Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-5°C debesuotumas 83 %
Naktį-15°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1607) 2021-11-23

Per naujuosius šviesoforus – pažeidžiant taisykles

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šviesoforas, skirtas neregiams kirsti 4 juostų judrią Šventosios gatvę, sureguliuotas taip, kad tedega vos 10 sekundžių. Per tokį laiką perėją perbėgti gali tik ypač sportiškas žmogus.

Kretingiškius nervina pastarųjų metų Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančiuose keliuose – Šventosios gatvėje, prie įvažiavimo į „Rimi“ prekybos centrą ir renovuotoje Vilniaus gatvėje, ties „Maxima“, – naujai įrengti, tačiau netinkamai sureguliuoti šviesoforai, dėl ko nėra saugu nei pėstiesiems, nei vairuotojams.

Ant stabdžių arba per raudoną

Į redakciją užsukęs Romas Misius piktinosi, kad ties „Maxima“ neįmanoma laikytis Kelių eismo taisyklių: „Anksčiau būdavo, kad, bebaigiant degti žaliam signalui, jis keliskart sumirkčiodavo ir užsidegdavo geltona, po to – raudona. Per tą laiką ramiai sau sustodavai. Dabar tai nebeįmanoma, nes po žalio signalo vos sublyksi geltona ir išsyk užsidega raudona, arba atvirkščiai, po raudonos staiga – žalia. Jeigu priartėjai prie šviesoforo, neįmanoma suspėti pravažiuoti – susimėtai, kerti ant stabdžių arba leki per raudoną. Jei stoji staiga, iš paskos važiuojanti mašina lengvai gali rėžtis į galą.“

Jo nuomone, šviesoforą reikėtų sureguliuot taip, kad vairuotojams nekeltų streso staiga besikeičiantys jo signalai. „Žinau atvejų, kai pareigūnai stovi už kampo ir fiksuoja pažeidimus nespėjusiems pravažiuoti, o po to gauname baudas“, – tvirtino R. Misius.

Neregys – bėgte?

Ona Preibienė piktinosi dėl šviesoforo Šventosios gatvėje, kertant ją ties „Rimi“ prekybos centru: „Ar tie, kurie įrengė tą tiksintį šviesoforą, pagalvojo, kaip per tokią judrią gatvę, kai į Klaipėdą nuolat zuja automobiliai, reikia pereiti pėsčiajam. Ar bandė patys? Šviesoforas veikia lygiai 10 sekundžių, o pereiti reikia 4-ias juostas. Gerai, jei kone perbėgus pusę gatvės, supratingi vairuotojai, jau užsidegus raudonam signalui, praleidžia, bet jei užlėktų ant viršaus, pats būtum kaltas, nes ėjai neteisėtai.“

Ir dar, stebėjosi O. Preibienė, šviesoforas ties „Rimi“ skirtas neregiams – tą rodo ir ženklas, be to, šviesoforas tam ir tiksi, kad praneštų neregiui.

„Bet pasakykite, mielieji, kaip reikia pereiti gatvę neregiui per 10 sekundžių, jei nesuspėja net sveikieji? Čia – kažkoks pasityčiojimas ir iš vienų, ir iš kitų. Ar tų, Vilniuje sėdinčių ir kompiuteriais visus reikalus reguliuojančių, galvočių galvos nuo ekranų jau visai perkaito“, – piktinosi moteris.


Valstybinė darbo inspekcija keturias dienas visoje Lietuvoje tikrino, kaip darbdaviai laikosi COVID-19 apribojimų. Klaipėdos apskrityje iš viso patikrintos 86 gamybos ir transporto įmonės, 14 tarp jų – Kretingos rajone.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys, buvo kreipiamas dėmesys, ar darbuotojai dėvi medicinines kaukes, ar darbo vietoje yra dezinfekcinio skysčio. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti darbdaviai. Iš 14-os Kretingos rajone patikrintų įmonių dėl pažeidimų viena, kad surašytų protokolą ir spręstų apie nuobaudą, perduota Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, du protokolus surašė pats Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius.

Paklaustas, kokios baudos kam gresia, V. Ročys paaiškino, kad priemonėmis neaprūpinusiems darbdaviams jos siekia nuo 240 iki 1 tūkst. 100 eurų, o kauke aprūpintas, bet jos nedėvintis darbuotojas gali būti baudžiamas bauda nuo 30 eurų. „Mes patikriname buhalterinius dokumentus ir pasižiūrime, ar visų reikalingų priemonių įmonė yra įsigijusi“, – sakė V. Ročys.

Jo teigimu, savo pareigą atlikę tikrintojai keliose įmonėse Plungės rajone susidūrė su pasipriešinimu, kai darbdaviai nenorėjo įsileisti, buvo kategoriški: jokių ribojimų nesilaikys. „Tokia situacija kaimyniniame rajone, žinoma, nuvylė“, – teigė vedėjas. Akcijai vykdyti buvo pasitelktos ir kitos atsakingos tarnybos – be Valstybinės darbo inspekcijos, dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centras ir policija. „Dirbome sutartinai, buvome pasiskirstę, kokius objektus kuri institucija tikrinsime. Mes ėmėmės gamybinių ir transporto įmonių, kitos tarnybos – maisto gamybos įmonių ir panašiai“, – pasakojo V. Ročys.

Anot jo, policijos pareigūnai buvo pasitelkiami tik esant būtinybei. Apskrityje budėjo keli kuratoriai, juos informavus apie pasipriešinimą vienoje ar kitoje įmonėje, pareigūnų ekipažai buvo atsiunčiami nedelsiant. V. Ročys davė suprasti, jog šis įmonių patikrinimas – pirmas, bet ne paskutinis.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centro darbuotojų komanda jau 11-ąjį kartą rengia gražia rajono tradicija tapusią labdaros-paramos akciją „Palaiminki gerumą...“, per kurią kretingiškius kviečia pasidalinti širdies gerumu su sveikatos stokojančiais Kretingos rajono gyventojais.

Šalyje advento laikotarpiu vyksta įvairūs paramos renginiai, primenantys, kad visuomenės grupės tikrai nėra vienodos ir joms reikia vienokios ar kitokios žmonių, valstybės, rajono bendruomenės pagalbos.

Kalendoriuje visi vienodai matome kalendorines šventes ir jas švenčiame kiekvienas pagal savo išgales, šeimos tradicijas. Adventas – vilties, laukimo metas, skatinantis susimąstyti apie prabėgusius metus, nuveiktus darbus, įgyvendintas svajones, atsiprašyti už blogą žodį... Kalėdos – džiaugsmo šventė, kuri suburia šeimas, darbo kolegas gražiausių vertybių pasidalijimui, jaukiam buvimui kartu. Tik kartais, pasinėrę į džiugius šio laikotarpio rūpesčius, truputį pamirštame apie tuos žmones, kurie dėl sunkių sveikatos problemų yra netekę darbingumo, gydosi ligoninėse, namuose, o galbūt yra visiškai prikaustyti prie lovos ir priklausomi nuo savo artimųjų globos ar kitų gydymo įstaigų, centrų pagalbos ir priežiūros. Jokia paslaptis, kad artimieji, kurie rūpinasi sveikatos stokojančiais ligoniais, taip pat nuolat patiria psichologinę įtampą, nes reikia pasirūpinti ne tik sunkiais ligoniais, bet ir dirbti savo tiesioginį darbą, kuris labai reikalingas visoms sveikatos gydymo, slaugos išlaidoms padengti, galbūt – susikurti mažytį šeimos džiaugsmą.


Koncertinė programa „Žaismingos muzikos orkestras XXV“ sugrąžins gražią gabiausių Lietuvos vaikų muzikavimo su Klaipėdos kameriniu orkestru tradiciją. Lapkričio 25 d. 18.30 val. su orkestru Klaipėdos koncertų salės scenoje pasirodys patys talentingiausi šalies jaunieji muzikos atlikėjai, kuriuos globoja pasaulinio garso violončelininko ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus įkurtas fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“.

Šis unikalus išskirtinių gabumų vaikų ugdymą skatinantis fondas gyvuoja nuo 2003 metų. Per tą laiką šimtams vaikų ir jaunuolių jis padėjo įgyvendinti savo svajones. Tarp jų šiandien yra ne vienas talentingas ir Lietuvą garsinantis menininkas.

Koncerte solo su orkestru gros dabartiniai fondo stipendininkai Ugnė Katinskaitė (smuikas), Liepa Jurgutavičiūtė (smuikas), Rugilė Juknevičiūtė (violončelė), Jonas Vozbutas (akordeonas). Koncertas skiriamas žymaus prancūzų kompozitoriaus ir atlikėjo Camille’o Saint-Saenso 100-osioms mirties metinėms, tad programoje skambės tik šio autoriaus kūriniai.


Kuršių kario, moters, žemdirbio ir žvejo manekenai eksponuojami šalia Imbarės piliakalnio maketo ir kuršių kapinynuose aptiktų radinių.

Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities – archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje gyvenusius mūsų protėvius kuršius. Tai – itin svarbus ekspozicijos papildymas, nes iki smulkmenų leidžia susipažinti su kuršių anuometiniais amatais, apranga, papuošalais, darbo įrankiais.

Kuršius vaizduojančios figūros įkurdintos vienoje iš Kretingos krašto priešistorės ekspozicijos salių, pasakojančių apie kuršių laikotarpio, t. y. IX–XIII a. materialinę kultūrą. Kuršių kario, moters, žemdirbio ir žvejo manekenai stovi šalia Imbarės piliakalnio maketo ir kuršių kapinynuose rastų įkapių. Jei ekspozicijoje matome senųjų šio krašto gyventojų gyvenimo fragmentus ir seniai sunaikintos kuršių pilies sumažintą vaizdą, tai manekenai leidžia visą praeities vaizdą susidėlioti iki galo. Mat kuršius vaizduojantys manekenai aprengti taip, kaip tai iš tiesų buvo prieš tūkstantį metų. Vaizdą atkurti leido muziejuose saugomi archeologinių tyrinėjimų metu surasti dirbiniai ir kruopštus rekonstruktorių darbas.

Į Kretingos muziejų šio krašto gyventojus vaizduojantys manekenai atkeliavo iš Senųjų kuršių sodybos Dargužių kaime Klaipėdos rajone. Šios sodybos kūrimas truko apie dešimt metų: prasidėjo nuo idėjų paieškos ir projekto ruošimo, o užsibaigė jo įgyvendinimu. Jos įkūrimu ir veikla besirūpinantis Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas sakė, jog Dargužiuose kuršių gyvenimo atkūrimas, taip pat – ir kuršių manekenų sukūrimas, prasidėjo ne atsitiktinai. Prieš keliolika metų Kunkiuose, kurie tuo metu priklausė Dargužių kaimui, Kretingos muziejaus archeologas Julius Kanarskas aptiko XI–XII a. kuršių gyvenvietę, stovėjusią prie Cipos upelio, vos už kilometro nuo dabartinės Senųjų kuršių sodybos.


Pavogė paspirtuką ir akumuliatorių

  • Iš policijos suvestinių

Sekmadienį Saulėtekio tak. Palangoje iš užrakinto rūsio dingo 900 eurų vertės paspirtukas HARLEY bei 150 eurų elektrinio paspirtuko akumuliatorius. Savininkui padaryta 1 tūkst. 50 eurų turtinė žala.

„P. n.“ informacija


Lapkričio 18 d. „Kretingos“ komanda pirmosiose „7bet-NKL“ (Nacionalinės krepšinio lygos) tarpusavio rungtynėse 73:86 (18:28; 18:20; 19:21; 18:17) nusileido Vilkaviškio „Perlo“ (8 pergalės, 6 pralaimėjimai) komandai. Varžovai nesvetingai sutiko „Kretingą“ ir jau I kėlinį įgijo dviženklę persvarą, o II kėlinį ją beveik padvigubino (18 min. 30:48). Intriga šiose rungtynėse net nekvepėjo, šeimininkai nė karto kretingiškiams neleido išsiveržti į priekį ir iškovojo įtikinamą pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Rokas Šimkevičius (2/3 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) ir Eimantas Žilius (5/7 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai) – po 16, Domininkas Matutis (3/4 tritaškiai) ir Rytis Zabita (10 atk. kamuolių, 17 naud. balų) – po 11, Edgaras Preibys, Haroldas Saprykinas ir Spencer’is Mitchell’as (6 atk. kamuoliai) – po 5, Aidas Viskontas (2/2 dvitaškiai, 6 rez. perdavimai, 10 naud. balų) – 4, Ugnius Kvietkauskas ir Matas Staponas.

Lapkričio 19 d. antrosiose tarpusavio rungtynėse Vilkaviškyje pajėgesni buvo Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai, 102:96 (29:24; 27:23; 18:22; 28:27) palaužę varžovus ir nutraukę keturių pralaimėjimų seriją. Vos septyniese rungtyniavę „Kretingos“ krepšininkai, vedami 15 taškų per pirmą rungtynių pusę pelniusio Ryčio Zabitos, po dviejų kėlinių pirmavo 9 taškais (56:47). Trečią kėlinį „Kretingos“ komandai pavyko įgyti ir 16 taškų persvarą (24 min. 65:49), o po trijų kėlinių komandas skyrė 5 taškai (74:69). Ketvirtą kėlinį varžovams vis dėlto pavyko atkurti intrigą, po pelnyto varžovų dvitaškio komandas skyrė jau tik 3 taškai (84:81), vis dėlto „Kretinga“ rado jėgų atlaikyti varžovų šturmą ir iškovojo savo penktą šio sezono pergalę. Po šios pergalės kretingiškiai ir toliau turnyro lentelėje dalinasi IX–X vietomis su Mažeikių komanda. Šį savaitgalį Kretingos komandoje debiutavo ir puolėjas Spencer’is Mitchell’as, kuris prieš tris sezonus jau rungtyniavo Palangos „Kuršių“ komandoje ir per pirmąsias dvejas rungtynes užfiksavo 6 taškų ir 4 atkovotų kamuolių vidurkius.


Krūvą senų padangų į Ankštakių atliekų surinkimo aikštelę šiomis dienomis nugabenęs kretingiškis Vytautas liko lyg musę kandęs – kone su visu turtu buvo pasiųstas, iš kur atvyko.

Klientas skundžiasi, viršininkai giria

„Pasipiktinau, noriu išsiaiškinti, ar su manim teisingai pasielgė?“ – neslėpė apmaudo į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambinęs vyras.

Kad atliekų aikštelės iš vieno fizinio asmens nemokamai priima tik po vieną komplektą, tai yra po 4–5 padangas, jis žinojęs. Tačiau praėjusį antradienį ar trečiadienį atvežęs daugiau, manė darantis gera kaimynams ir gamtai.

Gatvėje aplink, pasakojo Vytautas, gyvena ir ne vienas vairuojantis pensininkas. Jiems irgi būtina vasarines padangas pasikeisti žieminėmis, o nudėvėtomis – saugiai atsikratyti.

„Aš pats į atliekų aikštelę susiruošiau su savo padangom, pagalvojau, kad tuo pačiu galiu padėti ir vyresnio amžiaus kaimynams – nereikės jiems atskirai važiuoti, kurą deginti, pagaliau visi kartu mažiau teršime ir orą. Tad susimečiau aš tas padangas į savo transporto priemonę, susirinkau visų savininkų dokumentus, kad įrodyčiau tapatybę, ir nuvažiavau į Ankštakius. O ten nepriima, nesileidžia net į kalbas – važiuok namo!“ – dėstė pašnekovas.

Tačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kuriam priklauso Ankštakių aikštelė, atstovas Arūnas Liubinavičius už tokį principingumą aikštelės vadybininkus linkęs pagirti.

„Pasirodo, atvažiavo tas kretingiškis, sprendžiant iš specialių darbinių drabužių, kurių net nepasivargino persirengti, serviso darbuotojas, atgabeno maždaug 30 padangų ir šneka jas iš kaimynų surinkęs. Matydami, kad padangas veža ir gudraudami nemokamai priduoti bando komerciniai subjektai, tokiems parodydami vartus aikštelės vadybininkai elgiasi teisingai“, – sakė jis.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sulaukė dviejų raštu išdėstytų prašymų, kad Kretingos rajono kultūros centre būtų atnaujinti šokių vakarai „Kam per 40“. Tokie prašymai visiškai nenustebino rajono Kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus – jo teigimu, ir jis vos ne kasdien sulaukiąs skambučių su prašymais atnaujinti visame Vakarų Lietuvos regione garsėjančius šokių vakarus.

Pirmąjį raštą rajono merui adresavo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybė: į šią organizaciją kreipėsi keletas vyresnio amžiaus žmonių iš Kretingos, skųsdamiesi, kad Kretingos rajono kultūros centro direktorius P. Razmus ilgą laiką neorganizuoja šokių vakarų „Kam per 40“. „Mūsų nuomone, būtų prasminga atnaujinti tarp vyresnio amžiaus žmonių buvusią populiarią laisvalaikio leidimo formą. Šokių salėje žmonės sustiprėja ne tik fiziškai, bet „pasikrauna“ ir emociškai, atgaivina senas pažintis, užmezga naujas, pasidalija įspūdžiais ir net patirtimi, kaip jiems pavyksta sėkmingai išgyventi kovido sąlygomis. Visi psichologai tvirtina, kad fizinis judėjimas, emocinis bendravimas, tvirtesnis tarpusavio ryšys padeda stiprinti bendrąjį imunitetą, yra prevencija ne tik nuo pandeminio viruso, bet ir nuo kitų fizinių ir dvasinių ligų“, – savo pageidavimą motyvavo prašymo, adresuoto Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybei, autoriai.

Ne per seniausiai, lapkričio 16 d., rajono merui A. Kalniui buvo perduotas raštas, kurį pasirašė 115 asmenų: „Mes, visi žemiau pasirašę asmenys, kreipiamės su prašymu atnaujinti Kretingos rajono kultūros centre sekmadienio vakarais (18–23 val.) vykusius šokių vakarus „Kam per 40“ su gyva muzika, įleidžiant turinčius Galimybių pasą.“


Šukėje atidarė buities ekspoziciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Ekspozicijos sumanytoja Violeta Ruikienė (centre), meno vadovas Alvydas Vozgirdas ir vaišių vakaronei priruošusi šukiškė Regina Motužienė.

Praėjusį savaitgalį, vykstant Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus surengtai žemaitiškai vakaronei „Oncioks nu Šoke“, buvo atidaryta pačių šukiškių parengta ekspozicija „Lietuvių buitis XX amžiaus 8–9 dešimtmečiuose“, kurioje daugelis vyresnės kartos žmonių išvydo savo jaunystės laikų aplinką: baldus, namų apyvokos daiktus, suvenyrus.

„Ekspoziciją įsirengėme atskiroje patalpoje, buvusioje darželio rūbinėje, kurią patys iš asmeninių lėšų ir susiremontavome“, – sakė Šukės skyriaus vadovė Violeta Ruikienė. Paklausta, kodėl sumanė prisiminti, o ir jaunajai kartai perteikti aplinką, kurioje žmonės gyveno lyg ir neseniai – prieš 4–5 dešimtmečius, V. Ruikienė sakė, kad, prasidėjus pandemijai, teko perorientuoti skyriaus veiklas, rengti siužetus, o tam reikėjo naujų erdvių.

„Sumąstėme, kad būtų gerai išplėsti patalpas, ir jas apstatyti tais buities daiktais, kurių žmonės vis dažniau atsisako – išmeta arba jų negaili atiduoti. Taip susitempiau baldus, daiktus – sekciją, stalą, laikrodį, patefoną su plokštelėmis, spausdinimo mašinėlę ne tik iš savo kaimo, bet ir aplinkinių Kašučių, Vaineikių kaimų, važiavau netgi į Palangą, Klaipėdą, sekiau išpardavimus pagal skelbimus. Susikūrėme gana jaukią svetainę, kur galėsime rengti įvairius renginius: popietes, vakarones, edukacinius užsiėmimus“, – kalbėjo V. Ruikienė.

Ji tęsė mintį: „Norisi dirbti kuo išradingiau, kad būtume įdomūs žmonėms, kad renginiais paįvairintume dėl pandemijos ir taip gerokai apniukusią kasdienybę. Norisi kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą... Gal dar ir pandemija prisidėjo prie to, kad pajutome nostalgiją jaunystei. Juk daug vyresnės kartos žmonių tebegyvena tais sentimentais.“

V. Ruikienė sakė, kad ir kitam kambariui jau renka etnografinę ekspoziciją – pačių šukiškių įvairia technika pagamintas Užgavėnių kaukes, taip pat rengia sovietmečio bendrabučio tipo virtuvėlę: „Jau turiu šaldytuvą, indaują, prisirinkau kitokių daiktų“, – kalbėjo moteris, savyje atradusi ir kitą saviraiškos kryptį – muziejininkystę.

V. Ruikienė džiaugėsi, kad be jos sumanymą palaikančios komandos – saviveiklininkių Raimondos Daugintienės, Danutės Ruikienės, taip pat jų skyriaus meno vadovo Alvydo Vozgirdo pastangų – nebūtų pavykę atidaryti naujosios ekspozicijos ir tuo praturtinti Šukės kultūrinį gyvenimą. Ypač daug eksponatų padovanojo Juozas Martinkus iš Kašučių.

Niūrų lapkričio vakarą, panirę į jaunystės sentimentus, šukiškiai ilgai vakarojo, dainomis linksminami savo kaimo folkloro ansamblio „Šukupis“ ir dainų autorės bei atlikėjos Žydrės Adomaitienės su instrumentine grupe.


Šeštadienį apie 23.20 val. Didžiojoje gatvėje Palangoje tragiškai žuvo sutuoktinių pora – moteriai buvo 37-eri, vyrui – 38-eri. Našlaičiais liko jų mažamečiai vaikai. Kol kas žinoma tiek, kad automobilis „Opel Vectra“ įvažiavo į Rąžės upelio vagą ir apsivertė. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Palangos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas, kelias, kuriuo važiavo pora, – duobėtas žvyrkelis, kanalas – pilnas vandens. Dėl ko įvyko avarija, galės pakomentuoti po to, kai bus atlikta ekspertizė.

Nelaimę perėmė tirti Klaipėdos apskrities Kelių policijos tarnyba.

„P. n.“ informacija


Ketvirtadienį apie 21.20 val. Žibininkų kaime automobilio „Audi A6“ vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 2,52 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas