Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1536) 2021-03-09

1990 m. kovo 11-oji. Deputatai plenarinių posėdžių salėje (iš kairės): pirmoje eilėje – Balys Gajauskas, Mečys Laurinkus, Virginijus Pikturna, Eimantas Grakauskas, Vilius Baldišis; antroje eilėje – Stasys Kropas, Birutė Valionytė, Petras Poškus, Rasa Rastauskienė (dabar Juknevičienė), Algirdas Ražauskas, Gintaras Ramonas, Miglutė Gerdaitytė; trečioje eilėje – Irena Andrukaitienė, Leonas Apšega, Kazimieras Uoka, Egidijus Klumbys, Saulius Šaltenis; ketvirtoje eilėje – Eduardas Vilkas ir Algirdas Brazauskas bei kiti. Jono Juknevičiaus nuotr.

Virginijus Pikturna buvo pirmasis politikas, kuriam kretingiškiai patikėjo atkurti ir stipriai laikyti trapų šalies nepriklausomybės vairą. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, nuo 1995-ųjų gyvenantis užsienyje ir pastaruosius 13 metų dirbantis JAV Laisvosios Europos radijuje, dabar – Viešųjų pirkimų ir licencijų direktoriumi, Kovo 11-osios proga sutiko prisiminti įvykius prieš 31-erius metus ir pasidalinti pamąstymais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.

– Esate tas kretingiškis politikas, kuris arčiausiai jautėte įvykių prieš 31-erius metus pulsą. Papasakokite, kaip viskas atrodė tuomet, ir ar, žvelgiant į perspektyvą, jautėte, kad keičiate savo ir visos tautos gyvenimą, likimus? Šiandien Jums – 60: kokia tų lemtingų dienų svarba Jūsų paties gyvenime?

– Man tuomet buvo 29-eri. Su Gintaru Ramonu (jau išėjusiu amžinojo poilsio) buvome patys jauniausi parlamentarai. Ne dažnam tokiame amžiuje tenka garbė atstovauti savo rinkėjams. Ir aš dėkingas kretingiškiams bei kurmaitiškiams, kurie tuomet, per pirmuosius demokratinius rinkimus, mane išrinko į parlamentą.

Laikmetis prieš Kovo 11-ąją yra vienas mano mėgstamiausių: pirmieji Sąjūdžio mitingai, išvykos į Tolminkiemį, Karaliaučių, roko maršai, Baltijos apkabinimas. Vėliau – Baltijos kelias, jaudinantis tautinės vėliavos iškėlimas Gedimino kalne 1988-ųjų spalio pradžioje.  V. Kudirkos tautinė giesmė pradėjo skambėti kiekvieną vidurdienį per Lietuvos radiją, viešai pasirodė straipsniai apie Lietuvos prieškario istoriją, trėmimus. Žurnale „Pergalė“ pirmąkart perskaičiau Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. O Andriaus Mamontovo „Laužo šviesa“ išliko jaunystės mėgstamiausia daina.

Visa tai keitė mane iš vidaus, kaip ir ne vieną iš mūsų. Tai laikmetis, kurį naujai kartai yra galbūt nelengva suprasti. Bet viena aišku tiek jaunimui, tiek vyresnei kartai: su Kovo 11-ąja mes pakeitėme naujausių laikų Lietuvos istoriją. 

Tą dieną parlamente, kuris tuomet vadinosi Aukščiausiąja Taryba, priėmėme nemažai teisinių aktų, visi jie buvo svarbūs, bet svarbiausi buvo trys konstituciniai aktai: pirmasis – dėl nepriklausomos valstybės atstatymo, kuris de jure atkūrė Lietuvos valstybės nepriklausomybę; antruoju aktu, kad išlaikytume Lietuvos valstybės tęstinumą, laikinai atstatėme 1938 m. Lietuvos konstituciją, kurios veikimas buvo sustabdytas 1940 metais Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir vėliau; trečiuoju – priėmėme įstatymą dėl Laikinosios konstitucijos, ji galiojo iki 1992 m. spalio 25-osios, kuomet referendumu priimta nauja Konstitucija.

Kai miniu Sąjūdį, turiu mintyje pirmąjį Sąjūdį, vienijusį Lietuvą ir jos žmones, su pagarba prisimenu vietos Sąjūdžio lyderius – Bernardą Anužį, Genovaitę Paulikaitę. Dėl Sąjūdžio Lietuva 1990-aisiais jau buvo subrendusi ir pasiruošusi paskelbti savo nepriklausomybę per tautos demokratiškai išrinktus atstovus. 

Suvokėme,  kad teks mokėti ir išsilaisvinimo kainą. Ne aš vienas, bet ir mano rinkėjai Kretingoje supratome, kad Lietuva, Baltijos šalys nebus taip lengvai paleistos. Jaučiau – mes atsakingi, kad tas išsilaisvinimo aukuras būtų kuo mažesnis ir neprivestų prie Pilėnų likimo.

Deja, išliko žaizdos, palikusios randą visam gyvenimui: Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, jaunuolių gaudymas į tarybinę armiją. Kiekvieną kartą lankantis Vilniuje, ar tai būtų Antakalnio kapinės, ar Televizijos bokšto aukų memorialas, apima vidinis virpulys.  Svetur galbūt pasakytų, kad mūsų išsilaisvinimo kaina yra nedidelė, bet aš jos svorį jaučiu. Dar ir šiandien neretai pagalvoju, ar padarėme viską, kad gyvybės tuomet nebūtų prarastos.


Už buitinių atliekų tvarkymą Kretingos ir rajono gyventojai, taip pat juridiniai asmenys mokės daugiau, tačiau šiukšlių išvežimas nebrangs tiek, kiek buvo bandyta pabranginti praėjusį gruodį – vienai grupei net apie 60 proc.

Praėjusių metų gruodį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius tarybos komitetams buvo pateikęs svarstyti SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir įmonės pasamdytos uždarosios akcinės bendrovės „Ekokonsultacijos“ buitinių atliekų tvarkymo kainų pakeitimo projektą. Šiam projektui tada pritarė visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ tarybos nariai, tačiau dauguma tarybos politikų projektą atmetė suabejoję, ar toks smarkus kainų didinimas yra pagrįstas. Be to, galutinės išvados nebuvo pateikusi ir kainų padidinimą nagrinėjusi specialiai tam mero sudaryta darbo grupė.

„Nesuprantamas buvo toks mero užsispyrimas prastumti išpūstas kainas“, – teigė darbo grupei vadovaujantis tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Romualdas Jablonskis. Akcentavęs, kad darbo grupė dirbo tris mėnesius, aiškinantis „Kretingos komunalininko“ buitinių atliekų tvarkymo sąnaudas, rezervus sąnaudoms mažinti ypač pasistengė darbo grupės narys Dovydas Bajoras, R. Jablonskis pasidžiaugė pasiektu rezultatu: 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą darbo grupė pasiūlė didinti iki 105,47 euro, kai gruodį pateiktame projekte buvo numatyta 108 eurai. Dabartinė kaina – 92 eurai. Atliekų tvarkymas neišvengiamai brangsta dėl Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo sąvartyno (KRATC) nuo šių metų pradžios 8 eurais – 20 proc. padidinto vartų mokesčio. Ir kompensavus padidėjusį vartų mokestį „Kretingos komunalininkas“, taikant pasiūlytą 1 tonos sutvarkymo 105,47 euro kainą, nuostolingai nedirbs, sukaups pinigų algoms didinti – apie 40 tūkst. eurų per metus, investicijoms – naujai technikai, atliekų konteineriams įsigyti. „Viskas turėtų būti gerai, variantas priimtinas“, – darbo grupės teikiamai 105,47 euro kainai pritarė „Kretingos komunalininko“ direktorius Rimantas Žiaušys. „Kretingos komunalininkas“ pernai į KRATC sąvartyną Dumpiuose išvežė 16 tūkst. 834 tonas mišrių atliekų, šiemet planuoja mažiau – 16 tūkst. 360 tonų.


Sekmadienio vakarą Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Domarkas savo „Facebook‘o“ paskyroje pranešė, kad traukiasi iš rajono tarybos.

Savo pranešime V. Domarkas rašo: „Kovo 3-iosios įvykiai ir viešųjų informavimo priemonių antraštės nubloškė į gyvenimo nežinią ir įpareigojo priimti tam tikrus sprendimus.

Šiomis dienomis negailima įtarimų, menamų kaltinimų ir interpretacijų, darius poveikį ar vykdžius papirkimo požymių turinčius veiksmus. Įtarimai skaudūs ir draskantys širdį. Visada buvau demokratiškas vadovas, įsiklausantis, ieškantis kompromisų, siekiantis komandinių sprendimų, siekiantis rezultatų. Toks ir likau. Niekada nėra kilę minčių kažkam daryti įtaką, paveikti, palaužti. Gyvenimas man suteikė neapsakomą džiaugsmą sutikti daug nuostabių žmonių, kuriems aš esu dėkingas už galimybę dirbti, kurti, svajoti, gyventi, tiesiog būti kartu!

Nieko nekaltinu ir tikiu, kad teisinėje valstybėje tiesa anksčiau ar vėliau bus nustatyta, tik norėtųsi kuo greičiau. Noriu tikėti, kad šioje byloje bus pateikti visi surinkti duomenys. Ir nebus jokių bandymų šiuos duomenis kažkaip fragmentuoti ar falsifikuoti. Gerbdamas socialdemokratines vertybes, savo kolegas partiečius ir Kretingos rajono savivaldybės tarybą, laikydamasis vakarietiškų standartų, priėmiau sprendimą pasitraukti iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos. Pasitraukiu vedinas moralinės pareigos, nepaisant, kad pastarųjų dienų įvykiai nėra susiję su manimi kaip Savivaldybės tarybos nariu ar ankstesnėmis Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigomis. Konkurenciniai procesai, vykstantys medicinos įrangos pardavimo ir aptarnavimo sektoriuje, iškreiptas viešųjų pirkimų sistemos modelis ir nekaltą verčia kaltu, nubloškiant į pilkąją paraštę, kurioje politikui būti nedera.“

V. Domarkas taip pat atsiprašė savo artimiausių bendražygių, kurie „šiandien priversti išgyventi dvejopas jausenas“ ir palinkėjo sėkmės Kretingos rajono savivaldybės valdančiajai daugumai, administracijos vadovams, taip pat dėkojo tiems, kurie jį palaiko šiuo sudėtingu jam gyvenimo momentu.

Apie tai, kad pasitraukia iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos, V. Domarkas bendrapartiečiams pranešė šį savaitgalį įvykusiame nuotoliniame Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus susirinkime. Į laisvą vietą taryboje pagal socialdemokratų kandidatų į Savivaldybės tarybą rinkimų sąrašą pareina jaunas politikas Tomas Abelkis, sėkmingai pasirodęs 2020 m. Seimo rinkimuose – vos keliais procentais rinkėjų balsų gavo mažiau už į lemiamą antrą turą su Antanu Vinkumi išėjusį Juozą Mažeiką.

T. Abelkis, kaip pirmasis skyriaus pirmininko pavaduotojas, laikinai vadovauja skyriui, nes narystę partijoje sustabdęs V. Domarkas neteko skyriaus pirmininko pareigų. Dėl skyriaus ateities socialdemokratai turėtų spręsti kovo 19 ar 20 d. planuojamame visuotiniame susirinkime.

„P. n.“ informacija


Kovo 6 d. Vytauto Buzo treniruojami Palangos „Kuršiai“ namuose 67:73 (17:21; 11:16; 18:18; 21:18) pralaimėjo lemiamas aštuntfinalio rungtynes – serijoje iki dviejų pergalių 1:2 pralaimėjo Klaipėdos „Neptūnui-Akvaservis“ ir baigė savo šio sezono pasirodymą NKL-VIKINGLOTTO čempionate. Klampiai prasidėjusiose rungtynėse uostamiesčio krepšininkai jau pirmą kėlinį nutolo (7 min. 7:17), ir „Kuršiai“ atsidūrė besivejančiųjų vaidmenyje. Įpusėjus antrajam kėliniui po L. Mikalausko taiklaus baudos metimo palangiškiams pavyko persverti rezultatą savo naudai (15 min. 25:23), bet per likusį kėlinio laiką jie pelnė tik 3 taškus, o varžovai atsakė 14 ir vėl susigrąžino 9 taškų persvarą – 28:37. Po pertraukos ir toliau pirmavo Klaipėdos komanda, o šeimininkai bandė žūtbūt sumažinti skirtumą, bet to padaryti nesisekė. Tvirtai iniciatyvą savo rankose laikę klaipėdiečiai ketvirtą kėlinį pirmavo (58:68), bet tada praleido penkis taškus paeiliui ir Palangos komanda priartėjo iki 63:68. Po minutės pertraukėlės, likus žaisti pusantros minutės, klaipėdietis Nojus Mineikis pataikė sudėtingą tritaškį ir svečiai vėl nutolo – 63:71. Prasidėjus paskutinei minutei klaipėdiečių dvitaškis išsaugojo jiems saugią persvarą (65:73), o laiko dar vienam spurtui nebeliko, tad palangiškiai turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ pranašumą.

Palangos „Kuršiai“: Mantvydas Žukauskas (6/11 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 19, Laurynas Mikalauskas (12 atk. kam.) – 13, Robertas Keliačius (4/6 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 11, Taurantas Tamošiūnas – 8.

Tomas KUBILIUS


Darbėnuose užsiliepsnojo namas, kuriame gyveno trys šeimos.

Darbėnuose, Laukžemės gatvėje, šeštadienį buvo užsiliepsnojęs medinis šiferiu dengtas dviejų aukštų gyvenamasis namas su prie jo priblokuota katiline ir mansarda.

Pranešimą, kad tris šeimas ištiko baisi nelaimė, Kretingos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo apie 8 valandą ryto. Į miestelį gaisrinėmis mašinomis bemat sulėkė Darbėnų, Salantų, Kretingos, Palangos ugniagesiai. Liepsnos ir rūkstančios žarijos buvo numalšintos maždaug per valandą.

„Vyrai tikrai dirbo be priekaištų, stengėsi“, – „Pajūrio naujienoms“ papasakojo tame pačiame name gyvenantis Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus bei kapelos „Ontrep“ vadovas Artūras Juška.

Neaiškius traškesius per ventiliacijos angą šeštadienio rytą pirmoji išgirdo jo žmona Audra. Išbėgusi į kiemą pasidairyti, nuo ko tai galėtų būti, kaimynų pusėje ji išvydo pro stogą besiveržiančius dūmų kamuolius. Į pagalbą gaisrininkai, pasirodo, kaimynų jau buvo iškviesti.

„Manėm, kad liksim be pastogės: namas juk medinis! Kad nesprogtų, kuo greičiau į lauką suskubau išnešti dujų balionus. Dar pasigriebėm vieną kitą reikalingiausią daiktą, svarbiausia, – dokumentus“, – savaitgalį išgyventas streso akimirkas prisiminė pašnekovas.

Kaip patikslino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, gaisro metu katilinėje sudegė kietojo kuro katilas, namų apyvokos daiktai, nudegė arba teko nuardyti 50 kv. m stogo, aprūko ir buvo sulietos gyvenamosios patalpos. Jose gyvenusi šeima su mažais vaikais, A. Juškos žiniomis, bent kuriam laikui išsikraustė gyventi į Aukštaitiją.

„P. n.“ informacija


Savaitgalį komandą „Kretinga“ sėkmė lydėjo ir išvykoje, ir namų aikštėje.

Kretingos krepšinio klubo komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, ir toliau skina pergales Regionų krepšinio lygos A divizione, o tai, likus žaisti šešiems turams iki reguliaraus sezono pabaigos, leidžia gerinti pozicijas turnyro lentelėje. „Kretingos“ komanda, po šio savaitgalio per 24 turus pasiekusi 19 pergalių, išlieka II turnyrinės lentelės vietoje, o po Vilniaus „Rivilės“ (21 pergalė, 5 pralaimėjimai) kluptelėjimų nuo varžovų atsilieka jau tik 2 pergalėmis ir turi tarpusavio rungtynių pranašumą.

Kovo 5 d. „Kretinga“ išvykoje 87:81 (20:23; 23:15; 24:22; 21:20) nugalėjo Tauragės „Tauragę“ (14 pergalių, 10 pralaimėjimų). Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai, kurie baigiantis I kėliniui įgijo 8 taškų persvarą (8 min. 12:20). Vis dėlto antrą kėlinį jau „Kretingos“ komanda perėmė rungtynių kontrolę ir po J. Grikšto taiklių baudos metimų įgijo dviženklę persvarą (18 min. 39:29). Po pertraukos „Kretinga“ ir toliau kontroliavo rungtynes, ir paskutinį kėlinį po D. Matučio dvitaškio susikrovė didžiausią susitikime – 19 taškų – persvarą (35 min. 79:60), bet varžovai, prasidėjus priešpaskutinei susitikimo minutei, atsidūrė per vieną metimą – 81:79, tačiau 8 paeiliui pelnyti taškai užbaigė rungtynes ir įtvirtino pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (3/6 tritaškiai, 5/6 baudos, 5 išprov. pražangos, 21 naud. balas) – 18, Rytis Zabita (8/12 dvitaškiai) ir Vytautas Šarakauskas (3/3 dvitaškiai, 2/2 tritaškiai, 5/6 baudos, 17 naud. balų) – po 17, Rokas Šimkevičius (2/2 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 14, Tadas Maželis – 5, Edgaras Danys ir Justas Grikštas – po 4, Karolis Opulskis ir Kornelijus Stonkus – po 3, Tadas Budrys – 2.

Kovo 6 d. kretingiškiai namuose 95:66 (33:22; 16:19; 20:19; 26:6) sutriuškino Kėdainių „SC-Ateitį“ (13 pergalių, 10 pralaimėjimų) ir šventė aštuntą iš eilės pergalę namuose. „Kretingos“ komanda puikiai pradėjo rungtynes ir, naudodamasi priekinės linijos pranašumu bei greitomis atakomis, jau po pirmo kėlinio nutolo nuo varžovų – 33:22. Per antrą ir trečią kėlinius skirtumas kito, bet „Kretinga“ neleido varžovams priartėti. Ketvirtą kėlinį varžovų žaidimas visiškai subyrėjo, per jį jie pelnė tik 6 taškus, o tuo pasinaudoję šeimininkai galiausiai pradėjo triuškinti varžovus.


Komplekso vizualizacija: greito maisto restoranas „Hesburger“ ir degalinė „Neste“ užpildys tuščią erdvę prie didžiosios Kretingos miesto sankryžos.

Kretingoje, prie didžiosios kelių Palanga–Šiauliai–Darbėnai sankryžos, kitapus dabar statomo prekybos centro, ketinama pastatyti dar vieną modernų kompleksą – greito maisto užkandinę „Hesburger“ ir automatinę „Neste“ degalinę.

Bendrovės „Neste Lietuva“ tinklo vystymo ir degalinių statybų vadovas Eduardas Milaševič patikino, kad statybai pasirinkę vietą pakeliui į Palangą, įsigydami du gretimus privačius sklypus.

Užkandinė bus statoma Putinų gatvėje, einančioje palei kavinę „Kryžkelė“, kertančioje plentą ir vedančioje geležinkelio link. Statytojai įsipareigojo pratęsti šią gatvę apie 100 m, nes į ją ves du įvažiavimai – nuo kelio A11 (Palanga–Šiauliai) ir iš Šventosios gatvės.

„Kompleksui žvalgėmės vietos jau senokai, – ilgokai užtrukome, kol įsigijome tuos du sklypus. Pasikeitė apsaugos normų reikalavimai: anksčiau nuo degalinės iki artimiausio sklypo ribos buvo privaloma išlaikyti 50 m atstumą. Dabar pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nuo degalinės rezervuaro privaloma riba – 10 m, o nuo kolonėlės – 7 m. Mūsų atveju, atstumas iki artimiausio kaimyninio sklypo bus apie 40 m“, – kalbėjo E. Milaševič.

Automatinės degalinės plotas – kone 0,2 ha. Dabar, statybos vadovo žodžiais, vyksta projektavimo darbai. Leidimui statybai gauti dar laukiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos pritarimo.

„Dvejus metus užtruko, kol gavome leidimą įrengti įvažiavimą nuo kelio Palanga– Šiauliai. Keitėsi teisės aktai: ne tik magistraliniai keliai, bet ir Šventosios gatvė, kaip kelias, priklauso Kelių direkcijai, dar privaloma išlaikyti ir tam tikrus atstumus nuo sankryžos. Vienas įvažiavimas nuo kelio A11 bus įrengtas maždaug už 50 m nuo sankryžos. Kadangi ten jau prisideda nuokalnė, teks užpilti nemažai žemės, sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą“, – pradėtus ir dar būsimus darbus dėliojo E. Milaševič.

„Neste“ bus tipinė skysto kuro degalinė, kurioje numatyta prekiauti benzinu 95A ir dviejų rūšių dyzelinu. Pasak E. Milaševič, Lietuvoje jau veikia 76 šio tinklo degalinės, šiuo metu dar statomos 3 – Klaipėdoje, Jonavoje ir autostradoje Klaipėda–Vilnius, ties užeiga „Nikola“, netoli Kryžkalnio. Tačiau ne visos degalinės statomos išvien su suomių tinklo „Hesburger“ užkandinėmis, kurios populiarios Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje.

Pašnekovo žiniomis, „Hesburger“ kitame darbų etape kartu su bendrove „Ignitis“ ketina šalimais įrengti ir elektrinę automobilių krovos stotelę.


Rekonstravus Prieplaukos g. aikštė būtų pritaikyta žvejams reikalingai infrastruktūrai.

Šiemet Šventojoje turėtų prasidėti ne tik porą metų užtruksiantys per 3 mln. eurų kainuosiantys uosto atstatymo darbai. Rengiamasi kurti ir kitą uosto veiklai reikalingą infrastruktūrą – rekonstravus Prieplaukos g. esančią aikštę, čia veiklą galės vykdyti vietos žvejai.

Jau parengti gatvės kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai, Palangos savivaldybės administracija pateikė paraišką „Žvejams reikalingos infrastruktūros kūrimas“: Prieplaukos g. dalies rekonstrukcijai prašoma skirti 157,9 tūkst. Eur pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus programos priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Prieplaukos gatvė veda Šventosios valstybinio jūrų uosto link. Arčiausiai jūros esančios gatvės dalyje esama aikštės, kurioje palikta zona automobiliams statyti. Jos danga – itin prastos būklės asfaltas, prieigos apleistos. Aikštės gale likęs apleistas sanitarinis pastatas ir du kilnojami sanitariniai konteineriai. Šiuo metu aikštė nefunkcionali: ji nėra suskirstyta zonomis, nepritaikyta pėsčiųjų ir dviračių eismui, nėra įrengtų mažosios architektūros elementų, želdinių.

Prieplaukos gatvės kapitalinio remonto projektavimo techninio darbo projektą parengė vilniečių bendrovės „Urban line“ projektuotojai. Projektavimo užduotyje jų buvo prašoma numatyti naują trinkelių dangą, skirtingomis spalvomis atskiriant pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti LED tipo apšvietimą, suprojektuoti želdinius, parinkti vietas kilnojamiems žvejų paviljonams, automobiliams statyti, numatant vietas vairuojantiems neįgaliesiems; suprojektuoti mažosios architektūros elementus, pateikti eismo organizavimo sprendinius.

Projekte numatyta kapitaliai remontuojamą gatvės dalį – aikštę – suskirstyti į funkcines zonas. Lengvųjų transporto priemonių stovėjimui skirtoje zonoje aikštės rytinėje dalyje numatoma įrengti 4 automobilių stovėjimo vietas, orientuotas 90 laipsnių kampu važiuojamajai daliai. Viena vieta skiriama žmonėms su negalia, dvi vietos – elektromobiliams, dar viena vieta – prekėms iškrauti.

Automobilių aikštelę numatoma dengti pilkos spalvos trinkelėmis, horizontalaus ženklinimo funkciją atliktų rudų trinkelių intarpai. Pėsčiųjų ir dviračių zonai, kurios paskirtis – sudaryti tinkamas sąlygas poilsiui, renginiams, prekybai, pėsčiųjų ir dviračių tranzitui tarp centrinės Šventosios dalies ir jūros, numatyta šiaurinė aikštės dalis. Vakarinėje dalyje numatyta dviračių parkavimo zona, pietinėje dalyje – juosta pėstiesiems. Aikštės centre suprojektuotos 4 vietos kilnojamiems žvejų paviljonams, taip pat paliekama erdvė, kurioje gali vykti šventės ir renginiai. Aikštėje zonos išskirtos rudomis ir geltonomis betoninėmis trinkelėmis – dalis jų būtų individualiai suprojektuotos ir grindinyje sudėliotos geometriniais raštais.

Prie kilnojamų žvejams skirtų paviljonų numatyta vieta konteineriniam sanitariniam paviljonui ir požeminiams atliekų konteineriams – po vieną stiklui, mišrioms komunalinėms atliekoms, plastikui ir popieriui. Suplanuotas visos teritorijos apšvietimas, apželdinimas, numatoma įrengti mažosios architektūros elementus: suoliukus, šiukšlių dėžes, gėlines, dviračių stovus ir vandens kolonėlę.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Daugelis pandemiją įvardina kaip vieną priežasčių, kodėl verslo internetu rodikliai per pastaruosius metus ženkliai šoktelėjo. Nenuostabu, kad tai prisidėjo prie pasauliniu mastu augančių skaitmenizacijos procesų – kompanija „Oberlo” neseniai pasidalino statistika, kurioje teigiama, kad net 63 procentai visų pirkimų prasideda būtent virtualioje erdvėje. Greitai ir sėkmingai startavote ir jūs? Besisukantis pardavimų skaitliukas yra nuostabu, tačiau ar esate pasiruošę už juos tinkamai atsakyti valstybinėms institucijoms?

Kaip apmokestinamas jūsų verslas?

Nors interneto platybės atrodo neribotos, kiekvienai prekei ir paslaugai yra nubrėžtos labai aiškios ribos, taisyklės, galioja tarptautiniai ir šalies reglamentai, įstatymai. Mokesčių specialistai perspėja, kad klaidinga manyti, jog čia viskas „laisviau” ir startavusias įmones ragina pirmiausiai galvoti apie tvirtą pamatą – puikiai išmanoma mokesčių teisė yra neatsiejama elektroninės prekybos dalis. Ką privalote išsiaiškinti pirmiausia:

1. kaip apmokestinama konkreti jūsų prekė ar paslauga,

2. kokios taisyklės ir išimtys jau galioja, yra svarstomos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.

Be to, kad privalote registruotis kaip mokesčių mokėtojas, turite vesti apskaitą, informuoti institucijas apie tam tikrus pasikeitimus, deklaruoti pajamas, reguliariai pildyti dokumentaciją, dar reikia žinoti būtent elektroninei prekybai taikomus nurodymus. Kitaip tariant, reikia atsakingai planuoti ne tik sėkmingą strategiją, bet ir mokesčius, būti bet kada pasiruošus atsakyti į VMI klausimus.


Dar viena naujiena tęsiant taršos likvidavimo darbus Salantuose: vakar prieš pietus Žemaitės g. esančioje sodyboje atkasti 48 įvairaus dydžio akumuliatoriai.

„Kol kas mes juos vadiname daiktais, panašiais į akumuliatorius, kadangi nematyti, automobiliams tokie nenaudojami. Kad tiksliai įvardintų, kas tai, reikės specialistų pagalbos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta.

Jis pripažino, kad pagrindinis Salanto vandenų taršos šaltinis vis dėlto ir yra būtent čia, Žemaitės gatvėje, nors iš pradžių tuo netikėjo. Abejones pašnekovui išsklaidė intensyvūs kasinėjimai ir nauji atradimai kieme – prieš kelias dienas buvo aptiktos kelios talpyklos, o iš jų akivaizdžiai sunkėsi skystis, panašus į benzino ir vandens mišinį. Iš talpyklų bei rezervuarų ūkinio pastato viduje išsiurbta ir utilizuoti išvežta apie 6 t naftos produktų.

„P. n.“ informacija


Pirmadienio vakarą, apie 22 val., Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas apie gaisrą Kretingoje, J. Basanavičiaus gatvėje, – degė medinis namas, kuriame šiuo metu niekas negyveno.

Į nelaimės vietą buvo pasiųsti Kretingos ir Palangos ugniagesiai-gelbėtojai. Gesinimo darbus jie atliko naudodamiesi kvėpavimo aparatais, mat pastatas liepsnojo atvirai. Vanduo ugniai malšinti buvo tiekiamas iš gaisrinio hidranto. Užgesinti pavyko per valandą. Gaisro metu nudegė apie 100 kv. m stogo, apie 30 kv. m jo buvo nuardyta. Sulietas namo vidus, apdegė sienos bei namų apyvokos daiktai, nuo karščio išdužo langų stiklai.

Ugniagesiams pavyko išsaugoti už maždaug 15 m esantį kaimyninį namą, sublokuotą su malkine. Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, pastatams degant atvira liepsna, labai didelė rizika yra ugniai persimesti į nedideliu atstumu esančius gretimus objektus.

„P. n.“ informacija


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas