Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1615) 2021-12-21

„Kretingos“ krepšinio rinktinės vyrai svarsto, ar nesurengus pilietinės akcijos – rungtynių prie komplekso statybvietės įrengtoje aikštelėje. Gal tai būtų spyris Savivaldybės valdžiai greičiau užbaigti komplekso statybą. Priekyje (iš dešinės) – treneris Arimantas Mikaločius, krepšininkai Kornelijus Stonkus, Haroldas Saprykinas, Spenser’is Mitchell’as, antroje eilėje – treneris Aurimas Ivanovas ir komandos vadovas Valentinas Rumiancevas.

„Kretingos“ vyrų krepšinio komanda šiemet debiutavusi „7bet-Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) iš 21 sužaistų rungtynių laimėjo 6 ir yra 2021–2022 m. NKL sezono turnyrinės lentelės uodegoje – tarp 14 komandos trečia nuo galo. Sužaisti liko 17 rungtynių, yra reali grėsmė, kad „Kretingos“ komandai šis sezonas NKL lygoje gali būti pirmas ir paskutinis. Kodėl komanda neskina daugiau pergalių?

Užuot treniravęsi – sėdi autobuse

Praėjusį pavasarį „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda tapo Regionų krepšinio lygos čempione ir pateko į aukštesnę „7bet-NKL“ krepšinio lygą, Kretingoje treniruotėms ir rungtynėms neturėdama NKL standartus atitinkančios krepšinio salės. Tąsyk komandos triumfo spinduliuose šildęsi rajono politikai, valdžia žadėjo sutelkti visas pastangas, kad paskubintų Kretingos sporto komplekso statybos užbaigimą, ir Kretingos krepšininkai dar šių metų pabaigoje galėtų naudotis šiuolaikiška komplekso krepšinio sale. Deja, politikų pažadai išsisklaido greičiau ir už dūmus.

Salės neturinti „Kretingos“ komanda priversta visas rungtynes žaisti išvykose. Komandos treneris Arimantas Mikaločius suskaičiavo, kad važiuodami į rungtynes krepšininkai jau sukorė apie 7 tūkst. kilometrų. „Autobuse praleidžiame daugiau laiko nei sporto salėje“, – liūdnai konstatavo treneris. Dalį rungtynių komanda pralošė nedideliu 5–6 taškų skirtumu. „Jei nereikėtų prieš rungtynes 4–5 val. sėdėti sulenktomis kojomis autobuse, rezultatai būtų geresni“, – tikino „Kretingos“ komandoje žaidžiantis Kornelijus Stonkus. Sakoma, kad namuose ir sienos padeda. Žaisdami išvykose kretingiškiai neturi ir savų žiūrovų, komandos fanų pastiprinimo, koks galėtų būti rungtyniaudami Kretingoje. Kretingoje neturi ir normalių sąlygų treniruotėms, treniruojasi ankštoje Kretingos sporto mokyklos salėje. „Bandėme salę nuomotis bent vieną kartą per savaitę. Negavome nei Palangoje, nei Gargžduose, nei Šventojoje. Visos aplinkinės salės užkimštos“, – teigė treneris.

Neištvėręs apie komandą prislėgusias problemas, A. Mikaločius išsiliejo ir socialiniuose tinkluose. „Eina sunkiausi mano treniravimo metai vyrų krepšinyje, kai turiu dirbti daugiau psichologiškai negu salėje“, – rašė jis. Pralaimėjimai žaidžiant vien išvykose priveda prie pykčių komandoje. Tokiomis sąlygomis treneris žaidėjams priverstas ir nuolaidžiauti. „Nuolaidų darau daugiausiai per visą savo trenerio darbo istoriją, nes negali reikalauti iš žaidėjo to, ko negali pasiūlyti procese“, – tvirtino treneris.

Kelionės tuština ir komandos piniginę – brangstant kurui kelionėms komanda jau išleido per 15 tūkst. eurų. Komandos sezono biudžetas – 100 tūkst. eurų, iš jų 50 tūkst. eurų skyrė Kretingos rajono savivaldybė. „7bet-NKL esame beveik vieninteliai, kurie iš rėmėjų lėšų gauna daugiau negu iš Savivaldybės“, – sakė A. Mikaločius, akcentavęs nuolatinį bendravimą su rėmėjais.


Metams einat į pabaigą, šalies politikai užsimojo drastiškai retinti ilgalaikių bedarbių gretas. Asmeniui bedarbio statusas būtų panaikinamas, jeigu žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per 6 mėnesius nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo jo atsisakytų. Šioms siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Kas ketvirtas – ilgalaikis bedarbis

Pasak Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vedėjos Virginijos Naudžienės, lapkričio pabaigoje šalyje registruotas nedarbas buvo 10,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 8,6 proc., Kretingos rajone gerokai mažesnis – 7,5 proc. Moterų nedarbas rajone sudaro 8,5 proc., vyrų – 6,5 proc. 

Lapkričio mėnesio pabaigoje Kretingos skyriuje registruoti 1 tūkst. 776 bedarbiai, iš jų – 49 proc. kaimo gyventojai, 57 proc. moterų, kas ketvirtas – jaunimo atstovas iki 29 metų, vyresni kaip 55 m. ir daugiau sudaro taip pat apie 25 proc. 

Ilgalaikiai bedarbiai – asmenys, nedirbę ilgiau kaip dvejus metus – sudaro 26 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Nekvalifikuotų asmenų registruota 39,2 proc., o nekvalifikuotas jaunimas sudaro 49 proc. visų registruotų jaunų iki 29 metų asmenų.

Per šiuos metus Užimtumo tarnybos Kretingos skyriuje registruota daugiau kaip 2 tūkst. 200 laisvų darbo vietų, – jas registravo Klaipėdos, Palangos, Plungės darbdaviai. Apie 35 proc. laisvų darbo vietų pasiūlė Kretingos rajono darbdaviai. 

Įsidarbino arba pradėjo dirbti savarankiškai mažiau kaip per 6 mėnesius nuo registracijos 65 proc. registruotų asmenų. Darbo paieška buvo nutraukta 1 tūkst. 670 bedarbių jų pačių prašymu arba už pažeidimus, kas ketvirtam darbo paieška nutraukta už pažeidimus, neatvykus priimti darbo pasiūlymo arba atsisakius siūlomo darbo pagal pageidavimą.

Šiais metais gauta 120 prašymų dėl užsieniečių įdarbinimo.


Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje muziejininkai surengė aukcioną, kuriame surinktos lėšos – per 900 Eur – bus skirtos atkurti dvaro fontaną-skulptūrą „Nykštukas“. Ši skulptūra grafų Tiškevičių laikais puošė rūmų teritoriją, bet vėliau buvo padovanota kraštiečio Vlado Nagiaus Nagevičiaus Kaune kuriamam Karo muziejui ir šiandieną puošia jo prieigas.

Savo darbus į aukcioną pristatė muziejaus bičiuliai: tautodailininkas Adolfas Andriejus Viluckis – medžio drožinių, kenotafo (simbolinio karsto) Jonui Karoliui Chodkevičiui autorius Vytautas Baranskas – įrėmintų bareljefų su J. K. Chodkevičiaus atvaizdais ir žvakidžių, vydmantiškė Nida Čyžauskienė – advento vainikų ir dekoracijų. Kretingos muziejus parūpino bareljefų su grifono atvaizdais, įrėmintų pasaginės sagės kopijų, grafo Tiškevičiaus spaudų kopijų, taip pat – simbolinių žalvario gilių, kurios buvo įdėtos į kenotafą. Muziejaus darbuotoja Jadvyga Kniežienė aukcionui sukūrė siuvinėtų paveikslų.

„Aukcionas buvo skirtas plačiajai visuomenei: susirinko tikrieji savojo krašto patriotai – žmonės noriai įsigijo kūrinius ir aukojo fontanui. Ne visi darbai buvo išparduoti, pavasariop vėl ketiname organizuoti velykinį aukcioną, ir darbus pateiksime į jį. Nors ir mažais žingsneliais, bet svarbiausia yra judėti užsibrėžto tikslo link“, – kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Kretingos muziejininkams sumanius atkurti skulptūrą-fontaną „Nykštukas“, prieš kelerius metus įvairiais būdais buvo pradėtos rinkti aukos. V. Kanapkienės žodžiais, dabar sąskaitoje jau yra apie 4 tūkst. Eur, tačiau pagal suskaičiuotą sąmatą darbams iš viso reikėtų apie 80 tūkst. Eur. Tad tam, kad „Nykštukas“ vėl puoštų dvaro parką, reikės Kretingos rajono savivaldybės ar valstybės paramos.

„P. n.“ informacija


Kalėdos, Naujieji metai – jau čia pat. Tikriausiai kas nors dar nespėjo artimiesiems nupirkti dovanų ir karštligiškai jų ieško internete. Policijos pareigūnai ragina nepamiršti, kad prieš šventes ir piktavaliai nesnaudžia, bei pažėrė patarimų, kaip skubant nepasimauti ant jų kabliuko.

Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus, pirmiausia neverta gundytis brangių daiktų didžiulėmis nuolaidomis, kurias siūlo neaiškūs tiekėjai arba pardavėjai. Be to, – jokių skubotų sprendimų, tai yra banko pavedimų, išankstinių mokėjimų už abejonių keliančias prekes. Prieš perkant pravartu patiems atlikti tyrimą: patikrinti parduotuvių reitingus, pirkėjų atsiliepimus, įvertinimus. Vis dėlto geriausia internetu pirkti tik iš jau žinomų, patikimų pardavėjų.

Atsiskaityti saugiausia grynaisiais, gavus prekę, arba prie savo elektroninės bankininkystės prisijungus įprastu būdu, o ne per įtartinas nuorodas bei galimai suklastotas bankų svetaines.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse baigėsi grupių etapas ir paaiškėjo, kurios komandos buvo geriausios savo grupėje, o kurioms keturioms teks kovoti dėl Paguodos taurės. Dabar po 3 geriausios A ir B pogrupių komandos sužais tarpusavyje ir tada keturios daugiausiai taškų surinkusios komandos susitiks pusfinaliuose.

A pogrupyje vienintelė nepralaimėjusi komanda išliko SK „Granitas“ – IV ture jis 100:49 nepasigailėjo šešiese rungtyniavusių Darbėnų SK „Darba“ krepšininkų, o paskutinėse grupių etapo rungtynėse po permainingos ir pratęsimo pareikalavusios kovos 77:73 nugalėjo „Skuodo KKSC-„Senamiesčio“ komandą. Pastarieji IV ture tik po pertraukos nutolo nuo komandos „Atsipūtę“, ją nugalėjo 86:65 ir su vienu pralaimėjimu pogrupyje užėmė II vietą. Savo ruožtu „Atsipūtę“ komanda V ture 67:52 palaužė „Flex Blow“ komandos pasipriešinimą ir užsitikrino III vietą pogrupyje. Vos vieną pergalę iškovojęs „Flex Blow“ ir be pergalių likusi SK „Darba“ pratęs kovą dėl Paguodos taurės.


Po Rajono veteranų salės futbolo pirmenybių finalų ir apdovanojimų: priekyje komanda nugalėtoja FK „Vienuolikė“, stovi kairėje SK „Grafas“ komanda, dešinėje – „Topolių“ veteranai.

Gruodžio 18 d. baigėsi Kretingos rajono veteranų salės futbolo pirmenybės, kuriose šiemet varžėsi šešios komandos. Praėjusiais metais jos neįvyko dėl COVID-19 pandemijos. Šiemet pirmenybėse galėjo dalyvauti žaidėjai, turintys galiojančius galimybių pasus ir gimę 1986 m. arba anksčiau.

Didžiajame finale susitiko nė vieno pralaimėjimo nepatyrusios SK „Grafas“ ir FK „Vienuolikė“ komandos. Finalas prasidėjo netikėtu įvarčiu į SK „Grafas“ vartus – jau pirmą rungtynių minutę savo komandą į priekį išvedė Vitalis Marozas, o 10-ą min. rezultatą „Vienuolikės“ naudai padvigubino Vitalijus Butko. Valdas Trakys 12-ą min. įmušė pirmą SK „Grafas“ įvartį, bet V. Marozas 20-ą min. atstatė dviejų įvarčių skirtumą – 3:1. 22 min. V. Trakys vėl sušvelnino skirtumą iki 3:2, bet paskutinę I kėlinio minutę Vygantas Burkštys atstatė savo komandai saugesnę persvarą – 4:2. Antrą kėlinį pirmieji vėl pasižymėjo FK „Vienuolikė“ vyrai, 28-ą min. po Dariaus Grigaičio įvarčio skirtumas dar labiau išaugo – 5:2, tada SK „Grafas“ buvo pavykę atkurti intrigą: po tikslių Mariaus Simėno ir Valdo Trakio smūgių skirtumas tarp komandų tapo minimalus – 5:4. Į tai FK „Vienuolikė“ atsakė Vitalijaus Butko ir Nerijaus Šliogerio įvarčiais ir atstatė 3 įvarčių persvarą – 7:4. Per likusį laiką Juozas Serapinas savo įvarčiu sušvelnino skirtumą, bet N. Šliogeris atsakė FK „Vienuolikė“ įvarčiu, o paskutinį įvartį 48-ą min. pelnė Mindaugas Alksnys.

Po finalo nugalėtojų komandos atstovas Darius Grigaitis teigė: „Buvo netikėtai įtempta kova, nelabai gal ir tikėjome, kad taip gražiai baigsis, bet labai džiaugiamės apgynę čempionų titulus. Kadangi pernai dėl pandemijos turnyro nebuvo, tai realiai mes jau trejus metus esame nenukarūnuoti. Taip sutapo, kad paskutiniąsias rungtynes pogrupyje žaidėme irgi su „Grafu“, tad nesistengėme visko parodyti, ir tai buvo gera treniruotė, o finalą pasilikome desertui. Mums pasisekė, džiaugiamės tuo. Finale žaidėme prieš tikrai stiprius varžovus, kurie daug metų žaidžia ir treniruojasi kartu. Tačiau, pasitikėdami savo jėgomis, finale pirmavome nuo pat pirmos minutės ir nė karto neleidome varžovams išsiveržti į priekį. Žaidėme vieningai be jokių barnių, ir, kaip veteranai, sugebėjome išsaugoti pakankamai jėgų iki paskutinių rungtynių sekundžių.“


Gruodžio 16 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus 92:81 (21:23; 25:16; 19:20; 27:22) nugalėjo Joniškio „Delikatesą“ (5 pergalės, 17 pralaimėjimų) ir nutraukė penkių pralaimėjimų iš eilės seriją. Šiose labai svarbiose rungtynėse „Kretinga“ pirmavo didžiąją rungtynių dalį, bet varžovai IV kėlinį grėsmingai priartėjo (76:73). Sėkmingiau likusias 3 minutes sužaidė A. Mikaločiaus auklėtiniai, kurie sugebėjo laimėti didesniu skirtumu negu pralaimėjo pirmą ratą (88:98).

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Eimantas Žilius (10/14 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 24, Aidas Viskontas (4/8 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 17, Rokas Šimkevičius (6 rez. perdavimai) – 12, Rytis Zabita (4/9 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 10, Spenser’is Mitchell’as (4/5 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai) ir Domininkas Matutis (3/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – po 9, Haroldas Saprykinas – 7, Kornelijus Stonkus – 4, Edgaras Preibys.

Palangos „Kuršiai“ savo ruožtu išvykoje 67:88 (22:19; 17:18; 22:29; 6:22) turėjo pripažinti II vietoje žengiančių „Gargždų“ (18 pergalių, 4 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Palangiškiai sėkmingai kovėsi pirmuosius du kėlinius, II kėlinį netgi turėjo 9 taškų persvarą – 39:30, bet patyrę varžovai iki pertraukos sumažino atsilikimą iki 2 taškų – 39:37. „Kuršius“ šiose rungtynėse pražudė tragiškai sužaistas IV kėlinys, kurio metu varžovai leido pelnyti vos 6 taškus, ir skirtumas tarp komandų tapo triuškinantis. Palangos „Kuršiai“: Derek’as Hanes’as (7/10 dvitaškiai, 4/6 tritaškiai, 25 naud. balai) – 27, Tadas Kararinas (2/4 tritaškiai) – 10, Karolis Sapiega (4/5 dvitaškiai) – 9, Tadas Budrys – 7, Justas Žiubrys – 2.


Astijus KUNGYS

Brolis pranciškonas

Netrukus pasitiksime didžiąją viso pasaulio krikščionių minimą Dievo Sūnaus įsikūnijimo šventę. Ta proga kviečiu jus pažvelgti į Evangelijos pagal Luką II skyriaus tris momentus: Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus; Dovydo mieste Betliejuje Marija pagimdė savo pirmagimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė į ėdžias, nes nebuvo vietos užeigoje; Toje apylinkėje laukuose nakvojo piemenys, jiems pasirodęs Viešpaties angelas nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Šie labai išsigando, bet angelas tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną – gimė Išganytojas, jis yra Viešpats Mesijas“.

Iš tiesų: kas gi yra ciesorius Augustas? Tai – to meto pasaulio valdovas. Jo rūmai – Romoje, atskiros rezidencijos – visoje imperijoje. Jis yra galingas, jo rankos laisvos. O štai pasaulio išganytojo Viešpaties Mesijo padėtis gerokai kitokia – kaip rašo evangelistas Lukas, šis suvystytas vystyklais ir paguldytas į ėdžias. Taigi jo rankos – surištos, jis neturi rūmų, nė užeigoje jam vietos nėra. Šios trys Evangelijos dalys mane ir įkvepia apmąstyti, kas pasaulyje vyksta dabartiniais laikais.

Pasaulio galingieji, kurių rankos laisvos, sugalvojo surašyti žmones kaip ciesorius Augustas, ir nori kontroliuoti kiekvieną „imperijos“ gyventoją. Kaip priešprieša ciesoriui – surištomis rankomis kūdikis ėdžiose. Bet šalia – Marija ir Juozapas, kurie žvelgia į jį kaip į Meilę, kuri suvystyta, negali net kalbėti. Cezaris (ciesorius) Augustas turi galimybę naudotis visu iš imperijos plaukiančiu maistu, visomis gėrybėmis ir dovanomis – jam viskas prieinama. Betliejuje ėdžiose guli Gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Naktis, Viešpaties šviesa ir piemenėlių baimė... Ir žodis „Nebijokite!“ Pasaulio galingieji sukuria baimę, kuri žmogų žemina. Šiandien taip pat matom norą mus kontroliuoti, „sudėlioti“ į atskiras grupes, skirtingas galimybių pozicijas. Apima nerimas, virš mūsų tvyro naktis, bet, kita vertus, – iš Betliejaus žinia: „Nebijokite, aš esu Gyvoji duona!“

Mes, kurie skubėsim į Piemenėlių mišias, buvimą kartu pirmiausia išgyvensim savo šeimose, tose savo „kūtelėse“ (ne veltui lietuviai naudoja žodį „kūčios“), kuriose bus stalas (ėdžios), o ant jo – kalėdaičiai, Gyvoji duona. Tai – Meilė, kurią turim išpančioti, išvynioti kaip kūdikį iš vystyklų, kad patys galėtume paimti į rankas. Kad galėtume paimti Meilę kaip Jėzų. Kaip kalėdaitį. Ir, kai Kūčių vakarienės metu jį laužysim, prisiminkim, kad laužom dėl kitų, kad vienas kitam atiduodam kaip duoną. Paskui bėgsim kaip piemenėliai susitikti su Gyvąja meile – gimusiu Viešpačiu, kuris mūsų nekontroliuoja, o laukia santykio. Kūčių ir Kalėdų šventime santykis yra svarbiausias dalykas. Meilė – taip pat. Nebijokim jos išvynioti ir parodyti, kad galim paimti ją į rankas. Meilė, ji vienintelė, o ne baimė, gali gydyti žmones, kurie trokšta gyventi. Nuo mūsų pačių priklauso, ką pasirinksim: ar atsiduosim galingųjų kontrolei, ar – iš Betliejaus sklindančiai laisvei.

Palaimintos Kūčių vakarienės šeimose linkiu visiems. Ir kviečiu prie tikrojo Dievo sūnaus, kuris apgaubia Meile, nugalinčia baimę.


Kalėdų (mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo) iškilmės Evangelijos ištrauką komentuoja kretingiškis pranciškonas kunigas Ramūnas Mizgiris.

Betliejaus apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas.“

Kalėdų liturgija mus įveda į didįjį Įsikūnijimo slėpinį. Išties Kalėdos nėra tik paprasčiausias Jėzaus gimimo metinis šventimas, bet daug daugiau, tai slėpinio, paženklinusio ir tebeženklinančio žmogaus istoriją, šventimas.

Šis slėpinys yra neatsiejamas nuo mūsų tikėjimo ir gyvenimo. Tačiau kyla klausimas: kaip galime dabar prisiliesti prie šio didingo įvykio, taip nutolusio laike? Kaip prasmingai dalyvauti prieš daugiau nei du tūkstančius metų įvykusiame Dievo Sūnaus gimime?

Kalėdų nakties šv. Mišių atliepiamojoje psalmėje kartojame šiuos žodžius: „Šiandien mums gimė Išganytojas.“ Laiko prieveiksmis „šiandien“ pasikartoja daug kartų kalėdiniame šventime ir yra neatsiejamas nuo Jėzaus gimimo įvykio bei išganymo, kurį Dievo Sūnaus įsikūnijimas atneša.

Nurodydama, jog Jėzus gimsta „šiandien“, liturgija nevartoja žodžių be prasmės, bet pabrėžia, kad šis Gimimas aprėpia ir persmelkia visą istoriją, išlieka tikrove taip pat šiandien; išlieka tikrove, kurią galime pasiekti būtent švęsdami liturgiją, ypač šv. Mišiose.

Kalėdų šventimas atnaujina mūsų, tikinčiųjų, suvokimą, kad Dievas yra realiai esantis su mumis. Dievas tame gimusiame Betliejuje Kūdikyje prisiartino prie žmogaus: mes galime jį sutikti dabar, šiandienoje, kuri nesibaigia atėjus vakarui.

Tai verta prisiminti, nes šiuolaikinis žmogus, apsiribodamas tuo, ką galima paliesti ir empiriškai ištirti, vis sunkiau geba atverti žvilgsnį ir įžengti į Dievo pasaulį.

Žmonijos atpirkimas, be abejo, įvyko tam tikru apibrėžtu istorijos momentu: Jėzaus iš Nazareto gyvenimo įvykyje; bet Jėzus yra Dievo Sūnus, tikras Dievas, kuris ne tik užkalbino žmogų, parodė jam stebuklingus ženklus, vedė jį ilgos išganymo istorijos keliu, bet taip pat tapo ir liko žmogumi.

Amžinasis įžengė į laiko ir erdvės ribas, kad šiandien padarytų galimą susitikimą su juo. Kalėdiniai liturgijos tekstai mums padeda suprasti, jog Kristaus išganymo įvykiai visada aktualūs ir yra susieti su kiekvienu iš mūsų bei visais žmonėmis.

Vadinasi, kai klausomės ar skelbiame švęsdami liturgiją šį „šiandien mums gimė Išganytojas“, mes vartojame ne tuščią įprastinį posakį, bet suprantame, kad Dievas mums suteikia „šiandien“, čia ir dabar, man, kiekvienam iš mūsų galimybę jį atpažinti ir priimti, kad jis mūsų gyvenimą atnaujintų, apšviestų ir perkeistų savo malone, savo artumu.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos pamaldų tvarka švenčių metu:

Gruodžio 24 d. (Kūčios) – šv. Mišios vyks 8.00 ir 21.00 val.

Gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos) – šv. Mišios vyks 8.00, 10.30 ir 12.30 val.

Gruodžio 26 d. (antroji šv. Kalėdų diena) – šv. Mišios vyks 8.00, 10.30 ir 12.30 val.

Gruodžio 31 d. (Naujųjų Metų sutikimas) – šv. Mišios vyks 8.00 ir 22.30 val.

Sausio 1 d. (Švč. M. Marija Dievo Gimdytoja) – šv. Mišios vyks 10.00, 12.30 ir 18.00 val.


Baigta dvejus metu trukusi Vilniaus gatvės Kretingoje rekonstrukcija, ir jos užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Kretingos rajono savivaldybės administracija – rengiasi gatvę atiduoti valstybinei komisijai vertinti. Tai turėtų būti padaryta netrukus.

Kaip bebūtų, Vilniaus gatvės rekonstrukcija – vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių Kretingos mieste. Užsitęsę darbai, kuriuos vilkino privalomi atlikti archeologiniai kasinėjimai ir tyrimai, kitos kliūtys, vienus nervino, kitus nuteikė džiaugsmingai laukti pabaigos, kai pagrindinė miesto arterija, vedanti Kretingos širdies – Rotušės aikštės – link pradės pulsuoti nauju ritmu. Šis atsinaujinimas ir buvo priežastis, kodėl „Pajūrio naujienos“ šiemet savo tradicinį ir kasmet skaitytojams dovanojamą kalendorių papuošė būtent rekonstruotos Vilniaus gatvės vaizdu.

Kaip atsirado Vilniaus gatvė

Kretingos istorijos žinovas Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas papasakojo, kad dabartinė Vilniaus gatvė nuo XVII a. pr. buvo užmiesčio kelias, ėjęs per vienuolyno, prieglaudos, vaito, dvaro žemes ir jungęs Kretingos miestą ir Bernardinų bažnyčią su dvaro sodyba, Salantų, Darbėnų ir Rūdaičių keliais. Jis buvo grįstas akmenimis, 1778 m. apsodintas liepų alėja, o 1884 m. rekonstruotas: įrengtas pirmasis Kretingoje šaligatvis, o per Dupultį pastatytas pirmasis mūrinis tiltas.

Kelio pradžioje stovėjo Bernardinų bažnyčia, pagalbiniai gyvenamieji namai ir parapinė mokykla, o pabaigoje – dvaro sodyba. 1796 m. šalia kelio pradėjo veikti senosios, o 1873 m. – naujosios parapijos kapinės. Už senųjų kapinių Vaitiškėse (buv. vaito žemėje) XIX a. pirmoje pusėje pradėta statyti gyvenamuosius namus.

XIX a. pab.–XX a. pr. kelią pradėta vadinti Darbėnų gatve. „1928–1930 m. ši gatvė buvo sujungta su Vienuolyno (Siaurąja) gatve – tai yra dabartinė Rotušės aikštės dalis tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės – ir pavadinta lenkų užgrobtos istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus vardu“, – istorinėmis įžvalgomis pasidalino J. Kanarskas.


Kūčios jau nuo seno yra laikoma ypatinga, kupina magijos švente. Tai metas, kai prie vieno stalo susirenka artimiausi žmonės, ragauja 12 skirtingų patiekalų ir buria sau ateitį tradiciniais būrimo būdais. Kiekvienuose namuose saugomos ir puoselėjamos tam tikros Kūčių tradicijos, visgi svarbiausia šio vakaro dalis yra šventinė vakarienė. Tiesa, kartais norisi įvairovės net tokios tradicinės šventės metu.

Pasiruošimas Kūčių vakarienei

Tradiciškai Kūčių dieną nuo pat ryto kiekvienuose namuose verda intensyvus gyvenimas. Visa diena skirta pasiruošimui Kūčių vakarienei ir Kalėdoms. Pats svarbiausias darbas tądien yra namų tvarkymas ir maisto gaminimas. Seniau manyta, kad švara padeda apsisaugoti nuo blogio ir ligų ateinančiais metais, todėl visi kruopščiai iššveisdavo kiekvieną namų kampą. Tiesa, šiais laikais tokiais prietarais tikima mažiau. Visgi tradicija Kūčių vakarienę valgyti kruopščiai išvalytuose namuose vis dar gyvuoja. Ne tik namai turi blizgėti švara, tačiau ir visi sėdintys prie Kūčių stalo turi nusiprausti ir švariai apsirengti.


Pavargote nuo netvarkingai prieškambaryje išsimėčiusių paltų ir striukių, kepurių ir šalikų? Tuomet, turbūt atėjo metas ieškoti naujos kabyklos. Kabyklos - puikus prieškambario aksesuaras galintis tapti ir savotišku baldu. Kabyklos paskirtis - suteikti puikią, tvarkingą ir labai patogią striukių, paltų bei drabužių kabinimo vietą. Tai ne tik funkcionalus, bet ir labai stilingas aksesuaras, galintis papuošti prieškambarį ar kitą kambarį, kuriame stovi, pabrėžti jo stilių ar net tapti stiliaus akcentu. Kabyklos pasižymi skirtingais tipais, dydžiais, dizainais, tad rinktis tikrai yra iš ko. Šiame straipsnyje rasite kelis, labai naudingus patarimus, kurie padės išsirinkti tinkamą ir stilingą prieškambario kabyklą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas