Pajūrio naujienos
Help
2021 Sausis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar Kretingai reikia šunų išvedžiojimo aikštelės, kainuosiančios apie 30 tūkst. Eur?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1518) 2020-12-29

„Dabar aš galiu būti pavyzdys, kad, daug dirbdamas, kiekvienas eilinis žmogus gali būti įvertintas ir pagerbtas“, – priėmusi „Pajūrio naujienų“ apdovanojimą sakė Gita Ingrida Stupelienė.

Prieš šv. Kalėdas „Pajūrio naujienos“ tradiciškai pasveikino „Metų žmogų“. Skaitytojų balsų dauguma šiemet juo tapo Kretingos technologijos ir verslo mokyklos maisto ruošimo profesijos mokytoja, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesijos edukologijos magistrantė, Čikagos lietuvių Vydūno fondo Broniaus Kviklio vardo stipendininkė Gita Ingrida Stupelienė.

Įteikdama titulą liudijantį sertifikatą ir puokštę gėlių, apie 20-metį šiuos rinkimus organizuojančios bendrovės „Pajūrio naujienos“ direktorė Vitalija Vitkauskienė jai palinkėjo kuo geriausios sveikatos, prasmingų siekių ateityje, svajonių išsipildymo ir asmeninės laimės.

– O kas Jums yra laimė? – „Pajūrio naujienos“ paklausė G. I. Stupelienės.

– Man laimė – tai gražūs santykiai šeimoje, geras jausmas, kad kasdien galiu dirbti mėgstamą darbą su jaunimu, o tuo pačiu – ieškoti kuo daugiau intelektualių žinių, jas pritaikyti ir tobulėti. Tai, kad šiandien gausaus „Pajūrio naujienų“ skaitytojų būrio esu taip aukštai įvertinta, rodo, jog einu teisingu keliu.

– Kaip manote, kas už Jus daugiausiai balsavo?

– Pirmiausia, nustebau, kad laikraščio redakcija apskritai pasiūlė rinkti ir mane. Pamenu, tą dieną grįžau iš darbo, ir, dar nespėjus peržiūrėti spaudos, sulaukiau netikėto laiško ir sveikinimo iš VDU, kur šiuo metu studijuoju, internetinius tinklapius kuruojančios psichologijos dėstytojos, prodekanės Kristinos Kovalčikienės. Ji, būdama Kaune, apie „Metų žmogaus“ rinkimus Kretingoje sužinojo dar anksčiau negu aš! Žinia buvo labai maloni, o kad mane išrinks, – nelaukiau ir nesitikėjau, mačiau, kad tarp kandidatų – tokie garbingi, daug nuveikę žmonės, kaip medicinos įstaigų įkūrėjas Vladas Algirdas Bumelis, mokslininkas, kurio planuose – sukurti vaistus nuo COVID-19, arba medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ Prezidento apdovanota Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė. Taigi aš dabar galiu būti tas asmeninis pavyzdys, kad, daug dirbdamas, kiekvienas eilinis žmogus gali būti įvertintas ir pagerbtas. Be abejo, mane palaikė šeima, artimieji, pažįstami, manau, balsavo ir moksleiviai, ir mokyklos kolektyvas.

– Ne paslaptis, kad prieš kurį laiką Kretingos technologijos ir verslo mokykla dėl administracijos nesutarimo su profsąjunga rajone, o ir už jo ribų nuskambėjo ne iš pačios geriausios pusės. Be to, buvo kalbama, kad mokykla sparčiai „važiuoja“ žemyn, net buvo užuominų iš posto išprašyti direktorę. Ką Jūs manote apie tai? Ko trūksta šiai ugdymo įstaigai, kad ji klestėtų?

– Pasakysiu konkrečiai apie savo dėstomą specialybę: šiemet jos mokosi maždaug 40 moksleivių. Akivaizdu, kad jaunos mergaitės šiandien ne tiek nori virti kepti, kiek linkusios tapti kirpėjomis arba manikiūrininkėmis, dirbti grožio salonuose. Tačiau tam reikalinga tinkama mokomoji bazė, kuri yra brangi, mokykla galimybių dėstyti šias specialybes tiesiog neturi. O kad moksleivių skaičius mažėja, direktorės taip pat kaltinti nereikia – mokinių mažėja visur Lietuvoje. Dėl vidaus atmosferos – ji yra normali, kiekvienas atliekame savo darbą.


2019 m. Lietuvos gyventojai rūšiuodami konteineriuose surinko  51,5 tūkst. tonų pakuočių atliekų, o tai 5,5 tūkst. tonų, arba 12 proc., daugiau negu buvo sutvarkyta 2018 m. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2019 m. surūšiavo 18,4 kg pakuočių atliekų (2013 m. – 7,6 kg; 2014 m. – 8,5 kg; 2015 m. – 10,6 kg; 2016 m. – 12,9 kg; 2017 m. – 14,9 kg; 2018 m. – 16,4 kg). Kretingos rajono savivaldybėje vidutiniškai vienas gyventojas 2019 m. surūšiavo 10,85 kg (2018 m. – 8,07 kg).

Pastebima, kad Kretingos rajone surinktų ir sutvarkytų pakuočių atliekų didžiausią procentinę dalį sudaro stiklinės pakuotės atliekos – 52,31 proc. (Lietuvos vidurkis – 49,84 proc.), plastikinės pakuotės – 32,21 proc. (28,27 proc.), popierinės pakuotės – 8,96 proc. (15,44 proc.).

Pakuotėms skirtuose konteineriuose – batai, rūbai, higienos priemonės

2020 m. gamintojų ir importuotojų atlikti kontroliniai patikrinimai 18 Lietuvos savivaldybių parodė, kad į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Tokios netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso.

Kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra ne geresnis – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinėms pakuotėms surinkti, metami automobilių stiklai, molio dirbiniai, plytelės. O mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos.

VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė atkreipė dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.


Marijono Daujoto progimnazijos kūrybinius darbus perdavus Padvarių socialinės globos namams.

Kasmet Marijono Daujoto progimnazija rengia ir vykdo integruotą pilietiškumo projektą „Iš širdies į širdį“, kuriam vadovauja pedagogė Milda Trušauskaitė.

Šis projektas – kalėdinis sveikinimas Padvarių socialinės globos namų gyventojams – šiemet buvo kitoks – I–VIII klasių mokiniai dovanojo savo rankomis sukurtus kūrybinius darbus: I–IV klasių mokiniai, inicijuoti socialinių pedagogių Vilijos Lupeikienės ir Dainoros Kalniškienės, per dailės pamokas kartu su mokytojomis Nijole Meškauskiene, Rasa Zulumskyte-Trumpenskiene, Violeta Butnoriene, Reda Petruliene, Vida Songailiene, Violeta Petrauskiene kūrė kalėdinius atvirukus ir rašė sveikinimus, o V–VIII klasių mokiniai, vadovaujami technologijų mokytojos Marijos Šaltmerienės ir dailės mokytojos Onos Viskontienės, kūrė kalėdines dekoracijas. Kūrybiniai darbai dvelkia gerumu, šiluma ir kalėdine dvasia.

Marijono Daujoto progimnazijos bendruomenė tikisi, kad tradicija bus tęsiama, nes juk gerumu dalintis yra taip gera!

„P. n.“ informacija


Neseniai pasirodžiusiame pieštiniame Salantų miesto žemėlapyje pažymėta keliasdešimt įdomių šio miesto vietų.

Salantų kultūros centras dar šiemet miestelio gyventojams pristatys nupieštą Salantų miesto žemėlapį, kuriame pažymėtos svarbiausios ir įspūdingiausios lankytinos istorinės ar reikšmingos vietos.

Pasak Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus Aurimo Rapalio, šį žemėlapį jie parengę kaip baigiamąją, šiemet įgyvendinto Kultūros tarybos finansuojamo kultūrinio-paveldosauginio projekto „Praeities atspindžių beieškant: Salantų krašto kultūros paveldo sklaida“ dalį.

Žemėlapį pagal salantiškio kraštiečio Pauliaus Vaniuchino pateiktą kraštotyrinę medžiagą nupiešė kaunietė dailininkė Jūratė Veteikytė.

Jame įtaigiai pavaizduotos ranka nupieštos įdomiausios Salantų miesto vietos: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, buvusi miestelio sinagoga – dabartinis Kultūros centro pastatas, šiemet atsidaryta Partizanų troba. Taip pat – Nepriklausomybės 10-mečio proga pastatytas paminklas, NKVD būstinė ir 1919–1940 m. policijos nuovada, Palangos Juzės ir miesto simbolio Gaidžio skulptūros, Ivanausko zoologijos sodas, karių kapinės, kur stovėjo garsusis Salantų tankas. Pažymėtos ir buvusios svarbios prieškario žydų visuomeninio gyvenimo vietos: statiniai, kur buvo papirosinė-tabokinė, žydų pradžios mokykla, Šliomos Balano odos parduotuvė-užeiga-nakvynės namai ir kt.

„Į žemėlapį įtraukėme ir naujuosius, ir senuosius istorinius objektus, kurie labiausiai atspindi Salantų miesto praeitį ir dabartį. Norisi žmonėms – vietiniams gyventojas ir svečiams – parodyti, kuo turtingas mūsų kraštas, kuo esame įdomūs sau ir pasauliui.

Tačiau dar ne viską įtraukėme. Liko ir kitų nepažymėtų objektų. Todėl šį projektą kitąmet ketiname pratęsti. O galutinai užpildę, ketiname miesto centre įrengti informacinį stendą su objektų aprašais, kad prošal važiuojantieji stabteltų ir sužinotų, ką įdomaus galima pamatyti ir ką aplankyti Salantų mieste“, – kalbėjo projektą įgyvendinęs A. Rapalis.

Šiemet gi, jo žodžiais, bus apsiribota lankstinukų leidyba, – juos, išleistus 2 tūkst. egzempliorių tiražu, ketinama platinti Salantų kultūros centre, gimnazijoje, firminėje tradicinio „Salantų pyrago“ parduotuvėje, Salantų regioninio parko direkcijoje, Kretingos muziejuje, Kretingos turizmo informacijos centre.


Metams baigiantis – dar viena knyga

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra
Loretos Stonkutės naujosios knygos viršelis ir orakulo magiškasis laukas.

Metams baigiantis savo kūrybos – ezoterinių romanų ir vadovėlių – gerbėjus kretingiškė Loreta Stonkutė nudžiugino dar viena knyga „360 laipsnių misterija. Astrologinis orakulas“. Tai – dvyliktoji kūrėjos knyga apskritai ir trečioji šiemet – be naujai išleistos knygos, skaitytojus šiemet pasiekė romanas „Sanna. Pradžios knyga“ ir „Astrologijos vadovėlis“.

„Astrologijoje skaičius 12 reiškia ciklo pabaigą, nes mes turime 12 horoskopo ženklų, 12 mėnesių, 12 realių saulės sistemos kūnų, 12 apaštalų, 12 klavišų pianino oktavoje... Galima sakyti, kad 2020-uosius metus prisiminsiu ne kaip karantino, bet kaip išbaigto kūrybinio ciklo pabaigą“, – pristatydama naująją knygą kalbėjo L. Stonkutė.

Ji akcentavo, kad knygoje kalbama apie 360 laipsnių, kurie sudaro apskritimą. Kiekvienas laipsnis – tai vienas žingsnis. Kieno žingsnis? „Bet ko, kas juda ratu. Saulė kas parą žengia po vieną žingsnį danguje. Apvaliame dangaus skliaute per parą ji pajuda pirmyn tik per vieną laipsnį. Kiekvienas žingsnis yra prasmingas, turintis savo reikšmę. Jau senoji Kinų permainų knyga I CZIN teigė, kad mūsų dabartis atėjo iš praeities, o mūsų ateitis gimsta šioje akimirkoje. Ten naudojamos 64 hekzagramos, nusakančios gyvenimo įvykių ir poelgių grandinę. Astrologijoje turime daug didesnę grandinę, sudarytą iš 360 laipsnių“, – knygos esmę nusakė autorė.

Šalia astrologams naudingos informacijos, nusakančios laipsnių charakteristikas, pateikiami ir Sabos simboliai, kurie veikia lyg orakulas, galintis atsakyti į svarbius klausimus, nukreipti sudėtingoje situacijoje. Kaip gimė Sabos simboliai, paaiškinta knygos įvade.

Knygą, anot autorės, galima naudoti kaip orakulą: „Turėdami klausimą, paprasčiausiai atverskite pirmą pasitaikiusį puslapį, ir jame esantis simbolis taps jums atsakymu. Arba galite naudoti orakulo magišką lauką, kuris yra prisegtas prie knygos galinės nugarėlės. Išlankstykite jį, patieskite ant stalo, išlyginkite ir meskite akmenėlį, monetą ar pipirą. Jis nukris ant kažkurio iš 360-ies laipsnių. Beliks susirasti jo aprašymą knygoje.“

L. Stonkutė perspėjo skaitytojus, kad dėl karantino spaustuvė, kuri spausdina knygą, dirba mažu pajėgumu, todėl išleistas ne visas knygos tiražas. „Manau, kad dalis jo skaitytojus pasieks 2021-aisiais“, – vylėsi knygos „360 laipsnių misterija. Astrologinis orakulas“ autorė.


Metų pabaiga atnešė džiaugsmo Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialui: dienos šviesą pagaliau išvydo kraštotyrinis leidinys „Darbėnai vakar ir šiandien“, į kurio puslapius sudėta šimto metų miestelio istorija – faktai, įvykiai ir žmonės, palikę joje ryškiausius pėdsakus.

Pradžia – valstybės šimtmečio minėjimas

„Pradžią leidiniui davė 2018-aisiais paminėtas Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejus“, – kaip kilo sumanymas išleisti knygą, kurioje atsispindėtų Darbėnų istorijos šimtmetis, prisiminė Darbėnų filialui vadovaujanti vyresnioji bibliotekininkė Danutė Paulikienė ir bibliotekininkė Jurgita Anužienė.

Tais metais buvo surengta konferencija „Darbėnai ir darbėniškiai valstybės šimtmečio istorijoje“. Joje Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Julius Kanarskas skaitė pranešimą „Darbėniškiai savanoriai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai“, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė parengė pranešimą „Miestelis tarp dviejų šventovių“, Darbėnų rezistencijos muziejaus įkūrėjas Stanislovas Burba – „Rezistencija 1944–1953 m.“, o humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė – „Pabudome ir keliamės“. Be to, bibliotekininkės kreipėsi į visus darbėniškius, prašydamos, kad jie pasidalintų turimomis nuotraukomis, kuriose atsispindėtų miestelio istorijai svarbūs įvykiai, taip pat pačios iš įvairių archyvų parsisiuntė nemažai fotografijų ir surengė tris parodas: „Senieji Darbėnai“, „Darbėnų istorijos kūrėjai 1918–2018 m.“, „Darbėnai ir darbėniškiai valstybės šimtmečio istorijoje“.

Pasak bibliotekininkių, kraštotyrinės medžiagos buvo surinkta tiek daug ir tokios įdomios, tad nuspręsta: kad ji neliktų vien tik bibliotekos archyvuose, būtina ją sudėti į leidinį. Juolab kad tokios patirties jau būta: pagal kraštotyrinę medžiagą 2018-aisiais išleistas Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios metraštis (1602–2017).

„Savo sumanymu pasidalijome su mums visada geranoriškai talkinančia humanitarinių mokslų daktare Jūrate Sofija Laučiūte, kuri sutiko būti leidinio redaktore, parašė įžangos ir pabaigos žodžius. Pateikėme paraišką, gavome finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto, ir visus 2019-uosius metus, šių metų pradžią dirbome prie knygos“, – sakė D. Paulikienė.


Pristato Salantų regioninio parko kūrėjus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Projekto „Gamta tautodailėje“ dalyviai ir jų darbai: (iš kairės) karteniškis Žydrūnas Einars ir salantiškis Alioyzas Pocius.

Salantų regioninio parko direkcija įgyvendina virtualų projektą – parodą „Gamta tautodailėje“, į kurį telkia tautodailės ir tautinio paveldo kūrėjus, gyvenančius Salantų regioninio parko teritorijoje – Kretingos, Skuodo rajonuose ir Plungės rajono Minijos rezervate.

Pasak Salantų regioninio parko vyriausiosios specialistės Irmos Žąsytienės, šiuo projektu siekiama pristatyti tuos kūrėjus – drožėjus, juvelyrus, dailininkus, keramikus, tekstilininkus, kurių darbuose atsispindi gamta įvairiais metų laikais ar išreikšti gamtos motyvai, ženklai.

„Baigiasi Tautodailės metai, todėl mes siekiame atkreipti žiūrovų, stebėtojų dėmesį, kad pasigrožėtų savojo krašto kūrėjų darbais, pamatytų, atpažintų gamtos ženklus tautodailininkų darbuose. Siekiame parodyti turtingą mūsų parko teritorijoje gyvenančių tautodailininkų kūrybą, o tuo pačiu – darnią žmogaus ir gamtos vienovės sklaidą, perteikiamą etnokultūroje“, – kalbėjo I. Žąsytienė.

Į parodą kol kas pristatyti trys kūrėjai: medžio drožėjas Alioyzas Pocius iš Salantų, juvelyras Žydrūnas Einars iš Kartenos, keramikė Renata Jankauskienė iš Skuodo.

„Alioyzas Pocius šiam projektui pristatė savo sukurtų verpsčių, o Ž. Einars – papuošalų iš brangiųjų metalų, akmenų ir gintaro kolekcijas. Kiekvienas šių meistrų kūrinys perteikia gamtos formų tobulumą, juose – apstu augalų, dangaus, pasaulio medžio motyvų, jų simbolių“, – kalbėjo parodos „Gamta tautodailėje“ sumanytoja.

Skuodiškė R. Jankauskienė yra juodosios keramikos kūrėja ir kol kas vienintelė, kuriai suteiktas Salantų regioninio parko sertifikuoto produkto ženklas. Šis ženklas, pasak I. Žąsytienės, suteikiamas tautinio paveldo ar tradicinių amatų meistrui, kuris gyvena ir kuria Salantų regioninio parko teritorijoje ir atitinka privalomus reikalavimus.

„Projektas tik įsibėgėja: ieškome ir raginame jame dalyvauti palei Salanto upę įkurto parko teritorijoje gyvenančius tautinio paveldo kūrėjus ir tradicinių amatų puoselėtojus. Projektas tęsis ir kitąmet sausį, o po to visų kūrėjų pristatymus pateiksime bendru virtualiu darbu“, – užtikrino I. Žąsytienė.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

PALANGOJE

Klaipėdos pl. gruodžio 27 d. apie 18.50 val. į patikros postą atvažiavusio automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui, 1962 m. gimusiam vyrui, nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Parengta pagal PK informaciją


Šventinės instaliacijos, kurią kūrė ir kretingiškė Neringa Martinėnaitė, vaizdai.

Prieš Kalėdas garsiajame Vilniaus MO muziejuje kraštietė menininkė Neringa Martinėnaitė išvien su kūrybine komanda „F6“ sukūrė originalią garso ir šviesų instaliaciją „Menas pajusti Kalėdas“.

Pasak projekto rengėjų, ši instaliacija – lyg terapinė erdvė, kurioje susijungia atspindžiai, garsas ir šviesa, kurio žmonėms taip trūksta metų pabaigoje, o ypač – šiuo pandemijos laikotarpiu.

Atspindžiams palankioje MO architektūros aplinkoje kūrėjų komanda sukūrė ne tik stiprų vizualinį įspūdį, bet ir leidžia žiūrovui pamatyti save iš skirtingų pusių, kitos perspektyvos, visiškai naujoje aplinkoje. Siekiant suteikti maksimalią jutiminę patirtį, žiūrovą instaliacijoje lydi specialus garso takelis, kuris padeda pasijausti šventiškai, daugiau pamatyti, o kartu – ir sušilti nuo šviesų ir malonaus garso.

Šviesų ir atspindžių kelią sudaro trys etapai: pirmasis – MO sode esantis žiemos tunelis padeda nuraminti mintis, kitas – tai laiptų kalno iššūkis. Kopiant aukštyn, siūloma palikti visas negandas praeityje. Finalinis momentas – MO terasa, kurioje kiekvienas gali pamatyti save naujai. Visos instaliacijos kuria teigiamų emocijų pliūpsnį.

MO muziejaus kolektyvas taip parodo būdą, kaip patirtu gerumu pasidalinti su kitais žmonėmis, ne vien paraginat juos apsilankyti, bet ir išsiunčiant atvirlaiškius: tam įrengtas specialusis paštas, kuris pasirūpina, kad sveikinimai ir linkėjimai iš MO muziejaus pasiektų adresatus.

Šios originalios instaliacijos vaizdo autoriai – iš Kretingos kilusi, po studijų Vilniuje pasilikusi N. Martinėnaitė ir klaipėdietis Mantas Bartkus. Ji taip pat su klaipėdiečiu Mindaugu Petriku yra ir fotografijų autoriai, o garso takelį sukūrė Jonas Gricius iš Joniškio.

„Pajūrio naujienų“ paprašyta papasakoti apie tai, kaip gimė šio kalėdinio projekto sumanymas, kas jį inspiravo, N. Martinėnaitė sakė, kad išvien su komanda „F6“ šį rudenį sukūrė meninį projektą „Kilimas“ ant Vilniaus kultūros ir sporto rūmų sienų, tad jų grupės veikla jau plačiai žinoma.


Globoja amžinybėn iškeliavusio artimojo sūnėnus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Jau ketvirtas Kalėdas ir Naujuosius metus Kretingos rajono Auksūdžio kaime įsikūrusios 47-erių Jurgitos Galdikaitės šeima sutiks sutelktai: 4-metį sūnų Simoną auginanti moteris globoja 3 berniukus – 14-metį Lauryną, 11-metį Mantą ir 8-erių Vaidą. Su berniukų pulku moteris šiemet apsigyveno jos gyvenimo draugo ūkininko Antano Raišio vienkiemyje.

Priglobus vaikus – likimo smūgis

Trys J. Galdikaitės šeimoje augantys berniukai vienas kitam yra broliai, o Simonui – tikrieji pusbroliai. Ligi tol, kol J. Galdikaitė apsisprendė paimti globoti 3 vienos biologinės šeimos vaikus, su vos vienerių sūneliu Simonu ir jo tėvu Leonu gyveno savo sodyboje Plokščių kaime.

„Tikrajai Leono seseriai dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo atimtos tėvystės teisės, ir mažieji broliukai atsidūrė globos namuose. Kartu su Leonu lankydavome tuos vaikus, bet sykį „Pajūrio naujienose“ perskaitėme globos namų darbuotojų kreipimąsi į kretingiškius, kad, kas gali, per Kalėdas paimtų vaikus į savo šeimas, sukurtų jiems šventę namuose. Nusprendėme ir mudu parsivežti broliukus, – Leonas gi jiems dėdė, o ką tik gimęs Simonas – pusbrolis. Nuo to laiko vis dažniau vaikus parsiveždavome – per šventes, atostogas. Kiekvienąsyk atsisveikindavome skausmingai, ir pradėjome galvoti, kad tiems vaikams vietos namuose, o ir šilumos mūsų širdyse užteks“, – pasakojo Jurgita.

Tačiau likimo neganda jau sėlino iš paskos ir moteriai kirto itin skaudžiai – Leonas sirgo vėžiu, tačiau vos po mėnesio, kai parsivežė namo vaikus, jis iškeliavo į amžinybę. Jurgita su keturiais vaikais liko viena.


Viena pirmųjų pasiskiepijo Chirurgijos skyriaus slaugytoja Renata Raminienė, nuo pirmųjų pandemijos dienų dirbanti su COVID-19 sergančiais ligoniais.

Vakar, gruodžio 28-ąją, Kretingos rajoninę ligoninę pasiekė pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta – iš viso 60 dozių. Vakcina pirmiausia skirta medikams, – vakar ir buvo paskiepyta 60 Kretingos rajono ligoninės darbuotojų.

Pasak Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės, dar ligi atgabenat siuntą reikėjo sudėlioti prioritetus ir sudaryti pirmųjų skiepijamų asmenų sąrašus. Skiepai nuo COVID-19 pirmiausia skirti tiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dirba su šiuo virusu užsikrėtusias ligoniais.

Po to sąraše – Priėmimo-skubios pagalbos, Anesteziologijos-reanimacijos, Akušerijos ginekologijos skyriuose dirbantys medikai, endoskopuotojai. „Tiems, kurie vakar galėjo skiepytis, vakcinos užteko. Dalis ligoninės darbuotojų jau persirgę kovidu, – tokių yra 54 asmenys, todėl jiems skiepytis nebereikia. Nedidelė dalis medikų atidėjo skiepus dėl tam tikrų priežasčių, kiti norėtų pasitarti su šeimos gydytojais dėl gretutinių ligų“, – kalbėjo I. Volskienė.

Skiepų procedūroms buvo parengti LOR ir Akių ligų kabinetai Ambulatoriniame-konsultaciniame ligoninės skyriuje. Už skiepijimą Kretingos ligoninėje yra atsakinga koordinuojanti slaugytoja, – skiepijo sertifikuota slaugytojų komanda, kuri praėjusį šeštadienį vyko į mokymus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL).

Vokietijos ir Šveicarijos firmų „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 siunta į Kretingą buvo atgabenta iš KUL. „Pas juos vakcina pateko užšaldyta itin žemoje temperatūroje, Klaipėdos medikai ją atitirpino ir į Klaipėdos bei Tauragės apskričių ligonines išvežiojo jau atšildytą iki 2–8 laipsnių. Atitirpinta vakcina pagal rekomendacijas būtina paskiepyti per 5 paras, tačiau mes vakar sunaudojome visas dozes“, – patikino I. Volskienė.

Jos žodžiais, Europos Sąjunga visoms šalims narėms pirmąją pagamintą vakciną padalijo vienodai – po 10 tūkst. dozių. Pirmosios dozės skirtos 5 stambiųjų šalies medicinos centrų, tarp jų – ir KUL, medikams – iš viso Lietuvoje yra per 40 tūkst. medicinos darbuotojų.

Klaipėdos universitetinei ligoninei teko apie 2 tūkst. vakcinos dozių, kurias ji privalėjo paskirstyti Klaipėdos ir Tauragės apskričių ligoninėms: be Kretingos rajono, dar – Gargždų, Šilutės, Šilalės ir Tauragės ligoninėms.

I. Volskienės žiniomis, antroji vakcinos siunta Lietuvą turėtų pasiekti šiandien, gruodžio 29-ąją, už antrąją partiją atsakinga Kretingos rajono savivaldybės administracija. O ateinantį sausį jau bus pradėti skiepyti ir gyventojai.

„Medikų bendruomenė labai džiaugiasi, nes gyvename labai neramiu laiku: iš pradžių ligoninėje buvo įrengta 12 kovidinių lovų, nuolat didinome lovų skaičių – prieš šventes jų įrengėme papildomai, šiandien jau yra 44 gydomi COVID-19 sergantys pacientai. Kretingos ligoninėje gydome vidutinio ir sunkaus laipsnio ligonius, o kritinės būklės vežami į Klaipėdos universitetinę ligoninę“, – sakė I. Volskienė.


Šiais metais aukso kainos pasiekė visų laikų rekordą, o kilus koronaviruso krizei dar kartą staigiai šoktelėjo aukštyn. Tiesa, buvo tam tikrų nuosmukių, tačiau visumoje kainos išliko aukštos. Galima susidaryti įspūdį, jog dabar skirti lėšas į investicinį auksą – geriausias sprendimas.


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, gruodžio 23–27 d. kontrolės postuose budėję pareigūnai Kretingos rajone patikrino 11 tūkst. 345 automobilius, neįleido 79-ių, surašyti 4 protokolai.

Iššūkis – ties Kretingale

Pasak Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko, gruodžio 23-iosios vakare dėl mašinų srauto iššūkis laukė kelyje Klaipėda–Kretinga, ties Kretingale.

„Mums teko išgirsti pastabų, jog dirba galbūt per mažos policijos ir talkininkų pajėgos, tačiau svarbiausia priežastis, dėl ko susidarė spūstys, – tai, kad dauguma vairuotojų buvo nepasiruošę dokumentų, čia pat pareigūnų klausinėjo, kokių reikia, kai kurie ieškodami kuitėsi po ant galinės sėdynės esančius krepšius, pinigines bei automobilių daiktines“, – pasakojo tuo metu situaciją Kretingalėje savo akimis matęs komisaras. Anot jo, situacija buvo stabilizuota per pusvalandį, pasitelkus pastiprinimą. O kai žmonės dokumentus pateikia iškart, pareigūnai duomenis sutikrinti netrunka nė vienos minutės.

Gruodžio 24 ir 25 dienos laukė kur kas ramesnės, važiojančiųjų nedaug, kai kurie, pastebėję postuose budinčius pareigūnus, savo automobilius patys suko atgal.

Vienas menkiausių srautų buvo gruodžio 26 ir 27 dienomis, dėl to buvo galima kontroliuoti abiem kryptimis – tiek į savivaldybę įvažiuojančiuosius, tiek išvažiuojančiuosius.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo „Facebook‘o“ paskyroje vakar, apie 11.30 val., pranešė, kad kurorto Savivaldybė gavo pranešimą, jog Būtingės terminale nutrūko žarna ir išsiliejo naftos produktai.

Į įvykį sureagavo Aplinkos apsaugos departamentas, Palangos miesto savivaldybės darbuotojai ir Lietuvos kariuomenė. Teritorija buvo stebima iš sraigtasparnio.

Po geros valandos paaiškėjo, kad incidentas įvyko 9.20 val. – Būtingės naftos terminalo budėtojas pranešė, kad yra nutrūkusi žarna – ji plūduriavo vandens paviršiuje. Preliminariais duomenimis, dėl trūkusios žarnos į jūrą pateko naftos produktų. Dėmė yra apie 1 kv. km, tačiau duomenys tikslinami.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris pagal teisės aktus atsakingas už tokių incidentų likvidavimą, reagavo nustatyta tvarka: vakar buvo organizuojami teršalų likvidavimo darbai.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl incidento, bus skaičiuojama galima žala aplinkai.

„P. n.“ informacija



Seimo nariai Antanas Vinkus (kairėje) ir Mindaugas Skritulskas

Baigiasi šie, 2020-ieji, metai. Kokie jie buvo mums visiems, kokie jie buvo Kretingos rajonui, kuriame gyvename, dirbame, kuris kažkam yra gimtasis, o kažkam dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių tapo antrąja gimtine. „Pajūrio naujienos“ kviečia kartu apžvelgti nueinančių metų įvykius – te jie ir pasako, kokius metus mes visi išgyvenome, ką per juos patyrėme.

Rajonas: valdžia, iniciatyvos, įvertinimai

*Metų pradžioje Kretingos rajono savivaldybės vadovai liovėsi svarstyti idėją prie miškų urėdijos Savanorių gatvėje Kretingoje pastatyti šiuolaikišką administracinį pastatą, po kurio stogu sutilptų dauguma Kretingoje esančių valdžios įstaigų. Savivaldybei opias administracinių pastatų, patalpų išsibarstymo mieste, racionalaus jų panaudojimo problemas nusprendė įveikti optimizuodami turimų pastatų, patalpų panaudojimą: parengtas įstaigų perkraustymo ir tuščių likusių pastatų, patalpų pardavimo planas. Numatyti 3 kraustymosi etapai ir jo pabaigtuvės 2021-aisiais.

*Pirmą kartą Kretingos rajone įgyvendinant Gyventojų iniciatyvų projektą buvo paskelbtos daugiausiai palaikymo sulaukusios 4 idėjos: iniciatyvinės grupės „Kretingos aikštė“ sumanymas įrengti fontaną prie Kretingos rajono Motiejaus Valančios viešosios bibliotekos; Vydmantų bendruomenės inicijuoti projektai – prie Vydmantų gimnazijos įrengti laisvalaikio zoną ir apšviesti dviračių taką nuo Vydmantų į Palangą; Senosios Įpilties kaimo bendruomenės idėja sutvarkyti Įpilties piliakalnio poilsiavietę. Gyventojų iniciatyvų projektas įvertintas ir Europoje – jis pateko į tarptautinio Politikos inovacijų konkurso finalą.

*Rugpjūčio 6-oji buvo paskutinė diena, kai gyventojai, įmonės ir kiti suinteresuotieji dar galėjo teikti pasiūlymus, prašymus dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano (BP) keitimo sprendinių, juos koreguoti. BP viešas svarstymas truko mėnesį. Savivaldybės administracija ir BP rengėjai gavo per 130 prašymų, daugiau kaip 50 jų buvo pateikta per galutinį naujojo BP viešą svarstymą.

*Įvykęs Seimo rinkimų I turas galutinio sprendimo nelėmė: į II turą Kuršo rinkimų apygardoje pateko Antanas Vinkus ir Juozas Mažeika, Mėguvos rinkimų apygardoje – Mindaugas Skritulskas ir Romandas Žiubrys. Antras rinkimų turas sėkmingas buvo nepartiniam, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotam mūsų kraštiečiui A. Vinkui ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatui palangiškiui M. Skritulskui.

*Kretingos rajono savivaldybė apdovanota svarbiausiu šalies savivaldos apdovanojimu „Auksine Krivūle“. Apdovanojimą „Už palankią investicinę aplinką atsinaujinančios energetikos plėtrai“ skyrė Energetikos ministerija.

*2020–2024 metų kadencijos Seimo pirmajam posėdžiui kaip vyriausias Seimo narys kraštietis 77 m. A. Vinkus.

*Paskutiniame šiais metais rajono Savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pareiškė atsistatydinanti iš savo pareigų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas