėl dar labiau padidėjo rizika užsisklęsti savyje, nesidalinti problemomis, taip pat padažnėjo perdegimo sindromas. Be to, bijodami užkrėsti artimuosius, nemažai medikų persikėlė gyventi atskirai nuo jų.


Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė inicijavo tyrimą, kuriuo aiškinosi jaunimo poreikius mūsų rajone. „Galiu daryti prielaidą, kad, bendrąja prasme, jaunimas situaciją mūsų rajone vertina vidutiniškai. Galiu pasidžiaugti, kad jie jaučiasi saugūs. Žinoma, turime plėsti paslaugas jaunimui – ne tik atidaryti atvirą jaunimo centrą, bet teikti jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugas“, – tyrimo rezultatus apibendrino ji.

Apklausta apie 300 jaunuolių

Inga jaunimo reikalų koordinatore pradėjo dirbti 2019 m. pabaigoje, per 2020-uosius ji susipažino su jaunimo politika ir veiklomis mūsų rajone. „Kiekvienais metais jaunimo reikalų departamentas, kuris numato metines užduotis kiekvienam koordinatoriui, tarp jų buvo numatęs atlikti tyrimą, pavyzdžiui, mobilaus darbo poreikio nustatymą mūsų rajone. Kadangi situacija mūsų rajone senai buvo analizuota specialistų, ekspertų, Kretingos rajono jaunimo reikalų tarybos nariams išsakiau būtinybę dėl mūsų rajono jaunimo poreikių analizės“, – apie tyrimo inicijavimą kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Tarybai pritarus siūlymui buvo pradėta ieškoti specialistų, ekspertų, kurie dirba su jaunimu, domisi jų politika. „Kreipiausi į viešąją įstaigą „Politikos tyrimų ir analizės institutas“, kuri išklausė mano lūkesčius ir pasiūlė pasirengti galimybių studiją, kuri apimtų viso rajono tyrimą ir apžvelgtų įvairius jaunimui aktualius klausimus“, – įvardijo jaunimo reikalų koordinatorė.

Klausimynas jaunimui buvo parengtas ir patalpintas Savivaldybės puslapyje, socialiniuose tinkluose, taip pat pateiktas mokykloms, kuriose klausimai buvo išdalinti mokiniams, jaunimo ir su jaunimo dirbančioms organizacijoms. Iš viso buvo apklausta apie 300 jaunuolių.

Taip pat buvo parengtas klausimynas seniūnijoms – į pateiktus klausimus atsakė seniūnai, socialiniai ir jaunimo darbuotojai, žmonės dirbantys su jaunimu rajone veikiančiose erdvėse.

„Taip pat vyko pokalbiai „focus“ grupėse, kur buvo apklaustas jaunimas ir jaunimo reikalų tarybos nariai. Kitoje grupėje buvo kalbėtasi su jaunimo darbuotojais, policijos atstovais, visuomenės sveikatos biuro darbuotojais ir panašiai. Taip pat tyrėjai vykdė interviu su manimi, buvo atvykę ir į Kretingą, kur apžiūrėjo mieste esančias erdves, kitas jaunimo lankomas vietas“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Mažiausiai į anketos klausimus atsakė Salantų, Kūlupėnų bei Imbarės seniūnijų gyventojų.


Šešiolikmetė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokė Evelina Stonkutė mokė senyvo amžiaus žmones kompiuterinio raštingumo.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunieji maltiečiai šiais metais vykdė projektą „IT su Jaunaisiais maltiečiais“, per kurį jaunieji savanoriai mokė vyresnio amžiaus asmenis informacinio raštingumo nuotoliniu būdu. Šiame projekte mokymus vedė ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokė Evelina Stonkutė.

Projektas – sėkmingas

„IT su Jaunaisiais maltiečiais“ projekto metu kvietėme suremti pečius ir skirtingas kartas kartu įveikti skaitmeninius iššūkius“, – įvardijo Jaunųjų maltiečių komunikacijos koordinatorė Rūta Baublytė.

Jaunieji savanoriai vyresnio amžiaus dalyvius mokė naudotis pagrindinėmis programomis (MS Word, Excel), supažindino su aktualiais interneto puslapiais (SoDra, E-sveikata ir kt.), pasakojo apie duomenų apsaugą ir kompiuterinį saugumą. Dalyviai išmoko internetu atlikti maisto produktų ir vaistų užsakymus, patogiai skaičiuoti savo mėnesio biudžetą, susimokėti mokesčius, rašyti elektroninius laiškus ir užsiregistruoti pas gydytoją. „Projektas buvo išties sėkmingas, susilaukė puikių atsiliepimų tarp mūsų dalyvių, tarp vyresnių žmonių ir jaunimo užsimezgė gražios draugystės, todėl kitąmet jį planuojame tęsti“, – sakė R. Baublytė.

Visas projektas buvo padalintas į 3 sesijas ir truko pusę metų. Per jas vyko 12 pamokų – po dvi per savaitę, kiekviena pamokų trukdavo 2 valandas. „Mokymus vesdavome dviese, mano komandoje iš viso buvo 4 žmonės“, – įvardijo E. Sonkutė, papildžiui, kad projekte galėjo dalyvauti 16 metų sulaukę jaunuoliai.

Mokymai vyko nuotoliniu būdų per vaizdo konferencijų organizavimo platformą ZOOM. „Iš pradžių senjorus mokėme naudotis šia programa. Po to mokėme visko, ką dažniausiai tenka naudoti. Lengviausiai jiems sekėsi mokytis naudotis elektroniniu paštu, taip pat internetu užsisakyti maisto ar vaistų, o sunkiausiai – „Exel“ ir „PowerPoint“, – patirtimi dalijosi karteniškė.


Simboliška, bet šiemet paskutinis „Kuprinės“ numeris skaitytojus pasiekė paskutinę metų dieną. Užbaigti metus skaitant – puikus būdas. Ne tik naudinga, bet ir prasminga! Mūsų komanda linki nepaprastų Naujųjų metų, realių norų išsipildymo ir kviečia nesustoti svajoti. Gero visiems skaitymo ir susitinkam kitais metais!

Naujamečiai pažadai

Aplink mus

Uždega vilties žiburį.

Jaučiame naujus potyrius

Ir tikime, kad viskas bus gerai.

Mes, paprasti žmonės,

Einantys likimo taku,

Turėdami noro išsikelti tikslus,

Atsiveriame naujamečiams iššūkiams

Ir žinome, kad viską įveiksime tikėdami savimi.

Annum novum faustum felicem! (lot. Laimingų Naujųjų metų!)

Vita MICKUTĖ

---


„Apie internetinius sukčius kalbėk nekalbėjęs, iš svetimų bėdų gyventojai nepasimoko, elgiasi labai patikliai, lengva ranka perka, nesigilindami perveda pinigus nežinia, kam, po to šaukia „padėkit, apgavo!“ – šiemet dažnai pasitaikiusią situaciją pakomentavo Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Baigiantis metams, Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1971-aisiais gimusio vyro pranešimas, kad nuo rugpjūčio iki gruodžio 24 d. apgaulės būdu iš jo išviliota 20 tūkst. 450 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Kitas dalykas – vagystės. Jų, anot T. Mikelkevičiaus, rajone pavyksta išaiškinti apie trečdalį.

„Šį vakarą sutiksim Naujuosius metus. Jei ruošiatės į svečius, kad ir vienam vakarui, apie tai įspėkite kaimynus – mažiausias judesys jūsų kieme ar bute atkreips aplinkinių dėmesį“, – patarė viršininkas. Jis priminė ir seną, bet patikrintą metodą apsisaugoti nuo vagių – kambariuose ar koridoriuje palikti įjungtą šviesą, esą tai taip pat gera prevencija. Nusižiūrėtą „apšvarinti“ būstą ilgapirščiai dažniausiai stebi.

„P. n.“ informacija


Prižiūrėti rankomis prisukamą senąjį bažnyčios laikrodį patikėta Palangos bažnyčios zakristijonui Alfredui Umbrasui.

Mūrinę Palangos bažnyčią suprojektavo žydų kilmės švedų architektas K. E. Strandmanas. Jis taip pat – Salantų bažnyčios ir Tiškevičių koplyčios senosiose miesto kapinėse projektų autorius.

Prieš Naujuosius laikrodžiai skaičiuoja besibaigiančių metų tėkmę, o jų dūžiai nuteikia viltingai sutikti dar vienus gyvenimo padovanotus metus. Palangos bažnyčios laikrodis, pasak jį prižiūrinčio šios bažnyčios zakristijono Alfredo Umbraso, bokšte sumontuotas 1931-aisiais, kitąmet taip pat skaičiuos 91-ius savo gyvavimo metus. Laikrodį prisuka rankomis Aprodęs bažnyčią, A. Umbrasas pakvietė palypėti į bokšto apžvalgos aikštelę, renovuotą prieš 4-erius metus, kur pusiaukelėje iš gotikos rožės formos spalvoto vitražo sklindančios šviesos apšviestas stiklinėje spintoje saugomas senasis laikrodis. Zakristijonas apie jį pasakojo su meile, tarsi apie gyvą organizmą Šį, Berlyne, „Rochlitz“ fabrike, tarpukariu pagamintą laikrodį vyras rankomis prisuka kas tris paras – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Jo krumpliaračius sykį per mėnesį sutepa grafitiniu tepalu. „Laikrodis labai tiksliai rodo laiką nuo to meto, kai 1931-ųjų spalio 26-ąją buvo sumontuotas šioje bažnyčioje. Švytuoklės mechanizmas yra reguliuojamas: kai laikrodis skuba, atlaisvinamas, o kai vėluoja – prisukamas. Apie 25 kg sveriančiais svarmenimis reguliuojama sukamoji laikrodžio jėga“, – A. Umbrasas parodė, kaip veikia šio masyvaus laikrodžio mechanizmas. Kol laikrodis nebuvo išoriškai apsaugotas stiklinėje spintoje, sykį atsitikę taip, kad užvestas laikrodis sustojęs: „Akylai apžiūrėjau jį – ogi, pasirodo, jame įstrigęs balandžio kiaušinis. Pakraigėje perėdavo balandžiai, tai jų „dovana“ sustabdė laiką“, – juokavo pašnekovas. Laikrodžio mechanizmas jau buvo kapitaliai remontuotas, tačiau per laiką sudyla kai kurios detalės. Tuomet tenka kviesti meistrus laikrodininkus: anksčiau atvykdavo garbaus amžiaus meistras iš Vilniaus, dabar talkina palangiškis Alfredas Sinkevičius.


Vainikas viršum Klaipėdos muzikinio teatro liudija, kad netrukus bus uždengtas ir renovuojamos bei naujai statomos pastato dalių stogas.

Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metų sandūrą pasitiko pasiruošęs, kad būtų uždengtas jo stogas. Apie statybos spartą liudija tai, kad praėjusius 2021-uosius teatro priestatas pasitiko susilyginęs su žemės paviršiumi.

  Naujos teatro epochos pradžia 

Iki tol darbai būsimojo priestato vietoje vyko po žeme. Buvo atnaujintas rekonstruojamos teatro dalies fasadas, kuris šventiniu laikotarpiu žmones džiugina šviesomis. Pastatas pasipuošė bokšto laikrodžiu, kurį suprojektavo ir įrengė prancūzų firma „Bodet“, o baigiantis vasarai sušvito ir naujas KVMT logotipas.  

Tikimasi, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2023 m.  pradės naują epochą – išsaugodamas tai, kas sena, ir jungdamas istoriją su šiuolaikiškais inovatyviais architektūriniais, inžineriniais  sprendimais. Naujasis teatro pastatas ne tik organiškai įsilies į senamiesčio bei modernėjančios Klaipėdos kraštovaizdį, bet ir taps išskirtiniu orientyru tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams.   „Metams baigiantis užbaigėme vieną teatro pastato statybos etapų – vainikas žymėjo, kad esame pasiruošę uždengti stogą. Kai stogas bus uždengtas, prasidės spartesni vidaus įrengimo darbai. Dar laukia daug svarbių darbų: įrangos supirkimas, elektros, vėdinimo ir inžinerinių sistemų sumontavimas. Darbai vyksta dviem etapais: senosios pastato dalies rekonstrukcija ir naujos pastato dalies statyba. Senoji pastato dalis jau beveik baigta, tad dabar daugiau dėmesio bus skiriama naujajai. Džiaugiamės, kad žiema mūsų darbams įtakos neturi. Labai tikimės kad 2023 metų pabaigoje teatras atvers duris“, – teigė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.  

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos ir statymo darbų kaina 39,5 mln. eurų. 


Kaimynystė virto vieša nesantaika

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Aidonas Budreckis piktinosi, kad neturi galimybės įvažiuoti į savo kiemą, kurį užgriozdino kaimynas.

Tarp Laukų gatvės gretimų Nr. 15 ir Nr. 13 sklypų kaimynų Aidono Budreckio ir Alberto Gurausko įsiplieskęs konfliktas nuvedė vyrus ligi valdžios institucijų ir teisėtvarkos pareigūnų: šiuokart juodu supykdė A. Gurausko savivartis ZIL, ilgus metus stovintis A. Budreckiui priklausančioje žemėje.

Savavališkai pašalinti negali

Į redakciją laišką parašęs A. Budreckis prašė pagalbos, nes, jo teigimu, Kretingos rajono valdžia į susidariusią situaciją nekreipia dėmesio.

„Daugiau kaip 20 metų kaimynas A. Gurauskas man paveldėjimo teise priklausančioje žemėje laiko sunkvežimį, kuris jau pusmetrį susmegęs į žemę. Ši transporto priemonė man užstato įvažiavimą į kiemą. Savivaldybė, seniūnija automobilio pašalinti negali, nes valda – privati, o sunkvežimio savininkas atvykusiai komisijai neprisipažįsta, kad zilas yra jo. Savo jėgomis pašalinti transporto priemonės negaliu, nes nesu jos savininkas“, – rašoma laiške redakcijai.

Vyras toliau ironizavo: „Kaip čia išeina: mašina – kaimyno, bet liesti jos negaliu, nors stovi mano žemėje, įvažiuoti į savo kiemą taip pat negaliu. Tai man belieka įsitaisyti propelerį ir skraidyti į savo namus kaip Karlsonui.“

A.Budreckis neslėpė, kad 37,7 aro sklypą prie Jauryklos upelio, Laukų g. Nr. 15, jis paveldėjo iš savo mirusios motinos. Anksčiau turėjęs problemų dėl alkoholio, tačiau jau dvejus metus išvis nebegeriąs ir norįs susitvarkyti žemę – jis kreipėsi į Kretingos miesto seniūniją ir gavo leidimą pašalinti senus medžius. Tačiau įvažiuoti į sklypą trukdo ant kelio riogsantis metalo laužu tapęs zilas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas