Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-5°C debesuotumas 83 %
Naktį-15°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1602) 2021-11-05

Nasrėnų bendruomeniniuose senjorų namuose – paskutiniai darbų štrichai: sunešant funkcines lovas, talkino tėvas ir sūnus – Antanas ir Donatas Mačerniai.

Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ iniciatyva Nasrėnuose prieš šias Kalėdas duris turėtų atverti renovuotas buvęs senelių globos namų pastatas – juose įsikurs bendruomeniniai senjorų namai, kuriuose apsigyvens 17 senolių, o jiems aptarnauti vietiniams gyventojams bus įkurtos 8 darbo vietos.

Teiks slaugos paslaugas

Užvakar prie Nasrėnų bendruomeninių senjorų namų pasitikusi šio projekto iniciatorė Kūlupėnų bendruomenės „Kūlupėnai“ pirmininkė Jūratė Mačernienė suko galvą, iš kur pasikviesti talkininkų – stiprių vyrų, kad šie suneštų į vidų 17 atgabentų, po keliasdešimt kilogramų sveriančių funkcinių lovų.

„Dabar – paskutiniai štrichai prieš įkurtuves: suvežti baldai, įranga, kuriuos tereikia sumontuoti kambariuose, virtuvėje. Tada galėsime teikti prašymą higienos pasui gauti – tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau, kaip 2 savaites, o tuomet jau lauksime pirmųjų šių namų gyventojų“, – patikino J. Mačernienė.

Tai bus ne grupinio gyvenimo, kaip sumanyta anksčiau, bet – slaugos namai Kretingos rajono gyventojams. „Persiorientavome pagal laikmečio situaciją: grupinio gyvenimo namuose, kurių anksčiau pageidavo Savivaldybės socialinės paramos skyrius, turėtų būti kitokia socialinė aplinka – jie tiktų miesteliuose, tokiuose, kaip Darbėnai ar Salantai, kur yra aikštė, bažnyčia, kultūros namai, kad žmonės galėtų išeiti, bendrauti. Betgi čia – atoki vieta, tenueisi tik iki Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, tad ji labiausiai ir tinka slaugos namams“, – kalbėjo J. Mačernienė, patikinusi, kad, priimant sprendimą, gerai išstudijavę situaciją ir aptarę ją su projekto partneriais – Kretingos rajono savivaldybe, siekiančia slaugos paslaugų plėtros rajone.

Šiuo metu slaugos paslaugos yra teikiamos Kretingos rajono, Kartenos, Salantų ligoninėse, taip pat – Padvarių socialinės globos namuose.


Aldona VAŠKYLIENĖ:

– Nieko nežinau, nieko negirdėjau, namuose interneto neturim, jokių „delfių“ nematom, paskaitau nebent „Pajūrio naujienas“. Kad ir neįdomu man tos rietenos, tegu sau pjaunasi, kiek nori, svarbu, kad liktų laiko dirbti dar ir dėl žmonių, juk eidami į rinkimus visi žadėjo.

Juozas PAULAUSKAS:

– Pats neskaičiau, nes pastaruoju metu vis ta pati maldelė, nusibodo jau. Kai kuriems žmonėms tie pletkai gal ir įdomūs, bet naudos rajonui tikrai neduoda, o tik dar labiau griauna pasitikėjimą valdžia. Aš išvis esu nusivylęs, pastaruoju metu nebeinu balsuoti nei per savivaldos, nei per Seimo rinkimus.

Tulija ZINČIUKIENĖ:

– Nesidomiu tokiais dalykais, neskaitau. Bet jeigu politikai švaistosi įžeidžiais žodžiais, vieni kitus išvadina durniais ir asilais, tai tik parodo jų kultūros stoką, smunka gyventojų akyse. Kad ir kaip vieni kitiems nepatiktų, kad ir ką vienas apie kitą galvotų, išsispręsti galėtų už uždarų durų, o neiti į viešumą.

Neda KATALOVA:

– Nežinau, kas čia, Kretingoje, vyksta, nepaskaičiau. Politikams nereikėtų savo marškinių skalbti viešai, o jei taip yra, tenka tik apgailestauti. Kita vertus, ką į valdžią – tiek į rajono, tiek į aukščiausią – išsirinkom, tą ir turim, nedejuokim dabar. Gal bus proga pamąstyti renkant ateityje.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas nuo kranto neturėtų būti matomas: tam bus dedamos visos pastangos, – taip pasitarimo Palangoje metu teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Jis sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad jos būtų matomos nuo Palangos krantų, todėl praėjusią savaitę ministras su viceministre Daiva Garbaliauskaite atvyko į Palangos miesto savivaldybę bei susitiko su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi pasitarti, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.

Susitikimo metu sutarta, kad bus parengti detalūs kraštovaizdžio tyrimai, šių dokumentų viešinimas (parengiant stendus su vizualizacijomis) bus surengtas Palangoje, kad visos šalies gyventojai turėtų galimybę su jais susipažinti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Energetikos ministras patikino, kad, atlikus papildomus vertinimus, bus išsamiai išanalizuotos galimos vizualinės taršos poveikis ir dedamos visos pastangos, kad vėjo jėgainės nuo kranto nebūtų matomos.

„P. n.“ informacija


Pasibaigus praėjusią savaitę įvykusiam Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, Kretingos rajono savivaldybė savo tinklalapyje www.kretinga.lt paviešino pranešimą, kuriuo visuomenę informavo apie tai, kad, opozicijai priešinantis, buvo pritarta Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ ir Kartenos seniūnijos pastatų remonto darbams.

Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras posėdyje pateikė balsuoti valdančiosios daugumos tarybos narių protokolinį nutarimą, kuriuo Kretingos rajono savivaldybės administracija yra įpareigota atlikti visas procedūras Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ ir Kartenos seniūnijos pastatų remonto darbams atlikti.

„Nepaisant politinių nuomonių skirtumų, kai Savivaldybės tarybos opozicijos ir mažumos nariai nepritarė Savivaldybės tarybos daugumos siūlymui kaip įmanoma skubiau atlikti reikalingus veiksmus procesų organizavimui dėl Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ ir Kartenos seniūnijos pastatų remonto darbų, protokolinis nutarimas buvo priimtas. Už jį balsavo: Tomas Abelkis, Dovydas Bajoras, Steponas Baltuonis, Vladas Baltuonis, Romualdas Jablonskis, Augenija Juknevičienė, Valerijonas Kubilius, Vaidas Kuprelis, Rimantas Macius, Juozas Mažeika, Marius Meškauskas, Raimundas Puškorius, Dangiras Samalius ir Konstantinas Skierus. Vadovaudamasi išreikšta politine valia, Savivaldybės administracija inicijuos viešųjų pirkimų procedūras minėtų objektų infrastruktūrai pagerinti“, – rašoma pranešime.

Kartenos seniūnijos administracijos pastate planuojama: apšiltinti cokolį, įrengti ventiliuojamą fasadą, apšiltinti sienas ir stogą, įrengti nuogrindą, sutvarkyti lauko laiptus ir įrengti šiuolaikišką, energetiškai taupų apšvietimą.

Kretingos mokyklai-darželiui „Žibutė“ reikia per 1 mln. Eur, kurių, kaip teigiama informaciniame pranešime, iš biudžeto lėšų skirti nėra galimybių, tačiau „administracijos vadovas Egidijus Viskontas ir Savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius deda visas pastangas, kad Finansų ministerija skirtų lėšų šio objekto remontui.“ Skirtas dalinis finansavimas būtų svari parama, o neišvengiamas prisidėjimas iš biudžeto lėšų taptų mažesne finansine našta rajonui.

Daugumos sprendimas iššaukė opozicijos ir mažumos protestą: balsuoti už protokolinį sprendimą užsiregistravo 15 rajono tarybos narių, iš kurių 14-a balsavo už. Priklausantieji opozicijai ir mažumai balsuoti nesiregistravo ir taip išreiškė protestą prieš neva „naktinį“ sprendimą, kurio komitetuose nei matė, nei girdėjo.

Kas iš tiesų nutiko ir kodėl protokolinis sprendimas sulaukė ne tik protesto, bet ir per socialinius tinklus nusiritusios emocijų bangos, „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo opozicijos, mažumos ir daugumos atstovų.


Kas trukdo dirbti

  • Savivaldybėje
Antanas KALNIUS

Kretingos rajono savivaldybės meras

Viename respublikinių portalų vicemero Dangiro Samaliaus buvau apkaltintas mobingu jo atžvilgiu. Neteisinu savęs ir nepateisinu, kad kartais paleidžiu vadžias emocijoms. Tačiau kas jas išprovokavo? Iš vicemero viešo pasisakymo išgirdau daug to, kas privertė suklusti. Kodėl vicemeras slapčiomis daro mūsų darbinių susitikimų, pasitarimų garso ir net vaizdo įrašus? Įtarimų, kad jis tuo užsiima, buvo kilę ir anksčiau. Deklaruoja apie tai, kaip nori dirbti ranka rankon, o elgiasi kaip?

Bandymų išprovokuoti mano emocijų protrūkį, vienokį ar kitokį netoleruotiną poelgį buvo nuo pat kadencijos pradžios, sukirsti mane, pažeminti, parodyti mano nekompetenciją, viešai pašiepiant. Nėra mokyklos, kaip atlaikyti tokius išbandymus. Tokiems išbandymams sunku pasiruošti. Tos gyvenimo situacijos moko. Tačiau dirbti turime komandoje, vienas kitą girdėdami, ginčuose ieškodami geriausių sprendimų ir veikdami išvien. Nustebino vicemero prašymas, kad pavedimus jam pateikčiau raštu. Pavedimus, kurių, beje, dažnai nevykdo, peradresuoja kitiems.

Psichologinė atmosfera Savivaldybės kolektyve tikrai yra įtempta. Tos įtampos šaltinis ne kas kitas, o mes – keturi Savivaldybės vadovai: meras, vicemeras, administracijos direktorius ir jo pavaduotoja. Todėl šį ketvirtadienį įpareigojau administracijos direktorių Egidijų Viskontą atlikti nešališką psichologinio klimato tyrimą mūsų Savivaldybėje. Manau, tai padės nurimti, sumažinti tą įtampą ir dirbti sklandžiau. Norėčiau, kad administracijos vadovai nenaudotų Savivaldybės svetainės politikavimui, nes netgi Vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybės tarybos reglamentas įpareigoja visiems rajono politikams suteikti vienodas galimybes reikštis.


Julius Sabatauskas (kairėje) redakcijoje su Seimo vicepirmininko patarėja Nerija Stasiuliene ir Tomu Abelkiu.

Trečiadienį į Kretingą buvo atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas. Svečias susitiko su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, lankėsi Kretingos pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC), Policijos komisariate, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose. Savivaldos, politines aktualijas aptarė su Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus nariais.

Vizito dienai baigiantis J. Sabatauskas su jį lydėjusiu socialdemokratų Kretingos skyriaus pirmininku Tadu Abelkiu, kitais asmenimis buvo užsukę į „Pajūrio naujienų“ redakciją.

Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atkreipė J. Sabatausko dėmesį į BK ydas, kai dėl dalies kodekso straipsnių menkų pritaikymo galimybių tenka nutraukti bylas nusikaltėliams, tokios BK spragos iškreipia nusikaltimų ištyrimo statistiką. J. Sabatauską maloniai nustebino iš komisaro išgirsta žinia, kad pandemijos laikotarpiu smurto atvejų artimoje aplinkoje rajone sumažėjo perpus, kai respublikoje šių nusikaltimų skaičius išaugo. „Su komisaru aptarėme ir naujo policijos komisariato Tiekėjų gatvėje Kretingoje statybą, kuri stringa dėl žemės sklypo reikalų, žemės paskirties pakeitimo“, – sakė J. Sabatauskas.

Svečias įsitikino, kad teismui sąlygos Kretingoje yra prastos: teismo pastatas yra kultūros paveldo objektas, teismui per ankštas. Dėl mažų algų, didelių darbo krūvių ir atsakomybės trūksta teismą aptarnaujančių darbuotojų, trūksta ir teisėjų, po 1 Plungėje, Kretingoje ir Palangoje. Paskirti jauni teisėjai siekdami karjeros apylinkės teisme neužsibūna. „Ši problema aktuali visai Lietuvai“, – pripažino politikas.

J. Sabatauskas pritarė Kretingos rajono PSPC vyr. gydytojui Arnui Juškiui, kad, sprendžiant šeimos gydytojų stygiaus problemą, reikia mažinti krūvius šeimos gydytojui iki 1 tūkst. prisirašiusiųjų pacientų, kai dabartinė norma yra 1,5 tūkst., didinti atlyginimą. „Jūsų Pirminiame sveikatos priežiūros centre per pandemiją 70 proc. pacientų šeimos gydytojai priima gyvai, kai vilniečiai apie tai gali tik pasvajoti, o Lietuvoje apie 75 proc. pacientų šeimos gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu“, – kretingiškių medikų darbu, jo organizacija pasidžiaugė svečias.

Paklaustas, ką mano apie žmogaus teisę nesiskiepyti nuo COVID-19, kai tam nekliudo sveikata, J. Sabatauskas kalbėjo: „Žmogaus teisės absoliučios ar ribotos? Ten, kur tavo teisių patenkinimas gali pažeisti kito teises – atsiranda pareiga.“

„Pajūrio naujienoms“ pasidomėjus apie Sauliaus Skvernelio telkiamą naują politinę partiją, kiek ši partija gali nuvilioti socialdemokratų rinkėjų, J. Sabatauskas pašmaikštavo: „Naujagimius žmonės myli“.

J. Sabatauskas yra žemaitis. Kretingoje praėjusį savaitgalį Seimo narys aplankė giminės kapus.

„P. n.“ informacija


Naująjį Kretingos ligoninės vadovą (pirmas iš kairės) pristačius.

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius VšĮ Kretingos ligoninės kolektyvui pristatė naują vadovą Romaldą Sakalauską.

Dirbęs Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje chirurgu, vėliau du dešimtmečius vadovavęs šiai gydymo įstaigai, R. Sakalauskas laimėjo Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti.

A. Kalnius pasidžiaugė, kad ligoninei vadovaus patyręs vadovas, gydytojas ir išreiškė viltį, kad veikiant išvien su Savivaldybės valdžia rajono ligoninę pavyks ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti.

Akcentavęs, kad Klaipėdoje vadovavo 1 tūkst. 300 darbuotojų kolektyvui, R. Sakalauskas žadėjo 300 Kretingos ligoninės darbuotojus pažinti dar artimiau. „Esu liberalus, leidžiantis kitiems daryti daug, bet su maksimalia atsakomybe. Man nepriimtinas grubus elgesys su ligoniu. Nė vienas nesikelia naktį iš lovos tam, kad atvažiuotų į ligoninės priimamąjį. O budintis gydytojas rėžia: „Ko atvažiavai?“ Žmones gydo mūsų dėmesys jiems, ne vien žinios, kiti gebėjimai“, – kolegoms kalbėjo naujasis vadovas.

Ambicingai R. Sakalauskas buvo nusiteikęs dėl Kretingos ligoninės ateities. „Apsibrėžkime teikiamas paslaugas ir jas teikime geriausiai“, – sakė jis. R. Sakalauskas ragino ligoninės darbuotojus puoselėti darbe dalykišką atmosferą ramybę, neužsidaryti mažuose burbuluose.

Už sutelktą Kretingos ligoninės kolektyvą, ligoninėje padarytus darbus R. Sakalauskas padėkojo buvusiai ligoninės vadovei Ilonai Volskienei, kuri šiandieną ligoninėje dirba LOR gydytoja, yra atsakinga už ligoninės veiklos auditą. Naujasis vadovas pagyrė rajoninės ligoninės darbuotojus už gebėjimą sklandžiai dirbti sudėtingomis pandemijos sąlygomis.

„P. n.“ informacija


Skaitytojams besidomint, kaip vyksta vakcinacija mūsų mieste, taip pat – kuris veiksnys – paskutiniojo skiepo data ar antikūnų kiekis – lemia revakcinacijos terminus, situaciją paaiškino Vakcinacijos centro Kretingoje koordinatorė Raimonda Gerdauskienė ir Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Arnas Juškys.

Dominuoja besiskiepijantys pirmąkart

Kretingiškiai nuo COVID-19 ir toliau vakcinuojami Vakcinacijos centre, įkurdintame Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos patalpose. Pasak R. Gerdauskienės, pastaruoju metu skiepijimo tempai, lyginant su ankstesniais mėnesiais, sulėtėję – vidutiniškai perdien paskiepijama apie 70 asmenų, o būdavo 100 ir daugiau.

„Todėl nuo lapkričio pradžios pasikeitė Vakcinacijos centro darbo laikas – jis sutrumpėjo, nes, nesant pakankamai klientų, nėra tikslinga slaugytojoms sėdėti visą darbo dieną“, – patikino R. Gerdauskienė. Nuo šiol centras dirba: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 7.30 iki 13 val., o antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 12 iki 17 val.

Kaip ir anksčiau, galioja tvarka, kad skiepytis pageidaujantys asmenys registruojasi iš anksto, tačiau ketvirtadieniais pasiskiepyti gali atvykti ir neužsiregistravę.

Pasak R. Gerdauskienės, ir pastaruoju metu dominuoja pirmąkart besiskiepijantys asmenys bei trečiąja vakcinos doze besiskiepijantys vyresnio amžiaus asmenys, kuriems – per 70 m., taip pat – medikai, švietimo ir socialinių įstaigų darbuotojai. Spalį iš viso buvo paskiepyta 1 tūkst. 272 asmenys, iš jų – 22 vaikai iki 15 metų ir 83 jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų. Pirmąja doze paskiepyti 642, antrąja – 327, trečiąja – 303 asmenys.

Vakcinacijos centro darbuotojai taip pat vyko į Padvarių socialinės globos namus, kur paskiepijo per 20 asmenų: daugumą jų – trečiąja doze. Trečiajai dozei dažniausiai taikoma „Pfizer“ gamintojo vakcina: ir po pirmų dviejų „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) dozių, trečiąkart taip pat revakcinuojama „Pfizer“ vakcina.


Vladas Algirdas Bumelis.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sakė nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.

– Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?

– Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad pasaulyje nėra nieko, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes tik užtikrintai žinome, kad, kartą gimę, tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą.

– Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies kyla dėl to, kad skiepai neva buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte?

– Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų  poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi.

Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jeigu jau gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų.

– Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas vadinamasis bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose  įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl?

– Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios.

Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, arba želė, vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti.

Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Pasitelkus monokloninius antikūnus, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.


Lietuvoje praėjusiais metais nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai susijusi su maždaug 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6 tūkst. 240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas.

Savižudybė yra rimta pasaulio visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pagal vėliausiai paskelbtus duomenis, pasaulyje Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taip pat nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Teisės aktai numato, kad tėvai yra atsakingi už vaikų sveikatą, ir be tėvų sutikimo medicininės procedūros nepilnamečiams neatliekamos, išskyrus būtinąją pagalbą. Tačiau kiek iš tiesų tėvai turi galimybių spręsti, ar gydyti sergantį vaiką ir jei taip – kokias konkrečias gydymo priemones taikyti? O kaip spręstina situacija, kai tėvų ir šeimos gydytojo nuomonė išsiskiria? Įžvalgomis šia tema, kurią iškėlė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Skaitytoja klausė:

– Kaskart gydytojo kabinete pasirašydama dokumentus, kad sutinku su vaikui paskirtu gydymu ir jam taikomomis procedūromis, susimąstau: ar aš, nesimokiusi medicinos, realiai turiu teisę tokio gydymo atsisakyti ir neklausyti gydytojo nurodymų? Ar aš galiu spręsti, kad sutinku, kad vaikui būtų atliekama viena procedūra, o kita – ne? O jei mano ir vaiko tėvo nuomonės dėl vaiko gydymo nesutaptų? Norėtųsi teisininko komentaro šia tema.

Atsakė LJAA narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė:

– Teisės aktuose nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra rūpintis savo vaikų sveikata ir atstovauti jiems sveikatos įstaigos institucijose. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas detalizuoja subjektų ratą, kas gali atstovauti nepilnamečiams: „tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“

Kaip tėvai gali dalyvauti gydant vaikus? Pirmiausia, jie atstovauja savo nepilnamečiams vaikams sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose – jų pareiga yra siekti geriausio ir būtiniausio vaikų intereso, kuriems jie atstovauja. Tokios atstovavimo teisės neturi tėvai, kurie yra teismo sprendimu pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais konkrečioje srityje bei kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ilgai gydosi ligoninėje ar yra įkalinti. Jeigu jie negali pasirūpinti vaikais, jiems atstovauja tinkamai paskirtas globėjas ar rūpintojas, kurie privalo turėti atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.


Ąžuoliuko sodinimo ceremonijos svečiai.

Kretingos muziejus į paskutinį rudens mėnesį įžengė net su keliais svarbiais įvykiais. Besibaigiant spaliui muziejaus erdvėse pasodintas kraštiečiui Antanui Mončiui skirtas ąžuolas. Šis medis – Kretingos muziejaus naujos tradicijos pradžia. Tą pačią dieną Žiemos sode įvyko miesto įkūrėjui J.K. Chodkevičiui skirtas kamerinio choro „Kristale“ koncertas, o lapkričiui įsibėgėjant laukia dar ne vienas renginys.

Kraštiečio Romualdo Beniušio iniciatyva spalio 29 dieną Kretingos muziejuje, prie Ūkvedžio namo, buvo pasodintas glaustašakis paprastasis ąžuolas, skirtas iš Kretingos rajono Mončių kaimo kilusiam skulptoriui modernistui Antanui Mončiui. Šiemet minimos šio iškilaus menininko 100-osios gimimo metinės.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė kartu su Romualdu Beniušiu tikisi pradėti naują tradiciją nusipelniusius kraštui žmones pagerbti vardiniais medžiais.

R. Beniušio idėjai šitokiu būdu pagerbti skulptorių pritarusi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė per vardinio medelio sodinimo ceremoniją kalbėjo, kad tai galėtų tapti nauja tradicija.

„Ūkvedžio namo kiemą jau puošia akmens skulptūros, skirtos muziejaus kūrėjams. Kiemą tam tikromis progomis galėtų papuošti ir kraštui, muziejui nusipelniusiems žmonėms skirti medeliai, kurie laikui bėgant suformuotų gražų ir prasmingą peizažą“, – sakė V. Kanapkienė.

Idėjos iniciatorius R. Beniušis džiaugėsi, kad atminimo medelis buvo pasodintas Kretingos muziejaus erdvėse, taip pat – prie Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje. Į medelio sodinimo ceremoniją taip pat atvyko A. Mončį puikiai pažinojęs Arūnas Paliulis. Sodinant A. Mončiui skirtą ąžuoliuką, A. Paliulis prisiminė bičiulystę su skulptoriumi, kuri užsimezgė A. Mončiui gyvenant Paryžiuje.

Po vardinio ąžuoliuko sodinimo muziejuje įvyko dar vienas tradicinio menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ koncertas. Kretingos muziejaus bičiuliai – kamerinis choras „Kristale“ su vadove Kristina Rimiene – Žiemos sode atliko koncertinę programą „Tavo šis darbas neliks be šlovės ir giesmių“, koncerte grojo fleitos ir klarneto atlikėjai Akvilina Gaubienė bei Paulius Ščeponavičius. Koncertas buvo skirtas 400-osioms Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metinėms paminėti.

Įsibėgėjant lapkričiui, Kretingos muziejaus lankytojų laukia ir daugiau menų festivalio koncertų. Lapkričio 5 dieną 18 val. koncertuos atlikėja Ieva Narkutė, o lapkričio 26 dieną 17.30 val. laukia nemokamas koncertas „Nesenstanti klasika“. Žiemos sode lankytojams dainuos tenoras Rafailas Karpis, fortepijonu skambins Darius Mažintas.

„P. n.“ informacija


Vakar Kretingos muziejuje atidarytoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Lyngby, 13 000 metų garantijos kirvis“ eksponuojami unikalūs eksponatai, lankytojams leidžiantys pajausti besibaigiančio ledynmečio laikotarpiu, kai prieš 13 tūkstančių metų Lietuvos teritorijoje trumpam buvo atšilęs klimatas, tvyrojusią atmosferą.

Ekspozicijos puošmena – 13 tūkstančių metų senumo kirvis. Biržų rajono Parupės kaime 2014 m. netikėtai aptiktas įrankis tapo seniausiu šiuo metu žinomu ir datuojamu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitaisė labai retai Europoje randamų Lyngby tipo kirvių sąraše. Mokslininkų teigimu, tokio senumo rago dirbiniai įprastai sunyksta, tad stebuklas yra ne tik tai, kad jis išliko, bet ir tai, kad po virtinės atsitiktinumų pasiekė mūsų laikus.

Tokie iš šiaurės elnio rago pagaminti kirviai buvo naudoti regione aplink Baltijos jūrą.

Rytų Baltijos šalyse jų žinomi tik vienetai – penki dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo aptikti buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, o 2009 metais toks radinys aptiktas ir Latvijoje.

„P. n.“ informacija


Komandų kaimynių susitikimo momentas

Skirtingai praėjusį savaitgalį „7bet-NKL“ (Nacionalinės krepšinio lygos) pirmenybėse sekėsi abiem kaimyninėms – Kretingos ir Palangos – komandoms: Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai pasiekė dvi pergales ir pagerino savo pozicijas turnyro lentelėje, o Povilo Šakinio vadovaujami Palangos ,,Kuršiai” pergalių neiškovojo. Keturias pergales per VIII turus pasiekę Palangos krepšininkai keturiolikos komandų rikiuotėje žengia aštunti, o viena pergale mažiau turintys Kretingos krepšininkai pakilo į devintą vietą.

Spalio 28 d. „Kretingos“ komanda 77:73 (14:22; 24:18; 18:17; 21:16) palaužė Mažeikių „Mažeikius“ (3 pergalės, 5 pralaimėjimai). Šeimininkai geriau pradėjo rungtynes ir I kėlinį turėjo 12 taškų persvarą (9 min. 10:22), bet kovingai nusiteikę kretingiškiai prieš didžiąją pertrauką sumažino atsilikimą iki 2 taškų – 38:40. Trečią kėlinį „Kretingos“ komanda pradėjo dviem kapitono Dominyko Matučio ir vienu Edgaro Preibio tritaškiais ir išsiveržė į priekį – 47:42, bet po trijų kėlinių minimalią persvarą vis dar turėjo varžovai – 56:57. Ketvirtą kėlinį ir toliau vyko atkakli kova, bet rungtynių pabaigą šaltakraujiškiau sužaidė „Kretinga“, pasiekusi svarbią pergalę.

Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Rytis Zabita (10/13 dvitaškių, 8 atk. kamuoliai, 24 naud. balai) – 20, Domininkas Matutis (3/4 tritaškiai, 6 rez. perdavimai) – 17, Aidas Viskontas (3/5 tritaškiai) – 13, Edgaras Preibys (7 atk. kamuoliai) – 10, Eimantas Žilius (10 atk. kamuolių) – 9, Srdanas Ivičius (5 atk. kamuoliai) – 7, Rokas Šimkevičius – 1, Kornelius Stonkus.

Tos pačios dienos vakarą Palangos „Kuršiai“ išvykoje 87:104 (21:31: 23:29; 25:22; 18:22) turėjo pripažinti „Šilutės“ (4 pergalės, 4 pralaimėjimai) komandos pranašumą. Šilutiškiai nuo pat rungtynių pradžios šovė į priekį ir jau baigiantis II kėliniui turėjo didžiausią rungtynėse 23 taškų persvarą (19 min. 36:59). Po pertraukos vaizdas aikštėje stipriai nesikeitė, III kėlinio pabaigoje palangiškiams buvo pavykę sumažinti skirtumą iki 10 taškų, bet iki vienženklio nepavyko nė karto, ir varžovai pasiekė įtikinamą pergalę.

Palangos „Kuršių“ komandai sėkmingiausiai atstovavo: Derekas Hane’sas (7/14 dvitaškiai, 12/13 baudų, 5 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 29, Ernestas Jaškus (4/5 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 3 per. kamuoliai) – 14, Justinas Young’as (6/8 dvitaškiai, 2 blokai) – 12, Herkus Kumpys (4 rez. perdavimai) – 9, Tadas Budrys (8 atk. kamuoliai) – 8, Justas Žiubrys.


Kretingiškiai karatekos po pasirodymo Moksleivių taurės varžybose

Kėdainiuose įvyko didžiausios Lietuvos karatė kiokušin federacijos organizuojamos varžybos – Moksleivių taurės varžybos. Šiose varžybose vaikai varžėsi ne tik asmeninėje, bet ir komandinėje įskaitoje. Kretingos karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ jaunieji sportininkai iš šių varžybų grįžo pasidabinę ne vienu prizininkų medaliu.

U-10 amžiaus grupėje čempionu tapo Domas Venckus, kuris ketvirtfinalyje įveikė M. Šileiką iš „Tetsujin“ klubo, pusfinalio kovoje laimėjo prieš V. Sadauską iš „Okinavos“ klubo, o finale įveikė varžovą iš „Energijos“ klubo E. Krapauską. Vicečempionu tapo Leonas Alčauskas, kuris ketvirtfinalyje užtikrintai įveikė D. Šaulį iš klubo „Budora“, pusfinalyje nugalėjo bendraklubį K. Gainą, tačiau finale teko pripažinti priešininko pergalę. Mykolas Martinaitis pusfinalyje laimėjo prieš V. Saliamoną iš klubo „Takas“, tačiau finale, teisėjų sprendimu, kovą laimėjo kitas kovotojas iš „Fudoshin“ klubo. Bronzos medalį iškovojo Justinas Rima.

U-11 amžiaus grupėje čempionu tapo Karolis Šlima, kuris ketvirtfinalyje laimėjo prieš bendraklubį D. Stonkų, pusfinalyje užtikrintai laimėjo prieš M. Gricių iš „Seipai“ klubo, o finale užtikrintais smūgiais įveikė bendraklubį O. Vaitkų. Bronzos medalį iškovojo Kamilė Einikytė ir Kristoforas Valkiūnas.

U-12 amžiaus grupėje čempionu tapo Paulius Kaunas, kuris ketvirtfinalio kovoje laimėjo prieš R. Nikitiną iš „Tako“ klubo, pusfinalyje nugalėjo bendraklubį V. Vainutį, o finale laimėjo prieš K. Stočkų iš „Argus“ klubo. Bronzos medalius iškovojo Saulius Arlickas ir Motiejus Rimkus.

Garbingai kovojo, bet ant prizininkų pakylos nepakilo: Deivydas Stonkus, Juozas Jonkus, Tadas Vainutis, Justas Jonušas, Markas Budrys, Vakaris Kažukauskas, Eimantas Kairys, Emilija Gerasimenko.

Jaunuosius sportininkus varžyboms parengę treneriai Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis, Erika Rukšėnaitė, Žygimantas Šniaukas, Dovydas Martišius pasidžiaugė aukštais jaunųjų sportininkų pasiekimais, parodytu ryžtu varžybose.

„P. n.“ informacija


Spalio 30 d. sezoną Lietuvos futbolo federacijos III lygos Klaipėdos regiono pirmenybėse užbaigė ir Martyno Vilucko treniruojama Kretingos „Minijos B“ komanda, kuri tik besibaigiant rungtynėms 0:1 (0:0) turėjo pripažinti Klaipėdos rajono „Sakuonos-Rūgpienių kaimo“ komandos pranašumą.

Vienintelį susitikimo įvartį 87-ą min. pelnė Osvaldas Deringis, o 86-ą min. „Minijos B“ komanda aikštėje liko mažumoje, nes Edvinas Girčys dėl antros geltonos kortelės buvo priverstas palikti aikštę. „Sakuonos-Rūgpienio kaimo“ komandai atstovavo visas būrys kretingiškių, žaidusių ir Kretingos „Minijoje“: Audrius Tolis, Jurijus Kurbangalijevas, Artūras Kurbangalijevas, Kazimieras Gnedojus, Mindaugas Grušauskas, Darius Grigaitis ir Irmantas Medutis.

Paskutinėse sezono rungtynėse Kretingos „Minijai B“ atstovavo: vartininkas Eimantas Brezgys, David Kirzneris, Deivydas Gedvilas (kapitonas), Edvinas Girčys (86-ą min. raudona kortelė), Lukas Jakumas, Žilvinas Lukošius, Laurynas Bauža, Gvidas Jonušas, Aidas Pipiras, Aronas Zakarauskas, Mantas Elzbergas, Damian Aleks Train, Ernestas Daugintis, Edvinas Girdenis, Rokas Šipalis.

Kretingos „Minijos B“ vyriausiojo trenerio Martyno Vilucko komentaras: „Vertinant visą sezoną rezultatas apskritai neblogas: prizinė vieta, paskutinėse rungtynėse kovojome iki galo, nebuvo aiškus rungtynių ir lygos nugalėtojas. Noriu vėl pasidžiaugti žaidėjais, kurie atrado laiko po darbų ateiti žaisti ir aukotis dėl komandos. Manau, ir jaunimas kažkiek paaugo, paragavo vyriško futbolo ir subrendo. Prizinė vieta už įdėtą darbą ir pastangas yra mums kaip atlygis. Iki paskutinio turo galėjome pakovoti ir dėl aukso – pergalė paskutinėse rungtynėse būtų galėjusi nulemti mažiausiai antra vietą, o gal ir pirmą.“

Tomas KUBILIUS


Kvietė susitelkti, būti vieningiems

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Parapijose

„Susitaikymas su Dievu gali įvykti tik tuomet, kai įsivyraus teisingumas. Be teisingumo nebus taikos, ramybės, nebus ir laisvės“, – prie šviečiančio kryžiaus ties Žemaitės alėjos ir Vilniaus gatvės sankryža Kretingoje popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius atkartojo brolis pranciškonas Paulius Vaineikis, artėjant Visų šventųjų dienai žemaičius ir lietuvius kviesdamas susitelkti, būti vieningiems.

P. Vaineikio surengtos akcijos tikslas – kad Lietuvos žmonės pagaliau liautųsi skirstytis į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius, kad nekaltintų vieni kitų ir nesityčiotų, kad būtų pakantūs kitaip mąstančio nuomonei.

Plakatas su užrašu „Susitaikykite su Dievu“ praeivių dėmesį traukė P. Vaineikio, o mėlyna Jėzaus vėliava plazdėjo jo brolio Gyčio Vaineikio, pasauliečio pranciškono, rankose. „Kito kelio nėra: kol tęsis pandemija, su maža grupele krikščionių mes čia, prie kryžiaus, ateisim ne kartą. Visų mūsų pastangomis visuomenės susiskaldymas turi būti įveiktas“, – sakė P. Vaineikis.

Tuo pačiu metu savo akciją suorganizavo ir Šeimų maršo atstovai, gatvėmis nešioję plakatus „Galimybių pasui – ne“ ir su raginimu ginti Lietuvos Konstituciją. „Norime tuo pasakyti, kad žmonės neturime būti suskirstyti į geresnius ir blogesnius, kad vieni kitiems mes ne priešai, nes visi esam kažkam tėvai, broliai, seserys, mamos, močiutės, galų gale – kaimynai“, – sakė viena organizatorių Vitolda Račkova.

Tačiau akcijų dalyviai sulaukė ir kai kurių kretingiškių reakcijų: vieni svarstė, ar tokiems renginiams nebuvo reikalingi leidimai, o kiti – kad plakatai su užrašais galėję blaškyti pravažiuojančių automobilių vairuotojų dėmesį, taip kelti grėsmę saugiam eismui.

Tačiau, kaip paaiškino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, ne viešiems renginiams – tai yra jeigu žmogus vaikščioja nešinas plakatu arba mojuoja vėliava, bet nekviečia prisijungti ir akcijoje dalyvauti kitų, leidimo nereikia. Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Tomo Mikelkevičiaus teigimu, kiekvienas vairuojantis transporto priemonę žino, kad koncentruotis privalu į eismą, o ne į tai, kas kur stovi pakelyje.


Prisijungi ir pamiršti problemą. Taip prisijungimą prie centrinių nuotekų tinklų apibūdina Palangos miesto gyventojai. Šis miestas pagal prisijungusiųjų santykį yra vienas pirmaujančių Lietuvoje – rodiklis siekia 98 proc.

„Jei kalbėtume apie nuotekas, Palangos kurortą sunku lyginti su kitais Lietuvos rajonais, nes čia, kur suplūsta poilsiautojai, jungtis prie centrinių nuotekų tinklų – neišvengiama būtinybė“, – teigė bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis.

Anksčiau ar vėliau prisijungs visi

Bendrovė „Palangos vandenys“ užpernai centralizuotus nuotekų tinklus paklojo Nemirsetoje, kur galimybę gyventi patogiai suteikė beveik trims dešimtims namų. Šiuo metu baigiami darbai Būtingėje, kur prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungs du daugiabučiai namai ir dar per dvidešimt namų ūkių. 2020–2021 metais pagal bendrovės „Palangos vandenys“ parengtus projektus Ąžuolų, Uosių gatvėse, taip pat  Didžiojoje, Kurorto gatvėse buvo paklota per 800 metrų buitinių nuotekų tinklų. Įrengus šiuos inžinerinius tinklus, 24 namų ūkiai gavo galimybę prisijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų.

Iš viso prie centralizuotos nuotekų sistemos dabar prijungę 11 tūkst. 48 namų ūkiai.

Besiplečiančioje Palangoje – itin daug komercinių objektų, kurių vystytojams nesudėtinga patiems pasirūpinti šimto ar daugiau metrų ilgio magistralinio nuotekų vamzdžio paklojimu. Tačiau susiduriama su senų namų, kurių savininkai niekaip nesuranda galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų, problema.

„Nors dažnai nuotekų tinklai yra gatvėje ir nuotekų vamzdį tereikia „atsivesti“ per savo kiemą, gyventojai spyriojasi, kad brangu“, – kalbėjo V. Beržanskis ir priminė, kad prisijungimas prie nuotekų tinklų atsiperka itin greitai, o anksčiau ar vėliau visi Palangos gyventojai supras ir įvertins šio patogumo kainą.

Be to, nuotekų tinklai – tai gera investicija ne tik į patogų gyvenimą, bet ir į sklypo vertės didinimą. Be centralizuotų nuotekų neįsivaizduojamas ir apgyvendinimo paslaugų verslas.


Į antrą šimtmetį įžengusią kretingiškę Kazimierą Tuleikienę pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, jai įteikęs spalvingą kaip ir senolės gyvenimas gėlių puokštę.

Kretingoje, Vytauto gatvėje, gyvenančiai Kazimierai Tuleikienei spalio 30-ąją sukako 100 metų: ta proga Kretingos bažnyčioje ją pasveikino parapijos bendruomenė, mat ji – ilgametė pasauliečių pranciškonų ordino narė, o vakar namuose – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir jo patarėjas Albertas Barauskas bei Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

„Kažkaip jau einu į pakalnę, tos ausys pagedo – nebeprigirdžiu, – po mero palinkėjimo sveikatos ir ištvermės, paimdama turtingą puokštę, kaip ir jos metų kraitis, pusiau sau, pusiau svečiams kalbėjo giedro veido šimtametė. Jos veide spindėjo valiūkiškas žvilgsnis, o ir dėkingumo bei dėmesio ji buvo kupina: „Tokie turtingi mano jaunieji draugai, kokios gražios gėlės, bet kokios sušalusios jūsų rankos“, – spausdama mero rankas pastebėjo senolė.

Ir tuoj ėmė porinti savo gyvenimą: ji gimusi Skuodo rajone, užaugusi Šatėse, turėjusi gražią jaunystę, bet patekusi „pijokėliui“ vyrui, kuris sugadinęs jai gyvenimą – ji daug vargusi.

Vieną gyvenančią, sunkokai vaikštančią ir girdinčią, tačiau savimi dar pasirūpinančią šimtametę prižiūrinti vyriausioji duktė 67-erių Regina neslėpė, kad motina juos, tris vaikus – be jos, dar jau 66-erių brolį Stasį ir 62-jų seserį Sigitą – užaugino viena: „Tėvas mažai mumis tesirūpino, mama viena gyveno, o tėvas keliavo po Rusiją. Atsimenu, sykį buvo grįžęs, bet neilgai tepabuvo – ir vėl palikęs išsidangino kažkur.“

K. Tuleikienė ilgus metus dirbo „Laisvės“ fabrike, turėjo nedidelį ūkelį – daržą, gyvulių, taip ir vertėsi. „Ir savo vaikus spaudžiau prie darbo“, – patikino senolė, šiandien sulaukusi 5 anūkų ir 6 proanūkių.

Mero paklausta, kas padėjo ištverti sunkumus ir kur slypi jos ilgaamžiškumo paslaptis, ji atsakė: „Viską Dievas surėdė. Reikia nebūti piktam. Dainas dainuoju, pajuokauju su dukra, ir man neilgu“, – ir tuoj pat užtraukė šmaikštų kupletą: „Tėvas mane barė – juk galėjai tokį gauti, kuris savo dvare griaudi, tumba tumba“, ir tokiu betarpišku bendravimu prajuokino svečius.

Pasak Reginos, jos motina, turinti gerą balsą, visą skausmą išliedavo dainomis, tačiau lankyti choro ar dalyvauti saviveikloje neturėjusi galimybės dėl to, kad tekę daug ir sunkiai dirbti, kol užaugino juos. Bažnyčia ir veikla joje buvo vienintelė didžiausia gyvenimo trauka ir pomėgis.


Koplytėlę pašventino jos atnaujinimui lėšų skyręs klebonas Vladas Gedgaudas.

Šiemet 510 metų sukaktį minintis Laivių kaimas spalio 29-ąją dar kartą prisiminė jubiliejinę datą: tądien pašventinta atnaujinta Laivių kaimo kryžkelės koplytėlė, o po iškilmingų apeigų buvo giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

„Svarbią mums istorinę datą – Laivių 510-ąsias metines – šiemet paminėjome ne kartą. Džiugu, kad ji sutapo su Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebono, iš Laivių kilusio Vlado Gedgaudo iniciatyva atnaujinti Laivių kaimo kryžkelės koplytėlę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja bendruomenės centro „Laiviai“ pirmininkė Rožė Žvinklienė, akcentavusi, kad prie koplytėlės remonto darbų prisidėjo ir bendruomenės nariai: kas atvežė smėlio, žvyro, kas davė plytelių, kas tvarkė aplinką, kas koplytėlei pamatus pylė.

Į atnaujintos koplytėlės pašventinimo iškilmę laiviškiai rinkosi spalio 29-ąją. Koplytėlę pašventino jos atnaujinimą inicijavęs ir finansavęs klebonas V. Gedgaudas. Šventinime dalyvavo ne tik laiviškiai, bet ir koplytėlės rekonstruktoriai – tautodailininkas Alioyzas Pocius iš Salantų ir Vaidas Mikalauskas iš Laivių kaimo. Susirinkę kaimo giedotojo giedojo Švč. Mergelės Marijai skirtas giesmes. Po pašventinimo iškilmių dalyviai prisiminę kryžkelės koplytėlės istoriją. Kiek pamena vyresnieji kaimo gyventojai, pirmoji koplytėlė kaimo kryžkelėje po karo jau stovėjo. Laiviškiai nebeprisimena, kelintais metais ji buvo pastatyta, bet gerai pamena, kada ją pašventino: kartu su kryžkelėje pastatytu akmeniniu kryžiumi ji buvo pašventina 1947 metais.


Ar atgis trečią šimtmetį skaičiuojantis Darbėnų malūnas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
Malūne ir šalia jo prabėgo didžioji dalis darbėniškės pedagogės Irenos Gaškaitės gyvenimo.

Darbėnų vandens malūnas yra vienas seniausių statinių Kretingos rajone – šiemet jis skaičiuoja 265-uosius savo gyvavimo metus – pirmąkart Darbėnų vandens malūnas Palangos seniūnijos inventoriuje yra paminėtas 1756 m. Dokumente nurodyta, kad jis stovėjo šalia miestelio, ant Darbos upės kranto. Pakeitęs išvaizdą ir daugelį šeimininkų – ilgai vadintas Vainoros malūnu, šio pastato mūrai atsilaikė iki šių dienų.

Tėvas atkūrė malūną

Darbėnuose, Palangos gatvėje, prie senojo malūno, mūrinuke, kurį 1972-aisiais pasistatė buvęs šio malūno vedėjas Steponas Gaška, gyvenanti jo duktė buvusi ilgametė pedagogė Irena Gaškaitė gerai prisimena įvykius prieš kelis dešimtmečius.

„Mano tėvas Steponas Gaška dirbo Kretingos pramkombinate ir Salantų karšykloje, o 1952 m. jį atsiuntė dirbti vedėju čia, į apleistą malūną, – turėjo jį remontuoti, sutvarkyti. Gerai atsimenu, kaip atkurtas malūnas dirbo dieną naktį: malė, gamino vadinamąją grucę – eilės sunkvežimių stovėdavo nuolat. Patalpos buvo perpus padalintos: arčiau kelio – gyvenamosios, kur mes ir buvome įsikūrę ligi pasistatant šį mūrinuką, o gamybinės – tvenkinio link. Apačioje buvo gilus rūsys – ten maldavo grūdus, byrėdavo miltai. Priestate buvo įrengtas motoras „Robinson“, čia gamindavo elektrą ir tiekdavo ją Darbėnams iki 24 val. Kai užtvenktoje Darboje pritrūkdavo vandens, paleisdavo variklį“, – pasakojo I. Gaškaitė.

Malūnas veikė iki nepriklausomybės atkūrimo, po to prasidėjo suirutė – kažkam prireikė metalo, ardė, draskė, tampė, nešė viską, ką įmanoma. Vieną žiemą toks paliegęs, nuniokotas pastatas neatlaikė sniego – įgriuvo jo stogas. Po to atsirado jo šeimininkai Vainoros. „Dabar čia jau – kiti savininkai darbėniškiai, puikūs žmonės, jie sutvarkė, aptvėrė, kad pašaliniai nebelandžiotų po teritoriją. Atvažiuoja, nupjauna žolę, bet ką čia ketina įrengti, nežinau“, – kalbėjo nuo pat vaikystės prie senojo malūno gyvenanti moteris.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas