Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1530) 2021-02-12

Vasario 15-osios pavakarę, gaisras kilo Palangos gatvėje Kretingoje veikiančioje medienos impregnavimo įmonėje „Impregmeda“.

Pranešimą, kad dega įmonės gamybinės patalpos, Bendrosios pagalbos centras gavo maždaug 15.30 val., gaisro gesinti suskubo Kretingos ir Klaipėdos rajonų, Palangos miesto ugniagesiai.

Pastatas ir jame buvusi mediena degė atvira liepsna, gaisro priežastis tiriama.

Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Sudegė du vadinamieji autokarai, kaimyninės įmonės, tarp kurių yra ir medienos bendrovių, išgyveno išgąstį, kad ugnis nepersimestų į jų teritorijas.

Redakcijos žiniomis, įmonės patalpose buvo šildomasi dujiniais prietaisais, per gaisrą dujų balionai sprogo.

„P. n.“ informacija


Rajono tarybos narys sporto entuziastas Raimundas Puškorius, daug jėgų ir laiko atiduodamas aikštynams Nidos gatvėje prižiūrėti, įsitikinęs, kad 60 tūkst. Eur investicija pasiteisintų – čia niekada netrūksta sportuojančių žmonių.

Valdančiajai Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumai įžvelgus problemų vadinamajame Paupio stadione Nidos gatvėje ir toms problemoms išspręsti pasiūlius skirti 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto, paaiškėjo, kad stadionas – neįregistruotas ir darbai jame atlikti be jokių projektų.

Šio reikalo nagrinėti ėmęsis Kontrolės komitetas sprendimo nepriėmė – planuotas posėdis baigėsi dviejų jo narių – komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės ir narės Vaidos Jakumienės – pasišnekėjimu.

Tačiau Kontrolės komiteto pirmininkė iškėlė klausimų: kuo remiantis buvo atlikti darbai, koks statusas suteiktas aikštei Nidos gatvėje, ar tai – statinys, kiek laiko užimtų aikštės įregistravimas ir panašiai.

„Norime investuoti, bet nežinome, į ką?“ – retoriškai klausė J. Vaickienė, kuri, iš Savivaldybės specialistų sulaukusi paaiškinimo, kad darbai užrašyti kortelėse, saugomose Savivaldybės buhalterijoje, gerokai nustebo.

Kiek laiko reikėtų stadionui įregistruoti, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis tik pasvarstė: „Manau, kad procedūros truks ne mažiau kaip pusmetį. Praėjusiais metais įregistravome Simono Daukanto progimnazijos stadioną, šiemet imsimės Nidos gatvės aikštyno.“

Pinigų skiriama priežiūrai

Iš rajono biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių stadionui, arba futbolo aikštei, Nidos gatvėje įrengti buvo išleista per 70 tūkst. Eur. Iš jų 23,1 tūkst. Eur skirta aikštės parengimo darbams, per 8 tūkst. Eur išleista lauko pavėsinei su įrenginiais, futbolo kamuolių gaudyklėms – per 11 tūkst. Eur, drėkinimo sistemoms – per 7 tūkst. Eur, lauko treniruoklių ir gimnastikos komplektams – 5 tūkst. Eur, mobiliai dušinei – 7,2 tūkst. Eur, mobiliai persirengimo kabinai – beveik 8,5 tūkst. Eur. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šios išlaidos priskiriamos dviem – Nidos g. 33A ir Nidos g. 35A – aikštėms, kurios yra šalia viena kitos, tik skiriasi dydžiu.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, aikštynai Nidos gatvėje prižiūrimi ir tvarkomi ne kaip stadionas, o kaip rekreacinė zona, tarnaujanti visų miestelėnų poreikiams.

Praėjusiais metais darbams traktoriumi, trimeriu atlikti buvo išleista per 24 tūkst. Eur, vasaros mėnesiais šienaujant po 4–5 kartus. Teritorijai prižiūrėti yra skirta 0,5 valytojo etato, ir tam išleista per 4 tūkst. Eur – teritoriją prižiūrintis asmuo tvarko ne tik aplinką, bet ir valo tualetus, dušines.

Iš viso, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, aikštynų priežiūrai Nidos gatvėje išleista 28,162 tūkst. Eur per metus.


Jūratė JONAUSKIENĖ:

– Skiepytis turime, nes kitaip nepristabdysime to kovido ir sėdėsime ilguose karantinuose. Informacijos apie vakcinaciją užtektinai yra ir vietiniuose laikraščiuose, televizijų žiniose, interneto portaluose. Žinom, kad kai kurios žmonių grupės šiuo metu skiepijamos, kiti pagal eilę laukiame kvietimų. Mano nuomone, Vyriausybė savivaldybėms turėtų suteikti laisvės veikti, tuomet visi reikalai judėtų greičiau.

Alma PATAMSIENĖ:

– Asmeniškai man informacijos pakanka tiek, kiek aš jos jau turiu. Viešojoje erdvėje šaltinių ir nuomonių apie skiepus yra labai daug, jos viena kitai prieštarauja, žmogui išties sunku atsirinkti, kur tiesa, o kur ne. Todėl, manau, geriausia pasitikėti savo šeimos gydytojais. Mano gydytoja yra Janina Sabaliauskienė – su ja pasikalbėjau, pasikonsultavau, užsiregistravau ir laukiu, kada reikės atvykti pasiskiepyti – kai tik prieis mano eilė, gydytoja žadėjo pranešti.

Piotras SILKINAS:

– Apie skiepus daugiausia sužinau iš žinių per televiziją. O gatvėje gandų nenoriu girdėti, stengiuosi net nesiklausyti. Kai žmona kelis metus iš eilės skiepydavosi nuo gripo, ją taip pat buvo bandančių atkalbėti, bet ji įtakoms nepasiduodavo. Dabar jau yra užsirašiusi skiepytis nuo kovido, aš dar kol kas ne. Mudviejų šeimos gydytojai yra skirtingi, bet abu jais pasitikime. Kas kitas, jei ne šeimos gydytojais, savo pacientus gali geriausiai įvertinti ir jiems patarti?

Antanas TURAUSKIS:

– Tos informacijos yra netgi per daug: atsiversk laikraštį, įsijunk televizorių – straipsniai ir žinios daugiausia vien apie Covid-19 ir vakcinas. Vieni teigia, kad reikia skiepytis, kiti – kad net labai reikia, kitaip neišeisim iš karantino, treti gąsdina, kad pasiskiepijus išryškės sveikatai žalingi šalutiniai požymiai. Kitąkart sunku susigaudyti, kaip yra iš tikrųjų. Apklausos nedarėme, tačiau gyventojų nuomonės mūsų Imbarės seniūnijoje, ko gero, yra atspindys visoje Lietuvoje vyraujančių nuomonių.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


„Einame gerėjimo linkme, pandemijos pagreitis mūsų rajone – minus 30 procentų, vakar nebuvo užfiksuota nė vieno naujo susirgimo“, – džiugia žinia pasidalijo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, dalyvavęs nuotoliniame posėdyje, kuriame tikslesnę metodiką, pagal kurią nuo šiol skaičiuojami atvejai, pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įvesti nauji rodikliai, mirtys skaičiuojamos kitaip

Pagal sergamumą COVID-19 infekcija Kretingos rajonas šiuo metu yra18 vietoje tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių, ir tai yra neblogas rodiklis, nors pagal žemėlapį Kretinga vis dar išlieka raudonajai priskiriamoje zonoje. Vakar dienos statistikos duomenimis, realiai sergančių žmonių rajone iš viso yra 163.

Sveikatos apsaugos ministras posėdyje pripažino, kad bendras e.sveikatoje deklaruotas sergančiųjų skaičius niekada ir nebuvo tikslus. Nuo šiol Statistikos departamentas šalia deklaruotų asmenų skaičiaus pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą. Jis beje, nėra aktualus Vyriausybei priimant sprendimus, susijusius su karantino režimo pokyčiais. Pokyčiams svarbūs kiti du rodikliai: 14-os dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų atvejų dalis per pastarąsias 7 dienas. Dar vienas aspektas – testavimo apimčių plėtimas.

Naujai įvesti ir trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai: pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga; ne pagrindinė, bet viena mirties priežasčių yra COVID-19 liga; visi, turėję COVID-19 diagnozę ir mirę per 28 dienas nuo ligos patvirtinimo.


Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas

įsitikinęs naujasis Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Baigiasi jo darbo šiose pareigose antroji savaitė. E. Viskontas Savivaldybėje yra naujokas, nepažįstamas ir daugeliui rajono gyventojų. Ko tikėtis iš naujo administracijos vadovo? „Pajūrio naujienos“ kalbino E. Viskontą apie jo darbo Savivaldybėje pradžią, iššūkius, rajono dabartį ir perspektyvas, nenutylantį politinį erzelį Savivaldybėje.

– Pirma savaitė prabėgo tvarkantis techninius reikalus, dokumentus. Tą dar apsunkino karantino suvaržymai, teko vykti į Klaipėdą. Sugaišau keletą dienų.

Spėjau susipažinti su administracijos skyrių veiklos nuostatais, ką žmonės dirba, kokie projektai vykdomi Savivaldybėje. Aplankiau daugumą statomų objektų. Kasdien vis daugiau sužinau spręsdamas einamuosius reikalus.

Vadovauti administracijai atėjau tokiu metu, kai dar nepatvirtintas 2021 metų Savivaldybės biudžetas, įaudrintas Savivaldybės politinis laukas, administracijos darbuotojai pasimetę: kuo pasikliauti – meru ar direktoriumi? Iš pradžių norisi sustyguoti administracijos darbą. Yra ir naujų iššūkių: taryba kolegialiai priėmė sprendimą panaikinti 2 mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybes, kurių funkcijas tenka perimti administracijai. Svarstome kurti skyrių ar sekretoriatą, kuris išlaikytų tą institucinę atmintį, nebūtų priklausomas nuo politikų ir aptarnautų tarybą, merą, kaip tai daroma kitose šalies savivaldybėse ir valdžios institucijose. Tokia tarnyba ir jos darbuotojai reikalingi tam, kad po kiekvienų savivaldos rinkimų, kurie vyksta kas 4 metus, įvestų naujus politikus į jų darbines vėžes, kaip minėjau, išlaikytų ir perduotų tą institucinę atmintį. Kai, keičiantis politinei valdžiai, keičiasi ir ją aptarnaujantis personalas, kaip buvo lig šiolei, Savivaldybei tikrai nenaudinga. Todėl ir norisi įvesti naujovę – tarybos sekretoriatą.

Savivaldybės administracijos darbe bandysime pritaikyti modulius pagal Lean sistemą. Jau vyksta darbuotojų mokymai, kaip pagal ją dirbti.


Antradienį Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis merui Antanui Kalniui įteikė pareiškimą dėl jo atleidimo iš užimamų pareigų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo. Būsimą pavaduotoją direktoriaus siūlymu tarybai tvirtinti teikia meras.

Praėjusių metų gruodį persigrupavus politinėms jėgoms taryboje ir susidarius naujai valdančiajai daugumai, pasikeitė Savivaldybės administracijos vadovai – opozicijoje likusio visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ deleguotą Jolantą Girdvainę pakeitė naujos valdančiosios koalicijos pasirinktas Egidijus Viskontas. Koalicija buvo sudaryta vėl susivienijus konservatoriams-krikščionims demokratams su socialdemokratais.

Dėl P. Černeckio atleidimo taip pat spręs taryba šių metų vasario 25 d. posėdyje. P. Černeckis nepartinis, Kretingos rajono savivaldybės administracijoje jis dirbti pradėjo 1997 metais Turto valdymo tarnybos specialistu. Kopė karjeros laiptais: vadovavo Vietinio ūkio skyriui, Savivaldybės Kontrolieriaus tarnybai.

Tarybos valdantieji yra pareiškę, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę skirs socialdemokratę, administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoją Violetą Turauskaitę.

„P. n.“ informacija



Andriaus Miežio naujasis albumas ir keletas darbų iš jo

Vizualių vitaminų dozė – taip prieš kelias dienas išleistą savo naująjį, beje, jau trečiąjį, kūrybos darbų albumą pavadino kretingiškis menininkas Andrius Miežis. Albume iš viso publikuojami 57 per pastarąjį dešimtmetį, ir kaip mano pats dailininkas, brandžiausi jo nutapyti paveikslai.

Albume – vien darbai ir jų pavadinimai, be A. Miežiui socialiniuose tinkluose būdingos saviironijos ar šmaikščių pastebėjimų. „Tai – tarsi mano darbų apžvalga, suvestinė, kurią atlieku kas dešimtmetį. Albume pats save galiu pamatyti tarsi vienoje vietoje, nes darbai iškeliavę po pasaulį, o žmonės – susipažinti su mano kūryba, jos kaita ir branda“, – apie tai, kodėl išleido albumą, kalbėjo menininkas, pats parengęs jo, išleisto 200 egz. tiražu, dizainą.

A. Miežis neslėpė esąs labai nustebintas, kad jau atsirado tiek daug norinčių jį įsigyti, vadinasi, įsitikinęs, kad tiek turi prielankių savo kūrybai žmonių.

Menininkas sakė iš esmės naująjį albumą skiriąs tiems žmonėms, kuriuos myli, nes be meilės nebūtų ir kūrybos – tėvams, šeimai, bičiuliams. „Negali gyventi ir kurti sėdėdamas vienas ant kelmo, visąlaik supa aplinka, sociumas – žmonės, kurie ir inspiruoja kurti“, – atviravo A. Miežis.

„P. n.“ informacija


Jubiliejų sutiko ne scenoje, bet karantine

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
„Labai pasiilgau scenos, norisi kuo greičiau grįžti dainuoti“, – atviravo su šeima – žmona Kamile ir dukrele Lėja – Klaipėdoje įsikūręs operos solistas Mindaugas Rojus.

Dėl ypatingo balso tembro ir artistinių gebėjimų Mindaugas Rojus itin mėgiamas žiūrovų.

Iš Darbėnų kilęs kraštietis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus sausio pabaigoje, karantinui įšaldžius visą kultūrinį gyvenimą, tik su šeima atšventė savo 40-mečio jubiliejų ir 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Nors, kaip tikino dukart scenos Aukso kryžiams nominuotas operos solistas, ir šį įšalo laiką teatro artistai nesėdėjo nuleidę rankų – atskirai repetavo kūrinius.

Laimėjo tarptautiniame konkurse

Dar prieš jubiliejų, Naujųjų išvakarėse, M. Rojų pasiekė džiugi žinia iš Vokietijos – jis laimėjo pirmąjį prizą Karlsrūhės tarptautiniame muzikos festivalyje. „Per karantiną vis vien vyko judėjimas, repetavome su atskirais koncertmeisteriais, nors ir be orkestro. Koncertmeisterės Ingos Maknavičienės iniciatyva išsiuntėme atskirų mano įdainuotų operų, operečių įrašus festivaliui, ir štai – puiki dovana jubiliejui: skirta pirmoji vieta.

Šiandieną, vasario 12-ąją, Klaipėdos valstybinio teatro artistai, pasak M. Rojaus, oficialiai grįžta į darbą: „Ruošiamasi statyti naują operą – tai bus Gaetano Donicečio „Pulko duktė“, ligi tol reikia atgauti arstistinę formą, nes balsui taip pat, kaip ir sportininkams, reikia trenažo. Kovo 1-ąją iš Nacionalinio operos ir baleto teatro turėtų atvykti vadovai, režisieriai paskirstyti ir užtvirtinti vaidmenis. Jeigu pandemija baigsis, šis kūrinys scenos šviesą turėtų išvysti rudeniop“, – kalbėjo kraštietis.

Balsui tenka įveikti iššūkius

Ligi šiol M. Rojus repetavo atskiras arijas, kurias operoje „Pulko duktė“, jis mano, teksią atlikti tenoru, nors šiaip ypatingo tembro balsu apdovanotas atlikėjas save laiko baritonu – taip jam dainuoti esą lengviau ir patogiau. Tačiau tokia likimo ironija: netgi Herkaus Manto partiją G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, kuri specialiai buvo sukurta scenos grandui Virgilijui Noreikai, jam teko atlikti būtent tenoru.

„Iš pradžių galvojau: neįveiksiu, dainuojant teko vos ne „žarnas pakabinti“, bet susidorojau, sulaukiau pagyrų ir net aukšto įvertinimo“, – juokavo greitakalbe su žemaitišku akcentu žodžius berdamas pašnekovas.

Klaipėdoje baigęs Stasio Šimkaus konservatoriją, o po jos – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetą, M. Rojus uostamiestyje ir pasiliko dainuoti. Per 15 solinės karjeros metų Muzikiniame teatre jis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Iš jų labiausiai jam įsimintini vaidmenys, kuriuos atliko Nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje, ypač – „Traviatoje“ ir „Sevilijos kirpėjuje“. „Išeini į nacionalinės operos sceną – jaudulys suspaudžia ne tik širdį, bet ir gerklę“, – atviravo solistas.


Į pasaulį paleido žodžius

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
„Visiems kuriantiems žmonėms linkiu neužsisklęsti, viešinti tai, ką geriausiai sugeba. Ir nebijoti klysti“, – teigė poetė Irena Grabienė.

Poezijos knyga „Išsiblaškiusios mintys“ išleista 100 egzempliorių tiražu.

„Matyt, ta drąsa atėjo su metais: savo žodžius nusprendžiau paleisti į pasaulį, suguldyti juos į knygą“, – atviravo pirmąją savo eilėraščių rinktinę „Išsiblaškiusios mintys“ šiemet išleidusi pedagogė Irena Grabienė.

Padrąsino draugai ir kolegos

Poetiškos sielos moteris teigė, jog vaikystėje jos eilėraščiai gimdavo stebint gamtą, reiškinius. „Užrašydavau, kas man įdomu, ir... padėdavau į slaptą stalčiuką, kad niekas nematytų, neskaitytų. Galbūt gėdijausi, kad neišjuoktų, neįžeistų kaip nors“, – tolimų dienų prisiminimais dalijosi ji.

Pasiryžti išleisti knygą Klaipėdoje gimusią, nuo 1981-ųjų Kretingoje gyvenančią mokytoją paskatino jos geriausių draugų, vaikų, seserų, bendradarbių, kuriems atsiverdavo, šilti atsiliepimai. Sužinojusios, kad kuria eiles, drąsos jas viešinti, prašydamos paskaityti Vydmantų gimnazijos renginiuose, įkvėpė kolegės. Be to, dvejus metus iš eilės skaityti poezijos Irena buvo kviečiama ir į Kretingos krašto kūrėjų vakarus.

I. Grabienė Klaipėdos universitete yra baigusi etikos studijas, dabar šias pamokas dėsto Vydmantų gimnazijoje ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre. Galbūt todėl poezijos knyga „Išsiblaškiusios mintys“, kaip pati autorė įvardino, atspindi žmogaus egzistencinius būties klausimus, meilės, draugystės, gėrio paieškas. Nemažai eilėraščių skirti atskleisti gamtos grožį, jos santykį su žmogumi. „Į knygą sudėjau ir jaunystėje parašytus posmus. Galbūt pasirodys naivūs, bet juose juntamas jaunatviškas nerimas, pirmosios meilės išgyvenimai, kurie taip pat turi teisę būti išgirsti“, – neabejojo pašnekovė.

„Išsiblaškiusios mintys“ – mėgstantiems lyriką

Knygą „Išsiblaškiusios mintys“ sumaketavo nemažai savo knygų išleidęs kaunietis poetas Gintaras Karlauskas, o iliustravo buvusi Vydmantų gimnazijos mokinė Elena Trakimaitė-Žaromskienė.

„Ant viršelio puikuojasi Elenos nupiešta mergaičiukė. Kolegės šmaikštauja, kad ten esu aš. Žinoma, džiugu girdėti“, – juokavo poetė. Į pirmąją savo knygą ji sudėjo 156 eilėraščius ir miniatiūras. Ši kūryba skirta lyrikos mėgėjams, kai kurie jų malonių atsiliepimų nuolat palieka socialiniame tinkle autorės susikurtame poezijos puslapyje „Irenos G. išsiblaškiusios mintys“.

I. Grabienės eilėraščius pamėgo ir į rusų kalbą verčia profesionali vertėja ir poetė iš Maskvos Elena Pečerskaja. Vertimai yra publikuoti šios autorės rinktinėse „Tau, Lietuva“ (2015 m.), poezijos almanachuose „Literatūrinės pažintys“ (2016 m.) ir „Lietuvos gėlės“ (2018 m.). Keletą kretingiškės eilėraščių išspausdino poezijos almanachas „Minčių pakeleiviai“ (2020 m.).

„Esu laiminga, kad šiandien galiu didžiuotis ne tik nuostabia savo šeima – vaikais, anūkais, – bet ir talentu“, – atviravo poetė.


Poetas iš obelų baltumo vienkiemio

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Už žodinės kūrybos puoselėjimą prieš kelerius metus Juozas Maksvytis buvo apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija, o vietiniai kūrėjai – Aloyzas Žilys, Gintaras Pucas, Pranas Razmus – jo eilėms sukūrė muziką.

Šį vasarį buvęs ilgametis pedagogas, krašto poetas Juozas Maksvytis, savo kūryba gerai žinomas ir „Smilčių“ skaitytojams, atšventė 70-mečio jubiliejų. Gyvendamas atokiame Peldžių kaimo vienkiemyje, kur sodybą supančios obelų šakos linksta nuo baltumo, pavasarį – žiedų, o žiemą – sniego, poetas tikino nejaučiąs nei vienatvės, nei karantino sunkumo.

Tyloje išgirsta save

„Aš mėgstu vienatvę, o karantinas vienkiemyje – visai neblogai: nereikia nei kaukių, nei žmonių saugotis. Gyvenu vienas, bet nesu vienišas: turiu 8 šunis, 8 kates, 6 ožkytes. Aplinkui – ramybė, tyla ir grožis. Išeinu į kiemą: priešais plyti didžiulis baltas laukas, o tolumoje jį supa miškas. Anksti rytą matau, kaip kyla saulė, o vakare gula. Atbėga stirnos, kapstosi, vargsta ieškodamos maisto.

Sodybą supa senos obelys, dabar apsunkę nuo sniego. Atskrenda pulkai zylių: pakabinu joms lašinių, paberiu grūdų. Grožis, gerumas...“, – poetiškai apie kasdienybę, nuo kurios ne kažkiek tesiskyrė ir jubiliejinis gimtadienis – tik atvyko pasveikinti sūnėnas Kazys, – pasakojo J. Maksvytis.

Jis atviravo, kad vienatvė ir gamtos grožis jį labiausiai ir įkvepiantys kūrybai – jo eilės tarsi plaukte plaukia ritmingais žodžiais ir iškylančiais tėviškės vaizdais, nuspalvintos poeto vidinėmis pajautomis.

„Triukšme nieko neparašyčiau, man tiesiog patinka spengianti tyla – joje išgirstu save. Vaizdai, aplinkos grožis, tėviškė – žiūriu į visa tai su meile ir atjauta“, – kalbėjo šimtus eilėraščių sueiliavęs krašto poetas. Nemažai jų publikuota, perskaityta įvairiuose literatų ir bendruomenių renginiuose, į kuriuos J. Maksvytis noriai kviečiamas. Mėgsta eiliuoti šmaikščius posmus ir žemaitiškai.

Motina skatino kurti

Kūryba, samprotavo J. Maksvytis, tarsi užkoduota genuose – eiliuodavo jo motina Petronėlė, kilusi nuo Salantų, savamokslė, baigusi vos 4 skyrius. „Ji anksti tapo našlaite, nebuvo galimybių mokytis, nors turėjo kūrybos talentą. Rašė eilėraščius apie sunkią vaikystę, ligi šiol tebemoku jos poemą apie Adomėlį. Mums vakarais deklamuodavo ir mokydavo užjausti našlaičius. Vėliau jos tėvas Kazimieras Beniušis – beje, su rašytojos Žemaitės vyru buvę trečios kartos pusbroliai – vedė antrąkart. Iš viso šeimoje augo 8 vaikai, iš jų tik Antanas Beniušis dar gyvas“, – prie savo šeimos šaknų sugrįžo pašnekovas.

Senelio jis nepažinojo, nes šis su šeima buvęs ištremtas į Sibirą, o jo tėvas, taip pat Juozas, irgi tremtinys – buvo ištremtas į Sachalino salą, šalia Japonijos. Motina Petronėlė su 4 vaikais liko Lietuvoje, – Juozas ir jo jaunesnysis brolis Adomas tuomet dar nebuvo gimę. Dabar iš 6 brolių ir seserų gyvi tebėra 4-iese: iškeliavo vyriausioji sesuo ir jaunėlis brolis.

„Mama mums daug skaitydavo, turėjo labai gražų balsą, buvo viso kaimo „giedorka“. Labai brangino spausdintą žodį ir vis skatino mane rašyti. Didžiavosi Vienuoliu, Jonu Biliūnu, sakydavo – rašyk ir tu tapsi įžymus“, – jautriai motinos skatinimą kurti prisiminė J. Maksvytis.


Minint saugesnio interneto savaitę Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai primena elektroninėje erdvėje neprarasti budrumo, elgtis apdairiai, antraip gyventojai gali tapti joje veikiančių sukčių aukomis.

Sukčių jaukai

Dėl tokio pobūdžio nusikaltimų pernai buvo pradėti 95, o 2019 m. – 88 ikiteisminiai tyrimai. Vienas sukčiavimo internete būdų yra, kai svetainėse skelbiami fiktyvūs skelbimai, susidomėjusiųjų prašoma pervesti avansą už siūlomas prekes ar paslaugas. Taip pat, kai pasisavinamos internete parduodamos prekės atsiuntus suklastotas pinigų pervedimo kopijas, arba – sąžiningai pinigus pervedęs pirkėjas negauna prekės. Pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai daiktą parduoti ketinantis asmuo įtikinamas atskleisti asmens duomenis – neva kurjeriui užsakyti, ir prisijungti prie tam tikrų paskyrų bei suvesti banko duomenis, kad gautų už prekes pervestus pinigus. Vasario pradžioje taip pasielgusi palangiškė ne tik negavo už parduodamas padangas sutartos sumos, bet pastebėjo, kad iš jos sąskaitos per du kartus buvo nuskaičiuota po 714 eurų.

Bene didžiausias sumas praranda lengva galimybe praturtėti investuojant susigundantys asmenys. Dažniausiai siūloma investuoti į vertybinius popierius ar kriptovaliutą, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas. Po kurio laiko jos užblokuojamos, o žmonės patiria tūkstantinius nuostolius.

Dar vienas sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdas vadinamas „romantiniu sukčiavimu“. Šiuo atveju dažniausiai internete užmezgama draugystė, asmuo sakosi esąs užsienyje, turintis daug pinigų, o kad galėtų juos pervesti ir pats atvykti gyventi į Lietuvą, prašo apmokėti įvairias siuntas, draudimą ar konvertavimo mokesčius. Policijos pareigūnai ragina elektroninėje erdvėje elgtis atsakingai – pirkti tik iš patikimų asmenų ar internetinių parduotuvių, paieškoti ir pasiskaityti atsiliepimų apie juos – galbūt yra anksčiau pasiūlymais susiviliojusių ir apgautų žmonių. Taip pat ragina būti itin atidžius, jei prašoma pateikti asmens ar elektroninės bankininkystės duomenis.


Vasario 9 d. apie 12 val. Vydmantuose, mašinų stovėjimo aikštelėje, 1968 m. gimęs vyras automobiliu „Renault Scenic“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Chevrolet Epica“. „Renault Scenic“ vairuotojui nustatytas 2,13 prom. neblaivumas.

Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo.

„P. n.“ informacija


Kelionės tikslo nepasiekė

  • Iš policijos suvestinių

Trečiadienį apie 16 val. Klaipėdos pl. Palangoje sustabdyto automobilio „Ford S-MAX“ vairuotojui, gimusiam 1968 m., pasiekti kelionės tikslą sutrukdė svaigalai. Į alkoholio tikrintuvą jis įpūtė 2,61 prom.

„P. n.“ informacija


Agurkai gali būti partenokarpiniai (vaisiai užsimezga be apdulkinimo) ir kryžmadulkiai (vaisiams užsimegzti reikia bičių). Ateinančios vasaros orus nuspėti sunku, tačiau reikia apsispręsti, kokius agurkus sėti. Rekomenduojame rinktis partenokarpinius hibridus. Kodėl būtent šiuos? Partenokarpinių agurkų vaisiai užsimezga be apvaisinimo. Jiems nereikia bičių pagalbos, todėl dera bet kokią vasarą tiek šiltnamyje, tiek lauke. Partenokarpinių hibridų vaisiai neapkarsta.

Naujausios šiltnaminės veislės ‚Chaikovskiy‘, ‚Cantara‘, ‚Lenara‘ beveik neišaugina šoninių ūglių arba jie būna trumpi, todėl šių veislių agurkus lengviau prižiūrėti. Yra partenokarpinių veislių, kurios lapų pažastyse išaugina po 1–2 ar 3 vaisius. Tai daugiavaisės veislės ‚Romara‘, ,Kybria‘, ‘Zizel‘. Jų vaisiai su stambiais kauburėliais, labai skanūs. Panašius vaisius veda ir hibridai ‚Karaoke‘, ‚Mandy‘, ‚Mirabelle‘, ‚Merengue‘,‚Presto‘, ‚Orfeus‘. Jie tinkami marinuoti ir raugti. ‚Dirigent‘ ir ‚Adam‘ vaisiai su smulkiais kauburėliais. Jie labai skanūs švieži ir marinuoti. Hibridinės veislės ‚Berlioz‘, ‚Rossini‘, ‚Liszt‘, ‚Edmar‘, ‚Gershwin‘, ‚Puccini‘ sukurtos auginti lauke, bet puikiai derės ir šiltnamiuose.

Kryžmadulkių veislių ,Regal‘, ‚Faster‘, ‚Cross Country‘ gausesnį vaisių derlių skinsime saulėtą vasarą. Jie labai tinkami raugti žiemai.

UAB „Sėkluva“ informacija


Sudėlioti ir atlikti kuo daugiau darbų, atsakingai ir kruopščiai išanalizavus prašymus padėti ūkininkams – tai iššūkiai, kuriuos bandys įveikti nuo šio sausio pradžios Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje už melioraciją atsakingu specialistu dirbti pradėjęs konkursą į šias pareigas laimėjęs kretingiškis Artūras Narmontas.

Į klausimą, kodėl iššūkiai, atsakė pats specialistas: melioracijos būklė visoje Lietuvoje sulig kiekvienais metais blogėja, o finansavimas – gerokai per mažas.

Kretingos rajone taip pat labai daug tvarkytinų griovių. Vienam griovio kilometrui išvalyti ir čia esamiems melioracijos statiniams sutvarkyti reikia apie 10–13 tūkstančių eurų. Pernai buvo valomi Vydmantų ir Rūdaičių kadastro vietovėse esantys grioviai, šiemet bus organizuojami konkursai griovių valymo darbams Kalniškių, Raguviškių ir Jokūbavo kadastro vietovėse.

Kaip sakė A. Narmontas, 2020-aisiais melioracijos darbams rajone buvo skirta 251 tūkst. eurų, šiemet – 201 tūkst. eurų. Būtent po 201 tūkstantį eurų iš biudžeto skiriama kasmet, tačiau pernykščias melioracijos lėšas papildė dar 50 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Žemės ūkio ministerija.

„Mano požiūriu, melioracijai skiriamos lėšos – per mažos, reikėtų milijono eurų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot jo, rajone yra daug drenažo problemų – kai kurios sistemos, įrengtos prieš 50 metų, akivaizdžiai pasenusios, privalu rekonstruoti. Žemės ūkio skyrius gauna ir nemažai ūkininkų nusiskundimų dėl apsemtų plotų jų dirbamuose laukuose. Gavęs kadastro numerius bei turėdamas melioracijos planus, specialistas važiuoja apžiūrėti į vietą. Jei tai problema dėl griovių ar drenažo, įtraukia į darbų sąrašą. Bet pagal Melioracijos įstatymą Savivaldybė gali tvarkyti tik pagrindinius melioracijos griovius bei tuos vandens rinktuvus, kurie yra dvylikos su puse diametro ir didesni, priklauso valstybei.

„P. n.“ informacija


Vasario 16-osios išvakarėse Kretingos rajono Garbės piliečio regalijos įtektos Edvardui Tadevušui Stalmokui.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Kretingos muziejaus Baltojoje salėje rajono meras Antanas Kalnius Kretingos rajono Garbės piliečio regalijas įteikė Edvardui Tadevušui Stalmokui.

Tautodailininkų klubui „Verpstė“ ir Savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijai pasiūlius Edvardo Tedevušo Stalmoko kandidatūrą, Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija 2020-ųjų rugpjūtį nusprendė tautodailininkui, Senosios Įpilties bendruomenės pirmininkui ir buvusiam ilgamečiam Darbėnų seniūnui suteikti Kretingos rajono Garbės piliečio vardą.

Dabartinis Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas E. T. Stalmokas Darbėnų seniūnijai vadovavo 1997–2015 m. – jam vadovaujant, Darbėnų seniūnija pelnė Lietuvos bendruomeniškiausios seniūnijos nominaciją.

Piešimu jis domėjosi nuo ankstyvos vaikystės. Pirmieji darbai – tapymas iš nuotraukų, pertapyti patikusių dailininkų paveikslai. Kūrybinio kelio pradžia skaičiuojama nuo 1976-ųjų, o jau 1978 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.

Nuo 1976-ųjų tautodailininkas surengė per 20 personalinių parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Palangoje, Plungėje, Gargžduose, Skuode, Priekulėje (Latvija), nutapė per 500 paveikslų, kurie pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir užsienį, papildė muziejų fondų kolekcijas, papuošė įstaigų ir organizacijų interjerus. E. T. Stalmoko molbertinės tapybos kūriniai puošia ne vieną privačią kolekciją Lietuvoje ir už jos ribų.


Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis

Kasmet artėjant Šv. Valentino dienai prekybos centrai ir internetas mirga nuo reklamų, raginančių pasirūpinti dovanomis mylimam žmogui. Tačiau kartais, susikoncentravę į materialius dalykus, pamirštame, kokia yra tikroji meilės dienos prasmė.

Šventės šaknys – senovės Romoje

Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis papasakojo, kad Šv. Valentino dienos ištakos siekia dar antrojo amžiaus Romą. „Kadaise dabartinėje Italijoje gyveno kunigas Valentino, kuris nepakluso tuometinio imperatoriaus Klaudijaus II draudimui tuokti žmones ir už tai susilaukė mirties bausmės. Būtent iš šios, pasiaukojimo dėl meilės, istorijos ir išsirutuliojo Šv. Valentino diena“, – apie meilės dienos šaknis paaiškino pašnekovas.

Anot P. Vaineikio, Šv. Valentino dieną Lietuvoje imta minėti gana neseniai. „Anksčiau bažnyčiose vasario 14–oji buvo skirta brolių Kirilo ir Metodijaus minėjimui. Tik po nepriklausomybės atkūrimo kunigai tą dieną ėmė drąsiau kalbėti apie šv. Valentino istoriją“, – teigė brolis Paulius.

Būtina suprasti, kas yra meilė

Kunigas neslėpė, kad per dažnai ir neatsakingai vartojamas žodis „myliu“ praranda savo reikšmę. „Dabar net vienas prekybos centrų viešai deklaruoja „Mes mylime maistą“, – juokėsi pašnekovas.

Prieš garsiai išsakant meilę tiek antrajai pusei, tiek šeimos nariams, artimiesiems kunigas patarė atlikti nedidelį testą – perskaičius pirmojo laiško korintiečiams 13 skyriuje esantį himną meilei įvertinti, ar tai, ką jaučiame kitam žmogui, iš tiesų yra toji amžina meilė – agape – aprašyta Biblijoje.

„Šiais laikais, kai beveik pusė bažnytinių santuokų baigiasi skyrybomis, labai svarbu suprasti skirtumą tarp Šventajame rašte minimos amžinosios meilės ir to gražaus jausmo, kaip jį bepavadintume, kurį maišome su ja“,– tvirtino dvasininkas.


ŽŪKB „Pieno gėlė“ suteikta 140 tūkst. eurų parama, už šias lėšas modernizuota kooperatyvo transporto bazė.

Nuotr. iš pienogele.lt archyvo

2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas.

Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bendra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones.

Populiariausios veiklos sritys tarp kooperatyvų yra „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ 2014–2020 m. laikotarpiu pasinaudojo 21 kooperatyvas. Skiriant paramą pagal priemonės veiklos sritį, siekiama didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas, naujus technologinius procesus bei vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą. Pagal naujausias veiklos srities įgyvendinimo taisykles, didžiausioji paramos suma vienam projektui negali viršyti 400 tūkst. Eur, vienam juridiniam asmeniui – iki 4 mln. Eur pagal šią priemonę visu 2014–2020 m. laikotarpiu.


Ilgametis fotografas Jonas Šimkus, fotografuodamas ar filmuodamas kitus, pats iš esmės likdavo „už kadro“.

Dabar, kai pandemija nustūmė mus į gyvenimo paraštes ir nutraukė bendrystės saitus, dažnai aplanko mintys apie žmones, kurių jau nebėra. Apie jų išėjimą amžinybėn sužinome ne iškart, prabėgus kuriam laikui. O sužinoję – nustembame, nes, atrodo, kad jie, vis sutikti miesto gatvėse, stabtelėję, nusišypsoję ir pasilabinę, gyvens amžinai.

Panašūs jausmai apėmė išgirdus žinią apie Jono Šimkaus – ilgamečio fotografo, miesto ir rajono renginių fiksuotojo, videofilmų apie Žemaitiją ir jos iškilius žmones kūrėjo – mirtį.

Esu dėkinga likimui ir tuo metu susiklosčiusioms aplinkybėms, kad teko pažinti šį kuklų, santūrų, mažakalbį ir plačių užmojų žmogų, kurio fotoobjektyvo ir filmavimo kameros „akis“ fiksuodavo svarbius mūsų krašto kasdienybės ir švenčių kadrus. Prisiminus tai norisi nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties, nors akimirkai vėl sumegzti laiko sutraukytus saitus.

Joną Šimkų ir Praną Andrijaitį – Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos įkūrėją, ilgametį jos pirmininką, vėliau – aktyvų šios draugijos narį, siejo glaudi bendrystė. Šių dviejų žmonių tandemas idealiai papildė vienas kitą: Pranas buvo videofilmų kūrimo iniciatorius, prodiuseris, idėjų generatorius, ieškojo rėmėjų ir finansų, Jonas – vaizdo kūrėjas, kadro fiksuotojas, montuotojas, turėjęs pasiūlymų dėl scenarijų įgyvendinimo. Kartu sukurti videofilmai, įamžinę Žemaitijos krašto istorijos faktus, papasakoję apie svarbias, dabar jau mažai kam žinomas detales, tapo neįkainojamais archyvais.

2001 m. buvo sukurtas pirmasis dokumentinis videofilmas „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“, skirtas garbaus kraštiečio 200 gimimo metinių jubiliejui. Šio projekto sumanytojai pervažiavo Lietuvą skersai ir išilgai, pasiekė Latviją – Jekabpilį, aplankė 24 bažnyčias iš 49, kurias vyskupas statė, prikėlė antram gyvenimui, koncelebravo. Vertinant iš laiko perspektyvos supranti, koks tai buvo ypatingas darbas. Dabar jau archyviniu tapusiame diske užfiksuoti ne tik bažnyčių architektūrinis stilius, interjerų detalės, altorių puošyba. Jųdviejų atvykimo laukdavo bažnyčių kunigai, patarnautojai, miestelių mokytojai, išsamiai prieš kamerą pasakodavo apie jų bendruomenėms brangius objektus, neužmiršdavo paminėti ir įdomesnių istorinių faktų, susietų su Lietuvoje žinomomis asmenybėmis. Iš tų kelionių parsivežtais įspūdžiais J. Šimkus netrukdavo pasidalinti, ne vienam pasakodavo, kad, apsilankęs Rokiškio rajono Obelių Šv. Onos bažnyčioje, nustebo sužinojęs, kad vargonininkaujant Mikui Petrauskui – pirmosios lietuviškas operos „Birutė“ autoriui, jo vadovaujamas bažnytinis choras lietuviškai atliko J. Haidno „Pasaulio sutvėrimą“. „Įsivaizduojat , – stebėjosi, – Obeliai ir Haidnas...“ Teigė, kad prieš filmavimą sužinojęs, kad Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčioje tuokėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė, Šateikių Šv. evangelisto Morkaus – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė, kad Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 1959–1976 m.m. kunigavo į šį miestelį ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius, o Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, kartu su netoli esančiu Žemaitijos kalnų karaliumi Medvėgaliu, iškilusi virš jūros lygio taip aukštai, kad iš visų Lietuvos bažnyčių yra „arčiausiai dangaus“, jausdavęs dar didesnę atsakomybę, ieškodavęs subtilesnio kadro.


Vakar, ketvirtadienio pavakarę, Kretingos ugniagesiai buvo iškviesti į nelaimės vietą – prie geležinkelio bėgių po kelio Šiauliai–Palanga viaduku Šventosios gatvėje krovininis traukinys partrenkė ir mirtinai sužalojo ant geležinkelio bėgių staiga išėjusį 1997 m. gimusį vyrą.

Pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro gautas apie 16 val. 24 min.

Įvykio vietoje dirbo ugniagesiai, medikai, policijos pareigūnai.Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas