|
|
|
(1520) 2021-01-08
Vakar Kretingą sukrėtė žinia apie moksleivio žūtį – geležinkelio pervažoje Kretinga–Darbėnai ant bėgių gulėjusį 14-metį mirtinai traumavo krovininis traukinys. Paprašytas pakomentuoti, Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas teigė galbūt ką nors daugiau pasakyti galėsiantis tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui mirties priežasčiai nustatyti. „Tai yra pakankamai jautri tema, juolab kad žuvusysis – nepilnametis. Gerbiame šeimos privatumą“, – sakė jis. Šįryt Savivaldybėje buvo surengtas nuotolinis posėdis, kuriame dalyvavo įvairių rajono institucijų atstovai. „Nei policijai, nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, nei kitoms institucijoms šeima nebuvo žinoma. Pasidalinom, kas kuo galim padėti: pasiūlėm psichologinę pagalbą, seniūnija suteiks finansinę paramą. Mokykloje, kurioje mokėsi žuvęs vaikinas, buvo surengtos klasės valandėlės, nes didžiulę traumą patyrė tiek moksleiviai, su kuriais 14-metis artimai bendravo, tiek mokytojai, kurie vaikiną apibūdino kaip labai gerą, nekėlusį problemų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė rajono Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo vyriausioji specialistė Lina Bruzdeilynienė.
„P. n.“ informacija
Atgyja gimtieji Motiejaus Valančiaus Nasrėnai
Nasrėnų kaime, esančiame tarp Kūlupėnų ir Salantų, numatyta įgyvendinti trijų objektų – Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, ąžuolyno ir buvusių Nasrėnų senelių namų – renovacijos projektus, kurie atnaujins šios vietovės veidą ir, tikėtina, padarys ją labiau patrauklia turistams. Vilios žemaičių nacionaliniu paveldu Vyskupo gimtinės muziejus bus tvarkomas, Kretingos rajono savivaldybei gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos. Už šias lėšas bus sutvarkyti sodybos pastatai – viralinė, kiemo rūsys ir tvartas, įrengta pastogė poilsiui. Naujosios erdvės bus pritaikytos edukacijai, taip pat – priimti svečius, suteikiant galimybę paskanauti žemaitiškų valgių. M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė pasakojo, kad būtent viralinė – dabartinis nedidelis pastatas einant daržinės link, bus renovuota taip, kad joje būtų galima priimti grupes iki 20 žmonių. Joje ir numatyta pateikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą. „Įtrauktume vietos bendruomenę: kaimo gaspadinės čia mokytų, kaip pasigaminti kastinį, cibulynę, žadam virti pusmarškonę košę, kepti bulvinius blynus ir vėdarus. Jau ir ligi šiol per mūsų tradicines šventes – Bulvės, Klojimo teatrų, Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo – kaimo moterys Regina Simonaitienė, Aldona Zaleckienė savanoriškai talkindavo. Turėdami viralinę vystysime verslumą – žmonės galėtų mūsų gaminamų patiekalų užsisakyti ir iš anksto“, – būsimas veiklas nušvietė nuo 2017-ųjų, po vyro Algirdo Čėsnos mirties, vadovauti muziejui pradėjusi V. Čėsnienė. Ji sakė, kad muziejus nuolat bendrauja su Kūlupėnų bendruomene, nes Nasrėnų kaimo branduolys yra jos dalis. Senosios kartos žmonės išlaikė daug papročių, tradicijų, atsimena tėvų ir senelių patiekalų receptų, žaidimų, kuriuos jie ir stengsis muziejuje atgaivinti.
Kodėl „Kretingos kraštas“ savo rankose neišlaikė valdžios?
Sutvarkytas Lapyno parkelis
Baigti vadinamojo Lapyno kvartalo parkelio Kretingoje sutvarkymo darbai – renovuoti pagrindiniai takai, įrengtas apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelė, nauji suoliukai ir kt. Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, atokiau nuo Kretingos centro esantis Lapyno kvartalas daugelį metų buvo nepelnytai pamirštas. Todėl Kretingos miesto seniūnija tikslingai pradėjo šio kvartalo infrastruktūros tvarkymo darbus – buvo atnaujintas Pasieniečių gatvės šaligatvis, pradėti statyti nauji autobusų sustojimų paviljonai, sutvarkytas parkelis. „Lygiagrečiai planuojame ir tolimesnius darbus. Lapyno parkelyje šiemet numatoma įrengti naujus lauko treniruoklius, rengiamas Tiekėjų gatvės rekonstrukcijos projektas, taip pat ieškome finansinių galimybių išspręsti seną Lapyno bėdą ir sutvarkyti kvartalo lietaus nuotekų tinklus“, – akcentavo A. Kalnius. Be Lapyno parkelio, pastaraisiais metais Kretingoje buvo sutvarkyti dar 2 parkai – Jauryklos upės ir Pastauninko. Lapyno parkelio sutvarkymo darbai, kainavę kiek daugiau negu 36,6 tūkst. eurų, atlikti iš rajono Savivaldybės biudžeto lėšų.
Rajono Savivaldybės informacija
Kretingos centre, šalia rajono Turizmo informacijos centro, įrengtas ir naujo turizmo sezono jau laukia interaktyvus informacinis stendas. Tai viena Kretingos rajono savivaldybės kuriamų turizmo infrastruktūros priemonių, kuriomis rajonas rengiasi pasitikti 2021 metų keliautojus po Lietuvą. „Infoterminale keliautojai ir gyventojai gali rasti naudingos informacijos apie įdomiausius turistinius maršrutus, lankytinus objektus, kitas aktyvaus laisvalaikio ir poilsio vietas Kretingos rajone“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Interaktyviame lauko stende taip pat yra integruota fotografavimo kamera ir garso kolonėlės. Terminalas ateityje gali būti naudojamas ir įrengiant nemokamo belaidžio interneto (WiFi) viešąją zoną. Šiuo metu naujasis infoterminalas veikia bandomuoju režimu, informacija pateikiama lietuvių kalba, ji dar pildoma ir rengiama anglų kalbos versija. Šis interaktyvus stendas įrengtas Kretingos rajono savivaldybės administracijai kartu su partneriais iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamą projektą „Baltijos paveldo maršrutai. Paveldo turizmo infrastruktūros plėtra Pietų Baltijos teritorijoje“. Projektas apima paveldo turizmo maršrutų formavimą, jų publikavimą ir pritaikymą išmaniosioms aplikacijoms, dalyvavimą turizmo parodose ir mugėse, bendradarbiavimo turizmo srityje plėtrą tarp šalių partnerių bei kitas veiklas.
Rajono Savivaldybės informacija
Tebelaukiama sprendimo dėl Salantų tanko
Žvelgdamas į pievoje riogsantį sovietmečio atributą – neveikiantį rusų tanką, Stalino garbei pavadintą „IS-2“, – dažnas atvykėlis į Gargždelės kaime esantį Orvidų muziejų, anot savininkės Palmiros Beniušienės, dabar juokais netveria. „Žmonės kalba, kad tik bepročiui gali atrodyti, jog ir lazda iššauna“, – stebėjosi pašnekovė, po eksperto iš Vilniaus vizito nuo vasaros tebelaukianti sprendimo, ką su tuo tanku ketinama daryti toliau. Vieną šūvį paleistų O sprendimas įstrigo rajono Savivaldybėje, nors Kretingos rajono policijos komisariatas dar pernai rugpjūtį jai persiuntė raštą, kuriame įpareigojama Salantų mieste kaip paminklą žuvusiems kariams ilgus dešimtmečius stovėjusį, 1991 metais rugpjūčio 24 d. šio miesto tarybos sprendimu į Orvidų muziejų atgabentą tanką deaktyvuoti. Rašte konstatuojama, kad tanke tebėra likusi sumontuota 1944 m. gamybos 122 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio „D-25T“ modelio patranka be užrakto ir šovos mechanizmo, sunaikintas atatrankos stabdis, taikymosi mechanizmas, vamzdžio kanalas užterštas pašaliniais objektais. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialistai esą pripažino, kad vertinimo momentu patranka šaudyti netiko, tačiau objektą sukomplektavus su trūkstamomis dalimis, atlikus kai kuriuos remonto darbus ir išvalius vamzdžio kanalą, teorinė tikimybė atlikti ne mažiau kaip vieną šūvį vis dėlto atsiranda. Patranka netinkama naudoti galėtų būti pripažinta atlikus kai kuriuos konstrukcijos pakeitimus: vamzdžio sienelėje išfrezavus ar išpjovus ne mažesnę kaip 6x200 cm kiaurymę, į šovinio lizdą įstačius ir patikimai įvirinus šovinio tūtelės skersmens ir apie 79 cm ilgio metalinį kaištį. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, o ir paties Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko asmenine nuomone, šiuos išvardintus darbus pigiau galėtų atlikti bet kuris talentingas metalo pjaustytojas ar suvirintojas. Bet nieko panašaus – po administracinio paskirstymo, panaikinus Salantų savivaldybę, tanko savininke tapusiai Kretingos rajono savivaldybei pagal viešųjų pirkimų nuostatas teks pirkti pasirinktos sertifikuotos įmonės paslaugą ir, kaip skelbia Savivaldybė, tarsi „į orą“ paleisti iki 5 tūkstančius eurų.
SAVIVALDYBĖJE
PareiškimasDėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos suformavimo
2020 m. gruodžio 29 d. Kretinga Siekdami vykdyti savo rinkėjams duotus įsipareigojimus ir pagerinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos darbą, mes, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, pareiškiame, kad sutarėme prisiimti atsakomybę už Kretingos rajono taryboje priimamus sprendimus iki šios kadencijos pabaigos ir suformuojame naują Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančiąją koaliciją. Koalicijos sudarymo tikslas – siekti darnaus valdymo ir rajonui svarbių prioritetinių projektų įgyvendinimo. Koalicijos nariai pasirengę atvirai bendradarbiauti su meru ir kitais tarybos nariais, randant geriausius sprendimus. Koalicijos partneriai įsipareigoja kartu prisiimti atsakomybę už Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir administracijos darbą bei įgyvendinti strateginį veiklos planą. Koalicijos partneriai įsipareigoja vadovautis tarpusavio sutarimo, pagarbos koalicijos partnerių vertybėms, pažiūroms ir nuostatoms, atvirumo, skaidrumo bei viešumo principais.
Aiškėja, kas vadovaus Savivaldybės administracijai
Neliko intrigos, kas bus Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi: trečiadienį nuotoliniu būdu pretendentus į šias pareigas išklausiusi ir įvertinusi Savivaldybės tarybos nauja valdančioji koalicija, redakcijos žiniomis, pasirinko Egidijų Viskontą. Pradžioje buvo kalbama apie 5 kandidatus, tačiau, kaip teigė šaltiniai, iš jų du – Savivaldybės tarybos narys, konservatorius-krikščionis demokratas Dovydas Bajoras (tą patvirtino jis pats) ir Kretingos seniūnijos seniūnė, nepartinė Gintarė Liobikienė – į šį postą pretenduoti atsisakė. Valdančiosios daugumos politikai svarstė 3 kandidatūras – Arvydo Dyburio, dirba UAB „Kretingos autobusų parkas“ direktoriumi, Evaldo Lukausko, dirbusio Lietuvos banko Klaipėdos kasos vadovu, Klaipėdos universiteto kancleriu, ir Egidijaus Viskonto. Teisininko išsilavinimą turintis kretingiškis E. Viskontas dirbo Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje LR žemės ūkio viceministru, yra Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys, į komisiją jį pasiūlė partija Tvarka ir teisingumas. Savivaldybės administracijos direktorių tvirtina Savivaldybės taryba balsų dauguma, direktoriaus kandidatūrą tarybai svarstyti ir tvirtinti teikia meras. Susidarius naujai konservatorių-krikščionių demokratų, socialdemokratų, liberalsąjūdiečių daugumai, prie kurios prisijungė partijos Tvarka ir teisingumas narys Rimantas Macius ir nepartinis Konstantinas Skierus, meras Antanas Kalnius liko tarybos mažumoje – opozicijoje. A. Kalnius „Pajūrio naujienoms“ yra pareiškęs, kad netrukdys naujiems valdantiesiems formuoti administracijos vadovybę ir tarybai pateiks jų į direktoriaus postą pasirinktą kandidatą. Ateinantį pirmadienį vakare planuojamas A. Kalniaus nuotolinis susitikimas su naujosios valdančiosios koalicijos nariais, žadama aptarti 2021 metų Savivaldybės biudžeto formavimą, turėtų būti pristatytas ir kandidatas į administracijos direktorius E. Viskontas. Savivaldybės administracijos direktoriumi E. Viskontą taryba patvirtinti turėtų sausio 28 d. numatytame posėdyje. Savo noru administracijos direktorės pareigų atsisakiusi Jolanta Girdvainė darbą Kretingos rajono savivaldybėje baigia šių metų sausio 11 d. Laikinai, iki bus paskirtas naujas Savivaldybės administracijos direktorius, šias pareigas eis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.
„P. n.“ informacija
Direktorė išlaikė „LitCon“ egzaminą
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, administruodama Kretingos rajono savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 27 d. su UAB „LitCon“ sudarytą Kretingos Sporto ir sveikatingumo centro statybos darbų sutartį, tarnybinio nusižengimo nepadarė – tokią išvadą šių metų sausio 6 d. Savivaldybei pateikė J. Girdvainės veiklą vykdant šią sutartį išnagrinėjusi komisija, sudaryta iš Skuodo, Plungės, Klaipėdos rajonų, Neringos savivaldybių administracijų deleguotų juristų, Užimtumo ir Nacionalinės žemės tarnybų atstovų. Įvertinti, ar administruodama sutartį su UAB „LitCon“, J. Girdvainė nepadarė žalos Savivaldybei, praėjusių metų birželio mėnesį pareikalavo Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, vadovaujamas Jolitos Vaickienės. Pagal sutartį bendrovė „LitCon“ Sporto ir sveikatingumo centro pastatą Savanorių g. Kretingoje už 6 mln. 261 tūkst. 750 eurų pastatyti turėjo per 6 metus. Sutartyje buvo numatyta galimybė statybos laiką pratęsti ne daugiau kaip 2 kartus po 12 mėnesių. Darbus rangovas vykdė pagal kiekvieniems metams sudaromą darbų grafiką, 2019 metais suplanuoti darbai statybvietėje vyko iki gruodžio. Tais metais darbų buvo numatyta atlikti už 1 mln. 358 tūkst. 951,58 euro, atlikta už 1 mln. 352 tūkst. 574,70 euro. Nuo praėjusių metų sausio „LitCon“ į komplekso statybvietę nebegrįžo, sausio 23 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę dėl rangos darbų sutarties nutraukimo. Sutartį su „LitCon“ Savivaldybė vienašališkai nutraukė 2020 m. birželio 11 d. „LitCon“ atliko apie 86 proc. sutartyje numatytų statybos darbų. J. Girdvainė Savivaldybės administracijai vadovauti pradėjo 2019 m. gegužės 15 d. Kontrolės komitetas klausė, ar sutartis su „LitCon“ nutraukta buvo nepavėluotai, ar buvo fiksuojamas rangos darbų brokas, darbų atlikimo terminų pažeidimai, ar nuostoliai dėl broko buvo išskaičiuoti iš mokėtinų sumų rangovui, kodėl „LitCon“ buvo leidžiama tęsti darbus ir, kai 2019 m. spalį paaiškėjo, kad nėra galiojančio darbų garanto, kadangi „LitCon“ už jį nesumokėjo draudimo kompanijai ERGO Insurance SE.
COVID-19 stigmos: kaip jų išvengti ir džiaugtis gyvenimu
„Jaučiamės blogai: mums sunku sugrįžti į darbą – jaučiame kai kurių bendradarbių atšalimą, savotišką šalinimąsi, baimę“, – tokia nerimo žinutė į „Pajūrio naujienas“ atskrido iš kovido liga persirgusių žmonių, kurie sakė jaučiantys ir tam tikrą kaltės jausmą, kad susirgo koronavirusu. Iš tiesų, kas atsitiko su mūsų visuomene? Kodėl susirgimas koronavirusu yra tarsi stigma? Kaip reikėtų elgtis mums visiems – ir tiems, kurie persirgo koronavirusu, ir tiems, kurie darbo vietose juos pasitinka? Iš kur ir dėl kokių priežasčių kyla koronaviruso baimės, kaip jas reikėtų suvaldyti, kaip reikėtų priimti žmogų, jau persirgusį koronavirusu, ir apskritai, koks turėtų būti mūsų visų bendravimas šiuo sudėtingu laikotarpiu, nes iš tiesų jaučiasi visuotinė įtampa, nepasitenkinimas. Šiomis ir kitomis mintimis „Pajūrio naujienos“ paprašė pasidalinti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos. Žmonės pasijuto įkalinti Anot psichologės, gyvename trijų krizių epicentre: „Akivaizdžiai matome medicininę, jau galime pajusti ir ekonominę, tačiau tylioji krizė – tai žmonių socioemocinė būsena. Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emocinis fonas – niūrus: stebime baimę, išaugusį nerimą ir pyktį.“ Ji tęsė mintį: „Bet ar verta stebėtis? Kai manęs tėvai per konsultacijas klausia, kas yra didžiausia bausmė vaikui, nedvejodama sakau, – judėjimo suvaržymas, pavyzdžiui, įsiūčio metu pamėginkite pasodinti keturmetį ant kėdės. Ar tai duoda poveikį? Taip, vienareikšmiškai – negatyvų: vaikas priešinsis, pyks, nesupras suaugusiųjų, kaltins juos, jaus nuoskaudas. Pabandykite įsivaizduoti, kad jus – suaugusį žmogų, kažkas labai supykdė. Kaip jūs elgiatės? Dažniausiai kvėpavimas padažnėja, pradedam atlikti daugiau judesių negu įprastai, stengiamės išaiškinti, kas mus nervina, – o jums, tarkim, vyras ar žmona pasako: „sėsk ant kėdės ir pagalvok“. Ką atsakytumėt? Kaip reaguotumėt?“ Judėjimas – vienas žmogaus prigimtinių poreikių. Net teisinė sistema visame pasaulyje eina link to, kad žmogaus įkalinimas kalėjime būtų tik visiškai kraštutinė priemonė. Nes kriminologijos, sociologijos, psichologijos ir kitais tyrimais jau seniai įrodyta, kad uždaryti ir atimti laisvę žmogui jokio teigiamo poveikio nedaro. „O ką mes turime šiandien? Žmonės jaučiasi įkalinti. Įkalinti savo namuose, savo mieste, su bendravimo trūkumu, su baime užsikrėsti, užkrėsti kitą ar tiesiog nenoru mokėti didelių baudų pažeidus karantino sąlygas. Taigi kovidą vaizdžiai galime vadinti krize, o tariant paprastai – tai kalėjimas, kuriame apstu panikos, nelogiškų įsitikinimų, agresijos, kaltinimų“, – kalbėjo V. Gridiajeva.
Kretingoje buria „Lietaus vaikų“ bendruomenę
Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija „Lietaus vaikai“ vienija autizmo sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus, savanorius. Kaip savanoris praėjusią vasarą Klaipėdoje susibūrusios organizacijos „Elgesio sprendimai“ surengtoje vaikų stovykloje „Rožių planeta“ talkinęs Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas po pranciškonų vienuolyno stogu taip pat sumanė sutelkti Kretingos autistų vaikų ir jų tėvų bendruomenę. Pažino kitokį pasaulį „Savanoriaudamas „Rožių planetos“ vasaros stovykloje, įgijau neįkainojamų žinių ir turtingos asmeninės patirties – tie vaikai atvėrė įdomų savojo pasaulio suvokimą. Bet pamačiau, kad pagalbos reikia jų tėvams, dažnai išgyvenantiems atskirtį, nes su kitokiu vaiku ne visur ir visada jie gali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Toks vaikas – vis dar tam tikra stigma mūsų visuomenėje. O dar blogiau, jei atstūmimo ir kaltinimų sulaukiama iš artimųjų ar giminių“, – kalbėjo brolis Juozapas Marija. Todėl stovyklose rengiamos specialistų konsultacijos, mokymai tėvams, organizuojamos savipagalbos grupės. Vaikams taip pat rengiami įvairūs edukologiniai ir praktiniai užsiėmimai: mažesni vaikai mokomi kalbėti, judėti, vyresni – bendrystės ir įvairių socialinių įgūdžių, padedančių jiems integruotis į visuomenę. Su kiekvienu vaiku stovyklose dirba po atskirą savanorį – be suaugusiųjų, talkina licėjų, gimnazijų mokiniai. Stovyklos Klaipėdoje rengiamos netoli Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno, kur, prieš paskiriant į Kretingą, ir tarnavo brolis Juozapas Marija. Vietos ten – labai gražios: šalia – miškas, vienuolyno rožių ir levandų sodai, netoli jūra. Šias stovyklas remia daugelis Klaipėdos miesto įmonių ir organizacijų, todėl stovyklautojai gali nemokamai lankytis miesto baseine, žaidimų kambariuose, žirgyne, prie jūros su jais bendrauja būrys banglentininkų. Yra ir pavienių geradarių – dažniausiai tose šeimose taip pat auga autistas, tad jie išlaiko ir savo vaiką, ir skiria lėšų kito vaiko stovyklai. „Lietaus vaikų“ bendruomenėse vaikai ir jų tėvai bendrauja visus metus, jiems teikiama specialistų pagalba. Ir nors šiemet veiklą labai apsunkino karantinas, tačiau, brolio J. M. Žukausko žodžiais, bendrystė vis vien vyksta nuotoliniu būdu – tėvai susisiekia tarpusavyje arba su specialistais.
Į redakciją kreipėsi kretingiškis Jonas Daukantas, prašydamas, kad padėtume susigaudyti ir išsiaiškinti situacijoje, kurioje jis atsidūrė dėl priverstinės 10 dienų saviizoliacijos. Vyras pasakojo į darbą vykęs su kolega ir sužinojo, kad šis susirgo koronavirusu, todėl darbdavys jam liepęs atlikti tyrimą dėl kovido. „Dar prieš šventes bandžiau užsiregistruoti internetu, kad atliktų tyrimą, bet negavau atsakymo 5 dienas, nes neturėjau kovido ligos simptomų. Po tų 5 dienų, apsišarvavęs kantrybe, jau skambinau į specialiąją liniją 1808. Priregistravo, bet kadangi nejutau simptomų, vėl turėjau laukti 5 dienas, kol atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad nesergu. Tačiau, kol tai sužinojau, praėjo 10 dienų. Kaip tas praleistas dienas aš turėsiu pateisinti savo darbdaviui, jei mano šeimos gydytoja atgaline data nerašo nedarbingumo lapelio?“ – klausė sunerimęs skaitytojas. Su šia situacija supažindinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė išsyk geranoriškai patikrino įrašą internetinėje registracijos sistemoje ir paaiškino, kad sistema rodo, jog J. Daukantas užsiregistravo gruodžio 22 dieną ir privalėjo izoliuotis iki sausio 4 dienos. „Nereikia nerimauti. Žmogus sistemoje neužpildė ir nepateikė visų reikiamų duomenų, todėl su juo susisieks mūsų centro specialistai, ir jo šeimos gydytoja už saviizoliacijoje praleistas dienas galės išduoti nedarbingumo lapelį“, – patikino D. Jociuvienė. Paklausta, o kada koronavirusu persirgęs žmogus jau gali grįžti į darbą, centro vadovė atsakė, kad tai sprendžia šeimos gydytojas pagal tam tikrus algoritmus: „Jeigu asmuo sirgo besimptome forma, tikėtina, kad į darbą jis grįš anksčiau. O jeigu pasireiškė simptomai, vėlgi, priklausomai nuo to, kokia forma sirgo – lengva, vidutine ar sunkia, priklauso ir asmens gijimo laikas. Įprastai persirgus lengva forma, jau po 10 dienų žmogus gali grįžti į darbinę aplinką“, – sakė D. Jociuvienė. Tačiau, akcentavo ji, prieš grįžtant į darbą, žmogus paskutines 3 dienas negali karščiuoti. „Taip pat, Operacijų centro vadovo nurodymu, asmeniui persirgus kovidu, 3 mėn. po ligos nereikia kartoti tyrimų. Mokslininkų įrodyta, kad virusas išsyk po ligos žmogaus organizme nebesidaugina“, – akcentavo centro vadovė.
„P. n.“ informacija
Koronaviruso situacija rajone: džiaugtis ankstoka
Savaitės pradžioje įvykusiame pirmajame šiais metais Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje gerų žinių buvo nedaug: nors per šventines dienas susirgimų koronavirusu atvejų buvo nustatyta mažiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė atsargiai teigė, kad džiaugtis – dar anksti. „Įtakos galėjo turėti tai, kad per šventines dienas mažiau registravosi tyrimams, kad mobilusis punktas nedirbo visas dienas. Daryti išvadų, kad susirgimų koronavirusu mažėja, negalime“, – kalbėjo ji, tačiau pripažino, kad žmonės darosi sąmoningesni, žino, kad turėjusieji kontaktą turi izoliuotis, prasineša kontaktinius duomenis, puikiai suvokia karantino režimo reikalavimus. „Tačiau pastebime, kad susirgusieji nurodo mažiau kontaktinių asmenų. Ši tendencija – karantino pasekmė: žmonės mažiau bendrauja, mažiau sąlyčio. Tikėkimės, kad sergamumas pradės slopti“, – vylėsi D. Jociuvienė. Antra, ką pastebėjo NVSC Kretingos skyriaus specialistai, – kad dalis žmonių, kurie pajaučia kovidinius simptomus, nesidaro tyrimų, gydosi namuose, o kontaktai – nenurodyti. Tokia menama informacija kelia nerimo: blogiausia, kad galimi susirgimai neaplenkia įstaigų. „Tikėkimės, kad tai – tik pavieniai atvejai“, – pasvarstė D. Jociuvienė, akcentuodama kad šventinių dienų statistika neatspindi realios susirgimų COVID-19 situacijos.
Mobiliajame patikros punkte – štilis
Kai dėl koronaviruso pandemijos Lietuvos ligoninių skyriuose pagelbėti nespėjančiam suktis personalui telkiami savanoriai, bent jau Kretingoje, Tiekėjų g. 34, įkurdintame mobiliajame patikros punkte – štilis. „Kol kas pajėgų ten netrūksta, susitvarkome savo jėgomis“, – sakė rajono Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė. Tiesa, atvažiuojančių automobilių srautus reguliuoja pasitelkti visų rajono seniūnijų sporto organizatoriai. Tačiau besitikrinančių gyventojų skaičius jau kuris laikas sumažėjęs – per dieną atvažiuoja apie 60. Kaip sakė Z. Abelkienė, dėl sumažėjusio besiregistruojančiųjų skaičiaus teko sutrumpinti ir darbo valandas. Anksčiau punktas dirbdavo po 4 valandas per dieną, o dabar pakanka trijų, dar porą valandų – šeštadieniais. Pagal grafiką punkte budi mėginius imantis vienas kurio nors rajono pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojas, o vienas Savivaldybės sveikatos biuro specialistas į informacinę sistemą iškart suveda duomenis. Automobiliu atvažiavus į punktą tvarka galioja ta pati: negalima vykti sugalvojus pačiam, be gydytojo sprendimo, nebent žmogus už paslaugą susimokėtų. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjo karščiuoti, kosėti, dusti – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją koronos liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Konsultantas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuspręs, ar žmogų tikslinga tirti dėl koronaviruso infekcijos.
Iš Salantų kilęs Vilniuje gyvenantis kraštietis sveikuolis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, taip pat jau kone tris dešimtmečius yra tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis. „Šiemet dėl pandemijos suvaržymų ruonių maudynės, manoma, nusikels pavasariop. Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė paragino ruonius užfiksuotus kadrus, kai panyra į ledinį upių, ežerų, tvenkinių vandenį, o gyvenantys pajūryje – ir į jūros bangas, siųsti prasidėjusiam konkursui „Ledinės maudynės“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo kraštietis. J. Dapšausko žodžiais, dabar visi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ruoniai – deja, jis nežinojo, ar tokių lediniam vandeniui atsparių ruonių esama Kretingoje, – būsimoms bendroms maudynėms Palangoje ruošiasi individualiai. „Palaikome vieni kitus, bendraudami nuotoliniu būdu, fotografuojamės, o įspūdingiausias nuotraukas siunčiame konkursui. Įprastai „Ruonių maudynės“ Palangoje vykdavo vasario vidury, labai tikimės, kad karantinas ligi to laiko pasibaigs, ir galėsime visi solidariai panirti į ledinę Baltiją“, – kalbėjo J. Dapšauskas, priminęs, kad sveikuoliai jau ir taip šiemet negalėjo dalyvauti Pasaulinėse solidarumo maudynėse, įprastai rengiamose visame pasaulyje Sausio 1-ąją.
„P. n.“ informacija
Automobilius išsinuomodavo ir parduodavo
Kretingos rajono pareigūnai kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroru baigė ir kaltinamuoju aktu į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, didelės vertės sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Įtariama, kad 1991 m. gimęs įtariamasis iš automobilių nuomos paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose išsinuomodavo automobilius, po to per trumpą laiką kaip savo nuosavybę parduodavo tretiesiems asmenims. Nusikalstamas veikas vykdyti vyras galimai pradėjo 2019 m. sausį, o intensyviausiai – praėjusių metų kovo–balandžio mėnesiais. Taip sukčiaudamas įtariamasis galėjo parduoti 13 BMW, „Volkswagen“, „Ford“, „Audi“, „Toyota“ ir „Opel“ automobilių, kurių vertė – nuo 1 tūkst. 700 iki 15 tūkst. eurų. Tyrimą vykdę pareigūnai surado beveik visus automobilius, kai kurie buvo sukomplektuoti, dalis – pradėti ardyti ar visiškai išardyti. Tyrimo eigoje įtariamasis mėnesiui buvo suimtas, vėliau teismas jam skyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą (apykoję). Į teisiamųjų suolą vėl sėsiantis įtariamasis policijai gerai žinomas – anksčiau taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tai yra sukčiavimą, turto iššvaistymą ar pasisavinimą teistas 7 kartus. Didžiausia dabar jam gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Parengta pagal Klaipėdos apskrities VPK informaciją
Rastas dviratis
Kretingos rajono policijos komisariate užregistruotas pranešimas apie tai, kad praėjusių metų gruodžio 21 d. 22.20 val. Rožyno gatvėje Kretingos mieste rastas vyriškas dviratis, kurio rėmas – juodas, padažytas raudonai. Dviračio savininką pareigūnai prašo susisiekti tel. 8 700 64206 arba paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„P. n.“ informacija
Kretingiškiams vėl užkliuvo grindinys
Kai renovavo Žemaitės alėją ir iš po asfalto ardė vadinamuoju brukiu grįstą kelią, kretingiškiai vylėsi, kad senieji akmenys bus tikslingai panaudoti renovuojant Vilniaus gatvę. Tačiau dabar gyventojai nepatenkinti, kaip „brukiu“ yra išklota aikštelė prie Kretingos katalikų bažnyčios. Pasiūlytų sėsti į neįgaliojo vežimėlį Į redakciją paskambinęs Antanas (jo pavardė redakcijai žinoma) sakė tarpušvenčiu vaikštinėjęs po Kretingą ir įdėmiai apžiūrėjęs, kaip statybininkai paklojo trinkeles palei Jurgio Pabrėžos paminklą ir kaip akmenimis išgrindė aikštelę automobiliams prie bažnyčios. „Pakloti labai prasti akmenys – nevienodi, kampai aštrūs. Juk būta geresnių akmenų, kurie buvo išardyti Žemaitės alėjoje. Sakė, kad juos išvežė saugoti į sandėlius, ir žadėjo panaudoti, kai jų prireiks renovuojamoms miesto gatvėms“, – kalbėjo skaitytojas. Jis norėtų žinoti, ar yra kokia speciali technologija, kuria statybininkai vadovaujasi, klodami grindinio akmenis. Kiti skaitytojai „Pajūrio naujienų“ Facebook`o paskyrose dalijosi pastebėję, kad kai kurie akmenys bažnyčios aikštelėje jau atšokę. „Prieš pasirašant darbų priėmimo aktą, jei tik sužinosiu apie tai, paimsiu neįgaliojo vežimėlį, porą lazdų. Darbus apžiūrintiems ponams pasiūlysiu įtvarus, paprašysiu išlipti iš automobilio ir persėsti į neįgaliojo vežimėlį. Paprašysiu, kad jie tuo brukiu pabandytų nuvažiuoti iki bažnyčios šventoriaus, paskui – į „Špitolę“ po mišių atsigerti arbatos“, – ironizavo skaitytojas. Jis tęsė mintį, kad kitam už gatvės renovaciją atsakingam ponaičiui jis pasiūlysiąs tuo „brukiu“ ligi bažnyčios šventoriaus už parankės palydėti sunkiai bepavaikštantį senolį, kitam – su ramentu prašokuoti, o ponioms – pastumti vežimėlį su anūku. Aplinkui – trinkelių takai Su šiais skaitytojų atsiliepimais supažindintas Vilniaus gatvės renovacijos darbus atliekančios bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vadovas Julius Lekstys kalbėjo: „Kretingos rajono savivaldybės administracija Vilniaus gatvėje norėjo autentiškumo, į tai atsižvelgė ir projektuotojai, todėl dalis teritorijos buvo išgrįsta akmenimis. O mes darbus vykdome pagal projektą: buvo numatyta brukiu išgrįsti aikštelę prie bažnyčios, kuri sujungta su vienuolyno kiemu. Nesuprantu, kodėl žmonės piktinasi, juk aplinkui aikštelę įrengti trinkelėmis pakloti takai – išlipus iš automobilio, jais galima paėjėti ligi šventoriaus ir iki „Špitolės“. J. Leksčio žodžiais, grindiniui prie bažnyčios buvo panaudoti akmenys, išlupti iš Vilniaus gatvės ruožo palei Rotušės aikštę: „Kokie buvo senieji akmenys, tokius ir panaudojome. Jie neskaldyti, o – natūralūs lauko rieduliai. Akmuo yra akmuo. Tarpai tarp jų grindinyje yra užpildyti cementu.“
Kretingos rajono savivaldybės antrus metus organizuotame Kalėdų kiemo ir vitrinos konkurse gyventojų simpatijas pelnė Kurmaičių gyventojų šventinėmis šviesomis ir žiemos nuotaika spinduliuojantis kiemas bei Darbėnų viešosiose erdvėse prieš Kalėdas nutūpę seniūnijos darbuotojų rankomis sukurti nykštukai. Labiausiai šventinę nuotaiką atspindinčius ir originaliausiai papuoštus kiemą bei vitriną išrinko patys gyventojai, balsavę savivaldybės Facebook paskyroje gruodžio 28–31 dienomis. Kretingos rajono gyventojų konkursui pateiktos kalėdinių papuošimų nuotraukos iki paskutiniųjų praėjusių metų akimirkų sulaukė per 7 tūkst. gyventojų balsų. Didžiausio gyventojų palaikymo sulaukė ir laimėjo: *KIEMO kategorijoje – Viliušių ir Bambalų šeimos kiemas Kurmaičių kaime; *VITRINOS kategorijoje – Darbėnų seniūnijos darbuotojų rankų darbo kalėdinės dekoracijos prie seniūnijos. Šiemet konkurse varžėsi 26 Kretingos rajone šventiškai išpuošti gyventojų kiemai, balkonai, įstaigų ir įmonių erdvės. Visus konkurso dalyvius, kūrusius Kalėdų laukimo nuotaiką savo kiemuose ir erdvėse Kretingos rajone, galima pamatyti nuotraukų albume Kalėdų kiemo ir vitrinos konkursas Kretingos rajone 2020.
Rajono Savivaldybės informacija
Kontrolės postų nebėra, bet policija keliaujančius stabdo
Asmenų judėjimo tarp savivaldybių kontrolė pratęsta iki sausio 31 dienos. Kaip ir prieš tai, palikti gyvenamąją vietą galima tik esant būtinybei. Kad keliuose ribojant judėjimą iš seniūnijose esančių kaimų ir miestelių į Kretingą neįleisti gyventojai galėjo patirti nuoskaudų, Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas pavadino pramanais, kuriuos jam teko išgirsti. „Nė vieno žmogaus, prieš šventes važiavusio nusipirkti maisto, vaistų, sutartu laiku – pas odontologą arba dėl kitų neatidėliotinų priežasčių, pareigūnai atgal neapsuko, namo pasiuntė nebent tuos, kurie neturėjo rimtos priežasties“, – sakė komisariato vadovas. Jis patikino, kad kontroliuojama bus ir toliau, be to, – dar griežčiau. Nors nuo naujųjų metų ties išvažiavimais į Palangą, Karteną, Darbėnus, Jokūbavą ir Klaipėdą stacionarių eismo kontrolės punktų, kuriuose pareigūnai budėjo, ir nebeliko, transporto judėjimas pasirinktu laiku ir pasirinktuose keliuose bus stebimas, o piktybiškai nepaisantiems reikalavimų ir be svarbių priežasčių bandantiems prasmukti bus rašomi administracinio nusižengimo protokolai. Baudos – nuo 500 eurų, pirmąkart pakliuvusieji atsipirks puse baudos, t. y. turės susimokėti po 250 eurų. Kituose įvažiavimuose į Kretingą, kuriuose nebuvo kontrolės postų, pastatyti eismą draudžiantys kelio ženklai. „Kai kurie gyventojai dėl to piktinosi: ar šie ženklai pastatyti pagrįstai. Taip, pagrįstai. Tokius ženklus statome ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kai prireikia uždaryti kelius, įvykus autoavarijoms. Taigi draudžiamieji kelio ženklai taip pat galioja ir per karantiną“ , – teigė A. Pužauskas. Komisariato vadovas akcentavo, kad, pratęsus judėjimo ribojimus, taisyklės liko galioti tos pačios: keliauti iš vienos savivaldybės į kitą galima tik kai vykstama į oro uostą, autobusų stotis ar iš jų, į darbo vietą, taip pat, – į giminaičių laidotuves, į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turima nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Draudžiama būriuotis, išeiti pasivaikščioti atvirose erdvėse leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms arba vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams. Karantino metu automobiliu taip pat gali vykti ne daugiau kaip du kartu negyvenantys žmonės, neįskaičiuojant vežimo paslaugas teikiančio vairuotojo. Naujasis Vyriausybės sprendimas dėl asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimo dar kartą bus peržiūrėtas sausio 17 dieną.
Salantiškis priminė apie žydų mikvą
Po „Pajūrio naujienose“ gruodžio 29 d. numeryje išspausdintos publikacijos „Salantų miestas – pieštiniame žemėlapyje“ į redakciją paskambino salantiškis buvęs pedagogas Stanislovas Lukoševičius. Vyras siūlė tarp kitų istorinių miesto objektų prisiminti ir buvusią žydų ritualinę pirtį mikvą. Salantų kultūros centras, pernai vykdydamas kultūrinį-paveldosauginį projektą „Praeities atspindžių beieškant: Salantų krašto kultūros paveldo sklaida“, metų pabaigoje išleido pieštinį Salantų miesto žemėlapį, kuriame buvo pažymėta keliasdešimt įdomių miesto vietų. Jis buvo sudarytas pagal salantiškio kraštotyrininko Pauliaus Vaniuchino pateiktą istorinę medžiagą, o jį nupiešė kaunietė menininkė Jūratė Veteikytė. Šį žemėlapį, tikino jo sumanytojas Salantų kultūros centro renginių organizatorius Aurimas Rapalis, dar ketinama papildyti ir įrengti stendą miesto centre, kad miesto svečiai žinotų, ką įdomaus jie gali pamatyti ir aplankyti Salantuose, miesto apylinkėse. Apie tai sužinojęs į redakciją paskambino ilgametis buvusios Salantų internatinės mokyklos pedagogas S. Lukoševičius, siūlydamas į istorinių vietų žemėlapį įtraukti ir jo šeimos privačioje valdoje, Kalno g. Nr. 11 A, esančioje už Kultūros centro, Salanto slėnio link, išlikusią mikvą.
Kretingiškiai pagerbs Jurgį Pabrėžą
Šiemet sausio 15-ąją sukanka 250 metų, kai gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža – įžymus kraštietis, mokslininkas botanikas, gydytojas, vienuolis pranciškonas ir kunigas, gyvenęs, dirbęs ir kūręs Kretingos pranciškonų vienuolyne. Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Jurgio Pabrėžos metais. Į Seimo komitetą jubiliejiniams Jurgio Pabrėžos metams paminėti iš Kretingos yra išrinktas Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis. Kretingos rajono savivaldybė šiems J. Pabrėžos jubiliejiniams metams pažymėti yra numačiusi įvairių renginių, o jo gimtadienio proga, sausio 15-ąją, turėjo įvykti reikšminga konferencija, kurioje būtų apžvelgti įžymaus kraštiečio darbai, sukurti moksliniai veikalai, nušviesta tėvo Ambraziejaus biografija. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos konferencija nukelta pavasariop. Tačiau Pranciškonų brolija ir pasauliečiai pranciškonai sausio 15 d. 11 val. senosiose Kretingos miesto kapinėse ketina pagerbti šio iškilaus kraštiečio atminimą, susirinkus prie Jurgio Pabrėžos kapo. Pranciškonų pasauliečių ordino atstovė Nijolė Raudytė, ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos bibliotekininkė, tikino, kad šis negausus minėjimas, kuriame ketina dalyvauti Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolas Algirdas Malakauskis, bus suderintas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Brolijos vardu ji prašė, kad minėjime norintys dalyvauti kretingiškiai pagarbiai laikytųsi saugaus atstumo kapinėse.
„P. n.“ informacija
Turiu vilties, kad jau nebebus taip, kaip būdavo anksčiau. Labai to tikiuosi galvodamas apie Kretingos rajono politiką. Nes šiek tiek aktualijomis besidomintys žmonės greitai pastebėjo, kaip šiuolaikiniais vadybos principais gali būti organizuojamas efektyvus Savivaldybės administracijos darbas, kaip, pajutę demokratišką vadovavimą, specialistai vis drąsiau išsako savo nuomonę, kaip atvirai ginami visuomenės interesai ir netoleruojamas piktnaudžiavimas valdžia. Bet ne visiems politikams tai patinka, nes tai ne jų stilius, ir svarbiausia – tai ne apie juos. O tokioje situacijoje, kai nespėji risnoti paskui, gali tik pagalį į ratus bandyti įkišti. Taip ir nutiko metų pradžioje – brūkšt keturiolika parašų, savanoriškų, o gal ir ne visai, ir turim naują valdančiąją daugumą. Kuris dabar prisipažintų, net jei buvo spaudžiamas, ne visai gražiai įkalbinėjamas, o gal papirkinėjamas pažadais? Galime tik spėlioti. Sausio 5 dienos „Pajūrio naujienų“ numeryje pažiro ir politikų nuomonių apie naujai suformuotą valdančiąją daugumą ir tokio kataklizmo priežastis. Gal kam nors jos ir pasirodė rimtos, o kai kam –banalios, pritemptos ir labiau primenančios kvailokus pasiteisinimus negu rimtus argumentus. Na, bet čia jau rašiusiųjų ar kalbėjusiųjų bėdos. Vis dėlto vertos dėmesio kelios detalės, mintys, likusios tarp eilučių, ir jų sunku nepastebėti akylesniam skaitytojui. Išties privilegija ir dovana avansu, matyt, atiteko vicemerui, jei jis pats net įpusėjus kadencijai nenustoja dėkoti už „<...> galimybę stebėti administracijos, tarybos ir mero darbą iš arti <...>“ bei lyg tarp kito – dar ir padirbėti kartu. Tik ar dėkingi rinkėjai, kurie tikėjosi, kad šis imsis lyderystės, inicijuos darbus, o ne tik pusantrų metų stebės ir stebėsis. Kaip jis pats rašo, „valandų valandas“, matyt, stebėjo ir negalėjo atsistebėti, kad Antanas Kalnius, net tapęs viso rajono vadovu, nenustojo bendrauti su bičiuliais kraštiečiais. Aišku, gal taip neįprasta vicemero partijos skyriuje. Bet čia tas pats, kas kaltinti konservatorius, kad jie daugiau bendrauja su konservatoriais negu su kokiais socdemais. Nors ką gali žinoti tokioje koalicijoje. Beje, skaičiusieji minėtą straipsnį, matyt, nekantrauja sužinoti, ką turėjo mintyje vicemeras, prisipažindamas, kad „daug klausimų kilo dėl kai kurių asmenų „skaidraus atsiradimo“ tam tikrose pareigose <...>“. Nei asmenys, nei pareigos nebuvo įvardintos, tačiau svarbiausia, matyt, buvo paskleisti abejonę. Įdomu, kiek tada klausimų vis dar vicemeras jau paruošė naujajam koalicijos partneriui Virginijui Domarkui? Šis viešai pareiškė, kad su visa savo komanda yra „pasiruošę prisidėti prie naujos daugumos lyderystės stiprinant administracinius ūkinius skyrius žmogiškaisiais resursais <...>“. Ar turėtume suprasti, kad partiniai organai jau parengti „atsirasti tam tikrose pareigose“? Ir kas yra jo minimi administraciniai ūkiniai skyriai? Ar tik nebus čia koks darinys iš G. Orvelo „Gyvulių ūkio“, kur visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus? Ką čia apie gyvulius, geriau pakalbėkime apie nykštukus. Štai vienas nepartinis naujosios koalicijos narys, nors ir dievagojasi nieko neišmanąs apie viešuosius ryšius, panašu, puikiai išmano nykštukų reikalus. O kaip kitaip suprasti, jei visas Savivaldybės viešųjų ryšių „gan gerų specialistų“ komandos darbas jam nė iš tolo neprilygsta žiniai apie kalėdinius nykštukus Darbėnuose? Na, gal tik nykštukai jam ir gali padėti, jei visus pusantrų metų būdamas valdančiojoje daugumoje ir laisvai reikšdamas dažnai priešišką nuomonę, jis viešai tvirtina, kad „nė vienas tarybos narys negalėjo laisvai ir viešai reikšti kitokios savo nuomonės atskirais klausimais“. Pasirodo, kad burną jam užčiaupė visagalis „Kretingos kraštas“. Reikia sutikti, kad, kaip rašo pats Konstantinas Skierus, „teisinga komunikacija šiandien yra galingas įrankis“, bet negalima pamiršti ir liaudies patarlės, kad melo kojos – trumpos. Tad pabandykime atspėti, kas liko tarp eilučių. Nenustebčiau, jei kitas naujųjų valdančiųjų taikinys bus artimiausia mero komanda. Naikinti etatus priežasčių galima rasti įvairiausių – nuo lėšų taupymo iki nepatenkintų nykštukų skundų. Juk čia politika, čia viskas įmanoma. Brūkšt dar vienas pagalys į ratus, ir meras lieka be savo pagalbininkų. Bet tame nieko asmeniško, viskas iš pagarbos rinkėjui ir dėl Kretingos rajono gerovės.
Bažnyčia atšaukė sprendimą dėl pamaldų
Tikintiesiems prašant atgaivinti pamaldas, antradienį buvo viešai paskelbta, kad Lietuvos bažnyčiose nuo sausio 11 dienos bus atnaujintos šv. Mišios visose šalies bažnyčiose, tarp jų – ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Tačiau trečiadienį popiet arkivyskupas Juozas Grušas pranešė, kad, nemažėjant sergamumui kovidu, šį sprendimą Lietuvos vyskupai atšaukia. Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas „Pajūrio naujienoms“ paaiškino, kad mūsų bažnyčia vėl buvo parengta saugiai priimti tikinčiuosius. Talkinti buvo pasirengę parapijos savanoriai: jie ir ligi sugriežtinant karantiną prieš pamaldas prie įėjimo į bažnyčią prieš kiekvienas šv. Mišias tikrino ateinančių melstis temperatūrą, jų akivaizdoje privaloma dezinfekuotis rankas – tam įrengti stovai su dezinfekciniu skysčiu. Po kiekvienų pamaldų savanoriai bažnyčią dezinfekuodavo ir buvo vėl tam pasirengę. Pačioje šventovėje „Stop“ juostomis yra atitvertos vietos suoluose. „Padidinome erdves tarp tikinčiųjų, suskaičiavome, kad vienu metu galėtų melstis ne daugiau kaip 100 žmonių. Atitverdami vietas suoluose, siekėme, kad būtų išlaikyti atstumai tarp žmonių – susidaro maždaug po 2,5 m“, – patikino klebonas. Prieš dalijant šventąją Komuniją, savanoriai į eilę stojusiems žmonėms taip pat buvo pasirengę paraginti kiekvieną dezinfekuotis rankas. O tam, kad žmonėms nereikėtų kilnoti piniginių, renkant aukas, jie gali paaukoti į Kretingos bažnyčios sąskaitą. Tačiau atšaukus sprendimą atgaivinti pamaldas, J. M. Žukauskas paragino žmones melstis namuose, o tuos, kurie naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose, kurios ir toliau bus transliuojamos internetu.
„P. n.“ informacija
COVID-19 STATISTIKA
|
|
