Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(158) 2007-07-31

Pabaigus darbus, per Padvarius, J. Basanavičiaus ir Šventosios gatvėmis Kretingoje, nusitęs 2 tūkst. 423 metrai vandentiekio ir 7 tūkst. 228 metrai nuotekų tinklų.

Iki šių metų pabaigos Kretingos rajono Padvarių gyvenvietė turės vandentiekio ir nuotekų tinklą. Apie 22 milijonus kainuosiantis bendras projektas, nusitęsiantis į Jono Basanavičiaus, Šventosios gatves, išvaduos padvariškius nuo nuolatinio nuotekų ir fekalijų išvežimo, per metus vienai šeimai kainuojančio apie šimtą litų.

Daugiau nei dešimtmetį vandentiekį turinti gyvenvietė iki šiol gyveno be kanalizacijos. Nuotekos keliaudavo į lauko tualetus, daržus, vietines kanalizacijos duobes.

Teršia gruntinius vandenis

„Dažniausiai žmonės specialias mašinas kanalizacijos duobėms išsiurbti kviečia pavasarį ir rudenį. Mašinoje telpa apie tris kubinius metrus nuotekų ir fekalijų. Vienas išvežimas kainuoja apie 50 litų. Iš vietinių kanalizacijos duobių išsiurbtas turinys išvežamas į nuotekų priėmimo šulinį, kuris yra Tiekėjų gatvėje, Kretingoje“, - sakė vyriausias bendrovės „Kretingos vandenys“ inžinierius Alfonsas Grikšas.

Pasak jo, du kartus per metus išvalyti vietines kanalizacijos duobes nėra problema. Tačiau kanalizacijos tinklas yra būtinas, nes nuotekos ir fekalijos kenkia valymo įrenginiams, teršia gruntinius vandenis bei geriamojo vandens šulinius.

„Išsiurbus vietinių kanalizacijos duobių turinį, nustatome bendrą deguonies suvartojimą. Tai yra kokį kiekį deguonies suvartoja besidauginančios bakterijos. Leistina norma yra apytikriai 285 mililitrai litre per septynias paras. Iš Padvarių ar kitų kanalizacijos neturinčių kretingiškių išvežtos nuotekos siekia apie 40 tūkst. mililitrų litre bendro deguonies suvartojimo. Kenksmingos medžiagos iš nesandarių kanalizacijos duobių patenka ne tik į tvenkinius ar kitus vandens telkinius, bet ir į šulinius. Jų vandenį žmonės naudoja ir maistui gaminti, jį geria“, - kalbėjo A. Grikšas.


Seimo darbo grupė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naują redakciją. Viena iš siūlomų naujovių – suteikti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones nuo 17 metų.

Šis pasiūlymas sukėlė rezonansą šalyje, nes avaringumas keliuose sparčiai auga. Vairavimo mokyklos „Rida“ ilgametę vairavimo mokytojo patirtį turintis Romanas Vizgaudas tokiai pataisai pritaria ir neigia nuomonę, kad nelaimių kelyje didėja tik dėl jaunų vairuotojų nedrausmingumo.


Kviečia tapti policijos rėmėjais

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka

Savo saugumu gali pasirūpinti ir pati visuomenė – tam yra įteisintas Policijos rėmėjų įstatymas. Mūsų rajone yra daugiau negu septyniasdešimt policijos rėmėjų, o šiuo metu buriami ir jaunieji policijos rėmėjai.


Kretingiškė Eglė Stanevičiūtė rado būdą, kaip keliaujant po pasaulį sutaupyti pinigų. Tapusi tarptautinio Svetingumo klubo (Hospitality club) nare, keliaudama nakvynei ji pasirenka ne viešbutį, o draugiškų žmonių namus.


Pirmieji žingsniai Lietuvos rinkoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Verslas

Žibininkų kaime įsikūrusi bendrovė “Labrusta” užsienio ir vietos rinkai gamina karkasinius namus, klijuotos medienos langus ir duris. Šiuo metu gamybiniuose bendrovės pastatuose gaminami pirmieji 8 karkasiniai namai, o “Labrustos” savininkas Niels Melchiorsen bei gamybos direktorius Albertas Žemaitis laukia, kada įkurtuvių maršas suskambės 7-iuose pavyzdiniuose namuose, kurie statomi pajūrio regione.


Kretingiškiai Laima ir Steponas Grigaičiai atšventė auksines vestuves. „Nė nepajutom, kaip prabėgo metai ir užaugo vaikai - dukra Silvija ir sūnus Arvydas. Sulaukėme ir keturių anūkų“,- po šventės sakė sutuoktiniai.


Budriškiai įgyvendino savo svajonę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Nuo šiol Budrių gyventojai laisvalaikį galės leisti sporto aikštelėje, kuri įrengta pačių gyventojų iniciatyva.


Dešimtą kartą Juodupėnų gyventojai rinkosi į vasaros šventę. Šventės metu buvo surengtos įvairios sportinės varžybos, apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkai, vardadienio proga pasveikintos Onos.


Paminėjo Rugio dieną

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Žygio dalyvės trumpam stabtelėjo Kretingalėje, kur jos pasitiko vietiniai gyventojai.

Jokūbave įsikūrusio klubo „Atrandu save“ narės surengė žygį dviračiais prie jūros, į Nemersetą. Žygis skirtas Rugio dienai paminėti.

Pasak Kretingos kultūros centro Jokūbavo filialo vedėjos Danutės Pilipčiuk, žygio tikslas - prisiminti senus lietuvių papročius ir pagerbti šiųmetinę duoną.

Žygyje dalyvavo ir dažnas klubo svečias – lektorė Danutė Kunčienė, kuri, dar iš savo mamos išmokusi kepti duoną, iškepė jos ir žygio dalyviams.

Pakeliui į Nemersetą žygio dalyviai stabtelėjo Kretingalėje, kur juos su vaišėmis ir suvenyrais pasitiko Kretingalės bažnyčios choristai, kultūros darbuotojai.

Pasak D.Kunčienės, žygis prie jūros pasirinktas neatsitiktinai – žmonės anksčiau duonos ieškoti vykdavo į užjūrį.

Nemersetoje žygio dalyviai užkūrė aukurą iš ąžuolo malkų. Pagal senus papročius degino gintarą, iš vieno kaušo gėrė atsivežtą šaltinio vandenį, rankomis laužė ir ragavo duoną.

Į Nemersetą atvyko ir vydmantiškiai. Jie atsivežė medaus.

Susirinkusieji klausėsi D.Kunčienės eilių ir dainų apie duoną.

Vėliau ant aukuro žarijų buvo sudėtos gėlių puokštės, supilti grūdai.

Pasak D.Pilipčiuk, žygis jų dalyviams paliko įspūdį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas