Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 21 %
Naktį3°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar Kretingoje paprasta įsigyti narkotikų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1613) 2021-12-14

Padovanokite „Pajūrio naujienų“ 2022 metų prenumeratą.

Ši jūsų dovana nebus vienkartinė, nes metinę prenumeratą gavusį žmogų laikraštis lankys visus ateinančius metus kiekvieną antradienį ir penktadienį su krašto naujienomis, istoriniais, publicistiniais straipsniais, priedais „Sveikata“, „Smiltys“, „Mūsų žmonės“, „Žemė ir ūkis“, „Kuprinė“, o su kiekvienu savaitės pirmu laikraščio numeriu atkeliaus ir savaitraštis „Vakarų Lietuva“, skelbiantis žinias iš viso Vakarų Lietuvos regiono.

Dėl „Pajūrio naujienų“ šventinės prenumeratos teiraukitės tel.: (8 445) 51397, 8 655 56944, el. p. skelbimai.pajurionaujienos@gmail.com , arba užsukite į redakciją Rotušės a. 17 Kretingoje darbo dienomis 8.00–17.00 val.


Europarlamentaras Charles Goerens: „Jei daugiau šalių ir žemynų įtvirtintų, gerbtų ir kovotų už tas pačias vertybes, kaip ir mes, europiečiai, pasaulis taptų saugesnis.“

Nesibaigianti nelegalių migrantų krizė Lietuvos ir Lenkijos pasieniuose kelia daug klausimų, į kuriuos šalies, žinoma, ir mūsų rajono gyventojams, norisi išgirsti kuo aiškesnius atsakymus, galinčius išsklaidyti mūsų nerimą dėl rytojaus, paaiškinti geopolitinius procesus, turinčius tiesioginės įtakos padėčiai pasienio regione.

Tarpininkaujant ir verčiant mūsų kraštietei kretingiškei Justinai Vitkauskaitei, Europos Parlamento Trečiųjų šalių vystymo komiteto politinei patarėjai „Renew Europe“ („Atsinaujinančios Europos“) frakcijoje, „Pajūrio naujienoms“ pavyko pakalbinti Europos Parlamento, „Renew Europe“ frakcijos narį Charles GOERENS, kuris, nežiūrint to, kad situacija keičiasi kasdien, pasidalino įžvalgomis apie nelegalių migrantų krizę mūsų pasienyje ir Europos Sąjungos pastangas jai įveikti.

– Kokia buvo Jūsų pirmoji reakcija, kai sužinojote apie neramumus Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir nelegalių migrantų antplūdį?

– Pirmiausia pagalvojau apie tą, kuris išdidžiai save vadina „paskutiniu Europos diktatoriumi“, ir apie Europos Sąjungos valstybę, kuri nebesilaiko pagrindinio demokratijos – teisinės valstybės – principo (turima mintyje Lenkija – J. Vitkauskaitės past.). Mūsų, dirbančių Europos Parlamente, esminis prioritetas buvo padaryti viską, kad suorganizuotume tarptautinę ir humanitarinę pagalbą žmonėms, įstrigusiems Rytų Europoje esant minusinei temperatūrai.

Antra mintis buvo, ar Europos Sąjunga netyčia pati neįstūmė savęs į tokią padėtį, kad diktatoriai, kuriems mažai rūpi žmogaus teisės, galėtų panaudoti migraciją kaip ginklą politiniam nestabilumui sukelti. Nuo 2016 m. ES vadovai ėmėsi strategijos, pagal kurią mūsų išorinių sienų valdymo užduotį perkelia kaimyninėms šalims (pvz., ES šalys susitarė įsteigti specialų ES finansinį instrumentą, per kurį Turkijai kasmet mokama už tai, kad ši savo šalies viduje sulaikytų specialiai tam įrengtose pabėgėlių stovyklose migrantus iš Sirijos, Irano, Irako ir t.t. – vertėjos past.), užuot įveikę vidinius nesutarimus ir susitarę dėl bendros ir humaniškos ES migracijos politikos.


Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai teiraujasi, kodėl jiems tenka mokėti daugiau negu gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų būklės skirtumai: kuo pastatas nesandaresnis, blogesnės būklės, kuo prasčiau prižiūrimos jo šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo daugiau gyventojai moka už suvartotą šilumą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje daugelio neatnaujintų (nerenovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų  iki 1993 m., vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, priklausančios namo butų (patalpų) bendraturčiams, vis dar neatitinka privalomųjų reikalavimų: jos dažnai išbalansuotos, butuose (patalpose) įrengti neprojektiniai šildymo prietaisų paviršiai, vamzdynai susidėvėję, pažeisti korozijos, nėra automatinio šilumos punkto reguliavimo, nekalbant apie individualias reguliavimo priemones butuose.

Siekdami mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šilumos suvartojimą tokiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, butų (patalpų) savininkai turėtų atlikti šiuos darbus:

*sutvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo šilumos energijos tiekimo vamzdyną – užtikrinti sandarumą, izoliuoti;

*pasiekti, kad butų (patalpų) šildymo prietaisų paviršiaus plotas atitiktų projektui. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir (ar) jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo šildymo sistemos projekte. Dėl šildymo sistemos išbalansavimo šilumos suvartojimas name yra neefektyvus – patalpų oro temperatūra skirtinguose butuose gali iš esmės skirtis, kai kurie butai (patalpos) peršildomi, švaistant šilumos energiją, o kituose butuose (patalpose) šalta. Atstačius šildymo prietaisų skaičių į projekte nustatytą, pastate būtų naudojama mažiau šilumos ir patalpų oro temperatūra skirtinguose namo butuose būtų lygesnė;  

*gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik tuomet, jeigu visi gyventojai prisidės prie šilumos taupymo proceso.


„Kretingos“ (geltoni marškinėliai) susitikimo su Vilniaus „Perlu Energija“ momentas

Gruodžio 9 d. „7bet-NKL“ rungtynėse Palangos „Kuršiai“ namuose 85:71 (18:22; 23:11; 22:17; 22:21) nugalėjo turnyrinės lentelės kaimynus „Mažeikius“ (8 pergalės, 12 pralaimėjimų) ir pasiekė penktąją pergalę paeiliui. Nors po I kėlinio varžovai ir buvo priekyje, II kėlinį palangiškiai perėmė iniciatyvą ir nutolo – 41:33. Trečią kėlinį svečiams buvo pavykę priartėti iki 5 taškų (48:43), tačiau paskutinį kėlinį šeimininkai įgijo 19 taškų persvarą (75:56) ir užtikrintai užbaigė rungtynes.

Palangos „Kuršiams“ atstovavo: Dereka’s Hanes’as (7/12 dvitaškiai, 3/3 tritaškiai, 6 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 26 naud. balai) – 24, Ernestas Jaškus (4/5 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai, 5 rez. perdavimai, 2 blokai, 26 naud. balai) – 20, Karolis Sapiega (3/4 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai) ir Tadas Kararinas (6 atk. kamuoliai) – po 11, – Herkus Kumpys (4 rez. perdavimai) – 8, Tadas Budrys – 4, Justas Žiubrys.

„Kretingos“ komanda gruodžio 9 d. išvykoje 60:107 (11:24; 16:24; 14:31; 19:28) buvo sutriuškinti Šakių „Vyčio“ (9 pergalės, 11 pralaimėjimų) ir patyrė skaudžiausią šio sezono nesėkmę. Kretingiškiai besivejančiųjų vaidmenyje atsidūrė jau nuo pačios susitikimo pradžios, po I kėlinio komandas skyrė 13 taškų, o II kėlinį varžovams pataikius 5 tolimus metimus, skirtumas dar labiau išaugo, iki pertraukos komandas skyrė 21 taškas – 27:48. Po pertraukos varžovai ir toliau išlaikė geresnę žaidimo kokybę ir privertė mūsų miesto komandą patirti pralaimėjimą didžiausiu skirtumu. „Kretingos“ komanda atakavo tik 36 proc. tikslumu, kai varžovai tai darė 63 proc. Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Eimantas Žilius – 14, Edgaras Preibys ir Rokas Šimkevičius (3/7 tritaškiai) – po 11, Spenser’is Mitchell’as – 8, Domininkas Matutis – 5, Rytis Zabita ir Lukas Polekauskas – po 4, Haroldas Saprykinas – 3, Kornelijus Stonkus ir Aidas Viskontas.


Bažnyčioje ir šalia jos įkūrė erdves vaikams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Apie erdvės vaikams būtinybę Kretingos bažnyčioje kalbėjo: (iš kairės) vikaras Tomas Žymantas, parapijos atstovė Birutė Viskontienė ir brolis pranciškonas Bernardas Belickas.

Kretingos katalikų parapijos aktyvių parapijiečių iniciatyva bažnyčios erdvėse buvo įkurdintas vaikų kampelis, o neseniai šventoriuje įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Parapijos pastoracinės tarnybos atstovė Birutė Viskontienė, taip pat vadovaujanti ir Kretingos dienos veiklos centrui, sakė seniai brandinę idėją suburti į šv. Mišias kartu su tėvais atėjusius mažamečius vaikus į vieną erdvę – kad tėvai netrukdomi galėtų melstis, o vaikai nelakstytų po bažnyčią.

„Įprastai, kai tėvai su vaikais ateina melstis, mažylių nenulaikysi – jie muistosi, bėgioja, keldami triukšmą bažnyčioje. Kiti žmonės, ypač – vyresnio amžiaus, dėl to piktindavosi. Todėl nusprendėme, kad vaikams reikia skirti vieną erdvę – tam parinkome plotą kairėje bažnyčios nišoje, netoli centrinio altoriaus – kad vaikai tėvams būtų „ant akių“, ir tuo pačiu galėtų matyti, sekti, kas vyksta prie altoriaus, pamažu pratintis dalyvauti šv. Mišiose“, – kalbėjo B. Viskontienė.

Vaikų kampelio interjeras sukurtas iš ryškiaspalvių ekologiškų medžiagų.

Tuo tikslu Pastoracinės tarnybos atstovai parengė projektą, kurį dar pernai teikė Kretingos rajono savivaldybei, ir gavo lėšų – per 2 tūkst. Eur – jam realizuoti. Už šiuos pinigus nupirko ekologiškus baldus, kilimą, kaladėlių principu sudedamus pufus, sėdmaišius, žaislų, įvairių priemonių užsiėmimams.

„Šiemet, pasitarę su broliais pranciškonais, nusprendėme praplėsti vaikų erdves, įrengiant žaidimų aikštelę šventoriuje, greta parapijos namų. Įrenginiams iš Savivaldybės gavome dar 1,6 tūkst. Eur“, – kalbėjo B. Viskontienė.

Kretingos pranciškonų brolijos atstovas vikaras Tomas Žymantas įsitikinęs, kad vaikų emocijų nereikia tramdyti nė bažnyčioje: „Kuo labiau vaikus tramdysi, tuo bus daugiau triukšmo. Leiskite vaikams būti vaikais. Vaikus reikia užimti ir tinkamai nukreipti: kokį vaiką užsiauginsime, tokį ir turėsime. Bažnyčioje užaugęs vaikas, tikėtina, ir bus aktyvus bendruomenės narys.“

Vieni pirmųjų įrenginių tvirtumą išbandė broliai pranciškonai Tomas ir Bernardas.

Jei vyresniosios kartos atstovai piktinasi ir dėl vaikų šurmulio bažnyčioje, T. Žymantas mano, kad tai esanti jų pačių problema: „Visi esame buvę vaikai. Aš pats, atsimenu, bažnyčioj net į kilimą sugebėdavau susivynioti. Šiandieną gi matome, kad bažnyčios tuštėja, jei patys neužsiauginsime naujosios kartos, tai ir nepykime dėl to. Ne vien šeima, bet ir bendruomenė prisideda prie vaiko išauginimo į krikščionį, perduodant jam tikėjimo tradiciją. Vaikai neturi bijoti ateiti į bažnyčią“, – brolio Tomo mintį papildė diakonas brolis Bernardas Belickas.

Pasak B. Viskontienės, kuri prisiminė nepriklausomybės pradžią, kai kunigai kartu su vaikais žaisdavo Kretingos bažnyčios šventoriuje, sakė, kad bendruomenė pozityviai sutiko naujovę. Ji patikino, kad vaikų erdvę ketina papildyti vis naujomis priemonėmis ir pačių vaikų kūriniais. Prieš šias Kalėdas viršum vaikų erdvės, tarp bažnyčios skliautų, sklendžia didžiulis baltas angelas. Jį, Pranciškonų gimnazijos dailės pedagogei Liudai Liaudanskaitei vadovaujant, sudėliotą iš šimtų mažų iškarpytų angeliukų, ir sukūrė gimnazijos mokiniai bei vaikai iš visos Kretingos katalikų parapijos.


Francas Gruberis

Jozefas Moras

Daugiau kaip prieš 200 metų, Kūčių dieną, už 20 km į šiaurę nuo Zalcburgo, mažame Oberndorfo miestelyje Austrijoje gimė pasauliui žinomiausia giesmė „Tyli naktis, šventa naktis“.

Ši neatsiejama Šv. Kalėdų dalimi tapusi melodija, pirmą kartą suskambusi Oberndorfo Šv. Mikalojaus bažnyčioje 1818-aisiais, plito kaip liaudies daina. Ją sukūrė vikaras Jozefas Moras ir vargonininkas zakristijonas Fransas Gruberis. Eiles apie gimusį Kūdikėlį įkvėpė Mariapfaro bažnyčioje kabėjęs Trijų Rytų Išminčių paveikslas.

Oberndorfo miestelis yra Alpių priekrantėse, Bavarijos žemių ir Austrijos sandūroje. Kasmet šv. Kūčių vakarą Oberndorfe ir Haleine rengiamos iškilmės kalėdinės giesmės „Tyli naktis“ autoriams pagerbti.

J. Moras (1792–1848) gimė Zalcburge. Augo su motina, kelią į išsilavinimą atvėrė išskirtiniai vaiko muzikiniai gabumai. Mokykloje J. Moras buvo mokomas groti gitara, smuiku, vargonais. 1811 m. įstojo į Zalcburgo seminariją, 1815 m. buvo įšventintas kunigu. 1816 m. Oberndorfe tapo Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonininku, solistu, choro vadovu. Sukurti įžymiąją giesmę jį paskatino sugedę Oberndorfo bažnyčios vargonai. Melodijos autorius F. Gruberis (1787–1863) gimė Hochburg-Ach kaime Aukštutinėje Austrijoje. 1806 m. baigęs mokytojų seminariją, tapo mokytoju, vargonininku bei zakristijonu Arnsdorfe, vėliau ir Oberndorfo miestelio Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Kunigo ir vargonininko draugystė nenutrūko visą likusį gyvenimą. Kalėdoms jiedu norėjo giesmės gimtąja kalba. Iki tol giesmės buvo atliekamos lotyniškai, jų prasmės nesuprato paprasti kaimo žmonės.

J. Moras užtiko senoje bažnytėlėje lotyniškos giesmės eiles „Alma nox, tacite nox“ („Tyli naktis, šventa naktis“). Jos ir tapo svarbiausiomis vikaro kurtame eilėraštyje „Stille Nacht, heilige Nacht“. 1818-ųjų Kūčių rytą J. Moras nunešė savo eilėraštį F. Gruberiui ir paprašė sukurti jam muziką dviem balsams ir gitarai. F. Gruberį sujaudino žodžiai, pavakare jis baigė rašyti melodiją ir paskambino ją gitara.


Drabužiai varguoliams nebėra vertybė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Nors gyvuoja posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau šiandienos realybės jis nebeatspindi, nes yra atvirkščiai. Kretingiškiai ypač prieš Kalėdas norėtų dovanoti vargingai gyvenantiems žmonėms mezginių ar nebenešiojamų gerų drabužių, tačiau, socialinių tarnybų atstovų teigimu, tokios dovanos varguoliams nebėra patrauklios.

Nereikia kostiumų ir skrybėlių

Kretingiškis Romas B. pasakojo norėjęs dovanoti glėbį naujų šiltų kojinių ir kepurių, mezginius pasiūlęs Kretingos socialinių paslaugų centrui, tačiau darbuotojos šia dovana nesusidomėjo.

Socialiniuose tinkluose kretingiškiai taip pat teiraujasi, kur galėtų padėti gerus dėvėtus rūbus, kad šie dar kažkam tarnautų. Beje, mieste, pastebėjo skaitytojai, nebelikę tekstilės konteinerių, iš kur rūbai anksčiau iškeliaudavę į trečiojo pasaulio šalis. Kiti siūlė drabužius gabenti į krizių centrus, kur neva šie esą labai reikalingi.

Tačiau Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė sakė, kad paramos rūbais reikia tik Nakvynės namų gyventojams: „Dovanojami drabužiai turi būti ne tik tvarkingi, bet ir skirti dėvėti pagal sezoną. Labiau reikia vyriškų kasdienių drabužių: striukių, megztinių, marškinių, kelnių, apatinio trikotažo. Neretai pasitaiko, kad į centrą atveža kostiumų, paltų, skrybėlių, puošnių suknelių. O šių, nors ir gerų, mūsų klientams tikrai nereikia.“

Nakvynės namuose, skirtingai nuo Socialinių paslaugų centro, įrengta patalpa, kurioje drabužius galima sandėliuoti.

Žino skurstančiųjų poreikius V. Narbutienės žodžiais, būna, kad žmonės atveža didžiulius maišus ir tiesiog palieka juos prie įstaigos durų. Tačiau, kad ir kaip gaila, peržiūrėjus turinį, nemažai drabužių tenka tiesiog išmesti, nes ilgai laikyti ir laukti, gal kam prisireiks, draudžia higienos taisyklės.

Socialinių paslaugų centre veikiančiai Moterų krizių tarnybai ar įstaigoje globojamiems vaikams krūvos dėvėtų drabužių nereikia. „Vaikų šiandien bet kokias rūbais nebeaprengsi, visi nori madingų, šiuolaikiškų drabužių“, – sakė pašnekovė, pasidžiaugusi, kad šioms Kalėdoms vaikams šiltų žieminių ir sportinių drabužių nupirko geradariai, dalyvaujantys „Išsipildymo akcijoje“ ir išpildantys vaikų norus.

Pasak V. Narbutienės, Socialinės darbuotojos, dirbančios ir seniūnijose, geriausiai žino, ko tikslingai reikia varganiems žmonėms: „Paskelbiame socialiniuose tinkluose, atsiliepia geraširdžiai žmonės, kurie parūpina ne tik drabužių, bet ir šeimoms būtiniausių daiktų – vežimėlių, baldų, buitinės technikos, statybinių medžiagų. Remia įmonės, pavieniai geradariai, dovanodami ir visiškai naujų daiktų.“

Nėra prašančių apsirengti

Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė patikino, kad dovanojančiųjų drabužius yra labai daug – žmonės skambina į skyrių, teiraujasi, siūlo patys nuvežti, tačiau prašančių rūbų sau ar šeimai nėra. „O rinkti, sandėliuoti tuos drabužius ir laukti, kam jų prisireiks, skyriuje nėra galimybės“, – tvirtino ji.

Raudonojo Kryžiaus draugijos Kretingos skyriaus vadovė Roma Varnelienė sakė, kad jie vykdo tik Maisto programą nepasiturintiems asmenims – dalija maisto produktų paketus. Kretingos miesto žmonės juos atsiima iš sandėlio prie centrinės „Maximos“.

„Ten neturime galimybės sandėliuoti drabužių. Išdalijame maistą, ir patalpas privalome sutvarkyti iki kito karto. Mums skambina pavieniai žmonės, klausia, gal galėtų atgabenti drabužių. Kiti norėtų paremti pabėgėlius: gaila, norėtųsi padėti, tačiau tokias funkcijas vykdo tik stambieji mūsų organizacijos skyriai Vilniuje, Kaune“, – sakė R. Varnelienė.

Tekstilės atliekas sudegina

Kretingos rajone šiuo metu yra 10 tekstilės surinkimo konteinerių: 5 pastatyti mieste – Klaipėdos g., Topolių aklg., Jaunystės g., Vytauto g. ir Lazdynų g., po 2 – Vydmantuose ir Kartenoje, 1 – Darbėnuose.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistės Eglės Alonderienės žodžiais, nors Kretingos gyventojai norėtų tinkamai atsikratyti senais drabužiais, avalyne, patalyne, tačiau dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad tekstilės atliekų Lietuvoje nėra kam rūšiuoti, išgabenti į trečiojo pasaulio šalis ar perdirbti – neliko suinteresuotų įmonių. Todėl tekstilės atliekos panaudojamos energijai gauti, kitaip tariant, sudeginamos.

Tačiau tai, įsitikinusi E. Alonderienė, yra geresnė alternatyva negu mesti drabužius ir patalynę į mišriųjų atliekų konteinerius, mat sąvartynuose tekstilė labai ilgai užsigulėtų nesuirusi.


„Jums – su razinomis ar be jų?“ – pirkėjams pagal skonį pyrago pasiūlo pardavėja Kristina Černojarova

Tarp penkių vertybių, šiemet įrašytų į Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių registrą, be Vydmantų mezgėjų megztų riešinių, liaudiškojo giedojimo tradicijos Salantų krašte, žemaitiškų patiekalų Nasrėnuose, folklorinio dainavimo Kretingoje tradicijos, puikuojasi ir „Salantų pyragas“. Šį purų, kartais dar ir razinomis pamargintą tautinio paveldo produkto sertifikatą turintį gaminį dažnas neatsitiktinai pavadina Salantų miesto vizitine kortele.

Sėkmės garantas – senasis receptas

Tačiau toks apibūdinimas pyragą nuo 1996-ųjų kepantiems Rūtai ir Vilmantui Šiauliams tėra tik žodžių žaismas. „Mums tai – verslas, nelengvas kasdienis darbas, kuriame nuo ryto ligi vakaro sukamės nušilę, o jį ragaujantiems – galbūt prisiminimai, galbūt nostalgija“, – svarstė Rūta. Pašnekovės nuomone, kiekvienai šeimininkei pačiai išsikepti savo pyragą, kai juo pakvimpa visi namai, kur kas maloniau negu sufasuotą parsinešti iš parduotuvės ir ant stalo pasidėti jau gatavą.

Vietiniai gyventojai pyrago daugiausiai perka prieš didžiąsias metų šventes, o kasdienybėje į miesto širdyje įsikūrusią firminiu ženklu „Salantų pyragas“ pažymėtą krautuvėlę jo dažniausia užsuka pro šalį keliaujantys žmonės.

„Salantų pyrago“ ištakos – pagerintu naminiu pyragu sovietmečiu vadintas gaminys. Jį kepdavo dar tuomet veikusi Salantų senoji kepyklėlė, iki kurios uždarymo R. Šiaulienė dirbo maisto produktų technologe. Šios kvalifikacijos diplomą salantiškė yra įgijusi Vilniaus prekybos technikume.

Modernia technologija aprūpintoje R. ir V. Šiaulių kepykloje dabar triūsia 10 šeimos narių, o be jų, kaip prasitarė savininkė, verslą išlaikyti nuoširdžiai padeda ir būrelis kitų samdomų darbuotojų, kai kurių darbo stažas čia siekia ir 10, ir jau 20 metų.

„Orientuojamės į mažesnes pajamas gaunantį žmogų, todėl senąjį pyrago receptą išlaikėme iki šių dienų: naudojame ne sviestą, o margariną, miltus – tik aukščiausiosios rūšies. Kaip sakome, mūsų pyragas yra truputį geresnis už duoną“, – šypsojosi Rūta. Pusė didelės skardos tokios „duonos“ kainuoja šiek tiek daugiau, kaip du eurus.


Lietuvos šeimų sąjūdžio kalėdinis autobusas su švenčių personažais užsuko ir į Kretingą.

Pranciškonas Paulius Vaineikis ta proga pašventino Kretingos miesto eglę.

Besibaigiant praėjusiai savaitei, į Kretingos Rotušės aikštę, prie Kalėdų eglės, atvyko keliaujantis Lietuvos šeimų sąjūdžio autobusas: šio sąjūdžio atstovai surengė vaikams įvairių staigmenų, o pranciškonas brolis Paulius Vaineikis tuo pat metu pašventino miesto eglę.

Kalėdinį turą per Lietuvą su Kalėdų Seniu ir jo pagalbininkais surengę Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai Kretingoje žaidė ir šėliojo su vaikais, vėliau iš didžiulio lagamino Senis traukė dovanas į eilę sustojusiems vaikams, o tėvai diskutavo, dalijosi tarpusavyje jiems aktualiomis temomis.

Į šventę atskubėjęs pranciškonas brolis Paulius Vaineikis, solidarizuodamasis su šventės dalyviais, pašventino miesto eglę, visiems linkėdamas ramių artėjančių Kalėdų: „Artėja Kalėdos – Kristaus gimimo šventė. Šiandieną esame visi kartu su Lietuvos šeimų sąjūdžiu, su paprastais žmonėmis be jokių titulų, kaip tie mažutėliai, atėję pasveikinti užgimusį Kūdikėlį Jėzų. Šviesioji žinia visiems geros valios žmonėms yra ta, kad Kristus nugalėjo ir ateis antrą kartą, tad nebijokime, paruoškime jam kelią. Susitaikykime su Dievu, kad įveikime bet kokį blogį. Tegul tamsa traukiasi. Kalėdos prasideda jau čia. Būkite visi palaiminti.“

Melsdamasis už Kretingos miestą ir jo žmones penktadieniais brolis P. Vaineikis kartu su maldininkais ir vėl atgaivino rudenį pradėtą atgailos žygį mūsų miesto gatvėmis.

„P. n.“ informacija


Užsiėmimai, kurių metu vaikai kartu su pedagogais kuria kalėdines dovanėles vienišiems kaimo senoliams, jau tapo gražia Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro tradicija.

„Mokomės kitaip“ – tai vaikų jau pamėgtas prieš šv. Kalėdas laukiamas įvairenybių kupinas projektas, kurį įgyvendina Baublių mokykla-daugiafunkcis centras.

Pernai čia surengtos akcijos „Padovanok vienišam seneliui Kalėdas“ metu Baublių, taip pat aplinkinių kaimų gyventojus V–VIII klasių mokiniai su pedagogais pradžiugino savo nupintais advento vainikais. Kaip sakė ugdymo įstaigos direktorė Renata Bumblienė, kad ir kukli rankų darbo dovana, ištartas šiltas žodis, parodytas mažytis dėmesys vaikuose irgi skiepija pagarbą bei meilę vyresniam žmogui.

Šis gruodžio mėnuo Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre suskirstytas į keturias atskirus pavadinimus turinčias savaites: „Adventas – laukimo metas“, „Skubame Betliejaus link“, „Širdis alsuoja gerumu“ ir „Šventos Kalėdos jau arti“. Pirmadieniais, adventiniame vainike uždegus vis naują žvakę, ugdymo įstaigoje užverda kūrybinės dirbtuvės – per dailės ir technologijų pamokas, būrelių, klasės valandėlių metu bei dienos centre priešmokyklinukai, ikimokyklinukai ir pradinių klasių, dienos centro vaikai iš pagaliukų konstruoja snaiges, iš modelino lipdo žvaigždes ir eglutes, vyresnieji iš siūlų gamina ir išradingomis kompozicijomis apipavidalina į sniego gniūžtes panašius burbulus. Iš viso mokykloje šiemet bus pagaminta ir vienišiems žmonėms išdalinta apie 100 kalėdinių suvenyrų. Šią savaitę, pavadintą „Širdis alsuoja gerumu“, staigmenas, malonius linkėjimus vieni kitiems yra paruošusi ir visa mokyklos bendruomenė. „Išsitraukėme lapelius su vardais, žaisime „Angelą sargą“. Nors kartais nepastebim, bet tikrai kiekvienas mes jį kasdien turim šalia“, – sakė R. Bumblienė.

„P. n.“ informacija


Įžiebiant Kretingos muziejaus eglę, vaikus džiugino ir susitikimas su Kalėdų Seniu.

Kretingos muziejus praėjusį penktadienį įžiebė kalėdinę eglę ir, atliepdamas šių metų nykštukų tematikai Kretingoje, ne tik pristatė savo nykštukus, bet visiems muziejaus lankytojams praskleidė paslapties šydą – kas gi puoš istorinę verandą šiemet?

Kretingos muziejus jau trečią kartą savo lankytojus pakvietė ne tik į eglutės įžiebimo šventę, bet ir į metturgį, kuris tarsi vainikuoja visų metų amatininkų triūsą. Eglė nušvito Tradicinių amatų kiemelyje, vaikus džiuginusiam Kalėdų Seneliui eglę įžiebti padėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, Seimo narys Antanas Vinkus, šventę vedė kultūrinės veiklos vadybininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Atliepdamas į miesto puošybos tendencijas, ir Kretingos muziejus pristatė savuosius nykštukus.

Kretingos muziejaus bičiulis – Kretingos turgus – dovanojo lankytojams šiupinio, muziejaus darbuotojos kepė „čirvinius“ blynus, o beieškančių dovanų džiaugsmui per šventę ir visą savaitgalį veikė metturgis. Jame buvo galima įsigyti žolelių, naminio acto, papuošalų, rankų darbo dovanėlių, veltinių, megztų kojinių.

Šventę vainikavo Kretingos dvaro rūmų, fontano ir verandos įžiebimas. Praėjusią žiemą kretingiškius ir miesto svečius sužavėjusi „Balta pasaka“ verandoje nepaliko abejingų ir visi nekantravo sužinoti, kaip veranda bus papuošta šiais metais. O šiemet Kretingos muziejaus darbuotoja Nijolė Kalvienė nusprendė iš popieriaus sukurti miestą. Iki pat sausio 6 dienos verandą puoš dešimtys baltų namelių ir įspūdingo dydžio grafas ir grafienė. Figūras N. Kalvienė iš popieriaus karpė ne vieną mėnesį. Šią pasakišką kompoziciją geriausia apžiūrėti jau sutemus, kai įsižiebia visos šviesos.

Verandos pristatymas ir eglės įžiebimas – tarsi įžanga į kalėdinį laikotarpį ir Kretingos muziejaus šventinį laiką. Gruodžio 15 dieną 18 val. muziejaus bičiuliai viešosios įmonės „Ceklio kuršiai“ kviečia į dokumentinės vaizdo apybraižos „Kardo rinktinės partizanų takais“ pristatymą Baltojoje salėje, o gruodžio 17 dieną 17 val. visi laukiami aukcione, kur bus renkamos lėšos fontano skulptūrai – nykštukui – atkurti. Tą patį vakarą, 18 val. į Kalėdas palydės paskutinis šių metų Kretingos muziejaus renginys – Žiemos sode kalėdinius kūrinius atliks Kretingos kamerinis choras „Kristale“.

Kretingos muziejaus informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas