Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 22 %
Naktį4°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1549) 2021-04-27

Kretinga pražys naujai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Burbulų“ idėją Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė pernai parsivežė iš Paryžiaus. Į kiekvieną tokį „burbulą“ susodinta nuo 200 iki 300 našlaičių.

Nors užsitęsė nemenku kretingiškių kantrybės išbandymu šį pavasarį tapę renovacijos darbai Vilniaus gatvėje, o prie jų dar prisidėjo ir žiemiškos balandžio išdaigos, vis dėlto Kretingos miesto seniūnija jau pradėjo puošti miestą naujais gėlynais.

Tarp gėlių karaliaus smilgos

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, dar pernai seniūnija užsakė atnaujinti 2014-aisiais parengtą Kretingos miesto apželdinimo projektą. Rekonstruoto projekto autorius – želdinių specialistas Artūras Poškus iš Gargždų. Projekto korekcija kainavo 2,6 tūkst. Eur. Autorius bus atsakingas ir už apželdinimą – naujiems augalams įsigyti numatyta dar 3,5 tūkst. Eur, už juos bus nupirkta per 1,1 tūkst. naujų augalų.

Prisimindama ankstesnius apželdinimo darbus, G. Liobikienė įžvelgė ir klaidų: augalai ne visose Kretingos vietose buvo sukomponuoti tinkamai – smilgos miesto centre nustelbė ne tik kitus augalus, bet ir patį Nepriklausomybės paminklą.

„Dabartinis sumanymas ir užduotis autoriui – kad gėlynai būtų kuo tvarkingesni, tačiau išliks daugiamečių gėlių, tarp jų bus ir smilgų, koncepcija. Dalis ankstesnių augalų išliks, jie bus išskaidyti dalimis ar persodinti į kitas vietas. Tarp smilgų bus įvesta naujų augalų ir netgi krūmų – 220 ilgai žydinčių rožių ir 32 šluotelinės hortenzijos. Taip pat bus pasodinta svogūninių gėlių – narcizų, tulpių, dekoratyvinių česnakų, kad džiugintų akį ankstyvą pavasarį. Esmė ta, kad želdiniai bus formuojami taip, kad gėlės mieste žydėtų kuo ilgiau – nuo pavasario iki vėlyvo rudens“, – kalbėjo seniūnė.

Kitas aspektas – nebus spalvų margumyno: šios pasirinktos taip, kad jų gama – balta, rožinė, melsva, violetinė – derėtų tarpusavyje. Miesto gėlynai palei renovuojamą Vilniaus gatvę ir Rotušės aikštę užims apie 750 kv. m. Jiems atnaujinti šiemet ir bus skiriamas didžiausias dėmesys.


Mobiliojo ryšio įrangą vandens bokšte Melioratorių gatvėje Kretingoje turintys mobiliojo ryšio operatoriai UAB „Tele2“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Bite Lietuva“ paprašė Kretingos rajono savivaldybės ir Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“, kuriai šis bokštas priklauso, nutolinti bokšto galimus griovimo darbus, kol bus įvertinti reikalingi bokšto remonto darbai ir kaštai.

Sovietmečiu 1985 metais griuvusio bokšto vietoje pastatytą dabartinį 49,5 m aukščio statinį „Kretingos vandenys“ griauti šiemet užsimojo dėl jo avarinės būklės, kurią pernai nustatė įmonės pasamdyti ekspertai, atlikę dalinę bokšto ekspertizę. Mobiliojo ryšio įmonės pasiūlė savo lėšomis įvertinti šio vandens bokšto remonto kainą ir patikino, kad esant adekvačiai remonto kainai būtų pasiruošę bokštą suremontuoti savo lėšomis.

Mobiliojo ryšio operatoriai atkreipė dėmesį, kad nugriovus šį vandens bokštą Kretingoje ir panaikinus jame išdėstytas mobiliojo ryšio bazines stotis, stipriai suprastėtų ir būtų sutrukdytas mobiliojo ryšio ir civilinės saugos paslaugų teikimas Kretingos mieste. Šis vandens bokštas užtikrina ir svarbų civilinių saugos paslaugų teikimą Kretingos miesto gyventojams – pagalbos numerio 112 veikimą susisiekiant su Bendruoju pagalbos centru ir specialiosiomis tarnybomis, garantuojant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos sklandų veikimą. Bokšte yra sumontuota ir Miškų urėdijos priešgaisrinio stebėjimo įranga, aprėpianti viso pajūrio, įskaitant ir Kuršių neriją, teritorijos miškus.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas patvirtino, kad jis su pavaduotoja Violeta Turauskaite „Kretingos vandenų“ direktoriui Tomui Jurgučiui pasiūlė prieš imantis griauti bokštą pirmiau pasitarti su mobiliojo ryšio operatoriais dėl galimybių išsaugoti jį. „Jei mobiliojo ryšio bendrovės ryšis bokštą remontuoti, sutaupysime apie 200 tūkst. eurų – tiek kainuotų bokštą nugriauti , o svarbiausia – regionui nekiltų nugriovus bokštą neišvengiamų ryšio problemų, nes kito tokio aukšto statinio, ant kurio galėtų būti perkeltos tos visos ryšio priemonės, Kretingoje šiandieną neturime“, – aiškino E. Viskontas. Remontuojant bokštą būtų galima atnaujinti ir jo išorę taip, kad bokštas papuoštų Kretingą. „Neabejoju, kad su ryšio operatoriais sutartume ir dėl bokšto vizualizacijos“, – sakė E. Viskontas. Panašus kaip Kretingos vandens bokštas nuspalvintas mėlyna jūros spalva, naktį įspūdingai apšviestas puošia Šventąją, ten bokštą irgi naudoja mobiliojo ryšio bendrovės.

„P. n.“ informacija


„Žibutės“ lauko klasė – kupole

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
Aštuonių metrų skersmens 50 kv. m ploto kupolas padarytas iš metalinių konstrukcijų, apgaubtų tentu.

Penktadienis buvo išskirtinė diena Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ bendruomenei – čia atidaryta lauko klasė kupole.

Į šventę pasikviesti svečių neleido karantino apribojimai, tad gera nuotaika dalijosi vien „namiškiai“: mokyklos vadovai bei I klasė, kurios mokytoja Daiva Stonkienė iškart surengė ir pirmąjį STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir kūryba, matematika) užsiėmimą – su mokiniais atliko bandymą „Ugnikalnio išsiveržimas“ ir tyrimą „Medžiagų rūgštingumo nustatymas“.

Kaip sakė mokyklos-darželio direktorė Snieguolė Bružė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau keliolika metų skatina vaikus ugdyti netradicinėse erdvėse. Kretingos rajone jos taip pat kuriasi, bet „Žibutės“ kupolas, kurį pasirinkti švietimo įstaigos bendruomenę paskatino dažniausiai nepalankūs vaikus ugdyti lauke orai, – išskirtinis, kol kas vienintelis. Kepinant saulei, vaikams ir pedagogams jis suteiks pavėsį, o sienos saugos nuo vėjo gūsių bei drėgmės.

Kupolą iš sutaupytų lėšų mokykla-darželis įsigijo ir savo teritorijoje pastatė dar praėjusiais metais.

„Žiemą klasėje sudėjome grindis – norėjosi, kad ši erdvė būtų kuo jaukesnė, kad joje galėtume organizuoti užsiėmimus visais metų laikais“, – pasakojo direktorė.

Pirminė projekto idėja buvo tik STEAM ugdymas, gamtamoksliniai stebėjimai, bandymai, mat atskiros laboratorijos įstaiga neturi. Tačiau dabar jau planuojama lauko klasėje organizuoti ir įvairių dalykų pamokas, klasės valandėles, prevencinius ir neformaliojo ugdymo užsiėmimus, popamokinius renginius ne tik I–IV klasių mokiniams, bet ir darželinukams.


Gydytojai (iš kairės): pirmoje eilėje – Markas Fiodorovas, Arūnas Galdikas, Juozas Bartusevičius, Arnoldas Pocius; antroje – Mindaugas Bakša, Vytautas Mažutavičius, Žydrūnas Vitkauskas.

Vieni geriausių Vakarų bei visos Lietuvos ortopedijos ir traumatologijos specialistų buriasi po vienu stogu – Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre ne tik itin stipri ir didelė ortopedijos ir traumatologijos gydytojų specialistų komanda, bet ir moderni operacinės įranga. Nuo šiol pacientai, jaučiantys įvairius galūnių skausmus ar patyrę traumą, įvairiapusę pagalbą gaus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre.

Kelio, peties, alkūnės, riešo, plaštakos, čiurnos, pėdos tinimas, skausmas, maudimas, tirpimas, riboti judesiai – tai požymiai, kad reikia sunerimti ir kreiptis į ortopedą traumatologą. Pažeistos audinių struktūros savaime sunkiai sugyja, gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas. Laiku nediagnozavus problemos ir nepaskyrus reikalingo gydymo, vėliau galimybės padėti gali būti ribotos, gali negrįžtamai nukentėti sąnarių funkcija ir paciento fizinis aktyvumas. Ilgametę patirtį turinčių medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojų ortopedų traumatologų teigimu, net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes vėliau gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. Tai, ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, už delsus gali užtrukti 2–3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.


Vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus treniruojama vyrų krepšinio komanda „Kretinga“ po kelerių metų nesėkmių pateko į Regionų krepšinio lygos ketvirtfinalį.

Balandžio 22 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namuose 87:64 (20:20; 16:11; 22:20; 29:13) nugalėjo Kėdainių „SC-Ateitį“ ir persvėrė serijos rezultatą savo naudai 2:1.

Rungtynes gerokai sėkmingiau pradėjo svečiuose žaidę Kėdainių krepšininkai, kurie, sužaidus pusę kėlinio, užtikrintai 1:12 pirmavo prieš puolime strigusius kretingiškius, bet likusias 5 minutes kretingiškiai baigė spurtu 19:8 ir po pirmo kėlinio rezultatas buvo lygus – 20:20. Antrą kėlinį „Kretinga“ neleido varžovams beveik 7 minutes pelnyti taškų – sužaidus pusę kėlinio komandas skyrė 10 taškų (15 min. 30:20), o varžovai skirtumą kėlinio pabaigoje sumažino rinkdami taškus baudų metimais – 36:31. Trečią kėlinį ir toliau vyko atkakli kova, bet kėlinio pabaigoje „Kretingos“ komandai pavyko šiek tiek padidinti savo pranašumą – 58:51. Jį kretingiškiai įrodė ir paskutinį kėlinį, kai, audringai palaikomi keleto ištikimiausių gerbėjų, vėl sustabdė varžovų puolimą, sužaidė savo sėkmingiausią kėlinį ir pasiekė įtikinamą pergalę.

Trečiosiose Regionų krepšinio lygos (RKL) ketvirtfinalio rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Vytautas Šarakauskas (4/5 tritaškiai, 10 atk. kamuolių, 3 blokai, 5 išprov. pražangos, 33 naud. balai) – 23, Domininkas Matutis (3/5 dvitaškiai, 4/4 baudos, 7 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 24 naud. balai) ir Rytis Zabita (7/8 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 4 per. kamuoliai, 24 naud. balai) – po 16, Rokas Šimkevičius (6 rez. perdavimai) – 13, Karolis Opulskis (3/3 dvitaškiai, 1/2 tritaškiai) – 11, Justas Grikštas – 3, Edgaras Danys ir Dovydas Diemontas – po 2, Tadas Maželis – 1, Kornelijus Stonkus.

Balandžio 24 d. Kretingos komanda išvykoje 86:67 (20:16; 15:16; 18:21; 33:14) nugalėjo Kėdainių „SC-Ateitį“ ir, laimėję seriją 3:1, pateko į RKL finalo ketvertą. Šeimininkai gerai pradėjo lemiamas rungtynes ir, sužaidus 3 minutes, pirmavo 8:0, bet „Kretingos“ komanda atsigavo po šalto dušo ir po I kėlinio jau buvo priekyje – 20:16. Visas šio sezono komandų tarpusavio dvikovas įtikinama persvara laimėdavo aikštės šeimininkai. Kretingiškiai priekyje buvo didžiąją rungtynių dalį, bet įgyti ryškesnės persvaros atkakliai priešinęsi kėdainiečiai neleido: po dviejų kėlinių komandas skyrė 3 taškai – 35:32, po trijų kėlinių rezultatas buvo lygus – 53:53. Lemiamą smūgį varžovams A. Mikaločiaus auklėtiniai smogė paskutinį kėlinį, likus žaisti kiek mažiau negu šešias minutes, rezultatui esant 66:63, jie pelnė 13 taškų iš eilės ir išsprendė visus rungtynių klausimus (38 min. 79:63). Ši pergalė nutraukė „Kretingos“ ketvirtfinalių prakeiksmą, nes šiame etape komanda krito net trejus metus paeiliui, o praėjusį sezoną kretingiškiai šio etapo nespėjo pasiekti, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai čempionatas buvo nutrauktas.


Balandžio 24 d. Kretingos „Minija“ centriniame miesto stadione 1:3 (1:3) turėjo pripažinti Plungės „Babrungo“ (III vieta, 13 taškų) komandos pranašumą. Šias rungtynes „Minija“ pirmą kartą žaidė nebe ant dirbtinės dangos, o ant vejos, taip pat šias rungtynes galėjo išvysti ir ribotas žiūrovų skaičius.

Balandžio 24 d. Kretingos „Minija“ centriniame miesto stadione 1:3 (1:3) turėjo pripažinti Plungės „Babrungo“ (III vieta, 13 taškų) komandos pranašumą. Šias rungtynes „Minija“ pirmą kartą žaidė nebe ant dirbtinės dangos, o ant vejos, taip pat šias rungtynes galėjo išvysti ir ribotas žiūrovų skaičius.

Šeimininkai aktyviai pradėjo susitikimą ir pirmą pavojingesnį momentą susikūrė 5 min. po Shogo Osawos reido, bet smūgis ne visai pavyko ir varžovų vartininkui grėsmės nesukėlė. Vis dėlto pirmieji įvartį pelnė svečiai – po vartininko perdavimo per visą aikštę rezultatyviausias „Babrungo“ žaidėjas legionierius iš Brazilijos Henrique Devens susitvarkė su dviem šeimininkų gynėjais ir vartininku E. Brezgiu, išvesdamas savo komandą į priekį 1:0.

„Minijos“ komanda nesutriko ir toliau spaudė varžovus, priversdama juos gintis. 26-ą min. Simonas Juška sulaukė gero perdavimo iš krašto, bet smūgiavo gerokai virš varžovų vartų. 29-ą min. netoli baudos aikštelės Plungės gynėjas neleistinai pargriovė šeimininkų legionierių Sh. Osawą, o baudos smūgį puikiai realizavo trečiąjį šio sezono įvartį pelnęs saugas Neilas Urba, kamuolys į varžovų vartus įkrito po rikošeto su žaidėjų sienele – 1:1. Vos po minutės „Minijos“ komandą ištiko dar viena nesėkmė: po varžovų pakelto kampinio vartininkas E. Brezgys nukreipė kamuolį į savo ginamus vartus – 1:2. 41-ą min. grubiai suklydus „Minijos“ gynėjams, Henrique Devens antrą kartą nukreipė kamuolį į „Minijos“ vartus ir rezultatas tapo 1:3. Antrą kėlinį „Babrungo“ komanda, turėdama persvarą, dar labiau atsitraukė į gynybą, bet nei „Minijai“, nei varžovams pasiekti įvarčio nebepavyko, ir mūsiškiams teko dar kartą palikti aikštę nuleistomis galvomis. Antrą kėlinį labiausiai įsiminė po keitimo pasirodžiusio Edgaro Drąsučio smūgis per save, bet kamuolys praskriejo šiek tiek virš varžovų vartų.


Žaltys, pajutęs pavojų, dažnai iškiša liežuvį ir apsimeta negyvu.

Praėjusią savaitę į namus įšliaužęs roplys gerokai išgąsdino sodininkų bendrijoje „Draugystė“ gyvenančią moterį. „Padėkite – bijau! O jeigu nuodingoji gyvatė?“ – moteris visais įmanomais būdais, skambindama įvairioms tarnyboms, prašėsi pagalbos.

Ją suteikė Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ specialistai – gavę žinią iš Bendrojo pagalbos centro, jie per kelias minutes surado roplį, kuris, pasirodo, buvo ne nuodingoji gyvatė, o jaunas žaltys. Jis buvo paleistas laisvėn.

Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad jų centras per metus, daugiausiai – pavasarį–vasarą, Klaipėdos regione vidutiniškai sulaukia 10 iškvietimų. „Dažniausiai ropliai paplūdimiuose įšliaužia į rankines, krepšius. Buvo atvejis, kai į rankinę įšliaužusį žaltį moteris atsinešė į grožio saloną, kur išsilaisvinęs gyvis įlindo į šildymo sistemą. Buvo vargo, kol mūsų centro darbuotojai jį iš ten iškrapštė“, – vieną atvejų prisiminė G. Liutkuvienė, akcentuodama, kad „Nuaras“ turi specialiai išmokytų darbuotojų, kurie žino, kaip reikia elgtis su ropliais.

G. Liutkuvienės pastebėjimu, žmonės, pamatę vienur ar kitur įšliaužusį roplį, išsigąsta, ir tokioje būsenoje jiems ypač prailgsta laikas, kol atvažiuoja situaciją galintys suvaldyti žmonės.


Petras Zykas įsitikinęs, kad investuoti – vadinasi, apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo.

Kompanijos Global SUCCES Management konsultantas-vadybininkas Petras Zykas, atstovaujantis elektroninei prekybos platformai GIG-OS, kuri ir yra viena kompanijos sudėtinių dalių, įsitikinęs: mūsų žmonėms jau laikas keisti mąstymą ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Vienas tokių būdų – įsigyti investicinio aukso arba vertybinių popierių.

„Elektroninės prekybos platforma sieja klientus-pardavėjus, prekiaujančius investiciniu auksu“, – P. Zykas paaiškino, kad žmogus, tarkim, nusprendęs įsigyti 100 g investicinio aukso, tai gali padaryti neiškart, o pirkdamas po 5 ar 10 gramų.

Kompanija, anot konsultanto-vadybininko, dirba visame pasaulyje, klientų turi visuose penkiuose kontinentuose. „Aš pats į šią veiklą įsitraukiau nuo 2013 metų, ir tai man davė galimybę pačiam užsidirbti investicinio aukso, nes už veiklą buvo mokama ne pinigais, o auksu“, – kalbėjo P. Zykas, paaiškinęs, kad nuo 2010 m. veikianti kompanija sparčiai plėtėsi ir jau nuo 2016 m. pati pradėjo gaminti investicinio aukso luitelius su savo logotipu GIG-OS – prieš tai ji perpardavinėjo kitų kompanijų aukso luitelius.

Lietuvoje kompanijos Global SUCCES Management veikla yra pakankamai aukšto lygio – anot P. Zyko, Lietuvos piliečiai užima vieną pirmaujančių vietų tarp investuotojų, kompanijos veikloje dalyvauja 3 kategorijos žmonių – kompanijos klientai, verslo partneriai, investuotojai. Prieš kelerius metus, 2017-aisiais, kompanija išleido ir vertybinius popierius ECN.


Šiam žiedui – apie 400 metų. Jo įrašas IHS turi kelias reikšmes, tačiau populiariausia – „Jėzus žmonijos gelbėtojas“.

Vykdant Vilniaus gatvės tyrimus, prie pat „Pajūrio naujienų“ redakcijos pastato, giliausiame XVII–XVIII a. kultūriniame sluoksnyje archeologai aptiko unikalų radinį – žiedą, kuriame įspausta monograma IHS. „Manau, kad šis žiedas primena pirmuosius Kretingoje įsikūrusius pranciškonus. Kažkas prieš 300–400 metų jį pametė, o mes atradome“, – džiūgavo mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas.

Mūvėjo pranciškonas pasaulietis

Žiedas aptiktas maždaug 1 m gylyje, kur išlikęs apie 20 cm juodos žemės sluoksnis. „Tai ir yra tas nepažeistas paviršius, kuriuo žmonės vaikščiojo prieš kelis šimtus metų, kai kūrėsi Kretingos miestas. Dėl šito išlikusio senamiesčio sluoksnio ir vyksta išsamūs archeologiniai tyrinėjimai. Jei, sovietmečiu vedant komunikacijas, jis būtų buvęs pažeistas, mūsų čia nebūtų“, – atviravo J. Sadauskas.

Aptiktas žiedas pagamintas iš vario lydinio, manoma, vyriškas – gana gerai išsilaikęs, archeologams pakaks jį tik nuvalyti, ir kartu su kitais radiniais jis iškeliaus į Kretingos muziejų, kur ketinama įrengti specialią Vilniaus gatvės radiniams skirtą ekspoziciją.

Kretingos katalikų parapijos klebonas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas buvo maloniai nustebintas šio jų brolijai priskiriamu radiniu, tačiau mano, kad žiedą labiau galėjo nešioti pranciškonas pasaulietis, o ne vienuolis. „Tik šiandien matome brolius mūvint žiedus, o pirmieji pranciškonai griežtai laikėsi šv. Pranciškaus neturto įžado ir žiedų nenešiojo“, – samprotavo brolis Juozapas. Klebono žodžiais, pranciškonai pasauliečiai nuo pat šv. Pranciškaus laikų – XIII amžiaus – ėjo koja kojon su vienuoliais pranciškonais. Tad labai tikėtina, kad, XVII a. pradžioje broliams kuriantis Kretingoje, netoliese apsigyveno ir jų pasekėjai.


Jurgis Pabrėža – žemaitis ligi šaknų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
Nijolė Raudytė yra viena Neformaliosios lituanistinės bibliotekos Kretingos pranciškonų vienuolyne, kuri priskirta UNESCO paveldui, sudarytoja.

Itin vertingų žinių apie Kretingos pranciškonų vienuolyne gyvenusį, žemaičių kalbą puoselėjusį ir apie save bendraminčius subūrusį kunigą mokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą suteikė konferencijos, surengtos jo 250-ųjų gimimo metinių proga, pranešėjai: Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža ir Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius Giedrius Subačius.

Rankraščių kolekcija – UNESCO paveldas

N. Raudytė akcentavo, kad XIX a. pirmoje pusėje Kretingos vienuolynas tapo kultūros centru, kuriame susibūrė intelektualų grupė, vadovaujama J. Pabrėžos. Jų pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) bendrinės kalbos projektas.

Deja, iki šių dienų išlikę tik rankraštiniai šio projekto tekstai, nes, gyviems autoriams esant, o ir vėliau jie nebuvo viešai paskelbti. „Spausdinti knygas tuomet buvo brangu, vienuoliai tam neturėjo pinigų“, – paprastą priežastį, dėl ko garsių autorių raštai neišvydo dienos šviesos, o nugulė vienuolyno bibliotekos lentynose, nurodė N. Raudytė.

Ji buvo viena iniciatorių, surinkusių išlikusius rankraščius – 134 dokumentus lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis – ir sudariusių Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos pranciškonų vienuolyne kolekciją. Ši kolekcija 2019 m. buvo pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

„Jokios kitos tokio masto ir apimties raštijos mokyklos Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje nefiksuota“, – kolekcijos reikšmę akcentavo N. Raudytė.

Trys iškilūs mokiniai

Pasak N. Raudytės, yra žinomi 3 pagrindiniai J. Pabrėžos sukurtos originalios rašybos idėjas perėmę sekėjai, kurių tekstai išlikę. Ryškiausias jų – iš pradžių lietuviškai, o po to žemaitiškai išmokęs vokietis Simonas Grosas, 1835 m. parašęs gramatiką „Kalbrieda Ležuwe Žemaytyszka“ ir 3 tūkst. žodžių lenkų–žemaičių žodyną.

Juozapas Butavičius už dalyvavimą 1831 m. sukilime buvo nuteistas 2-jiems metams atgailos į Kretingos vienuolyną, bet čia nesėdėjo dykas, o parengė per 1 tūkst. psl. apimties Simono Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ nuorašą.

Salantuose gimęs Simfronijus Žabakevičius Kretingos vienuolyne, paveiktas J. Pabrėžos, užrašė pamokslus – šių išlikę 121, ir dar užrašų knygelė.

Dauguma – 130 – Neformalios lituanistinės mokyklos rankraščių šiandieną yra saugomi Kretingos pranciškonų vienuolyne, po 2 – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas