Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1523) 2021-01-19

Savivaldybėje tebestumdo valdžios kėdes

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su Egidijumi Viskontu, kandidatu į rajono Savivaldybės administracijos direktorius (dešinėje), susitiko gyvai mero kabinete.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius praėjusį penktadienį pirmąkart susitiko su naujos Savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos kandidatu į Savivaldybės administracijos direktorius Egidijumi Viskontu, kalbėjosi ir su į direktoriaus pavaduotojo pareigas siūloma Violeta Turauskaite. Administracijos direktoriaus kėdė jau tuščia, tačiau Povilas Černeckis pavaduotoju tebedirba, ar užleis vietą savo noru – neaišku.

„Nesigilinau į E. Viskonto darbinę praeitį, kadangi į direktoriaus pareigas jį teikia tarybos nauja valdančioji dauguma, dauguma žino“, – sakė A. Kalnius. Meras teigė su E. Viskontu aptaręs Savivaldybės strateginių objektų, tokių, kaip antai: Sporto ir sveikatingumo centro, nakvynės namų Kretingoje statybą, Kretingos miesto stadiono renovacijos projektą, Rotušės aikštės sutvarkymo perspektyvą, Vilniaus gatvės renovacijos darbus ir kt. „Pristačiau strateginių objektų dabartinę būklę. E. Viskontas domėjosi ir dviračių takais rajone, Kretingoje, išsakė lūkestį, kad dviračių takai Kretingą sujungtų su kitais miestais“, – tarė A. Kalnius, patvirtinęs, kad jo pokalbis su E. Viskontu buvo dalykiškas. A. Kalnius dar kartą užtikrino, kad netrukdys valdantiesiems direktoriumi paskirti jų pasirinktą E. Viskontą, teiks tarybai jį patvirtinti. „To chaoso užtenka, susitelkti darbui po šitų iššūkių turime, nurimti. Tęsti darbus, kad nestrigtų, ypač jei P. Černeckio neliks, susilpnės Strateginis skyrius“, – kalbėjo A. Kalnius.

Violeta Turauskaitė yra socialdemokratė. Tarybos naujos valdančiosios koalicijos daugumą su konservatoriais-krikščionimis demokratais sudarantys socialdemokratai V. Turauskaitę ir delegavo į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Skirtingai nuo administracijos direktoriaus pareigų, kurių savo noru prieš Naujuosius metus atsisakė Jolanta Girdvainė, pavaduotojo pareigos tebėra užimtos – pavaduotoju dirbantis P. Černeckis laikinai eina ir direktoriaus pareigas.

V. Turauskaitę į pavaduotojas merui teikti turėtų direktoriumi patvirtintas E. Viskontas, o meras – tarybai, kad patvirtintų. Tam, kad V. Turauskaitė taptų pavaduotoja, šiame poste turi nelikti P. Černeckio – jis turėtų pasitraukti savo noru, kaip J. Girdvainė, arba jį turėtų atleisti taryba. „Povilas atsidavęs darbui, dirba sąžiningai. Jei dirba blogai – tegul pasako, be pagrindo atleistas žmogus gali ir į teismą kreiptis“, – teigė A. Kalnius.

P. Černeckis komentuoti situaciją atsisakė. „Nenoriu veltis čia į tuos politinius reikalus, kaip nuspręs, tokį sprendimą priimsiu“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.

Valdžios postų Savivaldybėje, taip pat taryboje (naujai turėtų sudaryti komitetus, patvirtinti jų pirmininkus, pavaduotojus) perdalijimas turėtų būti sprendžiamas sausio 28 d. numatytame tarybos posėdyje. Pagal tarybos reglamentą, sprendimo projektą dėl P. Černeckio atleidimo užregistruoti reikėjo vėliausiai iki sausio 18 d. 12 val., tačiau to padaryta nebuvo.


Kristupas Kerulis buvo pakviestas padainuoti ir iškilmingo LR Seimo posėdžio, skirto Sausio 13-osios 30-mečiui, renginyje. „Dainuoti Lietuvai minint šią svarbią datą man taip pat didelis pripažinimas“, – sakė jis.

Apie dainininką, daugelyje Lietuvos ir užsienio konkursų laurus skinantį Palangos Senosios gimnazijos moksleivį Kristupą Kerulį „Pajūrio naujienos“ pastarąjį kartą yra rašiusios po to, kai jis sėkmingai pasirodė tarptautinio menų festivalio „Slavianskij Bazar“ vaikų muzikos konkurse „Vitebsk 2020“. Nuo to laiko jaunasis talentas įveikė dar du konkursus – Vokietijoje EURO POP CONTEST „Berliner Perle“ ir „EUROKIDS winter online edition“ Italijoje.

Pagavęs sėkmę, nebepaleidžia

„Pastarojo rezultatų tikėjomės gruodžio 30-ąją, bet tai užtruko. Jau žinome – turime dar vieną GRAND PRIX Lietuvai!“ – pasidžiaugė Kristupo mama Jurgita Kerulienė.

Ji atviravo žinios, kas tarptautinės komisijos, o vėliau 4-ių žinomų Italijos atlikėjų sprendimu, iš didelio būrio atrinktų 7-ių stiprių konkurentų, tarp kurių Kristupas, taps pačiu stipriausiu, laukusi daugiau iš smalsumo negu iš tikėjimo svaiginančia pergale. Bet, kaip sakė pašnekovė, matyt, pagavęs sėkmę besibaigiant 2020-iesiems, sūnus jos nebepaleido. Šie, 2021-ieji, metai jam išties prasidėjo puikiai, juolab kad Naujųjų Metų išvakarėse buvo pakviestas padainuoti dar ir iškilmingo LR Seimo posėdžio, skirto Sausio 13-osios 30-mečiui, renginyje. „Šis kvietimas minint tokią svarbią Lietuvai datą, man, mano tėvams, seneliams, žinoma, ir mane konkursams ruošiančiam muzikos mokytojui Vytautui Valiui – didelis ir svarbus pripažinimas“, – atviravo pats Kristupas.

Į tarptautinį vokalistų konkursą Vokietijoje Keruliai planavo vykti praėjusį rugsėjį, žinodami, jog konkursas įdomus tuo, kad pritraukia ypač stiprius atlikėjus iš viso pasaulio – sėkmės atveju, anot Jurgitos, pergalės skonis būna itin saldus. „Mes niekada neturime tikslo surinkti kuo daugiau diplomų. Mūsų tikslas yra kokybė“, – akcentavo J. Kerulienė. Užtat per metus Kristupas stengiasi pasirinkti vieną ar du labai rimtus tarptautinius konkursus užsienyje – toks, pavyzdžiui, anksčiau buvo Italijoje „TOP Voice. Italia“. Jame palangiškis taip pat laimėjo I vietą.

Praėjusį kalėdinį laikotarpį Keruliai planavo pradėti Berlyne, tačiau dėl pandemijos konkursas EURO POP COTEST „Berliner Perle“, kaip ir daugelis kitų, buvo perkeltas į internetinę erdvę. Nors sąlygos ir pakeistos, tačiau kol kas tai buvo vienintelis „online“ konkursas, kuris Kristupui leido pasijausti lyg dalyvautų gyvai.


Lietuvos pasieniečiai iš kolegų Latvijoje gavo informaciją, kad nuo šiol visi į Latviją atvykstantys asmenys privalės pateikti neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Be to, ir toliau galios anksčiau įvesti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.

Latvijos pasieniečiai informavo Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), kad nuo sausio 15 d. dar labiau griežtinamos sąlygos atvykstantiems ar keliaujantiems per Latviją. Nuo šiol jie privalės pateikti neigiamą COVID-19 testo rezultatą, kuris turi būti atliktas ne daugiau kaip prieš 72 val.

Galioja ir anksčiau įvesti reikalavimai vykstantiesiems į Latviją pildyti privalomąsias anketas, esančias tinklalapyje www.covidpass.lv. Taip pat nustatytas reikalavimas atvykstantiems asmenims izoliuotis 10 dienų, medicinos darbuotojams – 14 dienų. Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per 6 pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva. Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė–Rucava, Kalviai–Meitenė, Saločiai–Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai–Subatė ir Smėlynė–Medumi vietos.

Pagal VSAT informaciją


Aptarė motobolo galimybes ir perspektyvas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos
Motobolo bazės viziją su bendrovės „Geotaškas“ atstovu (dešinėje) aptarė: (iš kairės) Eduardas Steckis, rajono vicemeras Dangiras Samalius, Erikas Žiubrys, Dovydas Bajoras, Dalia Činkienė.

Darbo grupė, kurią sudaro rajono tarybos narys Dovydas Bajoras, vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, šio skyriaus specialistas Erikas Žiubrys, motobolo klubo pirmininkas Eduardas Steckis ir kiti, susitiko su bendrovės „Geotaškas“ atstovais, kad aptartų motobolo perspektyvas ir šios įmonės rengiamą galimybių studiją.

Rajono Savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusiam „Geotaškui“ už galimybių studiją sumokėti iš biudžeto skirta 11,5 tūkst. Eur.

„Apie motobolo perspektyvą kalbėjome jau seniai – motobolo, kaip nacionalinės motosporto šakos, bazės idėja kilo dar per praėjusią rajono tarybos kadenciją. Nuosekliai siekiant užsibrėžto tikslo, pritarus rajono tarybos koalicijai, reikalai pajudėjo – motobolo bazės stiprinimas yra įtrauktas į Strateginį rajono planą, atsirado lėšų ir galimybių studijai parengti“, – kalbėjo vienas darbo grupės narių D. Bajoras.

Pagal susitarimą, galimybių studija turėtų būti parengta per pusmetį nuo sutarties pasirašymo, tai yra iki birželio mėnesio vidurio. Per pirmą susitikimą su galimybių studijos rengėjais darbo grupė norėjo patikslinti užduotį, nes yra daugybė klausimų, į kuriuos studija ir turi atsakyti: tarkim, dėl pastatų dydžių, tūrių, pasitelkiant europinę praktiką, kaip kitose šalyse rengiama motobolo bazė ir pan. „Ir patys motobolo žaidėjai siūlo, kad klube, motodrome galėtų atsirasti papildomų veiklų, kaip panaudoti ne tik pastatus, bet ir sklypą – tarkim, gal šalia atsirastų nedidelė motokroso trasa, vadinasi, čia sutilptų ne tik motobolas. Taip pat, kalbant apie papildomas veiklas, galima kelti klausimą, o gal, turint motokroso trasą, atsirastų galimybė bendradarbiauti su motociklininkais, kurie rengiasi Dakarui?“ – kaip vieną pavyzdžių pateikė D. Bajoras.

Jis paaiškino, kad esminė mintis, siekiant pagerinti motobolo bazę, yra ta, kad mūsų, Kretingos motodromas, motobolo klubas taptų šalies motosporto smegenų centru, juolab kad E. Steckis kalbėjo ir apie tai, kad kiti Lietuvos miestų motociklų sporto entuziastai į kretingiškius kreipiasi pagalbos, konsultacijų. „Tai – geras ženklas, leidžiantis manyti, kad einame tinkama linkme“, – neabejojo D. Bajoras.


Pirmadienio rytą per 13 tūkst. vartotojų Kretingoje buvo likę be vandens. Kaip paaiškino uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis, sutriko vandens tiekimo nuotolinio valdymo sistema. Gedimas buvo pastebėtas 6.30 val., o vandens tiekimas buvo atnaujintas 9 val. rankiniu būdu, kadangi automatika nebeveikė. „Reikėjo nuorinti visą sistemą, rankiniu būdu paleisti siurblius“, – teigė T. Jurgutis.

Direktorius akcentavo, kad įmonės automatinė vandens tiekimo valdymo sistema, įsigyta 2004–2007 metais, nusidėvėjo, ją būtina pakeisti. „Buvome suplanavę visą vandens tiekimo valdymo sistemą atnaujinti per šių metų II–III ketvirčius, tačiau po šio įvykio nebelauksime, nedelsdami darysime viešuosius pirkimus naujai automatinei valdymo įrangai įsigyti“, – sakė T. Jurgutis. Vandens Kretingos miestui tiekimo nauja valdymo sistema „Kretingos vandenims“ kainuos apie 100 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija


„Kretingos“ komanda, rungtyniaujanti Regionų krepšinio lygos A divizione ir treniruojama Arimanto Mikaločiaus, šį savaitgalį vietoj planuotų dviejų susitikimų sužaidė tik vienerias rungtynes, per kurias, įvykus trijų pratęsimų dramai, teko pripažinti Kauno KTU studentų pranašumą. Taip buvo nutraukta šešių iš eilės pergalių serija. Bet, nepaisant pralaimėjimo, „Kretinga“ su 10 pergalių ir 2 pralaimėjimais išsaugojo II vietą turnyro lentelėje.

Sausio 16 d. „Kretingos“ komanda išvykoje po trijų pratęsimų 124:131(20:21; 19:20; 24:21; 17:18; 15:15; 13:13; 16:23) turėjo pripažinti Kauno KTU komandos pranašumą (4 pergalės, 7 pralaimėjimai). Rungtynės nuo pat pradžių klostėsi permainingai. Nors šeimininkai galingai pradėjo rungtynes 1:9, kretingiškiai po Tado Budrio baudų metimų kėlinio pabaigoje atsidūrė priekyje – 20:18. Antrą kėlinį ir toliau vyko atkakli kova taškas į tašką, nė vienai komandai nepavyko atitrūkti, ir pirmaujanti komanda keitėsi su kiekviena ataka. Po dviejų kėlinių Kauno studentai turėjo 2 taškų persvarą – 39:41. Įpusėjus trečiam kėliniui varžovams vėl pavyko nutolti (25 min. 45:52), bet po trijų kėlinių priekyje minimalia persvara jau buvo „Kretinga“– 63:62. Ketvirtą kėlinį ir toliau vaizdas aikštėje nesikeitė, komandos žaidė koja kojon – likus žaisti 26 sekundes Rytis Zabita išlygino rezultatą – 80:80, kretingiškiams pavyko apsiginti nuo paskutinės varžovų atakos, bet Domininko Matučio tritaškis su sirena buvo netikslus ir komandoms teko žaisti pratęsimą.


Sausio 14 d. Palangos „Kuršiai“ išvykoje 81:78 (17:21; 11:14; 33:17; 17:29) palaužė Telšių „Telšius“ (11 pergalių, 6 pralaimėjimai), nutraukė pastarųjų penkių pergalių seriją ir atsirevanšavo už namuose patirtą pralaimėjimą 67:69. Po dviejų kėlinių priekyje buvo Žemaitijos sostinės atstovai – 35:27, bet Palangos „Kuršiai“ po taiklių Mantvydo Staniulio baudų metimų trečią kėlinį įgijo 19 taškų persvarą – 62:43. Vis dėlto besibaigiant rungtynėms iš palangiškių persvaros liko vos 2 taškai – 76:78, o paskutinėmis akimirkomis telšiškiai netaikliai atakavo nuo baudų metimo linijos ir rezultato persverti nebesugebėjo.

Palangos „Kuršiai“: Mantvydas Staniulis (4/8 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai) – 21, Chase‘as Harler'is ( 4/8 tritaškiai) – 16, Mantvydas Žukauskas (4/7 dvitaškiai) – 13, Ginas Mulevičius – 11.

Sausio 16 d. Palangos „Kuršiai“ NKL-VIKINGLOTTO savaitės rungtynėse namuose 92:69 (32:20; 22:12; 16:23; 22:14) užtikrintai įveikė Molėtų „Ežerūną-Atletą“ (6 pergalės, 13 pralaimėjimų). Įpusėjus pirmam kėliniui rezultatas dar buvo lygus – 15:15, bet per likusį laiką šeimininkai spurtavo 17:5 ir nutolo, o po dviejų kėlinių komandas skyrė jau 22 taškai – 54:32. Iki trečio kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes svečiams buvo pavykę sušvelninti skirtumą iki 7 taškų (62:55), bet paskutinį kėlinį Palangos „Kuršiai“ suaktyvino gynybą ir vėl padidino savo persvarą. Šiame susitikime komandos vyriausiąjį trenerį Vytautą Buzą dėl kontakto su COVID-19 sergančiu asmeniu pavadavo kretingiškis Henrikas Lubinas.

Palangos „Kuršiai“: Ernestas Jaškus (5/6 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai) – 21, Ginas Mulevičius (5/6 dvitaškiai) – 14, Mantvydas Žukauskas (5 rez. perdavimai) – 11, Mantvydas Staniulis ir Taurantas Tamošiūnas – po 10, Laurynas Lučinskas – 9. Palangos „Kuršiai“ su 8 pergalėmis ir 7 pralaimėjimais išlieka VIII turnyrinės lentelės pozicijoje.

Tomas KUBILIUS


Kretingiškė Eglė Dobrovolskienė tvirtino, kad atšalus, pasnigus, neišskridusius žiemoti vandens paukščius turi pagloboti žmonės. „Bet tai daryti reikia žinant, kokį maistą galima duoti paukščiams“, – sakė ji.

Paspaudus šalčiams ir gerokai pasnigus kretingiškė Eglė Dobrovolskienė ėmėsi iniciatyvos pagloboti Pastauninko parko tvenkinyje apsigyvenusius paukščius. Savo idėją suderinusi su gamtosaugininkais ir ornitologais, o vienai Kretingos įmonių paaukojus specialaus paukščiams skirto lesalo, kretingiškė gamtos mėgėja jo kasdien paberia žiemoti neišskridusioms antims.

Juoda duona – nuodas

Išklausiusi orų prognozes ir išgirdusi, kad šals, E. Dobrovolskienė, dažnai mėgstanti vaikščioti Pastauninko parke, paukščiais susirūpino ne šiaip sau. „Žmonės, lesindami paukščius pavasarį-vasarą-rudenį, juos ne tik pripratina prie tos vietos – paukščiai tunka, dažnai – suserga, galų gale – praranda instinktą išskristi žiemoti. Todėl žiemą, ornitologų teigimu, juos būtina pagloboti ir duoti maisto, priešingu atveju jie žus, ir tai nutiks dėl žmonių kaltės“, – kalbėjo moteris.

Ji sakė tvirtai žinanti, kad paukščiams jokiu būdu negali duoti juodos duonos, nes tai esą paukščiui tikri nuodai. Juoda duona netinka ir smulkiesiems paukščiams.

„Jeigu jau sugalvojome palepinti paukščius, geriau duoti batono, bet ir tai – minimaliai. Dar geriau jiems atnešti kapoto kopūsto, salotų, grūdų, įvairių sėklų“, – patirtimi dalijosi E. Dobrovolskienė, atkreipusi dėmesį, kad atsargiai reikėtų elgtis ir su nuo žmonių stalo atlikusiu maistu – prarūgęs, sūdytas, papelijęs maistas paukščiams netinka ir gali juos susargdinti, netgi nugaišinti.

E. Dobrovolskienės pastebėjimu, antys taip pripratusios prie vadinamųjų skanėstų – batono, bandelių, duonos, kad pirmą dieną paberto kombinuotojo pašaro ir kukurūzų nė nelesė.

Be to, kad žmonės paukščius lesina, kuo papuolė, gamtos mėgėja įvardino dar vieną problemą – be antsnukio paleistus didelius šunis. Įrodymas, kad šie ne tik baido, bet ir žaloja paukščius, – šiomis dienomis rasta sudraskyta antis.

„Kažkaip reikėtų perspėti šunų šeimininkus, kad jie šunis arba kitur išlakstydintų, arba antsnukius uždėtų“, – kad žiemą paukščiams gresia ne tik badas, dėmesį atkreipė E. Dobrovolskienė.

Ji vylėsi, kad galbūt grūdų ar paukščiams lesinti tinkančių pabirų atvežtų mūsų krašto ūkininkai – jeigu šalčiai ir sniegas tęstųsi, būtų, kuo lesinti paukščius. Juolab kad ir ornitologai rekomenduoja: pradėjus lesinti – nesvarbu, vandens ar smulkiuosius paukščius lesyklėlėse – tai daryti reikia iki pat tol, kol gamta prabus ir atsiras natūralaus lesalo. Paukščiai apskritai pripranta nuolatinėse vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Žmonių pagalba žiemoti neišskridusiems ypač aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikaitaliojančių oro sąlygų – tai atšyla, tai šąla. Kai paukščiai nustoja lankytis lesyklose, vadinasi, jie jau savarankiškai gali susirasti lesalo.


Vieta, kur ligoniams „vėžys užsikonservuoja“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Nuo pat bendruomenės „Vilties piligrimai“ įkūrimo pradžios jau du dešimtmečius savo gyvenimą padėti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms aukoja Aldona Kerpytė, ligi tol vadovausi Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai.

Prie įvažiavimo į Klaipėdą, priešais ligoninių kompleksą, prieš 8-erius metus pastatytas modernus Šv. Pranciškaus onkologijos centras, kuris kartu su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu bei juos juosiančiais rožių ir levandų sodais, sakurų giraite kuria jaukų Vilties miestą.

Onkocentre veikia „Vilties piligrimų“ bendruomenė, susibūrusi prieš du dešimtmečius po Kretingos pranciškonų vienuolyno stogu. Ligi šiol ja, išplėtojusia savo veiklą, rūpinasi šio sambūrio įkūrėja ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, ir pati net dukart įveikusi šią klastingą ligą.

Pirmiausia – blogiausias scenarijus

„Būčiau išprotėjusi su savo liga, jeigu nebūčiau paskambinusi ir atėjusi į jūsų centrą, prisipažino viena centro lankytojų. Nuo tos minutės, kai gydytoja paminėjo tik įtarianti onkologinę ligą, moteris neteko ramybės, jai sutriko miegas, baimė stingdė kūną, rūpėjo vaikai, o mintys kūrė blogiausius gyvenimo scenarijus. Atrodė, kad įkrito į šulinį, skendo, tuo ji gąsdino savo artimuosius, o, kai patvirtino diagnozę, aptemo visas protas. Tokios, o kai kuriems dar skaudesnės mintys, kai išvis nebesinori gyventi, aplanko daugelį žmonių, kuriems diagnozuojama onkologinė liga, paprastai mūsų vadinama baime keliančiu žodžiu „vėžys“, – žmonių patirtimis pasidalijo A. Kerpytė.

Pašnekovės žodžiais, onkoliga daugelio dar suprantama kaip mirtina ar nepagydoma, nors situacija stipriai pasikeitusi į gerąją pusę: vis daugiau ligonių gyvena su onkoliga kaip su lėtine liga, dažnai nugyvena ir visą savo gyvenimą. Medicina yra pasiekusi didelės pažangos, tačiau nėra visagalė. Todėl labai svarbu pačiam sergančiajam padėti sau sveikti, nuraminant savo jausmus.

Gydytis – nusiraminus

„Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas akcentuoja, kaip labai svarbu, kad ligoniai būtų pasiruošę įveikti gydymo procesą psichologiškai ir dvasiškai sustiprėję, nurimę, pasikalbėję su savo artimaisiais, sukaupę jėgas ir pasiruošę rimtam darbui. Todėl reikalinga psichologinė, dvasinė pagalba ne tik ligoniui, bet ir visai jo šeimai, nes artimieji taip pat patiria daug skausmo ir streso“, – tvirtino centro vadovė.

Pašnekovės žodžiais, sergančiųjų problemos yra labai rimtos, gilios, užgriūvančios visu savo svoriu: kas užaugins vaikus, sumokės už vaistus, kaip uždirbti duonai, išlaikyti šeimą, neprarasti darbo ar išgyventi iš pašalpos, pasirūpinti sergančiais tėvais. Pagaliau – kaip pasakyti vaikams, kurie dažniausiai nepastebėti lieka tyloje su savo stresu ir išgyvenimais dėl tėvų gyvybės, moteris dar kamuoja nerimas, ar nepaliks vyras, ir dar daug rimtų dalykų.


Gydytojai: Markas Fiodorovas, Arūnas Galdikas, Juozas Bartusevičius, Arnoldas Pocius.

Naujus metus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centras pasitiko su nauja itin stipria ir didele ortopedijos ir traumatologijos gydytojų specialistų komanda – vieni geriausių Vakarų bei visos Lietuvos ortopedijos ir traumatologijos specialistų buriasi po vienu stogu. Nuo šiol pacientai, jaučiantys įvairius galūnių skausmus ar patyrę traumą, įvairiapusę pagalbą gaus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre.

Kelio, peties, alkūnės, riešo, plaštakos, čiurnos, pėdos tinimas, skausmas, maudimas, tirpimas, riboti judesiai – tai požymiai, kad reikia sunerimti ir kreiptis į ortopedą traumatologą. Pažeistos audinių struktūros savaime sunkiai sugyja, gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas. Laiku nediagnozavus problemos ir nepaskyrus reikalingo gydymo, vėliau galimybės padėti gali būti ribotos, gali negrįžtamai nukentėti sąnarių funkcija ir paciento fizinis aktyvumas.

Ilgametę patirtį turinčių medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojų ortopedų traumatologų teigimu, net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes vėliau gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. Tai, ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, uždelsus gali užtrukti 2–3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.

Medicinos centre „Northway“ Kretingoje dirba plataus profilio gydytojų ortopedų traumatologų komanda. Aštuonių pripažintų savo srities profesionalų – Marko Fiodorovo, Mindaugo Bakšos, Arūno Galdiko, Žydrūno Vitkausko, Arnoldo Pociaus, Vytauto Mažutavičiaus, Juozo Bartusevičiaus ir Tado Abelkio – tikslas – kuo greičiau sugrąžinti pacientą į aktyvų gyvenimą.

Pasak ilgametę patirtį turinčių specialistų, norint tai padaryti, svarbu tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti optimaliausią gydymo metodą.


Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas paragino parapijiečius per Grabnyčią, vasario 2-ąją, atnešti sudeginti senus nebenaudojamus religinio pobūdžio daiktus. „Šventoriaus kieme prieš vakaro šv. Mišias nuo 17.30 val. degs laužas, kuriame sudeginsime kalėdinę eglę. Į jį taip pat bus galima sumesti senus rožančius, škaplierius, nutrintas maldaknyges. Šiaip šių daiktų bet kur išmesti negalima, juos būtina pamaldžiai sudeginti“, – kalbėjo klebonas, paragindamas žmones akylai peržiūrėti, ar tarp atsikratomų daiktų nėra istorinio paveldo reikmenų, kuriuos reikėtų išsaugoti ar perduoti muziejui.

„P. n.“ informacija


Taikos ir P. Vileišio gatvių sankryžoje Kretingoje šeštadienį apie 16.40 val. susidūrė du automobiliai, nuverstas pėsčiųjų perėją žymintis ženklas. Eismo įvykis užregistruotas Kretingos rajono policijos komisariate. Aplinkybės tiriamos.

Kaip teigė Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, manoma, kad iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis „Volkswagen“ nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio „Audi“.

„Akivaizdu, kad kelią dengė suspaustas sniegas, bet, kiek slidi danga turėjo įtakos šiai eismo nelaimei, kol kas sunku vertinti“, – sakė pareigūnas.

P. Vileišio–Šiaulių g. ir P. Vileišio–Taikos g. sankirtos laikomos vienomis avaringiausių Kretingoje.

„P. n.“ informacija


Per 7 dienas, tai yra nuo pirmadienio iki sekmadienio, 29-iuose kontrolės postuose Kretingos rajone budėjo 20 policijos pareigūnų. Sustabdyti 1 tūkst. 478 automobiliai, 14-a, važiavusių be svarbios priežasties, pasiųsta atgal, 4-iems vairuotojams surašyti protokolai už judėjimo tarp savivaldybių ir jų viduje pažeidimus, pradėtos administracinės teisenos.

Tokią situaciją „Pajūrio naujienoms“ pakomentavęs Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas pridūrė, kad du pro kontrolės postus bandę pravažiuoti keliauninkai pažeidė Kelių eismo taisykles: vienas neturėjo teisės vairuoti, o kita automobilio vairuotoja mašinos nebuvo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Komisaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurie gyventojai neteisingai dėvi arba visai nedėvi apsauginių veido kaukių, nors viešose erdvėse jos tebėra būtinos.

„Tiems, kurie kaukių neturi, siūlyčiau įsigyti, nes akivaizdu, kad, koronaviruso atmainos žmonėms diktuoja savo sąlygas – kaukių, matyt, neatsisakysim dar ilgai“, – svarstė A. Pužauskas.

Kol dalis policijos pareigūnų nustatytu laiku budi kontrolės postuose, kitos pajėgos skirtos reaguoti į įvykius pagal gautus pranešimus.

Kaip sakė Komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, per savaitgalį užfiksuota 15-a karantino pažeidimų Kretingos mieste, Darbėnuose, Salantuose. Tarp šių pažeidimų dominuoja daugiau negu vieno šeimos ūkio susibūrimai, kada kompanijos girtauja, – tokių atvejų pasitaikė Darbėnuose, Taikos gatvėje Kretingoje. Po Salantus automobiliu be teisinio pagrindo nardė skuodiškiai, Kretingoje, Žemaitės alėjoje, sustabdytoje mašinoje sėdėjo daugiau negu du keleiviai, kas yra draudžiama.

„Jaunimas taip leido laiką... Nežinau, kas darosi? Rodos, tiek daug informacijos, ir visi seniai žino, kokie galioja karantino draudimai, bet rizikuoja, nepaiso, o sudrausmintas dažnas kaltina pareigūnus, nors mes tik atliekame savo tiesioginį darbą, kurį esam įpareigoti atlikti“, – sakė T. Mikelkevičius.

Per šeštadienį ir sekmadienį Palangoje patikrinti 2 tūkst. 506 automobiliai, neįleisti 33, nustatyti 45 pažeidimai. Klaipėdos apskrityje praėjusį savaitgalį iš viso buvo patikrinti 13 tūkst. 527 automobiliai, neįleista arba neišleisti 132, nustatyti 92 įvairaus pobūdžio pažeidimai.


Jubiliejinių Jurgio Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių minėjimą pranciškonų ir Kretingos miesto bendruomenė pradėjo pagerbiant šią didžią asmenybę prie jo kapo.

Eruditas, aplenkęs savąjį laiką. Mokslo žmogus, mokėjęs net 8 kalbas. Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis. Gydytojas. Kunigas pranciškonas. Drįstama jį netgi pavadinti lietuviškuoju da Vinčiu, nes gebėjo derinti mokslą su tikėjimu. Ir netgi menininkas, dėliojęs paveikslus iš augalų ir tapęs aliejumi ant drobės. Toks buvo Jurgis Pabrėža, kurio vienuoliškas vardas – Ambraziejus. Liaudyje jis ligi šiol vadinamas šventuoju, nors oficialiai toks nėra.

Į šventumą – ilgas kelias

Koplyčia viršum ligi šiol kretingiškių dažnai lankomo J. Pabrėžos kapo buvo pastatyta 1933-aisiais, tuometinio Kretingos vienuolyno gvardijono Augustino Dirvelės rūpesčiu. „Žmonės suklupę prie kapo melsdavosi sena malda, kuria prašydavę Dievo, kad paskelbtų tėvą Ambraziejų savo tarnu“, – patikino Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos bibliotekininkė, pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė.

Šiandieną, jos žodžiais, yra sukurta ir kita malda, prašant beatifikacijos Dievo tarnui J. A. Pabrėžai. Tačiau ja melstis ir jos viešinti kol kas negalima, nes tam reikia gauti Bažnyčios leidimą: joje taip pat prašoma Jėzaus malonės paskelbti J. Pabrėžą šventuoju, išvardinus visas gerąsias jo savybės.

Gavus Šventųjų kongregacijos oficialų leidimą pradėti vykdyti veiklą dėl Dievo tarno paskelbimo, Telšių vyskupui aprobavus maldą, ją jau galima viešai platinti.

„Pranciškonai tarpukariu nebesuspėjo pasirūpinti J. Pabrėžos beatifikacija, kurios procesas yra gana sudėtingas ir ilgas. Pirmiausia, Šventosios kongregacijos prašoma paskelbti asmenį Dievo tarnu – tai gali užtrukti iki 10 metų, po to – palaimintuoju, o dar vėliau – šventuoju. Nuo paskelbimo Dievo tarnu iki paskelbimo šventuoju gali praeiti ir 30 metų“, – kalbėjo N. Raudytė, prisiminusi 30 m. trunkantį vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos pavyzdį.

Paskiriamos komisijos, kuriose dirba Romoje specialias studijas baigę kunigai, teisininkai. Reikia įrodyti šventumą pagal kankinystę, įvykdytus stebuklus, patirtus išgijimus ar kitus aspektus.

„Kunigas pranciškonas Petras Ruškys tarpukariu, A. Dirvelės paprašytas, išleido monografiją apie J. Pabrėžą ir pagal žmonių liudijimus suregistravo jo konkrečius išgydymus, kurie buvo publikuoti ir „Lietuvos aide“. Tačiau šiais laikais tai būtina įrodyti faktais – mediciniškai ir teisiškai. Todėl manoma, kad J. Pabrėža galėtų būti beatifikuotas pagal tai, kad žmonės įtiki per jo gyvenimo šventumą“, – proceso sudėtingumą apibūdino N. Raudytė.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas