Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1537) 2021-03-12

Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininkui Virginijui Domarkui atsisakius Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario mandato, Vyriausioji rinkimų komisija kovo 12 d. tarybos nariu patvirtino bendrapartietį Tomą Abelkį, kuris pareigas rajono Savivaldybėje pradės eiti davęs priesaiką artimiausiame, tai yra kovą įvyksiančiame tarybos posėdyje.

Iš rajono Savivaldybės tarybos V. Domarkas pasitraukė dėl įtarimų korupcija šalies sveikatos apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus pirmininkas taip pat sustabdė narystę šioje partijoje.

„P. n.“ informacija


Penktadienį vakare, apie 21.50 val., Kretingos r., Daubėnų kaime, kelio Kretinga–Skuodas 11-ame kilometre, visureigis „Mercedes Benz ML 270 CDI“ partrenkė ir mirtinai sužalojo 1960 m. gimusį vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

„P. n.“ informacija


Kovo 11-ąją šventiškai nusiteikę Kretingos krašto gyventojai prisidėjo prie VšĮ „Patriotiški lietuviai“ visoje šalyje inicijuojamo renginio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo važiuotinėse. Prie renginio organizacinių darbų aktyviai prisidėjusios kraštietės Eglė Lūžienė bei Laura Šlepavičienė teigė, kad važiuotinės buvo suorganizuotos bendromis visų jų dalyvių jėgomis, ir tai suvienijo bendruomenę. Maždaug 130 automobilių, pasipuošusių trispalvėmis, Žemaitijos, Vyčio ir kitomis istorinėmis vėliavomis, beveik 3 valandas kelyje džiugino rajono gyventojus unikaliu reginiu. Mašinų kolona, skleisdama šventinę dvasią, keliavo maršrutu Kretinga–Vydmantai–Žibininkai–Darbėnai–Grūšlaukė–Salantai–Kūlūpėnai–Kretinga. Renginį vainikavo „Tautiškos giesmės“ giedojimo ceremonija Rotušės aikštėje. Tiek renginio dalyviai, tiek žiūrovai neslėpė, kad važiuotinių metu tvyroję patriotiškumo, vienybės ir meilės Tėvynei jausmai Kovo 11-osios šventę padarė nepamirštamą.

„P. n.“ informacija


Vilniaus gatvė atgyja retro stiliumi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vilniaus gatvė, pradedant šviestuvais, bus įrengta senoviniu stiliumi, kad derėtų prie joje išlikusių kultūros paveldo objektų: bažnyčios ir vienuolyno, lurdo, Tiškevičių koplyčios ir dvaro.

Nors Vilniaus gatvė ties Rotušės aikšte archeologų dar vis rausiama, tačiau sutvarkytoji dalis jau velkama į būsimą rūbą, kuriamą retro stiliumi: šiomis dienomis montuojami senovinius primenantys šviestuvai. Palei visą gatvę netrukus bus sodinami medžiai, pastatyti suolai ir šiukšlių dėžės, įrengti dviračių stovai ir geriamojo vandens šulinėlis.

Pro „Algirdo Žebrausko akį“

Vilniaus gatvės sutvarkymo techninį projektą rengė bendrovė „Kelvista“, tačiau meninė dalis buvo patikėta Telšius gražumu išskirtiniu šalies miestu pavertusiam architektui Algirdui Žebrauskui.

„Į menišką rūbą centrinė Kretingos miesto gatvė bus įvilkta, žvelgiant pro A. Žebrausko akį: jis pasiūlė mažosios architektūros detales pagal vientisą senovinį stilių, kad šios derėtų prie bažnyčios ir vienuolyno komplekso, lurdo, Tiškevičių koplyčios ir dvaro aplinkos“, – patikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Mažosios architektūros elementai – šviestuvai, suolai, šiukšlių dėžės, rodyklės – nėra brangūs autoriniai darbai, o pirkti standartiniai.

Palei visą Vilniaus gatvę nuo Rotušės aikštės iki muziejaus bus pastatyti 69 didesni ir mažesni šviestuvai. Prie sankryžų ties J. Pabrėžos ir Savanorių gatvėmis bus įrengtos informacinės rodyklės, kurios žymės ne tik gatvių kryptis, bet ir arčiausiai esančius lankytinus objektus, tarkim, Tiškevičių rūmus, Žiemos sodą, Pastauninko parką, ir nurodys atstumus iki jų.


Valerija ŽALIENĖ:

– Keista, kad Lietuvoje yra tiek daug tarnybų, tačiau jos niekaip nesugeba sutvarkyti vieno paprasto – viešųjų pirkimų – įstatymo. Bylos dažniausiai subliūkšta dėl to, kad šio įstatymo vieni teisės aktai sudaro sąlygas korupcijai, tačiau kiti to paties įstatymo teisės aktai leidžia pateisinti. Taip ir išsisukama atradus landas. Mano nuomone, ne iš anksto, ne tebevykstant tyrimams, ne dar teberenkant įrodymus burbulus reikėtų pūsti, o jau po to, kai įvyksta teismai.

Juozas PELIONIS:

– Kalbos kalbom, suprantu, kad kartais jos gali būti teisiškai ir neįrodomos, dėl to pasistengia garsiausi Lietuvos advokatai. Kas gali paneigti, kad subliūškusi byla taip pat neturi savo juodos kainos? Įtariu, kad net ir ne visos korupciją narpliojančios tarnybos būna nepriklausomos. Taigi nenuteistas – ne visada yra nekaltas. Aš tik galvoju: negi aplink klimpstančius asmenis esantys kiti politikai, bendražygiai taip ir nemato, nežino, kas vyksta? Ar tai – ne absurdiška?

Antanas JUŠKĖNAS:

– Pastebėjau, kad dažniausiai subliūkšta tos bylos, kuriose figūruoja pagrindinių valdančiųjų jėgų atstovai – konservatoriai, socialdemokratai. Darbo partija yra mažesnė, todėl ją bei pirmininką Uspaskich dėl buhalterijos reikalų keleri metai, kai tąso. Liberalas Masiulis taip pat kankinasi nesibaigiančiuose teismuose. O Gabrieliaus Landsbergio žmona štai už vieną eurą nusipirko milijoninės vertės sklypą, ir jai – nieko, tos kalbos nutilo. Teisybės, manau, nėra.

Birutė TINGINIENĖ:

– Į korupcijos bylas dažniausiai įsivelia per daug turtingi, labai geras pareigas arba aukštus politinius postus visuomenėje užimantys įtakingi asmenys. Su jais įvairiais ryšiais susijusių žmonių taip pat yra ne vienas ir ne du – pajudinus pradeda byrėti tarsi kortų namelis. Neatsitiktinai gyvuoja toks geras posakis: ko negali pinigai, gali dideli pinigai. Šis posakis atsako ir į klausimą, kodėl skandalingai prasidėjusios korupcinės bylos subliūkšta.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Trečias mėnuo, kai įstatymu uždrausta rūkyti balkonuose, terasose, lodžijose, bet į Kretingos rajono savivaldybę dėl dūmus pučiančių kaimynų iki šiol niekas nesikreipė.

Tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistė Simona Baublienė.

Kaip sakė rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Narkotikų kontrolės komisijos narys Dangiras Samalius, draudimas daugiabučiame name galiotų, jeigu bent vienas to namo gyventojas Savivaldybės administracijai pateiktų prašymą. Prie daugiabučio namo arba jo viduje būtų įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tai padaryti turėtų pastato administratorius arba namo bendrija. Jeigu kaimynai ir neprieštarautų, rūkaliai privalėtų užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.

Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalėtų nurodyti rūkiusiojo duomenis: vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Atsisakius tai padaryti, savininkui grėstų bauda nuo 30 iki 60 eurų, pakartotinai nusižengus, – nuo 60 iki 120 eurų. Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.

Numatyta, kad pažeidimus kontroliuoti, įrodymus fiksuoti bei pareigūnams pateikti turi patys gyventojai. Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.

„Šis įstatymas tik dar labiau gali sukiršinti kaimynus, kurie pradeda vienas kitą sekti, skųsti. O ir užfiksuoti sudėtinga – kaip nufotografuos, jei rūkoma, tarkim, namo kokiame penktame aukšte, be to, pastebėjęs rūkantysis paslepia cigaretę?“ – svarstė šio skyriaus vedėjos pavaduotoja Renata Jonauskienė.

Kretingos rajono savivaldybė ir mieste yra patvirtinusi bei ženklais pažymėjusi nerūkymo zonas prie mokyklų ir parkuose, prie ligoninės, kitų sveikatos įstaigų, Kultūros centro, piliakalnių, miesto estradoje, vaikų žaidimo aikštelėse, stadione bei Rotušės aikštės skvere, išskyrus aikštės įdubą.

Bet dėl rūkymo šiose vietose nenubaustas nė vienas asmuo, nes, pasak R. Jonauskienės, bent Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui iš gyventojų niekas apie pažeidimus nepranešė.


Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė: „Karantinas parodė, kaip svarbu atnaujinti materialinę mokyklų bazę.“

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pripažino, kad šiuo pandemijos laikotarpiu švietimo sistema išgyvena ypač daug iššūkių, išbandymų ir savotiškos nežinomybės, kai, pasikeitus darbo pobūdžiui, mokykloms reikėjo persiorientuoti ir pereiti prie nuotolinio mokymo ir mokymosi.

„Turime ir gerų žinių: artimiausiu laiku į kai kurias mokyklas sugrįžta keletas klasių, kurios, pagal galiojančią tvarką, dėl COVID-19 bus tiriamos kaupinių metodu, kuris numato galimybę tęsti, tai yra atlikti PRG testą, jeigu bendras kaupinio 5-ių mėginių testas bus teigiamas“, – naujieną pranešė A. Burbienė.

Švietimo skyriaus duomenimis, kontaktiniu būdu nusprendė mokytis Simono Daukanto progimnazijos I ir IV klasės, Marijono Daujoto viena pirmų ir dvi ketvirtokų klasės, Pranciškonų gimnazijoje į mokyklą artimiausiomis dienomis sugrįš pirmokai ir antrokai. Tačiau ir šių klasių ne visi tėvai sutiko, kad vaikai sugrįžtų į mokyklą. „Tie vaikai, kurių tėvai vis dar nenori, kad jų atžalos mokytųsi tiesiogiai, bus mokomi kaip ir iki šiol, tai yra per nuotolį“, – paaiškino Švietimo skyriaus vedėja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu renka duomenis, kiek rajonuose paskiepyta mokytojų dėl COVID-19, kiek – ne ir dėl kokių priežasčių. „Ministerija, apibendrinusi duomenis, norėtų priimti sprendimą kiek galint greičiau mokytojus ir mokytojus sugrąžinti į klases“, – pastebėjo A. Burbienė.

– Ir per pirmą, ir per antrą karantiną mokyklos dirbo per nuotolį. Ko išmoko mokytojai ir mokiniai, su kokiais nesklandumais teko susidurti, mokant vaikus tokiu būdu? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Švietimo skyriaus vedėjos A. Burbienės.

– Vienas rimčiausių iššūkių – ugdymo turinio pritaikymas skaitmeninei erdvei, į kurią persikėlė ir bendravimas, ir bendradarbiavimas. O juk pagal prigimtinius dalykus mes esame įpratę matyti žmonių reakcijas, emocijas. Dirbant per nuotolį mokytojai, žinoma, ir mokiniai viso to neteko.

Kaip niekad aktualu pasidarė pagalbos mokytojui teikimas, susijęs su skaitmeninių kompetencijų gilinimu, tobulinimu, nes pasikeitė darbo pobūdis ir priemonės: nebeliko vadovėlių, įprastų vaizdinių priemonių – reikėjo perkelti į virtualų turinį. Reikėjo išmokti vesti pamokas per nuotolį virtualioje aplinkoje sinchroniškai tai pačiai auditorijai. Dar vienas labai svarbus aspektas – kad kiekvienas mokinys dalyvautų mokymesi, nes sąlygos namuose – ne visiems vienodos, ir nebūtinai šiuo atveju turėtume kalbėti apie socialines grupes: juk ir tėvai dirba nuotoliu, vienu sykiu mokosi ne vienas vaikas ir pan. Šeimai kartu su mokykla teko spręsti, kaip organizuoti mokymąsi, kad mokytojas ne tik užtikrintų visų mokinių dalyvavimą ugdymo procese, bet kad ir nebūtų atotrūkio, visiems gyvai susirinkus į pamokas.


Reguliari mankšta – vienas iš būdų, siekiant sumažinti galimų traumų rizikas.

Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.

Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems.

Dažniausios vaikų traumos

Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei.

Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvairių mechaninių įrengimų.

Sužalojimų priežasčių – daugybė

Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip tų sužalojimų išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems labai daro įtaką bendraamžiai. Daugelis linkę pervertinti savo gebėjimus. Ypač paaugliai, jaunimas linkęs labiau rizikuoti ir prasčiau suvokia galimas savo veiksmų pasekmes“, – teigia L. Ciesiūnienė.

Svarbų vaidmenį vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vaikų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to yra didesnė grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.


Skulptorius Antanas Mončys. 1982 m., Prancūzija.

Šiemet birželio 8 d. sueis 100 metų, kai Mončių kaime Darbėnų valsčiuje Kretingos apskrityje gimė pasaulinio garso menininkas skulptorius modernistas Antanas Mončys (1921–1993). Šiai sukakčiai Antano Mončio namuose-muziejuje atnaujinta nuolatinė ekspozicija, o visus metus truksiantis renginių ciklas „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ pradėtas kovo 10-ąją Anykščiuose atidaryta paroda „Meniniai pasisveikinimai“.

Pirma paroda – svajonės išpildymas

„Paroda „Meniniai pasisveikinimai“ – tai simboliškas Antano Mončio svajonės pamatyti Anykščius išpildymas minint skulptoriaus gimimo šimtąsias metines, – apie A. Mončio kūrinių parodą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje sakė projekto koordinatorė ir komunikacijos vadovė Ramunė Vaičiulytė. – Savo norą aplankyti Anykščius skulptorius išsakė 1989 m., kai po 45 priverstinės pertraukos metų atvykęs į Lietuvą viešėjo Palangoje, kurioje būdamas ir apsisprendė savo kūrybos dalį dovanoti Lietuvai“.

Paroda kol kas atidaryta virtualiai, tačiau tikimasi, kad iki gegužės 2 d. ją bus galima išvysti ir gyvai. Jos branduolį sudaro A. Mončio palikimas – piešiniai ir akvarelės, koliažai, skulptūros, fenomenalios unikalių švilpių ir kaukių formos – iš brandžiojo kūrybos periodo (1969–1988). Specialiai šiai parodai surinktas retai matomų ir visai nerodytų kūrinių rinkinys. Žiūrovų čia laukia ir atradimai, ir tikros premjeros: pirmą kartą eksponuojamas A. Mončio ypatinga gofro technika sukurtas parodos plakatas, ekspozicijoje – ir skulptūra, žinoma kaip paskutinis jo gyvenimo kūrinys.

Pirmąją skulptoriaus jubiliejui skirtą parodą palydės ir susitikimai, per kuriuos menininkai „paduos“ ranką, būdami nutolę laike ir erdvėje: virtualiai bus galima pasiklausyti A. Mončio nulipdytais švilpiais atliekamos muzikos, susipažinti su filmo apie dailininką eskizu ir susitikti su būriu talentingų asmenybių – atlikėjais Doniu (Donatu Bielkausku) ir Viktoru Rubežu, režisieriumi Linu Mikuta, menotyrininku V. Liutkumi.



Andriaus Seselsko sukurtas Jurgio Pabrėžos atvaizdas, kuris naudojamas plakatuose

Kitą savaitę kraštietis dailininkas Andrius Seselskas pradės įgyvendinti meninį projektą – tapys kunigo ir mokslininko Jurgio Pabrėžos, kurio vardu pavadinta Kretingos miesto universitetinė gimnazija, portretą ant jos holo sienos.

Visus 2021-uosius metus, kurie LR Seimo yra paskelbti Jurgio Pabrėžos metais, Kretingos rajono bendruomenė įvairiais renginiais pagerbs įžymųjį kraštietį, kuris liaudyje nuo seno už savo darbus pramintas šventuoju.

Menininkas neslėpė, kad, imantis darbo, teko gerai išstudijuoti J. Pabrėžos biografiją, kad kuo įtaigiau atspindėtų šios iškilios Lietuvos asmenybės savitumą.

„Siena jau paruošta, o aš esu pasirengęs eskizą, kurį kursiu art decor stiliumi. Man labai smagu sugrįžti į mokyklą, kurioje pats mokiausi. Tačiau nedidelis skirtumas: kažkada už sienų paišymą buvau kviečiamas pas direktorių, o dabar pats direktorius pasikvietė, kad ant jos pieščiau“, – juokavo A. Seselskas.

Menininkas pernai Kretingos erdvėse jau paliko ryškų pėdsaką – ištapė vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ studijos Kretingos rajono kultūros centre holo sienas.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus prašymu, A. Seselskas taip pat sutiko sukurti 12 padėkų su originaliais autoriniais piešiniais. Šios padėkos bus įteiktos nusipelniusiems asmenims per J. Pabrėžai skirtus renginius.

Menotyrininkų vertinimu, ypatingu „seselskišku“ grafikos stiliumi, kurio ašis – siurrealizmas, piešiantis kraštietis taip pat sukūrė Motiejaus Valančiaus atvaizdą, kurį padovanojo M. Valančiaus viešajai bibliotekai. „Dar reikėtų imtis miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus, kurio jubiliejinius metus taip pat švenčiame šiemet, portreto“, – sakė menininkas, patikinęs, kad, nors su šeima įsikūręs Kelmėje, tačiau Kretinga, kurioje gimė ir augo, liks jo pirmuoju miestu ligi gyvenimo pabaigos.

„P. n.“ informacija


Kretingiškė Danutė Vasiliauskienė gamtoje mėgsta fotografuoti tai, ko dažno akis nė nepastebi ar neišlaukia.

Kretingiškė ilgametė pedagogė Danutė Vasiliauskienė džiugina savo meninėmis fotografijomis, kuriose užfiksuotos gamtos akimirkos – gyvūnai, paukščiai įstabiomis pozomis, peizažai, gėlės: ji rengia parodas, siunčia nuotraukas TV3 žinioms, taip pat dalijasi jomis šalies ir tarptautiniuose socialiniuose tinkluose.

Kadre – visas gyvūno kūnas

Žmonių kretingiškė sakė nefotografuojanti, vien – gamtą. Ji laukia tupinčios gulbės, kada ši išskleis sparnus, kada pursluose paskęs iš snaudulio pabudusi besipurtanti antis, kada kamienu nuliuoksės išpurusia uodega švytruodama voverė ar akimirką užsimirš varlinėjantis gandras. „Reikia pagauti gyvūnus, paukščius judesy, fokusuojant vaizdą rankomis – tai duoda tam tikrą efektą, – tikino fotomenininkė mėgėja. – Žinau fotografų, kurie, eidami į gamtą, maskuojasi ir valandų valandomis tyko kadro. Bet aš to nedarau. Einu aplinkui tvenkinius, palei Akmeną, važiuoju į mišką. Gamta visur juda kruta, tik reikia ją matyti. Vaikštau aplink sodybą: kikiliai, dagiliai, zylės patys atskrenda, tik fotografuok. Bet jei jau ką užmačiau, nebegaliu atsitraukt, kol tą „kažką“ vis vien pagaunu“, – pomėgiu, kuriuo dega jau 25-erius metus, dalijosi D. Vasiliauskienė.

Ji tęsė mintį: „Nemažai pasitaiko netikėtų kadrų: žiūriu – Pastauninko upely žiemojęs garnys plastelėjo, prie muziejaus praskrido baltasis garnys. Gyvūnas ar paukštis mano nuotraukoje turi matytis visas, ne fragmentais. Man labai svarbu, kad į kadrą tilptų visas jo kūnas, o ne vien atskiros dalys“, – patikino pašnekovė.

Jos žodžiais, taip pat reikia žinoti, kada fotografuoti: vasarą geriausias apšvietimas iki 8-os ryto arba po saulėlydžio. Fotografui nereikia turėti kažkokio ypatingo matymo, bet gerai matyti yra būtina. Svarbiausia – pastebėti: kiti nė nemato to, ką pastebi fotografas.

Į gamtą – su 3 kg sveriančiu aparatu

Buvusi pedagogė D. Vasiliauskienė sakė su fotografijos menu susipažinusi, kai, mokydama geografijos, pati skatindavusi vaikus fotografuoti. Vykdavo respublikiniai moksleivių fotografijos konkursai, vaikai laimėdavę ir prizinių vietų. Rengdavo projektinius darbus – tyrė Pranciškonų gimnazijos tvenkinį, Pastauninko upelį, Reiskių tyrą, o projektus reikėdavo ir meniškai pateikti.

„Tai ir buvo mano pradžia. Po to sūnus padovanojo pirmąjį fotoaparatą „Leika“, bet netyčia šokdama per upelį jį nuskandinau. Vėliau įsigijau du aparatus „Nicon“ – vienas jų, sunkus ir masyvus, skirtas fotografuoti gyvūnus, vaizdą pritraukia net iki 100 m. Gyvūnai gamtoje labai atsargūs, tik voverės Kretingos parke gali imti skanėstus iš rankų“, – juokaudama pasakojo pašnekovė.

Klaipėdiečiai profesionalūs fotomenininkai Alė ir Virgilijus Jankauskai, pas kuriuos ji mokėsi fotografijos kursuose, sakė – neišlaikysi rankoj, imk stovą. Bet ji išsitreniravo ir į gamtą eina laikydama rankoj maždaug 3 kg sveriantį fotoaparatą.


„Išankstinių didelių planų neturiu. Kuriu, dainuoju ir tuo mėgaujuosi“, – sakė klaipėdietė kompozitorė ir atlikėja Irena Upė.

Kovo 20-osios vakarą Kretingos rajono kultūros centras renginių išsiilgusius muzikos mylėtojus pakvies virtualiai pasiklausyti klaipėdietės atlikėjos ir kompozitorės, muzikos meno studijos „Motyvas“ įkūrėjos Irenos Upės koncerto.

Pranašiški Leonido Donskio žodžiai

Menininkės auditorija – labai plati, nes muziką atlieka skirtingą. „Savęs aš nerėminu žanrais“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Irena Upė, vis dėlto atkreipusi dėmesį, kad jos dažniausiai klausosi tvirti ir atviri ieškojimams žmonės, kurių amžius nuo 30 iki 45-erių metų. Vienas įdomiausių renginių įvyko Šveicarijoje, tarptautinėje parodoje. „Teko koncertuoti 40 kvadratinių metrų erdvėje, todėl jaučiau itin stiprų ryšį su publika. Klausydamosi dainų, moterys verkė, o po pasirodymų pasakodavo apie save, dėkojo už tai, kad priminiau, kas yra tikra“, – išgyventas akimirkas perteikė pašnekovė.

Klaipėdietės atmintyje taip pat neišblėso ir koncertas Islandijoje, kur ji dainavo lietuviškas dainas: tenykščiai žmonės gyrė, kokia graži, daininga yra lietuvių kalba.

Kodėl ji Upė? Kokią žinutę žiūrovams siunčia pasirinktasis sceninis vardas? Iki 2019-ųjų besivadinusiai „Synthgirl I-rena“ ir tuo vardu vinilinėje plokštelėje išleidusiai debiutinį albumą „8“ menininkei žodis „Upė“ tiesiog vieną dieną suskambo galvoje. „Šis vardas atskleidžia mano laisvę, natūralumą ir nuoširdumą“, – akcentavo Irena.

Ji užaugo Šilutėje, muzikos mokykloje ten baigė smuiko klasę ir daugiau muzikos nebestudijavo, manė, kad muzikinis kelias taip ir pasibaigs. „Man nepatiko mokytis muzikos, bet visada ji buvo šalia: aktyviai lankiau įvairius meno būrelius, svajojau tapti aktore, baigti režisūrą, imtis teatro kūrybos“, – atviravo pašnekovė. Kadangi nesinorėjo iššvaistyti ir gerų mokymosi mokykloje rezultatų – mėgo kalbas, istoriją, matematiką, fiziką, – kelias ją nuvedė į politikos mokslus Klaipėdos universitete. Čia baigusi ir bakalaurą, ir magistrą, dirbo politinio marketingo srityje, stažavosi Briuselyje.

„Ko gero, amžiną atilsį profesorius Leonidas Donskis mano gyvenime buvo pirmasis žmogus, kuris pakišo mintį, kad esu sutverta didesniam tikslui negu vien politikės darbas“, – svarstė Irena.

Save ji išbandė ir privataus verslo sektoriuje, taip pat kurį laiką dirbo pardavimo vadove. Besilaukdama vaikelio, suprato, kad nebenori grįžti atgal, kur jau buvo, o nori laisvos dvasios, trokšta kurti.


Užvakar apie 21.10 val. Kretingoje, Palangos g., pamiškėje, automobilyje „Audi“, prie jame sėdėjusio 1997 m. gimusio vyro, rastas ir paimtas folijos lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Vyras turėjo ir metalinį smulkintuvą.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„P. n.“ informacija


Įspūdingai Kovo 8-ąją atšventė vagišiai Palangoje: iš Malūno gatvėje esančio prekybos centro nugvelbė 6 butelius viskio. Darbuotojai vagystę pastebėjo apie 15 val.

Padaryta 156 eurų žala. Dėl vagystės pradėtas tyrimas.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamento pareigūnais, su įkalčiais sulaikė kretingiškę, įtariamą platinus narkotines (psichotropines) medžiagas.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad už neteisėtą kvaišalų platinimą nuteisti ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys 29 m. ir 30 m. amžiaus asmenys, per laisvėje esančius bendrininkus ir vieno iš įkalintųjų žmoną, įtariama, toliau organizavo narkotinių medžiagų platinimą Klaipėdos apskrityje.

Vasarį Kretingoje, Dobilų aklg., sulaikyta vieno iš nusikalstamos veikos organizatorių žmona – 24 m. niekur nedirbanti Kretingos miesto gyventoja. Atlikus kratą moters gyvenamojoje vietoje, rasta apie 60 g heroino, elektroninės svarstyklės su heroino pėdsakais bei trys pakuotės tablečių su, įtariama, anaboliniais androgeniniais steroidais – dopingo medžiagomis. Sulaikytoji teisėsaugininkams žinoma – 2020 metais jai buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis draudžiamomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Įtariamoji buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Jai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, – kuri vėliau pakeista į intensyvią priežiūrą. Laikinai apribotos nuosavybės teisės į sulaikytajai priklausančias pinigines lėšas – daugiau nei 8 tūkst. eurų ir apie 3 tūkst. eurų vertės automobilį.

Iš viso įtarimai šiame tyrime pareikšti septyniems asmenims, penki iš jų įtariami nusikalstamas veikas vykdę organizuotoje grupėje. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius. Už neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Parengta pagal Klaipėdos apskrities VPK informaciją


Kretingoje pasieniečiams įkliuvo taksi automobilį vairavęs plungiškis, gabenęs kontrabandines cigaretes. Jis ir anksčiau dėl neteisėtos veiklos buvo susidūręs su pasieniečiais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai vienoje Kretingos gatvių sustabdė taksi automobilį „Ford C-Max“. Jį vairavo 51-erių Plungės gyventojas. Pasieniečiai jau turėjo informacijos, kad šiuo automobiliu gali būti gabenamas nelegalus krovinys.

VSAT pareigūnai taksi bagažinėje aptiko 1 tūkst. pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis.

Šis plungiškis yra žinomas VSAT pareigūnams. Paskutinį kartą pasieniečiams jis buvo įkliuvęs praėjusį rugsėjį, kai gabeno 8 tūkst. 650 pakelių kontrabandinių cigarečių ir 1 tūkst. 190 litrų nelegalaus alkoholio. Už tai teismas skyrė jam realią 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet sprendimą plungiškis yra apskundęs.

Šįkart dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką taksi vairuotojui pradėta administracinė teisena. Už tokį pažeidimą jam gresia nuo 5 tūkst. 200 iki 6 tūkst. eurų bauda. Po apklausos vyras paleistas.

Automobilis ir cigaretės saugomi VSAT Pagėgių pasienio rinktinės padaliniuose.

Pagal VSAT informaciją


Vyriausiasis treneris Gvidas Juška (kairėje) ir klubo vadovas Vidas Burba sakė, kad komandai keliamas tikslas – siekti pergalės per kiekvieną susitikimą.

Kovo 20–21 dienomis Kretingos futbolo komanda „Minija“ pradeda naują sezoną Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje. Kur – namų aikštėje ar išvykoje – įvyks pirmasis minijiečių susitikimas su varžovais, dar neaišku. Kol neatšaukti karantino ribojimai, žiūrovai rungtynių gyvai neišvys. Tačiau komandos vadovai žada pasirūpinti tiesiogine varžybų transliacija socialiniuose tinkluose.

Kretingos „Minija“ sezonui rengtis pradėjo nuo vasario pradžios. „Iškart – lauke, naujojoje dirbtinės dangos aikštėje, kas mus labai gerai nuteikė – pagaliau turime šiuolaikiškas sąlygas treniruotis, o ir aikštė – tikrai kokybiška, joje malonu dirbti. Manome, kad, gerėjant treniruočių kokybei, gerės ir komandos rezultatai“, – kalbėjo viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ vadovas Vidas Burba ir vyriausiasis komandos treneris Gvidas Juška, kuris, „Kretingos Minijai“ praėjusį sezoną atstovavęs ir kaip žaidžiantysis treneris, šiemet į aikštę nebeišbėgs.

Rengdamiesi sezonui minijiečiai dirbo ir spaudžiant 10–15 laipsnių šalčiui, treniruotės vyko kasdien, savaitgaliais – draugiškos rungtynės arba turnyrai. „Iš pradžių gerinome fizinę formą, dabar dėmesį sutelkėme į kitus dalykus – taktikos detales, mokomės priimti teisingesnius ir greitesnius sprendimus, ieškome komandos žaidimo braižo“, – treniruočių turinį apibūdino G. Juška.

Klubas surengė pagrindinio komandos rėmėjo „Arlangos“ bendrovės vardo turnyrą, kuriame, be „Kretingos Minijos“, dalyvavo trys A lygos komandos – Kėdainių „Nevėžis“, Gargždų „Banga“ ir turnyrą laimėjęs Telšių „Džiugas“. Aikštės šeimininkai, kurie šį savaitgalį su Mažeikių „Atmosfera“ dar sužais parengiamąsias rungtynes, užėmė II v.


Įvertinus medžio būklę, pažeistasis kamienas pašalintas, sveikas – paliktas.

Antradienį ir trečiadienį Palangoje, Vytauto gatvėje, komunalininkai šalino nudžiūvusius, puvinio pažeistus, žmonių ir jų turto saugumui grėsmę keliančius medžius. Iš viso nupjauta 13 medžių, didžioji dalis – senos liepos.

„Medžių būklė buvo vertinama du kartus: pernai vasarą ir dabar, prieš pradedant juos šalinti. Buvome paženklinę 20 nudžiūvusių medžių, tačiau nupjovėme 13, nes kiti, orui kiek atšilus, parodė gyvybės ženklų“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyriausioji vadybininkė Jurgita Jokubauskienė.

Jos teigimu, jau pradedami sodinti nauji medžiai: didžialapės liepos, paprastieji kaštonai, skroblai. Kasmet Palangoje pasodinama nuo 130 iki 170 medelių.

„Ne visada medžius galime atsodinti į tą pačią vietą. Pavyzdžiui, dabar, įvertinę kai kurių dvikamienių medžių būklę centrinėje Palangos gatvėje, vieną kamieną šalinome, kitą palikome, tad naujo medžio čia nesodinsime“, – akcentavo už želdinių priežiūrą atsakinga „Palangos komunalinio ūkio“ vyriausioji vadybininkė.

„P. n.“ informacija


Liepsnų ryjamame mediniame name šiuo metu niekas negyveno.

Pirmadienio vakarą, apie 22 val., Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas apie gaisrą Kretingoje, J. Basanavičiaus gatvėje, – degė medinis namas, kuriame šiuo metu niekas negyveno.

Į nelaimės vietą buvo pasiųsti Kretingos ir Palangos ugniagesiai-gelbėtojai. Gesinimo darbus jie atliko naudodamiesi kvėpavimo aparatais, mat pastatas liepsnojo atvirai. Vanduo ugniai malšinti buvo tiekiamas iš gaisrinio hidranto. Užgesinti pavyko per valandą. Gaisro metu nudegė apie 100 kv. m stogo, apie 30 kv. m jo buvo nuardyta. Sulietas namo vidus, apdegė sienos bei namų apyvokos daiktai, nuo karščio išdužo langų stiklai.

Ugniagesiams pavyko išsaugoti už maždaug 15 m esantį kaimyninį namą, sublokuotą su malkine. Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, pastatams degant atvira liepsna, labai didelė rizika yra ugniai persimesti į nedideliu atstumu esančius gretimus objektus.

„P. n.“ informacija


Kovo 7-osios vakare, apie 20 val., kelyje Kuliai–Šiemuliai–Gaudučiai Kretingos rajone traktoriaus T-16 nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto 1970 metais gimęs vyras. Jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Rimvydas Šakinis

Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariui, socialdemokratui Virginijui Domarkui pareiškus apie pasitraukimą iš Savivaldybės tarybos ir suspendavus narystę partijoje, buvo paskelbta, kad pagal socialdemokratų kandidatų į Savivaldybės tarybą rinkiminį sąrašą vietoje V. Domarko į tarybą ateiti turėtų Tomas Abelkis – pirmasis buvusio skyriaus pirmininko V. Domarko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas.

Ši žinia įskaudino 2018 m. rinkimuose į Savivaldybės tarybą dalyvavusį ir tarybos nario mandatą laimėjusį kitą skyriaus narį Rimvydą Šakinį. Sutikęs kandidatuoti į tarybą R. Šakinis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo sumokėti 9 tūkst. eurų (10-ies vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio) užstatą, kadangi jo tuometinės Vydmantų seniūnijos seniūno pareigos (jas užima lig šiolei) buvo ir yra nesuderinamos su naryste taryboje. Tai reiškia, kad, išrinkus į tarybą, jos nariu gali tapti tik atsisakęs seniūno pareigų. Atsisakius laimėto mandato, VRK užstato nebegrąžina. R. Šakinis po rinkimų nusprendė likti seniūnu, tačiau sužinojęs, kad į tarybą pareina T. Abelkis, kaip turintis pirmumo teisę R. Šakinis užsidegė dėl, anot jo, tokios neteisybės, ir svarsto kreiptis į VRK dėl jo narystės taryboje atkūrimo. Tokia galimybė esanti atsisakius vėlgi seniūno pareigų, tačiau 9 tūkst. eurų užstato VRK jau nebegrąžintų, tą patvirtino pats politikas.

„Atstačius rinkimų sąrašo eilę yra mano pirmumas. Apmaudu, kad apie T. Abelkio ėjimą į tarybą sužinojau ne iš partijos skyriaus. Nieko prieš T. Abelkį neturiu, tačiau jaučiu didelę nuoskaudą. Visą širdį su žmona Laura atidavėme aktyvindami skyriaus veiklą, dirbdami ne vienuose rinkimuose“, – kalbėjo R. Šakinis. Jis neslėpė, jog tikėjosi 2020 m. kandidatuoti į Seimą, kai kandidatu skyrius patvirtino T. Abelkį. Šių metų pradžioje socialdemokratams grįžus į tarybos valdančiąją daugumą vylėsi užimti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą, kuris atiteko Savivaldybės administracijoje dirbusiai bendrapartietei Violetai Turauskaitei.

Galutinio sprendimo dėl narystės Savivaldybės taryboje atkūrimo R. Šakinis teigė dar nepriėmęs. „Kai skyrius nesitaria, galiu nuspręsti ir vienas. Daugiau linkstu į tai, kad narystę taryboje atkursiu“, – tarė jis.

Trečiadienio popietę V. Domarkas dar nebuvo pareiškęs VRK, kad atsisako Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario mandato, tad vieta taryboje vis dar buvo užimta.

Medicinine įranga, priemonėmis prekiaujančios bendrovės „Limeta“ direktorius V. Domarkas įtariamas galima korupcija sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose. Šioje šalį sudrebinusioje korupcijos byloje įtarimai pareikšti keliasdešimčiai asmenų. Netrukus po pareikštų įtarimų V. Domarkas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kiek vėliau pranešė, kad traukiasi iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos.

„P. n.“ informacija


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas