Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1543) 2021-04-02

Šeštadienį, balandžio 3 dienos popietę, gaisras kilo Kretingos miesto centre, Vytauto gatvėje – užsidegė 8-uoju numeriu pažymėto namo antras aukštas, pirminiais duomenimis, manoma, užsidegęs dėl kamino.

Gesinti gaisro suskubo Kretingos, Klaipėdos, Palangos, Darbėnų ugniagesiai: vis dėlto aplinkinių namų ir komercinių patalpų savininkai išgyveno didelį nerimą – ugnis galėjo persimesti ir sunaikinti jų turimą turtą.

„P. n.“ informacija


Dievas nori švęsti kartu su mumis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos katalikų parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas sakė, kad Velykos – tarsi takoskyra, kai žmoguje numiršta kažkas sena, tai, kas jį žlugdo, ir užgimsta nauja, kas pakylėja Dievo link.

Nors ir žinome, kad Velykos – svarbi šventė, Prisikėlimas, tačiau dažnam ji prilygsta vaišių stalui ir papildomai išeiginei dienai. Kas yra tikrosios Velykos ir kas jose svarbiausia, kaip jas pasitikti, kai gyvename atskirties ir nerimo metu? Ar kiaušinis – būtinas Velykų stalo simbolis? Apie visa tai – pokalbis su Kretingos katalikų parapijos klebonu Juozapu Marija Žukausku.

– Paaiškinkite, kodėl Velykos yra svarbiausias krikščionių gyvenimo akcentas, kurį švenčiame?

– Velykos yra reikšmingiausios todėl, kad tai – Atpirkimo ir susitaikymo su Dievu šventė. Dažnam atrodo, kad už Velykas svarbesnės yra Kalėdos, kai švenčiame Jėzaus gimimą. Tačiau esminis krikščionių tikėjimo momentas yra Atpirkimas, kai Jėzus ant kryžiaus sutaiko žemę ir dangų.

Bažnyčiose šešias savaites iki Velykų vyksta pasirengimas, kad galėtume išgyventi Atpirkimo istoriją ir susitaikyti su Dievu. Skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai nuo pat pasaulio sukūrimo ir tvano, jie veda per įvykius, žmones. Žmonija po Ievos ir Adomo nuopuolio turi sužeistą prigimtį ir įvairiais būdais, savo jėgomis bando iš naujo atkurti santykį su Dievu ir užvaldyti pasaulį – visas Senasis Testamentas tai liudija. Tie bandymai vėl užsibaigia nuodėmėmis, žmonijos kataklizmais, ir galiausiai žmonės pradeda šauktis Mesijo: „Ateik išgelbėti mūsų.“

Ir ne tik prieš du tūkstančius metų, bet ir šiandien žmonės šaukiasi Dievo pagalbos: savo nuopuoliuose, klystkeliuose, išbandymuose, skausmuose. Jie laukia Jėzaus, kad šis ateitų ir pripildytų jų gyvenimus šviesos.

– Yra sakoma, kad iš Dievo žmonės nesišaipo sunkios ligos ir mirties patale, kalėjimuose ar išgyvendami tirštą vidinę tamsą. Tačiau dažniausiai ir suranda Dievą būtent tokiomis išbandymų akimirkomis. Ką manote Jūs?

– Nelaimėse labiausiai suvokiame savo silpnumą. Bet Dievas nesiekia žmogaus silpnumo, nelaimių. Juk kai sukūrė pasaulį ir leido jį valdyti žmonėms, Jis džiaugėsi jų pasiekimais. Dievas visada džiaugiasi, kai mes džiaugiamės, ir ištiesia ranką, kai mums sunku, lyg sakytų – ateinu pas tave. Kai žmogus priima Dievo pagalbą, auga jo suvokimas ir dėkingumas. Jis nebegali būti abejingas, taip pat, kaip nuolatos patiriant kito žmogaus pagalbą.

Per Velykas ir švenčiame prigimtinį Dievo žmogiškumą: Jėzus prisiėmė žmogaus pavidalą, kad suprastų jo prigimtį, vargus ir sunkumus. Kiek visokių išbandymų patyrė Jėzus ir jo šeima: jis gimė pačioje vargingiausioje vietoje, tvarte, jo šeima nuo persekiojimų bėgo į Egiptą. Galop – Jėzus mirė ant kryžiaus – taip, kaip buvo baudžiami nusikaltėliai.

Nuodėmės kaina – mirtis, nes per nuodėmę atsiskyrėme nuo Dievo. Kiekvienas atsiskyrimas tolygus mirčiai. Bet Jėzus prisiėmė visų mūsų nuodėmes ir mirė už mus visiems laikams. Jėzus pasakė: mano vieno mirties užtenka. Dėl mūsų Dievas į žemę atsiuntė savo sūnų, kad kiekvienam iš mūsų įrodytų: esi vertas, esi mylimas, ir dėl tavęs aš nepagailėjau savo sūnaus.

Ir Velykas Dievas nori švęsti kartu su mumis.


Nijolė VASILIAUSKIENĖ:

– Vieną už kitą gražesnių margučių prisižiūriu Kretingos muziejuje, kur dirbu, o pati namuose dažau paprastai, su svogūnų lukštais. Anksčiau stengdavausi įmantriau, dabar daugiau leidžiu pasireikšti jaunimui. Išmokyta kitos močiutės, Stanislavos Vizgaudienės, vašku įspūdingai margina mano anūkė Vismantė. Apskritai, žmonės kiaušinius margina pasižiūrėję į gamtą – paukščių kiaušiniai juk taip pat būna pamarginti.

Birutė STALMOKIENĖ:

– Neįsivaizduoju, kad ant Velykų stalo nebūtų margučių. Aš kiaušinius dažau kaip daugelis – su svogūnų lukštais, tik juos atskiriu: čia – mėlynųjų svogūnų lukštai, čia – rudųjų. Kiaušiniai tuomet išeina kitokių spalvų. Cheminių dažų niekada nenaudoju, o ir nenoriu. Vyras Edvardas į šį procesą nesikiša, jis mieliau tapo paveikslus. Tiesa, anksčiau, kai anūkai dar buvo maži, ant kiaušinių išpiešdavo po zuikį. Dabar jiems po 18–20 metų, seneliui stengtis nebereikia.

Viktoras DIRVONSKIS:

– Puikiai įsivaizduoju! Mat virtų kiaušinių aš nemėgstu. Paradoksas, bet čia irgi yra „kaltos“ Velykos: kažkada vaikystėje per daug jų suvalgiau, nebenoriu lig šiol. Prisimenu, mama kiaušinius mus mokė marginti vašku. Tai būdavo smagus Didžiojo šeštadienio ritualas. Margučiai ant Velykų stalo man yra puošmena, be to, tęsiama sena tradicija. Kai grįžtu pas tėvus, nudažyti margučiai akį džiugina.

Andrius MIEŽIS:

– Koks šventinis stalas būtų be šio svarbaus simbolio? Marginti kiaušinius – vadinasi, tęsti tradiciją. Mūsų šeimoje tuo pasirūpina žmona Lolita – ji dažo ir svogūnų lukštais, ir mėlynųjų kopūstų lapais. Tiesą sakant, ir aš kartą esu bandęs – kai 2011 metais, laimėjęs rezidentūros stipendiją, mėnesį gyvenau Vokietijoje. Kaip tik pasitaikė Velykos, kurioms ruošėmės su kitų šalių menininkais – tuomet ant kiaušinių markeriu piešiau portretus.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Naujoji Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė perėmė ir Saugaus eismo komisijos pirmininkės funkciją. Šis posėdis jai buvo pirmasis.

Kelio ženklais sureguliuoti eismą komisijos prašė Kretingos miesto Pasieniečių g., Kūlupėnų ir Parąžės kaimo gyventojai. Posėdyje grįžta ir prie anksčiau svarstytų klausimų – eismo pakeitimo Rožyno bei Topolių g. sankryžoje, taip pat daubėniškių prašymo Miško gatvę pažymėti „Gyvenamąja zona“.

Daubėniškiai išsikovojo „Gyvenamąją zoną“

Miško gatvė yra pagrindinė Daubėnų buvusių sodų gatvė, į kurią sueina visos šalutinės gatvelės. Pagrindinėje gatvėje žaidžia, dviračiais važinėja vaikai, mokiniai grįžta iš mokyklos. Gyventojai įsitikino, kad ne visi vairuotojai supratingi, kai kurie važiuoja per greitai, keldami pavojų ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems žmonėms. Ženklas „Gyvenamoji zona“ vairuotojus drausmintų, o vietiniams taptų saugiau.

Pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, pernai lapkritį sprendimo įrengti ženklą „Gyvenamoji zona“ Saugaus eismo komisija nepriėmė motyvuojant, kad Miško gatvėje yra iki 20 km/h greitį ribojantis ženklas, kuris ir taip važiuojančius turėtų drausminti. Tačiau gyventojų tai netenkina, juolab kad pastaruoju metu kai kas įsigudrino pro čia važinėti ir neregistruotais, be numerių ir išvis neturinčiais teisės dalyvauti eisme motokrosiniais motociklais.

„Patariau, kad žmonės filmuotų, fotografuotų ir kaip įrodymus siųstų policijai“, – sakė A. Poškys. Posėdyje dalyvaujantis Kelių policijos tarnybos atstovas Aurelijus Jankauskas neabejojo, kad fiksuoti ir apie galimus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ar pavojingą vairavimą pranešti – pilietiška pareiga. Anot jo, tokiais atvejais nepabijoti reikia paskambinti ir Bendrosios pagalbos centro telefonu 112, be to, į epolicija.lt galima parašyti internetu. Dėl ženklų „Gyvenamoji zona“ įrengimo problemos nebūtų, svarbiausia, – kam priklauso kelias ir ar visi sodininkų bendrijos gyventojai supažindinti? Pratęsdamas A. Jankausko mintį, Konstantinas Skierus pridūrė, kad pagrindinės gatvės, su kuria susikerta šalutiniai keliukai, pradžioje ir pabaigoje įrengus daubėniškių prašomą ženklą, būtų apriboti kai kurie ir jų pačių patogumai: pavyzdžiui, draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau negu būtina paruošti transporto priemonę važiuoti; palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat – traktorius, savaeiges mašinas ir priekabas.


Kretingos rajono savivaldybės taryba, svarstydama sprendimo projektą „Dėl 2021–2023 metų Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2021 metais įgyvendinamų priemonių tvirtinimo“, rajono Savivaldybės administraciją įpareigojo per balandį surasti žemės sklypą šunų išvedžiojimo aikštelei ir numatyti preliminarią sąmatą aikštelei įrengti.

Rajono tarybos komitetuose diskutuojant dėl Visuomenės sveikatos rėmimo specialiojoje programoje numatytų priemonių, viename komitetų tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė iš šunų išvedžiojimo aikštelei skirtų pinigų – 13 tūkst. 420 Eur – atimti 10 tūkst. Eur ir juos skirti kovai su koronaviruso pandemija.

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, komiteto vardu ir pasiūlęs ieškoti sklypo šunų išvedžiojimo aikštelei bei parengti bent preliminarią sąmatą, kalbėjo, kad sprendimas paimti 10 tūkst. Eur ir juos skirti kovai su pandemija šunų augintojų gali būti ne taip suprastas. „Kol neturime sąmatos, apie pinigus išvis nereikėtų kalbėti, nes jau dabar aišku, kad numatytų pinigų neužteks. Tačiau nekelkime aistrų – lėšos yra pažadėtos, o šunų augintojų bendruomenė laukia tos aikštelės. Pasiūlymas neįšaldyti lėšų – geras, bet tai bus suprasta, kad mes tos aikštelės neplanuojame rengti. Taip sukelsime didesnes aistras negu jų yra sukelta šiandien“, – savo pastebėjimus išsakė J. Mažeika.


Nebereikalingi išmetami daiktai šalies darželinukų, jų auklėtojų ir tėvų pastangomis nuspalvino vieną gražiausių Kretingos kampelių – dvaro parką ties Saulės laikrodžius.

Kretingos dvaro parko medžiai, einant Saulės laikrodžio link, prieš Velykas išpuošti skambančiais vėjo varpeliais. Tačiau ne bet kokiais, o pagamintais iš gamtinių ar antrinių medžiagų, prikeltų naujam gyvavimui: išpūstų kiaušinių, plastiko butelių, puodelių, sagų ar buityje nebenaudojamų daiktų.

Išmoningai suverti, nuspalvinti, papuošti karoliukais, virvutėmis, lazdelėmis šie vėjo varpeliai tilindžiuoja ant parko medžio šakų, traukdami praeivių akį ir viliodami prieiti patyrinėti iš arčiau.

Pasirodo, šie varpeliai sukurti ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų rankomis ir atsiųsti į respublikinę parodą „STEAM vėjo varpeliai“ iš 18 Lietuvos ugdymo įstaigų: Klaipėdos, Skuodo, Kaišiadorių, Anykščių, Švenčionėlių, Šilutės, Skuodo, Kintų, Laukuvos. Parką taip pat papuošė ir mūsų rajono – Kurmaičių, Rūdaičių, Kartenos, Darbėnų – ikimokyklinukų ir jų auklėtojų sukurti darbai.

Šio skambančių velykinių varpelių projekto sumanytojos – Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ir jo ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ auklėtojos Virginija Jakienė ir Aušra Žemaitienė. Jos jau pernai išvien su vaikais bei jų tėvais išpuošė savo įstaigos erdves, o šiemet paragino ir kitus dalyvauti bendrame projekte pagal STEAM ugdymą – integralų, kompleksišką tikrovės pažinimą, skatinat vaikų ugdymą ir gebėjimą, pažįstant gamtą, inžineriją, technologijas. Šiuo projektu buvo siekiama supažindinti mažuosius su gamtos reiškiniu – vėju.

Pasak projekto koordinatorės lopšelio-darželio „Pasaka“ pavaduotojos ugdymui Astos Machmajevos, buvo bendradarbiaujama su Kretingos rajono švietimo centru ir Kretingos muziejumi, todėl vieta realizuoti ir skoningai pateikti respublikinio projekto darbus buvo nuspręsta kretingiškių pamėgtame dvaro parke.

„Tokių projektų, kada iš nebereikalingų medžiagų vaikų, jų auklėtojų ir tėvų pastangomis gimsta žavūs darbai, idėja pasiteisino – savaip nušvito vienas parko kampelių. Todėl vėliau galbūt panašią idėją plėtosime ir kitose Kretingos miesto vietose“, – patikino A. Machmajeva.


Per karantiną mokymosi procesui persikėlus į virtualią erdvę, sunkumų kilo visiems. Šis laikotarpis ypač sudėtingas abiturientams ir jų mokytojams, tačiau išeičių nėra – tenka taikytis prie pandeminės situacijos ir brandos egzaminams rengtis nuotoliniu būdu.

Pasirengimas egzaminams – sistemingas darbas

Dvidešimtmetis Vilius Juodys, Pranciškonų gimnaziją baigęs praėjusiais metais, teigė, kad per pirmąjį karantiną daugiausiai nerimo kėlė situacijos abstraktumas. „Praėjusį pavasarį niekas negalėjo pasakyti, kiek ilgai truks nuotolinis mokymas, o ir pasirengti jam buvo nemažas iššūkis visų mokyklų bendruomenėms. Vis dėlto, kiek tik aplinkybės leido, komunikacija iš mokyklos administracijos pusės buvo tinkama, o egzaminų dėlionė išsisprendė, jei gerai pamenu, jau balandžio mėnesį, tad tiesiog liko užbaigti pasiruošimą jiems“, – aiškino pašnekovas.

Šiuo metu Paryžiuje studijuojantis V. Juodys laikė keturis egzaminus ir, nepaisant tuometinio sąmyšio, iš dviejų – lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos – gavo maksimalius įvertinimus. „Rengiantis egzaminams būtina nuodugniai perskaityti jų programas, identifikuoti savo silpnybes ir stiprybes, sistemingai dirbti. Abiturientams patarčiau atidžiai peržiūrėti jau buvusias egzaminų užduotis, atrasti panašumų struktūroje ir temose. Labai svarbu išlipti iš konspektų liūno ir pačiam mokiniui gebėti suprantamai ir kokybiškai sisteminti informaciją – tai įgūdis, kuris pravers ir tolimesnėse veiklose“, – patarimais, kaip pasirengti brandos egzaminams, pasidalino buvęs Pranciškonų gimnazijos mokinys.

„Labai svarbu suprasti, kad egzaminai yra tik dar viena stotelė, kurią įveikti būtina norint pabaigti mokyklą, tad jų sureikšminti nėra verta. Tikiu, kad paskutiniais mėnesiais abiturientui ypatingai ruoštis nėra būtina, jei pastaruosius dvejus metus darbas buvo daugiau mažiau sistemingas. Kaip minėjau, reikia suprasti savo silpnybes ir stiprybes bei susikoncentruoti į tas sritis, kuriose žinių dar trūksta. Toks savęs disciplinavimas ir mokymosi planavimas yra išskirtinės svarbos, kai iki egzaminų lieka tik keli mėnesiai“, – tikino V. Juodys.


Kas suskaičiuos, kiek kartų per tuos metus „Covid -19“ sergančius ligonius į Klaipėdą teko vežti skubios pagalbos specialistui Audriui Vaitkevičiui (kairėje) ir vairuotojui Aloyzui Bendikui.

„Metai su kovidu...“ – dar vis nuskamba viešojoje erdvėje. Patirtimi dalijasi tie, kuriems buvo lemta susirgti, medikai, kuriems teko gydyti, artimieji, kurie, deja, turėjo savo brangiausius palaidoti.

Pranašiškos skrajutės

„Pradžioje tikrai atrodė, jog tas virusas – toli, kažkur kitame pasaulio krašte Kinijoje, kažkokiame ten Uhane, ir Lietuvoje, juolab Kretingoje, nepasiekiamas. O teko patirti didžiulį išbandymą, per kurį ir kolektyve daugiau pažinome vieni kitus“, – teigė Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė. Ar galėjo kas žinoti, kad dar praėjusių metų pradžioje kiekviename PSPC skyriuje, kiekviename kabinete jos išdalintos skrajutės su šaukiniu „Būkim komanda!“ vos po dviejų mėnesių taps pranašiškos?

„Išdalinusi šiuos savo sukurtus atvirlaiškius, tiesiog norėjau visus darbuotojus paskatinti kasdienybėje kurti gerą įstaigos aplinką, kad patiktume pacientams, pateisintume jų lūkesčius, kad ir patys darbe jaustumėmės saugūs, galėtume atsiremti vieni į kitus, būtume tvirta komanda. Ačiū visiems, kad tvirta komanda dabar ir esame“, – kalbėjo R. Eitavičienė.

Niekas neabejoja, jog pirmasis didžiulis išbandymas kliuvo Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kurioje iš viso dirba 33 darbuotojai – vairuotojai, skubios pagalbos specialistai, paramedikai. Jų pareiga buvo važiuoti pas koronaviruso požymius pajutusius pacientus. Vyresnioji skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Viliutė Latakienė prisiminė, kad pirmasis iškvietimas pas sukarščiavusį iš Milano grįžusį vidutinio amžiaus kretingiškį buvo gautas pernai vasario 26-ąją. „Iki tol sekdavom oficialią informaciją ir stengėmės įsiminti kiekvieną naują administratorės Renatos pasakytą žodį, tad turėjom supratimą, ką ir kaip daryti, kaip kalbėti, nuraminti pacientą ir tuo pačiu apsisaugoti patiems. Praktikuodamiesi jau buvom išmokę apsirengti ir nusirengti specialią aprangą, kurios niekada dar nebuvo tekę vilkėti“, – pasakojo ji.

Išlaikant saugius atstumus, susirinkimai, kuriuose būdavo medikams pateikiama naujausia informacija, kas savaitę vykdavo ir įstaigos koridoriuje, ir lauke. Anot V. Latakienės, pasikalbėjus aprimdavo emocijos, atsirasdavo daugiau stabilumo. „Sakydavom: toks yra mūsų kelias, ir turime eiti“, – atviravo pašnekovė.

Kaukių, respiratorių, vienkartinių pirštinių, kepurių Centras nuo pat pradžių turėjo pakankamai, mat kasmet iš anksto ruošiamasi sezoniniam gripui. Vienkartines priemones medikai buvo raginami naudoti griežtai pagal taisykles, kartą dėvėtų nebeliesti. Iš rėmėjų gautomis pasiūtomis kaukėmis sugebėta pasidalinti dar ir su kitais.

„Kartą užeinu į prie mūsų Centro esančią vaistinėlę – žiūriu, močiutė murzinu skudurėliu veidą dengia. Atnešiau krūvelę kaukių, vaistininkės Sigitos paprašiau, kad, kai kitąkart tokios močiutės ateis, padovanotų“, – šypsojosi Renata.

Kretingiškiai medikai iš rėmėjų gaudavo ne tik kaukių, respiratorių, bet ir dezinfekcinio skysčio. Į jo kokybę buvo žvelgiama ypač atsakingai – tikrinami registracijos dokumentai, skysčio tinkamumas naudoti. „Pasitaikė, kad pro mane ir „nepraeidavo“, yra tekę išbrokuoti“, – atviravo pašnekovė.

Tarp rėmėjų geru žodžiu ji paminėjo VšĮ „Laisvės TV“, Maltos ordino pagalbos tarnybą, uždarąsias akcines bendroves „Terekas“, „Godana“, „Šiaurės banga“,„Stakreta“, „Ritminga spalva“, „Officeday“, „Medis“, „Violeta ir Ko“, taip pat – A. Pocienę, D. Karčiauskienę, T. Šlyžių, L. Kontrimą ir kt.


Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. gydytoja Zita Abelkienė patvirtino, kad per Velykas rajono gyventojai nuo COVID-19 vakcinuojami nebus.

Vakcinaciją atnaujins povelykinę savaitę, kuriai planuoja gauti apie 1 tūkst. 600 dozių „Vaxvevria“ (naujas, pakeistas „Astra Zeneca“ vakcinos vardas) ir „Pfizer“ vakcinų dozių – gerokai daugiau negu ankstesnėmis savaitėmis, kai gaudavo po 300–400 dozių. Z. Abelkienės teigimu, skiepijimas nuo COVID-19 rajone vyksta sklandžiai, pagal prioritetų eilę.

Nebuvo poreikio, kaip kitose savivaldybėse, sudaryti gyvą vakcinacijos eilę dėl to, kad skiepytis neatvyko tie, kuriems priklausė pagal prioritetinį sąrašą.

Šią savaitę rajone buvo skiepijama „Vaxvevria“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, jų buvo gauta 900.

Iki kovo 26 d. Kretingos rajono savivaldybė gavo ir panaudojo beveik 4 tūkst. vakcinų dozių – „Astra Zeneca“ ir „Pfizer“.

„Kol kas tebeskiepijame tikslines gyventojų grupes pagal sudarytą eilę, kažkam neatvykus kviečiami eilėje esantys žemiau“, – sakė Z. Abelkienė. Rajono pensininkus buvo tikimasi paskiepyti iki balandžio, tačiau suteikus galimybę pasirinkti vakciną to pasiekti nepavyko, kadangi senjorai pradėjo rinktis vakcinas dažniausiai atsisakydami „Astra Zeneca“.

Paklausta, kada bus pradėtas masinis rajono gyventojų skiepijimas, Z. Abelkienė sakė: „Jei vakcinų tiekimo mastas nesumažės, o dargi augs – gegužę.“

„P. n.“ informacija


Po trijų mėnesių, per kuriuos Bendrosios chirurgijos skyrius buvo perorientuotas į „kovidinį“, gydytojai jau grįžo į normalias darbo vėžes. Nuotr. prieš išsiskirstant vizituoti ligonius: (iš kairės) gydytojai Gediminas Morkus, Juozas Bartusevičius, Jolita Šilanskaitė, skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis ir gydytojas Jonas Chmieliauskas.

Išsyk po Velykų, nuo balandžio 6-osios, Kretingos rajono ligoninė skelbiama „švaria ligonine“, o tai reiškia, kad visi COVID-19 naujai susirgę žmonės nebebus į ją guldomi, o gydomi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamente. Bendrosios chirurgijos skyrius, kuris per pandemijos įkarštį buvo perorientuotas gydyti kovidinius ligonius, jau nuo vasario sugrįžo į ankstesnį darbo ritmą.

Siuntė raštus šalies vadovams

Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė ir jos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus priminė, kad per pandemiją ligoninėje buvo įrengti 3 skyriai kovidiniams ligoniams gydyti.

Dabar dar Slaugos poskyryje gydomi 4 asmenys, tačiau nauji ligoniai bus nukreipiami gydytis į uostamiestį. Abu vadovai džiaugėsi, kad po švenčių Kretingos ligoninė vėl galės visu pajėgumu teikti per pandemiją pristabdytas paslaugas, kaip jau yra Bendrosios chirurgijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis, 5-erius metus vadovaujantis dabartinei 13 chirurgų, traumatologų ir LOR gydytojų bei 12 slaugytojų ir jų padėjėjų komandai, prisiminė dar visai neseną patirtį, kai jų skyrius buvo iškeltas ir pritaikytas gydyti kovidu sergančius ligonius.

„Turėjome riboti chirurgines paslaugas, o vienu metu – netgi visiškai sustabdyti operacijas, teikėme tik skubią pagalbą. Per pandemijos piką mūsų ligoninėje buvo gydoma net po 40–50 kovidinių ligonių. Pajutęs didžiulę grėsmę ligoninei, kad ji netaptų koronaviruso židiniu, siunčiau raštus Prezidentui, Sveikatos apsaugos ministrui, Seimo nariui Antanui Vinkui, Kretingos rajono vadovams. Rašiau, kad mūsų ligoninė nepritaikyta gydyti kovidinius ligonius: sunku valdyti srautus, nes tėra tik vienas liftas, kuriuo gabenami ir kovidiniai, ir visi kiti ligoniai, viena reanimacijos palata“, – problemą dėstė P. Šniuolis.

Jis tikino siūlęs išeitį: skubos tvarka ligoninės teritorijoje renovuojamą pastatą, kuriame rengiami nakvynės namai, prijungti prie ligoninės ir pritaikyti gydyti infekuotus ligonius. Bet, pasirodė, kad tai nėra paprasta, nes projektas – europinis ir pinigai skirti tikslingai. „Vien mūsų ligoninės vadovų ir administracijos darbuotojų sumanumo dėka srautai buvo suvaldyti ir išvengėme infekcijos židinio“, – pandemijos įkarštį prisiminė P. Šniuolis.

Lyg padėka – modernus laparoskopas

Medikų neapleidžia nerimas, kad gali kilti naujos kovido bangos, nes virusas mutuoja, P. Šniuolis ir pokalbyje dalyvavę jo skyriaus kolegos gydytojai Jolita Šilanskaitė, Vygintas Montrimas ir ilgametis Kretingos ligoninės chirurgas Jonas Chmieliauskas tebesilaiko nuomonės, kad infekuotus ligonius reikėtų gydyti atskirose patalpose. Tačiau jie neslėpė džiaugsmo, kad Chirurgijos skyriaus darbas pagaliau normalizavosi. Pacientams operacijų tenka palaukti apie 2 savaites. Operacijas dar pristabdo pandemija, nes tenka izoliuoti žmones, kol atliekamas COVID-19 tyrimas.

Po pandemijos chirurgų laukė staigmena – nupirktas labai reikalingas modernus, Prancūzijoje pagamintas laparoskopas, kainavęs kone 200 tūkst. eurų. Jau anksčiau ligoninės vadovai kreipėsi į Savivaldybę dėl įrangos atnaujinimo, kad Chirurgijos skyriaus gydytojai galėtų atlikti pačias reikalingiausias operacijas ir išplėsti jų spektrą.

„Galiu užtvirtinti, kad tokios laparoskopinės įrangos kol kas neturi kitos šalies ligoninės – tai pirmas egzempliorius Lietuvoje. Prancūzai specializuojasi laparoskopinės įrangos gamyboje, Strasbūre veikia pasaulinė moderniosios laparoskopinės chirurginės mokykla. Ir pačiam teko ten mokytis sudėtingos skrandžio sulankstymo operacijos. Jau 3 tokios operacijos atliktos ir Kretingoje. Naujai įsigyta aparatūra dar labiau paspartins šias ir kitas operacijas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.


Ekologijos sertifikatą turintis produktas bus pripažintas visame pasaulyje.

Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą.

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvininkystės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2 199 vnt. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pateikta 1 956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnė mityba, kokybiški ir ekologiški produktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis.

Kaip aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.


Kretingos rajono taryba paskirstė lėšas 2021–2023 m. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2021 m. įgyvendinamoms priemonėms.

Turėdama 50 tūkst. Eur – 26,8 tūkst. Eur likučio iš 2020 m. ir 23,2 tūkst. Eur Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų, jas paskirstė taip: užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei – 21, 72 tūkst. Eur: tuberkuliozės profilaktikai – 2,6 tūkst. Eur, tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugoms teikti – 3,2 tūkst. Eur; geriamojo vandens stovui įrengti – 2,5 tūkst. Eur; šunų išvedžiojimo aikštelei – 13,42 tūkst. Eur; aplinkos sveikatai – 1,5 tūkst. Eyr: maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimams – 1,5 tūkst. Eur, aplinkos triukšmo tyrimams – 500 Eu; burnos ir asmens higienai – 1 tūkst. Eur; fizinio aktyvo skatinimui – 17,8 tūkst. Eur: jaunesniojo amžiaus vaikų saugaus fizinio aktyvumo įgūdžių ugdymo ir skatinimo programai – 11,8 tūkst. Eur, plaukimo mokyklėlei – 5,2 tūkst. Eur, tinklinio populiarinimui – 800 Eur; sveikatai žalingos elgsenos prevencijai – 6,1 tūkst. Eur; mokymų ciklui būsimiems tėvams – 1,4 tūkst. Eur.

„Sveikatos“ informacija


Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Viktorija Kukštienė perspėjo: dėvint kaukes, griežtai nenaudoti dekoratyvinės kosmetikos.

Kilus koronaviruso pandemijai, apsauginės kaukės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o moterys jau pajuokauja, kad kaukių spalvą ir dizainą greit galėsime derinti prie batelių.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Viktorija Kukštienė pasidalino patarimais, įžvalgomis, ką reikėtų daryti, kad, dėvint kaukes, nepakenktume veido odai, kaip ją prižiūrėti, kad būtume gražūs ir sveiki.

– Kokią įtaką veido odai daro apsauginių kaukių dėvėjimas? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Kukštienės.

– Dėl kaukių nešiojimo gali būti sukeliamas kontaktinis dermatitas, okliuzyvinė aknė, papulės, arba spuogeliai, pūslelės, odos niežulys, jautrumas, odos sausumas arba padidėjusi riebalinių liaukų sekrecija, jaučiamas skausmas ties kaukės kraštais, pablogėja esamų dermatozių būklė, pakyla audinių temperatūra, dėl ko yra jaučiamas diskomfortas, sudirgimas, eritema (raudonumas), atsiranda odos įtrūkimų.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių pasitaiko nepageidaujamos odos reakcijos, – netaisyklingas kaukių nešiojimas, o nuolatinis ir ilgalaikis kaukių dėvėjimas sukuria drėgną, šiltą terpę, ir taip suardomas apsauginis odos barjeras, pablogėja jau esamų odos būklių būsena. Kaukių dėvėjimas gali sukelti ir nepageidaujamų odos būklių, kadangi kaukės yra gaminamos iš įvairių medžiagų, tokių, kaip medvilnės, šilko, šifono arba dažniausiai – iš neausto polipropileno pluošto, kuris dėl jam naudojamų klijų gali išskirti formaldehidą ir pan.


Toks sieninis pano su Jurgio Pabrėžos portretu papuošė šio patriarcho vardu pavadintos gimnazijos holą.

Prieš pat Velykas Kelmėje gyvenantis kraštietis dailininkas Andrius Seselskas „įteikė“ dovaną Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenei – ant holo sienos jis nutapė garsaus mokslininko, botaniko, švietėjo, pranciškono Jurgio Pabrėžos stilizuotą portretą.

Portretas įrėmintas augalų rėmeliu, o po juo pavaizduotas svarbiausias J. Pabrėžos botanikos veikalas „Taislius auguminis“. Simboliška ir paprasta. Iš trijų A. Seselsko pasiūlytų variantų gimnazijos bendruomenė išsirinko pastarąjį. „Šis darbas buvo savotiškas. Esmė ta, kad neišlikę tikslaus šio žmogaus portreto. Kretingos mieste, prie bažnyčios, daug metų stovi Algirdo Boso sukurta skulptūra, bet joje Jurgis Pabrėža pavaizduotas nuleidęs galvą, ir jau lyg įgijęs kretingiškių pripažintus veido bruožus. Aš dar pridėjau: dviem trečdaliais pasukta galva, – šis vaizdavimo būdas prieš 500 metų sugalvotas Renesanso dailininko Leonardo da Vinčio ir tapęs klasika. Augaliniai rėmo motyvai taip pat lengvai atpažįstami – jie atspindi tuos augalus, kurie mūsų krašte jau buvo paplitę prieš 250 metų, tie patys, kuriuos savo gyvenimo laikotarpiu tyrinėjo ir savo botanikos veikale „Taislius auguminis“ aprašė J. Pabrėža“, – pasakojo A. Seselskas, patikinęs, kad įprastu savo kūrybiniu stiliumi savaip sumoderninęs senovę.

Specialiais sieniniais dažais tapomam 3x4 m dydžio portretui menininkas pasirinko specifinę pilką spalvą, primenančią senovinę juodai baltą nuotrauką. „Nesinorėjo spalvų margumyno, visgi – čia ne darželis, o gimnazija. Norėjosi rimto palikimo, įprasminat žmogų, kuris įmynė ryškų pėdsaką ne tik mūsų mieste, bet visos tautos istorijoje“, – paaiškino menininkas.


Šią savaitę įvyko konkursas Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigoms užimti.

Konkursą laimėjo iki šiol šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui dirbusi, laikinai nuo sausio direktoriaus pareigas ėjusi 53-ejų Dalia Uščinienė. Į pareigas ją savo potvarkiu turės paskirti rajono Savivaldybės meras Antanas Kalnius.

D. Uščinienė yra įgijusi tris bakalauro laipsnius: socialinių mokslų ir pradinių klasių edukologijos – Šiaulių universitete, ekonomikos mokslų – Vilniaus universitete. Į darbą Kūlupėnuose ji važinėja iš Platelių Plungės rajone. Konkurse Kūlupėnų mokyklos vadovo pareigoms užimti dalyvavo vienas pretendentas.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės vadovai meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė už ilgametį darbą socialinių paslaugų srityje įteikdami gėlių padėkojo Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Danutei Blagnienei ir jos pavaduotojai Sigitai Barkauskienei.

D. Blagnienė šioje srityje dirbo nuo 1986 metų, S. Barkauskienė nuo 1995 metų. Abi valdininkės išėjo užtarnauto poilsio. Skyriaus vedėjos pareigas laikinai eina dabartinė skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė, iki tampant pavaduotoja skyriuje dirbusi vyr. specialiste.

Socialinės paramos skyrius turi 13 pareigybių. Laisvoms vyr. specialisto ir skyriaus vedėjo pareigoms užimti Savivaldybės administracija skelbs konkursą.

„P. n.“ informacija


Palangos savivaldybė skelbs viešąjį nuomos konkursą vilai „Auska“ išnuomoti.

119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso būdu 2 metams su galimybe pratęsti nuomos sutartį 2 kartus po 1 metus.

Prabangią 1973 m. statytą 4 tūkst. 558,12 kv. m ploto ir beveik 22 ha pušyno supamą vilą patikėjimo teise ją valdęs Turto bankas pernai rugpjūtį buvo įtraukęs į privatizuojamų objektų sąrašą, o spalio pradžioje Vyriausybė iš šio sąrašo išbraukė. Lapkričio mėnesį Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą sutikti perimti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį turtą, esantį Vytauto g. 11, savarankiškoms savivaldybės funkcijoms: vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimui, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimui, socialinių paslaugų planavimui ir teikimui, gyventojų bendrosios kultūros ugdymui ir etnokultūros puoselėjimui, kūno kultūros ir sporto plėtojimui, gyventojų poilsio organizavimui, sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymui ir šios veiklos organizavimui įgyvendinti.

Perėmus nekilnojamąjį turtą – pagrindinį poilsio pastatą, teniso kortus, pastatą – pavėsinę (šašlykinę), sargo namelį bei kitus inžinerinius statinius, kurių bendra įsigijimo vertė 737 tūkst. 625,92 Eur, o likutinė vertė – 691 tūkst. 11,86 Eur, perimtas ir ilgalaikis materialusis turtas – Svajūno Armono paveikslas „Vakaras“, kurio įsigijimo vertė 318,69 Eur, likutinė vertė – 0,29 Eur. Trumpalaikio turto, įgyto už 8 tūkst. 874,5 Eur, o dabar bevertinamo 0 eurų, sąraše – 63 paveikslai. Visas minėtas turtas miestui perėjo su nuomininkais – 2011 m. pavasarį vila buvo išnuomota UAB „Ambra investicijos“, nuomos sutartis galioja iki balandžio pabaigos.


Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija pakeitė kelio A11 Šiauliai–Palanga, ties Rožyno ir Topolių gatvių sankryžomis, eismo organizavimą, įrengdama naujus kelio ženklus.

Važiuojant nuo Žemaitės alėjos žiedo buvo galima iš Žemaitės alėjos sukti į Rožyno gatvę, tačiau nuo šiol naujas kelio ženklas įspėja, kad į kairę sukti negalima. Vairuotojai, norintys įvažiuoti į prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę ar Rožyno gatvę, gali tai padaryti sukdami į Tvenkinio gatvę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš Rožyno gatvės į Žemaitės alėją galima sukti tik į dešinę.

Sausio mėnesį Eismo saugumo komisija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl kelio dangos žymėjimo horizontaliuoju ženklinimu, tačiau Automobilių kelių direkcija pateikė atsakymą, kad horizontalus kelio dangos ženklinimas susidariusios situacijos neišspręs ir žiemos laikotarpiu dažnu atveju nėra gerai matomas.

Savivaldybė įspėjama ir prašo gyventojus stebėti ženklus ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Nuo trečiadienio dėl kelio sankasos aukštinimo darbų trims savaitėms uždarytas rekonstruojamos Melioratorių–Vytauto gatvių sankryžos ruožas.

Darbų metu pagrindinis transporto srautas nukreiptas Aušros, Rytų ir kitomis aplinkinėmis Kretingos miesto gatvėmis. Taupydami brangų savo ir kitų eismo dalyvių laiką, gyventojai turėtų rinktis alternatyvius maršrutus. 

Dėl tų pačių darbų nuo kovo 30 d. ruože nuo Melioratorių–Vytauto gatvių sankryžos Vytauto gatvėje esančios „Viada LT“ degalinės link išjungtas apšvietimas.

Melioratorių ir Vytauto gatvių sankryžos bei prieigų rekonstrukcijos darbai vyksta vienoje judriausių, su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 216 Gargždai–Kretinga besikertančioje gatvių sankirtoje, kurioje bus įrengta netaisyklingos aštuoniukės formos žiedinė sankryža.

Kretingos rajono Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir gyventojų prašo kantrybės bei supratingumo.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Grafų Chodkevičių giminės herbai: kairėje – Koscieša, dešinėje – Grifas su kalaviju

Kretingos savivaldybės administraciją pasiekė pilietinė iniciatyva, kuria siūloma Jono Karolio Chodkevičiaus garbei pakeisti Kretingos rajono savivaldybės herbą, panaudojant jam vieną grafų Chodkevičių herbo ženklų – grifą. Ta proga siūlau žvilgtelti į Chodkevičių ir Grifo herbų istorija.

Herbas yra svarbus įvairių luomų, giminių, asmenų, organizacijų, teritorinių-administracinių vienetų, miestelių, miestų ir valstybių heraldinis ženklas, pagrindinis jų simbolikos atributas.

Pirminis Lietuvos didikų Chodkevičių giminės herbas vadinasi Koscieša. Pasak legendos, jį lenkų karalius Boleslovas Drąsusis suteikė 1072 m. mūšyje pasižymėjusiam riteriui Kosciešai. Esą herbas vaizduoja narsiojo riterio kalaviją ir ant jo padėtą iš kūno ištrauktą priešo strėlę. Kitaip šį herbą lenkai dar vadina Sčegomia. Po 1413 m. Horodlės unijos Lietuvos didikams prisiėmus lenkų bajorijos herbus, Kosciešos (Sčegomios) herbas tapo Chodkevičių giminės ženklu. XVI a. antroje pusėje Bychavo šakos Chodkevičiai savo giminės herbą modifikavo, pradėdami naudoti dviejų laukų skydą, kuriame greta Kosciešos simbolio atsirado grifo ženklas. Ši permaina siejama su svarbiu šiai giminei įvykiu, kai Šventosios Romos imperatorius Karolis IV 1555 m. suteikė Jono Karolio seneliui Jeronimui Chodkevičiui ir jo palikuoniams grafo titulą.


Paryžiaus rūbų kirpimo akademijos profesoriaus V. Jalovo išduotas kursų baigimo diplomas.

Nemažai įdomių daiktų iš tarpukario išsaugojo kretingiškiai, ir tie daiktai šiuo metu eksponuojami Kretingos muziejuje. Būtent daiktai ir paskatino pasidomėti jų istorijomis ir žmonėmis, kurie juos kūrė, nešiojo ar naudojo buityje. Vieni jų – kriaučių, taip anuomet vadindavę siuvėjus, pasiūti rūbai.

Važinėjo ir vedė kursus

Kas galėtų pagalvoti, kad ir į Kretingą, prieškariu nedidelį pasienio miestelį, galėtų atvykti profesionalūs siuvimo mokytojai, patys išėję mokslus pas garsiausius to meto Paryžiaus sukirpėjus ir modeliuotojus, kuriuos šiandien vadiname rūbų dizaineriais. Konkretus to įrodymas: parodoje kabo įrėmintas Paryžiaus rūbų kirpimo akademijos profesoriaus V. Jalovo kretingiškei siuvėjai Antosei Savickaitei 1920-aisiais įteiktas pažymėjimas, kad ši baigė kursą ir įgijo rūbų kirpėjos vardą.

„Šis pažymėjimas, deja, dar neinventorintas, todėl tikslių duomenų negalime pateikti. Yra žinoma, kad profesorius V. Jalovas organizuodavo siuvimo kursus Lietuvoje ir baigusiems įteikdavo tokius diplomus. Šiandieną sunku pasakyti, ar tokie kursai vyko Kretingoje, galbūt A. Savickaitė vykdavo mokytis į vokiškąją Klaipėdą, tačiau vienaip ar kitaip savo žinias ji pritaikydavo modeliuodama rūbus kretingiškėms miestelėnėms“, – tikino muziejininkė Nijolė Vasiliauskienė.


Palangos kultūros ir jaunimo centras informavo, kad balandžio 5 d. rengiamas žygis „Gintaro kelias“ Palanga–Šventoji. Žygis skirtas paminėti 1921 m. kovo 30 d. Palangos krašto grąžinimą Lietuvai. Šiemet Palanga mini grąžinimo šimtmetį, todėl šis žygis itin reikšmingas. Žygio diena taip pat išskirtinė. Balandžio 5-oji – Palangos miesto vardo gimtadienis – 1253 m. Palanga pirmą kartą paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.

Žygis organizuojamas nuo 2011 metų. Kasmet jame dalyvauja iki 500 dalyvių. Dalyvavimas nemokamas. Iš Palangos į Šventąją dalyviai keliauja įvairiais būdais: dviračiais, riedučiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Dėl esamos epidemiologinės situacijos šiais metais žmonės keliaus iš įvairių Palangos vietų laisvai pasirinktu laiku. Visą maršrutą žygeivius lydės lentelės su įdomiais faktais apie Palangą – lentelės išdėstytos pajūrio ruože bei palei dviračių taką Šventosios link. Dalyvius renginio organizatoriai pasitiks Šventosios centrinėje aikštėje nuo 12 val. iki 16 val.

Žygiui bus naudojamos kelią fiksuojančios programėlės su GPS sekimo funkcija. Atvykus į Šventosios centrinę aikštę ir parodžius savo maršrutą programėlėje, dalyviams bus įteiktos atminimo dovanėlės.

„P. n.“ informacija


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas