Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1525) 2021-01-26

Brakonierių išdavė pėdos sniege

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Brakonieriaus sodybos ūkiniame pastate pareigūnai aptiko 8 kilpas miško žvėrims gaudyti.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Kretingos rajone sulaikė vien pernai tris kartus jiems pakliuvusį kilpininką.

Ūkiniame pastate – 8 kilpos

„Nelaimėlis, savo bjaurų užsiėmimą pradėjęs prieš 4-erius ar 5-erius metus, niekaip negali sustoti ir pabaigti, nors baudų ir taip užaugo didelis kalnas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė inspekcijos vadovas Vitalis Marozas.

Kilpininkas-rekordininkas yra iš Kūlupėnų apylinkių. Tai – solidaus amžiaus vyras, redakcijos žiniomis, gyvenantis atsiskyrėlio gyvenimą, neturi darbo, nelegaliai sumedžiota žvėriena galimai prekiauja. Kaip sakė V. Marozas, pričiuptas pareigūnų, šis žmogus kaskart savo kaltę nenorom, bet galop pripažįsta, daugiau nekomentuoja, o visas teismo priteistas baudas tiesiog ignoruoja. Už neteisėtai laikomas kilpas ir šiuokart jam nusimato bauda nuo 300 iki 880 eurų.

„Džiaugiamės, kai pavyksta tokius veikėjus išaiškinti iš anksto, dar nespėjus laukinio gyvūno įvilioti į kilpą“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas. Į kilpą, priklausomai nuo jos dydžio ir kaip stipriai prie medžio pririšta, gali pakliūti įvairūs žvėrys: ir šernas, ir stirna, ir elnias, ir netgi briedis.

„Negalim to leisti, kad žvėrys gaištų kankindamiesi, tai – nehumaniška“, – teigė pašnekovas. Anot jo, dėl to ir atsakomybė už šį pažeidimą yra didelė.

Kilpininką pareigūnai nutvėrė žinodami apie jį ir tyčia pasekę pamiškės sniege paliktomis pėdomis. Kaip sakė inspekcijos vadovas, iš pradžių brakonierius atliko žvalgybą, kad įsitikintų, ar toje vietoje yra žvėrių, praėjo jų takais. Storose sniego pataluose įminti žmogaus pėdsakai pareigūnus atvedė į jiems puikiai žinomą sodybą, kurioje lankytasi ne kartą. Ūkiniame pastate buvo aptiktos ir konfiskuotos aštuonios miško gyvūnams gaudyti paruoštas kilpos.

Įkliuvo ir grybautojas

Pasak V. Marozo, pagal nelegalios medžioklės – žvėrį nužudant kilpa – atvejus Kretingos rajonas nėra išskirtinis Klaipėdos apskrityje. „Išskirtinis – nebent tuo, kad turi rekordininką, kuriam dėmesį mes parodom kasmet, kartais net po kelis kartus, bet jam vis tiek – nė motais“, – sakė pašnekovas. Nehumaniškų medžioklių, anot jo, užfiksuota ir Klaipėdos, ir Skuodo rajonuose, iš Kretingos rajono taip pat daugiau pranešimų yra, tačiau jie kol kas nepasitvirtino.

„Nežinau, dar neteko girdėti, kad Kūlupėnuose toks negarbingais būdais medžiojantis vyras gyventų – tikriausiai jis bus besąs iš aplinkinių vienkiemių“, – nustebo Kūlupėnų bendruomenės centro pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Ji tik prisiminė atvejį, kai prieš keliolika metų į žvėrims kažkieno paspęstą kilpą buvo įkliuvęs po Kūlupėnų seniūnijos miškus vaikštinėjęs žmogus, gal grybautojas. „Gerai, kad nelaimė baigėsi laimingai. Žmogus sugebėjo iš kišenės išsitraukti mobilųjį telefoną ir išsikviesti pagalbą“, – papasakojo pirmininkė.

Apie žvėrims kilpas spendžiantį nenaudėlį sakė nežinantis ir Kūlupėnuose gyvenantis buvęs rajono meras, dabar Savivaldybės tarybos narys Juozas Mažeika. „Mano aistra yra žvejoti, o ne medžioti, tad apie žvejus daugiau ką galėčiau pasakyti. Vietinių bendraminčių rate brakonierių tikrai nėra. O jei atsirastų, – patys netoleruotume, sugėdintume – reikia gerbti ir save, ir gamtą“, – sakė J. Mažeika.


Pratęsus Savivaldybės sutartį su vilniečių bendrove „Indema“, lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statyba turėtų būti baigta šį pavasarį.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Topolių mikrorajone kone 400 kv. m ploto priestato statybos vilniečių bendrovė „Indema“ neatliko laiku, tačiau, reikalaujant Savivaldybei, įsipareigojo darbus užbaigti per žiemą.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, rangovai pagal pirminę sutartį privalėjo objektą užbaigti pernai gruodžio vidury. „Tačiau dar rudenį, matydami, kad darbai vėluoja, spaudėme rangovus: parašėme jiems raštą, kad, jeigu nevykdys įsipareigojimų, nutrauksime sutartį ir taikysime sankcijas. Rangovas į tai sureagavo ir kreipėsi į Savivaldybę su prašymu, kad leistume darbus užbaigti iki kovo 1-osios. Jie tikino, kad suspės“, – kalbėjo P. Černeckis.

Jo žodžiais, nors laiko iki pavasario pradžios belikę labai nedaug, tačiau rangovai aiškino suspėsią atlikti numatytus darbus.

Nusprendus pakeisti sutarties įvykdymo garantiją, priestate statybininkams dar buvo likę vidaus apdailos darbai ir sienų apšiltinimas. „Rangovai uždelsimą motyvavo kovido aplinkybėmis, kad sirgo jų bendrovės darbuotojai, o ir tekę pakoreguoti projektą. Tikino, kad statybininkai dirbs labai intensyviai, kad suspėtų pabaigti pagal naujas sąlygas. Savivaldybei, įvertinant sudėtingą dabartinę padėtį, nesinorėjo nutraukti ankstesnę sutartį, nes užtruktų, kol būtų surastas naujas rangovas. Be to, galimai išaugtų ir naujos sutarties darbų kaina“, – kalbėjo P. Černeckis.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato darbai buvo pradėti praėjusį pavasarį, juos didžiąja dalimi remia Europos Sąjungos fondai. Bendra projekto vertė – 472 tūkst. Eur: apie 400 tūkst. Eur – ES ir valstybės lėšos, Kretingos rajono savivaldybės dalis – 70 tūkst. Eur.

„P. n.“ informacija


Dviračių tako reikalai pajudėjo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Ties „Lukoil“ degaline Kretingsodyje prasidėsiančio dviračių tako į Palangą statyba pagaliau įgauna pagreitį. Tokią išvadą galima daryti po penktadienį rajono Savivaldybės iniciatyva įvykusio nuotolinio pasitarimo su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakingais atstovais.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, žemės sklypų, reikalingų dviračių takui tiesti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros baigtos, už 9 sklypus Savivaldybė savininkams išmokėjo 55 tūkst. eurų. Respublikos vardu šie sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi dviračių takas, kurio bendras ilgis numatytas 4,8 km, bus prie magistralinio kelio, siekiant paspartinti projektavimo darbus, su Kelių direkcija susitarta, kad ji, sudarius partnerystės sutartį, tuos sklypus perims savo žinion. Pasak P. Černeckio, tokiam sprendimui artimiausiame posėdyje turės pritarti rajono taryba.

Kad darbai suktųsi sparčiau, Lietuvos automobilių kelių direkcija Kretingos rajono savivaldybei turės parašyti įgaliojimą vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą projektuotojui parinkti. Susitarta, kad už paslaugas 80 proc. padengs pati Direkcija, likusius 20 proc. prisidės Savivaldybė. Kiek iš viso dviračių tako projektas kainuos, pasak P. Černeckio, tiksliau paaiškėsią viešo konkurso metu po pirkimo procedūrų, tačiau galima kalbėti apie sumą, svyruojančią nuo 70 iki 90 tūkst. eurų.

Tame pačiame posėdyje aptartos ir magistralinio kelio Šiauliai–Palanga sankryžos su per Kretingsodį einančia Sodžiaus gatve bei kitoje pusėje – Pasieniečių gatve rekonstrukcijos galimybės.

„Bet pirmiausia turėsime atlikti poveikio kelių saugumui įvertinimą ir pagal išvadas parinkti geriausią šios sankryžos rekonstrukcijos variantą“, – pridūrė P. Černeckis.

Nuotoliniame posėdyje Kelių direkcijos atstovai taip pat patvirtino, kad dar šiemet bus pabaigtas pėsčiųjų ir dviračių takas, einantis nuo naujosios „Maximos“ iki jau esančio dviračių tako, tarp Rožyno ir Melioratorių gatvių. Tad iki „Minijos“ sodų kretingiškiai greitu laiku galės numinti ir dviračiais.


Ruošiasi Gargždelės kapinių plėtrai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
Gargždelės kapinėse medinės Šv. Barboros koplyčios vietoje 1824 m. buvo pastatyta mūrinė, tebestovinti ligi šių dienų.

Salantų miesto prieigose esančios senosios Gargždelės kapinės, kuriose laidojami ne tik Salantų miesto, bet ir Imbarės seniūnijos bei apylinkių žmonės, jau kone užlaidotos. Salantų seniūno Kazimieros Galdiko žodžiais, laidoti į jas dar bus galima 3–4 metus, tačiau jau dabar būtina rūpintis jų plėtra.

Kapinėms – papildomi 1,5 ha

Seniūno žodžiais, dar pernai, skirstant Kretingos rajono biudžetą, buvo atsižvelgta į Salantų seniūnijos prašymą skirti lėšų Gargždelės kaimo kapinėms praplėsti – buvo numatyta skirti 30 tūkst. Eur techninio projekto rengimo darbams.

Dabartinės Gargždelės kapinės užima 3,1 ha plotą, jos jau sykį nepriklausomybės pradžioje buvo praplėstos. Šalia kapinių dar yra laisvas maždaug 1,5 ha valstybinės žemės sklypas, kurį ir ketinama panaudoti kapinėms.

„Techninio projekto rengimas užsitęsė, nes teko atlikti daug papildomų darbų – sklypas nebuvo numatytas Kretingos rajono bendrajame plane. Šiemet Savivaldybei dar teks pakeisti valstybinės žemės paskirtį, perimant ją Savivaldybės žinion visuomenės poreikiams. Taip pat privaloma atlikti geologinius grunto ir kitus gamtosauginius tyrimus. Kitąmet jau tikimės, kad techninis kapinių plėtros projektas bus parengtas“, – kalbėjo K. Galdikas.


Pagal Kretingos rajono savivaldybės veiklos Strateginį planą, 2021 metais numatytoms priemonėms įvykdyti reikėtų per 60 mln. eurų, kai šių metų suplanuotame biudžete jų tebus apie 46,5 mln. eurų. Nepatvirtintas šių metų biudžetas yra ir apie 2,3 mln. eurų mažesnis už pernykštį.

Savivaldybės taryba 2021 metų Savivaldybės biudžetą patvirtinti turėtų vasario posėdyje. Svarbiausią Savivaldybės finansinį dokumentą – 2021-ųjų metų biudžeto projektą Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyrius jau įteikė susipažinti, svarstyti tarybos politikams. Gyventojai, įmonės susipažinti su biudžeto projektu gali Savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt ir raštu pateikti pastabas, pasiūlymus dėl biudžeto projekto Ekonomikos ir biudžeto skyriui iki šių metų sausio 29 d. – t. y., per šią savaitę. Praėjusių metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas buvo įvykdytas 97 proc. Dėl COVID-19 pandemijos susitraukus verslams, buvo negauta 1 mln. 73,2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 2021 m. biudžeto pajamose GPM suplanuota 20 mln. 561 tūkst. eurų, t. y. 257 tūkst. eurų daugiau nei 2020 m. Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko teigimu, pernai negautas biudžeto pajamas Vyriausybė savivaldybėms turėtų iš dalies kompensuoti, tam šių metų valstybės biudžete yra numatyta 100 mln. eurų. Kiek iš jų teks Kretingos rajono savivaldybei, paaiškėti turėtų vasarį, kai Finansų ministerija įvertins savivaldybių pateiktas ataskaitas – 100 mln. eurų turėtų būti išdalinti savivaldybėms proporcingai jų negautoms pajamoms. „Milijono, manau, negausime, skirs mažiau“, – sakė G. Jonauskas.

Šių metų biudžeto projekte biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms pinigų numatyta 11 mėnesių, kai 2020 m. lėšos šiai reikmei buvo suplanuotos visiems 12 mėnesių. Biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms reikia 24 mln. 248,1 tūkst. eurų, t. y. apie 2 mln. eurų kiekvieną mėnesį.

Biudžeto 42,8 proc. asignavimų, t. y. 19 mln. 928,7 tūkst. eurų tenka rajono įšvietimo įstaigoms išlaikyti.

Iš valstybės investicijų programos (VIP) Kretingos rajono savivaldybė šiais metais negauna nė euro. Investicijoms iš Savivaldybės biudžeto planuojama 4 mln. 579,1 tūkst. eurų, kai vien Sporto ir sveikatingumo centro statybai užbaigti reikia apie 2,4 mln. eurų. Sporto ir sveikatingumo komplekso statybai 2021 metų biudžeto projekte numatyta 891,3 tūkst. eurų.

Kūlupėnų seniūnijos pastato pradėtai renovacijai užbaigti reikia apie 50 tūkst. eurų (bendra projekto kaina – 143 tūkst. eurų), planuojama pradėti Darbėnų seniūnijos pastato remontą, kuris turėtų kainuoti apie 180 tūkst. eurų. Biudžete planuojamos išlaidos Pranciškonų gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos aikštynams atnaujinti. 562,4 tūkst. eurų numatyti Kūlupėnų, Salantų, Darbėnų, Kartenos, Kurmaičių, Nasrėnų, Laukžemės gyvenviečių infrastruktūrai gerinti, 252,7 tūkst. eurų naujoms grupėms Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ statomame priestate įrengti.

„Šiemet daugiau skolinsimės negu grąžinsime“, – tvirtino G. Jonauskas. Šių metų sausio 1 d. ilgalaikių paskolų bankams ir Finansų ministerijai suma siekė 5 mln. 187,4 tūkst. eurų. Pernai investiciniams projektams vykdyti Savivaldybė pasiskolino 1 mln. 56,7 tūkst. eurų, šiemet skolintis gali 1 mln. 776,7 tūkst. eurų. (Vyriausybė padidino skolinimosi limitą savivaldybėms iki 1,5 proc. metinio biudžeto pajamų.) „Kiek ir kam skolintis, galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba. Tarybos politikai dėlios, svarstys ir biudžeto projekte numatytas išlaidas, ir tvirtins 2021 m. biudžetą“, – akcentavo G. Jonauskas.

„P. n.“ informacija


Koronavirusas rajone: liga nesitraukia

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata

Penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje buvo aptarta koronaviruso situacija mūsų rajone. COVID-19 liga vis dar nesitraukia: židinys liepsnoja Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje nuolat gydoma apie 40 pacientų, iš kurių daugiau negu trečdaliui taikoma deguonies terapija.

Židiniai – dėl reikalavimų pažeidimų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė ESK nariams pateikė dviejų savaičių – nuo sausio 8 iki sausio 21 d. – duomenis, kurie atskleidė, kokia iš tiesų situacija yra Kretingos rajone.

Per tas dvi savaites buvo patvirtinti 216 COVID-19 ligos atvejų, 11 jų patvirtinti kliniškai, kai šeimoje yra sergančių asmenų, kuriems kovido ligą pagal simptomus diagnozuoja šeimos gydytojas. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mūsų rajono rodiklis – 577.

„Tebeliepsnoja kovido ligos židinys Padvarių socialinės globos namuose – įsižiebęs per Naujuosius, tęsiasi iki šiol. Per 14-a dienų nustatytas 41 ligos atvejis – susirgo 34 gyventojai ir 7 darbuotojai“, – kalbėjo D. Jociuvienė, kaip dar vieną židinių įvardinusi Salantų PSPC (pirmini sveikatos priežiūros centrą), kuriame aptariamu laikotarpiu susirgo 13 asmenų – 8 darbuotojai ir 5 pacientai. Diagnozuoti 67 atvejai, kai susirgusieji nežinojo, kur jie užsikrėtė, ir nėra susiję nei su paskelbtais židiniais, nei užsikrėtę darbovietėse.

Šeiminių atvejų buvo 43, tai yra, kai, susirgus vienam šeimos nariui, užsikrėtė ir kiti.

Dalis susirgimų užregistruoti įstaigose, įmonėse, tačiau tai – pavieniai susirgimai.

„Labiausiai neramina sergamumas globos įstaigose. Atlikus tyrimus, galima konstatuoti, kad tie židiniai dega arba rusena dėl darbuotojų, kai jie pažeidžia saugos reikalavimus. Tai, kas yra popieriuje, nebūtinai yra ir gyvenime, todėl įstaigų vadovus kviesčiau nuolat priminti, rengti praktinius užsiėmimus, kaip vis dėlto reikia laikytis saugos reikalavimų, jų nepažeisti“, – akcentavo D. Jociuvienė.

Antra, ką ji priminė – kad, nustačius kovido ligą darbuotojui, globos namų gyventojui, būtina apie tai kuo greičiau informuoti NVSC.

„Kuo greičiau gauname informaciją, tuo lengviau valdyti židinį. Vien susirgusiųjų atskyrimas nuo sveikųjų gali lemti židinio plėtojimąsi arba sustabdymą. Kartais trūksta darbuotojų, ir įstaigų vadovai, specialistai galvoja, kad viskas išsispręs savaime. Taip nėra. Įstaiga nedelsiant turi kreiptis pagalbos, ir tai, ką stebime, rodo, kad tokio operatyvumo nėra“, – kalbėjo NVSC Kretingos skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, situacija dėl kovido plitimo įtempta visoje Lietuvoje.

Ji tęsė mintį: „Susirgimų daugėja, vadinasi, reikia atkreipti dėmesį, įsivertinti ligos kelius, neleisti jai išplisti, o tam ir yra rekomendacijos dėl atstumų, saugos priemonių, maitinimo reikalavimų. Svarbu darbuotojų atsakomybė, nes globos įstaigos yra specifinės. O būna, kad lyg ir sloguoja, karščiuoja, bet į darbą eina. Juk slaugomo žmogaus artimieji gali kelti klausimą, kaip jis galėjo susirgti, jeigu neturėjo kontakto su išorės žmonėmis. Manau, kad darbuotojai atsipalaidavę, reikia dėl to padirbėti.“

Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė pripažino, kad jos vadovaujama įstaiga gyvena labai sudėtingomis sąlygomis: kovido liga serga ir darbuotojai, ir gyventojai, į darbą, praėjusios savaitės duomenimis, negali ateiti 22 darbuotojai. Pritarusi, kad iš dalies koronavirusas plinta dėl darbuotojų, R. Narmontienė tarsi pasiteisino, kad globos namų kolektyvas padarė viską, kad būtų užkardytas kelias ligai plisti.

„Laikomės visų reikalavimų, gyventojai nevaikšto, nemigruoja iš aukšto į aukštą ir vieni pas kitus, sudarytos atskiros komandos, darbas suorganizuotas pamainomis, darbuotojai nuolat testuojami. Bet mes dirbame su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, kuriuos yra gana sunku suvaldyti – sakykite, kaip reikia išaiškinti Alzheimeriu sergančiam žmogui, kad kaukę dėvėti būtina?“ – kalbėjo R. Narmontienė.


Kretinga patraukli anglakalbiams turistams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra

Praėjusį savaitgalį įvyko per nuotolį surengtas trišalis – kruizinius laivus aptarnaujančių kelionių agentūrų, Kretingos rajono turizmo informacijos centro ir Kretingos rajono savivaldybės – atstovų susitikimas. Jo metu buvo aptartos turizmo plėtros Kretingoje perspektyvos.

Atvyksta per 1,5 tūkst. svečių

Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkė Romena Savickienė ir atstovai iš kelionių agentūrų „Klaipėdos mėja“ – Monika Stirnaitė, „Relita“ – Diana Kateivaitė, „Klaipėdos kruizai“ – Marius Serapinas patikino, kad Kretingoje jų klientus domina pagrindinės miesto įžymybės – bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, muziejus ir Žiemos sodas. Taip pat apžvelgtos muziejaus Amatų centre turistams siūlomos edukacinės programos, tokios, kaip duonos kepimas, saldainių virimas, keramikos pamokėlės.

„Ligi pandemijos kasmet per vasarą į Kretingą atvykdavo apie 40 autobusų po 40 turistų. Įdomu tai, kad maršrutas į Kretingos miestą jau kelerius metus labiau populiarus tarp anglakalbių turistų, ypač – iš JAV, nors anksčiau labiau pageidaudavo vokiečiai. Dabar gi vokiečiai labiau domisi Klaipėdos kraštu ir Kuršių nerija, o kitų šalių – mūsų miestu, tačiau rajono apylinkės jiems – per toli“, – patikino susitikime dalyvavęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Problema – autobusų parkavimas

Mero žodžiais, agentūrų atstovai, planuodami maršrutus žvelgia 2–3, o kartais ir 5-erius metus į priekį, todėl jiems svarbu suplanuoti keliones konkrečiai, atsižvelgiant į lankytinų objektų prieigų patogumą, kainas.

„Laivais atplaukia labai daug senyvo amžiaus svečių, todėl pageidaujama, kad autobusas galėtų sustoti kiek įmanoma arčiau lankytino objekto. Agentūrų atstovai pastebėjo, kad ligi šiol Kretingos miesto centre, prie bažnyčios, autobusams būdavo problemiška parkuotis: vairuotojai sustodavo Vilniaus gatvėje, ir, įjungę avarines šviesas, išleisdavo turistus, o patys ieškodavo vietos stovėti. Po renovacijos Vilniaus gatvė bus dar siauresnė, tad mums būtina gerai apgalvoti ir pranešti kelionių organizatoriams, kur numatysime parkavimą“, – kalbėjo A. Kalnius.

Atliks namų darbus

Meras taip pat pastebėjo, kad, žvelgiant iš ekonominės pusės, turistai turi atnešti naudos mūsų miestui: bažnyčioje įprastai jie palieka auką, tačiau tai turėtų jausti ir miesto žmonės. „Organizatoriai dažnai būna numatę pietus Žiemos sode arba „Vienkiemyje“, tačiau svečiai noriai perka ir būdingus mūsų krašto suvenyrus ar tautinio paveldo produktus. Šiuos galima būtų įsigyti muziejaus Amatų centre, tačiau pageidaujama, kad suvenyrai būtų nedideli, o produktai supakuoti minimalistinio dydžio taroje“, – agentūrų išsakytus poreikius apibūdino meras.

A.Kalnius patikino, kad šiuos turizmo agentūrų užduotus namų darbus Kretingos turizmo informacijos centras turės atlikti kuo greičiau, o, pandemijai pasibaigus, kruizinių laivų agentūrų atstovai atvyks į Kretingą susipažinti ir konkrečiai „apsičiupinėti“ būsimus objektus, siūlomas edukacines veiklas.

„Šią vasarą vargiai galime tikėtis turizmą atsigaunant, tačiau į netolimą perspektyvą turime žvelgti optimistiškai“, – akcentavo meras.


„Tik tada, kai jau yra pasirašyta sutartis, užsidega žalia šviesa tolimesniems veiksmams ir įjungiamos filmavimo kameros. Dabar dar anksti kalbėti konkrečiais faktais“, – situaciją apibūdino Darius Jarašūnas, lietuvių kino kompanijos „Nordic productions“ lokacijų paieškos vadybininkas, bendravęs su Kretingos muziejaus vadybininke Roma Luotiene.
Pasaulį netikėtai užklupusi pandemija gerokai pakoregavo daugelio mūsų įprastinį gyvenimo ritmą, tačiau kino kūrėjai veiklos šiuo sudėtingu metu nesustabdo ir toliau tęsia kūrybinį darbą. Vokiečių kino kompanija „Story House Pictures“, besirengianti filmuoti istorinę dramą „Sisi“ apie nepaprastą iškilios XIX a. asmenybės – Austrijos imperatorienės Elžbietos – gyvenimą, šiuo metu visoje Europoje ieško filmavimams tinkamų lokacijų, tarp kurių – ir Kretingos muziejus.

Lokacijų paieška – vadinamosios žvalgytuvės

Pastaruoju metu po visą šalį keliaujantis lietuvių kino kompanijos „Nordic productions“ lokacijų paieškos vadybininkas penkiasdešimtmetis Darius Jarašūnas juokaudamas save pavadino paprasčiausiu tarpininku. „Mano darbas yra rasti pagal laikmetį, stilistiką ir scenarijų filmui „Sisi“ tinkančias vietas bei siūlyti jas užsakovams iš Vokietijos. Kadangi Kretingos muziejus atitinka šiuos kriterijus, tai yra viena vietų, kuriose dabar žvalgomės“, – paaiškino D. Jarašūnas.

Iš Vilniaus į Kretingą apsižvalgyti atvykęs vyras neslėpė, kad lokacijų pasirinkimo procesas yra sudėtingesnis negu gali pasirodyti, o galutinį sprendimą visada priima užsakovas. „Apžiūrėtas ir atrinktas lokacijas siūlysime vokiečių kino kompanijos kūrybinei grupei. Jei prie šio filmo dirbantys dailininkai nuspręs, kad viskas tinka ir toje vietoje įmanoma vizualizuoti konkrečias idėjas, tuomet susipažinti su techninėmis galimybėmis, logistika ir aplinka jau atvyktų pagrindiniai kūrybinės komandos nariai: režisierius, prodiuseriai, operatoriai“, – apie ilgą procesą pasakojo lokacijų paieškos vadybininkas.

Paklaustas, kodėl filmą apie Austrijos imperatorienę vokiečiai renkasi filmuoti būtent Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje, o ne kitose Europos šalyse, D. Jarašūnas neslėpė, kad tokiam pasirinkimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vienas pagrindinių – finansai. „Lietuva įvairiems filmavimams tinkamų lokacijų atžvilgiu nėra tokia turtinga kaip, pavyzdžiui, Londonas ar Italija, todėl čia filmuoti ir yra šiek tiek pigiau, kas filmo kūrėjams taip pat svarbu“, – paaiškino jis.

Beveik trisdešimt metų kino industrijoje dirbantis D. Jarašūnas teigė, jog kol kas vyksta vadinamosios žvalgytuvės, todėl sunku kažką tiksliai pasakyti. „Dabartinę žvalgymosi stadiją galima vadinti pradine, parengiamąja. Kadangi šiuo metu užsakovai lokacijų ieško tiek visoje Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Vokietijoje, lieka daug niuansų. Kine mėgstame sakyti, jog, kol negavome pirmųjų pusryčių, tol filmavimas nepradėtas“, – juokavo svečias iš sostinės.


Sausio 19 d. Palangos „Kuršiai“ išvykoje po dramatiškos kovos 71:72 (16:17; 16:19; 19:17; 20:19) turėjo pripažinti Gargždų „Gargždų“ (15 pergalių, 8 pralaimėjimai) komandos pranašumą.

Iki rungtynių pabaigos likus 4 minutėms šeimininkai dar turėjo saugią 8 taškų persvarą – 68:60. Vis dėlto Ginas Mulevičius smeigė du tritaškius paeiliui, dar vieną tolimą metimą pridėjo Chase‘as Harler'is, Laurynas Mikalauskas realizavo dvitaškį, o Palangos komanda spurtavo 11:0 ir, prieš prasidedant paskutinei minutei, išsiveržė į priekį – 71:68. Per likusį laiką taškus pelnė tik aikštės šeimininkai, įskaitant ir M. Ruikio dvitaškį, pelnytą aidint sirenai ir nulėmusį savo komandos pergalę.

Palangos „Kuršiai“: Chase‘as Harler'is (3/6 tritaškiai) – 14, Ginas Mulevičius (3/4 tritaškiai) ir Laurynas Mikalauskas (6/8 dvitaškiai) – po 12.

Sausio 21 d. Palangos „Kuršiai“ namuose 87:62 (22:16; 20:11; 20:11; 25:24) atsitiesė prieš Šilutės „Šilutę“ (13 pergalių, 9 pralaimėjimai). Rungtynes geriau pradėjo šeimininkai, kurie antrą kėlinį surengė ataką 13:2 ir po Tauranto Tamošiūno prasiveržimo persvara išaugo iki 19 taškų (39:20). Trečią kėlinį svečiams buvo pavykę sumažinti deficitą iki 12 taškų (50:38), tačiau palangiškiai užbaigė ketvirtį, pelnydami 12 taškų be atsako ir įgijo 24 taškų pranašumą, kurio „Šilutės“ krepšininkai panaikinti nesugebėjo (62:38).


„Kretingai“ (geltoni marškinėliai) pavyko atsirevanšuoti prieš Kauno KTU studentus. Rungtynių namų aikštėje akimirka.

Kretingos krepšinio klubo komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, ir toliau tęsia savo sėkmingą pasirodymą Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione – po vienintelių savaitgalio rungtynių, kuriose pavyko iškovoti pergalę, kretingiškiai su 11 pergalių ir 2 pralaimėjimais išlieka III turnyrinės lentelės vietoje.

Sausio 23 d. „Kretingos“ komanda namuose 91:69 (18:12; 28:16; 21:18; 24:23) įtikinamai nugalėjo Kauno KTU (5 pergalės, 8 pralaimėjimai) komandą ir atsirevanšavo už išvykoje patirtą pralaimėjimą. Dėl sėkmingai sužaisto II kėlinio namuose žaidę „Kretingos“ krepšininkai iki didžiosios pertraukos susikrovė 18 taškų persvarą (20 min. 46:28). Po ilgosios pertraukos kretingiškiai ir toliau išlaikė savo pranašumą ir neleido varžovams pagalvoti apie pergalę. Šiame susitikime „Kretingos“ komandoje debiutavo ilgametis LKL žaidėjas, 38 metų 204 cm ūgio Vytautas Šarakauskas, geriausius savo karjeros metus praleidęs Šiaulių ir Klaipėdos „Neptūno“ komandose. Per savo karjerą jis du kartus tapo LKL vicečempionu, kartą bronzos medalio laimėtoju, taip pat du kartus iškovojo Karaliaus Mindaugo taurės bronzą. Sėkmingiausią savo sezoną LKL V. Šarakauskas sužaidė 2010/2011 m. Šiaulių komandoje, rinkdamas 13,2 taško, 9,2 atkovoto kamuolio ir 18 naudingumo balų.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis (10/12 dvitaškiai, 4/5 baudos, 5 rez. perdavimai, 3 blokai, 31 naud. balas) – 24, Domininkas Matutis (4/4 tritaškiai, 25 naud. balai) – 17, Justas Grikštas (4/5 baudos) ir Rokas Šimkevičius (6/7 baudos, 7 rez. perdavimai) – po 12, Karolis Opluskis (4/4 dvitaškiai, 14 naud. balų) – 8, Vytautas Šarakauskas (7 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 15 naud. balų) – 7, Tadas Budrys (10 atk. kamuolių) – 6, Edgaras Danys – 4, Rytis Zabita – 2, Ignas Andriuškevičius, Ugnius Kvietkauskas ir Dovydas Diemontas.


Bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Tadas Bartkus teigė, kad ilgametes pašarų gamybos tradicijas turinčios įmonės siekis – gaminti saugią produkciją.

Koronaviruso pandemija nesustabdė bendrovės „Kretingos grūdai“ veiklos: ilgametes pašarų gamybos tradicijas turinti įmonė galvijų, kiaulių, paukščių augintojų bėdoje nepaliko – pašarų per visą karantino laikotarpį galima įsigyti ir specialiose parduotuvėse, ir internetu.

„Esame nepriklausomi nuo tarpininkų ir perpardavinėtojų“, – teigė bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Tadas Bartkus. Jam paantrinę įmonės komercijos direktorius Andrius Povilaitis ir pardavimų vadovė Edita Lukienė pastebėjo, kad žmonės yra gana raštingi, aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, todėl ir prekyba internetu ypač pasiteisinusi, o gyvulių, naminių gyvūnėlių augintojai turi galimybę ne tik patogiai įsigyti pašarų ar ėdalo, bet ir sužinoti bendrovės gaminamą prekių asortimentą, sekti naujienas.

Naujiena – pašaras svirpliams

Vakarų Lietuvos regione, o ir visoje šalyje žinoma pašarų gamintoja bendrovė „Kretingos grūdai“, regis, gali išpildyti pačius įvairiausius poreikius.

Čia gaminamas ir sėkmingai realizuojamas lesalas naminiams paukščiams – nuo vienadienių viščiukų, kalakučiukų iki lesalo putpelėms, antims ir žąsims. „Žemaitijos regione daugiausia parduodame lesalo vištoms – broileriams ir dedeklėms. Antys, žąsys nėra tokios populiarios, bet žmonės vėl noriai pradeda auginti putpeles“, – pastebėjo E. Lukienė.

„Kretingos grūdų“ asortimente – kombinuotieji pašarai paršeliams žindukliams ir nujunkytiems, penimoms kiaulėms, triušiams, melžiamoms karvėms ir prieaugliui, ožkoms, avims, netgi – žuvims. Pašarų gamybos įmonėje taip pat gaminami baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai, ėdalas šunims. „Negaminame tik katėms, kurios grūdų neėda“, – pristatydamas pašarų asortimentą pajuokavo komercijos direktorius A. Povilaitis.


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gyventojus įspėja, kad neseniai susiformavęs, o šiomis dienomis dar ir aptirpęs ledas – pavojingas ir ragina atsakingai mėgautis žiemos pramogomis.

Užsnigtas vietas geriau aplenkti

Kaip teigė vyresnysis inspektorius Saulius Latakas, ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm, o grupei žmonių – 12 cm. Tvirtas ledas visada turės mėlyną arba žalią atspalvį. Geriausia apsidairyti aplink, ar nėra praminto takelio, jeigu yra, eiti juo, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu pravartu turėti tvirtą lazdą. Ledą tikrinti reikia ne priešais save, o šonuose. Jeigu ja sudavus ant ledo pasirodo vanduo, nedelsiant reikia grįžti ant kranto. Eiti ledu patariama čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu ledu eina grupė žmonių, vienas nuo kito jie turi laikytis ne mažesnio kaip 5 m atstumo. Einant ledu patariama aplenkti sniegu užneštas vietas – jose ledas visada būna plonesnis. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai – jų negalima palikti be priežiūros.

Ką daryti įlūžus? Inspektoriaus teigimu, svarbiausia neprarasti savitvardos.

„Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, bet neužgulkite jo visu svoriu, užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas“, – teigė S. Latakas.

Užšliaužus ant ledo patariama nesistoti iš karto, ridentis kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kurios atėjome. Išlipus ant kranto reikia judėti, stengtis palaikyti kuo aukštesnę kūno temperatūrą.

Gelbėjant veikti ryžtingai

Inspektorius pasidalijo informacija, ir kaip gelbėti skęstantįjį: pastebėjus nelaimę, tuoj pat būtina kviesti pagalbą numeriu 112, o skęstantįjį nuraminti, kad pagalba skuba, tuoj padės. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patariama pakišti slides ar lentą ir taip šliaužti.

Ledas žmogų išlaiko tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia paduoti slidę, lazdą, lentą ar numesti virvę. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, galima paimti vienas kitą už kojų ir, atsigulus ant ledo, sudaryti grandinę iki eketės.

Kaip teigė S. Latakas, šiais metais nelaimingų atsitikimų ant ledo Kretingos rajone iki šiol nebuvo, pranešimų apie vandens telkiniuose skęstančius ar įlūžusius žmones kol kas negauta. Paskutinis nelaimingas atsitikimas vandenyje užfiksuotas pernai lapkričio 21 d., kai tvenkinyje Maironio g. pusėje maždaug 3 m nuo kranto buvo rastas apie 70 metų moters kūnas.

„V. L.“ informacija


„Buvo paprastas ramus savaitgalis, nieko ypatingo neįvyko“, – taip pastarąsias tris dienas apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Karantino sąlygų pažeidimų rajone neužfiksuota: skirtingai negu praėjusią savaitę, nebuvo pranešimų nei apie būriavimąsi, nei apie ne vieno šeimos ūkio narių girtavimą.

Iš mobiliuose transporto kontrolės punktuose per tris dienas patikrintų daugiau kaip 1 tūkst. 600 automobilių septyni buvo gražiuoju paprašyti suktis atgal – jų ekipažai daugiausia iš Klaipėdos rajono į Kretingą norėjo įvažiuoti apsipirkti prekybos centruose. Tai, kaip sakė T. Mikelkevičius, nėra teisinis pagrindas patekti į kitą savivaldybę.

Užfiksuoti du vairuotojai, pažeidę Kelių eismo taisykles (KET), taip pat sulaikytas paieškomas asmuo, vengiantis karo prievolės. Savanorių gatvėje penktadienį sustabdytas ir neblaivus automobilio vairuotojas – 1986 metais gimusiam vyrui nustatytos daugiau negu 2 promilės.

Iš viso gauta apie pusšimtis įvairių pranešimų – daugiausia dėl triukšmo, KET pažeidimų, konfliktų šeimose, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje Salantuose.

Vien per šeštadienį sekmadienį kaimyninėje Palangoje patikrinti 3 tūkst. 443 automobiliai, nepraleistų nebuvo. Nustatyta 60 pažeidimų, iš kurių 26 – pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 45 str., ir 34 – už KET pažeidimus.

Kaip informavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, iš viso apskrityje per dvi pastarąsias dienas patikrinti 13 tūkst. 256 automobiliai, nepraleisti 34, nustatytas 101 įvairaus pobūdžio pažeidimas.

„P. n.“ informacija


Trimis haubicos šūviais Kretinga paminėjo gimtadienį ir pagerbė miesto įkūrėją J. K. Chodkevičių.

Šeštadienį Kretingoje nugriaudėjo trys haubicos salvės: šitaip pradėtas visus metus truksiančių renginių ciklas, skirtas miesto įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 400 metų mirties sukakčiai paminėti.

Būtent sausio 23-iąją pradėti renginius nuspręsta neatsitiktinai: 1609 metų sausio 23 dieną Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu Kretingai buvo suteiktos Magdeburgo teisės.

Prie iš Kretingos kilusio architekto Adomo Skiezgelo sukurto 2009-aisiais metais atidengto paminklo vienai iškiliausių Lietuvos istorinių asmenybių, Lietuvos didžiajam etmonui, Vilniaus vaivadai, Žemaičių seniūnui J. K. Chodkevičiui šeštadienį iš haubicos buvo iššautos trys salvės: Lietuvai Tėvynei, Kretingos miestui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui.

Dėl pandemijos apie renginio laiką neskelbta – prie paminklo atvyko tik Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, renginį sumaniusio Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus atstovai, Kretingos parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas bei broliai pranciškonai. Jiems J. K. Chodkevičiaus atminimas itin brangus, nes šio Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo rūpesčiu Kretingoje iškilo bažnyčia ir vienuolynas, nuo kurių ir prasidėjo miestas.

Trys salvės buvo iššautos iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui priklausančios haubicos. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas, juos su J. K. Chodkevičiumi sieja labai glaudus ryšys – Lietuvos didysis etmonas yra brigados įkvėpėjas ir globėjas.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas