Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1531) 2021-02-19

Kaimyniniame Plungės rajone bendrovė „Plungės vėjo energija“ rengiasi statyti galingą vėjo jėgainių parką, kurio dalis – 19 jėgainių – ribosis su mūsų rajone esančiu Kartenos aerodromu.

Kaimyninio Plungės rajono teritorijoje bendrovė „Plungės vėjo energija“ siekia pastatyti galingą vėjo jėgainių parką, kurio dalis Šateikių seniūnijoje, Aleksandravo ir Pakutuvėnų kaimuose, ribotųsi su mūsų rajone esančiu Kartenos aerodromu. Iš 40 vėjo jėgainių tinklo čia turėtų atsirasti 19 jėgainių.

Riba iki aerodromo – 3,6 km

Pasak Plungės rajono mero Audriaus Klišonio, investicija į vėjo jėgainių parką, kuris būtų statomas trijose jų rajono vietose, siektų apie 250 mln. eurų.

„Investuotojai nori statyti 3 atskirus parkus, išdėstytus nuo ribos su Kretingos iki Telšių rajonų. Šateikių seniūnijos, besiribojančios su Kartenos seniūnija, kaimuose turėtų atsirasti vienas parkas su 19 jėgainių. Yra numatyta statyti jūrines 5–7 megavatų vėjo turbinas. Vietos čia tinkamos – vyrauja aukštumos, matome, kaip vėjo jėgainės puikiai funkcionuoja Kretingos rajone“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo A. Klišonis.

Paklaustas, ar jėgainės netrukdys Kartenos aerodrome įsikūrusiems Klaipėdos sklandytojams, kilti ir leistis jų orlaiviams, meras atsakė, kad dabar rengiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir bus išsiaiškinta, ar nėra teisinių kliūčių.

Redakcijos žiniomis, anksčiau parengtas Plungės rajono Bendrasis planas prasilenkia su dabartiniais teisiniais aktais: anksčiau pagal normatyvus galiojo 5,1 km minimali riba iki aerodromo, dabar ją reikėtų sumažinti iki 3,6 km. Suderėjus su investuotojais, Savivaldybei tektų koreguoti Bendrąjį planą.

Sklandytojams netrukdys

Plungės rajono savivaldybė atkreipė investuotojų dėmesį, kad turbinos kelia didelę vizualinę taršą, o vėjo jėgainių parkas užima labai didelius plotus, kurie, pastačius jėgaines, prarandami ilgiems dešimtmečiams.

Dėl to su investuotojais deramasi dėl kompensacinio mechanizmo bendruomenei: kad būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. – apie 1,786 mln. Eur – investuotojo gaunamų kasmetinių pajamų. Jei projekto kaštai, kaip numatyta, atsipirktų per 7 m., į Plungės rajono biudžetą per tą laiką atitekėtų 12,5 mln. Eur. Gautas lėšas Savivaldybė panaudotų bendruomenių skatinimui, švietimui, kultūrai ir sportui.

Kretingos meras Antanas Kalnius nemano, kad vėjo jėgainių kaimynystė trukdytų plėtoti oreivystę. Tos pačios nuomonės yra ir Kartenoje įregistruoto Klaipėdos sklandymo klubo pirmininkas Algimantas Skurdenis: „Dar negavome jokio pranešimo, bet jeigu bus išlaikytas 3,6 km atstumas, mums sportuoti netrukdys. Anksčiau netoliese rengė telekomunikacijų bokštus, ir projektuotojai darbus derino su mumis. Norime likti Kartenoje ir plėtoti veiklą.“

Pagaliau – sutarta

Pernai tarp Kretingos rajono politikų ir Klaipėdos sklandymo klubo buvo perbėgusi juoda katė – niekaip nesutarta dėl tolimesnio šio klubo bazės likimo.

Spręsti problemą dėl Kartenos aerodromo Savivaldybę spaudė Susisiekimo ministerija, ragindama perimti turtą savo žinion arba atiduoti valstybei. O Savivaldybė spaudė sklandytojus pristatyti savo veiklos planus, ką šie žada veikti, kokios edukacinės naudos atnešti rajonui ir ragino pakeisti klubo pavadinimą, nurodant, kad priklauso Kretingai, o ne Klaipėdai.

Sklandytojai, kurie tikino patys prieš 30 metų įsirengę aerodromą klampioje pelkėje, už savo lėšas pasistatę angarą technikai laikyti, panoro teismo keliu šį statinį įsiteisinti.

Tačiau teismas angaro klubui nepriteisė. „Susisiekimo ministerijai pranešėme, kad norime perimti Kartenos aerodromo teritoriją – apie 63 ha – ir joje esantį turtą, kuriuo pagal panaudos sutartį leisime ir toliau naudotis klubui“, – patikino meras A. Kalnius.

A.Skurdenis, darsyk priminęs nuoskaudą, kad pačių sklandytojų rankomis sovietmečiu įrengtas, nes valstybė mažai teprisidėjo, jų turtas dabar tapo valstybės nuosavybe. Tačiau patvirtino, kad sklandytojai tariasi su naujuoju Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu dėl tolimesnės veiklos, ir neužilgo pakeis pavadinimą į Kartenos sklandymo klubą.

---

„Tikimės, kad Kartenos aerodromas nebus panaikintas. Jis – mūsų klubo istorija nuo 1969-ųjų, kai, bent penkiskart kilnoti, savo bazę iš Palangos oro uosto perkėlėme ir įkūrėme čia“, – viltingai kalbėjo sklandytojų klubo vadovas Algimantas Skurdenis.


Arūnė PUTVINIENĖ:

– Liga ligai, negalavimas negalavimui nelygu. Kai reikėjo, ir aš pati, ir mano močiutė su gydytojais pasikonsultavom telefonu. Kadangi problemos buvo menkos, jos tuoj pat buvo išspręstos. Todėl aš asmeniškai negaliu sakyti, kad dabartinė medicinos paslaugų suteikimo tvarka bloga. Manau, kaip tik į gera, kai per pandemiją nereikia vaikščioti ir varstyti gydymo įstaigų durų.

Nerijus TERTELIS:

– Dabartinę tvarką vertinu dvejopai. Pavyzdžiui, mūsų šeimos artimi giminės susidūrė su sunkumais patekti pas gydytoją, teko kryžiaus kelius nueiti. Bet pasitaiko ir žmonių, kurie į polikliniką lekia ir lekia dėl smulkmenų. Tokie pacientai kuo puikiausiai gali konsultuotis telefonu, nuotoliniu būdu gauti receptus vaistams ar biuletenius. Pavyzdžiui, aš kasmet važiuoju tikrintis akis, bet nei pernai, nei šiemet nesiregistravau, vizitą atidėjau dėl saugumo.

Artūras JUŠKA:

– Karantino metu daktarų man neprireikė, tai ir nesikreipiau. Tiesa, svarsčiau važiuoti pas odontologą, bet nusprendžiau, kad kol kas susilaikysiu. Kadangi nuotoliniu būdu dantų taisyti neįmanoma, geriau palauksiu saugesnių dienų. Žinoma, norėčiau kuo greičiau pasiskiepyti nuo COVID-19. Darbėnuose turiu laidojimo verslą, darbo dabar išties labai daug, neramu dėl galimo užkrato.

Violeta ČĖSNIENĖ:

– Nuotolinės konsultacijos, kurių metu šeimos gydytojas duoda rekomendacijas, tinka tais atvejais, kai liga yra lėtinė, gerai žinoma. O jeigu išryškėja koks nors naujas simptomas, ir reikalingi tyrimai, žmogaus būklė privalo būti įvertinama tik po realios apžiūros. Turime nugalėti baimes – juk tiek pacientai, tiek medikai saugosi, dezinfekuoja rankas ir patalpas. Kai prastai pasijuto mama, važiavome į privačią kliniką, ir viskas gerai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Kretingos rajono savivaldybėje sergančių COVID-19 liga rodiklis 100-ui tūkstančių gyventojų sumažėjo iki 120,6 ir savaitės pabaigoje buvo vienas mažiausių regiono savivaldybėse (Klaipėdos m. – 419, Šilutės r. – 369,5, Klaipėdos r. – 282, Palangos m. – 188, Neringos m.– 127,4, Skuodo r. – 127).

Šie skaičiai buvo pateikti ketvirtadienį įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės neplaniniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje (ESK). Paskelbta ir kita gera žinia, kad nebėra koronaviruso židinių rajono gydymo, globos įstaigose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas Darius Galdikas patvirtino, kad visi nauji ligos atvejai yra susekti, suvaldyti, kadangi jų nėra daug, tam užtenka pajėgumų.

Savivaldybės vyr. gydytoja Zita Abelkienė pranešė, kad situacijai gerėjant Kretingos ligoninė atnaujina chirurgijos, kitų paslaugų teikimą. Nors ligoninėje tebegydomi ir sergantys COVID-19, kai jų beliks 10 ir mažiau – visi bus perkelti gydyti į infekcinę ligoninę Klaipėdoje.

„Daugėja į ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių atvykstančių gyventojų“, – sakė Z. Abelkienė apie mažėjančią žmonių baimę užsikrėsti koronavirusu ligoninėje. Tačiau Kretingos rajono savivaldybė šalyje lyderiauja tarp atsilikėlių testuojant gyventojus dėl COVID-19 ligos. Z. Abelkienė pripažino, kad Savivaldybė nevykdo Vyriausybės programos, pagal kurią kiekvieną savaitę mobiliajame patikros punkte Tiekėjų gatvėje turėtų būti testuojami 373 žmonės. „Žmonės nesiregistruoja ir nesitiria profilaktiškai“, – apgailestavo gydytoja. Tą patvirtino ir punktą aptarnaujančio Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, akcentavęs, kad centrui reikalingi darbuotojai yra priversti punkte tuščiai leisti darbo laiką. Štai vasario 17 d. buvo 63 vietos testuotis, iš jų 38 liko neišnaudotos, panaši situacija ir kitomis dienomis. PSPC netgi buvo pakeitęs punkto darbo režimą – punktas dirbo pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tačiau, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) reikalaujant, punktą vėl atidarė ir kitomis savaitės dienomis. Norinčių testuotis nepadaugėjo ir šią savaitę atsivėrus kirpykloms, parduotuvėms. Pagal SAM nurodymą testavimas dėl koronaviruso ligos yra savanoriškas, kaip ir skiepijimasis nuo COVID-19. A. Juškio teigimu, šią savaitę rajone užbaigs skiepyti švietimo darbuotojus ir pradės vyresnių kaip 80 metų senjorų vakcinaciją. A. Juškys pažėrė priekaištų SAM dėl prastos komunikacijos vykdant gyventojų vakcinaciją.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius nuotoliniu būdu susitiko su Tiekėjų gatvėje įsikūrusių įmonių vadovais, kad aptartų galimybę šioje gatvėje įvesti dujotiekį. Susitikimą, kuriame dalyvavo ir ESO atstovė Irena Norkienė, inicijavę verslininkai norėjo išgirsti, kokios pagalbos jie galėtų sulaukti iš rajono Savivaldybės, be to, priimti sprendimą skubintų ir numatyta Tiekėjų gatvės rekonstrukcija.

Verslininko Sigito Ivanausko pastebėjimu, Tiekėjų gatvėje yra įmonių ir įstaigų, kurios dujas turi, tačiau, preliminariais duomenimis, šioje gatvėje yra per 10 įmonių, kurios taip pat suinteresuotos dujotiekiu. „Mums svarbu žinoti, ką reikia padaryti, kad būtų galima prisijungti prie dujotiekio: ar mums, verslininkams, reikia sudaryti bendrą vartotojų grupę, o gal esama varianto, kai sąmatą, visų vardu pateikusi paraišką, sumoka Savivaldybė?“ – svarstė verslininkas.

Kaip paaiškino ESO atstovė ir posėdyje dalyvavęs rajono Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, paraišką kiekvienas vartotojas turėtų teikti atskirai, tačiau projektas būtų rengiamas vienu sykiu.

„Mums būtina žinoti, kiek kiekvienas vartotojas suvartos dujų, kad galėtume numatyti, kokių įrenginių gali reikėti. Darbus būtų galima pradėti nuo to momento, kai įmokas sumokės paskutinis vartotojas. Kiekvienas jų neįvykdęs įsipareigojimo suvartoti tam tikrą kiekį dujų mokės baudą už nesuvartotą dujų vienetą“, – kalbėjo I. Norkienė.

Verslininkų pastebėjimu, suskubus dujotiekį būtų galima turėti jau rugsėjį ar spalį.

Savo kolegas verslininkus Evaldas Rumbutis kvietė labai gerai apsispręsti, nes nuo to priklauso, kiek laiko truktų įvesti dujas, kiek tai kainuotų, taip pat išsakė nuomonę, kad reikia tikslesnių duomenų, galinčių lemti galutinį apsisprendimą, o P. Černeckis siūlė ryžtis pirmam žingsniui – pateikti paraiškas.

S. Ivanauskas pastebėjo, kad ESO neturėtų kilti klausimų, bus vartotojas ar ne: „Mūsų įmonė su 8 tūkst. 700 kv. m ploto būtų lygi 58-ių namų gyvenvietei, manau, bet koks operatorius imtųsi tokio vartotojo, ir diskusijų neturėtų kilti.“

Verslininkas Petras Kiminius gi atkreipė dėmesį į tai, ar esama aiškios metodikos, tvarkos, kaip, verslo įmonėms įsivedus dujas, mokėtų tie, kurie pareikštų norą jungtis vėliau. „Kaip dalintumėmės tais kaštais? Ar bus aišku, kiek sklypų liks nedujofikuotų?“ – klausė jis. Jam pritaręs Dainius Danušis pastebėjo, kad jungtis „po visko“ yra naudingiau, juolab kad, kaip paaiškino ESO atstovė, verslininkai negautų jokios kompensacijos už investuotas lėšas, jeigu prie įrengtos sistemos vėliau jungtųsi kiti vartotojai.

Bendru sutarimu rajono meras ir verslininkai numatė susitikti po kelių savaičių, kai galutinai paaiškės, kiek vartotojų savo verslo įmonėse norėtų įsivesti dujas.

„P. n.“ informacija


Rotušės a. gaisras kilo automobilyje BMW. Išdegė akumuliatoriaus skyrius.

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informavo apie gaisrus, Kretingos rajone kilusius vasario 1–18 dienomis.

Vien vakar, vasario 18-ąją, į iškvietimus gaisrinės mašinos važiavo 3 kartus: po pietų Rotušės a. buvo užsidegęs lengvasis automobilis, iš ryto J. Jablonskio g. gyvenamojo namo kamine liepsnojo suodžiai.

Vasario 17 d. paryčiais Taikos g. gyvenamojo namo kamine degė suodžiai.

Vasario 15 d. atvira liepsna degė medienos impregnavimo įmonės angaras Palangos g.

Vasario 12 d. Raktažolių g. Kretingoje esančiame gyvenamajame name gaisras kilo dėl blogai įrengto metalinio dūmtraukio, kai tarp jo ir medinės sienos nebuvo išlaikytas saugus atstumas.

Tą pačią dieną Baubliuose, Minijos g. esančio gyvenamojo namo rūsyje, gaisras kilo dėl į plastikinį kibirą supiltų pelenų.

Vasario 8 d. Kūlupėnuose, Lino g., dėl blogai įrengtos metalinės krosnies, kai ji buvo įrengta per arti degių sienų, užsidegė gyvenamasis vagonėlis.

Vasario 6 d. Kretingoje, gyvenamajame name Lakštingalų g., gaisras kilo dėl neišlaikyto saugaus atstumo nuo krosnies iki degių medžiagų.

Vasario 4 d. Žvainiuose, gyvenamajame name Gluosnių g., degė suodžiai.

Vasario 3 d. Kretingoje, gyvenamajame name Riešuto g., taip pat degė suodžiai.

Vasario 2 d. Padvariuose, Sodininkų g. esančiame metaliniame vagonėlyje, gaisras kilo dėl blogai įrengto dūmtraukio, kai metalinės jo konstrukcijos lietėsi prie medinės stogo dailylentės.

Kaip akcentavo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė, įpusėjus šaltajam periodui, būtina pakartotinai valyti suodžius iš dūmtraukių ir pasitikrinti, ar gerai įrengta krosnis bei dūmtraukis, ar šalia esančios degios namų konstrukcijos nekaista, ar dūmtraukis nesiliečia prie degių namo konstrukcijų – sienų, perdangų, stogo konstrukcijų. Kūrenant per didelius šalčius, kas porą valandų būtina leisti krosniai atvėsti, negalima perkaitinti.

„Jei dar neturite dūmų detektorių, būtinai įsigykite, nes gaisrai kyla ir nakties metu“, – įspėjo S. Vasiliauskaitė. Ji patarė pelenų jokiu būdu nelaikyti plastikiniuose kibiruose ir nepilkti šalia ūkinių pastatų ar namų, tuo labiau – plastikiniuose konteineriuose. Kad nekiltų gaisro pavojaus, pelenus geriausia sušlapinti vandeniu.

Parengta pagal PGT informaciją


Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) neformaliojo švietimo organizatorei Ievai Šiaulytei sumanius, o šios mokyklos profesijos mokytojoms pritarus, belaukiant Vasario 16-osios ir šiemet su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena sutapusių tradicinių Užgavėnių, buvo surengtas rajoninis virtualus mokinių konkursas „Blynai Lietuvai“, skirtas šioms abiem šventėms paminėti.

Konkurso rengėjai kvietė V–XII klasių mokinius ne tik pasidalinti savo šeimos mėgstamiausių blynų receptu, bet ir iškepti juos kūrybiškai susiejant su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

„Tuo pačiu siekėme paskatinti mokinius domėtis kalendorinėmis lietuvių šventėmis, Užgavėnių tradicijomis, tautiniu kulinariniu paveldu, gilinti žinias apie valstybines Lietuvos šventes, puoselėti tautiškumo idėjas“, – konkurso uždavinius įvardino jo sumanytoja I. Šiaulytė, pasidžiaugusi konkurso dalyvių gausa.

Blynus kepė, juos tautiškai puošė per 50 rajono mokinių iš Pranciškonų, Darbėnų, Vydmantų gimnazijų, Marijono Daujoto progimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Kartenos mokyklų-daugiafunkcių centrų. Konkurso dalyvių iškepti blynai – patys įvairiausi: sklindžiai, vafliniai-čirviniai, lietiniai, su įdaru ar be įdaro, miltiniai ar bulviniai, puošti išpuošti geltonos-žalios-raudonos spalvos saldėsiais, vaisiais, uogomis, daržovėmis. Įrodymas, kad konkurso dalyviams netrūko išmonės, – pastangos blynus nudažyti kuo natūralesniais priedais: ciberžole, petražolių ar špinatų, burokėlių, uogų sultimis, kas rodo vis didėjantį visuomenės raštingumą, pasirenkant sveikatai palankesnius produktus. Konkurso dalyvių buvo prašoma ne tik kūrybiškai patiekti savo gaminį, bet ir nurodyti tikslų receptą, gaminimo eigą, kad jie ir patys pasimokytų gaminti maistą, ir ta patirtimi pasidalinti su kitais.

Atsiųstas blynų nuotraukas, receptus, išmonę vertino KTVM profesijos mokytojos Vilijos Budrikienės vadovaujama komisija, kuri nusprendė, kad meistriškiausiai blynus iškepė Pranciškonų gimnazijos penktokė Urtė Žukauskytė, vertinimui pateikusi varške įdarytus spalvotus lietinius, kuriuos pavadino „Lietuviškas trio“. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro aštuntokės Kamilės Samulionytės mieliniai blynai su varškės pagardu, nuspalvinti ir išdėlioti Lietuvos žemėlapio forma, buvo pripažinti tautiškiausiais blynais. O štai originaliausiai – išgaudamas Lietuvos žemėlapį – lietinius iškepė Marijono Daujoto progimnazijos septintokas Laurynas Ulčinskas, savo kulinarinę išmonę pavadinęs „Kitokios tokios nėra, čia mano Lietuva“. Žiūrovų simpatijų daugiausiai sulaukė Pranciškonų gimnazijos II Gb klasės mokinės Justės Šeirytės blynai. Jai atiteko „Pajūrio naujienų“ įsteigtas prizas – laikraščio prenumerata, kiti konkurso nugalėtojai apdovanoti KTVM direktorės Zitos Mockienės rūpesčiu skirtais prizais.

„P. n.“ informacija


Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti prasmingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas.

Nuotr. Oksanos Bražiūnienės

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.

Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus.

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“

Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo.

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą. „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kuriuose žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“

Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.


Trečiadienį apie 9 val. Palangoje, Kretingos g., buvo sustabdytas automobilis BMW, kurį vairavo 1975 m. gimęs vyras. Patikrinus nustatyta, kad dėl šios transporto priemonės 2019 m. rugpjūtį yra paskelbta tarptautinė paieška.

Pradėtas tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo.

„P. n.“ informacija


Šalies varžybose dalyvavo gausus būrys Kretingos rajono karatekų.

Nuotolinėse karatė kata pirmenybėse „Juodojo diržo kelias 2021“ dalyvavo karatekos iš visų Lietuvos klubų. Šiose varžybose sportininkai buvo suskirstyti į skirtingas kategorijas pagal amžių ir turimą diržą, o pirmenybėse jie dalyvavo būdami namuose, kur juos palaikė šeimos nariai.

„Shodan“ karatė klubui atstovavo net 261 sportininkas, iš jų 39 – Kretingos mieste ir rajone sportuojantys vaikai. Per šias varžybas iškovoti 205 medaliai: 47 aukso, 72 sidabro ir 86 bronzos. Trenerių komanda džiaugiasi ir didžiuojasi savo auklėtiniais, kurie sportuoja nuotoliniu būdu, tobulėja ir nenuleidžia rankų, o varžybose nugalėjo jaudulį ir garbingai kovojo. Sportininkų laukia Pasaulio klubų kata čempionatas, kuris įvyks vasario 27 d., o kovo mėnesį įvyks kumite Lietuvos suaugusiųjų čempionatas.

Kretingos mieste sportuojantys pirmąsias vietas iškovojo ir čempionais tapo: Viltė Drungilaitė, Rokas Pipiras, Kamilė Einikytė, Matas Jaugelis, Emilijus Latakas, Greta Intaitė, Matas Jonauskas.

Sidabro medalius pelnė: Austėja Beniušytė, Domantas Viskontas, Modestas Giedras, Ula Gaubė, Živilė Bružaitė, Kornelija Česnakaitė.

Trečių vietų laimėtojais tapo: Ąžuolas Gruzdys, Germantas Žilys, Jonas Kerulis, Nojus Jurkaitis, Tadas Vainutis, Karolis Šlima, Kazimieras Samsonovas, Erika Petrikaitė.

Tarp Vydmantuose sportuojančių vaikų I v. laimėjo Dovydas Laukineitis ir Urtė Griciūtė, vicečempionais tapo Emilis Dvarionas, Kamilė Ilgaudaitė ir Martynas Kumpis, III v. iškovojo Laurynas Butkevičius ir Ugnė Paulauskaitė.

Tarp kurmaitiškių vicečempionu tapo Leonas Alčauskas, III v. iškovojo Neda Galdikaitė, Domas Venckus, Markas Budrys ir Justas Jonušas. Tarp kūlupėniškių čempione tapo Deimantė Mockevičiūtė, II v. vietą iškovojo Algirdas Gricius ir Arnas Jundulas, III v. – Kotryna Valančiūtė ir Matas Valančius.

Tarp sportuojančiųjų Darbėnuose III v. iškovojo Rimgailė Rimkutė.

„P. n.“ informacija


Vasario 9 d. Palangos „Kuršiai“ namuose 90:66 (23:15; 26:16; 21:15; 20:20) užtikrintai susitvarkė su Joniškio „Delikatesu“ (7 pergalės, 21 pralaimėjimas). Šiose rungtynėse intriga nuslopo jau po dviejų kėlinių – palangiškiai turėjo 18 taškų persvarą (49:31), o po pertraukos ji tik dar labiau išaugo, kol galiausiai tapo triuškinanti.

Palangos „Kuršiai“: Robertas Keliačius (7/10 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 24 naud. balai) – 19, Chase'as Harler'is (2/3 tritaškiai) ir Laurynas Lučinskas (3/4 tritaškiai) – po 14, Mantvydas Žukauskas (4/6 dvitaškiai, 4 rez. perdavimai) – 13, Mantvydas Staniulis (2/2 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 10, Laurynas Mikalauskas (4/7 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai) – 8, Justas Žiubrys – 4. Vasario 11 d. Palangos „Kuršiai“ namuose, po pratęsimo, 93:92 (27:22; 23:20; 9:16; 20:21; 14:13) palaužė Šakių „Vyčio“ (19 pergalių, 6 pralaimėjimai) krepšininkų pasipriešinimą, kuriems atstovauja ilgamečiai Lietuvos rinktinės puolėjai broliai dvyniai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. V. Buzo auklėtiniai puikiai pradėjo rungtynes ir per tris kėlinius nė karto nepraleido svečių komandos į priekį, po dviejų kėlinių komandas skyrė 8 taškai (50:42), po trijų jau tik vienas taškas – 59:58. Ketvirtą kėlinį prasidėjo permaininga kova, nė vienai komandai nepavyko atitrūkti ir, sužaidus 40 minučių, švieslentėje toliau degė lygus rezultatas – 79:79. Varžovai puikiai pradėjo pratęsimą ir grėsmingai nutolo, likus dviem minutėms jie pirmavo 89:82, tačiau „Kuršiai“ baltos vėliavos kelti neketino, atsakė 11:1 ir po M. Žukausko taiklių baudos metimų atsidūrė priekyje 93:90. Varžovai atsakė savo taikliomis dviem baudomis ir komandas skyrė tik vienas taškas. Šeimininkų kapitono R. Keliačiaus ranka prie baudų metimo linijos sudrebėjo, bet varžovų bandymas išsigelbėti iš aikštės vidurio buvo netikslus, ir Palangos „Kuršiai“ šventė dramatišką pergalę. Šakių „Vyčio“ nuo nesėkmės neišgelbėjo įspūdingas Darjušo Lavrinovičiaus pasirodymas. 41-erių veteranas per 30 minučių surinko 22 taškus (4/5 dvit., 2/5 trit., 8/9 baud.), atkovojo 10 bei perėmė 2 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 varžovų metimus, išprovokavo 5 pražangas ir surinko 32 naudingumo balus, bet buvo priverstas baigti rungtynes dėl išnaudoto pražangų limito. Kšyštofui Lavrinovičiui rungtynės nebuvo tokios sėkmingos ir jis per beveik 18 minučių pelnė 4 taškus (4/6 baudos), atkovojo 4 kamuolius ir surinko 4 naudingumo balus.


Praėjusį savaitgalį Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai sužaidė vieninteles Regionų krepšinio lygos A diviziono rungtynes namuose ir pasiekė jau šeštą paeiliui pergalę namuose. Įpusėjus sezonui, per 18 rungtynių 14-tą pergalę iškovoję „Kretingos“ krepšininkai ir toliau lieka antri turnyrinėje lentelėje.

Vasario 13 d. „Kretingos“ komanda namuose 91:76 (22:26; 28:21; 20:16; 21:13) antrą kartą šį sezoną nugalėjo Prienų „CBET-KKSC“ (5 pergalės, 15 pralaimėjimų) komandą. Rungtynės prasidėjo rezultatyviai, besibaigiant pirmajam kėliniui prieniškiai sugebėjo įgyti 9 taškų persvarą (8 min. 15:24), bet antrą kėlinį dėjimu užbaigė V. Šarakauskas, ir prieš pertrauką priekyje buvo aikštės šeimininkai – 50:47. Trečią kėlinį kretingiškiai nė karto nebepraleido svečių į priekį ir netgi šiek tiek padidino savo persvarą, o lemiamą kėlinį po D. Matučio tritaškio komandas skyrė 19 taškų (37 min. 87:68), ir rungtynių baigtis tapo aiški.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Vytautas Šarakauskas (4/4 dvitaškiai, 3 blokai, 23 naud. balai) – 16, Tadas Maželis (3/4 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai, 5 per. kamuoliai) – 15, Domininkas Matutis (3/4 tritaškiai, 6 rez. perdavimai, 19 naud. balų) – 11, Tadas Budrys (5/5 dvitaškiai) – 10, Justas Grikštas (3/4 dvitaškiai) – 9, Rytis Zabita (4/6 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 14 naud. balų), Karolis Opulskis (2/2 tritaškiai) ir Rokas Šimkevičius (6 rez. perdavimai) – po 8, Edgaras Danys (5 rez. perdavimai) – 3, Kornelijus Stonkus – 2, Dovydas Diemontas – 1, Ugnius Kvietkauskas.

„Kretingos“ krepšinio klubo vidurio puolėjo Vytauto Šarakausko komentaras: „Šiandien antroje rungtynių pusėje suaktyvinome gynybą ir tas davė mums apčiuopiamų vaisių. Puolime viskas tvarkoje, prisirenkame nemažai lengvų taškų, bet norėtųsi daugiau koncentracijos gynyboje. Po pertraukos komandas skyrė tik 3 taškai, palaipsniui vis didinome persvarą ir perlaužėme rungtynių eigą.“

„Kretingos“ komanda šiandien, vasario 19 d., turėtų žaisti namuose su Tauragės „Taurage“ (11 pergalių, 8 pralaimėjimai), o sausio 20 d. išvykoje – su Akmenės „Patriots-Cementas“ (8 pergalės, 9 pralaimėjimai).

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Šalčiai jau traukiasi. Greitai teks sėti ankstyvąsias daržoves. Kokias jų veisles verta rinktis? Siūlome sėti ridikėlius ‚Melito‘ ir ‚Florella‘. Tai Izraelio firmos „Hazera“ sukurti hibridai. Ši įmonė ridikėlių selekcijoje yra viena pasaulio lyderių. Hibridus tinka sėti ne tik pavasarį, bet ir visą sezoną. Šakniavaisiai raudoni, plona šaknele, užauga stambūs, puikios vidinės struktūros, ilgai nepraranda prekinės išvaizdos. Panašiomis savybėmis pasižymi olandiški hibridai ‚Mondial‘, ‚Celesta‘, ‚Vienna‘ ir Vokietijoje sukurtas ‚Solaris‘. Prancūziško hibrido ‚Apache‘ šakniavaisiai ilgi, ryškiai rožiniai su baltu galiuku.

Koks pavasaris be salotų! Greičiausiai auga lapinė salotų veislė ‚Aficion‘. Veislę ‚Frillice‘ žino daugelis salotų mėgėjų. Tai „ledo“ salotos. Lapai sultingi, traškūs, o skrotelės labai dekoratyvios. Kol skanausite lapines salotas, netruks užaugti ir gūžinės. Traškūs ir sultingi „ledo“ salotų ‚Balmoral‘ ir ‚Platinas‘ lapai susisuka į stambias gūželes. ,Coventry‘ ir ‚Rios‘ veislės priklauso mažųjų romaninių salotų gupei. Jų gūželės saldžios ir sultingos. Kad kuo anksčiau galėtumėte mėgautis gūžinių salotų skoniu, patariame jas sodinti daigais.

Špinatai – viena ankstyviausių lapinių daržovių. Rekomenduojame rinktis veisles ‚Puma‘, ‚Boa‘ ar ‚Toucan‘, nes jas galima sėti visą sezoną. Veislė ‚Red Kitten‘ sėtina pavasario ir rudens derliui gauti. Augalai išsiskiria raudonais lapkočiais ir gyslomis.

UAB „Sėkluva“ informacija


Vainiką prie paminklo Nepriklausomybei padėjo (iš kairės) Egidijus Viskontas, Antanas Kalnius ir Dangiras Samalius.

Trys salvės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Lietuvos valstybės atkūrimo 103-iųjų metinių minėjimas šiais metais dėl pandemijos visoje šalyje vyko be tradicinių susibūrimų ir šventinių koncertų. Į virtualią erdvę persikėlė ir didžioji dalis Kretingoje bei rajone vykusių šiai datai skirtų renginių.

Kretingoje Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 pėstininkų kuopos kariams iškėlus valstybės vėliavą ir tradiciškai iššovus tris salves, vainikus prie paminklo padėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir kariai savanoriai. Valstybės atkūrimo šventės proga trims jų – vyr. eiliniui Mindaugui Kiseliui, vyr. eiliniui Mindaugui Šimkui ir eiliniui Evaldui Užandeniui – buvo įteikti medaliai už pavyzdingą kario savanorio tarnybą.

Įspūdingai šiemet Vasario 16-ajai pasipuošė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – prie jos bokšto suplazdėjo beveik 10 m ilgio Lietuvos trispalvė.

Kitus šventinius renginius – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir vyskupo Motiejaus Valančiaus 220-osioms gimimo metinėms skirtą istorinį-meninį siužetą „Ne sau, bet Lietuvos gerovei“, Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo Edvardui Tadevušui Stalmokui ir vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalio teikimo Pranui Andrijaičiui ceremonijas bei rajono Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų koncerto „Nuo tėviškės prasideda tėvynė“ vaizdo siužeto transliaciją buvo galima stebėti virtualiai.


Po 1926 m. potvynio nuplauta užtvanka ir baigiamas atstatyti gaisro ir potvynio apgadintas vandens malūnas.

Salanto upė prasideda nuo Gintelio ir Dvarupio upelių santakos, esančios Plungės rajono Atlaužų kaime, apie 5 km į vakarus nuo Platelių ežero. Salantuose ji įteka į platų, paskutiniojo ledynmečio suformuotą Erlos–Salanto–Minijos senslėnį, kuriuo meandromis toliau vingiuoja link žiočių, esančių ties Kulūpėnais ir, įveikusi 43 km atstumą, įsilieja į didžiausią Žemaitijos upę – Miniją. Visa Salanto vidurupio ir žemupio vaga su pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Kalbininkai mano, kad Salanto vardas kilo nuo žodžio „salti, selėti“, t. y. „tekėti“. Taip upę vadinti pradėjo pirmieji Salantų apylinkių gyventojai prabaltai. Ilgus amžius žmonių bendruomenės buvo ypač priklausomos nuo upės, kurios pakrantėse ir slėnio terasose įsirengdavo gyvenvietes, kulto ir laidojimo vietas, apsiginti nuo priešų statydavosi medines pilis. Seniausius žmonių pėdsakus mena Salanto slėnyje stūksantis Gaidžio kalnas, kuriame, anot tautosakos, glūdi ir Salantų miesto ištakos.

Upė žmogui buvo ir yra ne tik maisto (žuvų), bet ir energijos šaltinis. Upės energiją pirmieji išmoko panaudoti senovės graikai, išradę vandens malūną – grūdų malimo įrenginį, kuriame girnas suka tekančio vandens varomas ratas, arba malūnratis. Į Lietuvos teritoriją ši technologija iš Vakarų Europos atkeliavo kartu su krikščionybe. Pirmąjį vandens malūną Klaipėdoje prie Dangės upės 1256 m. pastatė kryžiuočiai. Šiaurės vakarų Lietuvoje vandens malūnus pradėta statyti XV–XVI a., pradėjus steigtis dvarams. Tikroji vandens malūnų era prasidėjo XVI a. antroje pusėje, įvykus Valakų reformai, kuri paskatino auginti grūdines kultūras (javus). Nuo tada vandens malūnai su užtvankomis labai išplito, tapo neatsiejamu kraštovaizdžio elementu.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas