Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1596) 2021-10-12

Ūkininkus sukiršino avys

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Ūkininkas Stasys Sandaras (nuotr.) susiskaičiavo, kad Edmundo Petrošiaus avys gali būti nuniokojusios mažiausiai 30–40 proc. jo kviečių derliaus.

Vienas stambiausių rajone ūkininkų Rūdaičiuose gyvenantis Stasys Sandaras ir Kvecių pamiškėje turi žemės, truputį didesniame negu 4 hektarų plote augina žieminius kviečius. Bėda ta, kad čia pasėtus javus nebe pirmi metai niokoja kaimynystėje įsikūrusio vydmantiškio Edmundo Petrošiaus gyvuliai, o šis – sakyk nesakęs – dėl to galvos nekvaršina.

Kreipėsi ir į policiją, ir į Savivaldybę

Anot S. Sandaro, pirmiau iki pat šaknų želmenis nurupšnodavo ir nutrypdavo E. Petrošiaus buliai, o dabar įniko avys. „Jau nebežinau nė, ką bedaryti, ta nesąmonė tęsiasi keleri metai. Su Edmundu kalbėjausi ir taikiai, ir piktuoju. Problemos žmogus nenori matyti, tik pasišaipo – esą nekaltas, kad jo avys mano kvietukus yra pamėgusios. O jei aš, senis, nepaliausiu skųstis, tai orą pagrasino man nuleisti“, – pasakojo S. Sandaras.

Po tokių vydmantiškio pareiškimų rūdaitiškis raštu kreipėsi į policiją. „Paskambinęs tyrėjas klausė, ar Petrošius mane jau užpuolė, ar sužalojo? Negi turėjau sulaukti, kol užpuls ir tik tuomet pranešti?“ – stebėjosi pašnekovas. Tiesa, raštu atsakymo kol kas jis negavęs.

Kaip paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, S. Sandaro, kaip ir kiekvieno į policijos įstaigą besikreipiančio asmens, pranešimas turės būti patikrintas, o priimtas sprendimas išsiųstas paštu, tyrėjo skambutis dar nieko nereiškia. Jeigu sprendimas netenkins, galioja apskundimo tvarka ir terminai. „Abi „susikibusios“ pusės paprastai laikosi savo tiesos, o pareigūnui tenka atrasti tą tikrąją tiesą“, – pakomentavo T. Mikelkevičius.

Ūkininkas S. Sandaras yra susiskaičiavęs, kad dėl E. Petrošiaus neprižiūrimų avių žuvo mažiausiai 30–40 proc. derliaus, negaus maždaug 3 tonų javų. Raštų žmogus yra parašęs ir kitoms institucijoms. Vieną išsiuntęs Kretingos rajono Žemės ūkio skyriui, kitą – Kretingos rajono Savivaldybės administracijai. Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. Seniūnienė teigė esanti komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, o tikrinti ūkinių gyvūnų padarytąją žalą – ne šios komisijos kompetencija.


Į darbą paleido kumščius

  • Iš policijos suvestinių

Sekmadienį apie 19.10 val. Salantuose nepažįstamas asmuo kelis kartus sudavė 1990 m. ir 1985 m. gimusiems vyrams. Įvykio vietoje sulaikytas ir į areštinę uždarytas 2002 m. gimęs vaikinas. Jam nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. 

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„P. n.“ informacija


Sustabdė girtą

  • Iš policijos suvestinių

Šeštadienį apie 18.20 val. kelyje Šiauliai–Palanga Kretingsodžio kaime sustabdyto automobilio „VW Sharan“ vairuotojui, gimusiam 1985 m., nustatytas 2,36 prom. neblaivumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

„P. n.“ informacija


Dingo pinigai

  • Iš policijos suvestinių

Penktadienį apie 13.30 val. Dauginčių kaime pastebėta, kad iš namų dingo 600 eurų.

Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Įkalčiai automobilyje ir kišenėje

  • Iš policijos suvestinių

Spalio 8 d. apie 21.45 val. Kretingoje, Tiekėjų g. esančioje degalinės teritorijoje, sustabdžius automobilį „VW Passat“, kurį vairavo 2000 m. gimęs vyras, ir atlikus transporto priemonės dalinę apžiūrą, vairuotojo pusės durelėse rasta plastikinė pakuotė su baltos spalvos neaiškios kilmės milteliais, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga. Folijos lankstinuką su milteliais vairuotojas ištraukė ir iš kelnių kišenės.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Prie kamuolio skuba „Kretingos“ žaidėjai (iš kairės) Srdan Ivic (Nr. 7) ir Aidas Viskontas (Nr. 21).

Regionų krepšinio lygos (RKL) čempione tapusi Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretinga“ sužaidė pirmąsias dvejas rungtynes „7bet-NKL“ (Nacionalinės krepšinio lygos) čempionate. Sportiniu principu į NKL patekusi komanda žaidžia išskirtinėmis teisėmis – visas rungtynes teks žaisti išvykose. To priežastis – kad neturime lygos standartų atitinkančios arenos.

Pasak trenerio, tai labai apsunkino žaidėjų paieškas, nes ne visi nori didelę laiko dalį leisti važiuojant autobusu į rungtynes varžovų aikštėse. Tai taip pat papildomas galvos skausmas, nes žaidžiant išvykose padidėja ir išlaidos, palyginus, kokios jos būtų žaidžiant namų aikštėje.

Treneris atkreipė dėmesį ir į tai, kad trūks ir komandos sirgalių užnugario: „Žinoma, į mūsų rungtynes Kretingoje sirgaliai labai noriai renkasi. Jeigu mes turėtume savo areną, tai sulauktumėme labai didelio jų palaikymo. Mažuose miesteliuose, tokiuose, kaip Šilutė ar Telšiai, yra smagu žiūrėti, kaip žmonės ateina, palaiko savo komandas, manau, mes taip pat turėtumėme tokį didelį palaikymą, kuris būtų tarsi šeštasis žaidėjas, tačiau jo šį sezoną neturėsime.“

„Kretinga“ po praėjusio sezono komandoje išsaugojo penkis žaidėjus – RKL finalo ketverto naudingiausią žaidėją Domininką Matutį, Rytį Zabitą, Kornelijų Stonkų, Ugnių Kvietkauską ir Roką Šimkevičių. Į komandą po trijų sezonų pertraukos sugrįžo ir Palangos „Kuršių“ kapitonu buvęs vienas geriausių NKL lygos įžaidėjų kretingiškis Aidas Viskontas. Komandą papildė puolėjas mažeikiškis, Lietuvos jaunimo iki 19 m. rinktinės narys Edgaras Preibys, pernai Gargždams atstovavęs Eimantas Žilius. Prie komandos prisijungė ir Irane praėjusį sezoną žaidęs Haroldas Saprykinas, prieš tai atstovavęs ne vienai NKL komandai, o dalį 2018–2019 m. sezono praleidęs LKL, kurioje atstovavo Kėdainių „Nevėžiui“.


Kretingos „Minija B“ komanda, treniruojama Martyno Vilucko, pasiekė dar vieną pergalę KLFF III lygoje, Klaipėdoje 3:2 (0:2) palaužę „EDM Statybos-Sendvario“ ekipos pasipriešinimą. Per pirmą kėlinį įvarčiais pasižymėjo varžovai, kurie po Karolio Tendžio ir Roberto Rimučio įvarčių pirmą kėlinį pirmavo 0:2. Antrą kėlinį „Minijos B“ komanda sužaidė gerokai kokybiškiau ir po 62-ą min. pelnyto Roko Šipalio, 70-ą min. – Žilvino Lukošiaus ir 87-ą min. – Edvino Girdenio pergalingo įvarčio išsaugojo viltis pakovoti dėl KLFF III lygos nugalėtojų vardų. Likus dvejoms rungtynėms, rezervinė Kretingos komanda jau užsitikrino medalį, bet per likusius du susitikimus sužinos galutinę vietą turnyro lentelėje.

Kretingos „Minijos B“ komandai atstovavo: Deivydas Gedvilas (vartininkas ir kapitonas), Gustas Gumbaravičius, Aidas Pipiras, Laurynas Bauža, Rokas Šipalis, Shogo Osawa, Edvinas Girčys, Jokūbas Pocius, Ernestas Daugintis, Damian Aleks Train, Edvinas Girdenis, Žilvinas Lukošius, Kornelijus Šalnis, Aronas Zakarauskas, Mantas Elzbergas.

Tomas KUBILIUS


Savo sezoną „7bet – NKL pirmenybėse pradėjo ir Palangos ,,Kuršių“ komanda, kuri, palyginti su praėjusiu sezonu, yra stipriai pasikeitusi. Komandoje ir šiemet netrūks akcentų iš Kretingos: į vyriausiojo trenerio postą grįžo šiai komandai kaip žaidėjas ir treneris atstovavęs Povilas Šakinis, jo asistento pareigas ir toliau eis dar vienas kretingiškis Henrikas Lubinas.

Komandoje po praėjusio sezono liko ir vienas jauniausių lygos žaidėjų 16-mečių Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjas Justas Žiubrys, taip pat prisijungė ir pastaruosius sezonus Kretingai Regionų krepšinio lygoje atstovavęs Tadas Budrys.

P. Šakinis atskleidė, kad didelę įtaką sugrįžti į Palangos „Kuršius“ turėjo pokalbis su klubo direktoriumi ir ilgamečiu Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėju Renaldu Seibučiu. „Pasikalbėjome, jis pateikė komandos viziją, ir man iš tiesų ji buvo priimtina. Arena, susidomėjimas krepšiniu, o ir aš pats esu iš šio krašto – viskas man žinoma. Taip radome bendrą sutarimą ir tikslą“, – atviravo krepšinio specialistas.

Komanda sezoną pradeda su vieninteliu legionieriumi iš JAV D. J. Hanes’u. Įžaidėjo pozicijoje rungtyniaujantis žaidėjas galingai pradėjo šį sezoną ir, panašu, užims „Kuršių“ lyderio vaidmenį – per pirmąsias dvejas rungtynes vidutiniškai jis rinko po 32,5 taško (I v. lygoje), 5,5 rez. perdavimo (III v. lygoje) ir 36 naudingumo balus (I v. lygoje). D. J. Hanes’as pakeitė į LKL prieš sezoną išvykusį Mantvydą Staniulį. „Kuršių“ krepšininkai šį sezoną išsikėlė minimalų tikslą patekti bent tarp aštuonių geriausių „7bet-NKL“ komandų. Labai geru sezono rezultatu klubas laikytų patekimą į geriausiųjų ketvertuką.


Gėlių kaimynystėje žiedinis kopūstas augo kaip ant mielių.

„Augo augo ir užaugo neįtikėtinai didelis!“ – „Pajūrio naujienoms“ atsiuntusi 2,1 kg sveriančio žiedinio kopūsto nuotrauką, smagia žinia pasidalijo rubuliškė Adelė Retkienė.

Kad kopūstas-gigantas tiek išstyptų ir į šonus išsiplėstų, moteris teigė specialiai nesistengusi, netręšusi, o ir vandens sodriau užpildavusi tik per vasaros karščius, kai laistydavusi gėles. Anot pašnekovės, gali būti, kad „eksperimento tvarka“ tam vieninteliam iš 10-ies būtent čia šiemet pasodintam daigui tiesiog patiko gėlių kaimynystė.

A. Retkienė su šeima Rubuliuose gyvena 7-erius metus, tiek laiko įvairias daržoves, tarp jų žiedinius kopūstus, liaudyje vadinamus kalafiorais, darže prie namų ir augina. Šeimininkė jų užsišaldo žiemai, deda į troškinius, salotas.

„Žiedinis kopūstas, pomidorai, svogūnų laiškai, grietinė, šiek tiek druskos – ir pavyksta skaniausias užkandis pusryčiams“, – salotų receptu pasidalijo A. Retkienė.

„P. n.“ informacija


Festivalio „Dainoje tautos dvasia“ rengėjai chorinės muzikos mėgėjams Kretingos katalikų bažnyčioje padovanojo aukšto lygio šventę profesionalumo prasme.

Nors koronaviruso pandemija išskirtinai koreguoja kultūros darbuotojų planus, darbus, idėjas, dar pernai sumanytas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ suplanuotas festivalis „Dainoje tautos dvasia“ vis dėlto įvyko. Įvyko Kretingoje, katalikų bažnyčioje, į kurią susirinkę chorinės muzikos mėgėjai, deja, išgirdo ne visą žadėtąjį repertuarą.

„Labai gaila, tačiau festivalio išvakarėse sužinojome, kad dėl tų pačių pandemijos aplinkybių į festivalį neatvyks Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras, turėjęs atlikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške““, – apgailestavo Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ vadovė, bendrijos „Aukuras“ tarybos narė, viena festivalio organizatorių Kristina Rimienė, pasidžiaugusi, kad situaciją vis dėlto pavyko išgelbėti – akomponuoti chorams prie klavinovos Kretingos bažnyčioje sėdo koncertmeisterė Justė Šilaitė.

Festivalio, suvienijusio Žemaitijos krašto chorus, koncertai įvyko Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje ir, organizatorių teigimu, turėjo didelį pasisekimą, žinoma, kiek tai įmanoma esamomis aplinkybėmis.

„Renginio tikslas – ne tik bendradarbiauti, bet ir propaguoti chorinę muziką. Ji, kaip rimtesnės ir sunkesnės muzikos žanras, turi ir suranda savo klausytoją, kuris savo reiklumu ir šio žanro išmanymu priverčia chorus siekti meistriškumo ir profesionalumo. Be to, chorus suvienija ir kūrybinis bendradarbiavimas, ir galimybė pasirengti būsimoms Dainų šventėms“, – savo pastebėjimus išsakė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, taip pat nelikęs nuošaly festivalio organizacinių rūpesčių. Jo nuomone, apskritai kiekvienas žanras turi turėti vienokį ar kitokį stambesnį, gausesnį renginį, kuriame ir atsiskleidžia žanro ypatumai, jo patrauklumas.

Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė neabejojo: tai, kad festivalis neaplenkė ir Kretingos, turi simbolinę prasmę, kadangi Kretingoje – gilios chorinio dainavimo tradicijos, čia – tų tradicijų užauginta auditorija, žiūrovas, kuriam jau reikia aukštos kokybės, gerų koncertų. „Kas girdėjo, pajautė – tryško audra iš tų žmonių, kurie atliko festivalio programą. Ir prie viso to dar – įspūdinga Kretingos katalikų bažnyčios akustika“, – emocijų neslėpė D. Činkienė, akcentuodama, kad toks chorinės muzikos festivalis turi tapti nenutrūkstama Kretingos miesto ir rajono tradicija.


Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija svarsto galimybę Kretingsodyje įkurdinti kariuomenės logistikos batalioną tam panaudojant dalį Kretingos technologijos ir verslo mokyklos teritorijos.

„Yra realios galimybės tokiam logistikos objektui atsirasti Kretingsodyje. Profesinėje mokykloje mokinių mažėja, mokykla valdo apie 38 ha valstybinės žemės. Vieta logistikos batalionui čia tinkama: netoli geležinkelis, teritorijoje išvystyta inžinerinė infrastruktūra“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, praėjusį penktadienį Vilniuje susitikęs su Krašto apsaugos ministerijos pareigūnais. Susitikime dalyvavo ir mero pavaduotojas Dangiras Samalius. E. Viskonto teigimu, svarstomas logistikos padalinys į rajono darbo ranką įlietų apie 1 tūkst. 200 žmonių, Savivaldybės biudžetas pasipildytų gyventojų pajamų mokesčiais, toks objektas pagyvintų Kretingą įvairiapusiai. „Logistikos batalione Kretingsodyje, jei pavyktų jį įsteigti, būtų skirstomi kariuomenės maisto daviniai, kita, išskyrus amuniciją. Tad gyventojams nerimauti nereikėtų – čia tankų nebus“, – sakė pajuokaudamas E. Viskontas.

Kretingos rajono savivaldybės administracija šią savaitę Krašto apsaugos ministerijai išsiuntė informaciją, reikalingą logistikos bataliono Kretingsodyje steigimo galimybių tolesniam nagrinėjimui.

„P. n.“ informacija


Naujo policijos komisariato pastato Kretingoje statybą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir vicemeras Dangiras Samalius praėjusį penktadienį šalies sostinėje aptarė su Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojais Sauliumi Tamulevičiumi ir Arūnu Paulausku.

Kai policija nederinusi su Savivaldybe komisariatui statyti pasirinko „auksinį“, verslui itin patrauklų apie 1,7 ha laisvos valstybinės žemės sklypą tarp plento Šiauliai–Palanga ir „Lytagros“ parduotuvės, Savivaldybės valdžia susirūpino, ar naujam komisariate bus vietos Kretingos miesto vaizdo kameroms stebėti. Šią stebėseną vykdo Savivaldybės samdomi darbuotojai. Penktadienį įvykusiame susitikime policijos atstovai patikino Savivaldybės vadovus, kad į naują pastatą Tiekėjų gatvėje iš dabartinio pastato Vytauto gatvėje bus perkelta ir Kretingos miesto vaizdo kamerų stebėjimo įranga su tam pritaikytomis darbo vietomis.

Šių metų balandžio mėnesį į Kretingos rajono savivaldybę atvykę Lietuvos policijos vadovai naujo komisariato statybai Kretingoje pageidavo apie 30 arų sklypo, tačiau panašų sklypą pasiūliusi Savivaldybė iš policijos jokio atsakymo negavo. Žinia, kad komisariatas bus statomas 1,7 ha sklype Tiekėjų gatvėje, Savivaldybės valdžiai buvo netikėta. Naujo komisariato, į kurį turėtų persikelti apie 50 darbuotojų, statyba prasidėti turėtų kitąmet, o 2023 metais tikimasi įkurtuvių. Ši statyba kainuos apie 1 mln. eurų, tai valstybės biudžeto pinigai.

„P. n.“ informacija


Su klaida pagaminta gatvės pavadinimą nurodanti lentelė jau nuimta.

Pastabūs „Pajūrio naujienų“ skaitytojai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Kretingos mieste ir rajone esančiose lentelėse klaidingai nurodomi gatvių pavadinimai. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė pripažino, kad klaidų pasitaiko, ir paragino apie jas pranešti.

Akys kliūva už klaidų

Į redakciją paskambinę ir elektroninius laiškus, iliustruotus nuotraukomis, atsiuntę skaitytojai pasidalino pastebėtomis klaidomis, kurios, anot jų, ant lentelių, žyminčių gatvių pavadinimus, akis bado ne pirmus metus.

Viena tokių – lentelė prie naujai įrengto šviesoforo ties naujuoju „Rimi“ prekybos centru, skelbianti, kad iš Šventosios g. čia yra posūkis į Šimkaus g. „Kokio Šimkaus toji gatvė – nuo Darbėnų kilusio rašytojo Jono Šimkaus ar klaipėdiečio kompozitoriaus Stasio Šimkaus – nežinia, – rašo skaitytojas. – Tik prie Jono Basanavčiaus gatvės esančioje lentelėje nurodyta, kad čia – J. Šimkaus g., o lentelė be vardo raidės, kabanti jau keletą metų, nepakeista ir įrengus naują sankryžą.“

Važiuojantys nuo Kretingos Darbėnų link pastebėjo, kad prie posūkio į Tūbausius esančioje lentelėje parašyta „Bažnyčio g.“. O važiuojant ta pačia kryptimi prie geležinkelio pervažos kurį laiką stovėjo ženklas, nurodantis, kad Akmenos slėnio link vedanti gatvė yra Sapeigų g.


Laima Norvilienė būgštauja, svyranti laibakamienė liepa kurią dieną gali užvirsti ant jos ūkinių pastatų.

Vilniaus g. Nr. 21A namo, kitapus parduotuvės „Liepa“, gyventoja Laima Norvilienė piktinosi, kad jai tenka eiti „kryžiaus kelią“ po įvairias instancijas, kad būtų prižiūrima už jos privataus sklypo esanti valstybinė teritorija upės link ir pašalintas, jos manymu, pavojingai išlinkęs medis. Tačiau medžius apžiūrėjusi komisija nusprendė kitaip.

Vieną nukirto, kitą paliko

Moteris rodė už jos sklypo tvoros, griovoje, plytintį šabakštyną – suvešėjusius krūmokšnius ir tarp jų kylančius aukštaūgius medžius: „Jei liepa virstų per audrą, nušluotų greta stovinčius ūkinius mano ir kaimyno pastatus: pažiūrėkit, čia pat katilinė – jei užkliūtų kaminą, kiltų didžiulis gaisras.“

L. Norvilienė tikino, kad dėl senų medžių likvidavimo kreipėsi į seniūniją, aplinkosaugininkus. Jos žodžiais, atvyko specialistas, pažymėjo vieną medį, kurį būtina šalinti, raudona linija. „Po to atvyko komisija: papriekaištavo, kodėl pati netvarkau tos teritorijos. Bet aš gi negaliu brautis į valstybinę žemę. Be to, neturiu ir galimybių, nes slaugau sunkiai sergantį vyrą. Komisijos moterys tarpusavyje kalbėjosi, kad čia nėra kaip privažiuoti: iš vienos pusės – kapinės, o iš kitos – aukštas šlaitas, samdyti aukštalipius būtų per brangu“, – bėdojo kretingiškė.

Ji tęsė mintį: „Betgi, sakiau, tie medžiai per trejus metus, kiek čia tegyvenu, neužaugo. Teritorija nuo seno yra apleista“. L. Norvilienė sakė žinanti, kad privatininkams už netvarkomą teritoriją uždedamos baudos, bet kaip yra, kai netvarkoma valstybinė žemė?


Penktadienį apie pietus „skardinė“ eismo nelaimė įvyko Žemaitės alėjoje Kretingoje, ties 15-uoju namu: vienas į kitą čia atsitrenkė keli lengvieji automobiliai, pirmasis jų gale vežė pritvirtintus dviračius. Paskutinė mašina, norėdama išvengti smūgio, spėjo staiga pasukti šaligatvio link.

Eismo įvykio liudininkų teigimu, dėl avarijos kaltas gali būti ir atstumų nesilaikymas.

„P. n.“ informacija


Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.


Senojo parko takas, kai uosis dar augo ir kai medžio neliko.

Kretingos parkų „rekonstrukcijos“ už milžiniškus Europos Sąjungos ir rajono biudžeto pinigus, kai parkai taip „pagerinami“, kad po to žmonėms jais naudotis tampa net ir sunkiau, kaip tai atsitiko Pastauninko parke, kelia pagrįstą kretingiškių pasipiktinimą nekokybišku darbu ir veltui išleistais pinigais, lyg jų šiuo metu nebūtų, kur dėti. Bet Kretingoje parkų tvarkymas, matyt, yra šventas reikalas, tad dar nepasibaigus Pastauninko parko peripetijoms, jau pradėta ir senojo miesto parko rekonstrukcija.

Nors šis prie judrios Šiauliai–Palanga automagistralės įsikūręs nedidelis parkas jau seniai nebeteko kažkada turėtos reikšmės kretingiškių gyvenime, ir juo naudojasi tik aplinkiniuose namuose gyvenantieji, nuspręsta skubiai jį rekonstruoti, nelaukiant prasidėsiančių miesto stadiono atnaujinimo darbų, kad būtų parengtas kompleksinis rekonstrukcijos projektas, suderinus bendrus mažosios architektūros ir aplinkos tvarkymo elementus. Taip darytų kiekvienas savo pinigus skaičiuojantis racionalus žmogus, bet Kretingoje yra kitaip.

Karštligiškas tuo suinteresuotų politikų skubėjimas „įsisavinti“ 100 tūkst. Eur rajono biudžeto lėšų tradiciškai prasidėjo nuo ir taip retų parko medžių naikinimo, pirmiausia sunaikinant jo įžymybę – ilgus metus parko tako viduryje žmonių saugotą ir puoselėtą uosį, lyg tuo taku kasdieną vaikščiotų žmonių minios, ir jis jiems trukdytų. Nupjovus keletą medžių, išrovus jų kelmus ir išrausus pėsčiųjų takus, darbai praėjusią savaitę, kai puikus saulėtas oras kvietė lauke dirbti, sustojo, ir jame jokios darbinės veiklos nebuvo pastebėta. Akivaizdu, kad pjauti medžius esame išmokę, belieka tik išmokti juos tinkamai pasodinti. O gal ateityje užkietėjusiems medžių pjovėjams padėtų praėjusio amžiaus miškininkų išmintis: „Pagalvok, žmogau, prieš pjaudamas medį, kad tai tavo protėviai tavęs nepažinę jį tau pasodino.“

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas