Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 26 %
Naktį3°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1547) 2021-04-20

Gaisrą dėl kamine užsidegusių suodžių patyrę Klaipėdos gatvės 76-o namo gyventojai sunerimę: nors 100 metų senumo daugiabutis renovuojamas, avarinės būklės kaminai palikti likimo valiai.

Gaisrą dėl kamine užsidegusių suodžių prieš Velykas patyrę Kretingos miesto Klaipėdos g. renovuojamo 76-o namo gyventojai bijo: nėra garantijos, kad nelaimė nepasikartos, juolab kad patys statybininkai atviri: „Degsit dar dešimtis kartų.“

Gąsdina gaisras po gaisro

„Sunku protu suvokti: 100-mečio senumo mūsų daugiabutis pirmąkart per savo gyvavimo istoriją kapitališkai remontuojamas, o, kaip Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pripažino, ir toks raštas buvo išsiųstas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ renovacijos projektų vadovui Kęstučiui Motijauskui, avarinės būklės kaminai palikti likimo valiai“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Birutė Malakauskienė.

Jos žodžiais, statybininkai pasielgė kaip liepta pagal projektą: virš stogo kyšančius vėjo papučiamus kaminus apskardino, ir tiek žinių. O kas tuose kaminuose giliau, niekam nerūpi. Pašnekovė teigė pati krosnių kuru nekūrenanti, yra įsirengusi šildymą dujomis, kai kurios šeimos turi sistemą „oras–oras“, tačiau įtampa dėl galimų gaisrų nė vienam nėra maloni.

Neatsitiktinai kaimynų akys krypsta į butą, kuriame gyvena nuomininkai – pastarąjį kartą būtent dėl šiam butui priklausančiame kamine susikaupusių suodžių balandžio 3-iąją ir įsiplieskė gaisras, pusnuogius žmones išvijo į kiemą. Ugniagesiai gesinti gaisrų, kuriuos sukėlė tame name užsidegę suodžiai, į šį namą yra važiavę ne kartą. Nuomojamo buto savininkė Danutė Žukovskienė ir jos dukra Vilma „Pajūrio naujienoms“ teigė su kaimynais nors ir pasiginčijančios, bet visada siekiančios draugiško dialogo.

„Birutė skundėsi, kad neva dėl mūsų neatsakingumo į jos kambarius patenka dūmai – vieną dieną specialiai atvažiavom, įsiprašėm, kad leistų patikrinti – vaikščiojom, žiūrėjom, sienas uostinėjom – kaip tyčia nieko panašaus tuokart nesijautė. Bet juk suprantam: nors žinom, kad mūsų nuomininkai kūrena briketais, bet, jei kamino nebegalima eksploatuoti, privalėsim kažką keisti“, – sutiko pašnekovės.

Norėdamos kompetentingo atsakymo, mama ir dukra dėl suodžių jau anksčiau kreipėsi į namą administruojančią įmonę „Kretingos būstas“ – paskutinį sykį kaminas buvęs išvalytas vasarį. Taip pat kvietėsi ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovus – specialistė Sandra Vasiliauskaitė vizualiai patikrinusi ir leidusi krosnį kūrenti. „Norėjom kaimynams tai įrodyti, specialistės prašėm šiuos žodžius užfiksuoti raštu, bet ji atsakė aktų nerašanti“, – kalbėjo Danutė ir Vilma. Joms iki šiol neaišku, ką daryti toliau?


Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nagrinėti priėmė Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos šių metų sausio 29 d. priimto sprendimo panaikinti 2 iš 3-jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes.

Pirmąkart vasarį teikto A. Kalniaus skundo administracinio teismo Klaipėdos rūmai nepriėmė. Nutartį nepriimti skundo A. Kalnius apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šio teismo nurodymu, teismo Klaipėdos rūmai ėmėsi nagrinėti A. Kalniaus pareiškimą.

A. Kalnius teismo prašo panaikinti 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo, priteisti jam, kaip pareiškėjui, šioje byloje iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir laikinai, iki galutinio sprendimo šioje byloje sustabdyti tarybos sprendimo galiojimą.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų 3 pareigybes – mero patarėjo, mero padėjėjo ir tarybos sekretorės – Savivaldybės taryba buvo patvirtinusi 2019 m balandžio 11 d. Sprendimą sumažinti 2 pareigybes priėmė praėjusį metų gruodį susiformavusi nauja Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, kuriai meras A. Kalnius nepriklauso, jis buvo ankstesnės, subyrėjusios valdančiųjų koalicijos narys, kuri ir buvo patvirtinusi tuos 3 etatus.

Bylą nagrinėjanti teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė tenkino A. Kalniaus prašymą ir laikinai sustabdė Savivaldybės tarybos sprendimo dėl minėtų etatų panaikinimo galiojimą. Tarybos sausio 29 d. priimtas sprendimas įsigaliojo kovo 1 d. Vykdydamas tarybos sprendimą meras A. Kalnius vasario 25 d. pasirašė potvarkius atleisti Savivaldybės tarybos sekretorę ir mero padėjėją, išmokant joms gauto vidutinio darbo užmokesčio 2 mėnesinių algų dydžio išeitines išmokas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Tarybos nepanaikintą etatą meras išsaugojo savo patarėjui. „Mero teisė yra spręsti, kurią pareigybę palikti, palikau mero patarėjo, nes tarybos sekretorės ir mero padėjėjos funkcijas atlikti galėtų ir Savivaldybės administracija“, – aiškino A. Kalnius.


Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pradėjo veikti grafiko, tapytojo, skulptoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Petro Repšio (gim. 1940 m.) grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“. Pirmoji asmeninė autoriaus paroda šiame pajūrio mieste yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje veikiančios retrospektyvinės parodos „Petras Repšys: darbai“ papildymas ir tęsinys.

Parodoje eksponuojami 57 grafikos darbai iš ciklų „Dienoraštis“, „Improvizacijos“, „Pasikalbėjimas su savimi Danijoje“ ir „Suomiški užrašai“. Pasak parodos kuratorės prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, pirmą kartą šie keturi ciklai „susitiko“ parodoje Bolonijoje, Italijoje, vėliau jos pagrindu buvo atidaryta paroda ir Vilniuje, o dabar atkeliavo į Palangą.

„Parodoje pristatomus kūrinius atrinkome pagal turinį ir siužetą. Mums svarbu, kad atėjęs žmogus įsitrauktų į parodos pasakojimą, plėtojamą greta Palangos realybės. Šis pasakojimas veda į turtingą, unikalų Petro Repšio meno ir vaizduotės pasaulį ir supažindina mus su autoriaus meistryste“, – parodą pristatė kuratorė.

Paklausta apie menininko sąsajas su Palanga, ilgametė P. Repšio kūrybos tyrinėtoja sakė, kad čia jis, kaip ir daugelis kitų jo kartos menininkų, atvažiuodavęs į Lietuvos dailininkų sąjungai priklausančius „Dailininkų namus“, anksčiau vadintus „Kūrybos namais“.

Čia pat ji pridarė, kad esama ir asmeniškesnio menininko ryšio su šiuo pajūrio miestu: „Petrui Palanga yra savotiškas atspirties taškas tyrinėjant mylimą Žemaitiją ir pamarį: iš čia jis keliaudavo aplankyti talentingojo liaudies menininko Stanislovo Riaubos, iš čia jis vykdavo į Kretingą, Plungę, Skuodą arba į kitą pusę – Švėkšną, Šilutę. Palanga autoriui reikšminga įvairiais požiūriais – ir kaip darbo, ir kaip meninių impresijų rinkimo vieta.“ Nors parodoje eksponuojami raižiniai sukurti 1982–1997 metais, tačiau, pasak kuratorės, dėl to jie nė trupučio nepraradę aktualumo, dar daugiau – jau spėjo tapti nacionalinės dailės istorijos lobyno dalimi.

Paroda „Pasikalbėjimai su savimi“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje veiks iki 2021 m. liepos 4 dienos.

„P. n.“ informacija


Sekmadienį Vytauto g. Palangoje iš automobilio bagažinės dingo nešiojamasis kompiuteris „Apple Macbook Pro 15“, fotoaparatas „Fuji Film XT-10“ su objektyvu „Fuji-35 MM 1.4“ ir kuprinė. Savininkui padaryta žala siekia per 1 tūkst. eurų.

Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

„P. n.“ informacija


Balandžio 15 d. „Kretingos“ komanda namuose 95:64 (23:20; 27:15; 28:20; 17:9) nugalėjo Kėdainių „SC-Ateitį“ ir serijoje išsiveržė į priekį 1:0.

Rungtynės prasidėjo didele sparta, varžovai pradžioje įgijo 6 taškų persvarą (4 min. 7:13), bet aikštėje pasirodžius Vytautui Šarakauskui kretingiškiai perėmė iniciatyvą ir pirmą kėlinį baigė būdami priekyje – 23:20. Dar sėkmingiau aikštės šeimininkams susiklostė antrasis kėlinys, puikus žaidimas puolant ir gera gynyba leido įgyti 15 taškų persvarą – 50:35. Po ilgosios pertraukos „Kretingos“ komanda varžovus užklupo ir taikliais tritaškiais, kurių pataikė net 6, o skirtumas tarp komandų išaugo dar labiau – 78:55. Ketvirtą kėlinį skirtumas ir toliau augo, o rungtynių nugalėtojas abejonių nebekėlė.

Pirmosiose Regionų krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Vytautas Šarakauskas (6/8 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai, 3 blokai, 31 naud. balas) – 22, , Kornelijus Stonkus (5/5 dvitaškiai, 1/1 tritaškis) – 14, Tadas Maželis (3/4 dvitaškiai, 1/1 tritaškis, 5 rez. perdavimai, 17 naud. balų) – 12, Justas Grikštas (14 naud. balų) – 10, Rytis Zabita (3/4 dvitaškiai, 12 naud. balų) – 8, Domininkas Matutis (8 rez. perdavimai) ir Karolis Opulskis – po 7, Tadas Budrys – 6, Rokas Šimkevičius (5 rez. perdavimai) – 5, Edgaras Danys – 4, Ugnius Kvietkauskas ir Dovydas Diemontas.

Kretingos komandos puolėjo T. Maželio komentaras apie pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes: „Praleidome aštuntfinalio etapą, bet turėjome ir žaidėjų su traumomis, sužaidėme keletą draugiškų rungtynių, turėjome ir nemažai treniruočių. „Pravėdinome galvas“ sportuodami lauke, o salėje šlifavome derinius, analizavome Kėdainių komandos žaidimą, tad praleistą etapą vertinu kaip teigiamą dalyką. Mums iš pradžių trūko to ritmo, bet rungtynių eigoje jį pajautėme, o, kai nutolome, žaisti tapo truputį lengviau. Manau, šioje serijoje ir laimės komanda, kuri geriau realizuos tolimus metimus. Po krepšiu turime didžiulę jėgą V. Šarakauską, tą žinome tiek mes, tiek ir mūsų varžovai, džiaugiamės dėl jo ir toliau tikimės didelio indėlio į pergales. Svarbios bus ir antrosios serijos rungtynės – bus sunku, nes varžovų aikštė didžiulė lyginant su mūsų, reguliariajame sezone patyrėme ten pralaimėjimą, bet stengsimės kovoti dėl antros pergalės.“

Antrosios serijos iki trijų pergalių rungtynės bus žaidžiamos Kėdainiuose balandžio 20 d.

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Balandžio 17 d. Kretingos „Minija“ namų aikštėje žaidė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos IV turo rungtynes, kuriose po dramatiškos kovos 3:4 (0:2) turėjo pripažinti Kauno „Žalgirio B“ komandos pranašumą.

Rungtynių pradžia „Kretingos“ komandai nieko blogo nežadėjo: daugiau buvo žaidžiama su kamuoliu, o per pirmąsias 10 min. dvi geras progas pasižymėti susikūrusiems Shogo Osawa‘i ir Dominykui Jakočiūnui nepavyko įveikti varžovų vartininko. Vis dėlto pirmieji įvartį įmušė svečiai – Kauno „Žalgirio B“ legionierius iš Nigerijos Emmanuel‘is Egbo dešiniajame krašte bandė skersuoti kamuolį vartų link, bet kamuolys nusileido šeimininkų vartų tinkle – 0:1. Baigiantis pirmam kėliniui, 44-ą minutę, varžovai po dar vieno legionieriaus Emmanuel‘io David‘o smūgio iš dešiniojo krašto padvigubino savo komandos persvarą – 0:2.

Vos prasidėjus antram kėliniui „Minijos“ saugas Neilas Urba smūgiu iš už baudos aikštelės prieigų sušvelnino savo komandos atsilikimą – 1:2. 51-ą min. kauniečiams persvarą tolimu smūgiu padidino 16-metis puolėjas Joris Augustaitis. Vos už vienos minutės dešiniajame atakos krašte Sh. Osawa puikiai nukreipė kamuolį vartų link, o tuo pasinaudojęs puolėjas D. Jakočiūnas galva pasiuntė kamuolį į vartus ir vėl sušvelnino rezultatą – 2:3. 69-ą min. po kampinio prie svečių vartų kilo sumaištis, o pirmasis tuo pasinaudojo kretingiškių saugas Valdas Jašmontas – suskubęs prie kamuolio ir nukreipęs jį į vartus atstatė rungtynių pusiausvyrą – 3:3. Džiaugsmas truko neilgai – vos už poros minučių šalia šeimininkų baudos aikštelės prieigų neleistinai prasižengė gynėjas Gustas Gumbaravičius, o baudos smūgį puikiai realizavo varžovų saugas Pijus Sudakovas, dar kartą išvesdamas savo komandą į priekį – 3:4. Per likusį laiką kretingiškiai bandė išlyginti rezultatą, bet to padaryti nepavyko.


Kretingiškis Aurimas Urbonas ir kitą sezoną atstovaus Jonavos „Cbet“ komandai, tik jau aukščiausiame Lietuvos divizione.

Balandžio pradžioje Jonavoje nuvilnijo VIKINGLOTTO-NKL finalo ketverto kovos, kuriose pergalę pasiekė ir galimybę persikelti į Betsafe-LKL įgijo 28 m. kretingiškio Aurimo Urbono atstovaujama Jonavos „Cbet“.

„Viskas prasidėjo turbūt nuo kokių 8 metų Kretingos sporto mokykloje pas trenerį Remigijų Malakauską. Kai dabar pagalvoju, pats nesuprantu, kaip būdamas keturiolikos sugebėjau vienas išvažiuoti gyventi ir sportuoti į Kauną“, – savo pažintį su krepšiniu prisiminė pašnekovas.

Jo atstovaujama Jonavos komanda pusfinalyje 79:62 įveikė prieš tai atstovautą daugkartinę lygos čempionę Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“, treniruojamą kito kretingiškio Povilo Šakinio. 2018 m. kretingiškis su šia komanda tapo lygos čempionu ir nuskynė naudingiausio finalinio ketverto žaidėjo apdovanojimą. Tąkart lemiamame sezono mūšyje 198 cm gynėjas pelnė 22 taškus, atkovojo 7 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 19 naudingumo balų. Paklausus, kuo šių metų triumfas skyrėsi nuo to, kurį pasiekė prieš trejus metus, A. Urbonas atsakė: „Turbūt skyrėsi tuo, jog šiemet žinojome, kad, laimėję lygą, tikrai keliausime į LKL. Tuo metu Marijampolėje žinojome, kad salės, atitinkančios LKL reikalavimus, tikrai nebus, tiesiog turėjome tikslą, kurį pasiekus pergalė būna dar saldesnė.“

Tiesa, Aurimo šiemet Jonavos „Cbet“ komandoje galėjo ir nebūti: sezoną jis pradėjo LKL „Šiaulių“ komandoje ir netgi buvo jos kapitonas, bet, po nesutarimų su treneriu Antanu Sireika, jis atsisveikino su komanda ir lapkričio pradžioje prisijungė prie šiųmetinių NKL čempionų. Beje, savo profesionalo karjerą Kretingos atstovas ir pradėjo Jonavoje, kurioje žaidė 2011–2015 m.


Atbudę žalčiai ieško saulės

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
Kretingiškė Vakarė Skiesgilaitė, vaikštinėdama po Bajorų apylinkes, viename apleistų sklypų aptiko gausybę geltonskruosčių žalčių.

Vaikštinėdama Kretingos priemiestyje, Bajoruose, ir grožėdamasi pavasarine gamta 10-metė Vakarė Skiesgilaitė aptiko gausybę žalčių – nugriauto seno pastato vietoje šimtai susivijusių roplių šildėsi prieš vis dažniau pasirodančią saulę.

„Jau 60 metų gyvename netoliese, ir tokį dalyką pamatėme pirmą kartą. Suprantame, kad prasidėjo žalčių poravimasis, bet kodėl jų tiek daug? Matyt, ta vieta jiems patiko“, – pasvarstė apie radinį „Pajūrio naujienoms“ pranešusi mergaitės močiutė Vida.

Koks tai reiškinys, kokią naudą gamtai neša žalčiai, kas tai per gyviai, koks jų gyvenimo būdas, kokios buveinės jiems reikalingos – į šiuos ir kitus klausimus „Pajūrio naujienoms“ atsakė Lietuvos zoologijos sodo žuvų priežiūros specialistas Tomas Kizas.

Jo teigimu, dar senovės baltai žalčius gerbė ir jie buvo laukiami svečiai – žalčiai nesibodi gyventi ar žiemoti arti žmogaus.

Geltonskruosčiai žalčiai – o tokius ir aptiko mergaitė bei jos močiutė – mėgsta drėgnesnį biotopą, dažnai aptinkami upelių, ežerų pakrantėse, pelkėtose vietose ar drėgnesniuose miškuose. „Kadangi žalčiai yra šaltakraujai gyvūnai, šaltuoju metų laiku tiesiog sušaltų. Todėl, priklausomai nuo temperatūros, spalį ar lapkritį žalčiai ieško vietų, kur galėtų peržiemoti. Temperatūra šiose vietose negali nukristi žemiau keturių laipsnių, todėl ropliai ir pasirenka senus, nebenaudojamus smulkių graužikų urvus, tinka jiems žiemoti ir giliai po senomis medžio šaknimis. Gausiai pasnigus tokiose vietose susidaro mikroklimatas, kurio temperatūra pastovi visą žiemą“, – paaiškino T. Kizas, akcentuodamas, kad besniegės žiemos ir besikartojantys atlydžiai žalčiams kelia didelį pavojų. Nelikus tinkamo vietos žiemoti, žalčiai ieškos kitų vietų, tačiau atradus ne tokias geras, su nepastovia temperatūra, daug žalčių, ypač jaunų, gali ir nesulaukti pavasario.

Kartais žalčiai įsitaiso žiemoti sename sandėliuke ar rūsyje, kur jų niekas netrikdo. Jei aptinka urbanizuotą vietą – griuvėsius, senus pamatus ar kokį nors apleistą pastatą, kaip kad ir atsitiko Bajoruose, jie tokią vietą gali pasirinkti kaip žiemavietę. „Žalčiams negalioja nei karantinas, nei būriavimosi ribojimai. O ir geros vietos nebūna ilgai neužimtos – jei yra pakankamai erdvės, vienoje vietoje žiemoti gali ir keliasdešimt žalčių“, – kretingiškių aptiktą reiškinį apibūdino Zoologijos sodo specialistas.


Kretingiškė Milda Galdikaitė ir jos žirgas Abu Dabi

Kretingiškė 27-erių veterinarijos gydytoja Milda Galdikaitė Atvirame Lietuvos konkūrų čempionate užlipo ant prizininkų pakylos: kartu su žirgu Abu Dabiu pirmojoje mėgėjų grupėje jie tapo III v. laimėtojais.

Per 3 dienas trukusį konkūrą reikėjo pademonstruoti greitį, be klaidų įveikti kliūtis ir, tai sėkmingai padarius, – rungtis finale.

„Puikus debiutas, – raitelę debiutantę ir jos žirgą pagyrė Palangos jojimo sporto klubo „Zigmo žirgai“ treneris Tadas Šeškas. – Pirmąsias dvi konkūro dienas Milda pataupė jėgas, o tada smogė iš visų jėgų – tai ir lėmė prizinę vietą.“

Treneris įsitikinęs, kad

M. Galdikaitė kartu su Abu Dabiu ateityje gali tapti ir čempionais, ir dar – ne mėgėjų, o aukštesnėje klasėje. „Mildai ir Abu Dabiui dar reikia vienas kitą atrasti – kuo tvirtesnis psichologinis ryšys sieja žirgą su raiteliu, tuo greičiau galima tikėtis pergalių“, – kalbėjo T. Šeškas.

M. Galdikaitė irgi neslėpė, kad iš Abu Dabio ateityje tikisi tikrai daugiau, juolab kad jis su ankstesniu raiteliu yra šokęs per 1,3–1,45 m kliūtis, laimėjęs apdovanojimų.

Abu Dabi – 13 metų sportinis žirgas, Latvijos jojamasis, yra M. Galdikaitės nuosavas žirgas, kuriam dėmesio šeimininkė skiria kiekvieną dieną.

„Būna, pavargstu po darbo, galvoju, gal pailsėti reiktų. Bet tokios mintys trunka ilgiausiai 10 minučių. Apsisuku ir – į žirgyną“, – kad žirgo priežiūra, treniruotės užima visą laisvą laiką, pripažino Milda.

Jos augintinis Abu Dabi – labai meilus, geras žirgas, tačiau, anot raitelės, yra bailiukas, vis kažko išsigąsta, todėl šeimininkės užduotis – jį nuraminti. „Matau, kad Abu Dabi turi potencialo – su juo tikrai dar galime daug ko pasiekti. Amžiaus limito, iki kada žirgai gali startuoti varžybose, nėra – viskas priklauso nuo žirgo sveikatos, formos. Startuoti žirgai pradeda maždaug nuo 4-erių metų amžiaus, varžybose galime pamatyti ir 16-os, ir 20-ies metų žirgų“, – kad Abu Dabi dar turi galimybių atsiskleisti, neabejojo raitelė.


Balandžio 11 d. Salantuose, prie Kregždinkalnio g., apie 30 arų plote degė žolė. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – ant žolės išpilti neužgesę pelenai. Pora dienų prieš tai Imbarės seniūnijoje, prie įvažiavimo į Erlėnų kaimą, sudegė visos mikroautobuso degiosios detalės. Manoma, kad to priežastis – transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas.

„P. n.“ informacija


Šiltėjant orams, dažniausiai balandį, prasideda ir didieji aplinkos tvarkymo darbai: deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Dėl neatsargumo su ugnimi atvirose teritorijose gali kilti gaisrai. Praėjusių metų balandį ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų, o šiemet žolė Lietuvoje jau liepsnojo 360 kartų.

Kur ir kada kurti laužą

Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė, mūsų rajone dėl degančios žolės kol kas buvo tik du ugniagesių iškvietimai, per abu kartus išdegė apie 20 arų plotas.

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką kilus 918-ai gaisrų ugnis nusiaubė 575 ha plotą. Specialistės žodžiais, nuo degančios pernykštės žolės liepsnos dažnai persimeta ir į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir, nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė. Nuo karščio žūva ir augalų šaknys, smulkūs gyvūnai, naudingi mikroorganizmai.

Gyventojai ugniagesių dažnai teiraujasi, kokiu atstumu galima kūrenti laužus, deginti augalinės kilmės atliekas. Specialistės patarimu, geriausia augalinės kilmės šiukšles kompostuoti arba krauti į specialius konteinerius ir išvežti. O jei norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, miškingos vietos ar durpyno. Prieš kuriant laužus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kad nebūtų pernelyg vėjuota ar karšta diena. Negalima palikti degančio laužo be priežiūros, be to, verta iš anksto būti apgalvojus, kaip reikėtų gesinti ugnį, jei ji netikėtai pradėtų plisti. Patariama šalia turėti vandens, gesintuvą ar kastuvą, kad būtų galima apkasti žemėmis. Griežtai draudžiama deginti nenupjautą žolę ar ražienas. Įvertinus, kad ugnies užgesinti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse arba tam tinkamose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų“, – akcentavo S. Vasiliauskaitė.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas