Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1538) 2021-03-16

Šiandien, kovo 17-ąją, po ilgo karantino duris lankytojams vėl atvėrė Kretingos muziejus. Muziejininkai lankytojus pasitiko staigmena – Prano Gudyno centro restauratorių atkurtu ir vienoje pirmųjų salių – grafo Juozapo Tiškevičiaus bibliotekoje – eksponuojamu XIX a. Vakarų Europos meistrų žakarto technika išaustu kilimu „Šaunusis riteris Maksimiljanas grįžta iš Orley miesto“.

Tai – viena šio rankų darbo kūrinio dalių. Antroji, o tiksliau – pirmoji, pavadinta „Šaunusis riteris Maksimiljanas atvyksta į Orley miestą“, po restauracijos į muziejų bus pargabenta šį birželį. Abu kilimai – klaipėdietės Tatjanos Bogdanovos dovana Kretingos muziejui.

„P. n.“ informacija


Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas (dešinėje) teigė sodyboje Salantuose pasijutęs kaip karo lauke. Šalia jo – darbus koordinuojantis teršalus utilizuoti išvežančios bendrovės „Raguvilė“ Klaipėdos padalinio vadovas Raimondas Jucys ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Penktadienį vakare Salantuose apsilankė aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Jį domino du aspektai: ketinamos nugriauti Salanto užtvankos likimas ir grėsminga ekologinė situacija, miesto Žemaitės gatvėje esančioje negyvenamoje sodyboje aptikus kelis dešimtmečius po žeme glūdėjusius naftos taršos šaltinius.

Sprendimas dėl finansavimo – šią savaitę

Sprendimą, kokią finansinę paramą, likviduojant taršos padarinius, Savivaldybei galės suteikti jo vadovaujama ministerija, S. Gentvilas žadėjo priimti šią savaitę.

„Iš Savivaldybės lauksiu teisingų duomenų. Kol kas nieko nepažadu, bet, jei jau čia atvažiavau, vadinasi, yra vilties“, – užtikrino ministras. Preliminariai skaičiuojama, kad išlaidos jau dabar gali siekti daugiau kaip 100 tūkst. eurų, nors „lobių“ paieškos ir toliau tebesitęsia. Iš pradžių manyta, jog bus atkasamas vien krosnims kūrenti tinkamas kuras, o paaiškėjo, kad 2015-aisiais miręs garbaus amžiaus sodybos šeimininkas cisternose bei buteliuose, paslėptuose po žeme, spėjo prikaupti dar ir benzino, ir dyzelino, ir tepalų, ir šarminių akumuliatorių, ir net skysčio benzino oktaniniam skaičiui pakelti.

Nuo paieškų pradžios kovo 1-ąją iki praėjusio penktadienio vakaro rasta apie keturiasdešimt 200 litrų talpos statinių su naftos produktais, į Klaipėdos įmones utilizuoti išvežta apie 150 tonų užteršto vandens ir per 20 tonų įvairių naftos produktų.

S. Gentvilas „Pajūrio naujienoms“ teigė kasinėjamoje naftos tvaiko prisodrintoje Salantų sodyboje pasijautęs tarsi karo lauke.

„Liūdniausia, kad nuo tos vietos iki Salanto upės atstumas – nedidelis, ir kad naftos produktai iki ten drenažo vamzdžiais tekėjo jau daug metų. Kiek žuvų per tą laiką neišneršė, o kiek jų nudvėsė?..“ – retoriškai klausė jis.

Kadangi sodybos šeimininkas miręs, nors baudžiamoji byla iškelta, kaltų šioje istorijoje, regis, nebus. Tačiau, anot ministro, istorinė pamoka, kaip neatsakingai gyveno žmonės, – bus. S. Gentvilas pasidžiaugė, kad ekologijai Lietuvoje dėmesio skiriama vis daugiau, kad sukurta nauja moderni atliekų tvarkymo sistema. Klaipėdos apskrityje vietoj 14-os anksčiau buvusių sąvartynų beliko vienas, ir svarstoma kuo greičiau uždaryti tą patį.

„Tiesa, šalyje turime dar daug bešeimininkiais pripažintų, atliekomis užgriozdintų senų fermų. Jos tapo rimta valstybės problema. Salantų atvejis išskirtinis tuo, kad teršalai buvo kaupiami privačiame žmogaus sklype“,– stebėjosi ministras. Jis prisiminė didžiulį ažiotažą, neseniai kilusį po plūduro avarijos Būtingės terminale – tuomet nustatytas teršalų, išsiliejusių į Baltijos jūrą, kiekis buvo 0,5 tonos. Anot ministro, tai smulkmena, palyginus su Salantuose užkastomis 20-čia tonų.


Šventosios jūrų uosto atstatymo pradžios labiausiai laukia žvejai.

Vitalijos Meškienės nuotr.

Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė dvi džiugios žinios: Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą, o Aplinkos ministerijoje artimiausiu metu bus nagrinėjamos galimybės iš aplinkosaugos lėšų finansuoti Šventosios uosto molų statybą.

Valstybės pagalba – būtina

Valstybei priklausančio Šventosios jūrų uosto atstatymas jau netrukus prasidės nuo žvejams reikalingos infrastruktūros sukūrimo – šiuo metu vykdomas rangos darbų konkursas, darbai prasidės dar šiais metais. Jie bus finansuojami pagal Savivaldybės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pasirašytą finansavimo administravimo sutartį.

Pasak Palangos miesto savivaldybės vadovų, atstatyti valstybei priklausantį Šventosios uostą be valstybės arba Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos neįmanoma – tam būtinas valstybės ir Savivaldybės bendras požiūris. Todėl dar praėjusių metų gruodį miesto Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, kad šis projektas būtų įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.


Nuo šio vidurnakčio daugelyje Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Kretingos rajone, naikinami judėjimo ribojimai.

Tačiau 16-oje savivaldybių, kuriose tebėra didžiausias sergamumas koronavirusu, ribojimai išliks. Tarp tokių savivaldybių patenka ir artima Kretingos kaimynė Klaipėda, taip pat Vilnius, Panevėžys, Marijampolė. Vyriausybės nutarime nurodoma, kad į šias savivaldybes asmenims vis dar draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai tam yra teisinis pagrindas: vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra būtinas.

Judėjimo ribojimai rizikingose savivaldybėse galios iki kovo 31 dienos 24 val.

„P. n.“ informacija


„Esminis šių metų brandos egzaminų pokytis – tas, kad pagrindinė sesija vyks nuo birželio 7-osios iki liepos 2 dienos, o ne nusitęs iki liepos 21-osios, kaip pernai. Tai didžiulis palengvinimas ir moksleiviams, ir mokytojams“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė.

Pagrindinė sesija – birželį

Lietuvos mokyklas jau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasirašytas įsakymas, kuriuo patvirtintas 2020–2021 mokslo metų brandos egzaminų tvarkaraštis.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 7 d. lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu ir mokykliniu egzaminu. Toliau valstybiniai ir mokykliniai egzaminai vyks tokia tvarka: biologija (valstybinis) – birželio 9 d., muzikologija (I dalis, mokyklinis) – birželio 10 d., informacinės technologijos (valstybinis) – birželio 11 d., užsienio kalbos (anglų) klausymo, skaitymo ir rašymo dalys (valstybinis) – birželio 14 d., geografija (valstybinis) – birželio 16 d., užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių) klausymo, skaitymo ir rašymo dalys (valstybinis) – birželio 17 d., matematika (valstybinis) – birželio 18 d., užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo dalis (valstybinis) – birželio 21, 22, 23 d., užsienio kalbos (rusų) kalbėjimo dalis (valstybinis) – birželio 22, 23 d., užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių) kalbėjimo dalis (valstybinis) – birželio 23 d., istorija (valstybinis) – birželio 25 d., chemija (valstybinis) – birželio 28 d., gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių II, III dalys (mokyklinis) – birželio 29 d., užsienio kalbos (rusų) klausymo, skaitymo ir rašymo dalys (valstybinis) – birželio 30 d., muzikologija II dalis (mokyklinis) – liepos 1 d., fizika (valstybinis) – liepos 2 d.

Kai kurie brandos egzaminai vyko – ir tebevyksta – ugdymo proceso metu. 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. gegužės 10 d. vyksta mokykliniai technologijos ir menų brandos egzaminai. Nuo šių metų balandžio 2-osios iki gegužės 10 d. vyks mokyklinio gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) brandos egzamino I dalis. Mokykliniai brandos darbai IV gimnazijų klasių mokiniams vyksta nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki šių metų gegužės10-osios, III gimnazijų klasių mokiniams – nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks nuo liepos 5-osios iki liepos 20 d. Pernai ši sesija vyko nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4-osios.


Žmones azartiniai lošimai patraukia tuo, kad sukuria sėkmingo ir pelningo gyvenimo iliuziją.

Nuotr. iš mediakatalogas.lt

Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes.

Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą.

Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“

Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.

Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto neigimas, nuotaikų kaita, melas ir augančios skolos greitųjų kreditų bendrovėms yra vieni pasitaikančių sutrikimo požymių, kuriuos pastebi lošiančiųjų artimieji.

„Anksčiau artimieji savo jėgomis bandė išgelbėti bėdoje atsidūrusį lošėją ir darė tai dažniausiai norimo rezultato nesuteikiančiais ir net netinkamais metodais. Paskutinius keletą metų stebime didesnį visuomenės sąmoningumą, kuomet prieš savarankišką artimojo gelbėjimą yra konsultuojamasi su specialistais. Patys lošėjai pagalbos ieško jau tuo metu, kuomet nekontroliuojamo lošimo stažas siekia 3–5, o kartais ir 10 metų“, – patirtimi dalijasi specialistas.


Šeštadienis, kovo 13-oji, ne itin laiminga diena pasitaikė policijos pareigūnams įkliuvusiems dviem eismo dalyviams.

Apie 16 val. Mokyklos g. Šventojoje automobilį „Chrysler Grand Voyager“ vairavusiam vyrui nustatytas 2,75 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. O maždaug po valandos Kretingos r., kelyje Klaipėda–Liepoja, sustabdyta „Toyota Yaris“ vairavusi įtarimą sukėlusi 1962 metais gimusi moteris blaivumą tikrintis atsisakė. Dėl to ji buvo sulaikyta ir nuvežta į areštinę.

„P. n.“ informacija


Kretingos krepšinio klubo komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, pasiekė Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono reguliariojo sezono pabaigą. Savaitgalį „Kretinga“ abejas rungtynes žaidė išvykoje ir šiuose susitikimuose komandai sekėsi skirtingai. Likus vos 4 turams iki reguliariojo sezono pabaigos „Kretingos“ komanda su 20 pergalių ir 6 pralaimėjimais išlieka II turnyro lentelės vietoje.

Kovo 12 d. „Kretinga“ išvykoje 86:75 (23:16; 26:17; 18:23; 19:19) nugalėjo artimiausius persekiotojus Raseinių „Raseinius“ (18 pergalių, 8 pralaimėjimai). Itin susikaupę rungtynes pradėję kretingiškiai po Tado Maželio dvitaškio įgijo 9 taškų persvarą (7 min. 17:8), o po pirmo kėlinio komandas skyrė 7 taškai (23:16). Dar geriau svečiams susiklostė antrasis kėlinys, kurio metu jie padidino savo persvarą iki 16 taškų – 49:33. Įpusėjus trečiam ketvirčiui, po T. Maželio dėjimo komandas skyrė ir rekordinė 20 taškų žyma (24 min. 62:42), bet šeimininkai per likusį laiką sušvelnino savo atsilikimą beveik perpus, iki 11 taškų – 67:56. Ketvirtą kėlinį varžovams buvo pavykę priartėti iki 6 taškų (37 min. 73:67), bet „Kretingos“ komanda vėl susikrovė dviženklę persvarą ir iškovojo svarbią turnyro lentelei pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis (8/11 dvitaškiai, 7/9 baudos, 6 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai, 7 išprov. pražangos, 32 naud. balai) – 23, Justas Grikštas (3/3 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai) ir Rytis Zabita (9/11 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 5 išprov. pražangos, 32 naud. balai) – po 18, Domininkas Matutis –7, Vytautas Šarakauskas – 6, Tadas Budrys (5 atk. kamuoliai, 8 naud. balai) – 5, Kornelijus Stonkus – 4, Karolis Opulskis – 3, Rokas Šimkevičius (5 atk. kamuoliai) – 2, Edgaras Danys.


Paviliotas dviejų mūzų – teatro ir Indijos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Vytautas Kontrimas dažnam pažįstamas iš teatro scenos ar televizijos ekranų, tačiau jis – ir pedagogas bei retorikos meistras.

Aktorius ir TV laidų vedėjas. Pedagogas. Retorikos meistras. Žmogus, besidomintis rytų filosofija, joga ir meditacijomis. Tėvas, kartu su indų tautybės žmona Malini auginantis 3 vaikus. Tokia būtų lakoniška 41-erių iš Klaipėdos kilusio Vytauto Kontrimo dosjė.

Kuria kitokiame teatre

V. Kontrimas sakė esąs laisvai samdomas aktorius, dirbęs teatre „Cezario Grupė“, TV laidoje „Dviračio žinios“, o šiuo metu – itin populiarioje forumo teatro trupėje „4 Rooms“.

„Tai – kitoniškas teatras negu esame įpratę: publika pati siūlo temas ir sprendimo būdus, o aktoriai išpildo. Tai nėra aktorių improvizacija, o būdas išanalizuoti tam tikras situacijas, dažnai – konfliktines. Visada siūloma nauja tema, naujas sprendimas, o tai – ir labai geras postūmis pačiam aktoriui“, – kalbėjo V. Kontrimas.

Jis neslėpė, kad jau vaikystėje žinojo būsiąs aktorius, nes su pusbroliais ir pusseserėmis mėgęs vaidinti, dainuoti – būdavęs jų „choro“ dirigentu. Tačiau vėliau nusprendęs – nėr čia ko, reikia pasirinkti rimtesnę profesiją, važinėjęs į įvairias atvirų durų dienas. Bet vis dėlto stojęs į tuometinę Lietuvos muzikos akademiją studijuoti aktorystę. „Ligi tol nelankiau nė meno mokyklos, o šast – ir priimtas. Pats tai priėmiau kaip palaiminimą, kad turiu atsiraitoti rankoves ir nenuvilti dėstytojų“, – tikino pašnekovas.

Pedagoginėje veikloje – 16 metų

V. Kontrimas mano, kad žmogus, rinkdamasis profesiją, pasirenka tik tam tikrą sritį, tačiau nežino, kur jį nuneš gyvenimo srovė: „Niekad negalvojau, kad būsiu aktorius ir pedagogas.“ O atsitiko taip, kad išsyk po studijų ir ligi šiol jau 16 metų jis dirba ir pedagoginį darbą: dėstė Edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose, dabar Vilniaus dizaino kolegijoje būsimuosius aktorius ir fotografus moko komunikacijos ir vaidybos pagrindų.

Puikiai įvaldęs retorikos meną, 9-tus metus jis to moko ir tuos, kurie nori stiprinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. „Šiandien mokėti kalbėti reikia verslui konkurencingame pasaulyje. Žmonės aiškiai jaučia komunikacijos poreikį: kitas gali turėti daug žinių, tačiau nemoka jų įtaigiai pateikti“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis neslėpė jau galvojęs užsiimti vien privačiu verslu, tačiau priprašytas dar pasiliko pedagoginėje veikloje. „Nors turiu įgyvendinti ir ilgalaikį projektą „3 vaikai ir šeima“, kuris tęsis mažiausiai dar 15 metų“, – juokavo ir papasakojo apie savąjį projektą – savo šeimą.


Gydytojai: Arūnas Galdikas, Juozas Bartusevičius, Mindaugas Bakša.

„Nereikia laukti, kol pėdos nykštys su kojų pirštais parodys jums špygą“, – šmaikštaudamas patarė medicinos centro „Northway“ Kretingoje ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Jo kolegos Arūnas Galdikas ir Juozas Bartusevičius paantrino, kad nykščio deformacija – viena dažniausių, kalbant apie pėdos patologiją.

Gelbsti tik operacija

A. Galdikas ir M. Bakša per metus operuoja nuo 100 iki 200 pėdų, dažniausiai – dėl nykščio deformacijos. Tarp pacientų dominuoja moterys. Aukštakulniai, plokščiapadystė, nepatogi avalynė, genetika – visos šios priežastys nulemia, kad metams bėgant dailiosios lyties atstovėms gali prireikti operacijos.

Ortopedų traumatologų pastebėjimu, nemažai daliai pacientų būna laiku nenustatyta plokščiapadystė, nors įvairių padukų nešiojimas būtų galėjęs padėti pakoreguoti pėdos skliautą.

Kol žmogus jaunas, organizmas ir čiurnos sąnariai, čiurnakauliai – taip vadinamieji mažieji kauliukai – kompensuoja plokščiapadystę. Sulaukus 50 ir daugiau metų pradeda trukdyti skausmas, tampa vis sunkiau prisitaikyti avalynę, lydi nuolatinis diskomfortas, tada kreipiamasi į specialistą pagalbos.

„Tokiais atvejais jau burtų lazdele nepamosi. Jei nori turėti gražias pėdas ir avėti gražią avalynę, vienintelė išeitis – operacija“, – konstatavo M. Bakša.

Ar ji sudėtinga? Pasak M. Bakšos, kiekviena operacija yra sudėtinga, nes visada išlieka komplikacijų tikimybė, tačiau, jei savo darbą gydytojas atlieka su malonumu, ir rezultatas būna kitoks.

Priklausomai nuo deformacijos naudojamas vienas arba du sraigtai, siekiant atstatyti iškrypusį nykštį. Po valandos trukmės nykščio deformacijos operacijos žmogus jau gali vaikščioti avėdamas specialų batą. Jį, neminant kulno, reikia nešioti keturias savaites. Praėjus 4-ioms ar 5-ioms dienoms po operacijos pacientas jau gali vairuoti automobilį, o po keturių savaičių – džiaugtis tiesiu pirštu.

Paciento amžius, piršto deformacija, kaulo kokybė – visa tai svarbu prieš operaciją, norint turėti gražią pėdą. Medikai patartų kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant, kol piršto deformacija taps itin pastebima ir, žinoma, sunkiau koreguojama.

Pasak M. Bakšos, sulaukusiems 60–70 metų kai kuriems žmonėms nykščio deformacija būna tokia, kad atrodo taip, lyg nykštys su antru ir trečiu pirštu daro špygą. Tokiais atvejais ir operacijos planavimas, ir pati chirurginė intervencija užtrunka kur kas ilgiau. Tad siūloma nelaukti, kol nykščio atsikišimas taps matomas.


Kęstučio gatvė netoli sankryžos su Laisvės ir J. K. Chodkevičiaus gatvėmis dažnai būna užstatyta automobiliais, ir tai piktina gretimų namų gyventojus.

Į redakciją kreipėsi kretingiškė Elvyra Vaišnorienė, gyvenanti Kęstučio g. Nr. 15 name, už senosios gaisrinės. Ji piktinosi, kad vairuotojai gatvėje, po jų namo langais, nuolat parkuoja automobilius ir teršia orą.

„Kai rytais šildo automobilius, paleidžia tokius dūmus, kad slopstu – smogas veržiasi net pro uždarytus langus. O ir šiaip rytais neįmanoma langų praverti: tai vieni, tai kiti „užpeklydami“ išvažiuoja. Mašinas po namo langais susistato ne mūsų namo, o kitų daugiabučių gyventojai, dažniausiai – iš priešingos gatvės pusės, nes ten nebesutelpa“, – guodėsi garbaus amžiaus skaitytoja, kuri tikino pasisakanti ir kitų namo gyventojų vardu.

Moteris samprotavo: priėmė įstatymą, kad neleidžiama rūkyti balkonuose, o kad leidžia smogą po pat langais, niekam neužkliūva. Ji sakė žinanti, kad ne tik 5 m iki sankryžos, bet ir 5 m nuo gyvenamųjų namų langų automobilių statyti negalima. „Tad kodėl vairuotojai nesilaiko taisyklių, o pareigūnai nebaudžia pažeidėjų?“ – klausė E. Vaišnorienė.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas neslėpė nuostabos: „Pirmąkart girdžiu apie tokį įstatymą, kad negalima parkuoti automobilių arčiau kaip 5 m nuo gyvenamųjų namų langų. Kelių eismo taisyklėse tokio punkto nėra. Nebent šią tvarką reglamentuoja miesto priežiūros taisyklės. Jeigu kažkas kažkur iškapstė tokį punktą, pabandyk dabar įrodyti, kad tai nėra teisinga.“

Pareigūno žodžiais, prie daugiabučių statomi automobiliai ir vietos stygius yra bendra miestų problema, ne išimtis – ir Kretinga. „Esame sulaukę ne vieno nusiskundimo, kad parkuojama žaliojoje zonoje, pareigūnai vyksta, fiksuoja pažeidėjus. Tačiau galime piktintis kiek norime: kol nebus pakankamai įrengta automobilių aikštelių arba, kol nebus įvestas transporto priemonių mokestis, tol ši problema gyvuos.“

Antra vertus, gyventojai turėtų būti pakantesni: juk jei parkuotų automobilius patys arba dažniau lankytųsi ratuoti vaikai ar anūkai, tuomet pasipiktinimo nebūtų.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė taip pat patvirtino, kad miesto priežiūros tvarkoje nėra tokios nuostatos dėl draudimo statyti automobilius arčiau kaip 5 m nuo langų.

Jos žodžiais, Kęstučio gatvės namų gyventojai iš namų ties gaisrine kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją su prašymu, kad uždraustų vairuotojams statyti automobilius jų gatvėje, kur vyrauja vienpusis eismas. Tačiau Saugaus eismo komisija šį prašymą atmetė, nes nėra sutvarkyta paraleliai Kęstučio gatvei, kitapus daugiabučių, einanti F. Janušio gatvė.

„F. Janušio gatvę ketinama rekonstruoti: kalbama apie žiedą, taip pat bus suformuoti sklypai, įrengiant juose automobilių stovėjimo aikšteles. Tuomet, manau, parkavimo problema Kęstučio gatvėje išsispręstų“, – patikino seniūnė.


Į vieną kavinių Palangoje, Jūros g., ilgapirščiai buvo įsisukę, kaip manoma, tarp kovo 3-iosios ir kovo 11-osios. Išnešti įvairūs alkoholiniai gėrimai, televizorius, vaizdo stebėjimo kameros, kavos aparatas, įvairūs virtuvės įrenginiai, apgadintos įėjimo durys ir langas.

Žala – tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Penktadienį vakare, apie 21.50 val., Kretingos r., Daubėnų kaime, kelio Kretinga–Skuodas 11-ame kilometre, visureigis „Mercedes Benz ML 270 CDI“ partrenkė ir mirtinai sužalojo 1960 m. gimusį vyrą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

„P. n.“ informacija


Patriotiško Kovo 11-osios minėjimo Kretingoje iniciatorės E. Lūžienė bei L. Šlepavičienė teigė, jog renginys parodė kraštiečių bendruomeniškumą.

Po garsiai nuaidėjusios žinios apie sėkmingas sostinėje įvykusias Vasario 16-osios važiuotines, virtualioje erdvėje pasklido viešas kvietimas patriotiškai nusiteikusius tautiečius savo miestuose organizuoti tokį renginį, skirtą Kovo 11-ajai paminėti. Į šį kvietimą sureagavo iniciatyvūs mūsų krašto gyventojai ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną iškeltomis vėliavomis paminėjo rajono keliuose.

Susiburti Kretingoje sumąstė spontaniškai

Aktyviai prie Kretingoje įvykusių važiuotinių organizavimo prisidėjusios Laura Šlepavičienė ir Eglė Lūžienė teigė susipažinusios vos prieš kelias dienas, kuomet renginys ir buvo pradėtas planuoti. „Pirmiausia socialiniuose tinkluose pamačiau gražų žemaitišką kvietimą į Plungėje vyksiančias Kovo 11-osios važiuotines ir juo pasidalinau su kretingiškiais, klausdama, ar niekas kažko panašaus neorganizuoja pas mus“, – apie unikalaus renginio užuomazgą pasakojo L. Šlepavičienė.

Kretingsodyje gyvenančios moterys neneigė, kad iš pradžių būta įvairių reakcijų: vieni siūlė jungtis prie klaipėdiečių organizuojamų važiuotinių, kiti renginio norėjo Kretingoje, tačiau nieko konkretaus nenutarė. „Pamačiusi žmonių susidomėjimą parašiau Laurai asmeniškai ir nusprendėme kartu imtis konkrečių organizacinių veiksmų“, – prisiminė E. Lūžienė.

Ji vėliau susisiekė su šios iniciatyvos pradininkais VšĮ „Patriotiški lietuviai“, iš kurių gavo oficialų pakvietimą, taisykles ir nurodymus, kaip ir ką toliau daryti. Sukūrusios renginio programą važiuotinių organizatorės ja pasidalino su kraštiečiais.

Pašnekovės tikino, kad viskas vyko gana spontaniškai, tačiau organizuojant važiuotines jokių nesklandumų ar nesutarimų neiškilo. „Nors esame pažįstamos vos kelias dienas, tačiau palaikėme viena kitos idėjas ir pasiūlymus – viskas klojosi kaip per sviestą“,– juokavo moterys.

„Tiesa, neaiškumų kilo tik dėl pavadinimo: vieni renginį vadino važiuotynėmis, o kiti – važiuotinėmis. Kadangi norėjau tiksliai išsiaiškinti, dėl to rašiau ne tik patiems renginio idėjos iniciatoriams, bet ir į atitinkamą instituciją, dirbančią Vilniuje. Paaiškėjo, kad tokį renginį vis dėlto reikėtų vadinti važiuotinėmis“, – linksmai kalbėjo E. Lūžienė.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas