Šią savaitę Kretingos PSPC skiepyti pradėjo 65-erių metų ir vyresnius rajono gyventojus. Nuotr. – pacientą skiepija bendrosios praktikos slaugytoja Rimantė Šlyžė.

Vakcinavimo nuo COVID-19 tempas Kretingos rajono savivaldybėje panašus kaip respublikoje – savaitės pradžioje buvo paskiepyti 4,3 proc. rajono ir 4,49 proc. šalies gyventojų. Jau paskiepyti rajono medikai, socialiniai darbuotojai, baigiami skiepyti pedagogai, šią savaitę pirmąsias „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinų dozes gavo 65 metų ir vyresnio amžiaus prioritetinės grupės žmonės.

Skiepijimo tvarka

Pagal sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus šalies gyventojų vakcinavimo nuo koronaviruso prioritetus, Kretingos rajone gyventojus vakcinuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek priklausančios Savivaldybei, tiek privačios. Vakcinaciją koordinuoja Savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (Kretingos PSPC). „Darėme viską, kad neskiepytume žmonių rajono Kultūros centre, kategoriškai buvome prieš tokį sprendimą. Sutarėme su privačiais šeimos gydytojų centrais, kad kiekvienas skiepytume savose įstaigose“, – teigė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė.

Pageidaujančius skiepytis registruoja šeimos gydytojas ar su juo dirbanti slaugytoja, jų nedarbo laiku užsiregistruoti galima paskambinus į gydymo įstaigos registratūrą.

Prie Kretingos PSPC yra prisirašę 48 proc., Kretingos šeimos medicinos centro – 20 proc., Kretingos šeimos klinikos – 15 proc. rajono gyventojų. Pagal šias proporcijas pedagogų vakcinavimui buvo padalintos rajono švietimo įstaigos. Taip pat proporcingai dalinamos ir kiekvieną savaitę atvežamos vakcinos, priemonės skiepijimui – švirkštai, pleistrai ir kt.

Šią savaitę Kretingos PSPC pradėjo skiepyti gyventojus savo med. punktuose Piliakalnyje, Raguviškiuose, Jokūbave. Centrui priklauso 8 med. punktai ir dvi – Darbėnų ir Vydmantų – ambulatorijos. Registruotis, pasitarti dėl skiepijimo gyventojai gali ir med. punktuose, abiejose ambulatorijose.

Antradienį Kretingos PSPC buvo paskiepyti 65 metų ir vyresnio amžiaus grupės 138 asmenys. Kretingos PSPC vyriausiojo gydytojo Arno Juškio teigimu, rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra pajėgios per dieną paskiepyti apie 300 žmonių, jei reikėtų, tačiau kiekvieną dieną dirbti tokiu pajėgumu negalėtų, neužtektų darbuotojų. Prie įprastai gyventojus skiepijančių Kretingos PSPC medikų komandos vakcinacijai nuo COVID-19 prisijungė dar 20 kolegų.

Eilė skiepytis nuo COVID-19 pagal pačių pacientų registraciją dabar sudaryta prioritetinei 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupei. Šios grupės pacientų registracija tęsiama. Registracija kitoms pagal SAM prioritetų tvarką grupėms bus skelbiama visoje šalyje, įvairiais informavimo kanalais. Užsiregistravusį pacientą atvykti nustatytu laiku pakviečia šeimos gydytojas ar su juo dirbanti slaugytoja. Pacientai raginami ir patys kreiptis į šeimos gydytoją dėl pakvietimo skiepytis, nelaukti, kol juos pakvies, ir palengvinti medikų darbą.

Ateinant skiepytis svarbu atsinešti savo asmens dokumentą, rašiklį, nes atvykę turi užpildyti sutikimą skiepytis ir klausimyną. Pageidautina, kad sutikimo ir klausimyno formas žmonės atsisiųstų ir užsipildytų iš anksto, namuose. Jas galima rasti Kretingos PSPC internetinėje svetainėje. Atvykus antrai dozei bereikės pildyti tik klausimyną.

Atvykti vakcinacijai reikia nurodytu laiku, ne anksčiau. Štai antradienį buvo tokių, kurie atvyko 10 val., kai vakcinacijos pradžia buvo 13.30 val. „Žmonės vienas kito pasiilgę, bet dar ne laikas būriuotis“, – sakė R. Eitavičienė.

Itin svarbu, kad užsiregistravę skiepytis, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių atvykti negalintys pacientai, apie tai informuotų iš anksto. Vakcinacijos pradžioje Lietuva buvo gavusi ir naudojo „Pfizer-BionNTech“ („Pfizer“) vakciną, kurios 1 flakone yra 6 dozės, dabar skiepijama „AstraZeneca“ vakcina, jos 1 flakone yra 10 dozių. Nors vienam neatvykus, 9 ar 5 turės vykti namo negavę skiepo, kadangi atidarius flakoną vakciną būtina sunaudoti per griežtai ribotą laiką. „Visaip bandome suktis iš padėties, skubiai ieškome ir patys surandame kitą kriterijus atitinkantį asmenį. Pasitaikė ir laimingųjų, tuo kritiniu momentu buvusių ir neplanuotai paskiepytų likusia doze“, – apie sklandų skiepijimą jaukiančių neatsakingų pacientų sukeliamą įtampą pasakojo R. Eitavičienė, akcentavusi, kad itin sunku kaimų medicinos punktuose surinkti reikalingą vakcinuojamų žmonių skaičių.

Kretingos PSPC šeimos gydytoja Irena Narmontaitė patikino, kad visi 65 metų ir vyresni jos pacientai gavo žinią, kad gali registruotis skiepui nuo COVID-19. Gydytoja aptarnauja beveik tūkstantį įvairaus amžiaus pacientų. Iš jų skiepytis pagal prioritetinę 65 metų ir vyresnių amžiaus grupę užsiregistravo 200.

Po pirmo skiepo antra „Pfizer“ vakcinos doze skiepijama praėjus 21–28 d., o „AstraZeneca“ – 12 savaičių, t. y. 3 mėnesiams. „Labai svarbu, kad žmogus atvyktų antrai skiepo dozei, nepamestų tam skirto talonėlio“, – akcentavo R. Eitavičienė. Nesuleidus numatytos dozės, visa apsauga nuo COVID-19 gali nesusidaryti.

• Rašyti komentarą (22)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (30)

Buvusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko teritorijoje ruošiama vieta savitarnos automobilių plovyklai.

Keičiasi apleista buvusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko Klaipėdos g. 129B teritorija – šiomis dienomis nugriovus administracinės paskirties pastato Kontrolinio perėjimo postą, greitu laiku bus pradėta statyti savitarnos automobilių plovykla.

Kaip sakė įmonės „Kartografiniai projektai“ atstovas projekto vadovas architektas Rimgaudas Laužikas, po stogine veiks 4-ios plovimo vietos. Tokios plovyklos, kai vairuotojai mašinas saugiai nusiplauna patys, pasinaudoja galimybe išsivalyti automobilių salonus, be to, už paslaugas moka pigiau, yra populiarios ir Klaipėdoje.

Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Tamošausko teigimu, ši automobilių savitarnos plovykla Kretingos mieste bus antroji, viena yra Melioratorių gatvėje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

2,7 km ilgio Tiekėjų gatvė, skirtingai negu Vilniaus gatvė, yra rajono kelias, todėl jos renovacija ir pinigai – Savivaldybės rūpestis

Kretingos miesto Tiekėjų gatvė šiemet pagaliau sulauks renovacijos: baigiamas rengti projektas, tikėtina, kad konkretūs darbai prasidės vasarą.

Būklė – apgailėtina

Neseniai projektas buvo pristatytas viešai, pasisakyti buvo kviečiami ir šios gatvės gyventojai, ir verslininkai. 2,7 km ilgio Tiekėjų gatvė, pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, yra rajono kelias, todėl pati Savivaldybė turi pasirūpinti lėšomis. Kiek kainuos gatvės renovacija, jis negalėjo pasakyti, nes projektuotojai dar nepateikė darbų sąmatos.

„Šią gatvę renovuoti reikia verkiant, nes tai svarbi transporto arterija, vedanti Klaipėdos link, be to, tame kvartale įsikūrė ir dabar kuriasi nemažai verslo objektų. Asfaltas nusidėvėjęs, bortų išvis nėra, apšvietimas – labai prastas. Renovuota bus visa gatvė, prasidedanti nuo Palangos–Šiaulių plento iki Briedžio gatvės, tiksliau – iki susikirtimo su Draugystės gatve ties „Draugystės“ sodininkų bendrija“, – paaiškino P. Černeckis.

Rekonstrukcijos metu bus atnaujinta danga, įrengti kelio bortai, sutvarkyti arba naujai įrengti lietaus kanalizacijos tinklai. Kairėje kelio, vedančio į Klaipėdą, pusėje bus įrengtas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas. Visas takas bus naujai apšviestas: vieni šviestuvai montuojami ant tų pačių atramų, kitos įrengtos naujai.

• Rašyti komentarą (21)
• Plačiau ...

Užvakar Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius išvien su Susisiekimo ministerijos ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais galutinai sutarė, kad Palangos gatvėje, prie geležinkelio stoties, bus statoma požeminė perėja.

Pasak mero, derinimas, kokia perėja būtų tikslingiausia – įrengta viršum geležinkelio su keltuvu ar požeminė – vyko jau nuo 2017-ųjų metų. „Pagal pirminį projektą buvo siūloma išvis uždaryti tą praėjimą ties Palangos–Geležinkelio gatvėmis. Nesutikome. Nuo 2019-ųjų metų taryba įdėjo nemažai pastangų, kol įtikinome bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministeriją, kad perėjos reikia toje pačioje vietoje. Ir ne bet kokios, o – požeminės, nes šalia veikia mokykla, be to, vadinamajame lapyno mikrorajone gyvena nemažai pagyvenusių žmonių, namus statosi naujakuriai. Tad požeminė perėja jiems būtų ir patogesnė, ir lengviau pereinama negu įrengta viršum geležinkelio“, – kalbėjo meras.

Jo žodžiais, „Lietuvos geležinkeliai“ Susisiekimo ministerijai prieš kelis mėnesius dar buvo pateikę savąjį projektą, pagal kurį praėjimą būtų buvę galima įrengti tarp būsimų garso izoliacijos sienelių. „Šįsyk, atrodo, kad jau galutinai įtikinome ministeriją dėl požeminės perėjos. Motyvavome, kad pėstiesiems geležinkeliečių siūlomoje perėjoje būtų nesaugu: transporto srautai auga, „Lietuvos geležinkeliai“ eina elektrifikacijos link ir netrukus šilumvežius pakeis elektriniais traukiniais“, – akcentavo A. Kalnius.

Preliminariais skaičiavimais, įrengti požeminę perėją kainuos apie 2 mln. Eur. Šiemet bus pradėtas rengti projektas, o kitąmet turėtų prasidėti ir statybos darbai. Kretingos rajono savivaldybė pateikė paraišką šiemet gauti iš valstybės rezervo 0,5 mln. Eur projektavimo ir parengiamiesiems darbams, kurie vyktų etapais.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Violeta Turauskaitė kūlupėniškė, mokėsi tuometinėje Kūlupėnų 10-metėje ir Salantų vidurinėse mokyklose.

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba patenkino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio prašymą ir atleido jį iš užimamų pareigų, direktoriaus pavaduotoja patvirtino Violetą Turauskaitę.

Už V. Turauskaitės, kuri iki tol dirbo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, paskyrimą į naujas, aukštesnes pareigas, balsavo 15 tarybos narių, vienas buvo prieš ir 8 susilaikė. Direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo. Kadencijos viduryje persigrupavus tarybos politinėms jėgoms, konservatoriams-krikščionims demokratams vėl susivienijus su socialdemokratais į naują valdančiąją koaliciją, socialdemokratę V. Turauskaitę į direktoriaus pavaduotojo pareigas parinko bendrapartiečiai. Pagal savivaldoje galiojančią tvarką, V. Turauskaitę į pavaduotojos postą pasiūlė naujosios valdančiosios daugumos paskirtas administracijos direktorius Egidijus Viskontas, meras Antanas Kalnius teikė tarybai tvirtinti.

Prisistatydama tarybai V. Turauskaitė akcentavo, kad ji nėra svetima Kretingos rajono savivaldybėje. Čia dirbti pradėjo 2011 metais, netrukus po ekonomikos bakalauro studijų, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialiste. Nuo 2015 metų yra šio skyriaus vedėjo pavaduotoja. Jau dirbdama baigė inžinerinės krypties magistro studijas. „Dirbdama su Savivaldybės strateginiais planais, projektais nuolat bendravau su Savivaldybės vadovais, administracijos specialistais, tarybos nariais, daugybę šalies institucijų, paslaugų teikėjais, rangovais“, – teigė V. Turauskaitė. Per 2014–2020 metų laikotarpį jai teko rengti, teikti 32 įvairių Savivaldybės veiklos sričių (socialinius, infrastruktūros ir kt.) projektus. „Tai man suteikė galimybę dirbti su visomis lėšas projektams įgyvendinti skiriančiomis agentūromis“, – sakė jinai. V. Turauskaitė akcentavo Savivaldybės pasiruošimo gauti naujo ES paramos laikotarpio lėšas svarbą, būtinybę nedelsiant nustatyti infrastruktūros mokesčio tarifą, kad Savivaldybė gautų papildomai pinigų rajono infrastruktūros plėtrai (naujų vandentiekio, nuotekų tinklų, gatvių statybai ir kt.). „Turime užtikrinti sklandų Kretingos rajono savivaldybės plėtros iki 2030 metų plano parengimą. Esu atsakinga, darbšti, nebijau iššūkių“, – kalbėjo V. Turauskaitė ir išreiškė viltį, kad pavyks su visais sutarti ir dirbant naujose pareigose.

• Rašyti komentarą (16)
• Plačiau ...

Kaip apmokestinamos turto pardavimo pajamos, kada reikia mokėti pajamų mokestį pardavus automobilį, žemę, butą ar namą, o kada – ne, nuo kokios sumos ir kokiu tarifu apmokestinamos turto pardavimo pajamos – į šiuos „Pajūrio naujienų“ skaitytojų klausimus atsakė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Giedrė Balkytė.

Ji paaiškino, kad pajamų, gautų pardavus kilnojamąjį registruojamą turtą (automobilį) ir nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (žemę, pastatą, butą, namą ir pan.), apmokestinimas reglamentuojamas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu.

Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos turto pardavimo pajamos, gautos pardavus automobilį, jeigu jį įsigijome anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Jeigu treji metai nepraėjo, gautos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu.

GPM taip pat neapmokestinamos turto pardavimo pajamos, gautos pardavus žemę, pastatą, butą, namą, jeigu kažką iš jų įsigijome anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo. Jei dešimt metų nepraėjo, gautos pajamos apmokestinamos GPM, o gyvenamajam būstui yra taikomos papildomos lengvatos. Tarkim, žmogus nusipirko žemės sklypą 2010-ųjų sausį, o pardavė 2021-ųjų vasarį. Vadinasi, gautos pajamos neapmokestinamos, nes nuo žemės įsigijimo iki jo pardavimo praėjo 10 metų.

Neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus gyvenamąjį būstą (individualų namą, sodo namą, butą gyvenamajame ir negyvenamajame pastate ir pan., įskaitant gyvenamajam būstui priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Tarkim, sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybės teise įsigijo namą, kuriame žmona gyvenamąją vietą deklaravo 2018 m., o vyras – 2020 m. 2021-aisiais namą nuspręsta parduoti.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Sniego valymo nuo kelių problemą rajono seniūnams išspręsti padeda ir pavasaris.

Kretingos rajono savivaldybės biudžete seniūnijoms sniegui valyti buvo numatyta 40 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tokios sumos neužteko, juolab kad šiemet buvo užklupusi žiema, kokios seniai neregėjom. Kadangi jau velkasi neapmokėtos skolos, o dar jų prisidės už vasarį, Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas neabejojo, kad rajono taryba šią biudžeto eilutę turės koreguoti.

Darbai atlikti – pinigai vėluoja

„Mūsų maldos nuėjo Dievui į ausį: sniegas štai jau tirpsta, ateina pavasaris“, – juokavo Imbarės seniūnas Antanas Turauskis.

Anot jo, rūpesčių šį gilios žiemos sezoną buvo lygiai tiek, kiek ir sniego. Imbarės seniūnijoje, kurios teritorijoje – apie 100 kilometrų vietinių kelių, jo danga buvo 30 centimetrų storio, kai, pavyzdžiui Kretingos mieste – 25 cm. Sniego valymo darbus seniūnijoje atliko Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėję 2 ūkininkai ir Kelių priežiūros tarnyba. Už sausį Savivaldybė pagal Buhalterinės apskaitos skyriui pateiktas sąskaitas jiems turės sumokėti maždaug 8 tūkstančius eurų, o sąskaitos už vasarį bus pateiktos kovo pradžioje.

Sniegą valę vyrai, kaip sakė seniūnas, dirbo rankoves atsiraitoję kada tik reikėjo, nors gyventojai kartais ir priekaištavo. „Žmonės visada nori ir greičiau, ir švariau, bet ne visada tai pavyksta. Jei pinigų kas duotų, kiek paprašytum, tai ir tris, ir keturis kartus per dieną valytuvais būtų galima kelius pravažiuoti“, – kalbėjo A. Turauskis.

Jam labiau patiko senoji finansavimo tvarka, kai pagal poreikius biudžeto lėšos būdavo skirstomos konkrečioms seniūnijoms – esą tuomet būdavo daugiau laisvės, galėjo lanksčiau laviruoti, žodinės apklausos būdu, kada reikia, pasirinkti kaip penkis pirštus seniūniją pažįstančius darbščius ūkininkus, sutinkančius savo technika nuo kelių ir gyvenvietėse valyti sniegą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Sigita ir Virgilijus Kniškos įsitikinę, kad ūkininkai, mokėdami už kokybę, pasiekia ir geresnio ūkininkavimo rezultato.

Su garsiausių pasaulyje prekių ženklų įmonėmis, garantuojančiomis aukščiausią produktų kokybę, dirbanti uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Virgilita“ šiemet paminės 10 metų veiklos sukaktį. Didmenine ir mažmenine pašarų, lesalų, mineralų, žolės sėklų prekyba užsiimančios bendrovės steigėjai Sigita ir Virgilijus Kniškos įsitikinę, kad žemdirbiai, mokėdami už kokybę, laimi dukart – per didesnius primilžius, priesvorius, gerą žolės masę ganyklose.

„Bendraudamas su ūkininkais, visada sakau: skaičiuokite, ir pamatysite, kokią grąžą duoda kokybiški produktai“, – akcentavo V. Kniška, kurio įmonė aptarnauja per 300 ūkininkų visoje Lietuvoje, dauguma jų ūkininkauja Vakarų Lietuvos regione.

Bendrovė „Virgilita“ ūkininkų ūkiams tiekia tokių prekių ženklų, kaip „De Heus“ pašarus ir lesalus, „Schaumann“ mineralus, laižalus ir konservantus, „Barenbrug“ žolės sėklą, „Eurosilos“ pašarų bokštus ir veršelių namelius.

„De Heus“ – Olandijos kapitalo įmonė, tęsianti šimtametę šeimos tradiciją, garsi ne tik Europoje, bet ir pasaulyje – kaip sakoma, nuo Pietų Amerikos iki Bangladešo ūkių. Vien Lenkijoje ši bendrovė yra pastačiusi 8 gamyklas, iš kur produkcija atkeliauja ir iki Lietuvos. „Dažnai tenka išgirsti, kad neva lenkiška prekė netikusi. O jeigu tokią gamyklą olandų bendrovė pastatytų Lietuvoje? Ką tada sakytume? Iš esmės, kur gamykla bebūtų, olandų kontrolė ir reikalavimai kokybei yra maksimalūs, o klientai, gyvulių ūkiuose kartą išbandę mūsų platinamus produktus, grįžta vėl“, – teigė V. Kniška, akcentuodamas, kad šalies ūkininkai darosi vis labiau mokyti, turi sukaupę daug patirties ir nuolat įgyja naujų žinių.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių nenumatoma“, – tokia pagrindinė išvada pateikiama VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ specialistų parengtoje planuojamos ūkinės veiklos – trijų vėjo elektrinių įrengimo ir eksploatavimo netoli Grūšlaukės – poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje.

Rengiasi statyti tris jėgaines

Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaita buvo parengta vėjo jėgaines besirengiančių statyti bendrovių „Gera galia“, „Žydras dangus“ ir „Pajūrio energetika“, ketinančių per šiuos metus užbaigti projektavimo darbus bei pastatyti pačias elektrines, kurių eksploatacijos pradžia numatoma 2021–2022 metais, užsakymu.

Vietą, kurioje planuojama statyti vėjo elektrines, supa žemės ūkio paskirties sklypai ir miškai. Artimiausios urbanizuotos teritorijos – už pusantro kilometro į rytus esanti Grūšlaukė ir šiaurės vakarų kryptimi už maždaug 1,9 km įsikūrę Plokščių ir Mončių kaimai. Arčiau būsimų jėgainių esama trijų sodybų: už 420-ties, 715-os metrų ir vieno kilometro.

36,0911 ha sklypas, kuriame kiekvienai jėgainei pagal normatyvus skiriama apie 0,3 ha ploto, yra žemės ūkio paskirties. Elektrinėms įrengti žemės sklypai bus padalinami, atidalintos žemės sklypo dalies paskirtis bus keičiama į „Kita“.

Tvirtins kelius, ties tiltus

Būsimosiose jėgainėse, kuriose planuojama montuoti 2,5–3,6 MW galios generatorius, pagaminama elektros energija požeminiais kabeliais bus nuvedama į dvi jau esamas transformatorines pastotes Grūšlaukėje. Kabelinėms elektros linijoms tiesti per privačius žemės sklypus bus gauti rašytiniai žemės savininkų sutikimai.

Prieš pastatant vėjo elektrines, bus parengtos joms reikalingos aikštelės: į laikinojo saugojimo vietą išvežtas nukastas dirvožemio sluoksnis, iškastos duobės pamatams. Monolitiniai pamatai bus liejami vietoje, į juos montuos gamyklines detales, prie kurių bus tvirtinami vėjo jėgainių bokštai, o prie jų – rotoriai ir mentės, po to tiesiamos ir prie elektros tinklų prijungiamos kabelių linijos. Baigus šiuos darbus, iškastasis gruntas bei nukastas dirvožemis bus paskirstytas teritorijoje, suformuojant kiekvienos jėgainės aptarnavimo aikštelę.

Privažiavimui prie teritorijos bus naudojamas esamas kelių tinklas: pietinėje pusėje greta planuojamos teritorijos eina rajoninis kelias Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai. Esami keliai, vedantys iki planuojamų žemės sklypų, kurie bus naudojami vėjo elektrinėms įrengti ir aptarnauti, bus sustiprinti: išlyginti greideriuojant, pagal poreikį užpiltos duobės, keliai bus periodiškai prižiūrimi. Nuo esamo lauko kelio įvažiavimui į vėjo jėgainių žemės sklypą bus įrengti tiltai pervažiavimui per Šlaveitos upelį ir nutiesti reikalingi privažiavimo iki kiekvienos aikštelės keliai.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Kretingos meno mokyklos mokiniai, jaunieji pianistai, savo mokyklą garsinantys šalies ir tarptautiniu mastu: (iš kairės) Nidijus Valatka, mokytoja Kilnutė Skripkauskienė, Rokas Skurvydas, Beatričė Žiubrytė, Gabrielius Žiubrys ir Jokūbas Žiubrys. Kartu nėra Meiros Metelicos.

Kretingos meno mokyklos jaunieji pianistai, ugdomi mokytojos Kilnutės Skripkauskienės, per keletą pastarųjų pandemijos mėnesių dalyvavo 6-iuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose, kuriuose pelnė 20 laimėjimų, arba 2 „Grand Prix“ apdovanojimus, 8-ias pirmąsias, 6-ias antrąsias ir 4-ias trečiąsias vietas.

Mokyklą savo pasiekimais garsina 9 metų Rokas Skurvydas, 10-mečiai Nidijus Valatka ir Jokūbas Žiubrys, 11 m. Meira Metelica, 13 m. Jokūbas Žiubrys ir 17-metė Beatričė Žiubrytė. Visiems jiems teko nugalėti naujus iššūkius, dalyvaudami konkursuose per nuotolį pianistai įgijo ir naujos patirties.

Penktajame tarptautiniame jaunimo muzikos konkurse „Premio Scarlatti“ R. Skurvydas užėmė III v., B. Žiubrytė – II v. Tai buvo konkursas, kuriame vertinimo komisija nepaskyrė I v. „Nors konkursas buvo surengtas Vilniuje, vertinimo komisijoje buvo daug Italijos muzikų, tad lietuvaičiams buvo tikrai nelengva, kadangi italų vertinimas gerokai skiriasi nuo lietuvių, ir kartais tokiame konkurse užimta žemesnė vieta yra gerokai svaresnė negu kituose konkursuose“, – paaiškino mokytoja K. Skripkauskienė.

Ją labai gerai nuteikė auklėtinių pasiekimai tarptautiniame pianistų konkurse „Piano Forte“, kuris buvo surengtas Kazachstane: „Grand Prix“ iškovojo J. Žiubrys ir G. Žiubrys, pirmosios vietos buvo skirtos R. Skurvydui ir N. Valatkai, M. Metelica užėmė II v.

Tarptautiniame Pietų Floridos (JAV) pianistų konkurse, kuriame dalyvavo atlikėjai nuo 6 iki 21 metų iš 11 šalių – be konkurso šeimininkų ir lietuvaičių, dar iš Turkijos, Islandijos, Švedijos, Kanados, Rusijos, Kazachstano, kitų, B. Žiubrytė, atlikusi pasirinktą programą iki 15 min. ir grojusi amžiaus grupėje nuo 15 iki 17 metų, užėmė I vietą, o R. Skurvydas amžiaus grupėje nuo 9 iki 11 metų, atlikęs programą iki 7 min., buvo trečias. „Repertuarą mokiniai turėjo atlikti mintinai, nebuvo galima viršyti nustatyto laiko limito, o kiekvienas kūrinys dar turėjo būti nufilmuotas ir pateiktas atskira nuoroda viename socialinių tinklų“, – iššūkius, su kuriais teko susidurti, apibūdino mokytoja. Šio konkurso vertinimo komisijoje dirbo pianistė tarptautinių konkursų laureatė, šiuo metu JAV dirbanti profesorė Tamara Poddubnaja, kuri meistriškumo pamokas veda visame pasaulyje. Vienoje tokių pamokų kartu su mokytoja dalyvavo ir B. Žiubrytė, kai tokia pamoka buvo surengta Klaipėdoje.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Konkurso dalyvių darbai ir idėjos, kaip sniegą ir ledą galima paversti meno kūriniu, beje, labai trapiu ir laikinu.

Simono Daukanto progimnazija surengė tarptautinę virtualią mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvą-konkursą „Sniego darbai“. Anot šios iniciatyvos sumanytojų Simono Daukanto progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės ir dailės mokytojos Živilės Sabaliauskaitės, konkurso tikslas – pakviesti mokinius ir mokytojus į lauką tikrąją šio žodžio prasme, atitraukti juos nuo kompiuterių ir suteikti galimybę paeksperimentuoti su gamtinėmis medžiagomis – šiuosyk su sniegu ir ledu.

Ž. Sabaliauskaitė neslėpė – kad kils toks susidomėjimas konkursu, ji nesitikėjo: iš daugiau kaip 100-o mokyklų atkeliavo per 1 tūkst. darbų, o tai, kad iniciatyva išaugo iki tarptautinės – tik dar labiau paglosto širdį. Be Lietuvos mokyklų iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Kaišiadorių, Šiaulių, Joniškio, Kuršėnų, Kelmės, Šilalės, Anykščių, Plungės, Rietavo, Mažeikių, Skuodo, kitų šalies savivaldybių, darbų, kad ir nedaug, atkeliavo iš Latvijos, Lenkijos, Danijos.

Šis konkursas, inicijuotas Simono Daukanto progimnazijos, – ne pirmasis, surengtas per karantiną: mokykla organizavo respublikinį konkursą „Įveikime pandemiją“, kuris atspindėjo jo dalyvių požiūrį į pasaulinę pandemiją, o Simono Daukanto vardui įprasminti buvo paskelbtas kūrybinių darbų konkursas „Daukanto stiprybė – dabarčiai“. Trečioji iniciatyva „Sniego darbai“ gimė iš Pasaulinės sniego dienos paminėjimo mokykloje.

„Mokiniai savo kūrybines idėjas realizavo ne namie, o lauke, eksperimentuodami su sniegu. Tai mokiniams, mokytojams suteikė galimybę pajausti, kad matomas rezultatas gali būti trapus ir laikinas, skirtas tik šiai akimirkai. Svarbu yra kurti tai, kas džiugina ir suteikia prasmę kiekvienam asmeniškai“, – kalbėjo Ž. Sabaliauskaitė, kurios pastebėjimu, naudojant sniegą, gamtoje surastus objektus prisidedama prie tvaraus vartojimo, o kūrybos džiaugsmą vaikai atranda nešvaistydami papildomų išteklių.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingiškis A. Miežetis VDU pasirinko naujųjų medijų meno studijas, o patirties įgyja ir filmuodamas televizijos laidose

Kretingiškis Alanas Miežetis jau ne vienerius metus domisi fotografija, ja stengiasi įamžinti autentiškas akimirkas. Vaikinas turi ir televizijos laidų filmavimo patirties, o šiuo metu baigia naujųjų medijų meno studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Buvęs „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys sukauptą patirtį pritaiko ir kurdamas svetainių kūrimo verslą, susijusį su fotografija.

A. Miežetis prisiminė, kad fotografija susidomėjo būdamas septintokas, kai su Kretingos meno mokyklos choru „Saulainė“ vyko į kelionę ir pasiėmė fotoaparatą – „muilinę“. Vaikinas pamėgo fotografiją, keliaudamas ieškojo gražių spalvų derinių, įmantrių kompozicijų. Ši kelionė jį paskatino ir toliau fotografuoti, todėl ir dabar keliaudamas vaikinas nesiskiria su fotoaparatu. Alanas dažniausiai sąmoningai renkasi fotografuoti kokius nors „mini natiurmortus“, o ne tai, ką fotografuoja dauguma turistų.

„Fotografiją dažniausiai vertinu dokumentiniu požiūriu, man patinka, kad tai, ką fotografuoju, išliks ir kaip dokumentas, ir kaip užfiksuota esmė, to ateityje nebepavyks pakartoti“, – dalijosi Alanas. Galimybė dalyvauti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje ir rengti reportažus jaunimo priedui „Kuprinė“ jam padėjo atkreipti dėmesį į spaudos fotografiją, jos siužetus, nes padaryti gerą ir įdomią spaudos fotografiją, Alano nuomone, – nelengva.

Pastaruoju metu A. Miežetis fotografuoja tik laisvalaikiu, dažniausiai – studijoje, kur užfiksuoja įvairius objektus savoms reikmėms. „Mane labiausiai traukia fotožurnalistika, tačiau dar turi praeiti laiko, kol fotožurnalistika pradėsiu užsiimti rimtai“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vaikinui yra tekę fotografuoti vestuves, krikštynas, renginius. Pasak jaunuolio, renginius fotografuoti gali daug kas, tačiau ne visi turi ir išlaiko savo fotografijos stilių. „Manau, stilistika ir darbo atlikimo technika skatina būti unikaliam rinkoje. Taip galima sulaukti daug užsakymų“, – tikino jaunuolis. Taip pat A. Miežetis kartais dalyvauja ir VDU rengiamose parodose.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šimtadienis – abiturientų šventė, kai iki mokslo metų galo lieka tik 100 dienų, o jos metu prisimenami visi 12 mokslo metų, pirmieji mokytojai, pirmosios patirtys mokykloje, prabėgęs laikas. Šiemet šimtadienis abiturientams kitoks. Dėl globalinės pandemijos abiturientai negalėjo susiburti ir švęsti įprastai, tad teko prisitaikyti prie pandemijos sąlygų.

Salantų gimnazijos abiturientė Giedrė Dobrovolskytė džiaugėsi įvykusiu puikiu nuotoliniu šimtadieniu: „Nuotaikos – tik pačios geriausios, nors nesitikėjau tokioje situacijoje švęsti šimtadienį! Žinoma, norėjosi to gyvo susitikimo su pirmaisiais auklėtojais, klasės draugais, tačiau ir nuotolinis šimtadienis buvo puiki šventė.“

Merginos teigimu, šimtadienio šventė jai suteikė daug gerų emocijų: „Teko ir ašarą nubraukti. Iš tiesų žinau, kaip yra sunku surengti šimtadienį gyvai, o dabar dar nuotoliniu būdu. Vis dėlto buvo labai gera – didelis ačiū vienuoliktokams, kad pasistengė!“

Kita Salantų gimnazijos abiturientė Laura Dobrovolskytė apie įvykusį šimtadienį užsiminė su liūdesiu: „Šimtadienis buvo smagus, tik labai trūko to artimo ir malonaus ryšio. Norėjosi visus stipriai apkabinti, bet situacija tokia, nieko nepakeisime.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pasak „Edukraft“ užsiėmimus organizuojančio M. Orlovo, tokio būrelio vadovas turi išmanyti pagrindinius pedagogikos principus ir suprasti žaidimo „Minecraft“ esmę: „Jei niekada anksčiau nesi susidūręs su šiuo žaidimu, tai gali pasirodyti labai sudėtinga užduotis.“

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, sekdama Vilniaus Šiaurės licėjaus ir Vilniaus VGTU Inžinerijos licėjaus pavyzdžiu, rengiasi vykdyti „Edukraft“ pamokas. Sujungus tradicinę edukaciją ir „Minecraft“ žaidimą, sukurta programa „Edukraft“, leidžianti naujais metodais vaikams ir jaunimui gilinti turimas žinias, ugdyti kūrybiškumo gebėjimus ir įkvėpti jaunuolius nuolatiniam mokymuisi.

Pasak Brigitos Barkauskaitės, bibliotekininkės projektinei veiklai ir viešinimui, siekiant Kretingos bibliotekoje sukurti tinkamas sąlygas vaikų ir jaunų žmonių kūrybiškumo skatinimui, nuo šių metų vasario mėnesio ruošiamasi vykdyti Atviros erdvės jaunimui „Savas kampas“ programoje numatytą jaunų žmonių užimtumo veiklą – nemokamą „Edukraft“ būrelį.

„Edukraft“ žaidime vis kuriamos įvairių bendrųjų dalykų užduotys ir iššūkiai, tai susiejama į vieną istoriją, kurią išspręsti ir įveikti turi programos dalyviai. Anot „Edukraft“ bendraįkūrėjo, iš Šventosios kilusio Dariaus Kniūkštos, „Minecraft“, kaip kompiuterinis žaidimas, kuriamas jau 12 metų. „Microsoft“ įmonė, perpirkusi šį žaidimą, prieš 5 metus pradėjo kurti specialią versiją švietimui „Minecraft: Education Edition“. „Microsoft“ pamatė, kad šis žaidimas gali būti naudojamas šiuolaikiškai ugdyti įvarius įgūdžius.

„Ne vienerius metus generuojant šią idėją ir kuriant vaizdo siužetus „Youtube“ paskyroje pastebėjau, kad vaikai ir jaunimas turi tiek daug motyvacijos žaisti ir kurti internetinius žaidimus, kad nusprendžiau ieškoti būdų, kaip šią šiuolaikinių jaunuolių energiją Lietuvoje panaudoti ugdymui. Po kurio laiko pradėjome dirbti su „Minecraft: Education Edition“ platforma ir supratome, kad tai yra įrankis, sprendžiantis daug esminių mokymo ir tobulėjimo problemų. Šis įrankis yra puikus, tačiau reikės daug darbo, kad ši priemonė būtų plačiai ir tikslingai naudojama. Dėl to ir atsirado „Edukraftas“, – teigė D. Kniūkšta.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Septynerius metus kartu Agota Puškorytė ir Kristijonas Miklovas pasidalino savo patirtimi ir teigė, kad ilgainiui Šv. Valentino diena jiems tampa vis mažiau reikšminga.

Vasario mėnuo turi daug svarbių datų ir paminėjimų, viena jų – Šv. Valentino diena, švenčiama kiekvienais metais vasario 14-tą dieną. Būtent dėl šios šventės visą vasarį ore tvyro meilė ir šiluma, tačiau ar per visus metus galima skirti tik vieną dieną meilei švęsti? Savo patirtimi, kaip puoselėti santykius kasdien, pasidalijo kretingiškių pora Agota Puškorytė ir Kristijonas Miklovas.

Paneigė aplinkinių stereotipus

Poros meilės istorija prasidėjo jau ankstyvoje jaunystėje ir šiandien skaičiuoja septynerius metus. Poros teigimu, draugystės pradžia – ne pirmasis susitikimas, įvykęs penktoje klasėje, tačiau K. Miklovas iki šiol pamena, jog, kai pirmą kartą pamatė Agotą, suprato, kad jiedu bus kartu.

Per porą metų užsimezgus draugiškiems santykiams, šie išsivystė ir subrendo iki poros statuso. Pašnekovai draugauti pradėjo sulaukę 14-os metų, septintoje klasėje. Pora prisimena: „Tuomet daug kas teigė, kad tai tik laikinas susižavėjimas, ir ši jaunystės meilė pasibaigs ir draugystei išsilaikyti skyrė du mėnesius. Kita dalis tvirtino, kad santykiai nutrūks abiems pabaigus mokyklą, bet jau septyneri metai mes esame kartu ir metai – kaip susižadėję, tad visos mums klijuojamos etiketės greitai išnyko.“

Santykių pagrindas – bendravimas

Sužadėtiniai pasidalijo, kaip jiems pavyko šitaip ilgai išlaikyti darnius santykius: „Nuo pat pradžių mums ši draugystė buvo svarbi, į ją žiūrėjome labai rimtai. Gali skambėti keistai, nes buvom tik septintokai, bet abudu supratome, kad santykiai – tai ne šiaip buvimas kartu, tai – atsakomybė, įsipareigojimas ir pagarba vienas kitam.“

Abu pašnekovai tvirtino, kad nuo pat bendravimo pradžios jie turėjo vieną svarbią taisyklę, kuria vadovaujasi iki šiol. „Jei kas ne taip, turime kalbėtis. Per septynerius metus išmokome vienas kitą išklausyti, suprasti, kartu užaugom ir tapome šeimos žmonės“, – teigė A. Puškorytė ir K. Miklovas.

Pasak poros, baigiant mokyklą paskutiniais metais jiems kilo klausimų, kokie kiekvieno jų planai ir kokia bus jų santykių ateitis. „Abu esame labai prieraišūs, negalėjome ilgai būti atskirai. Problemos iškilo prieš mokyklos baigimą, nes aš norėjau likti Kretingoje, o Kristijonas galvojo apie studijas Kaune. Vieną vakarą susėdome, išsikalbėjome ir supratome, kad vienas be kito nė savaitės neištvertume, tad ir po mokyklos kažką keisti šiuo klausimu nebuvo minčių“, – prisiminė Agota.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Iš Kretingos rajono kilusi Inga Skersenskytė, dirbdama neįprastomis sąlygomis su koronaviruso paveiktais pacientais, akimirkas darbo vietoje įsiamžina.

Iš Kretingos rajono, Genčų kaimo, kilusi 21-erių Inga Skersenskytė šiuo metu studijuoja bendrosios praktikos slaugą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Antrakursė jau tris su puse mėnesio dirba su koronavirusu sergančiais asmenimis ir šiuo įtemptu laikotarpiu kovojantiesiems su sunkiausia viruso forma tiesia pagalbos ranką vienoje Klaipėdos ligoninių.

Seka mamos pėdomis

Pašnekovės teigimu, pradinėse klasėse, kai mokytoja vaikų klausdavo, kuo jie nori būti, ji visada galvojo apie slaugytojos profesiją. Po dvylikos klasių mergina įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją ir išpildė nuo vaikystės neapleidusią svajonę.

„Mano didžiausias pavyzdys – mama, kuri yra slaugytoja. Visa tai tarsi vedė tuo keliu, kad aš irgi noriu tokia būti, tad abi dirbame tą patį darbą – slaugome ligonius“, – teigė pašnekovė, jaučianti pašaukimą padėti žmonėms.

Studentė akcentavo, kad Lietuvoje trūksta slaugytojų, tad baigus studijas rasti darbo vietą nebus sunku. Vis dėlto mokytis, anot jos, tikrai nelengva: gausybė teorinės medžiagos, reikia įsiminti daug svarbios su žmogaus anatomija ir gyvybinėmis funkcijomis susijusios informacijos, kad gebėtum slaugyti įvairaus amžiaus pacientus ir tikslingai atlikti slaugos paskyrimus.

„Dirbant bet kurioje medicinos srityje reikia žinoti labai daug, nes juk gydome žmones, tad klysti negalima“, – akcentavo I. Skersenskytė. Ji tikino, kad labai daug žinių ir naudos suteikė atliktos įvairių sričių praktikos, nes jų metu studentė išmoko ne tik atlikti medicinos procedūras, bet ir bendrauti su pacientais, dirbti komandoje.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Kretingoje esanti Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa šiuo metu vienija apie pusšimtį nuo 12 iki 17 metų sulaukusių jaunųjų šaulių.

Kretingoje jau daug metų gyvuojanti Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa šiuo metu vienija apie pusšimtį jaunųjų šaulių. Nors prasidėjus antrajai koronaviruso pandemijos bangai šios organizacijos veikla Kretimgoje sustojo, noras tarnauti visuomenei bei meilė Lietuvai, anot jaunųjų šaulių, auga ir stiprėja.

Martyno Bružo, Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vado tvirtinimu, 305 Kretingos jaunųjų šaulių kuopą sudaro 40–50 nuo 12 iki 17 metų sulaukę moksleiviai, tačiau dominuojantis amžius yra 14–15 metų.

„Pandemija mūsų veiklą sustabdė visiškai, kadangi mes labiausiai veikėme lauke, dalyvaudami žygiuose, karinio pobūdžio pratybose. Mes po pirmojo karantino nepasiruošėme persikelti į internetinę erdvę, todėl ir teoriniai užsiėmimai sustojo“, – apgailestavo jaunuolis. Pandemijos metu, laikydamiesi visų LR Vyriausybės reikalavimų, lapkričio 23-iają jaunieji šauliai paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Pasak M. Bružo, Šaulių sąjungos nariu gali tapti bet kuris žmogus, jauniausi asmenys – moksleiviai, sulaukę 11 metų amžiaus: „Nepilnamečiai, norintys tapti jaunaisiais šauliais, gali pradėti dalyvauti mūsų užsiėmimuose, vėliau duoti pasižadėjimą Šaulių sąjungai iškilmingų paradų metu, per valstybines šventes. Pilnamečiai, norintys tapti šauliais, turėtų susisiekti su mūsų trečiosios rinktinės vadovybe Klaipėdoje.“

Pašnekovo tvirtinimu, pilnamečiai asmenys, tapdami šauliais, duoda priesaiką sąjungai tokiu pačiu būdu kaip jaunieji šauliai. „Šaulių sąjungos pagrindinis kriterijus yra neteistumas. Jauniesiems šauliams galioja tokie patys reikalavimai, tačiau mes Kretingoje turime ir savo asmeninį reikalavimą – mes tikimės, jog mūsų naujieji „šauliukai“ bus patriotiški, pasiryžę aktyviai dalyvauti mūsų veikloje, sieks išbandyti savo fizines galimybes, kadangi mes aktyviai dalyvaujame pratybose ir žygiuose“, – apibūdino Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vadas, pats šiai organizacijai priklausąs apie ketverius metus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikino: Minijos ir Akmenos-Danės upių, tekančių per Kretingos rajoną, potvyniai artimiausiu metu negresia, tad prie šių upių gyvenantys žmonės gali būti ramūs – vandens lygis jose netgi žemesnis negu sausio mėnesį.

Užvakar ryto duomenimis, Kartenos matavimo stotyje fiksuotas 1,15 m Minijos vandens lygis, kai stichijos atveju maksimalus pasiekia 5,2 m; Bajorų matavimo stotyje fiksuotas Akmenos upės lygis – 1,15 m (maksimalus – 4,2 m). Praėjusį sausį vandens lygis Akmenoje buvo dukart aukštesnis – 2,8 m.

„Situacija dukart per dieną rytą vakarą stebima jau pastarąsias dvi savaites. Sniegas tirpsta gražiai, nesukeldamas potvynių – tą patvirtino ir kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“, kuri dažnai nukentėdavo nuo ištvinusios Akmenos, savininkas Algis Šoblinskas. Labiausiai baiminamasi, kai pradės eiti ledo lytys“, – kalbėjo meras.

Jo žodžiais, Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama Rasminos Beniušienės, yra parengusi priemonių planą: atsitikus nelaimei, pakrančių gyventojai būtų informuojami, parengta technika. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis įpareigotas patikrinti, ar Kretingos mieste, o ypač Vilniaus gatvėje, gerai veikia ir nėra užsinešę trapai, vamzdynai, polderiai. Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovė Ženeta Seniūnienė įpareigota stebėti situaciją Tūbausių ir Kurmaičių užtvankose.

„Tikimės ramaus gražaus pavasario“, – akcentavo meras.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajone dirbantiems gyventojų tiesiogiai išrinktiems seniūnaičiams su jų veikla patirtoms išlaidoms kompensuoti per metus galima skirti po 120 eurų. Savivaldybės biudžetui tai kainuotų 8 tūkst. 760 eurų. Tačiau už praėjusius metus kompensacijoms numatyta suma 2 tūkst. eurų mažesnė.

Mėnesiui – 10 eurų

Kretingos rajono savivaldybėje yra 73 seniūnaitijos: Kretingos miesto – 26, Darbėnų seniūnijoje –11, Kretingos – 8, Žalgirio – 7, Imbarės – 6, Kartenos, Kūlupėnų ir Salantų miesto – po 4, Vydmantų – 3.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.

Klaipėdos mieste seniūnaičiams skiriama po 50 eurų kas mėnesį, Klaipėdos rajone buvo skiriama po 100 eurų metams, dabar gi rengiamas sprendimas skirti po 40 eurų kas mėnesį. Kokią patirtų išlaidų sumą derėtų kompensuoti seniūnaičiams, šiuo metu svarsto Palangos miesto savivaldybės taryba: pernai seniūnaičių sueigos pirmininkas Arūnas Grigalauskas raštu kreipėsi į merą Šarūną Vaitkų ir Savivaldybės administracijos direktorę Akvilę Kilijonienę, visų seniūnaičių vardu prašydamas skirti 50 eurų per mėnesį jų patiriamoms išlaidoms padengti. Paskutiniame tarybos posėdyje buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriame numatyta seniūnaičiams skirti po 20 eurų kas mėnesį. Politikai sprendimo nepriėmė, bendrai sutarę, kad tokia suma – niekinė, ir artimiausiu metu ketinama surengti bendrą Savivaldybės vadovų, tarybos narių ir seniūnaičių pasitarimą šiuo klausimu.

Kretingos rajono savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad sprendimą dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė 2016-ųjų metų kovą. Sprendime nustatyta, kad išlaidų dydis vienam mėnesiui – 10 eurų. Norėdami gauti išmoką, kuri per metus siekia 120 eurų, seniūnaičiai privalo užpildyti išlaidų, susijusių su jų veikla, ataskaitas ir pateikti jas už einamuosius metus Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.\

Visų seniūnaičių išlaidoms kompensuoti per metus iš rajono biudžeto reikėtų skirti 8 tūkst. 760 eurų. G. Jonausko teigimu, praėjusių metų kompensacijoms numatytoji suma – 6 tūkst. 616 eurų: tiek išlaidų, pagal pateiktus dokumentus, patyrė seniūnaičiai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Antradienį kelyje Gargždai–Kretinga, ties Jokūbavu, automobilis SUBARU, vairuojamas 28-erių vyro, kliudė į važiuojamąją dalį išbėgusį briedį. Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, bet gyvūnas nugaišo.

Kaip sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, pranešimai apie įvairias nelaimes šio kelio, esančio rajono ribose ir einančio nuo Kretingos miesto iki Jokūbavo, pareigūnų nebestebina, ruožas nuo 14 iki 21 kilometro laikomas avaringiausiu. Policijos komisariatui atlikus ankstesnių metų eismo įvykių analizę, atkreiptas dėmesys, kad 2019 metais jų čia užregistruota 11 – vienas žmogus buvo sužeistas, 10 automobilių susidūrė su laukiniais gyvūnais. Eismo nelaimių tendencija nedžiugina, jų daugėja ir toliau: 2020 metais užfiksuotos 22 avarijos, tarp kurių 7-ios – įskaitinės, 3 žmonės žuvo, 4 – sužeisti. Užfiksuota 15 techninių įvykių, iš kurių 12-a buvo susidūrimai su gyvūnais. Kadangi policija fiksuoja tik įskaitinius arba tuos įvykius, į kuriuos pareigūnai kviečiami vairuotojams nesusitarus dėl kaltės ir neužpildžius deklaracijų, tikrasis avarijų skaičius gali būti gerokai didesnis.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Iki sausio 1-osios rajone įregistruota 1 tūkst. 440 ūkininkų ūkių, 232 jų valdo asmenys iki 40 metų amžiaus, 804 – nuo 40 metų iki pensinio amžiaus. Pensinio amžiaus ūkininkai turi 404 ūkius, 90 ūkių įregistruota su partneriais. Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šie skaičiai kasdien kinta, nes ūkių veikla bei turimos žemės yra tikslinamos, ūkiai įregistruojami ir išregistruojami.

Tarp populiariausių – kviečiai ir galvijai

Vidutinis ūkininko ūkio dydis praėjusiais metais sudarė 14,86 ha, kai 2019 metais – 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkio dydis pernai buvo – 15,67 ha, užpernai – 12,06 ha.

Tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti 2020 m. pateikta 2 tūkst. 473 paraiškos, deklaruota 51,33 tūkst. ha. 2019 m. pateikta 2 tūkst. 489 paraiškos, deklaruota 52,33 tūkst. ha. Prašoma paramos suma už deklaruojamus plotus yra didesnė negu 8,7 mln. Eur. 2019 m. ji buvo 8,3 mln. Eur. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis – 20,76 ha, 2019 m. buvo 21,23 ha.

Daugiausiai paraiškų praėjusiais metais pateikta Darbėnų seniūnijoje – 708; Imbarės seniūnijoje – 461 ir Kretingos seniūnijoje – 426. Mažiausiai Vydmantų – 100 – ir Kartenos – 230 – seniūnijose. Iš pasėlių ūkininkai pernai daugiausiai deklaravo žieminių kviečių – 13 tūkst. 484 ha; vasarinių kviečių – 7 tūkst. 461 ha; miežių – 3 tūkst. 378 ha; ankštinių kultūrų – 3 tūkst. 183 ha; žieminių rapsų – 3 tūkst. 41 ha; avižų – 1 tūkst. 433 ha. Mažiausiai deklaravo vasarinių kvietrugių – 392 ha ir vasarinių rapsų – 663 ha.

Rajone buvo 102 kiaulių augintojai, turintys 501 kiaulę. 2019 metais 91 kiaulių augintojas turėjo 330 kiaulių. Laikomų kiaulių skaičius mažėja kasmet nuo 2016-ųjų, kai ūkininkai laikė 1 tūkst. 63 kiaules. Praėjusiais metais buvo 460 galvijų laikytojų, auginančių 6 tūkst. 951 galviją, tarp kurių 2 tūkst. 414 melžiamų karvių ir 2 tūkst. 587 mėsiniai galvijų. 2019 metais buvo 613 galvijų laikytojų, auginančių 8 tūkst. 96 galvijus, tarp kurių 3 tūkst. 18 karvių ir 2 tūkst. 814 mėsinių.

Rajone yra sertifikuoti 3 pieno ūkiai, 2 mėsinių galvijų ūkiams, įvertinus veislinėms bandoms keliamus reikalavimus, suteikta A kategorija.

Rajono karvių bandos produktyvumo rodikliai, 2020 m. spalio 1 d. duomenimis, buvo 7 tūkst.148 kg, 4,24 proc. riebumo ir 3,31 proc. baltymingumo per laktaciją. 2019-aisiais tuo pat metu – 7 tūkst. 182 kg, 4,32 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo per laktaciją. Kretingos rajone auginama grynaveislių limuzinų veislės mėsinių galvijų bei mėsinių veislių mišrūnų, taip pat pieno krypties telyčių, kurios parduodamos veislei.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Anot palangiškės A. Sabaliauskaitės, iš kolonose važiavusių transporto priemonių važiuotynių metu susidarė beveik dviejų kilometrų eilė.

Nors dėl pasaulį užklupusios pandemijos dideles šventes teko kuriam laikui atidėti, viešoji įstaiga „Patriotiški lietuviai“, aktyvūs visuomenininkai ir tėvynės mylėtojai rado unikalų būdą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vasario 16-ąją Vilniuje surengtų važiuotynių organizatoriai pasirūpino, kad šalies patriotai galėtų saugiai atšvęsti Lietuvos gimtadienį.

Renginio idėja kilo atsitiktinai

Vienas sostinėje įvykusių važiuotynių organizatorių klaipėdietis Kęstutis Tamašauskas neslėpė, kad renginio idėja kilo atsitiktinai. „Sausio 13-osios proga ant automobilio buvau išsikėlęs didelę Lietuvos vėliavą, o važiuodamas namo Gedimino prospektu prasilenkiau su kita mašina, kuri taip pat buvo pasipuošusi trispalve. Su tos mašinos vairuotoju vienas kitam palaikomai pasignalizavome. Tiesa, tądien šypsenų, iškeltų nykščių sulaukiau ir iš praeivių“,– apie važiuotynių priešistorę pasakojo šiuo metu Vilniuje gyvenantis vyras.

„Būtent dėl teigiamų žmonių reakcijų, kurių sulaukiau tądien, gimė važiuotynių idėja. Pamaniau, kad toks renginys būtų puiki proga ne tik paminėti svarbią istorinę datą, bet ir sužadinti žmonių širdyse vienybės, patriotiškumo, meilės tėvynei bei savo šaknims jausmus“, – kalbėjo klaipėdietis.

Važiuotynių metu, laikantis visų saugumo reikalavimų, maždaug 250 didelėmis vėliavomis pasipuošusių transporto priemonių iš įvairiausių Lietuvos kampelių 3 valandas važinėjo pagrindinėmis Vilniaus miesto gatvėmis ir džiugino sostinės gyventojus. „Šio renginio metu buvo galima išvysti visokiausių vėliavų: nuo istorinių, vaizduojančių Gediminaičių stulpus ir iškilias Lietuvos asmenybes, iki regionų vėliavų“, – pasakojo K. Tamašauskas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Ant kertinio Karolštato (Kretingos) rotušės pamatų akmens rastas Zigmanto Vazos pusantrokas. Kretingos muziejus

Šiemet sukanka 400 metų, kai žymaus Abiejų Tautų Respublikos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto aikštėje iškilo rotušė – administracinis ir reprezentacinis savivaldybės pastatas. Iki XVIII a. pabaigos apie ją telkėsi Magdeburgo teisės globojamų miestiečių ir miesto svečių visuomeninis gyvenimas bei ūkinė-komercinė veikla. Be to, beveik iki XIX a. vidurio šis pastatas buvo architektūrinė miesto dominantė.

Datą liudija atkasta moneta

Suteikdamas Karolštatu pavadintam Kretingos miestui Magdeburgo teisę, Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius 1609 m. sausio 21 d. Berzaunės pilyje pasirašytoje privilegijoje nurodė, kad „su Dievo pagalba miestui įsikūrus, už bendrus miestiečių pinigus leidžiame miesto papuošimui pasistatyti rotušę, kurioje leidžiama turėti vieną varpą“.

Rotušė buvo pagrindinė savivaldą turinčio miesto įstaiga. Joje vyko magistrato, t. y. miesto tarybos, ir teismo posėdžiai, dirbo vaitas, burmistras, raštininkas, į susirinkimus rinkosi miesto piliečiai, veikė prekių sandėliai, buvo saugomi matavimo sistemų etalonai. Šios miesto įstaigos pavadinimas į Lietuvą atėjo iš lenkų, kurie ją vadina „ratusz“. Lenkai šį terminą pasiskolino iš magdeburgijos kūrėjų vokiečių, kurių kalba žodis „Rathaus“ reiškia – Tarybos namai.

Ilgą laiką neturėjome patikimų duomenų apie Karolštato (Kretingos) rotušės pastatymo datą. Ją nustatyti padėjo netikėtas radinys, aptiktas tyrinėjant 1992–1994 m. rotušės vietą. Atkastų pastato rytinės dalies pamatų kertinio akmens skiedinyje archeologai aptiko 1621 m. kaldintą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos pusantroką. Tuo metu vyravo tradicija su kertiniu akmeniu į pamatą įmūryti monetą, kurios kaldinimo data ateities kartoms liudijo apie pastato statybos laiką. Todėl aptikta moneta leidžia teigti, kad Kretingoje rotušė buvo pastatyta 1621 m., t. y. prabėgus 12-ai metų nuo miesto savivaldos įkūrimo. Iki ją pastatant, rotušės paskirčiai laikinai naudotas kitas miesto iždui priklausęs namas: turgavietės šiaurės vakariniame kampe buvęs medinis pastatas, kuriame vėliau veikė užvažiuojamieji namai, arba pietvakariniame kampe stovėjusi mūrinė iždinė, atlikusi ir muitinės funkcijas.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (1)