Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 26 %
Naktį3°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar iškeisite automobilį į nemokamą visuomeninį transportą Kretingos mieste?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1544) 2021-04-09

Sulos smagurių kelias – į Pastauninko parką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Paskanauti pavasarinės sulos užsimanęs kretingiškis – vienas ar su sėbrais – pragręžiojo kone visus Pastauninko parke greta kits kito augančius beržus.

Pastauninko parku praeinantys kretingiškiai po švenčių nustėro: tarp vadinamojo arkliukų tiltelio ir vaikų žaidimo aikštelės augančiame beržyne pragręžioti medžiai ir prie jų sustatyti plastikiniai „bambaliai“, kibirėliai, į kuriuos teka sula. Kažkas tiesiog užsimanė paskanauti šio gaivaus pavasarinio gėrimo, deja, tam pasirinkę ne privačią, o viešą vietą ir už tai gali užsitraukti baudą.

Pirmiausia – apie etiką ir estetiką

„Vos keli berželiai visame parke likę, bet ir tuos pačius dar kažkas sugalvojo žaloti. Plastiko taros ne tik neestetiškai atrodo, betgi ir nesaugu smaguriui – juk paaugliai tyčia gali, geriausiu atveju, kad ir iš upelio vandens vietoj sulos į juos prisemti‘, – stebėjosi į redakciją paskambinusi skaitytoja Viktorija V. Nustebo apie tai sužinoję ir Kretingos miesto seniūnijos atstovai, aplinkosaugininkai ir gamtininkai.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė, paklausta, gal medžiams nekenkia, tik žmonės pernelyg jautriai reaguoja į vaizdą, kai iš beržo tekinama sula, atsakė: „Manyčiau, kad pirmiausia tai ir yra estetikos ir etikos reikalas, o pažeidimas tai ar ne – reglamentuoja Savivaldybės želdinių priežiūros taisyklės. Gamtai žala gal ir nepadaryta, jei skylės medžiuose išgręžiotos teisingai. Tačiau parkas yra poilsio zona, ir tokie reginiai žmonėms nepriimtini, jiems sukyla neigiamos emocijos, ypač, kai šalia – vaikų žaidimo aikštelė.“

A. Klimienės manymu, beržai parke išsidėstę gana atokiai viens nuo kito, auga ne tokiomis sąlygomis kaip miške. Todėl jiems suvešėti jau savaime nėra palankių sąlygų. Ir jeigu žmonės kenkia savo veikla, medžiai dar labiau skursta.


Violeta DOMRIENĖ:

– Galėčiau sau leisti ir susimokėti, bet žinia, kad socialiniai tinklai apmokestinami, būtų nemaloni. Ypač dabar, kai karantinas, ir žmonės jau kuris laikas negali susitikti gyvai, nuvažiuoti vieni pas kitus į svečius. Bent per „feisbuką“ dar yra galimybė pabendrauti.

Edita SMALAKIENĖ:

– Socialiniai tinklai man kasdien reikalingi – tiek dėl nuosavo verslo, tiek asmeniškai. Jeigu sugalvotų „feisbuką“ apmokestinti, taško vis tiek nepadėčiau, naudočiausi ir toliau. Nemanau, kad tas mokestis būtų toks jau didelis.

Mindaugas JURGUTIS:

– Per brangus laikas, kad eikvočiau jį socialiniams tinklams. Geriau tuo tarpu per televizorių kokią laidą pasižiūriu. Bet mano vaikai „feisbuku“ naudojasi. Jeigu apmokestintų, turbūt turėčiau sumokėti, o kur dingsi? Ko tik nepadarome dėl vaikų.

Giedrius MEŠKYS:

– Turiu susikūręs „feisbuką“, bet prie jo per dieną praleidžiu ne daugiau, kaip kokias 10 minučių. Man nelabai ten įdomu, pasižiūriu, kas naujo įkelta, ir tiek. O jeigu dar ir mokestį reikėtų mokėti, tai, ko gero, visai nebesinaudočiau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Spręsti delegavo rajono tarybai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Kretingos rajono savivaldybės Atminimo ženklų įrengimo komisija praėjusį ketvirtadienį–penktadienį, be kitų klausimų, aptarė ir kretingiškio Stasio Šimkaus iniciatyvą Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus atminimą įamžinti įteisinus Kretingos rajono herbą, panaudojant Chodkevičių giminės herbo simbolį – Grifą, arba grifoną.

Rajono Savivaldybės tarybos ir komisijos nariui Dariui Petreikiui pasiūlius, tęstiniame komisijos posėdyje dalyvavo ir idėjos autorius S. Šimkus, kuris išsakė istorinius ir teisinius argumentus, kodėl Kretingos rajono savivaldybė rajono herbu turėtų pasirinkti Chodkevičių giminės simbolį.

Atminimo ženklų įrengimo komisijos pirmininkas Dangiras Samalius „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad komisija pagal savo nuostatus negali svarstyti klausimų, susijusių su herbo parinkimu ir tvirtinimu, todėl iniciatyvos autorius S. Šimkus dėl to raštu turėtų kreiptis į rajono Savivaldybės tarybą.

S. Šimkus gi tvirtino, kad, jam dalyvaujant posėdyje, jis išgirdęs ir supratęs, jog į rajono tarybą pagal savo kompetencijas gali ir turėtų kreiptis Atminimo ženklų įrengimo komisija.

Tą patį patvirtino ir šios komisijos narys D. Petreikis, kurio pastebėjimu, Atminimo ženklų įrengimo komisija iš tiesų neturi kompetencijos tokiems klausimams spręsti, tačiau būtent ji turėtų kreiptis į rajono tarybą ir inicijuoti svarstyti klausimą dėl Kretingos rajono herbo.

„Pasiūliau, kad, norint įamžinti Jono Karolio Chodkevičiaus atminimą, rajono Savivaldybės pastate apskritai galėtų atsirasti istoriniai Kretingos herbai su aprašymais, kas taip pat įprasmintų miesto kūrėjų atminimą ir jo raidą“, – sakė D. Petreikis, kuris pasidžiaugė, kad jo idėjai pritarė ir Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Komisijos posėdžiui pasibaigus, „Pajūrio naujienos“ nuomonės paklausė ir kraštiečio, istorijos žinovo, Heraldikos akademijos direktoriaus Pauliaus Vaniuchino.


Kretingos rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų projektų vertinimo komisija, vadovaujama vicemero Dangiro Samaliaus, kovą paskirstė biudžeto lėšas rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms – jos komisijai vertinti pateikė 32 paraiškas, pagal kurias iš rajono Savivaldybės buvo prašoma 28,6 tūkst. Eur.

„Kadangi Savivaldybės biudžete nevyriausybinių organizacijų projektams Savivaldybės biudžete buvo numatyta skirti 12 tūkst. Eur, komisijai buvo nemenkas iššūkis įvertinti pateiktus projektus ir paskirstyti lėšas, – dar kovo mėnesio rajono Savivaldybės tarybos posėdyje teigė D. Samalius, atsakydamas į tarybos nario Dariaus Petreikio paklausimą, kodėl organizacijos dar nežinančios, kiek gaus lėšų ir kaip įvertinti jų projektai. – Aš suprantu, kad visos organizacijos nori gauti kuo daugiau lėšų, tačiau mūsų esminis vertinimo kriterijus buvo projektų aktualumas ir kiek žmonių poreikių jis tenkina. Tarkim, viename projektų buvo išreikštas ketinimas pirkti seifą – tokiems norams tikrai nepritarsime.“

D. Samalius „Pajūrio naujienoms“ taip pat paaiškino, kad prie kai kurių projektų, pavyzdžiui, kuriuos organizacijos laimėjo dalyvaudamos kitose programose – tarkim, Lietuvos kultūros tarybos, Savivaldybė buvo pasižadėjusi prisidėti ir tą pažadą įvykdė, paskirstant nevyriausybinių organizacijų lėšas. Taip nutiko su dviem viešosios įstaigos (VšĮ) „Ceklio kuršiai“ projektais „Kardo rinktinės partizanų takais“ ir „Partizanų trobos Salantuose įveiklinimas“ – abiem projektams gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, Savivaldybė prie jų vykdymo prisidėjo 30 proc., tai yra kiekvienam jų komisija skyrė po 1 tūkst. Eur.

Projektui „Pažinkime Kretingos krašto moteris“ Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras gaus 950 Eur, šio centro projektui „Smurtas artimoje aplinkoje. Netoleruok“, kuriam buvo prašyta 1 tūkst. Eur, finansavimas neskirtas.


Visa apėmusi koronaviruso pandemija Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenei nesutrukdė tobulėti ir siekti pokyčių: pastaraisiais metais mokykloje ypač didelis dėmesys skiriamas bendruomenės narių socialinės emocinės kompetencijos, ugdymo, atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes, plėtojimui. „Didesnes galimybes įgyvendinti numatytas veiklas mums suteikė Kokybės krepšelio projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigė Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

Socialinio emocinio ugdymo, skaitymo strategijų mokymai mokiniams ir jų tėvams, specialieji aukštesniojo mąstymo gebėjimo moduliai didesnį potencialą turintiems mokiniams, pagalbos mokiniui teikimo modelis, mokytojo padėjėjo etatas budinčioje klasėje, konsultacijos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, Visos dienos mokykla pradinių klasių mokiniams – visa tai Marijono Daujoto progimnazijoje, kurioje šiuo metu mokosi 832 mokiniai, pasiekta per pradėtą vykdyti Kokybės krepšelio projektą. Jo lėšos nukreiptos konkrečioms veikloms, ir vienam V–VIII kl. mokiniui yra skiriama 354 Eur.

Mokyklos vadovė R. Viskontienė apgailestavo tik dėl vieno: kad per pandemiją teko pristabdyti Visos dienos mokyklos pradinių klasių mokiniams veiklą: „Projektas – geras, pasiteisinęs, ir turime vilties, kad jį vykdysime ir kitais mokslo metais, juolab kad Kokybės krepšelio projektas pratęstas dar pusmečiui ir tam skirtas lėšas bus galima perkelti į kitus mokslo metus.“

Socialinis emocinis ugdymas – emocijoms pažinti

Marijono Daujoto progimnazijos psichologė Renata Jasevičienė neabejojo, kad emocinis intelektas yra ypač svarbus sėkmingam vaiko gyvenimui: „Atėjo laikas į vaiką, mokinį žiūrėti kaip į asmenybę, o ne tik kaip į akademinį vienetą.“ Kad progimnazijos mokiniai, jų tėvai galėtų gilinti socialines emocines kompetencijas, mokykla iš Kokybės krepšelio lėšų surengė paskaitų ciklą. „Esmė – išmokyti stebėti savo jausmus, dalintis emocijomis, atkreipti dėmesį į gražius dalykus, atskleisti savo gerąsias puses, įžvelgti savo vertę“, – vardino R. Jasevičienė, kurios pastebėjimu, specialistai turi įdėti daug darbo, kad emocinio raštingumo išmoktų ne tik vaikai, bet ir mokytojai, nes kuo aukštesnis emocinis intelektas, tuo žmogus geriau paskirsto savo laiką, pasitiki savimi, moka išlaikyti pusiausvyrą.

Plačiau suvokti bazines emocijas mokomi ir pradinukai: psichologės, mokytojų tikslas – kad mažesnieji mokėtų atpažinti iki 64 emocijų, kurias jie savo klasėse fiksuoja emometru.

„Žinoma, daug dirbama ir individualiai, kas taip pat duoda rezultatą“, – tvirtino R. Jasevičienė.

Kolegė progimnazijos socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė tikino, kad socialinis emocinis ugdymas yra svarbus kasdien – nuo pasisveikinimo atėjus į mokyklą ir atsisveikinimo išeinant iš jos. „Mokiniai pradeda suprasti – jeigu gebu valdyti emocijas, vadinasi, ir mano pasiekimai yra gerokai didesni“, – emocinio intelekto svarbą įvardino pedagogė, pasidžiaugusi, kad pagal įgyvendinamą Kokybės krepšelio projektą mokykla galėjo pasikviesti tokius kompetentingus lektorius, kaip psichologą Tomą Lagūnavičių, vaikų ir paauglių psichiatrę Eglę Žilinskienę.

Progimnazijos psichologės R. Jasevičienės pastebėjimu, ir tarp mokytojų vis dažniau kalbama apie jausmus, emocijas, jų svarbą – taip mokykloje visų pastangomis kuriama emociškai kultūringa aplinka.


Kretingos meno mokyklos pedagogė Silvija Stanienė, savo pačios pastangomis išleidusi natų knygelę, tikisi, kad jos noras fortepijono pamokas paversti patraukliu mokiniui užsiėmimu bus įvertintas kolegų.

Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojai Silvijai Stanienei karantino laiką pavyko išnaudoti ypač produktyviai: dirbdama kasdien po kelias valandas ji per gerą mėnesį įgyvendino seną savo idėją – išleido muzikos mokymo ir mokymosi leidinį „Virė virė košę“, kuriame publikuojamos pačios pedagogės aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pirštų skaičiuotės-žaidimai ir mankšta muzikos pedagogams padės profesionaliai mokyti fortepijono pradžiamokslio.

„Visada galvojau – ką tokio padarius, kad patys mažiausieji meno mokyklos mokiniai, fortepijono specialybės atėję mokytis pirmokai, nepatirtų streso dėl „neteisingo“ piršto ar ne taip klaviatūrą palietusios rankos“, – prisipažino S. Stanienė, sukaupusi 16 metų fortepijono pedagogės darbo patirtį.

Mokydama vaikus ji patyrė, kad dauguma rekomendacijų yra susijusios su praktika, kai vaikas groja viena ranka, kita ilsisi, o kai kita ranka reikia pataikyti į tuos pačius klavišus, keičiant pirštus, vaikas patiria stresą, jam nebemiela mokytis groti. „Prieš kelerius metus mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio rūpesčiu buvo nupirkta naujų vadovėlių, viename kurių jau bandoma parodyti, kaip groti visais penkiais pirštais abiem rankomis, tačiau ta metodika man nelabai patiko“, – priežastis, privertusias intensyviai ieškoti informacijos ir ją pritaikyti savo darbe, įvardino pedagogė.

Deja, tačiau visi gerieji pavyzdžiai skambėjo kitų šalių – Prancūzijos, Anglijos, Amerikos – liaudies melodijomis. „Kilo apmaudas – o kodėl negalėtų suskambėti lietuvių liaudies dainos“, – sakė S. Stanienė, savo išleistoje natų knygoje mūsų tautos daineles ir sudėliojusi abiem jaunojo pianisto rankoms ir sukūrusi mokytojo, arba akompaniatoriaus, partiją. Numatomas to rezultatas – kad vaikas nebeišgyvens dėl abiejų rankų padėties, o mokytojo pritarimas suteiks tam tikro grojimo džiaugsmo. Juolab kad S. Stanienė mums visiems žinomas vaikiškas liaudies dainas – „Virė virė košę“, „Siūlai, siūlai“, „Pas motulę augau“, „Tupi žvirblis kamine“, „Ant kalno karklai“, „Garnys, garnys“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, „Mano batai buvo du“, „Jurgeli, meistreli“ ir kitas – įvilko į smagų, linksmą bugy, rokenrolo, tango, disko, regtaimo rūbą.

Aranžuočių autorė mano, kad vaikai, mokydamiesi groti pagal jos sudėliotas natas, jau po mėnesio-dviejų galės pagroti ir kitiems – draugams, tėvams.


Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje.

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu.

Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro, Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov.

Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija

Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais.

Pasak gydytojo psichiatro P. Osipov, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad lošimai ir lažybos internetu itin populiarėja, o pirmą kartą pabandžiusių lošti amžius jaunėja – manoma, kad šie procesai galimai susiję. Nors rekreacinis arba laisvalaikio lošimas numato pramogą, nesukeliančią pačiam lošėjui arba jo artimiesiems žalos ir diskomforto, yra labai plona linija tarp nekaltos pramogos ir gyvenimą kardinaliai keičiančių pasekmių.

„Jeigu jums kada nors teko pralošti daugiau, nei jūs planavote, skirti šiai pramogai daugiau laiko, nei norėjote, skolintis pinigų lošti, slėpti lošimą nuo kitų žmonių, jausti gėdą, kaltę ar apgailestavimą dėl tokio žaidimo rezultatų – greičiausiai kalba eina jau ne apie pramogą, bet apie probleminį lošimą, o galimai net ir apie priklausomybę“, – atkreipia dėmesį gydytojas psichiatras P. Osipov.



Kryželiu siuvinėti kretingiškės Dianos Žukauskaitės skirtukai knygoms.

Meniški kryželiu siuvinėti skirtukai knygoms su senovės baltų ženklais, žmonių inicialais, gamtos vaizdais, geometrinėmis figūromis ir vaikiškais piešiniais. Kelias dešimtis jų, sukurtų Kretingos rajono kultūros centro darbuotojos Dianos Žukauskaitės, bus galima išvysti balandžio pabaigoje šio centro tinklalapyje surengtoje virtualioje personalinėje parodoje.

Nuo seno siuvinėjanti, tik labiau – paveikslus, D. Žukauskaitė sakė, kad prieš porą metų jai kilusi mintis sukurti meniškus skirtukus knygoms.

„Labai patogu tokias savo rankomis padarytas, o dažnai – ir kiekvienam atskirai apgalvotas, smulkmenas išdovanoti draugams, įvairių švenčių dalyviams, skaitovams. Tiesiog nešiojuosi jų ir kuprinėje: einu gatve ir staiga pamatau mielą pažįstamą veidą – šast išsitraukiu ir padovanoju. Žmogus nustemba – padovanoju gerą nuotaiką, malonu ir jam, ir man pačiai“, – kalbėjo kūrėja.

Jos sukurti knygų skirtukai – dviejų rūšių: tradiciniai stačiakampiai per knygos ilgį ir keturkampiai, užmaunami ant knygos lapo kampo. Kiekvienam darbui D. Žukauskaitė iš anksto pasiruošia eskizą, pagal kurį į specialią skirtingų tankių drobę – kanvą – perkelia siuvinėjamą motyvą. Nors, atviravo, siužetų – pilnas internetas, tačiau iš esmės ji mėgstanti juos susigalvoti pati.

„Buvo metas, kai labai domėjausi baltų ženklais, – buvau sukūrusi visą seriją paveikslų. Tai atsirado iš to, kad bičiulių latvių folkloro kolektyvo nariams sumaniau padovanoti specialias kišenes – dalmonų imitacijas. Tuomet ir pradėjau domėtis, ką gi ant jų išsiuvinėjus. Kadangi abi mūsų tautas sieja istorinė praeitis, pagalvojau, kad reikia paieškoti baltiškų motyvų. Ir taip kuo toliau, tuo giliau – buvo labai įdomu panagrinėti baltų ženklus, simbolius, sužinoti jų prasmę. Todėl tie ženklai vis dar gyvena manyje, sukirba mintis, ir retkarčiais sumanau juos perkelti į skirtukus“, – kalbėjo kūrėja.

Įprastai D. Žukauskaitės kuriamų užmaunamų skirtukų dydis – 7x7 cm, pagal pasirinktą tankį viename piešinyje jai tenka išsiuvinėti per tūkstantį akelių. „Kuriant ilsisi galva. Kaip ir vasarą, dirbant gėlyne ir darže tėviškėje, Kūlupėnuose, kur, į amžinybę iškeliavus abiem tėvams, liko jų butas. Kretingoje žiemoju, o vasaras leidžiu tėviškėje. Esu žemdirbio vaikas: nuo vaikystės visas piktžoles pažinojau, visų mamos puoselėtų, ir ne tik, gėlių pavadinimus. Kai manęs paklausia, kam tau to daržo reikia, atsakau: kad negalvočiau, ar darbas atitinka teisinį aktą, ar teisingai padariau“, – šmaikštavo pašnekovė.


Tadas Girininkas „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“.

„Solistui visada būna malonu, kai sulaukia publikos pripažinimo. O jeigu už sukurtą vaidmenį, už sunkų darbą nusipelnai dar ir „Auksinio scenos kryžiaus“ – tai didžiulis įvertinimas, tai – tiesiog laimė“, – prisipažino operos solistas Tadas Girininkas, šiemet Tarptautinės teatro dienos proga apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausias metų solistas už Dalando vaidmenį Richardo Vagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) ir Henriko vaidmenį Gaetano Donicečio operoje „Ana Bolena“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT).

Saksofoną iškeitė į vokalą

Šiauliuose gimęs, nuo pat ankstyvos vaikystės Palangoje augęs Tadas Girininkas sako ir pats nežinąs, iš ko paveldėjęs muzikalumo geną: gal iš muzikalios sielos senelio, gyvenusio Palangoje, gal iš kito, Šiauliuose gyvenusio senelio, kurio turėtą turtingą akordeonų kolekciją jis atsimenąs nuo mažumės. Gabų septynmetį, tuometinio Palangos vaikų darželio „Saulutė“ pradinuką, pastebėjo ir mokytis pakvietė atranką surengę Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogai.

„Iš pradžių apie dainavimą net negalvojau, juolab kad ir su vokalu susijusios specialybės nebuvo: visi dainavome chore, grojome fortepijonu, – leidosi į prisiminimus T. Girininkas. – Berods, šeštoje klasėje, kai reikėjo rinktis specializaciją, panorau groti saksofonu: gal patiko pati instrumento forma, gal – neįprastas skambesys. Ir į Lietuvos muzikos akademiją Vilniuje 2000-aisiais įstojau tęsti saksofono studijų. Po kurio laiko kažkas – gaila, neprisimenu, kas, – man pasiūlė: „Turi puikų balsą, tau reikia dainuoti“. Likimas suvedė su profesoriumi Vladimiru Prudnikovu, ir, palikęs saksofoną, 2003 metais perėjau į vokalo studijas“.

Pasak solisto, klasikinė muzika jam visą laiką buvusi prie širdies, nepaisant to, kad saksofonas artimesnis džiazui. O dabar jis gali drąsiai pasakyti: klasikinė opera yra jo tikroji didžioji meilė.


Airijoje gyvenantis grupės „Nojus Live Music“ įkūrėjas, dainininkas, gitaristas Darius Mileris-Nojus – vienas renginių organizatorių, kurio pastangomis prasmingos eilės apjuosė pasaulį.

Pasaulinės poezijos dienos proga Airijos lietuvių kultūros asociacija kartu su visuomenine organizacija „Lyrikos vakarai“, „Nojus Live Music“ ir Airijos lietuvių bendruomene pristatė Pasaulio lietuvių virtualią poezijos kelionę. Renginį globojo Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje ir Pasaulio lietuvių bendruomenė. Kovo 21-ąją – Pasaulinę poezijos dieną – 21-os šalies poetus, skaitovus ir atlikėjus internetinėse paskyrose stebėjo per 4 tūkst. žiūrovų.

Dalyvius ir žiūrovus eilėmis pasveikino šventės organizatoriai buvusi ilgametė Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Kochanauskaitė-Raižienė ir Darius Mileris-Nojus. Tada kas kelias minutes keitėsi Lietuvos Vyriausybės atstovų, Lietuvos ambasadoriaus Airijoje J. E. Marijaus Gudyno, Lietuvos Respublikos Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke bei 25 dalyvių veidai.

Ištarto žodžio prasmė

Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu ji gali pasakyti“ , tad pagrindinės išgirstų eilių ir dainų temos apėmė tėvynės ilgesį, neužtikrintumą dėl rytojaus, jautrumą, viltį ir lietuvišką kuklumą. Štai keletas pavyzdžių. Jūratė Leonavičiūtė (Jungtinė Karalystė) sutapatina laiką su nuolat kintančia žmogaus egzistencija: „Į laiką, kurio nėra/Per amžinybės srovenimą/Supyliau save./Atėjau į žemę saulės taku/Čia save iš naujo renku./Po spindulį, pamažu/Statau savo gyvenimą.“ Jutta Noak (Vokietija), eilėraščiu „kūno izoliacija...“ priminė, kad tebegyvenam koronaviruso laiku, kai „užsitęsusi kūno izoliacija/lyg drykstantis audinys/laikinai apsigyvena/siuvimo mašinoje/nauji apdarai/priedanga kūnui dilgčioja akis/kaukė veidui trukdo/dygsniuoti žodžius.“ Valdo Kišūno (Airija) abejonės persipina su viltimi eilėse „Aš Tikiu“: „Švelnink prigimtį kur mindo/mano šviesų veido žvilgsnį,/Duok lašelį nusipraust,/Skirk minutę Tave garbint --- /Sutiksiu ką, jei bėgsiu šitaip greitai,/O ką pajausiu, jei klausiu vis – „kodėl.“


J. Pačinskas teigė, jog iš visų žymių žmonių, dalyvavusių jo ir kolegos pokalbių laidoje, didžiausią įspūdį vaikinui palikęs svečias buvo Rytis Zemkauskas (dešinėje).

Ko gero kiekvienas svajojame apie darbą, kuris mums teiktų džiaugsmą. Iš Palangos kilęs Justas Pačinskas, šiuo metu randantis laiko net dviem darbams, apie vieną jų vis dar atsargiai kalba kaip apie pomėgį, gimusį iš meilės kinui ir vienuolika metų skaičiuojančios užrašų knygutės.

Meilė kinui užgimė dar vaikystėje

Dvidešimt ketverių palangiškio Justo Pačinsko meilė kinui prasidėjo dar vaikystėje. „Atsimenu, anksčiau mano mama žiūrėdavo daug filmų, taigi nuo mažų dienų juos žiūrėjau ir aš. Tuomet itin žavėjausi fantastika, ypač atmintin įsirėžė trilogija „Atgal į ateitį“. Tai – vienas mano mėgstamiausių filmų iki šiol“, – su šypsena kalbėjo pašnekovas.

Jis prisiminė 2009 metus, kuomet sužinojo apie kino teatruose pasirodysiančią antrą filmo „Transformeriai“ dalį ir pradėjo nuodugniai ieškoti apie jį informacijos internete: skaityti, žiūrėti medžiagą iš filmavimo užkulisių ir panašiai. „Toliau viskas vyko sniego gniūžtės principu – kinu, bėgant laikui, pradėjau domėtis vis labiau ir labiau“, – prisipažino J. Pačinskas.

Danijoje finansų valdymo studijas baigęs vaikinas teigė, kad į užrašų knygutę matytus filmus surašyti pradėjo neatsitiktinai. „Dar mokykloje lankiausi pas korepetitorę, su kuria labai gerai sutarėme. Būtent ji man ir padovanojo užrašinę bei pasiūlė joje surašyti visus peržiūrėtus filmus. Šioje užrašų knygelėje buvau sudaręs jau gana ilgą sąrašą, tačiau dabar turiu šiam reikalui skirtą virtualią programėlę, kurioje žymiuosi, vertinu ir trumpai apžvelgiu peržiūrėtus filmus ar serialus“, – aiškino šiuo metu Vilniuje gyvenantis ir dirbantis vaikinas.

Pomėgį pavertė darbu

Be išlaidų kontrolieriaus darbo farmacijos kompanijoje, J. Pačinskas kartu su kolega Dario Voitukevez kuria turinį savo internetinei tinklalaidei pavadinimu „Pasiklydę ekrane“. „Vasarą, kai grįžau iš Danijos, laiką leidau Palangoje ir man kilo idėja pradėti tinklalaidę kino tema. Pasiūliau tai savo geram draugui kino apžvalgininkui Dario ir jis sutiko. Galiausiai pasikalbėjome su vienu Youtube kanalo „Negyvas eteris“ kūrėjų Rolandu Mackevičiumi ir jis leido mums pabandyti kurti savo laidą“, – apie pokalbių laidos „Pasiklydę ekrane“ pradžią pasakojo palangiškis.

Dar 2020 metų spalį kartu su kolega pirmą tinklalaidės laidą Youtube platformoje patalpinęs J. Pačinskas tikino, kad kol kas po vaizdo įrašais jiedu susilaukiantys iki keliasdešimties tūkstančių peržiūrų. „Savo tinklalaidėje kalbame apie kino industriją, filmus, serialus, išsamiai juos apžvelgiame, suteikiame žiūrovams rekomendacijų, todėl turime konkrečia auditoriją. Ir, nors kino mėgėjų bendruomenė Lietuvoje gana didelė, jo apžvalgininkų ir panašaus tipo turinio, kokį kuriame mes, internete nėra daug“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot J. Pačinsko, kas savaitę pasirodančioje laidoje „Negyvas eteris“ vaikinai sulaukia įvairiausių įžymių svečių. „Kol kas man asmeniškai didžiausias pasiekimas kuriant šią tinklalaidę buvo Ryčio Zemkausko dalyvavimas joje. Jis yra tarsi Lietuvos kino guru, tad pats faktas, kad tokioje naujoje laidoje pasirodė šis žmogus, man buvo labai svarbus“, – paaiškino vaikinas.


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Alfonsas Motuzas (iš kairės), Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir jo pavaduotojas Saulius Tamulevičius.

Vakar Kretingos rajono savivaldybėje apsilankęs Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla su rajono vadovais aptarė būsimą naujo Policijos komisariato pastato statybą.

– Gerbiamas komisare, ar šis susitikimas buvo naudingas?

– Kol kas aš patenkintas rajono Savivaldybės administracijos požiūriu, radome bendrą kalbą. Idėją Kretingoje pastatyti naują policijos komisariato pastatą galėtume realizuoti per 3–5 metus. Statybos darbai vyktų kur kas greičiau, bet neabejojame, kad atsiras biurokratinių brūzgynų, kuriuos reikės įveikti. Mūsų organizacijos patirtis rodo, kad, ką susiplanuojam, įgyvendinam. Šiuo metu Lietuvoje kyla daug naujų policijos pastatų.

– Kas finansuos policijos pastato Kretingoje statybą? Apie kokią sumą galėtume kalbėti?

– Planuojame lėšų gauti iš valstybės biudžeto – galbūt iš Vyriausybės programų. Galutinis sprendimas nepriimtas. Suma siektų per milijoną eurų.

– Ar jau turite pastato viziją?

– Kol kas tik tiek, kad jis būtų pastatytas 30 arų plote. Kalbėjomės apie kelis galimus sklypus, visi jie pasirodė patrauklūs. Bet galutinį žodį tars Kretingos policijos komisariato bendruomenė, kuri labiausiai jaučia gyvenimo pulsą. O apsispręsim artimiausiu metu. Norėtume, kad pastato architektūra derintųsi prie Kretingos miesto pastatų ansamblio, todėl projektuojant mūsų specialistai padirbės su Kretingos rajono specialistais. Geriausias variantas bus tas, kuris simbolizuos Kretingos kaip modernaus miesto vystymąsi.

– Pastačius naują modernų pastatą galbūt ketinate komisariatui sugrąžinti kai kurias buvusias funkcijas, pavyzdžiui, operatyvinį darbą?

– Operatyvinis darbas šiandien organizuojamas iš Klaipėdos apskrities, ir matome daug pliusų, kadangi, reikalui esant, sutelkiami visi apskrities pajėgumai. Kaip tobulinti šią veiklą – nuolatinis mūsų galvos skausmas, atliekame ir įvairius eksperimentus, ieškom geriausio veiklos būdo. Labai paprastai atsakysiu: ne, kriminalinės žvalgybos funkcijų į rajoninius policijos komisariatus grąžinti neplanuojame. Dabartinis modelis, kai funkcija vykdoma iš apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, yra efektyvesnis.


Balandžio 3 d. Kretingos „Minijos“ futbolo komanda, treniruojama Gvido Juškos, sostinėje pasiekė pirmąją šio sezono pergalę ir, 1:0 įveikę Vilniaus BFA (Baltijos futbolo akademija), įsirašė pirmuosius tris taškus.

„Jauna ambicinga komanda, pasipildžiusi pajėgiais legionieriais, turi tris žaidėjus iš Kolumbijos, o Sandoval Yepes diriguoja visam komandos žaidimui. Manau, ši komanda, lyginant su praėjusiais metais, tikrai sustiprėjusi ir atims taškų ne iš vieno varžovo“, – taip Vilniaus BFA pristatė „Minijos“ komandos trenerio asistentas Martynas Viluckas.

Rungtynes aktyviau pradėjo aikštės šeimininkai, o „Minijos“ komanda bandė savo pavojingų momentų ieškoti kontratakose. Pirmąjį pavojingą momentą Kretingos komandoje sukūrė legionierius iš Japonijos Shogo Osawa, bet varžovų vartininkui pavyko apsaugoti savo komandos vartus. Antroje pirmo kėlinio pusėje varžovų vartams galva net keletą kartų grasino „Minijos“ gynėjas Ričardas Šveikauskas, po vieno smūgių kamuolys net buvo atsidūręs BFA komandos vartuose, bet teisėjas užfiksavo nuošalę, ir įvartis nebuvo įskaitytas. Po dar vieno smūgio kamuolį sustabdė varžovų vartininkas.


Atšvęsti Pasaulinę autizmo dieną į Kretingos parapiją susirinko būrys asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovų iš Klaipėdos.

Gerokai prieš metus Kretingoje įsikūrusi asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ buria šeimas, auginančias autistiškus vaikus, specialistus ir bendradarbiauja su Lietuvos autizmo asociacija bei jos padaliniais miestuose. Kretingos asociacijos vadovės Rimos Neverauskytės-Brundzienės žodžiais, šis balandis yra autizmo supratimo mėnuo, todėl visi jų renginiai skirti supažindinti visuomenę, kas yra autizmas.

Bendradarbiaujant su Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistais, Kretingos visuomenei atsirado įdomi galimybė patirti, kaip pasaulį mato autistiški vaikai – tam į pagalbą ateina specialūs virtualios realybės, arba simuliaciniai, akiniai.

„Šiuos akinius vienam mėnesiui mums parūpino kolegos iš Alytaus asociacijos. Dabar įranga keliauja per mūsų rajono švietimo įstaigas, labiausiai – darželius, nes mokyklose dar nevyksta visų pamokos. Auklėtojos, specialistai šiais akiniais gali bent trumpam „įlipti į autistiško vaiko klumpes“, patirti ir įsivaizduot, koks yra tokio vaiko pasaulis“, – patikino R. Neverauskytė-Brundzienė.

Balandžio 1-ąją kartu su „Klaipėdos lietaus vaikų“ asociacijos vadove Rita Karveliene jos surengė paskaitą apie autizmą ir pasidalijo savo šeimų patirtimi Salantų gimnazijoje.

O balandžio 2-ąją, Pasaulinę autizmo supratimo dieną, kuri sutapo su Didžiuoju penktadieniu prieš Velykas, Klaipėdos asociacijos šeimos atvyko ją paminėti į Kretingos katalikų parapiją. Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas, tarnaudamas Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, buvo šios asociacijos dvasinis vadovas. Jis ir dabar savanoriauja vasaros stovyklose ir suteikia „Lietaus vaikų“ bendruomenei pranciškonų vienuolyno pastogę. Balandžio 22-ąją kretingiškiai išvien su Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriumi „Zoom“ platformoje rengia virtualų renginį visuomenei. Jame dalyvaus Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė ir žurnalo apie autizmą „Lietaus vaikai“ vyriausioji redaktorė Barbora Suisse bei autizmo diagnozę turintis VU magistro studijas baigęs programuotojas Povilas Staniulis.


Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė: „Džiaugiuosi galėdama dirbti dėl Kretingos žmonių gerovės.“

Kretingos rajono savivaldybės direktorius Egidijus Viskontas informavo, kad šiuo metu Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė šiuo metu vykdo ir skyriaus vedėjo funkcijas.

K. Gimžauskaitė-Mažonienė Klaipėdos universitete yra įgijusi lietuvių filologijos ir socialinio darbo bakalauro laipsnius, nuo 2007 metų savo įgytas teorines ir praktines žinias pritaiko dirbdama Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje. „Darbą pradėjau dirbdama specialiste dėl nemokamo maitinimo mokyklose organizavimo, nuo 2009 metų tapau vyriausiąja specialiste, atsakinga už socialinių paslaugų Kretingos rajone koordinavimą“, – savo karjerą apibūdino ji.

Įgijusi darbinės patirties ir įvertinimo nuo šių metų balandžio mėnesio K. Gimžauskaitė-Mažonienė buvo paskirta skyriaus vedėjo pavaduotoja.

„P. n.“ informacija


Rudenį tarptautiniame Palangos oro uoste 45 dienoms nutils lėktuvų gausmas: trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad būtų skirta lėšų oro uosto infrastruktūrai atnaujinti. Parengiamieji darbai prasidės jau netrukus, o pagrindiniai darbai numatomi rugsėjo-spalio mėnesiais – tuo metu oro uosto darbą planuojama stabdyti.

Palangos oro uostas yra gyvybiškai svarbus logistikos centras visam Vakarų Lietuvos regionui, sudarantis sąlygas regiono įmonių atstovams pasiekti savo klientus ir rinkas tiek Skandinavijos regione, tiek ir visoje Europoje. Taip pat jis yra ir vienas svarbiausių faktorių į regioną pritraukiant užsienio turistus.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti saugią ir nepertraukiamą Palangos oro uosto veiklą, išvengti skrydžių ribojimų dėl susidėvėjusios infrastruktūros, šio oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takams ir peronui rekonstruoti skiriama 10,25 mln. eurų. Susisiekimo ministerijos siūlymu trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad tokia biudžeto lėšų suma būtų panaudota oro uosto reikmėms, laikinai sumažinant kitų susisiekimo sektoriaus reikmių finansavimą.


Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis, 1912 m. KPD archyvo nuotr.

Pajūryje, prie Nemirsetos, planuojamas naujas jūrinis traukos objektas – Klaipėdos universitetas (KU), bendradarbiaudamas su Palangos miesto savivaldybe, planuoja restauruoti ir universiteto  poreikiams, edukacinei veiklai pritaikyti Nemirsetos valčių gelbėjimo stotį. Tokius planus antradienį Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas aptarė su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.

Vienintelė Lietuvos pajūryje

Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis – vienintelė išlikusi Lietuvos pajūryje iš šešių XIX a.  buvusių šios paskirties pastatų. Kovo mėnesį ji, Vyriausybės nutarimu, patikėjimo teise perduota Klaipėdos universitetui. Pasak A. Razbadausko, gavus finansavimą, kultūros paveldo objektas bus restauruojamas ir pritaikomas šių dienų reikmėms: čia planuojama įkurdinti jūros aplinkos tyrimo stotį.

Dar viena galima funkcija – jūrinių sporto šakų centras-laboratorija. Ji aktuali KU, sėkmingai vykdančiam laisvalaikio sporto studijų programą. Atgimusi Nemirsetos valčių gelbėjimo stotis matoma ir kaip edukacijos centras jaunimui, turėsiančiam galimybę iš arčiau susipažinti su senąja valčių gelbėjimo stoties veikla.

„Mūsų tikslas – įkvėpti gyvybės daugelį metų pajūryje merdinčiai Nemirsetos valčių gelbėjimo stočiai, derinant mokslinę, edukacinę ir rekreacinę paskirtis. Lietuvos pajūryje išlikę ne tiek jau daug senųjų jūrinės kultūros paveldo ženklų. Manome, kad šio statinio istorinė funkcija leistų čia sėkmingai organizuoti edukacines veiklas jaunimui. Tuo pat metu čia gali būti plėtojami jūros tyrimai ir jūrinio sporto šakos. Svarbiausia, kad ši vieta taptų gyva ir tarnautų visuomenės reikmėms“, – teigė KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.


Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, nuo kovo 20 iki balandžio 6 d. Kretingos rajone kilo 6 gaisrai. Balandžio 4 d. Ežero gatvės gale Rūdaičiuose degė laužas ir žolė.

Balandžio 3 d. Kretingos mieste, Vytauto g., degė gyvenamojo namo stogas. Labiausiai tikėtina, kad gaisrą sukėlė iš kamino ant stogo konstrukcijų patekusi kibirkštis.

Balandžio 3 d. suodžiai degė ir Kretingos mieste esančiame gyvenamajame name Klaipėdos gatvėje.

Balandžio 1 d. Rubulių k., skydinėje prie Mėtų g., degė graužikų pažeisti elektros laidai.

Kovo 23 d. Kartenoje, Žvyro g. esančiame gyvenamajame name, suodžiai buvo užsidegę tarp plytinio kamino ir metalinio jo įdėklo. Kad nuo karščio neužsidegtų suodžių likučiai, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė prieš dedant įdėklus gyventojams patarė kruopščiai išvalyti kaminų angas. Kovo 20 d. atviroje teritorijoje Gaudučių k. degė neprižiūrimas laužas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybė kviečia senjorus, mokytojus, abiturientus, asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis ir kitus asmenis iš prioritetinių grupių registruotis skiepui nuo COVID-19 ligos „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcina. Dėl skiepijimo nuo COVID-19 ligos būtina susisiekti su savo asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

KAS GALI SKIEPYTIS:

• Senjorai (per 65 m.);

• Visi pedagogai, švietimo įstaigose dirbantys darbuotojai;

• Abiturientai (sulaukę 18 m);

• Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis;

• Asmenys, turintys specialiųjų poreikių, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, bei juos slaugantys šeimos nariai;

• Gyvybiškai svarbias valstybei ir visuomenės funkcijas vykdantys asmenys, pvz., policijos pareigūnai, ugniagesiai, kariai, žvalgybos pareigūnai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės ir Savivaldybės įmonių darbuotojai ir kt.

• Darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, kurie vykdydami savo funkcijas tiesiogiai kontaktuoja su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir kt.);

• Darbuotojai, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose (išskyrus viešojo maitinimo įstaigas), tiesiogiai susiję su maisto produktų gaminimu.

• Darbuotojai, dirbantys didelėse įstaigose, įmonėse ar organizacijose, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų.

KOKIOS LĖTINĖS LIGOS SUTEIKIA PRIORITETĄ SKIEPYTIS?

• gaunantys imunosupresinį ar imunomoduliuojantį gydymą (D69.0, D71, D80.0 – D89.9, I83.0, I83.2, K50 – K52, K74.3, K74.5, K75.4, K83, K86.1, L10 – L14, L20.8 – L20.9, L41.2, L43.0-L43.9, L44.0, L50.1, L50.8, L53.9, L56.4, L62.8, L63.0 – L63.9, L71.1, L71.8, L73.2, L85.1, L85.1-L85.2, L88, L89.0- L89.9, L93.0- L93.2, L95.0- L95.9, L97, L98.4, L98.5, L99.0, M05 – M08, M30 – M36, M45, M46.8, N00, N03, N04, N08, Q80.0 – Q80.9, Q81.0 – Q81.9, Q82.4, Q82.8);

• sergantys cukriniu diabetu su komplikacijomis (E10 – E14.73, E89.1);

• sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių ligomis (I11.0, I12.0, I13, I20, I25.2, I26, I28, I50);

• sergantys lėtinėmis plaučių ligomis su kvėpavimo nepakankamumu (D86, E84, G47, I27, J43-J47, J60–J67, J82, J84, J96);

• sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (E83.0, E83.1, K71.3 – K71.7, K72–K74, K90.0, Q44.2);

• asmenys, kuriems diagnozuota tetraplegija (G80 – G82.3, G82.4, G82.5);

• asmenys, kuriems diagnozuotas nutukimas ir kūno masės indeksas yra 35 ir daugiau (E65, E66);

• asmenys, kuriems diagnozuotos imunodeficitinės būklės dėl hiposplenizmo, asplenijos po procedūros, blužnies atrofijos (D73.0 – D73.9), išskyrus įgimtą aspleniją (Q89.01), kiti patikslinti imunodeficitai (D84.8);

• asmenys, sergantys onkologine liga, kuriems po aktyvaus gydymo ir (ar) ligos remisijos praėjo daugiau nei 24 mėn., bet ne daugiau nei 60 mėn.;

• organo (-ų) ar audinio (-ių) transplantacijos laukiantys recipientai.

Atvykstant skiepytis su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Jei patenkate į prioritetinę grupę pagal darbo sritį, su savimi būtina turėti darbuotojo pažymėjimą arba darbo sutartį.

COVID-19 persirgę gyventojai gali būti skiepijami praėjus šešiems mėnesiams po ligos diagnozės. Asmeniui susirgus po pirmos vakcinos dozės, antroji dozė atidedama taip pat šešiems mėnesiams.

Primename, jog registracija yra savanoriška, vakcina ir skiepijimo paslauga – nemokamos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas