Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1528) 2021-02-05

Buvusios bibliotekos vietoje kuriasi kariai savanoriai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kariai savanoriai savo būstinę perkėlė į buvusias bibliotekos patalpas Vilniaus gatvėje, kurias patys ketina remontuoti. Nuotr. 306-osios kuopos vadas kapitonas Kęstutis Piluckis (kairėje) ir seržantas Simonas Benikas.

Savivaldybei pastato nereikėjo

Kretingiškiai išsyk sureagavo į šią žinią ir stebėjosi, kad kariškiai savo kuopavietei pasirinko pastatą, kurį būtina remontuoti, be to, buvo žadama jį parduoti. „Ar tai geriausia vieta kariškiams, ar Savivaldybė nesugalvojo, kam panaudoti visą pastatą, užuot vėl išdalijusi patalpas. Ar ne geriau būtų buvę jį parduoti?“ – teiravosi skaitytojai.

Redakcijos žiniomis, iš Europos Sąjungos (ES) lėšų buvo parengtas projektas Darbėnų ir Kūlupėnų seniūnijų, taip pat – Vilniaus g. Nr. 8 pastatų šilumos varžai mažinti. Tačiau Savivaldybės vadovams nesutarus dėl tolimesnio šio pastato likimo – buvusioji valdančioji dauguma ketino jį parduoti, bet vėliau nusprendė čia įkeldinti kariuomenę, – tikslinės ES lėšos atiteko abiem seniūnijoms.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus žodžiais, visame Vilniaus g. Nr. 8 pastate yra susidėvėję tinklai – elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Jo renovacijai reikėtų apie 1 mln. Eur, o biudžete tokių pinigų nėra. Dėl susidėvėjimo šiuo pastatu nesusidomėjo nė Lietuvos viešbučių asociacija.

Grėsmė tapti vaiduokliu

„Tuo pat metu patalpos antrame aukšte sudomino Krašto apsaugos savanorių pajėgas, – jie jas remontuotų savo lėšomis. Tačiau reikalinga bendra pastato vizija – ką Savivaldybė norėtų jame matyti ateityje“, – kalbėjo meras.

Turint viziją, Vilniaus g. Nr. 8 pastato, nors jame ir tebevyksta įstaigų migracija, renovacijai reikėtų rengti techninį projektą, antraip baltasis namas, kaip sovietmečiu jį vadino kretingiškiai, grasina tapti dar vienu Kretingos miesto „vaiduokliu“.

Iš pirmojo aukšto į Civilinės metrikacijos rūmų patalpas jau yra iškeldinta Kretingos miesto seniūnija, vietoje Vaiko teisių skyriaus į atlaisvėjusias patalpas įsikėlė VVG. Netrukus iš trečiojo aukšto į Kretingos rajono švietimo centrą J. Pabrėžos g. Nr. 8 bus iškeldinti ir Švietimo, taip pat Kultūros ir sporto skyriai.

Kuopavietė – ne užmiestyje

Ar tinkama vieta kuopavietei įsikurti tarp senųjų miesto kapinių ir vaikų darželio, be to įsisprausti tarp pirmo ir trečio didžiulio pastato aukštų, „Pajūrio naujienos“ teiravosi KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 306-osios pėstininkų kuopos vado kapitono Kęstučio Piluckio.

Jis paaiškino: „Gavome skubų Savivaldybės raštą, kad privalome išsikraustyti iš ankstesnių patalpų J. Pabrėžos g. 8. Pagal standartus KASP kuopavietė turi būti įrengta ne užmiestyje, o strategiškai patogioje vietoje mieste. Jai reikia 200–300 kv. m ploto. Kai pradėjome ieškoti patalpų Kretingoje, be šių daugiau nebuvo standartus atitinkančio laisvo ploto, todėl nusprendėme čia apsistoti.“


Vakar įvykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad byra viena iš opozicinių „Jungtinė Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcija.

Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus perskaitė rytą gautą tarybos narės Renatos Surblytės raštą „Dėl pasitraukimo iš jungtinės Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcijos“.

Merui Š. Vaitkui ir Palangos miesto savivaldybės tarybai adresuotame rašte dėstoma: „Informuoju, kad nutraukiau narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Atsižvelgiant į tai, pasitraukiu ir iš Palangos miesto savivaldybės tarybos opozicinės jungtinės Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcijos. Pasitraukusi iš šios frakcijos ir toliau atsakingai dirbsiu Palangos miesto savivaldybės taryboje bei, kaip ir iki šiol, palaikysiu Palangos miestui aktualius bei visuomenei naudingus sprendimus.“

Pasitraukus R. Surblytei, byra ir pati frakcija: joje lieka frakcijos seniūnė Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Eugenijus Simutis (komitetas „Palangiškiai“). O Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys savivaldybės tarybos nariai.

Palangos savivaldybės taryboje yra dar viena opozicinė frakcija „Tikroji opozicija“, kurioje – Elena Kuznecova (frakcijos seniūnė, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Domininkas Jurevičius (nepartinis, išrinktas į tarybą su LSDDP sąrašu) ir Darius Kubilius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Valdančiąją daugumą Palangoje sudaro Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kurios nariai turi penkiolika iš dvidešimt vieno mandatų.

„P. n.“ informacija


Aleksandras ŠALAVĖJUS:

– Medikai yra tokie pat žmonės, kaip ir kiti, jų išskirti nereikėtų. Skiepijimas yra savanoriškas. Nors rizikos pasigauti virusą gydymo įstaigoje yra, tačiau gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad kur kas daugiau užsikrečiama buityje, nuvykus į svečius, susibūrimuose. Medikai – profesionalai, moka saugotis ir saugoti kitus.

Edvardas STALMOKAS:

– Skiepytis ar nesiskiepyti – yra ir tegul būna kiekvieno žmogaus, tarp jų ir medicinos darbuotojų, laisvas apsisprendimas. Prievartos čia negali būti. Bet aš manau, kad, suprasdami skiepų svarbą, kai naujasis mažai žinomas COVID-19 virusas nusineša tiek daug gyvybių, iš tūkstančio, ko gero, nesiskiepys tik vienas kitas.

Levutė STANIUVIENĖ:

– Medicinos darbuotojams leista turėti savo nuomonę kaip ir visiems. Kiek tenka girdėti, nesiskiepijančiųjų yra, bet tokių – mažuma. Jie, manau, prisidės prie prognozuojamų 20 procentų skeptikų arba labai pasitikinčių savo imunitetu ar susiformavusiais antikūniais. Aš – už laisvą pasirinkimą.

Sonata LITVINIENĖ:

– Mano grynai subjektyvia nuomone, medikai būtinai turėtų pasiskiepyti, paisyti, ką sako mokslininkai, ir savo pavyzdžiu paskatinti sekti kitą, galbūt abejojančią arba net priešiškai nusiteikusią visuomenės dalį. Jei jau patys medikai pademonstruos, kad skiepų bijo, netiki mokslu, tai kaip gali patikėti kiti?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Atsižvelgdama į karantino apribojimus – į tai, kad neformaliojo ugdymo įstaigose vaikų švietimas vyksta nuotoliniu būdu, Kretingos rajono taryba nusprendė atleisti nuo dalies mėnesinio mokesčio už mokslą rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigose – Kretingos ir Salantų meno ir Kretingos sporto mokyklose.

Nuo dalies – 50 proc. – mėnesinio mokesčio už vaikų mokslą šiose mokyklose jų tėvai atleisti nuo sausio 1 d. iki karantino režimo šalyje pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2020–2021 mokslo metų pabaigos.

Dėl to neformaliojo ugdymo įstaigos negaus dalies pajamų.

Kretingos sporto mokykloje mėnesinis mokestis už ugdymą vienam mokiniui yra 3,48 Eur, išskyrus mokiniams, lankantiems treniruotes bendro fizinio parengimo grupėse: kaime – 1,45 Eur, mieste – 2,90 Eur. Šių mokslo metų duomenimis, Kretingos sporto mokykloje ugdomas 641 vaikas. Jų tėvus atleidus nuo dalies mėnesinio mokesčio, mokykla per mėnesį negaus apie 0,7 tūkst. Eur pajamų.

Vidutinis mokestis už mokinį, lankantį Kretingos meno mokyklą, yra 13,5 Eur, nes pasirinktų lankyti programų įkainiai yra skirtingi. Šioje mokykloje mokosi 502 vaikai, kuriuos atleidus nuo dalies mokesčio ši mokykla negaus apie 3 tūkst. Eur pajamų per mėnesį.

Salantų meno mokyklos mokiniai moka 8 Eur, šio ugdymo įstaigoje mokosi 172 mokiniai, ir įstaiga negaus apie 0,6 tūkst. Eur pajamų per mėnesį.

Kretingos meno ir Salantų meno mokyklos iš tėvų gauto mokesčio už mokslą apmoka už ryšių, komunalines paslaugas – šildymą, komunalines atliekas, vandenį, elektros energiją, komandiruotes, kvalifikacijos tobulinimą, informacinių technologijų prekes ir paslaugas, kitas prekes ir paslaugas, tarkim, transporto nuomą, konkursų dalyvių mokesčius, ūkines ir kanceliarines prekes. Kretingos sporto mokyklos surinktos lėšos už mokslą yra naudojamos mitybai, transportui, sportiniam inventoriui ir aprangai pirkti, kitoms prekėms, paslaugoms. Iš viso Kretingos rajono neformaliojo vaikų švietimo mokyklos neteks apie 4,35 tūkst. Eur per mėnesį.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono merui Antanui Kalniui pateiktas pareiškimas, kuriuo pranešama, kad rajono Savivaldybės taryboje susiformavo ir pasiskelbė nauja opozicija.

Ją sudaro tarybos nariai Vilius Adomaitis, Vaida Jakumienė, Simas Končius, Darius Petreikis, išrinkti pagal visuomeninio rinkiminio komiteto „Kretingos kraštas“ sąrašą, Dalia Martišauskienė, Vitalija Valančiutė, išrinktos pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, Antanas Puodys, Vytautas Ročys, išrinkti pagal Darbo partijos sąrašą, Jolita Vaickienė, išrinkta pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą.

Opozicijos nariai įsipareigojo siekti skaidrios ir viešos savivaldybės, jos institucijų ir įstaigų veiklos; užtikrinti Kretingos rajono gyventojų įtraukimą priimant savivaldai svarbius sprendimus; netoleruoti Kretingos rajono ir jo gyventojų gerovei, teisingumui prieštaraujančių asmeninių interesų; puoselėti atsakingą demokratiją.

„Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su meru, mero pavaduotoju, kitais tarybos nariais, Savivaldybės vykdomosios institucijos vadovais, palaikyti Kretingos rajono gyventojų interesus atitinkančius, motyvuotus ir skaidrius sprendimus nepriklausomai nuo to, kokia politinė jėga ar asmuo bus jų teikėjas“, – skelbiama opozicijos pareiškime.

Opozicijos vadovu išrinktas Darius Petreikis.

Jis vadovaus ir rajono Savivaldybės tarybos „Kretingos krašto“ frakcijai, kurios nariai – V. Adomaitis, V. Jakumienė ir S. Končius. Darbo partijos frakciją sudaro jos vadovas Vytautas Ročys, nariai Antanas Puodys ir Jolita Vaickienė.

Į jungtinę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir nepriklausomų narių frakciją, kuriai vadovaus Vaidas Kuprelis, susivienijo Dangiras Samalius, Juozas Mažeika, Dovydas Bajoras, Raimundas Puškorius, Romualdas Jablonskis, Marius Meškauskas ir Rimantas Macius.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos veiklą rajono taryboje vykdys Virginijaus Domarko vadovaujami šios frakcijos nariai Valerijonas Kubilius, Augenija Juknevičienė, Vladas Baltuonis, Steponas Baltuonis ir Konstantinas Skierus.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybai panaikinus 2 iš 3-jų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo etatus, meras Antanas Kalnius nuo š. m. kovo 1 d. iš darbo atleidžia Savivaldybės tarybos sekretorę Modestą Vaškylienę ir mero padėjėją Simoną Dimčiūtę. Dirbti su meru lieka mero patarėjas Albertas Barauskas.

A. Kalnius „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad sprendimas pasilikti patarėjo etatą nėra galutinis. „Patarėjas A. Barauskas šį mėnesį liko. Ateičiai svarstome įvairius galimus variantus, kas būtų geriau rajonui, tarybai ir merui“, – kalbėjo A. Kalnius. Meras patikino, kad visi trys jo komandos darbuotojai užtektinai turėjo darbo ir dabar yra galvosūkis, kaip ir kam tuos darbus padalinti. „Apmaudu, kad tenka atsisveikinti su žmonėmis, kurie dirbo nuoširdžiai, atsakingai, neskaičiuodami darbo valandų. Kretingos rajono savivaldybė praras darbščius, kūrybiškus darbuotojus. Tokie darbui atsidavę žmonės nesimėto“, – nuoskaudos neslėpė A. Kalnius. Jis prasitarė, kad M. Vaškylienė dar iki tarybos sprendimo sumažinti mero komandos darbuotojų skaičių buvo pareiškusi, kad tokioje įtampoje, kurią sukėlė pokyčiai taryboje, nebedirbs.

„Derinsime su administracija, kokias atleidžiamų darbuotojų funkcijas, ką atlikti galėtų administracija“, – sakė meras.

Ši savaitė yra pirmoji, kai Kretingos rajono savivaldybės administracijai vadovauja Savivaldybės tarybos naujos valdančiųjų koalicijos deleguotas Egidijus Viskontas. Savo noru šių pareigų praėjusių metų gruodį atsisakiusi Jolanta Girdvainė grįžo į ankstesnę savo darbovietę – Klaipėdos pramonininkų asociaciją, į tą patį asociacijos direktorės postą. J. Girdvainę vadovauti Kretingos rajono savivaldybės administracijai pasiūlė dabar tarybos opozicijoje likęs visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“, kuriam priklauso ir A. Kalnius.

„P. n.“ informacija


Salantiškių (iš viršaus) Robertos Diekontaitės, Urtės Martišiūtės, Faustos Kelpšaitės, Aurėjos Domarkaitės sukurti darbai tarptautiniame konkurse „Švarios rankos saugo gyvybę“ Irane pelnė aukso medalius.

Salantų meno mokyklos Dailės skyriaus mokinės, vadovaujamos dailės mokytojos ekspertės Ingridos Taujanskienės, dalyvavo net keliuose tarptautiniuose konkursuose ir jau džiaugiasi paskelbtais konkursų Irane ir Japonijoje rezultatais – net 4 salantiškės laimėjo aukso medalius: Urtė Martišiūtė ir Fausta Kelpšaitė – abiejuose konkursuose, o Roberta Diekontaitė ir Aurėja Domarkaitė – Irano.

Pasak I. Taujanskienės, dailės darbų konkursus rengia įvairios kultūros ir švietimo organizacijos išvien su aplinkos apsaugos fondais, todėl ir jų tema dažniausiai susijusi su aplinkosaugos, krašto grožio ir jo savitumo aktualijomis.

Irane surengtam konkursui „Švarios rankos saugo gyvybę“ reikėjo pateikti darbus, atspindinčius, kaip vaikai supranta koronaviruso ir pandemijos svarbą, žmonijos sutelktumą kovojant su juo.

Prieš pat Naujuosius metus į Salantus atskriejo džiaugsminga žinia iš Irano – keturios merginos laimėjo aukso medalius ekologine tema. „Šio konkurso apdovanojimai buvo surengti nuotoliniu būdu: kalbėjo jo rengėjai, pristatė aukso medalių laimėtojus. Iš 9 tūkst. dalyvių šių buvo įteikta 20, ir net 4 iš jų atkeliaus į Salantus“, – kalbėjo mokines konkursui parengusi I. Taujanskienė.

Jos žodžiais, medalininkės U. Martišiūtė, F. Kelpšaitė ir R. Diekontaitė jau yra pelniusios tarptautiniuose konkursuose auksą, o 11-metei Aurėjai Domarkaitei tai buvo pirma svari pergalė.

Merginų darbų technika – savita ir įdomi: Fausta tapo guašu, tačiau nenaudoja teptuko, o piešia karpytomis plastilino plokštelėmis. Urtės technika – mišri, ji raižo rėžtuku. Roberta tapo tušu, o Aurėja – aliejine pastele.

Sulaukta rezultatų ir iš konkurso Japonijoje – jam salantiškės merginos kūrė darbus apie savo gimtąjį kraštą.

„Šie konkursai būna labai stiprūs, juose dalyvauja vaikai iš viso pasaulio, įprastai kasmet – iki 20 tūkst. dalyvių. Tačiau šiemet dėl karantino dalyvių gerokai sumažėję – į konkursą Japonijoje buvo atsiųsta per 6 tūkst. darbų. Pagal konkurso sąlygas skiriama 20 aukso ir 60 sidabro medalių. Įsivaizduojate, kokia yra dalyvių konkurencija! Ir mums didelis džiaugsmas, kad mūsų merginų darbai pripažįstami geriausiais. Japonijoje dvi mūsų mokinės U. Martišiūtė ir F. Kelpšaitė laimėjo aukso medalius“, – džiaugėsi I. Taujanskienė.

Jos žodžiais, dar nežinoma, kaip atrodys apdovanojimai ir kada jie atkeliaus iš konsulato, nes konkursų rengėjai įsteigia skirtingus prizus. Įprastai japonai labai estetiškai įrėmina prizininkų darbus su nuoroda, kad konkretaus autoriaus darbas pelnė aukso medalį. Ir dar prideda dovanų – vertingų tapybos reikmenų.

Nors bendrą darbą ypač riboja karantinas, tačiau mokytoja suranda būdų skatinti mokines, bendrauti su jomis. „Ir per langą susitinkame, ir tėvai pagelbsti. Norisi motyvuotus mokinius, išvesti juos į platesnius vandenis – dalyvaudami prestižiniuose konkursuose jie įgyja daugiau pasitikėjimo, tai – lyg platforma siekti aukštesnių tikslų meno pasaulyje“, – kalbėjo pedagogė.

Įprastai konkursams salantiškės pradėdavo rengtis vasarį, nes, I. Taujanskienės žodžiais, pavasarį darbai jau būdavo išsiunčiami. Tačiau šių metų pradžioje ir respublikiniai, ir tarptautiniai konkursai dėl pasaulyje įsivyravusios pandemijos atšaukiami.


Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva: „Žmonės – sunerimę, ir tas nerimas orientuotas į ateitį. Vis dėlto turime priimti šiandieną tokią, kokia ji yra.“

Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, remdamasi savo darbo patirtimi, pastebėjo, kad, palyginti su pirmuoju karantinu, žmonių psichologinė būsena smarkai pasikeitusi. „Žmonės nuo baimės perėjo į nerimą. Vis dažniau išgirstu, kad epidemija nebekelia baimės – žmonės dabar jaučia nerimą, orientuotą į ateitį“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad, susitaikę su epidemija, dar turime išmokti priimti šiandieną – tokią, kokia ji yra.

Psichologė neslėpė – mūsų kasdienybė labai pasikeitė. Daugumai mūsų teko persiorientuoti į nuotolinį darbą arba mokymąsi, prisitaikyti prie tam tikrų iššūkių.

– Ką daryti, kad rutina namuose būtų patrauklesnė? Kuo skiriasi darbas namuose ir ofise? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Gridiajevos.

– Pirmiausia – pagalvoti apie savo požiūrį, kaip jūs matote situaciją. Vieni žiūri į tai, kaip į katorgą, gyvena laukimu, kada tai baigsis. Tokiems žmonėms siūlyčiau paieškoti gerųjų šios situacijos pusių. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie sąmoningai net iki kovido rinkosi tokį gyvenimo būdą – darbą iš namų.

– Kodėl vis dėlto nuotolinis darbas vieniems yra puikus dalykas, kitus gi nervina, erzina, žmogus nerimauja, patiria tam tikrą įtampą?

– Išgyvename laiką, kada galime geriau save pažinti. Labai svarbu atpažinti, kokius būdus nerimui įveikti mes kiekvienas esame linkę naudoti. Mokslininkai įveikas skirsto į dvi grupes: orientuotas į emocijas ir į problemų sprendimą. Stebėkime savo elgesį, kai apima nerimas, susierzinate. Jei esate linkę savo emocijas iškrauti ant kitų arba savo liūdesį ir rūpesčius užgeriate vynu, o gal savo neviltį paskandinate cigarečių dūmų rūke – tai jūs naudojate į emocijas nukreiptas įveikas, o tai dažnai nepadeda išspręsti problemos. Šiuo laikotarpiu turime galimybę tapti sąmoningesni ir sudėtingoje situacijoje savęs paklausti: ko dabar aš labiau noriu – išspręsti problemą ar apie ją padejuoti. O štai tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu labiau esame linkę būtent į įveikas, kurios orientuotos į emocijas. Alkoholio pirkimas išaugęs net 30 procentų. Liūdniausia turbūt tai, kad iki karantino mes galėjome stebėti tarp jaunimo vis mažėjantį alkoholio vartojimą, o štai šiuo laikotarpiu asmenys iki 30 metų yra sparčiausiai auganti alkoholio vartojimo auditorija.

– Kaip reikėtų darbą namuose atskirti nuo įprasto gyvenimo, buities, kaip įkvėpti save dirbti, kai šalia – šaldytuvas, lova, televizorius... Kaip viso to nesumaišyti ir surasti savyje motyvacijos nepasiduoti išorinėms darbui trukdančioms pagundoms? Kaip atskirti darbo ir poilsio zonas?

– Problema, su kuria, akivaizdu, susiduria ne tik dirbantieji iš namų, bet ir mokiniai – motyvacijos stygius. Atrodo, kad nekyla rankos, nebesimato prasmės. Šiuo atveju siūlyčiau tapti asmeniniais savęs motyvavimo treneriais. Aukštos motyvacijos paslaptis – optimalus darbo ar užduočių krūvis. Jei darbo yra susikaupę per daug, mūsų smegenys mus bando įtikinti, kad tai per sunku, kad neverta net pradėti, susiduriame su didesniu pasipriešinimu pradėti veikti. Tačiau jei darbo per mažai – vėlgi kažkas mus viduje bando įtikinti, kad tai galėsime padaryti vėliau, nes juk čia nereikės daug pastangų. Taigi būkime patys savo treneriai, raskime optimaliausią sprendimą. Motyvacijos mes prekybos centre nenusipirksime, ją galime užsiauginti. Pavyzdžiui, pradėkite rytą ne nuo „Facebook‘o vadinamojo skrolinimo, o nuo vienos užduoties iš savo sąrašo atlikimo. Tarkim, jūsų darbų sąraše yra išplauti kambarius, prisijungti prie darbo susirinkimo ir padaryti namiškiams pusryčius. Jei jūs pradėsite tokį rytą nuo kavos puodelio lovoje – didelė tikimybė, kad grindų plovimas gali nusikelti į kitą dieną. Tačiau jei jūs prisiversite išlipti iš lovos, išplauti grindis, o tada save apdovanosite kavos puodeliu – jūs jausitės labiau motyvuota kitiems sąrašo darbams.


Grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Sauliaus ir Sannos Karosų šeimoje ketvirtas vaikas – duktė Iva – gimė su Dauno sindromu. Mergytė tiesiog spinduliuoja meile, todėl tėvai ją vadina tiesiog saulyte.

„Gyvename tokioje visuomenėje, kur vartotojiškumas užgožia esmę. Vienam sena kėdė, ant kurios sėdėdavo jo močiutė, yra vertybė, o kitam – šiukšlė. Čia kaip pažiūrėsi, – yra gera Šekspyro frazė, kad grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri. Tas pats požiūris galioja ir į neįgalų žmogų: galbūt jis nepadarys to, ką gali sveikas žmogus, tačiau neįgalusis būna apdovanotas kitaip“, – samprotavo Klaipėdoje įsikūręs 47-erių kraštietis Saulius Karosas, Miesto bažnyčios pastorius. Jo daugiavaikėje šeimoje jaunėlė duktė Iva gimė su Dauno sindromu, o pernai šeima apsisprendė dar įsivaikinti Dauno sindromą turintį mažylį Motiejų.

Vaikus vadina saulytėmis

Kretingoje gimusio ir iki 18 metų čia augusio S. Karoso ir jo 45-erių žmonos Sannos, pagal tautybę – švedės, šeimoje auga 4 biologiniai jų vaikai: 18-metis Erikas Vilius, 16-metė Eunike, 11-kos Miranda ir 4-metė Iva, – tėvai jai išrinko vardą, kuris reiškia Dievo malonės dovana.

„Kai gimė Iva, dvi dienas abu su žmona buvome ištikti šoko, bet po to nurimome. Mūsų akys yra išgydančios, nes Dievas leidžia suvokti, kas yra gera ir tikra. Įsitikinome, kad vaikai su Dauno sindromu dažnai moka ypatingai mylėti, juos vadiname saulytėmis. Sykį JAV per vieną labdaros vakarą sėdėjome kartu su moterimi, taip pat auginančia dukrą su Dauno sindromu, ji sako: argi tai nėra nuostabiausi žmonės pasaulyje? Kaskart, kai grįžtu iš darbo, ji pribėga, apsikabina, kaip praėjo tavo diena, teiraujasi, visą dėmesį sutelkdama į mylimą žmogų, o ne į save“, – kalbėjo S. Karosas.

Jis pratęsė mintį: „Juk žmonės, gimę kitokie, nėra kalti: Dauno sindromas – lyg genetinė loterija, pasitaikanti kas 700-ajam kūdikiui.“ S. Karoso žmona Sanna, anksčiau dirbusi dėstytoja Klaipėdos LCC universitete, po Ivos gimimo tapo Europos Sąjungos Dauno sindromo asociacijos ambasadore Lietuvoje: ji važinėja po mokyklas, švietimo bendruomenes ir pasakoja apie jų vaikus, dalijasi patirtimi ir šviečia visuomenę.


„Džiaugsmas netelpa mūsų širdyse, nors rezultatų, kurių tikimės, dar reikės kantriai palaukti“, – po lauktos sudėtingos sūnaus Gvido operacijos sakė jo mama Kristina Mizaraitė.

Vakar „Pajūrio naujienas“ pasiekė gera žinia iš Kūlupėnų: šiame kaime gyvenantis laikraštyje išspausdinto straipsnio „Svajonė, kad vaikas girdėtų“ herojus, vienas televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ dalyvių 14-metis Gvidas Mikalauskis savo namuose jau gyja po penktadienį Kauno klinikose sėkmingai atliktos sudėtingos operacijos.

Operacija – vienintelė ir pirmoji Lietuvoje

„Džiaugsmas netelpa mūsų širdyse, nors rezultatų, kurių tikimės, dar reikės kantriai palaukti. Kol kas Gvidas jaučiasi tarsi užsidėjęs 10 kilogramų ant galvos, naktimis prastai išsimiega – į kurią pusę atsigulęs bepasisuktų, maudžia, pulsuoja, tenka gerti antibiotikus ir vaistus nuo skausmo“, – situaciją perteikė vaikino mama Kristina Mizaraitė.

Tačiau, anot jos, visa tai – niekis žinant, kad abipusė BAHA implantacija jos sūnui ateityje leis girdėti kaip visiems sveikiems žmonėms. Operacija, kai vaikui įdėti du implantai, yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje.

K. Mizaraitė teigė nerandanti žodžių padėkoti ne tik gyventojams, aukojusiems „Išsipildymo akcijos“ metu, bet ir geradariams, pinigų pervedusiems į „Pajūrio naujienose“ paskelbtą jos asmeninę sąskaitą. Per „Išsipildymo akciją“ suaukotos lėšos padengė operacijos ir su ja susijusias išlaidas, o geros valios žmonių, pervedusių į asmeninę banko sąskaitą, kiekvienas euras taip pat buvo ir yra naudojamas prasmingai – sūnaus tolesniam gydymui, vizitams į ligoninę, kurių dar bus ne vienas ir ne du“, – atviravo pašnekovė.

„Aš ir vyrui sakiau: jei ne visuomenės susitelkimas mums bėdoje padėti, dėl savo vaiko būtume vis tiek kažką darę, stengęsi, ieškoję įmanomų išeičių ir galbūt būtume paskendę skolose. O dabar nuo mūsų pečių nuslinko išties didelis finansinis rūpestis. Šiandien žmonės padėjo Gvidui, kas žino, galbūt užaugęs jis taip pat kam nors padės?“ – svarstė kūlupėniškė.


Pats gyvena sveikai ir tuo uždegė šeimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Sveikuoliškai gyvena visa Juozo ir Ievos Dapšauskų šeima: sūnus Danielius jau „įsirašė į ruonius“, o mažieji lanko Gamtos darželį.

Iš Salantų kilęs, Vilniuje gyvenantis kraštietis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, nuo jaunumės propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tuo sudomino savo šeimą – žmoną Ievą ir tris vaikus 8-metį Danielių, 5-metę Liepą ir 3-jų Motiejų. Abu mažesnieji vaikai lanko Gamtos darželį, kur didžiumą laiko praleidžia lauke. Juozas per žiemą maudosi eketėje, tuo jau užsidegė ir vyresnėlis sūnus Danielius.

Entuziazmą parodė sūnus

Tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis J. Dapšauskas sakė esąs kone tris dešimtmečius. Tačiau šiemet, dėl pandemijos suvaržymų nežinant, ar šios maudynės beįvyks, šalies sveikuolių bendruomenė metė 30 dienų iššūkį – tą pačią valandą panirti į ledinį vandenį savo miestų ar rajonų vandens telkiniuose.

„Kadangi negalime visi vienu metu panirti į Baltiją, stengiamės išlaikyti ruonių tradiciją. Įdomiausia yra tai, kad ne aš pats, o mano sūnus Danielius buvo šių metinių maudynių iniciatorius: šnekino, tėti, dalyvaukim. Žiūriu, pradėjo pats lįsti po šaltu dušu, iš anksto ruoštis. Nuvykome prie Žaliųjų ežerų, apšilome, stebiu jį: gal persigalvos, pamaniau, bet šis tik nėrė „niurką“, nė nežiūrėdamas.

Išlindo pilnas džiaugsmo, šaukė, kad patiko ir dar važiuosim. Jau ir draugą Joną tuo užkrėtė“, – nuotaikingai apie sūnaus „įšventinimą“ į ruonius pasakojo salantiškis.

Pats J. Dapšauskas žiemą maudosi nuo 1994-ųjų. „Yra buvę, kai naktį oro temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, o rytą per maudynes šaltis siekė 27 laipsnius. Bet lendi į eketę, nes vandens temperatūra, skirtingai nuo oro, būna pliusinė. Jutiminė temperatūra žemiausia tada, kai, išnirus iš vandens, pučia stiprus vėjas“, – pasakojo sveikuolis.

Paneigė mitą dėl atšalimo

Maudynės lediniame vandenyje, Juozo žodžiais, tai kūno ir dvasios grūdinimas: po savotiško trumpalaikio šoko pagyvėja kraujotaka, suintensyvėja kvėpavimas. Tai – ir nedidelė pergalė prieš savo baimes, ne išėjimas iš komforto zonos, o šios zonos praplėtimas. Tačiau, jo žodžiais, dabar – ne tas efektas: žiemą vanduo beveik nebeužšąla, nebereikia nė ekečių kirsti.

„Tarp žmonių gajūs mitai: neva, sušalsi kūno organus, ypač kenkia vyrų sveikatai. Betgi žvejyboje šąlantis žmogus gali dar labiau pakenkti prostatai. Manau, kad labiausiai kenkia kiekvienas saiko nebuvimas – persivalgymas, persimiegojimas, taip pat – ir persimaudymas. Ruonių maudynės tėra trumpalaikis panirimas po vandeniu: signalas išsyk nueina į centrinę nervų sistemą, o vidaus organų kūno atšalimas nė nepasiekia. Organizmas gauna staigų išorinį impulsą – o, kas čia? – ir visą šilumą, energiją išsyk nukreipia į vidinius organus. Saikingai panyrant į ledinį vandenį sau tikrai nepakenksi, atvirkščiai – grūdinsi organizmą ir gerinsi psichologinę sveikatą“, – įsitikinęs kraštietis sveikuolis.


Į redakciją skambinusi skaitytoja Vida, dirbanti Kretingos socialinių paslaugų centre slaugytoja, pasiguodė, kad ji ir dar ne viena jos kolegė liko nepanaudojusios pernykštės Vyriausybės dovanos medikams – 200 Eur vertės kupono. Ji norėtų žinoti, ar dar galima kuponą panaudoti, sakė girdėjusi, kad kitose savivaldybėse kompensuoja maisto produktais.

„Nespėjome panaudoti dovanos, nes karantinas ėjo po karantino. Skambinau į Savivaldybę, pasakė – pasilaikykit, gal pratęs jų galiojimą. Girdėjome, kad kitur dalija maisto produktus, gal galėtų ir Kretingoje“, – teiravosi skaitytoja.

Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė sakė, kad niekas iš darbuotojų į ją nesikreipė, todėl ji ir nesiaiškino, nei kiek jų įstaigoje yra asmenų, nepanaudojusių kuponų, nei kur dabar galima būtų juos realizuoti.

„Kuponus gavo tik tos darbuotojos – slaugytojos ir jų padėjėjos, kurios ėjo į šeimas. Tai – valstybės dovana. Savivaldybė išdalijo kuponus pagal mūsų pateiktus sąrašus, o kaip juos panaudoti, žmonės turėjo domėtis patys“, – sakė D. Skruibienė.

Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė sakė žinanti šią situaciją: „Skambino, sakiau – pasilaikykit tą dovaną, gal Vyriausybė pratęs šios programos galiojimą. Matote, šiame reikale Savivaldybė figūravo kaip tarpininkė: reikėjo pristatyti medikus, sutikslinti jų pavardes, ir, gavę kuponus, tiems asmenims juos išdalijome. Žmonės patys internete turėjo domėtis, kas ir kokias paslaugas teikia už tuos 200 Eur vertės dovanų kuponus.“

Z. Abelkienė taip pat sakė girdėjusi, kad Vilniaus savivaldybėje už kuponus dalijo maisto produktus, tačiau medikai nebuvę labai patenkinti pasiūlos krepšeliu. „Maisto tiekėjai turi būti užsiregistravę valstybės programoje. Savivaldybės administracija joje nedalyvauja“, – teigė Savivaldybės gydytoja.

„P. n.“ informacija


Menas – visada šalia

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra
„Man patinka ryškios, kontrastingos spalvos, net juoda. Aš mėgstu išskirti detales – tai yra mano braižas“, – taip savo kūrybą apibūdino iš Darbėnų seniūnijos, Auksūdžio kaimo, kilusi Vaiva Geišė.

„Piešimas, tapyba mane lydėjo nuo mokyklos laikų, galima sakyti, kad ir nuo dar seniau. Menas turbūt įaugęs į giminės kraują – pusė mūsų turime vienokių ar kitokių gabumų. Antai močiutė Ona Jaronima Savickienė būdama 60-ies pradėjo piešti, surengė parodų, pelnė tautodailininkės vardą“, – teigė iš Darbėnų seniūnijos Auksūdžio kaimo kilusi, po studijų Kaune gyventi pasilikusi Vaiva Geišė.

Tapydama užmiršta laiką

Socialiniuose tinkluose talentinga mūsų kraštietė pasivadino „Geiša ART“. „Tai yra mano pavardė ir prierašas ART. Ištekėjusi pasirinkau vyro pavardę, todėl logiška buvo ją panaudoti galvojant apie įdomų pseudonimą savo internetiniam puslapiui“, – paaiškino pašnekovė. Pagal profesiją Vaiva šiandien turėtų būti reklamos dizainerė, tačiau netikėtai pasuko kitu keliu – su malonumu dabar ji dirba tarptautinio prekybos tinklo parduotuvės vadove, nors menas ir toliau pulsuoja šalia. Tiesa, skaitmeninė grafika, kurios išmoko bestudijuodama Kauno kolegijoje, per daug didelio susidomėjimo nekelia – jaunai moteriai kur kas maloniau į rankas paimti teptuką ir drobę. „Tapydama užsimirštu, nejaučiu laiko, man tai padeda atsipalaiduoti“, – atviravo ji.

Bet ir šį pomėgį V. Geišė kurį laiką buvo apleidusi – noras tapyti į jos gyvenimą sugrįžo tuomet, kai, įsikūrus naujame bute, sienai papuošti prireikė paveikslo.

Vaivos kūriniai – siurrealistiniai, juose daug mistikos, sidabrinių ir auksinių detalių, gėlių ir nakties prieblandos. Peizažų menininkė prisipažino nemėgstanti, užtat patinka piešti žmones, ypač moteris. „Kaip namuose kalbame, čia beveik tas pats, kas daryti makiažą, tik tiek, kad bruožų nėra“, – juokavo ji ir pridūrė, jog kurti makiažą yra dar vienas pomėgis.

Vaiva neslėpė, kad jos kūryba vaikystėje pasidžiaugdavo tėvai, klasės draugai, mokytojai, vėliau studijuojant – dėstytojai. „Prieš kelerius metus pasitaikė proga pabuvoti Darbėnų gimnazijoje, kurią esu baigusi, – ten dar tebekabojo mano piešinys, buvo gera matyti“, – atviravo Vaiva.

Dabar didžiausi jos darbų gerbėjai – internetinio puslapio „Geiša ART“ sekėjai, kurie taip pat negaili gerų įvertinimų, atsiliepimų, džiaugiasi specialiai jiems sukurtais vienetiniais darbais.


Internetiniame skelbimų portale paskelbusi, kad nori parduoti padangas, palangiškė liko be didelių sumų savo banko sąskaitoje. Kaip moteris aiškino miesto Policijos komisariate, su ja susisiekusi padangų „pirkėja“ paprašė duomenų neva kurjeriui užsakyti, o kad sąskaitą pasiektų už padangas pervesti pinigai, liepė prisijungti prie tam skirtos paskyros ir suvesti banko duomenis. Atlikusi, ko prašoma, netrukus palangiškė nustėro: iš jos banko sąskaitos du kartus buvo nuskaičiuota po 714 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris, pasijutusi apgauta. Anot jos, vasario 1 dieną iš anksto sutartu laiku, tai yra apie 11 val., į jos namus atvykęs nepažįstamas asmuo apgaulės būdu išviliojo mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11“. Padaryta 530 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Užvakar apie 18.30 val. eismo nelaimė įvyko Kretingos mieste, Putinų gatvėje, kai automobilis „Toyota Corolla Verso“ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir stabdžiusį automobilį „Opel Insignia“. „Toyotos“ vairuotojas, gimęs 1973 m., buvo girtas – į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,94 prom.

„P. n.“ informacija


Įvairios daržovės sėjamos skirtingu metu, nes skiriasi jų augimo laikas iki derliaus subrandinimo. Paprikos sėjamos vasario mėnesį ar kovo pradžioje, todėl jau laikas nuspręsti, kokias veisles pasirinkti. Šiek tiek žinių apie keletą iš jų.

Paprikų hibridas ‚Andromeda‘ ypatingas tuo, kad veda didelius violetinius vaisius mėsingomis sienelėmis. Jie išsiskiria ne tik spalva, bet ir išskirtiniu aromatu. ‚Rodrigo‘ vaisiai užauga iki 250 g svorio, storomis mėsingomis sienelėmis, be mažyčių įtrūkių. Jie labai skanūs ir išvaizdūs. Už jį šiek tiek ankstyvesnis, bet savybėmis panašus ‚Solario‘. Puikius raudonus vaisius užaugina ‚Bixio‘ ir ‚Chouca‘. Labai stambius ir itin skanius geltonus vaisius nokina hibridai ‚Twingo‘, ‚Velvet‘, ‚Kromo‘. Paprikos ‚Arlequin‘ nepaprastai gausiai dera. Vaisiai užauga ilgi, iki 18 cm, mėsingomis sienelėmis. Hibridas ‚Spritz‘ išsiskiria labai gražiais oranžiniais vaisiais, kurie užauga iki 220–230 g svorio. ‚Draky‘ vaisiai yra pusiau aitrūs, ilgi. Jų galiukas beveik neturi aitraus skonio. Kuo arčiau kotelio, tuo skonis aitresni. Paprikas ‚Kobold‘ galima auginti induose. Jų vaisiai sumažinto dydžio, kubo formos, skaisčiai raudoni.

Vasaros Lietuvoje dabar šiltos, saulėtos, todėl visos paprikų veislės puikiai dera ne tik šiltnamiuose, bet ir lauke.

UAB „Sėkluva“ informacija


Rajono bažnyčioms numatė 50 tūkst. eurų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
Pernai didžiausia dalis religinėms bendruomenėms skirtų biudžeto lėšų buvo panaudota Vydmantų bažnyčios pamatams įrengti.

Šiųmetiniame Kretingos rajono biudžete visoms veikiančioms religinėms bendruomenėms yra numatyta skirti 50 tūkst. Eur. Kretingos rajone veikia 20 tikinčiųjų bendruomenių ir vienuolyno pastatų, neužilgo turėtų paaiškėti pinigų dalybų rezultatai.

Pernai – nuo 10 iki 60 tūkstančių

„Savivaldybėje nėra specialios pinigų paskirstymo religinėms bendruomenėms tvarkos. Anksčiau iš rajono biudžeto parapijoms teskirdavome vos 10 tūkst. Eur per metus, ir tai, lyginat su kitomis savivaldybėmis, buvo juokingai maža suma. Manau, kad bažnyčių išlaikymas yra mūsų pačių rūpestis. Todėl praėjusiais metais taryba pritarė mano siūlymui parapijoms skiriamą sumą padidinti iki 50 tūkst. Eur“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Pas merą pernai susirinkę parapijų klebonai vieningai pritarė didžiąją dali lėšų – 40 tūkst. Eur – skirti Vydmantuose, kur gyventojų jau skaičiuojama per 2 tūkst., statomai Dievo gailestingumo bažnyčiai. Už šias lėšas buvo išpilti šios šventovės pamatai, o likusius 10 tūkst. Eur parapijų „galvos“ turėjo išsidalinti tarpusavyje.

„Tuomet į Savivaldybę kreipėsi Jokūbavo parapijos klebonas Vytautas Liesis, kad jų bažnyčios stogas yra avarinės būklės, ir taryba nusprendė papildomai iš biudžeto jam tvarkyti skirti dar 10 tūkst. Eur. Tad iš viso Savivaldybės suma pernai bažnyčių reikmėms išaugo iki 60 tūkst. Eur. Tačiau šiemet grįžtame prie anksčiau numatytos pinigų sumos – 50 tūkst. Eur“, – paaiškino meras.

Spręs tikinčiųjų bendruomenės

Iš viso Kretingos rajone veikia 20 tikinčiųjų bendruomenių: 10 katalikų bažnyčių, be Kretingos, dar – Salantų, Darbėnų, Grūšlaukės, Kūlupėnų, Kalnalio, Kartenos, Jokūbavo, Mikoliškių, Budrių; evangelikų liuteronų bažnyčia; 4 koplyčios – Lazdininkų, Rūdaičių, Baublių ir stačiatikių Šv. Eleuterijaus; 5 vienuolynai.

A. Kalniaus žodžiais, skirstant lėšas bus pakviesti ne tik viso Kretingos rajono katalikų parapijų klebonai, bet ir vienuolių seserijų atstovės, taip pat – evangelikų liuteronų ir stačiatikių bendruomenės. „Kiekviena bendruomenė turi savo tikinčiųjų būrį, kurie yra mūsų rajono gyventojai, todėl Savivaldybei jie turi rūpėti“, – patikino A. Kalnius.

Pačioje Kretingos miesto širdyje, abipus Rotušės aikštės, didingai iškyla pagrindinės šventovės – katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios.


Į pašventintą liepsną buvo sumestos kretingiškių suneštos nebenaudojamos devocionalijos.

Praėjusį antradienį, vasario 2-ąją, Bažnyčiai švenčiant Grabnyčias, arba Kristaus paaukojimą šventykloje, prieš vakaro šv. Mišias Kretingos katalikų bažnyčios šventoriuje buvo uždegtas laužas, kuriame sudegintos nebenaudojamos pasenusios kretingiškių šeimų relikvijos – religinio turinio daiktai.

„Žmonės dažnai klausdavo, kur padėti pašventintas nebenaudojamas devocionalijas – rožančius, maldaknyges, škaplierius, paveikslus. Tai ypač aktualu, iškeliavus šeimos artimiesiems. Todėl Grabnyčių iškilmių vakare sumanėme užkurti bendrą laužą ir sudeginti suneštus daiktus. Ši tradicija Bažnyčioje nėra nauja, tačiau laužas kuriamas nebūtinai per Grabnyčias, kitąkart net dusyk per metus“, – kalbėjo Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas.

Jo žodžiais, iš pradžių sudeginti suneštus daiktus apžiūrėjo ir įvertino Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė – ji atrinko 2 dėžes prieškariu išleistų maldaknygių, kalendorių. Šiais istorinę vertę turinčiais leidiniais papildys muziejaus ir vienuolyno bibliotekos fondus.

Grabnyčių dieną, pasak klebono, žmonės taip pat nešė į zakristiją pašventinti žvakes.

„P. n.“ informacija


Ekstremalaus sporto mėgėjai Palangoje turės jiems skirtą modernią erdvę – kurorto Savivaldybės administracija paskelbė konkursą šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiam ekstremalaus sporto aikštynui projektuoti.

Ekstremaliam sportui skirtą aikštyną planuojama įrengti prie Sporto arenos, S. Dariaus ir S. Girėno g. esančios automobilių stovėjimo aikštelės gale. Tam tikslui numatytas apie 1,1 tūkst. kv. m plotas.

Aikštyne, skirtame tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems riedutininkams, riedlentininkams, BMX dviratininkams, turėtų atsirasti betono danga, betoniniai įrenginiai, įvairių lygių platformos.

Tikimasi, kad bus galimybė suprojektuoti tris važinėjimosi zonas: daugiafunkcę, skirtą judėti riedučiams, riedlentėms ir BMX dviračiams, antrąją – riedučiams ir riedlentėms, trečiąją – BMX dviračiams. Visi elementai aikštyne turės būti išdėstyti tarpusavyje logiška seka, išlaikant saugius atstumus tarp jų, o ten, kur reikia, turės būti pakankamai vietos įsibėgėti, čia bus elementų, kurie imituoja miesto gatvių architektūros elementus: turėklus, laiptus, užvažiavimus ir t. t.

Didelį dėmesį ketinama skirti ir žaliosioms zonoms – jos gali būti integruotos kaip objektai, arba kliūtys. Įrenginiai aikštelėje privalės atitikti visus saugos reikalavimus.

Iki šiol ekstremalų sportą propaguojantis Palangos jaunimas turėjo tam skirtą nedidelę aikštelę prie Palangos senosios gimnazijos, kuri menkai tenkino sportininkų poreikius. Šioje aikštelėje 2007-aisiais Palangos jaunimo iniciatyva pirmąkart buvo surengtas ekstremalaus sporto festivalis „Karamba“, per keletą metų išaugęs iki tarptautinio renginio, kuriam tekdavo montuoti specialias rampas ir laikinus „skate“ parkus kurorto viešosiose erdvėse.

Pernai asociacijos „Jūros kopa“ organizuojamas ekstremalaus sporto festivalis „Karamba“ buvo įtrauktas į reprezentacinių Palangos miesto renginių sąrašą.

„P. n.“ informacija


Kretingos miesto mokykla-darželis „Žibutė“ ir Vydmantų lopšelis-darželis „Pasagėlė“ – dvi ugdymo įstaigos, rajono tarybos Švietimo komitete sukėlusios diskusijas dėl itin prastos pastatų būklės.

Pasak Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Violetos Turauskaitės, „Žibutės“ mokyklos-darželio remonto projektas kad ir parengtas, tačiau nenumatytas joks šaltinis darbams finansuoti. Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų galima tikėtis tik tiems projektams, kuriuos suspėta pateikti iki 2020-ųjų pabaigos.

„Kiti rajonai pinigų sulauks pakelta galva, savo pradėtus objektus sėkmingai pabaigs, o mes – nieko, mūsų nė vienas projektas į VIP nebuvo įtrauktas. Galima sakyti, tie metai yra pramiegoti“, – buvusios rajono tarybos daugumos atstovams mestelėjo naujasis komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

Darius Petreikis teigė, kad Vydmantų „Pasagėlė“ taip pat atrodo tragiškai. Komiteto nario žiniomis, šio objekto statybos darbai iš 2020-metų turėjo būti perkelti į 2021-uosius, vadinasi, dabar jau tolsta į 2022-uosius? Jei tokiu tempu einama, tai ir projektas pasens, reikės koreguoti. Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjui Gvidui Jonauskui žadant, kad rajono biudžetas apie balandį turėtų papilnėti, anot D. Petreikio, ne kokį kelią praplatinti, ne miestą po kelis kartus stengtis nušluoti reikėtų, o būtent investuoti į nusibaigusius, ko gero, visoje Vakarų Lietuvoje blogiausiai atrodančius vaikų darželius.

Dalios Martišauskienės manymu, turbūt ne visi Švietimo komiteto nariai regėjo, todėl vertėtų nuvažiuoti savo akimis įsitikinti, kaip baisiai atrodo ir 45-metį paminėjusios „Žibutės“ mokyklos-darželio sanitariniai mazgai.

„Kad baigiamas techninis projektas, – geras žingsnis. Bet jei fondams nebegalime jo teikti, tai Savivaldybė darbus iš savo biudžeto galėtų finansuoti kad ir etapais: vienais metais sanitarinius mazgus sutvarkyti viename korpuse, kitais metais – kitame. Tokių prastų ugdymo įstaigų pastatų rajone neturi likti“, – teigė ji.

„Mes esam Švietimo komitetas, tai ir rūpinkimės daugiau šia sritimi, užsiimkim lobizmu“, – paragino D. Petreikis.

„P. n.“ informacija


Socialiniuose tinkluose darbėniškiams pasidalinus vaizdais, kaip miestelio prieigose virto griaunami vandens bokštai, kretingiškiai taip pat susirūpino – kokia būklė Kretingos miesto vandens bokšto, kylančio prie įvažiavimo į Kretingą nuo Šiaulių pusės.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis nedvejodamas paaiškino, kad bokštas seniai nebenaudojamas ir atgyvenęs, o jo būklė – avarinė.

„Jį būtina griauti, nes ekspertų vertinimu, įskilęs ir jo kupolas, ir pamatas. Suskaičiuota, kad bokšto rekonstrukcija kainuotų apie 250 tūkst. Eur, o nugriauti – apie 160 tūkst.“, – kalbėjo T. Jurgutis.

Jo žodžiais, anksčiau buvo siūlyta visokių idėjų, kam galima būtų panaudoti tą bokštą, kuriant ir gražinant miesto įvaizdį. Tačiau vien dėl to bokštą renovuoti būtų per brangu, todėl vienareikšmiškai bus siekiama jį likviduoti. Šį mėnesį bendrovės specialistai rengs dokumentus ir bus prašoma Kretingos rajono tarybos skirti lėšų bokštą nugriauti.

Iš viso Kretingos rajone dar stovi apie 30 gerokai mažesnių gabaritų vandens bokštų, kurie tarnaudavo kaimų gyventojams. Du šiemet jau nugriauti Darbėnų apylinkėse. Šalia vieno nugriautų bokštų iškilo moderni vandens gerinimo stotis, kuri oficialiai bus atidaryta vasario 19 dieną.

„P. n.“ informacija


„Centro pica ir kebabai“ savininkė Inga Martinkienė svarstė, jog pirmasis karantinas dėl kilusios nežinomybės buvo sunkesnis visiems.

Šalyje įvedus karantino ribojimus ir daugeliui persikėlus dirbti iš namų, maisto tiekimo įstaigų savininkai išgyvena itin sudėtingą periodą. Nors vienos Kretingoje dirbančios kavinės karantiną išgyvena sunkiau, kitos lengviau, tačiau abejonių nekyla – visiems tai tapo nesibaigiančių iššūkių laikotarpiu.

Vietoj pašalpų nori galimybės dirbti

Kavinės „Kryžkelė“ direktorė Lina Indreikienė, karantiną sutapatinusi su išlikimu, neslėpė, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija yra labai sudėtinga. „Galima sakyti, kad dabar dirbame tik tam, jog išlaikytume klientūrą ir galėtume sumokėti sąskaitą už elektrą. Kavinės apyvarta, lyginant su laikotarpiu prieš karantino įvedimą, yra kritusi daugiau nei 70 procentų“, – paaiškino pašnekovė.

Moteris tikino, kad verslininkai šiuo kebliu laikotarpiu iš valstybės nesulaukia jokios finansinės pagalbos, tačiau ne to daugelis ir norėtų. „Mes nenorim pašalpų. Labiausiai, kaip ir, ko gero, visi kiti žmonės, norėtume vėl normaliai dirbti ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – atviravo L. Indreikienė.

Savanorių gatvėje įsikūrusios „Stadiono kavinės“ direktorius Arnoldas Beržanskas patvirtino tą patį, kad klientų, užsisakančių maistą išsinešti, yra gerokai mažiau negu lankytojų, iki karantino užsukdavusių pasėdėti kavinėje. „Žinoma, kaip ir daugelyje kitų vietų, iki karantino nemažą dalį apyvartos sudarydavo įvairių gėrimų, tarkim, kavos, arbatos, pardavimai, o dabar, kai negalime išeiti iš namų, to neliko“, – apmaudavo vyriškis.

Pašnekovas teigė, kad maisto užsisakymas į namus vis dėlto neatstoja galimybės pabūti maloniame šurmulyje ir trumpam atitrūkti nuo įprastinės rutinos. „Manau, kad žmonės pasiilgo galimybės pakeisti namų aplinką, pavyzdžiui, žiūrint krepšinio čempionatą. Į kavinę ateini, pavalgai, pasėdi, o susimokėjęs gali tiesiog eiti namo miegoti ir nereikia sukti galvos apie nešvarių indų krūvą“, – juokavo A. Beržanskas.


Valentino dieną dauguma porų keičiasi dovanomis, vieni mažesnėmis, kiti didesnėmis, bet svarbus ne dovanos dydis, o dėmesys savo antrajai pusei. Tad visada reikia būti pasiruošus nustebinti savo mylimąjį ar mylimąją kokia miela smulkmenėle, kad nepatektumėte į nemalonią situaciją, kai dovaną gaunate, o patys neturite ką padovanoti. Ir dovanas dovanoti juk kartais net maloniau, nei gauti patiems.

Kokia Valentino diena be atviruko su širdelėmis bei karštais meilės prisipažinimais? Galite dovanoti tik jį, bet būtinai su savo pačių sukurtu meilės įrašu, o gal ir patį atviruką sugebėtumėte sukurti. Ir tokį atviruką galima pridėti prie rimtesnės dovanos.

Jūsų mylimas vaikinas apsidžiaugs kokia praktiška smulkmena – tai galėtų būti diržas, pirštinės ar dokumentų dėklas, piniginė. Jei žinote, kokius kvepalus mėgsta jūsų išrinktasis, dovanokite juos, arba rinkitės originalų ar simbolišką Valentino dienos pakabuką, išmanųjį tušinuką su įvairiomis funkcijomis. Mėgstančiam žvejybą vyrui tiks dovanų čekis žvejybinei įrangai įsigyti, mėgstantiems sportą – abonementas į sporto klubą ar čekis sporto įrangai. Savo dovanomis parodykit, kad žinote ir gerbiate savo vyrų pomėgius bei juos visapusiškai palaikote.

Savo merginai visada galite dovanoti saldumynų dėžutę, nuotaikingą pliušinį žaisliuką ar didelį minkštutėlį ir šiltą šalį. Nepamirškite ir atviruko su meilės prisipažinimu. Arba pasirinkite praktiškesnę dovaną ir vietoj pliušinio žaislo išrinkite antistresinį, kuris gali praversti ir darbe, ir kitose stresinėse situacijose. Puodelių pora (dvi širdelės, jin ir jan, besibučiuojantys puodeliai) irgi puikiai tiks šiai dienai.

Jeigu esate nusiteikęs rimtesnei dovanai, išrinkite jai gražų papuošalą (tik rinkitės panašaus stiliaus į tuos, kuriuos ji nešioja). Taip pat galite padovanoti grožio salono, SPA, masažo dovanų čekį ar gundantį apatinių komplektą. Originalią dovaną galite užsisakyti ir pas rankdarbių meistrus, kurie pasiūlys ir savo kurtų kūrinių, ir galės įgyvendinti jūsų išsakytas idėjas šiai progai.


2021-02-02 per visuomenės informavimo priemonę - „Pajūrio naujienos“ laikraštyje ir internetiniame puslapyje, buvo išleistas straipsnis „Istorinė nuotrauka sukėlė prisiminimus apie sūnų“, kuriame yra pateikiama informacija, kuri neatitinka tikrovės apie mano tėvo, Arvydo Anužio, biografiją. Kadangi mano tėvas yra miręs ir pats negali paskelbtos informacijos teiginius paneigti, kurie žemina jo reputaciją, todėl kaip jo duktė, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, reikalauju, kad būtų paneigta melagingai surašyta informacija, apie tai, kad:

1. „Anot S. Anužienės, sūnui saugojant šalies parlamentą sovietinės armijos kariškis, jam trenkęs automato buože į galvą. Tai buvo lemtingas smūgis – Arvydas septynerius metus pragyveno, nežinodamas, kad dėl šios traumos jo galvoje susiformavo krešulys, kuris vėliau pažeidė smegenų funkciją ir lėmė jauno vyro mirtį“ - Arvydo Anužio medicininėje asmens sveikatos istorijoje ir mirties liudijime nurodyta, kad mirties priežastis yra odos vėžys, kurio išplitimas po visą kūną įtakojo metastazių – auglių, atsiradimą visuose organuose, tuo pačiu ir smegenyse, todėl Jūsų pateiktas faktas yra nepagrįstas jokiais medicininiais duomenimis ir yra melagingas.

2. „Už nepriekaištingą tarnybą buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ ir „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliais – jie yra saugomi Karo muziejuje Kaune“ – Arvydas Anužis nebuvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu. 1996-09-30 buvo apdovanotas „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliu. Visi medaliai, kuriais buvo apdovanotas mano tėvas yra saugomi pas jo žmoną ir vaikus, tad šis faktas yra taip pat melagingas.

Irma Barzdžiuvienė

Redakcijos pastaba: kalba netaisyta


Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu šiemet pagerbtas Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos įkūrėjas Pranas Andrijaitis.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą šiais metais apdovanotas Pranas Andrijaitis – tokį sprendimą, atsižvelgusi į Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos teikimą, sausio 29-ąją priėmė rajono Savivaldybės taryba.

„Šis apdovanojimas man svarbus tuo, kad pirmą kartą gyvenime gavau tokį medalį, ir dar gi – vyskupo Motiejaus Valančiaus medalį“, – sužinojęs apie jam skirtą apdovanojimą sakė Pranas Andrijaitis, kurio visuomeninė veikla daugiau nei ketvirtį amžiaus neatsiejama nuo iškiliojo Žemaičių vyskupo asmenybės, jo kūrybinio palikimo ir dvasios saugojimo bei puoselėjimo.

1995 m. P. Andrijaičio sumanymu ir jo iniciatyva buvo įkurta Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija, kurios pirmuoju pirmininku ir buvo išrinktas. Draugijai vadovavo iki 1998-ųjų, o nuo 1999 m. iki 2016 m. buvo renkamas draugijos pirmininko pavaduotoju. Jis aktyviai dalyvavo visose draugijos veiklose: 1995–2016 m. organizuotose moksleivių meninio Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo šventėse, 1995 m. sodinant vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyną, 1996–2011 m. steigiant vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus sodyboje skulptūrų parkelį.

Draugijos, į kurios veiklą P. Andrijaičiui pavyko įtraukti daug garbingų žmonių, rėmėjų, rūpesčiu 2002 m. buvo įsteigta vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo premija. Šia premija už dvasinę veiklą, tęsiant vyskupo M. Valančiaus darbus, buvo apdovanotas Telšių vyskupas Antanas Vaičius, o už biografinę studiją „Motiejus Valančius tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ – akademikas Vytautas Merkys. Tais pačiais metais draugija įteikė literatūrinę premiją kraštietei poetei Marijai Meilei Kudarauskaitei ir išleido jos poezijos knygą „Mitra ir plunksna“.

P. Andrijaitis negailėjo savo laiko ir lėšų, važinėdamas po Lietuvą ir filmuodamas vyskupo Motiejaus Valančiaus vyskupavimo metu pastatytas bažnyčias, įamžindamas vyskupo nuveiktus darbus. Jo rūpesčiu 2001 metais sukurti du videofilmai „Bažnyčios – amžini paminklai“ ir „Vyskupas Motiejus Valančius“. Jis prodiusavo dar tris filmus: „Gyvieji to negali užmiršti“ – apie Ablingos kaime ant Žvaginių piliakalnio pastatytą ąžuolo skulptūrų ansamblį, „Petrui Kalendai 100 metų“ – apie salantiškį liaudies meistrą, kurio išdrožtose medžio skulptūrose įamžinti žymūs Lietuvai nusipelnę žmonės, „Šeštasis Telšių vyskupas“ – apie vyskupą Antaną Vaičių. P. Andrijaitis aktyviai dalyvavo ir vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus veikloje, 2010–2013 m. ir 2015–2017 m. buvo muziejaus tarybos narys. Jam netrūko kūrybinių idėjų organizuojant vyskupo Motiejaus Valančiaus giminės susitikimus, rengiant vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejinių gimtadienių minėjimus.

Be P. Andrijaičio, vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliais nuo 2017-ųjų metų yra apdovanoti Kretingos rajono visuomeninės labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ savanorė a. a. Apolonija Bernotienė; Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, akademikas, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Ramonas; buvęs vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius a.a. Algirdas Čėsna; profesorius, habilituotas mokslų daktaras Stasys Vaitekūnas; žurnalistė Jūratė Grabytė; Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras a.a. Alfonsas Motuzas, Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Petras Bielskis.

Livija GRAJAUSKIENĖ


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas